A-520-2416-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520–2416/2012

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00822-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui V. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. AK-230(9.1) „Dėl pripažinimo padarius tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo V. S.“ (toliau – ir Įsakymas) bei skirtą nuobaudą – pastabą.

Skunde nurodė, kad Įsakymu Administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 29 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas, VSĮ) 29 straipsnio 8 dalies 32 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės) 14.1 punktu, atsižvelgdamas į komisijos, sudarytos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. AK-198(9.1) „Dėl komisijos sudarymo galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti“ (toliau –ir Komisija), 2011 m. spalio 21 d. išvadą Nr. DP2-8(9.28), pripažino, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Bubių seniūnijos seniūnas V. S. padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Nurodė, kad Įsakyme nėra nurodyta, koks konkrečiai ir kada tarnybinis nusižengimas buvo padarytas, už ką pareiškėjas nubaustas. Kadangi Įsakymo turinyje neatskleidžiama tarnybinio pažeidimo esmė ir pareiškėjui nėra žinoma, už ką jis nubaustas, Įsakymas negali būti laikomas atitinkančiu įstatymo reikalavimus, todėl naikintinas.

Komisijos 2011 m. spalio 21 d. išvadoje Nr. DP2-8(9.28) „Dėl V. S. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) konstatuojama, kad baigusi tyrimą Komisija negali konstatuoti, jog Bubių seniūnas V. S. netinkamai prižiūrėjo seniūnijos kapines bei kitas viešojo naudojimo teritorijas, duomenų, kad seniūnijos prižiūrimose kapinėse ir viešojo naudojimo teritorijose (iš jų ir paplūdimiuose) būtų nesutvarkytos ir laiku neišvežtos atliekos, komisija negavo. Išvadoje nurodyta, kad Komisija mano, jog pareiškėjas neatliko veiksmų, kurių turėjo imtis, t. y. „pats nesiėmė veiksmų išsiaiškinti su atliekų vežėjais dėl sąskaitų pateikimo seniūnijai už atliekų išvežimą iš paplūdimių.“ Pareiškėjas spėjo, kad tai ir galėtų jo padarytas pažeidimas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Komisija pati konstatavo, kad „seniūnas neatlikdamas veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti pagal Nuostatus ir pareigybės aprašymą, padarė nusižengimą. Savivaldybė neturi viešųjų paslaugų teikimo administravimo tvarkos, tačiau pagal Savivaldybės seniūnijose nusistovėjusią darbo praktiką, seniūnai iš atliekų vežėjo gauna sąskaitas apmokėjimui už suteiktas seniūnijai paslaugas.“ Pareiškėjas nurodė, kad Komisija pripažino, jog iš pareiškėjo reikalaujama veikimo, kuris nėra reglamentuotas jokiais teisės aktais. Pagal Seniūno nuostatų 13.2 punktą seniūnas administruoja seniūnijai skirtus asignavimus, tačiau savivaldybė nei 2010 metais, nei 2011 metais nebuvo skyrusi asignavimų paplūdimiams valyti. Iš Komisijos išvadų matyti, kad atliekų vežėjai patys turi pateikti sąskaitas apmokėti už suteiktas paslaugas seniūnijai (tokia nusistovėjusi praktika, nesant nustatytos tvarkos, anot Komisijos), todėl išvada, kad pareiškėjas turi imtis kažkokių priemonių išreikalauti sąskaitas, yra nepagrįsta.

Nurodė, jog Komisija padarė išvadą, kad atsirado žala kaip tarnautojo neveikimo pasekmė, t. y. atliekų vežėjui sumokėta už suteiktas paslaugas ne iš seniūnijai skirtų asignavimų (seniūnijos veiklos programos), o iš Komunalinių atliekų tvarkymo ir administravimo išlaidų programos lėšų. Pareiškėjas pabrėžė, kad seniūnija nedisponavo ir nedisponuoja lėšomis, kurios būtų skirtos apmokėti už šiukšlių išvežimą iš paplūdimių.

Atkreipė dėmesį, kad nebuvo konstatuota ir nebuvo pateikta jokių duomenų, kad būtų kilę kokie nors neigiami padariniai. Jeigu atliekų išvežimo kaštus apmokėjo savivaldybė, kurios padalinys yra pati seniūnija, tai savivaldybės atsakingas tarnautojas, pasirašydamas apmokėti pateiktas šiukšlių vežėjo sąskaitas ir atliktų darbų aktus, turėjo atkreipti dėmesį, kad vežtos šiukšlės iš paplūdimių, ir nurodyti pateikti sąskaitą seniūnijai. Todėl Administracijos direktorius turi pateikti įrodymus, kad buvo pateiktos sąskaitos apmokėti už šiukšlių vežimą iš paplūdimių.

Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas – Administracijos Bubių seniūnijos seniūnas (toliau – ir seniūnas) – valstybės tarnautojas savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais, vykdyti pareigas, nustatytas VTĮ 15 straipsnyje. VTĮ 28 straipsnis nustato darbdaviui (VTĮ 2 straipsnio 14 dalis) prievolę traukti valstybės tarnautojus už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia tarnybinį nusižengimą kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės. Įstatymo 29 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti. VTĮ 30 straipsnyje nustatyti į nuobaudų skyrimo terminai ir tvarka, kuri detaliau reglamentuota Taisyklėse. Pažymėjo, kad pagal minėto VTĮ straipsnio ir Taisyklių nuostatas nuobaudų skyrimo procedūra – būtina. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas (Taisyklių 5 punktas) ir tyrimo rezultatų įforminimas motyvuotoje išvadoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-359/2007).

Atsakovas nurodė, kad iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra buvo atlikta laikantis Taisyklėse nustatytų terminų ir procedūrų. Pareiškėjas dalyvavo Komisijos posėdyje, vykusiame 2011 m. spalio 17 d., kuriame pateikė žodžiu paaiškinimą ir atsakė į Komisijos narių klausimus. Visi seniūno pateikti Komisijai argumentai buvo įvertinti rašant motyvuotą išvadą.

Nurodė, kad Įsakymu Administracijos direktorius, įgyvendindamas Komisijos pasiūlymą, pripažino, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Bubių seniūnijos seniūnas V. S. padarė tarnybinį nusižengimą, kuris yra kvalifikuotas Komisijos 2011 m. spalio 21 d. išvados III skirsnyje, ir paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą, kurią rekomendavo Komisija. Išvados III skirsnyje yra aiškiai kvalifikuotas pareiškėjo tarnybinis nusižengimas, tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena, kaltė ir kitos aplinkybės, todėl, atsakovo vertinimu, laikytina, kad Įsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu, prie šių normų priskirdamas tarnybinių nuobaudų skyrimo terminus bei draudimą skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį nusižengimą. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtosios nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-736/2004; 2008 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1456/2008; 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1761/2008). Vadovaujantis administracinių teismų praktika, tiriant paskirtos nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, visų pirma, įvertintini nuobaudos paskyrimo terminai. Pareiškėjas nuobaudos paskyrimo terminų ir procedūros neginčija, o priimant ginčijamą Įsakymą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Dėl to, atsakovo vertinimu, yra atmestinas pareiškėjo skundas, nes ginčijamo įsakymo netikslumai nėra esminiai pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas ABTĮ, todėl iš esmės neturėjo įtakos paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui.

Pažymėjo, kad iš Išvados matyti, jog pareiškėjas yra kaltinamas tarnybinį nusižengimą padaręs neveikimu. Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai, nulemia įrodinėjimo dalyką – ar asmuo priešingą teisei veiką (neveikimą), padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar šią veiką padarė nesant tokių aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1131/2009). Kaip ir nurodyta Išvadoje, seniūnas padarė priešingą teisei veiką – būdamas seniūnijos asignavimų valdytojas nevykdė Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. T-55 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos seniūnijų veiklos programos 2011-2013 metams patvirtinimo“. Valstybės tarnautojo neveikimo forma – aplaidumas, nes tarnautojas numatė, kad dėl jo neveikimo gali kilti tam tikri padariniai (tai patvirtina tarnautojo pateiktas motyvas Komisijai), tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Objektyvių, nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių nebuvo. Pats pareiškėjas nepateikė Komisijai įrodymų, kad tokios aplinkybės buvo. Asignavimai tvarkyti paplūdimius Bubių seniūnijai buvo skirti.

Nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T-55 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos seniūnijų veiklos programos 2011-2013 metams patvirtinimo“ yra patvirtinta Bubių seniūnijos veiklos programa 2011-2013 metams, kurią sudaro priemonės ir numatytos lėšos pagal programos tikslus. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos seniūnijų veiklos programos 2011-2013 metams 3 lape įrašytas uždavinys (Šiaulių rajono seniūnijų aprūpinimas būtinosiomis priemonėmis, skirtomis darbo reikmėms) ir Bubių seniūnijos šio uždavinio įgyvendinimo priemonės – viena iš jų yra prižiūrėti Pageluvio, Bubių ir Pašvinio paplūdimius. Šios programos 2 priede yra nurodytas lėšų poreikis 2011 metams bei 2010 metais panaudotų asignavimų dydis. Šiuo pagrindu yra atmestinas pareiškėjo argumentas, kad savivaldybė neskyrė lėšų paplūdimių priežiūrai, į kurią įeina ir komunalinių atliekų išvežimas iš paplūdimių. Pareiškėjo argumentas, kad paplūdimiuose nebuvo šiukšlių, prieštarauja protingumo principui. Šiuose paplūdimiuose stovi šiukšlių konteineriai, juose lankosi maudynių sezono metu daug žmonių, o ypač Pašvinio paplūdimyje, kuris yra sutvarkytas iš Europos Sąjungos paramos lėšų ir atitinka visus paplūdimiams keliamus reikalavimus. Komunalinių atliekų vežėjai sistemingai išveža komunalines atliekas iš šių konteinerių.

Atsakovo vertinimu, Išvadoje pakankamai aiškiai ir apibrėžtai nurodyti pareiškėjo pareigų nevykdymo atvejai, kurie buvo teisiškai kvalifikuoti, detaliai nurodytos funkcijos ir pareigos, kurių pareiškėjas neatliko, nurodytos pasekmės, teisės normos, kurias pareiškėjas pažeidė, įvertinta pareiškėjo asmenybė, nurodyta siūlomos nuobaudos rūšis. Tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas iš esmės ištyrus visas svarbias ir reikšmingas pažeidimo aplinkybes, nepažeidžiant esminių tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų, įtvirtintų Taisyklių punktuose ir VTĮ 29 straipsnio nuostatose. Minėti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo įforminimo netikslumai iš esmės nedaro įtakos paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą tenkino, t. y. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. AK-230(9.1) „Dėl pripažinimo padarius tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo V. S.“ ir juo paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą panaikino.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. nutartys administracinėse bylose Nr. A146-700/2010, A62-200/2011) yra ne kartą atkreipęs dėmesį, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas, nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. A143-956/2010, Nr. A146-1459/2010), motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo Įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį.

Pažymėjo, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje.

Iš Komisijos Išvados turinio teismas nustatė, kad pareiškėjui nuobauda paskirta už VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, pareigybės aprašymo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. AK-445, 8.2 ir 8.10 punktų pažeidimus. Išvadoje nurodyta, jog Bubių seniūnijos seniūnas V. S. padarė tarnybinį nusižengimą, pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, netinkamai atlikdamas pareigybės aprašymo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. AK-445, 8.2 ir 8.10 punktuose nurodytas funkcijas – kontroliuoti, kad teikiant viešąsias paslaugas būtų laikomasi teisės aktuose ir sutartyse nustatytų reikalavimų dėl jų teikimo, ir seniūnijai skirtų asignavimų administravimą. Nurodyta tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena (2011 m. spalio 21 d., Išvados surašymo data). Nurodyta tarnautojo neveikimo pasekmė (žala) – atliekų vežėjui sumokėta už suteiktas paslaugas ne iš seniūnijai skirtų asignavimų (seniūnijos veiklos programos), o iš Komunalinių atliekų tvarkymo ir administravimo išlaidų programos lėšų. Žalos dydis pinigine išraiška neapskaičiuotas, nes Komisija neturėjo duomenų apie seniūnijos paplūdimiuose sukauptų ir išvežtų komunalinių atliekų kiekį. Teismas pastebėjo, kad atsiliepimu atsakovas patvirtino, jog ankščiau nurodytomis aplinkybėmis, kurios surašytos Išvados III skirsnyje, yra kvalifikuotas pareiškėjo tarnybinis nusižengimas.

