d4fa5955-65b7-4cf6-b3fd-62ae3cbef194 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla 1A – 00096 – 491 / 2006 Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-315-491/2016Proceso Nr. 4-14-3-00081-2016-0Procesinio sprendimo kategorija : (S) 2.7.4.2.; 3.26.1.PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 20 d. PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko R.

Č. apeliacinį skundÄ dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarimo M. E. administracinio teisės pažeidimo byloje,NUSTATĖ:2016-01-27 Institucijos poskyrio virÅ¡ininko R. V. nutarimu M. E. buvo nubaustas : pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 str. 2 d. 57 Eur bauda; pagal ATPK 1241 str. 8 d. 8 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., jam buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 57 Eur bauda.Nuobaudos jam skirtos už tai, kad jis 2015-01-22, 5.15 val., įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas kelio ženklo „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ reikalavimus, bei tamsiuoju paros metu važiavo iÅ¡jungtomis žibintų Å¡viesomis.

Taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 94 p., 1 priedo 303 p. Nesutikdamas su nutarimu M. E. jį apskundė apylinkės teismui. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas M. E. skundÄ tenkino ir Institucijos priimtÄ nutarimÄ panaikino, padaręs iÅ¡vadÄ , kad M. E. padarė mažai pavojingÄ administracinio nusižengimo požymių turinčiÄ veikÄ , siekdamas paÅ¡alinti kitÄ , daugiau pavojingÄ pažeidimÄ , t. y. jis veikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis. Apeliaciniu skundu Institucijos virÅ¡ininkas R.

Č. praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nutarimÄ ir palikti galioti Institucijos poskyrio virÅ¡ininko R. V. 2016-01-27 priimtÄ nutarimÄ . Nurodo, kad nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, jog M. E. veiksmai buvo nepakankami jo kaltei pagrįsti. Tvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo neginčijamai įrodyta, jog M. E. iÅ¡ tiesų turėjo pagrindÄ pažeisti KET reikalavimus ir veikti bÅ«tino reikalingumo sÄ lygomis. Cituodamas KET 186 p. jis nurodo, kad M. E., pažeisdamas kelio ženklo reikalavimus, tarnybinio automobilio Å¡vyturėlių įjungęs nebuvo, todėl negalėjo nepaisyti KET reikalavimų.

Pažymi, kad M. E. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis į asmeninį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ gavo praneÅ¡imÄ apie galbÅ«t neblaivaus asmens vairuojamÄ automobilį, taip pat jis nenurodė duomenų apie pranešėjÄ , paties praneÅ¡imo niekur neužregistravo, todėl abejoja tokio praneÅ¡imo realumu. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Apeliacinis skundas netenkinamas. Pagal ATPK 30211 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

IÅ¡ skundo matyti, kad Institucijos atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog M. E. veikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis. Pirmiausia pažymėtina, kad kiekvienoje byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra iÅ¡imtinė teismo prerogatyva. Todėl vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei administracinio teisės pažeidimo protokolÄ surašę Institucijos pareigÅ«nai, negali bÅ«ti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimÄ , nei priėmė pirmosios instancijos teismas.

IÅ¡ dalies galima sutikti su Institucijos atstovo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju nepakankamai pagrindė savo iÅ¡vadÄ , kodėl vis tik M. E. Å¡iuo atveju veikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis. ATPK 17 str. nustatyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas Å¡iame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas esant bÅ«tinajam reikalingumui, t. y. siekiant paÅ¡alinti pavojų, gresiantį valstybinei ar vieÅ¡ajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu Å¡is pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikÅ¡minga, negu iÅ¡vengtoji žala.

Pasisakydamas dėl bÅ«tinojo reikalingumo situacijos, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Å¡i situacija atsiranda susidÅ«rus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vienÄ galima apginti tik padarant antram tam tikrÄ Å¾alÄ . Tam, kad bÅ«tinasis reikalingumas bÅ«tų teisėtas, jis turi atitikti penkias bÅ«tinojo reikalingumo teisėtumo sÄ lygas. Å ios sÄ lygos – tai :

1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai;

2) gresiantis pavojus turi būti realus;

3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus;

4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis;

5) padarytoji žala turi bÅ«ti mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010, nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010 ir kt.).Vertinant M. E. veiksmus visų pirma pažymėtina, kad jis nebuvo eilinis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimus. Ä®vykio metu M. E. buvo kelių policijos pareigÅ«nas, ėjęs savo tarnybines pareigas – pagal jam nustatytÄ darbo grafikÄ patruliavęs (duomenys neskelbtini) tarnybiniu automobiliu.

Taigi, jis įgyvendino Institucijos uždavinius bendrÄ ja prasme, tame tarpe – ir pareigÄ užtikrinti vieÅ¡osios tvarkos ir visuomenės saugumÄ . IÅ¡ jo paaiÅ¡kinimo dėl patruliavimo tarnybiniu automobiliu matyti, kad įvykio dienÄ , apie (duomenys neskelbtini) val., jis į savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ iÅ¡ jam pažįstamo asmens gavo informacijos apie galimai neblaivaus asmens vairuojamÄ automobilį (duomenys neskelbtini) (8 b. l.). Tokio pobÅ«džio informacija Institucijai, besirÅ«pinančiai ne tik administracinės teisės pažeidimų prevencija, tačiau ir saugaus eismo priežiÅ«ra, yra reikÅ¡minga, todėl vienareikÅ¡miai suprantama, jog į jÄ bÅ«tina reaguoti nedelsiant.

Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673, 40 p. numatyta, kad vykdamas į įvykio vietÄ policijos patrulio vyresnysis nustato tarnybinės transporto priemonės telemetrinės įrangos jungiklį į reikiamÄ padėtį arba pasirenka atitinkamÄ statusÄ PPV modulyje, pasirenka artimiausiÄ ir greičiausiÄ vykimo marÅ¡rutÄ , atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus ir eismo sÄ lygas, sprendžia apie bÅ«tinybę naudoti mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos žybčiojančius Å¡vyturėlius ir specialiuosius garso signalus.

Å iose situacijoje M. E. iÅ¡ esmės bÅ«tent taip ir pasielgė : operatyviai sureagavęs į praneÅ¡imÄ , pasirinko jo manymu trumpiausiÄ ir greičiausiÄ bÅ«dÄ pasiekti vietÄ , pro kuriÄ , pagal gautÄ praneÅ¡imÄ , turėjo važiuoti automobilį galimai vairuojantis neblaivus asmuo. Dėl to jis įsuko į (duomenys neskelbtini) g., kurioje stovi kelio ženklas Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, taip pat Å¡ioje gatvėje kildamas į įkalnę, trumpam iÅ¡jungęs tarnybinio automobilio artimÄ sias Å¡viesas, nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę prie vaikų darželio, tačiau minėto automobilio nematė.

M. E. neginčija, jog pažeidė draudžiamo ženklo reikalavimÄ , jog trumpam buvo iÅ¡jungęs artimÄ sias Å¡viesas, tačiau tvirtina, jog taip pasielgė siekdamas patikrinti ir sulaikyti galimai neblaivų vairuojantį asmenį. Tokia padėtis gali bÅ«ti vertinama kaip atitinkanti bÅ«tinojo reikalingumo situacijÄ . BÅ«tinojo reikalingumo instituto esmė ir paskirtis suponuoja bÅ«tinybę asmeniui įvertinti daromÄ Å¾alÄ ir žalÄ , kurios siekiama iÅ¡vengti, ir sÄ moningai pasirinkti elgesio variantÄ , leisiantį padaryti mažesnę žalÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad, siekiant paÅ¡alinti pavojų, mažesnė žala turi bÅ«ti padaroma tyčia (kasacinė nutartis Nr. 2K-177/2009). Institucijos atstovas skunde nurodo, kad pareigÅ«nas nepaisyti KET reikalavimus gali tuomet, kai važiuoja su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) Å¡vyturėliais ir specialiais garso signalais, tame tarpe ir draudžiamųjų kelio ženklų, jei tai nepakenks eismo saugumui. Å iuo atveju, M. E. ne tik paaiÅ¡kinime, tačiau ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad įvertinęs situacijÄ , jog buvo ankstus rytas, jokio eismo tuo metu praktiÅ¡kai nebuvo, pats nusprendė Å¡vyturėlių nenaudoti.