Teismas konstatavo, kad Komisijos Išvada yra neišsami ir nemotyvuota, nes iš jos negalima padaryti kategoriškos išvados, už kokį tarnybinį nusižengimą pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda. Nors įžanginėje Išvados dalyje nurodoma, dėl kokių įtarimų pradėtas tarnybinis patikrinimas, pateikti pareiškėjo paaiškinimai, tačiau teismas pažymėjo, kad iš Išvados nustatomosios dalies neaišku, dėl ko pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda. Išvadoje kvalifikuojant pareiškėjo tarybinį pažeidimą nurodyti tik pareiškėjo pažeisti teisės aktai, tačiau neatskleista pareiškėjo padarytos neteisėtos veikos ar neteisėto neveikimo esmė (tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė), neaptarti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Iš Išvados bei 2011 m. rugsėjo 7 d. pranešimo apie tarnybinį nusižengimą teismas gali tik numanyti, kokiais veiksmais ar neveikimu pareiškėjas pažeidė pareigybės aprašymo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. AK-445, 8.2 ir 8.10 punktuose nurodytas funkcijas.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatyta prieš skiriant nuobaudą valstybės tarnautojui. Motyvuota išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Nagrinėjamu atveju išvadoje nėra aiškios kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos ir apimtis, todėl šis aktas iš esmės ydingas, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu iš pareiškėjo atėmęs teisę teikti informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu (Tvarkos 9 punktas), teisę teikti paaiškinimus (Tvarkos 8 punktas), teisę į gynybą, kuri yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, padedančių užtikrinti asmens laisvę ir neliečiamybę bei kitų konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą (Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 10 d. nutarimas).

Teismas pastebėjo, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė kitokią pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėtį. Nurodė, kad pareiškėjas yra nubaustas už tai, jog nenaudojo seniūnijai skirtų 2011 metais asignavimų atsiskaityti už komunalinių atliekų išvežimą iš paplūdimių ir bendrojo naudojimo teritorijos bei nekontroliavo, ar teikiant ir organizuojant viešąsias paslaugas seniūnijos bendrojo naudojimo teritorijoms prižiūrėti ir valyti buvo laikomasi teisės aktuose, sutartyse nustatytų reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog, kaip jau buvo minėta, tarnybinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatyta prieš skiriant nuobaudą valstybės tarnautojui, pagal teisę negalima tokia situacija, jog teismo posėdžio metu tarnybinio nusižengimo sudėtis tikslinama ar kitaip keičiama, arba pateikiami nauji ir tarnybinio nusižengimo tyrimo metu neištirti įrodymai bei motyvai.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad šiuo atveju Išvados trūkumai yra pagrindas naikinti skundžiamą Įsakymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

III. Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo:

1. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje apsiribojo tik bendro pobūdžio pasisakymais apie tarnybinio patikrinimo išvados turinį, tačiau nenagrinėjo Išvadoje aprašytų faktų, jų teisinio pagrindimo ir Komisijos surinktų įrodymų. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į aplinkybes, įrodančias, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas nepateikė Komisijai jokių įrodymų, paaiškinimų, kuriuos Komisija galėtų vertinti kaip objektyvias aplinkybes, dėl kurių seniūnas neatliko savo pareigų. Pareiškėjas tik teisminio nagrinėjimo metu pradėjo teikti įrodymus, pagrindžiančius objektyvių aplinkybių buvimą. Netinkamai teismas vertino liudytojų parodymus. Savivaldybės institucijų vadovų seniūnams duoti leidimai – žodiniai susitarimai, kurie neatitinka teisės aktų reikalavimų – galioja tik šių vadovų kadencijos laikotarpiu, ir pasikeitus savivaldybės institucijų vadovams, šie neturi pareigos atšaukti tokių ankstesnių leidimų - žodinių susitarimų.

2. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio teisės akto formai, nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente, todėl Išvadą reikia laikyti individualiu administraciniu aktu – Įsakymą papildančiu dokumentu. Iš to seka, kad Įsakymas dėl nuobaudos paskyrimo atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.

3. Išvada susideda iš keturių skyrių: I skyrius – įžanginė dalis, II skyrius – aprašomoji dalis, III skyrius – konstatuojamoji dalis, IV skyrius – rezoliucinė dalis. II skyriuje aprašyti visi Komisijos surinkti įrodymai, jie įvertinti ir teisiškai pagrįsti. Dalį surinktų įrodymų Komisija atmetė, įvertinusi savivaldybėje susiklosčiusią seniūnų darbo praktiką (II skyriaus 5-9 pastraipos). Išvados II skyriaus 10 pastraipoje yra nustatyti veiksmai, kurių seniūnas neatliko ir nurodyti teisės aktai, kurie nurodo, kad šiuos veiksmus pareiškėjas privalėjo atlikti. Objektyvių aplinkybių, dėl kurių seniūnas negalėjo atlikti veiksmų, nebuvo ir tai buvo detalizuota analizuojant tarnautojo kaltės formą (II skyriaus 14 pastraipa). Išvados II skyriaus 12 pastraipoje yra aprašytos pasekmės, kurias sukėlė tarnautojo neatlikti veiksmai. Išvados II skyriaus 13 pastraipoje yra išanalizuotas priežastinis ryšys tarp seniūno neatlikto veiksmo ir pasekmių, o 14 pastraipoje – išanalizuota tarnautojo kaltės forma. Išvados II skyriuje yra išdėstyti visi būtini tarnybinio nusižengimo elementai, kurie yra aprašyti nurodant ir teisinį pagrindimą.

4. Objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė yra priešingi teisei veiksmai, kuriuos atliko, arba veiksmai, kuriuose privalėjo atlikti, bet neatliko tarnautojas. Pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui buvo nurodyti veiksmai – netinkamai buvo vykdoma bendrojo naudojimo teritorijų ir kapinių priežiūra, nekontroliuojamas viešųjų paslaugų teikimas (atliekų iš bendrųjų teritorijų plotų ir kapinių išvežimas, neaišku, iš kokių lėšų buvo organizuojamas atliekų išvežimas pagal sąskaitas faktūras. Aprašyti veiksmai apima ne tik priežiūrą, kontrolę, bet ir apmokėjimą už suteiktas paslaugas. Išvadoje nurodyta, kokio veiksmo neatliko pareiškėjas – „nesiėmė veiksmų išsiaiškinti su atliekų vežėjais dėl sąskaitų pateikimo...”, o šito neveikimo pasekmė – „ ... buvo apmokėtos vežėjų suteiktos paslaugos ne iš seniūnijai skirtų asignavimų” (Išvados II skyriaus 10 pastraipa).

4. Inkriminuoto tarnybinio nusižengimo pareiškėjui ribas ir apimtį galima nustatyti iš Išvados II ir III skyriaus aprašymų bei Komisijos surinktų įrodymų. Vertinant pareiškėjo padarytą tarnybinį pažeidimą Komisijos surinktų faktinių aplinkybių kontekste, matyti, kad pareiškėjo veikos neteisėtumas pasireiškė 2011 m. balandžio-rugpjūčio mėnesiais. Išvadoje nekalbama apie tarnybinio nusižengimo tęstinumą, todėl atsakovas daro išvadą, kad tai vienas nusižengimas, kurio paaiškėjimo diena yra 2011 m. spalio 21 d., kai buvo įvertinti visi Komisijos surinkti įrodymai. Komisija savo išvadoje nekalba apie 2008 metus ar 2010 metus, kurie buvo nagrinėjami teismo posėdžio metu.

5. Administracijos atstovas tik vykdydamas teismo nutartis pateikė dokumentus, kurių prašė pats pareiškėjas. Administracijos atstovo pateiktame prašymo pridėti prie bylos du dokumentus tikslas buvo patikslinti pateiktus dokumentus, kuriuos įpareigojo pateikti teismas patenkindamas pareiškėjo prašymus. Tačiau papildomai nepateikė jokių dokumentų, kurių nebuvo vertinusi Komisija. Teismo posėdžio metu Administracijos atstovas tik savais žodžiais persakė tai, kas buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvadoje, o ne perkvalifikavo Išvadoje suformuluotą tarnybinį nusižengimą.

Pareiškėjas V. S. atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad dėl to, jog Komisijos Išvada surašyta nesuprantamai, nekonkrečiai ir nemotyvuotai, nebuvo nurodytas konkretus tarnybinis nusižengimas, pareiškėjas neturėjo galimybės gintis, įgyvendinti savo teisę teikti informaciją, dokumentus, paaiškinimus ir samprotavimus, įrodymus ir kt. tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Keletą kartų perskaitęs Išvadą, padarė prielaidą, dėl ko buvo nubaustas. Be to, administracinių bylų teisena numato, kad įrodymai gali būti teikiami teisminio nagrinėjimo metu. Todėl ši aplinkybė negali būti pagrindas naikinti teismo sprendimą, nes nebuvo pažeisti įstatymo reikalavimai. Atkreipė dėmesį, kad Išvada grindžiama tik prielaidomis, nėra nustatytas žalos padarymo faktas. Pati atsakovo atstovė paaiškino, kad neva dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų atsiranda tikimybė, jog gali būti didinamas rinkliavos už komunalines atliekas dydis gyventojams. Tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad rinkliava padidinta ar bent yra įregistruotas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl rinkliavos didinimo ir kokios to didinimo priežastys.

Skunde apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, kad savivaldybės institucijų vadovų seniūnams duoti leidimai – žodiniai susitarimai, kurie neatitinka teisės aktų reikalavimų, galioja tik šių vadovų kadencijos laikotarpiu, ir pasikeitus savivaldybės institucijų vadovams, šie neturi pareigos atšaukti tokių ankstesnių leidimų – žodinių susitarimų. Tačiau teisme buvo paliudyta, kad tokia susiformavusi praktika buvo žinoma ne tik savivaldybei, bet ir vežėjams, ir yra taikoma iki šiol. Apie savivaldybėje susiformavusią seniūnų darbo praktiką kalbama ir Išvadoje (nurodoma, kad „savivaldybė neturi viešųjų paslaugų teikimo administravimo tvarkos”), kas dar kartą patvirtina, kad nebuvo rašytinio seniūnų veiklos reglamentavimo atliekų išvežimo klausimu. Teismui buvo pateiktas Administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymas „Dėl atliekų išvežimo iš seniūnijų teritorijų”, kuriuo pirmą kartą savivaldybės istorijoje ir buvo nustatyta, ką seniūnai turi daryti.

Sutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl tarnybinio patikrinimo išvados turinio, tarnybinio nusižengimo ribų, apimties ir kt. svarbių momentų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. AK-230(9.1) „Dėl pripažinimo padarius tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo V. S.“, kuriuo pareiškėjui V. S. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumas ir pagrįstumas.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Valstybės tarnyba, kaip sistema, yra organizuojama remiantis inter alia hierarchijos ir pavaldumo principais. Valstybės tarnautojas turi tinkamai atlikti savo pareigas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis numato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis numato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, o tam būtina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008 ir kt.).

Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, kurių nuostatų turi būti laikomasi atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašant tyrimo išvadą ir kt. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), ar yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).

Pažymėtina, kad pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Jei tyrimo metu paaiškėja, kad tas asmuo padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, tai turi būti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojui turi būti įteikiamas ir naujas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, o tarnybinė išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2 - 473/2007; kt.).

Vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir suformuota teismų praktika, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti atliktas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas, surašyta ir pateikta Išvada tokia apimtimi ir už tuos pareiškėjo veiksmus (neveikimą), kurie nurodyti pranešime, o tarnybinė nuobauda galėjo būti paskirta tik už tuos veiksmus (neveikimą), apie kuriuos buvo nurodyta pranešime ir Išvadoje. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir nustatyti, ar Išvadoje yra nurodytas atsakovo nustatytas pareiškėjo (valstybės tarnautojo) padarytas konkretus tarnybinis nusižengimas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateiktas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžtos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo pateiktus argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertinio byloje esančius įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu konstatavo, jog atsakovo surašytoje Išvadoje, kurios pagrindu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, nėra atskleista pareiškėjo padarytos neteisėtos veikos ar neteisėto neveikimo esmė (tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė), neaptarti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, t. y. nenustatyta konkreti tarnybinio nusižengimo sudėtis. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir nustatė faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės.

Pagal nagrinėjamos bylos duomenis pareiškėjas yra Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Bubių seniūnijos seniūnas. Pareiškėjui 2011 m. rugsėjo 7 d. buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą (b. l. 23), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą – galimai netinkamai vykdė Bubių seniūnijos seniūno funkcijas, nurodytas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Bubių seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo 8.2, 8.10 ir 8.32 punktuose, nes: 1) nustatyta, jog 2010 metais atliekos iš kapinių teritorijos ir bendrųjų plotų buvo vežamos nereguliariai, tik vienoje sąskaitoje buvo nurodytos kuro sąnaudos, 2) per 2011 metus iš Bubių seniūnijos atliekos buvo vežamos vieną kartą – 2011 m. balandžio mėnesį, tačiau į sąskaitą faktūrą taip pat nebuvo įtrauktos kuro sąnaudos, 3) neaišku, iš kokių lėšų buvo organizuojamas atliekų išvežimas pagal 2010 m. liepos 31 d., 2010 spalio 31 d. ir 2011 m. balandžio 29 d. sąskaitas faktūras, 4) netinkamai buvo vykdoma bendrojo naudojimo teritorijų ir kapinių priežiūra, nekontroliuojamas viešųjų paslaugų teikimas (atliekų iš bendrųjų teritorijų plotų ir kapinių išvežimas).