Tai neprieÅ¡tarauja minėtos Instrukcijos 40 p. Žinoma, bÅ«tinumas patikrinti mobilaus ryÅ¡io telefonu gautÄ informacijÄ Å¡iuo atveju grindžiamas tik paties M. E. paaiÅ¡kinimais, tačiau Å¡i jo versija nėra paneigta. Todėl, bendrai imant pagal byloje surinktus įrodymus, abejoti, kad M. E. bÅ«tent dėl bÅ«tinojo reikalingumo kirto draudžiamÄ jį kelio ženklÄ ir kelioms sekundėms iÅ¡jungė tarnybinio automobilio Å¡viesas, negalima, kadangi operatyviai reaguodamas į gautÄ praneÅ¡imÄ , jis stengėsi iÅ¡vengti didesnės žalos, kuri galėjo bÅ«ti padaryta.Institucijos atstovas skunde teisingai pažymi, kad tokiu atveju M.

E. turėjo pateikti duomenis, patvirtinančius tokio praneÅ¡imo realų egzistavimÄ , kadangi Instrukcijos 42 p. apibrėžta, jog tuo atveju jei policijos patrulis gavo informacijos apie įvykį ne iÅ¡ budėtojo, jis pagal galimybę turi iÅ¡siaiÅ¡kinti : asmens, praneÅ¡usio apie įvykį, anketinius duomenis (vardÄ , pavardę, gimimo datÄ arba asmens kodÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ , telefono numerį), praneÅ¡imo laikÄ ; asmens (-ų), įtariamo (-ų) jį padarius teisės pažeidimÄ , požymius, pasitraukimo kryptį ir kt.

UžfiksuotÄ informacijÄ suraÅ¡yti į tarnybinę knygelę, o pačiÄ informacija perduoti budėtojui, ir toliau veikti pagal budėtojo nurodymus. Å ioje situacijoje visiÅ¡kai akivaizdu, jog Instrukcijoje numatytų veiksmų M. E. neatliko. ReiÅ¡kia, Å¡iuo atveju kyla pagrįstų abejonių, ar M. E. tinkamai atliko savo tarnybines pareigas. Nors teisminio nagrinėjimo metu Institucijos poskyrio virÅ¡ininkas R. V. parodė, kad Å¡iuo atveju tarnybinis patikrinimas nebuvo privalomas, su tuo negalima sutikti. Visų pirmÄ iÅ¡ bylos matyti, kad dar (duomenys neskelbtini) rajono PK vadovas R.

Č. rezoliucija nurodė R. V. pradėti administracinę teisenÄ bei patikrinti aplinkybes dėl galimo tarnybinio nusižengimo ir tarnybinio patikrinimo pradėjimo arba nepradėjimo (14 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu atveju pirmiausia turėjo bÅ«ti atliktas M. E. veiksmų tarnybinis patikrinimas ir tik po to sprendžiama, ar jį reikėtų bausti ir kokiÄ atsakomybės rūšį jam reikėtų taikyti – drausminę ar administracinę. Tai logiÅ¡ka ir įprasta praktika. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Å¡iuo atveju yra ir daugiau nepaaiÅ¡kintų dalykų, o bÅ«tent : kodėl realiai nesiaiÅ¡kinant įvykio aplinkybių administracinės teisės pažeidimo protokolas M.

E. buvo suraÅ¡ytas tik beveik po savaitės; kodėl byloje nėra iÅ¡samaus tarnybinio praneÅ¡imo apie įvykį; kodėl nebuvo priimtas joks sprendimas dėl tarnybinio patikrinimo. Kita vertus, matyti, kad Institucijos atsakingi pareigÅ«nai Å¡iuo atveju įvykį ir M. E. veiksmus įvertino formaliai, jo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) iÅ¡samiau neanalizavo, ir priėmė skubotÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ M. E. iÅ¡kelti administracinio teisės pažeidimo bylÄ kaip eiliniam vairuotojui, pažeidusiam KET reikalavimus.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nepaneigus M. E. parodymų, jog jis KET pažeidimus padarė stengdamasis patikrinti informacijÄ apie galimai neblaivų vairuotojÄ , galima pripažinti, kad jis tarnybos metu veikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas iÅ¡ esmės yra pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais Å¡iuo atveju nėra pakankamo pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 12 str. 1 d. 1 p., teismasNUTARĖ:Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato virÅ¡ininko R.

Č. skundo netenkinti.Šis nutarimas neskundžiamas.Teisėjas                                                                                                            Valdas Meidus