Iš Bubių seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo matyti, kad 8.2, 8.10 ir 8.32 punktuose yra įtvirtintos pareiškėjo funkcijos, pagal kurias pareiškėjas turi administruoti seniūnijai skirtus asignavimus (8.2 punktas); kontroliuoti, ar teikiant viešąsias paslaugas laikomasi teisės aktuose ir sutartyse nustatytų reikalavimų dėl jų teikimo, nagrinėti gyventojų prašymus, skundus dėl viešųjų paslaugų teikimo ir šiais klausimais pagal kompetenciją priimti sprendimus, Administracijai, kitiems viešųjų paslaugų teikimą administruojantiems subjektams teikti pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo (8.10 punktas); organizuoti ir (arba) kontroliuoti savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą (8.32 punktas). Pažymėtina, kad pirmiau minėtame pranešime nebuvo konkrečiai nurodyta, kaip šie pareiškėjo pareigybės aprašymo punktai yra susiję su nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis. Abstrakčiai ir neaiškiai buvo nurodyta, kad netinkamai vykdoma bendrojo naudojimo teritorijų ir kapinių priežiūra, nekontroliuojamas viešųjų paslaugų teikimas.

2011 m. spalio 21 d. išvados Nr. DP2-8(9.28) „Dėl V. S. tarnybinio nusižengimo“, kurios pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (b. l. 13-16), III dalyje nurodyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, netinkamai atlikdamas pareigybės aprašymo 8.2 ir 8.10 punktuose nurodytas funkcijas – kontroliuoti, kad teikiant viešąsias paslaugas būtų laikomasi teisės aktuose ir sutartyse nustatytų reikalavimų dėl jų teikimo, ir administruoti seniūnijai skirtus asignavimus. Taip pat nurodyta tarnautojo neveikimo pasekmė (žala) – atliekų vežėjui sumokėta už suteiktas paslaugas ne iš seniūnijai skirtų asignavimų (seniūnijos veiklos programos), o iš Komunalinių atliekų tvarkymo ir administravimo išlaidų programos lėšų. Žalos dydis pinigine išraiška neapskaičiuotas, nes Komisija neturi duomenų apie seniūnijos paplūdimiuose sukauptų ir išvežtų komunalinių atliekų kiekį. Pareiškėjo kaltė yra aplaidumas, nes jis numatė, kad dėl jo neveikimo gali kilti tam tikri padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

Įvertinus pareiškėjo pareigybės 8.2, 8.10 punktuose tvirtintas pareiškėjo funkcijas, dėl kurių netinkamo vykdymo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, Išvados I ir II dalyse nurodytas aplinkybes apie atliktą tarnybinio nusižengimo tyrimą, nustatytas aplinkybes apie savivaldybės seniūnijų veiklos praktiką, kaupiant atliekas prie kapinių ir jas išvežant, apie tai, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. seniūnai Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-362 buvo paskirti asignavimų, skirtų seniūnijos veiklos programoms, valdytojais, nurodytą Seniūnijų veiklos programą 2011-2013 metams, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T-55, kurioje numatyti tikslai, uždaviniai ir priemonės, kurioms skiriami asignavimai seniūnijoms, kad į veiklos programą įeina atliekų surinkimas ir išvežimas iš kapinių, parkų, aikštelių, aplinkos tvarkymo darbai bei Pageluvio, Bubių ir Pašvinio paplūdimių priežiūra, nurodytus Bubių seniūnijos veiklos nuostatų punktus ir kad pareiškėjas, neatlikdamas veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti pagal šiuos nuostatus ir pareigybės aprašymą, padarė nusižengimą, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog Išvadoje yra aiškiai ir konkrečiai suformuluota pareiškėjo nusižengimo objektyvioji nusižengimo pusė.

Pažymėtina, kad pareiškėjui pranešime apie tarnybinį nusižengimą buvo nurodytos kitos aplinkybės, kurių pagrindu buvo teigiama, kad pareiškėjas pažeidė pareigybės 8.2, 8.10 punktuose nustatytas funkcijas, t. y. buvo nurodomos aplinkybės apie tai, kad 2010 metais iš kapinių teritorijos ir bendrųjų plotų atliekos buvo vežamos nereguliariai, 2011 metais buvo vežamos vieną kartą, bei buvo nurodomi trys atliekų išvežimai pagal 2010 m. liepos 31 d., 2010 m. spalio 31 d. ir 2011 m. balandžio 29 d. sąskaitas faktūras.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Išvadoje nurodyta, kokio veiksmo neatliko pareiškėjas – „nesiėmė veiksmų išsiaiškinti su atliekų vežėjais dėl sąskaitų pateikimo...”, o šito neveikimo pasekmė – „ ... buvo apmokėtos vežėjų suteiktos paslaugos ne iš seniūnijai skirtų asignavimų” (Išvados II skyriaus 10 pastraipa), tačiau pranešime apie tarnybinį nusižengimą nebuvo nurodoma, kad pareiškėjas įtariamas tokio nusižengimo padarymu. Abstrakti pranešimo formuluotė, kad pareiškėjas netinkamai vykdė bendrojo naudojimo teritorijų ir kapinių priežiūrą, nekontroliavo viešųjų paslaugų teikimo (atliekų iš bendrųjų teritorijų plotų ir kapinių išvežimo), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui buvo pranešta apie tai, kad jis įtariamas padaręs nusižengimą, kurio esmė - nesiėmimas veiksmų išsiaiškinti su atliekų vežėjais dėl sąskaitų pateikimo. Nagrinėjamoje byloje būtina pažymėti, kad Išvadoje nenurodoma, kada konkrečiai pareiškėjas nesiėmė veiksmų išsiaiškinti su atliekų vežėjais dėl sąskaitų pateikimo, nors tai yra labai svarbu vertinant, ar atsakovas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui paskyrė laikydamasis įstatymo nustatytų terminų.

Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Minėtoje normoje imperatyviai nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą (šiais atvejais drausminė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos). Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, o jo praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-241/2011; 2011 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2662/2011; kt.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Išvadoje yra nurodyta, jog Šiaulių rajono savivaldybė neturi viešųjų paslaugų teikimo administravimo tvarkos, tačiau pagal seniūnijoje nusistovėjusią darbo praktiką, seniūnai iš atliekų vežėjo gauna sąskaitas apmokėti už suteiktas seniūnijoje paslaugas, tačiau nėra nurodyta, kas ir kada davė nurodymą pareiškėjui reikalauti iš vežėjų sąskaitų. Atsakovas nėra nurodęs, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas turėjo reikalauti iš vežėjų sąskaitų. Pažymėtina, kad liudytojas R. S., kuris yra AB „Specializuotas transportas” direktorius, parodė, kad sutartis dėl atliekų vežimo sudaryta su Šiaulių rajono savivaldybe, sąskaitas siųsdavo Šiaulių rajono savivaldybei, sąskaitas apmokėdavo Šiaulių rajono savivaldybė pagal sutartį, kuri buvo sustabdyta 2010 m. spalio 1 d. (b. l. 215). Liudytoja T. P. parodė, kad 2011 metais pasikeitė vežėjas, sutartį su vežėju sudarė ŠRATC pagal pavedimą (b. l. 216).

Išvadoje nėra nurodyti teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą reikalauti iš vežėjo, su kuriuo jis nėra sudaręs sutarties, sąskaitų, nėra nurodyti tikslūs duomenys apie tai, kokio dydžio asignavimai ir kada konkrečiai buvo skirti Bubių seniūnijai tam, kad Bubių seniūnija išvežtų iš paplūdimių ir kitų bendrojo naudojimo teritorijų atliekas, o šiuos konkrečius asignavimus pareiškėjas netinkamai administravo. Vien Išvadoje nurodyta Seniūnijų veiklos programa 2011-2013 metams, patvirtinta Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T-55, kurioje numatyti tikslai, uždaviniai ir priemonės, kurioms skiriami asignavimai seniūnijoms, tai, kad į veiklos programą įeina atliekų surinkimas ir išvežimas iš kapinių, parkų, aikštelių, aplinkos tvarkymo darbai bei Pageluvio, Bubių ir Pašvinio paplūdimių priežiūra, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog Išvadoje pagrįstai buvo nustatyta, kad pareiškėjas netinkamai administravo Bubių seniūnijai skirtus asignavimus.

Byloje buvo pateikta 2012 m. sausio 15 d. ataskaita, iš kurios matyti, kad Bubių seniūnija gavo atliekoms tvarkyti asignavimus kartu su įskaitytu praėjusių metų lėšų likučiu – 14 187 Lt (b. l. 164-168), 2010 m. gruodžio 31 d. ataskaita, iš kurios matyti, kad Bubių seniūnija gavo asignavimus kartu su įskaitytu praėjusių metų likučiu – 9 831 Lt (b. l. 179-183), tačiau šiais dokumentais Išvadoje nesiremiama.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas (ABTĮ 81, 86 straipsniai). Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė