d4fa17c0-4f09-4bd7-81ec-7e2b6d08334b · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1219-796/2020 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02169-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.2.2; 2.1.2.4.2.3; 2.5.4.1; 3.3.1.18.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 12 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Larisos Å imanskienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo S. B. atstovo advokato Irmanto BalčiÅ«no apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. liepos 28 d. sprendimo ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. liepos 29 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. B. ieÅ¡kinį atsakovei J.

Z., trečiasis suinteresuotas asmuo Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarė S. B., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ab initio. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas S. B. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2013 m. gegužės 16 d. testamentÄ , kuriuo testatorė R. B. visÄ jai priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei visas turtines teises paliko atsakovei J. Z.. IeÅ¡kovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo ir atsakovės mama R.

B.. Jam įgyvendinant teisę priimti palikimÄ tapo žinoma, kad jo mama R. B. 2013 m. gegužės 16 d. sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ jai priklausiusį turtÄ paliko atsakovei. Nors testamente nurodyta, kad jį patvirtinusi Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarė S. B. įsitikino testatorės veiksnumu, tačiau jis mano, kad testamentas neatitiko tikrosios jo mamos R. B. valios, nes iÅ¡ medicininiuose dokumentuose esančių duomenų matyti, jog testamento sudarymo metu R. B. turėjo psichikos sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų sukeliamų padarinių.

2. Atsakovė J. Z. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog mama R. B. savo valiÄ dėl turto po mirties palikimo buvo suformavusi dar 2007 m. ir niekada nebuvo jos pakeitusi. Nors mama testamento sudarymo metu ir buvo prastos sveikatos, tačiau ji suprato savo veiksmų prasmę ir galėjo laisvai formuoti bei iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ . Pažymėjo, jog R. B. sudarė daug notarinės formos sandorių tiek iki testamento sudarymo, tiek po jo ir nė vienam notarui nekilo jokių abejonių dėl jos veiksnumo, nors jai ir buvo nustatyti specialieji poreikiai.

3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai.

4. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. liepos 28 d. sprendimu ieÅ¡kovo S. B. ieÅ¡kinys atmestas, nuspręsta priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. B. atsakovės J. Z. naudai 2 349,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. B. valstybės naudai 50,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, o laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, taikytÄ pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį, kuria uždrausta Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarei S. B. iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ J.

Z. pagal 2013 m. gegužės 16 d. R. B. testamentÄ , iki kol bus iÅ¡nagrinėtas S. B. ieÅ¡kinys, nuspręsta palikti nepakeistÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti. Pirmosios instancijos teismo motyvai: 5.1 2019 m. birželio 18 d.–liepos 18 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-387/2019 (toliau – Ekspertizės aktas) kategoriÅ¡kai nurodyta, kad R.

B. testamento pasiraÅ¡ymo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga (F00.1), R. B. testamento pasiraÅ¡ymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti dėl didelio pažintinių funkcijų defekto. Tačiau Ekspertizės akte tik teoriÅ¡kai analizuojami medicininėje literatÅ«roje nurodyti Alzheimerio ligos klinikiniai požymiai, jų progresavimas, nurodoma, jog esant iÅ¡reikÅ¡tiems pažintinių funkcijų sutrikimams asmenys nesugeba suvokti sudaromo testamento sÄ lygų, testamento sudarymo fakto, suvokti testamento turinio, testamento socialinės reikÅ¡mės. Apie testatorei R.

B. kategoriÅ¡kai konstatuotus didelius pažintinių funkcijų defektus Ekspertizės akte iÅ¡ viso nepasisakyta. 5.2 Teismas pažymėjo, jog R. B. nuo 2013 m. vasario 8 d. iki 2016 m. vasario 14 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, o nuo 2016 m. vasario 5 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis neterminuotai. Byloje nėra duomenų, kad bÅ«tų reikėję spręsti klausimÄ dėl R. B. pripažinimo neveiksnia. 5.3 IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia liudytojų J. B., R.

Z., J. K., B. M., J. B., V. Z., R. K. parodymais. Tačiau liudytoja J. B. yra ieÅ¡kovo sutuoktinė, ji yra suinteresuota padėti sutuoktiniui įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , be to, jos parodymai abstraktÅ«s, nekonkretÅ«s, liudytoja pripažino, kad su testatore R. B. bendraudavo retai, kad viskÄ Å¾ino iÅ¡ savo sutuoktinio ir uoÅ¡vio pasakojimų, todėl jos parodymus teismas vertino kritiÅ¡kai. IÅ¡ liudytojo J. B. parodymų nustatyta, kad R. B., prieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovas ir liudytoja J. B., iki sutuoktinio V.

B. mirties (duomenys neskelbtini) galėjo vaikščioti ir vaikščiojo savarankiÅ¡kai. Liudytojas R. Z. parodė, kad jam uoÅ¡vienė (A. Z.) yra pasakojusi, kad R. B. jau nuo 2010 m. su „proteliu negerai“, kad negalima su ja visiÅ¡kai susikalbėti, kad jis 2012 m. lankėsi R. B. namuose ir teta jo nepažino. Teismas pažymėjo, jog Å¡is liudytojas yra ieÅ¡kovo pusbrolis, pas šį liudytojÄ ieÅ¡kovas 2020 m. kurį laikÄ gyveno. Be to, nustatyta, kad Å¡io liudytojo uoÅ¡vienė A. Z. mirė ne 2015 m., kaip parodė liudytojas, (duomenys neskelbtini).

Å io liudytojo parodymus teismas taip pat vertino kritiÅ¡kai. IÅ¡ liudytojų R. K., B. M., J. K., V. Z. parodymų nustatyta, kad po sutuoktinio V. B. mirties (duomenys neskelbtini) R. B. buvo reikalinga pagalba dėl jos sveikatos bÅ«klės, jai reikėdavo padėti atsikelti, apsirengti, palaikyti asmens higienÄ , ji vaikščiojo, nors ir sunkiai, pati pavalgydavo, nors rankos ir drebėjo, su ja buvo galima susikalbėti, ji pažino savo vaikus ir tik 2016 m. pabaigoje jos sveikata ėmė sparčiai blogėti. Tačiau tai, kad testatorė turėjo sveikatos sutrikimų, neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad ji negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo. 5.4 IÅ¡ 2013 m. kovo 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad dienÄ prieÅ¡ tai, kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinis skyrius 2013 m. kovo 7 d. bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP–791 R.

B. nustatė specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, R. B. pardavė R. B. penkis žemės sklypus. Notarė V. S. parodė, kad yra įsitikinusi, jog sandorio patvirtinimo metu jai nekilo abejonių dėl R. B. veiksnumo, nes, jei bÅ«tų abejojusi, tuomet nebÅ«tų tvirtinusi sandorio. Liudytojas R. B. parodė, kad su R. B. susikalbėjo kaip su normaliu, sveiku žmogumi, pas notarÄ R. B. įėjo pati, jÄ lydinčių asmenų nebuvo, jis jÄ Ä¯ Å ilalę atsivežė iÅ¡ jos namų, esančių Tauragėje.

R. B. prisiminė jį, žinojo situacijÄ , dėl kurios jis atvažiavo. 5.5 Teismas atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jo mama nuo 2012 m. nieko nebesuvokė, buvo neveiksni, kad apie Å ilalėje sudarytÄ sandorį nebuvo informuotas, tačiau vėliau, apklausiant liudytojÄ R. B., ieÅ¡kovas papildomai paaiÅ¡kino, jog už mamos 2013 m. kovo 6 d. parduotus žemės sklypus jam buvo pažadėta 20 000 Lt. IeÅ¡kovas žinojo apie mamos R. B. sudaromÄ sandorį, bet neprieÅ¡taravo, kad neveiksni mama, kaip jis teigia, sudarytų penkių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorį.

Teismui kilo abejonių dėl ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų apie R. B. sveikatos bÅ«klę patikimumo. 5.6 Notarė S. B., patvirtinusi 2013 m. gegužės 16 d. R. B. pasiraÅ¡ytÄ testamentÄ , jos veiksnumÄ tikrino dar du kartus po ginčijamo testamento patvirtinimo. Å i notarė 2013 m. rugsėjo 10 d. notaro biure taip pat patvirtino R. B. pasiraÅ¡ytÄ pirkimo–pardavimo sutartį, o 2015 m. liepos 15 m. patvirtino R. B. įgaliojimÄ Nr. 4086, kuriuo Å¡i įgaliojo UAB „Oksinta“ sudaryti žemės pirkimo–pardavimo sutartį jos vardu.

Liudytojas S. V. parodė, jog konkrečiai nepamena R. B., tačiau nurodė, kad jis visada atsiskaito su žmogumi prieÅ¡ jam duodant įgaliojimÄ , vadinasi, jis buvo susitikęs su R. B., aptarė su ja kainÄ , davė jai pinigus, tada su ja ėjo į notaro patalpas, laukė jose ir gavo notarės S. B. patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ UAB „Oksinta“ atstovauti R. B.. Negali bÅ«ti, kad R. B. tuo metu buvo neveiksni, kadangi Å¡ias aplinkybes aiÅ¡kinasi notarai, be to, jeigu jam pačiam kyla kokių abejonių dėl asmens veiksnumo, jis visada siÅ«lo kartu pasiimti ir artimÄ giminaitį. 5.7 Notarė A.

B. taip pat parodė, kad R. B. buvo atvykusi į jos kontorÄ priimti mirusio sutuoktinio V. B. palikimo, tai yra po (duomenys neskelbtini). Notarė patvirtino, kad R. B. tuo metu vaikščiojo, bet skundėsi, kad skauda kojas, ji parašė pareiÅ¡kimÄ , kad priima mirusio sutuoktinio palikimÄ , teiravosi jos, ar gali visus reikiamus veiksmus dėl palikimo priėmimo jos vardu tvarkyti duktė J. Z., nes jai sudėtinga vaikščioti. Notarė patvirtino, kad jai tuo metu nekilo jokių abejonių dėl R. B. veiksnumo, jei bÅ«tų kilę, nebÅ«tų tvirtinusi įgaliojimo. 5.8 Taigi, testatorės R.

B. veiksnumas notarų biuruose buvo patikrintas kelių notarų tiek prieÅ¡ testamento sudarymÄ , tiek testamento sudarymo metu, tiek po testamento sudarymo ir nė vienam notarui nekilo abejonių dėl R. B. veiksnumo. IÅ¡ notarės S. B. paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad testatorė R. B. pati nurodė notarei jos sudaromo testamento sÄ lygas, aiÅ¡kiai nurodė savo valiÄ dėl sudaromo testamento, notarė tiesiogiai bendravo su testatore ne tik testamento sudarymo dienÄ , bet ir jai atneÅ¡us dokumentus dėl testamento sudarymo, notarė įsitikino testatorės veiksnumu ir jai nekilo abejonių dėl testatorės R.

B. gebėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ palikti visÄ savo turtÄ dukrai. 5.9 Teismas pažymėjo ir tai, jog atsakovė J. Z. paaiÅ¡kino, kad jos mama R. B. simuliavo medicininiuose dokumentuose nurodytus ligų simptomus, norėdama gauti didesnę iÅ¡mokÄ iÅ¡ valstybės, apsimesdavo, kad yra neveiksni, atvažiavusiam į namus daktarui A. P. kalbėdavo nesÄ mones. Ji jį iÅ¡kvietė į namus, susitarė su daktaru, o mama mokėjo daktarui ir pati tarėsi su juo. Daktaras žinojo, kÄ raÅ¡yti, kad mama bÅ«tų pripažinta turinti visiÅ¡kÄ negaliÄ .

Psichologė atvažiavo į namus pagal daktaro A. P. siuntimÄ ir mama jai specialiai kalbėjo nesÄ mones. Mamai buvo nustatyta visiÅ¡ka negalia. 5.10 Liudytoja gydytoja K. P. parodė, kad R. B. sirgo onkologine liga, ji tik įtarė jai organinę psichozę, 2012 m. spalio 17 d. nusiuntė jÄ pas psichiatrÄ tolesniam tyrimui. Tai, kad pagal gydytojo neurologo 2012 m. lapkričio 26 d. siuntimÄ , kuriame R. B. įtariama diagnozė – Alzheimerio liga, 2012 m. lapkričio 27 d. atliktas radiologinis tyrimas Nr. 2613 ir tyrimo metu R.

B. buvo nustatyti atrofiniai pakitimai galvos smegenyse, smegenėlėse, kraujagyslinės encefalomaliacijos zonos, niekaip nepatvirtina fakto, kad dėl Å¡ių pakitimų testatorė R. B. buvo neveiksni ir negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valios, kam palikti savo palikimÄ . 5.11 Byloje nustatyta, kad testatorė turėjo sandorių sudarymo patirties tiek iki ginčijamo testamento sudarymo, tiek po jo, ji aktyviai dalyvavo civilinėje apyvartoje. Be to, nuo ginčijamo testamento sudarymo dienos iki testatorės mirties praėjo daugiau nei penkeri metai, tačiau testatorė savo valios nepakeitė.

Teismo nuomone, testatorė buvo apsisprendusi, kuriam asmeniui ji norėjo palikti savo turtÄ ir turtines teises po mirties. 5.12 Teismas pažymėjo, jog testatorės R. B. mirties priežastis yra (duomenys neskelbtini). Vadinasi, testatorė mirė ne nuo kraujagyslinės demencijos, ne nuo smegenų kraujagyslių ligos ar smegenų aterosklerozės, kuriomis ji, pagal medicininiuose dokumentuose esančius įraÅ¡us, sirgo. Teismui kilo abejonių, ar testatorė R. B. iÅ¡ tikrųjų sirgo tokiomis ligomis, kaip nurodė ieÅ¡kovas, kaip nurodyta testatorės medicininiuose dokumentuose ir Ekspertizės akte. 5.13 Ekspertizės akte, vadovaujantis jame nurodytų medicininių dokumentų įraÅ¡ais, duota kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, jog testatorei testamento sudarymo metu buvo diagnozuotas psichikos sutrikimas, testamento sudarymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.

Tuo tarpu pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, testatorė tiek prieÅ¡ testamento sudarymÄ , tiek ir po jo sudarė sandorius, patvirtintus notarų. Ekspertizės aktas prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir faktinėms aplinkybėms. IÅ¡ Ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertizė buvo atlikta tik pagal medicininius dokumentus ir buvo vertinama tik asmens bÅ«klė testamento sudarymo metu. Taip pat iÅ¡ Ekspertizės akto turinio matyti, jog, iÅ¡samiai apraÅ¡ius mirusiosios medicininiuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes, jų visuma buvo vertinama ir iÅ¡vados daromos ne Å¡ios konkrečios bylos ir jos aplinkybių kontekste, bet abstrakčiai, standartizuotai, apibendrintai. 5.14 Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju byloje yra prieÅ¡taringi įrodymai dėl tikrosios testatorės valios: medicininiuose dokumentuose ir Ekspertizės akto iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės, jog testatorė nevaikščiojo, jai buvo bÅ«tina nuolatinė slauga, ji visiÅ¡kai nesiorientavo nei erdvėje, nei laike, nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, ir nustatytos faktinės aplinkybės, jog tuo pačiu laikotarpiu ir vėliau, dar dvejus metus po testamento sudarymo, testatorė savarankiÅ¡kai ne kartÄ vyko pas notarus, sudarė sandorius, dienÄ prieÅ¡ jai nustatant specialųjį nuolatinės slaugos poreikį taip pat sudarė notarės patvirtintÄ sandorį ir pardavė penkis žemės sklypus.

Esant prieštaringiems įrodymams dėl to paties fakto, kurio patikrinti objektyvių galimybių nėra, nes testatorius yra miręs, teismas vertino visas byloje nustatytas faktines aplinkybes. Teismo nuomone, tai, kad testatorė testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad ji negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo, kad ji buvo neveiksni. 5.15 Teismo nuomone, byloje nustatyti akivaizdūs prieštaravimai tarp medicininiuose dokumentuose esančių duomenų, Ekspertizės akto išvados ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių atsirado dėl to, kad testatorė R.

B., siekdama gauti didesnę iÅ¡mokÄ iÅ¡ valstybės, apkalbėjo save, pateikė neteisingus duomenis medikams, kaip tai nurodė atsakovė, tai yra simuliavo ligos simptomus. Taip atsirado medikų įraÅ¡ai R. B. sveikatos istorijoje, o pagal medikų įraÅ¡us jai buvo nustatyta visiÅ¡ka negalia, atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, todėl duota Ekspertizės akto iÅ¡vada nesutampa su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju Ekspertizės akto iÅ¡vada yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl teismas jÄ vertino kritiÅ¡kai ir ja nesivadovovo. 5.16 Teismas, įvertinęs nustatytas ginčo faktines ir teisines aplinkybes, įvertinęs testatorės bÅ«senÄ jai sudarant ginčijamÄ testamentÄ , nusprendė, jog ginčijamame 2013 m. gegužės 16 d. testamente yra iÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatorės R.

B. valia.

6. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. liepos 29 d. papildomu sprendimu pagal 2020 m. sausio 30 d. mokėjimo nurodymÄ priteista iÅ¡ ieÅ¡kovo S. B. atsakovės J. Z. naudai 1 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 7. IeÅ¡kovo S. B. atstovas advokatas Irmantas BalčiÅ«nas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. liepos 28 d. sprendimÄ bei 2020 m. liepos 29 d. papildomÄ sprendimÄ , perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti ieÅ¡kovui S. B. iÅ¡ atsakovės J.

Z. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 7.1 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Ekspertizės akto iÅ¡vada ir testatorės medicininiais dokumentais, o rėmėsi iÅ¡skirtinai tik liudytojų parodymais, jiems suteikė pernelyg didelę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, nevertino liudytojų parodymų patikimumo. 7.2 Apeliantas pažymėjo, jog, bylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti iÅ¡ naujo visa apimtimi, teisme pakartotinai buvo apklaustos ginčo Å¡alys, trečiasis asmuo notarė S. B., liudytojai J.

B., R. K., B. M. ir J. K., tačiau ekspertės S. Å . teismas pakartotinai neapklausė. Pakartotinai nagrinėjant bylÄ , buvo apklausti papildomi liudytojai R. B., notarės V. S. ir A. B., nustatytos naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ekspertei rengiant Ekspertizės aktÄ ir teikiant paaiÅ¡kinimus pirmojo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Teismui nustačius prieÅ¡taravimų tarp liudytojų parodymų ir Ekspertizės akto iÅ¡vados, apelianto įsitikinimu, teismas turėjo Å¡iuos prieÅ¡taravimus Å¡alinti pakartotinai apklausdamas ekspertę ar skirdamas papildomÄ / pakartotinę ekspertizę. 7.3 Apeliantas nesutinka, kad Ekspertizės akte nepasisakyta apie testatorei R.

B. kategoriÅ¡kai konstatuotus didelius pažintinių funkcijų defektus. 7.4 Apelianto nuomone, nustatęs, jog Ekspertizės akte tik teoriÅ¡kai analizuoti klasikiniai Alzheimerio ligos požymiai, kad duomenys apie testatorės bÅ«klę testamento sudarymo metu vertinti ne nagrinėjamos bylos ir jos aplinkybių kontekste, bet abstrakčiai, standartizuotai, apibendrintai, teismas turėjo pakartotinai apklausti ekspertę arba skirti papildomÄ / pakartotinę ekspertizę. 7.5 Apeliantas atkreipia dėmesį, jog iÅ¡vados Ekspertizės akte grindžiamos duomenimis iÅ¡ testatorės medicininių dokumentų, kuriuos skirtingais laikotarpiais parengė skirtingi, tarpusavyje nesusiję gydytojai ir specialistai, todėl nėra pagrindo abejoti Å¡ių dokumentų turinio objektyvumu. 7.6 Pažymi ir tai, jog pirmosios instancijos teismas daugiau jokių Ekspertizės akto trÅ«kumų, prieÅ¡taravimų pačiame Ekspertizės akto turinyje ar tarp jame nurodytų duomenų ir į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nenustatė, todėl nebuvo pagrindo visiÅ¡kai atmesti Ekspertizės akto iÅ¡vadas ir jomis nesivadovauti. 7.7 Apeliantas mano, jog teismo iÅ¡vada, kad testatorė R.

B. net kelerius metus simuliavo psichikos ligÄ tam, kad galėtų gauti didesnę iÅ¡mokÄ iÅ¡ valstybės, todėl medikams apie save pateikė klaidingus duomenis, yra nepagrįsta, nes prieÅ¡tarauja byloje esančiam įrodymui, objektyviai atspindinčiam faktinę testatorės R. B. smegenų bÅ«klę likus daugiau nei pusmečiui iki ginčijamo testamento sudarymo, – 2012 m. lapkričio 27 d. atliktam radiologiniam testatorės galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimui ir teismo psichiatrės ekspertės S. Å . paaiÅ¡kinimui dėl Å¡io tyrimo.

Teismo posėdyje teismo psichiatrė ekspertė S. Å . paaiÅ¡kino, jog svarbiausia diferencinė diagnostika Alzeimerio ligos atveju yra kompiuterinė tomografija, kuriÄ atlikus galima nustatyti, ar žmogaus smegenyse vyksta atrofija, t. y. smegenų nykimas. 2012 m. lapkričio 27 d. testatorei R. B. buvo atliktas radiologinis tyrimas, t. y. galvos smegenų kompiuterinė tomografija, kurios metu buvo nustatyti atrofiniai pakitimai galvos smegenyse, smegenėlėse, kraujagyslinės encefalomaliacijos zonos. Å ie sutrikimai patvirtino neurologo 2012 m. lapkričio 26 d. siuntime nurodytÄ diagnozę – Alzheimerio ligÄ .

Taip pat teismo psichiatrijos ekspertė pabrėžė, kad tokios bÅ«senos, kokios buvo testatorė R. B., asmuo prieÅ¡ testamento sudarymÄ ir jo sudarymo metu sÄ moningai simuliuoti negalėjo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, neturėdamas specialiųjų psichiatrijos žinių, be papildomos ekspertės apklausos ir be papildomos ar pakartotinės ekspertizės ėmėsi vertinti testatorės smegenų kompiuterinę tomografijÄ ir padarė medicinos mokslui prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , esÄ kraujotakos sutrikimus rodantys atrofiniai pakitimai testatorės R.

B. smegenyse neturėjo įtakos jos valiai dėl testamento. 7.8 Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ne tik Ekspertizės aktu, bet ir kitais į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais – iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ testatorės R. B. medicininių dokumentų. 7.9 Pažymi ir tai, jog pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ R. B. kompensuojamųjų vaistų knygelės, patvirtinantį, kad testatorei buvo skiriami ir perkami vaistiniai preparatai, skirti psichikos sutrikimams gydyti, tačiau dėl Å¡io įrodymo skundžiamame sprendime nepasisakyta. 7.10 Taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pirmenybę teikė parodymams liudytojų (įskaitant ir notarų), kurie su R.

B. bendravo tik epizodiÅ¡kai, be to, neturėjo specialiųjų medicininių ar psichiatrijos žinių, kad bÅ«tų galėję objektyviai ir teisingai įvertinti testatorės psichikos bÅ«klę sandorių sudarymo metu. 7.11 Atkreipia dėmesį ir į tai, jog tarp liudytojų parodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra prieÅ¡taravimų, pavyzdžiui, notarė V. S. parodė, jog testatorė R. B. į jos notaro biurÄ Å ilalėje atvyko pati, o liudytojas R. B. parodė, jog testatorę R.

B. į Šilalę atsivežė iš jos namų. Netiki, kad notaras, kasdien tvirtinantis po kelis sandorius, galėtų tiksliai prisiminti, ar prieš 5–7 metus asmuo atėjo sandorio tvirtinti pats ir kokia tuo metu buvo jo psichologinė būsena. Be to, mano, jog kaip liudytojos apklaustos su testatore R. B. sudarytų sandorių šalys suinteresuotos tų sandorių tęstinumu ir išsaugojimu. Aplinkybė, kad notarams ir kitoms sandorių šalims testatorė išoriškai galėjo sudaryti psichiškai sveiko žmogaus įspūdį, negali paneigti radiologiniu tyrimu ir kitais medicininiais tyrimais nustatyto testatorės smegenų nykimo proceso ir gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę. 7.12 Pažymi, jog byloje kaip liudytojų apklaustų testatorės kaimynės B.

M., testatorės marčios J. B. ir socialinės darbuotojos J. K. parodymai koreliavo su medicininiuose dokumentuose nurodytais duomenimis apie prastÄ testatorės fizinės ir psichinės sveikatos bÅ«klę, t. y. jos nurodė, kad testatorė vaikščiojo sunkiai arba apskritai nevaikščiojo, nesiorientavo aplinkoje, elgėsi neadekvačiai, turėjo atminties sutrikimų, tačiau pirmosios instancijos teismas į Å¡ių liudytojų parodymus neatsižvelgė. 7.13 Mano, jog skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybė, kad testatorei R.

B. nebuvo pradėta neveiksnumo nustatymo procedÅ«ra teisme de jure, nepaneigia prielaidos, kad dėl pakitimų smegenyse R. B. ginčijamo testamento sudarymo metu buvo neveiksni de facto ir negalėjo tinkamai iÅ¡reikÅ¡ti savo valios dėl palikimo. 7.14 Be to, anot apelianto, skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybė, jog testatorė nuo ginčijamo testamento sudarymo iki savo mirties nepakeitė testamente iÅ¡reikÅ¡tos valios, nebÅ«tinai reiÅ¡kia, jog testatorės valia ginčijamame testamente buvo iÅ¡reikÅ¡ta tinkamai, nurodyta aplinkybė gali reikÅ¡ti, kad, progresuojant Alzheimerio ligai, testatorė neteko gebėjimo formuluoti ar keisti savo valiÄ . 7.15 Apeliantas mano, jog nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir skundžiamame sprendime padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl testatorės gebėjimo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę, padarinius ir veiksmus valdyti sudarant 2013 m. gegužės 16 d. testamentÄ .

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovės J. Z. atstovas advokatas Gintaras Aleknavičius praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apelianto atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 8.1 PraÅ¡ymas dėl ekspertizės skyrimo buvo atmestas visiÅ¡kai pagrįstai, kadangi į bylÄ nebuvo pateiktas nė vienas naujas duomuo apie testatorės sveikatos bÅ«klę. Taip pat netikslinga buvo pakartotinai apklausti ekspertę. 8.2 Teismas pagrįstai konstatavo, jog Ekspertizės aktas yra prieÅ¡taringas ir nepatikimas įrodymas. 8.3 Pažymi, kad ieÅ¡kovo pasikviesti liudytojai (sutuoktinė, pusbrolis ir kaimynas) nurodė, jog patys su testatore asmeniÅ¡kai nebendravo, todėl jų parodymai negali bÅ«ti vertinami, sprendžiant apie testatorės sveikatos bÅ«klę testamento sudarymo metu.

Tuo tarpu visi kiti liudytojai patvirtino, kad tiesiogiai ir asmeniÅ¡kai bendravo su testatore ir jiems nekilo dvejonių dėl jos veiksnumo, gebėjimo suprasti savo veiksmų prasmę. Visi patvirtino, jog testatorė pati savarankiÅ¡kai vaikščiojo, važiavo į kitÄ miestÄ , o tai visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja medicininių dokumentų įraÅ¡ams. 8.4 Sutinka, kad fizinių smegenėlių atrofijos požymių simuliuoti nėra galimybės, tačiau tokių požymių egzistavimas visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad yra sutrikusios pažintinės funkcijos ir asmuo yra neveiksnus ar nebegali savimi pasirÅ«pinti ir savarankiÅ¡kai veikti. 8.5 Pažymi, jog medicininiai duomenys yra prieÅ¡taringi, o ekspertė apklausos metu nesugebėjo atsakyti į daugybę klausimų, kalbėjo apibendrintomis frazėmis, pripažino, kad yra nesusipažinusi su visa bylos medžiaga. 8.6 Atkreipia dėmesį, jog testatorė pati asmeniÅ¡kai sudarė daugybę sandorių prieÅ¡ ir po testamento sudarymo, pasistatė namÄ .

PrieÅ¡ingai, nei nurodoma medicininiuose dokumentuose, testatorė savarankiÅ¡kai vaikščiojo ir savimi rÅ«pinosi. 8.7 Atkreipia dėmesį ir į tai, jog Ekspertizės akte gana nuosekliai apraÅ¡omas visas testatorės gyvenimas, tačiau sÄ moningai yra nutylėti duomenys apie tai, kad testatorė tiriamu laikotarpiu pati vaikščiojo pas notarus ir sudarinėjo sandorius. IÅ¡vadoje nurodyta, jog ekspertams buvo pateikta visa civilinės bylos medžiaga, tačiau akte apie tai nekalbama. Teismo posėdžio metu buvo akivaizdu, kad ekspertė nėra susipažinusi su visa civilinės bylos medžiaga. 8.8 Ekspertizės akte kalbama apie 2013 m. birželio 7 d. specialiųjų poreikių nustatymo pažymÄ , o apie tai, kad dienÄ iki to, t. y. 2013 m. birželio 6 d., testatorė lankėsi pas notarÄ ir pati asmeniÅ¡kai sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, nutylėta. 8.9 Teismas nė vienam iÅ¡ įrodymų nesuteikė jokios pirmenybės. Teismas konstatavo, jog Ekspertizės aktas neturi didesnės įrodomosios galios už kitus įrodymus, ir jo patikimumÄ ir prieÅ¡taringumÄ kitiems bylos duomenims įvertino visos bylos duomenų kontekste. 8.10 Apeliantas klaidina teismÄ , neva notarė V.

S. parodė, jog testatorė R. B. į jos notaro biurÄ Å ilalėje atvyko pati. Pažymi, jog Å¡i notarė apklausos metu nebuvo nurodžiusi, kad testatorė pati viena atvyko iÅ¡ Tauragės į Å ilalę. Notarė nurodė, kad testatorė į notarų biurÄ Ä¯Ä—jo pati, be specialių judėti padedančių priemonių, jos nereikėjo kaip nevaikÅ¡tančios įneÅ¡ti į biurÄ . 8.11 Apeliantas teigia, kad liudytojų ir notarių parodymai gali bÅ«ti nepatikimi, nes jie suinteresuoti sandorių iÅ¡saugojimu.

Tačiau pažymi, kad byloje nėra keliamas jokių kitų testatorės sudarytų sandorių teisėtumo klausimas, jie nėra kvestionuojami. 8.12 Apeliantas teigia, kad byloje kaip liudytojų apklaustų B. M., J. B. ir J. K. parodymai koreliavo su medicininiuose dokumentuose nurodytais duomenimis apie prastÄ testatorės fizinės ir psichinės sveikatos bÅ«klę. Tačiau pažymi, jog minėtos liudytojos tokių parodymų apklausos metu nedavė. Testatorės marti (ieÅ¡kovo sutuoktinė) kalbėjo apibendrintai tiek apie sveikatÄ , tiek apie laikÄ , nesugebėjo identifikuoti metų, be to, nurodė, kad su uoÅ¡viene nebendraudavo ir parodymus duoda apie tai, kÄ girdėjusi iÅ¡ ieÅ¡kovo pasakojimų.

O kiti liudytojai apie tokiÄ testatorės sveikatos bÅ«klę nurodė jau gerokai po testamento sudarymo. 8.13 Pažymi, jog testatorė sugebėjo daug kartų nuvykti pas notarus ir asmeniÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dėl turto perleidimo. Pati inicijavo tokių sandorių sudarymÄ , teikė notarams sandorių sudarymui reikalingus dokumentus, mokėjo už paslaugas ir priėmė pinigus, kuriuos naudojo namo statybai. Mano, kad ji galėjo pakeisti savo valiÄ dėl testamento turinio, jei tokiÄ valiÄ bÅ«tų turėjusi. 8.14 Papildomai pažymi, jog santykiai tarp ieÅ¡kovo ir testatorės nebuvo tokie artimi, kaip tarp atsakovės ir testatorės. Testatorę slaugė, ja rÅ«pinosi tik atsakovė.

Atsakovė padėjo testatorei namo statybos metu, savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie statybai reikalingų medžiagų pirkimo, kadangi atsakovei buvo atskleistas testamento sudarymo faktas ir egzistavo motinos bei dukters susitarimas, kad atsakovė slaugys mamÄ , o pastaroji paliks turtÄ . 8.15 Mano, byloje nėra patikimų duomenų, kad testamento turinys neatitinka testatorės tikrosios valios ir kad testatorė testamento sudarymo metu negebėjo suformuoti ir iÅ¡reikÅ¡ti savo valios. 9. 2020 m. rugsėjo 21 d. gautas atsakovės atstovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

12. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp Å¡alių kilo dėl testatorės R. B. gebėjimo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, tikrosios jos valios sudarant 2013 m. gegužės 16 d. testamentÄ .

13. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais nuspręsta nesivadovauti byloje pateiktu Ekspertizės aktu. Nurodoma, jog nebuvo pagrindo visiÅ¡kai atmesti Ekspertizės akto iÅ¡vadas ir jomis nesivadovauti, o bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pakartotinai apklausus ginčo Å¡alis, notarę, liudytojus, papildomai apklausus naujus liudytojus, notares ir nustačius naujas aplinkybes, kurios nebuvo žinomos ekspertei rengiant Ekspertizės aktÄ ir teikiant paaiÅ¡kinimus pirmojo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teismui kilus abejonių dėl ekspertizės iÅ¡vados patikimumo, teismas turėjo pareigÄ papildomai apklausti teismo psichiatrę ekspertę ir (arba) paskirti papildomÄ / pakartotinę ekspertizę. Apelianto nuomone, teismui nepaskyrus papildomos ar pakartotinės ekspertizės ar bent jau pakartotinai neapklausus ekspertės, nebuvo paÅ¡alintos abejonės dėl testatorės R. B. testamente iÅ¡reikÅ¡tos valios atitikties jos tikrajai valiai.

14. Civiliniame procese Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti tiriami ir vertinami Å¡alių pateikti bei teismo iniciatyva surinkti įrodymai, kurių pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ dėl aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo ar neegzistavimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Taigi įrodymai yra pagrindinė priemonė teismo įsitikinimui dėl tam tikrų reikÅ¡mingų faktų civilinėje byloje buvimo pasiekti. CPK neįtvirtintas baigtinis įrodymų sÄ raÅ¡as. Ä®rodymais civilinėje byloje gali bÅ«ti bet kokie faktiniai duomenys, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis).

Viena iÅ¡ CPK įtvirtintų įrodymų rÅ«Å¡ių – eksperto iÅ¡vada (CPK 212–219 straipsniai). Ji pateikiama tada, kai byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. Ekspertizės iÅ¡vada pateikiama ir iÅ¡dėstoma raÅ¡tu ekspertizės, atliktos kompetentingo subjekto (eksperto), akte. Pažymėtina, kad ekspertizės iÅ¡vada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu.

Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt.

Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas iÅ¡vadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2013). Teisė paskirti teismo ekspertizę, taip pat ir papildomÄ , kai atlikta ekspertizė yra nepakankamai aiÅ¡ki ar neiÅ¡sami, yra teismo prerogatyva (CPK 219 straipsnio 1 dalis).

15. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylÄ nagrinėjančiam teismui proceso įstatyme nekeliama reikalavimų atlikti visus įmanomus procesinius veiksmus byloje, jų turi bÅ«ti atliekama tiek, kad bÅ«tų nustatytos reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių pagrindu teismas galėtų padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Kaip ir pažymėta kasacinio teismo praktikoje, kilus abejonių dėl ekspertizės akto patikimumo, teismas gali arba skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę, arba gali atitinkamas iÅ¡vadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir motyvuotai pasisakė, kodėl nagrinėjamu atveju nesivadovauja Ekspertizės akte pateiktomis iÅ¡vadomis, o iÅ¡vadÄ , kad testatorė ginčijamo testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. liudytojų ir notarių parodymais, pačios testatorės elgesiu jai esant gyvai, jos sudarytais notariniais sandoriais iki testamento sudarymo ir dar po to.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, jų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog netikslinga buvo pakartotinai apklausti teismo psichiatrę ekspertę ar paskirti pakartotinę / papildomÄ ekspertizę, kadangi civilinėje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia konstatuoti, kad testatorė R. B. ginčijamo testamento sudarymo metu suvokė savo veiksmus, jų reikÅ¡mę ir galėjo juos valdyti, kad ginčijamame testamente iÅ¡reikÅ¡ta R. B. valia atitinka tikrÄ jÄ jos valiÄ visÄ savo kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei visas turtines teises palikti savo dukrai atsakovei J.

Z..

16. Civilinėje byloje buvo pateiktas Ekspertizės aktas, kuriame padaryta kategoriška išvada, jog R. B. testamento pasirašymo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga (F00.1); R. B. testamento pasirašymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dėl didelio pažintinių funkcijų defekto. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė, kodėl šiuo Ekspertizės aktu nesivadovauja, t. y. Ekspertizės akto išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir faktinėms aplinkybėms.

Ekspertizė buvo atlikta tik pagal medicininius dokumentus, išsamiai aprašius mirusiosios medicininiuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes, jų visuma buvo vertinama ir išvados daromos ne šios konkrečios bylos ir jos aplinkybių kontekste, bet abstrakčiai, standartizuotai, apibendrintai. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nustatyti akivaizdūs prieštaravimai tarp medicininiuose dokumentuose esančių duomenų, Ekspertizės akto išvados ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių atsirado dėl to, kad testatorė R.

B., siekdama gauti didesnę iÅ¡mokÄ iÅ¡ valstybės, apkalbėjo save, pateikė neteisingus duomenis medikams, kaip tai nurodė atsakovė, tai yra simuliavo ligos simptomus. Taip atsirado medikų įraÅ¡ai R. B. sveikatos istorijoje, o pagal medikų įraÅ¡us jai buvo nustatyta visiÅ¡ka negalia, todėl Ekspertizės akto iÅ¡vada nesutampa su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi Ekspertizės aktÄ ir iÅ¡klausiusi 2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu teismo psichiatrės ekspertės S. Å . duotus paaiÅ¡kinimus, nustatė, jog ekspertizė buvo atlikta ir iÅ¡vados padarytos remiantis iÅ¡imtinai testatorės R. B. medicininiais dokumentais, tÄ teismo posėdžio metu pripažino ir teismo psichiatrė ekspertė S. Å .. 2019 m. lapkričio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu pastarajai uždavus klausimÄ , ar vertino civilinės bylos duomenis, kad testatorė buvo vaikščiojanti, atliko notarinius veiksmus, 2013 m. kovo mėn. pati vyko pas notarÄ , teismo medicinos ekspertė nurodė, jog negali atsakyti.

O atsakydama į klausimÄ , ar keistųsi Ekspertizės akto iÅ¡vada, jei paaiÅ¡kėtų, kad medicininiuose dokumentuose esantys duomenys yra klaidingi, kad R. B. vis dėlto galėjo vaikščioti, teismo psichiatrė ekspertė S. Å . nurodė, jog jos Ekspertizės akto iÅ¡vada nesikeistų, nes ji nemano, kad Å¡iuo atveju liga buvo simuliuojama. Ä®vertinusi tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog ekspertizė buvo atlikta ir iÅ¡vados padarytos ne Å¡ios konkrečios bylos ir jos aplinkybių kontekste, bet abstrakčiai, įvertinus vien tik R.

B. medicininius dokumentus, nors civilinėje byloje atliekant ekspertizę buvo duomenų, kad testatorė simuliavo psichikos ligos požymius, t. y. 2019 m. kovo 13 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė J. Z. buvo nurodžiusi, kad jos mama R. B. simuliavo ligÄ tam, kad jai bÅ«tų nustatyta visiÅ¡ka negalia ir gautų daugiau pinigų dėl ligos, psichiatras A. P. padėjo susitvarkyti dokumentus, jis žinojo, kad R. B. simuliuoja ligÄ , tai buvo daroma atlygintinai. Kadangi teismo psichiatrė ekspertė vienÄ kartÄ buvo apklausta teismo posėdyje, davė paaiÅ¡kinimus dėl atlikto tyrimo, nurodė, jog nesikeistų jos padaryta iÅ¡vada, net jei paaiÅ¡kėtų, kad medicininiuose dokumentuose esantys duomenys yra klaidingi, nes ji nemano, kad Å¡iuo atveju liga buvo simuliuojama, teisėjų kolegijos nuomone, pakartotinai apklausti teismo posėdyje teismo psichiatrę ekspertę nebuvo tikslinga, tam nebuvo jokio pagrindo.

Nebuvo pagrindo ir pakartotinei ar papildomai ekspertizei, kadangi naujų testatorės R. B. medicininių dokumentų byloje nebuvo pateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinėje byloje yra surinkta pakankamai kitų leistinų įrodymų, kurie leidžia konstatuoti, kad testatorė R. B. ginčijamo testamento sudarymo metu suvokė savo veiksmus, jų prasmę.

18. Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad testatorė R. B. net kelerius metus simuliavo psichikos ligÄ , kad galėtų gauti didesnę iÅ¡mokÄ iÅ¡ valstybės, todėl medikams apie save pateikė klaidingus duomenis. Tačiau, anot apelianto, tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra visiÅ¡kai nepagrįsta, nes prieÅ¡tarauja byloje esančiam įrodymui, objektyviai atspindinčiam faktinę testatorės R. B. smegenų bÅ«klę likus daugiau nei pusmečiui iki ginčijamo testamento sudarymo, – 2012 m. lapkričio 27 d. atliktam radiologiniam testatorės galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimui ir teismo psichiatrės ekspertės S. Å . paaiÅ¡kinimui dėl Å¡io tyrimo.

Pažymi, jog pirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme teismo ekspertė psichiatrė S. Å . paaiÅ¡kino, jog svarbiausia diferencinė diagnostika Alzeimerio ligos atveju yra kompiuterinė tomografija, kuriÄ atlikus galima nustatyti, ar žmogaus smegenyse vyksta atrofija, t. y. smegenų nykimas. IÅ¡ tiesų, 2012 m. lapkričio 27 d. atlikus testatorei radiologinį tyrimÄ â€“ galvos smegenų kompiuterinę tomografijÄ , testatorei R. B. buvo nustatyti atrofiniai pakitimai galvos smegenyse, smegenėlėse, kraujagyslinės encefalomaliacijos zonos.

Tačiau pastebėtina, jog nors gydytojas radiologas S. J. ir nustatė minėtus pakitimus, tyrime nėra konstatuota, kad minėti pakitimai trukdė testatorei suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nustatyti pakitimai niekaip nepatvirtina fakto, kad dėl Å¡ių pakitimų testatorė R. B. buvo neveiksni ir negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valios, kam palikti savo palikimÄ . Pažymėtina ir tai, jog 2019 m. lapkričio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu teismo psichiatrė ekspertė S. Å ., atsakydama į atsakovės atstovo klausimÄ , ar nustatytas faktas – atrofija – savaime lemia, kad asmuo negali suprasti aplinkos, teismo psichiatrė ekspertė S. Å . paaiÅ¡kino, jog ne, nurodė, jog ji kalba apie duomenų visumÄ (t. y. duomenų, esančių medicininiuose dokumentuose, visumÄ ).

Taigi, nors 2012 m. lapkričio 27 d. testatorei R. B. ir buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, kurios metu buvo nustatyti atrofiniai pakitimai galvos smegenyse, smegenėlėse, kraujagyslinės encefalomaliacijos zonos, tačiau šis faktas nepatvirtina, kad dėl šių pakitimų testatorė nebegalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

19. Anot apelianto, aplinkybė, kad notarams ir kitoms sandorių šalims testatorė išoriškai galėjo sudaryti psichiškai sveiko žmogaus įspūdį, negali paneigti radiologiniu tyrimu ir kitais medicininiais tyrimais nustatyto testatorės smegenų nykimo proceso, gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti netekimo. Kokie tie kiti medicininiai tyrimai, kuriais, anot apelianto, buvo nustatytas testatorės galvos smegenų nykimo procesas, gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti netekimas, apeliantas nekonkretizuoja.

Be 2012 m. lapkričio 27 d. radiologinio tyrimo – galvos smegenų kompiuterinės tomografijos duomenų, byloje daugiau nėra jokių duomenų, kad testatorei R. B. buvo atliekami kokie tyrimai, kurie bÅ«tų nustatę galvos smegenų nykimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog, kritiÅ¡kai vertinant vienus ar kitus įrodymus, teismo padarytas iÅ¡vadas, reikia konkrečiai nurodyti, kokius įrodymus, anot apelianto, teismas įvertino netinkamai, kokios teismo iÅ¡vados galbÅ«t yra nepagrįstos, o ne teigti abstrakčius ir deklaratyvius teiginius, kurie yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

20. Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ne tik Ekspertizės aktu, bet ir išrašais iš testatorės R. B. medicininių dokumentų. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė, kodėl nesivadovauja medicininiais dokumentais. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nustatyti akivaizdūs prieštaravimai tarp medicininiuose dokumentuose esančių duomenų, Ekspertizės akto išvados ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių atsirado dėl to, kad testatorė R.

B., siekdama gauti didesnę iÅ¡mokÄ iÅ¡ valstybės, apkalbėjo save, pateikė neteisingus duomenis medikams, kaip tai nurodė atsakovė, tai yra simuliavo ligos simptomus. Taip atsirado medikų įraÅ¡ai R. B. sveikatos istorijoje, o pagal medikų įraÅ¡us jai buvo nustatyta visiÅ¡ka negalia. IÅ¡klausius teismo posėdžių garso įraÅ¡us, nustatyta, jog atsakovė J. Z. tiek bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ pirmosios instancijos teisme 2019 m. kovo 13 d. teismo posėdyje, tiek bylÄ nagrinėjant antrÄ kartÄ pirmosios instancijos teisme 2020 m. birželio 19 d. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad testatorė R.

B. simuliavo psichikos ligos simptomus. Atsakovė J. Z. 2019 m. kovo 13 d. teismo posėdyje parodė, jog mama R. B. simuliavo ligÄ , kad gautų visiÅ¡kÄ negaliÄ . Nurodė, jog mama norėjo gauti daugiau pinigų, o ji mamai padėjo. Ji pati pamokino mamÄ R. B., kÄ sakyti atvykusiam į namus psichologui. Psichiatras A. P. už atlygį viskÄ sutvarkė, jis žinojo, kad R. B. simuliuoja. 2020 m. birželio 19 d. teismo posėdyje atsakovė J. Z. paaiÅ¡kino, jog mama R. B., sirgdama onkologine liga, gavo mažas iÅ¡mokas, apie 180 Lt, todėl, norėdama gauti didesnes iÅ¡mokas, kurios siekė apie 900 Lt, simuliavo ligÄ , nusiÅ¡nekėdavo.

Psichiatras A. P. viskÄ Å¾inojo, mama jam buvo sumokėjusi. Gydytojas žinojo, kÄ reikia paraÅ¡yti, kad mama gautų visiÅ¡kÄ negaliÄ . 2013 m. sausio mėn. atvykusiai į namus psichologei mama specialiai kalbėjo nesÄ mones, apsimetinėjo, o psichologė patikėjo. 2013 m. kovo 7 d. mamai R. B. buvo nustatyta visiÅ¡ka negalia. Tokį atsakovės aiÅ¡kinimÄ patvirtina aplinkybė, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritoriniam skyriui, kuris 2013 m. kovo 7 d. bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP–791 R.

B. nustatė specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, buvo pateiktos būtent gydytojo psichiatro A. P. antspaudu patvirtintos R. B. medicininių dokumentų kopijos (t. y. 2012 m. lapkričio mėn. gydytojo neurologo konsultacijos kopija, 2012 m. lapkričio 27 d. radiologinio tyrimo kopija, psichologės 2013 m. sausio 28 d. konsultacijos kopija). Pastebėtina ir tai, jog 2013 m. kovo 7 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP–791 nurodyta tokia informacija apie R.

B. būklę: „Pasak dukros <...> guli per dienas lovoje, su kojomis visai blogai, nuo praeitų metu vasaros nebeišeina iš namų, vienos nebegalima palikti. <...> Atmintis silpnėja 2–3 metus, diagnozuota demencija, buvo skirta spec. nuolatinė priežiūra. Paskutiniu metu nevaikštanti, pilnai slaugoma – šukuojama, prausiama, perrengiama, maitinama. Sutrikusi orientacija laike, vietoje, dažnai neatpažįsta artimųjų. Išsako kliedesius vyro ir dukters atžvilgiu.“ Tačiau jau po to, kai R.

B. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ji 2013 m. spalio 17 d. buvo apžiÅ«rėta gydytojo, jos bÅ«sena apraÅ¡yta taip: „Savijauta bloga, skundžiasi nerimu. Psichozės nėra. MÄ stymas konkretus. Atmintis bloga.“ Taigi, 2013 m. spalio 17 d. apraÅ¡yta R. B. sveikatos bÅ«klė nebeatspindėjo jos itin prastos sveikatos bÅ«klės, apraÅ¡ytos 2013 m. kovo 7 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP–791.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės J. Z. nurodytas aplinkybes apie tai, jog testatorė R. B. simuliavo psichikos ligos simptomus, atsižvelgusi į tai, jog testatorė tiek prieÅ¡ testamento sudarymÄ , tiek po testamento sudarymo ne kartÄ lankėsi notarų biuruose, sudarinėjo notarinius sandorius, nei notarams, nei sandorių Å¡alims jokio įtarimo dėl savo sveikatos, gebėjimo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti nesukėlė, po pusmečio suraÅ¡ytame medicininiame dokumente nurodyta, jog R. B. psichozės nėra, jos mÄ stymas konkretus, daro iÅ¡vadÄ , jog R.

B. 2013 m. pradžioje simuliavo psichikos ligos simptomus, kad iš valstybės gautų didesnes išmokas, todėl jos medicininiuose dokumentuose atsirado duomenys, neatspindintys tikrosios R. B. sveikatos būklės.

21. Apeliantas pažymi, jog medicininius dokumentus rengė skirtingi, tarpusavyje nesusiję gydytojai ir specialistai, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti jų patikimumu. Tačiau pažymėtina, jog, kaip anksčiau aptarta, 2012 m. lapkričio 27 d. pagal gydytojo neurologo A. K. siuntimÄ atlikus testatorei R. B. radiologinį tyrimÄ â€“ galvos smegenų kompiuterinę tomografijÄ , gydytojas radiologas S. J. nekonstatavo, jog nustatyti pakitimai jau tuo metu trukdė testatorei suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti.

Kaip anksčiau aptarta, atsakovė J. Z. nurodė, jog 2013 m. sausio mėn. atvykusiai į namus psichologei R. B. specialiai kalbėjo nesÄ mones, apsimetinėjo, o psichologė patikėjo. Taip pat nurodė, jog psichiatras A. P. žinojo, kad liga simuliuojama, jis žinojo, kÄ Ä¯raÅ¡yti į medicininius dokumentus. Pastebėtina ir tai, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritoriniame skyriuje R. B. specialiųjų poreikių vertinimas buvo atliktas jos tiesiogiai neapžiÅ«rėjus ir nebuvus su ja jokio pokalbio, o remiantis pateiktais medicininiais dokumentais ir J.

Z. nurodyta informacija apie R. B.. Taigi, nors medicininiai dokumentai, kurie buvo išduoti dar iki testamento sudarymo ir kuriais remiantis R. B. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ir buvo išduoti skirtingų gydytojų, tai nepaneigia fakto, kad R. B., turėdama savanaudiškų ketinimų, padedama dukros ir psichiatro, simuliavo psichikos ligos simptomus, dėl to gydytojams bei specialistams buvo pateikta tikrosios R. B. sveikatos būklės neatspindinti informacija.

22. Tad vadovautis Ekspertizės aktu ir joje pateiktomis išvadomis ar tik iš dalies remtis Ekspertizės aktu, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo, nes ekspertizė atlikta remiantis ir tais medicininiais dokumentais, kuriuose testatorės R. B. sveikatos būklė aprašyta jai simuliuojant psichikos ligos simptomus.

23. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pirmenybę suteikė parodymams liudytojų (įskaitant ir notarų), kurie su testatore R. B. bendravo ne nuolatos, o tik epizodiškai. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, vertino, analizavo ir rėmėsi liudytojų R. K., B. M., J. K., V. Z., R. B., S. V. bei notarių V. S., S. B., A. B. parodymais, o liudytojų J. B. (ieškovo sutuoktinės), R. Z. (ieškovo pusbrolio) ir J. B. (testatorės kaimyno) parodymus teismas vertino kritiškai.

Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė, kodėl minėtų liudytojų parodymais nesivadovauja. Taip pat nustatyta, jog ne visi liudytojai, kurių parodymais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, su testatore R. B. bendravo tik epizodiÅ¡kai, kaip kad teigia apeliantas. Dar kartÄ pažymėtina, jog liudytoja B. M. 2020 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu parodė, kad ji po V. B. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini), apie savaitę laiko prižiÅ«rėjo R. B., pastaroji atpažindavo savo vaikus. Iki V.

B. mirties buvo skirtumas, kaip R. B. bendravo, mano, jog galbūt po laidotuvių tapo sunkiau bendrauti. Liudytoja V. Z. 2020 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji R. B. prižiūrėjo 3 metus po jos sutuoktinio V. B. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini). Liudytoja patvirtino, kad R. B. iš pradžių buvo gerai protaujanti, priežiūros pradžioje R. B. laidiniu telefonu dar kalbėdavosi su draugėmis iš Kauno ir tik 2016 m. pabaigoje pradėjo nusikalbėti, neatpažindavo kaimynų, pasidarė sunku bendrauti.

Liudytoja R. K. 2020 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu parodė, kad ji nuo 2017 m. balandžio mėn. slaugė R. B., padėdavo jai atsikelti, apsirengti, paduodavo maisto, ji susikalbėdavo su R. B., nors jau bÅ«davo, kad ir ne taip kažkÄ pastaroji pasakydavo. Taigi, Å¡ios liudytojos su testatore R. B. bendravo gerokai jau po ginčijamo testamento sudarymo, jos bendravo ne epizodiÅ¡kai, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, o prižiÅ«rėdavo testatorę dienomis, bendraudavo su testatore, su ja susikalbėdavo.

Nors kiti liudytojai, t. y. notarės S. B., V. S., A. B. ir liudytojai J. K., R. B., S. V., su testatore bendravo tik epizodiÅ¡kai, tačiau jų parodymai apie testatorės R. B. bÅ«klę, gebėjimÄ susikalbėti su ja sutampa su liudytojų, kurios bendravo su testatore daug daugiau, parodymais, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai jais vadovavosi, kaip papildančiais vieni kitus. Nė vienas iÅ¡ liudytojų, kurių parodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi, nepatvirtino, jog testamento sudarymo metu R.

B. buvo praradusi gebėjimÄ orientuotis, valdyti savo veiksmus ir suvokti jų reikÅ¡mę.

24. Anot apelianto, kritiÅ¡kai reikėtų vertinti notarės V. S. ir liudytojo R. B. parodymus, kadangi, pasak apelianto, tarp jų yra prieÅ¡taravimų, t. y. notarė V. S. parodė, jog testatorė R. B. į jos notaro biurÄ Å ilalėje atvyko pati, o liudytojas R. B. parodė, jog testatorę R. B. į Å ilalę atsivežė iÅ¡ jos namų. IÅ¡klausius teismo posėdžio, vykusio 2020 m. birželio 19 d., įraÅ¡Ä , nustatyta, jog notarė V. S. nuodydama, kad testatorė 2013 m. kovo 6 d. į notarų biurÄ atvyko pati, turėjo omenyje tai, jog testatorė į notarų biurÄ Ä¯Ä—jo pati, savarankiÅ¡kai, o ne įvažiavo su neįgaliojo vežimėliu ar buvo įneÅ¡ta.

25. Apeliantas teigia, jog kaip liudytojos apklaustos su testatore R. B. sudarytų sandorių šalys suinteresuotos tų sandorių tęstinumu ir išsaugojimu. Tačiau pažymėtina, jog tiek liudytojas R. B., tiek liudytojas S. V. nurodė, kad ginčo šalių visiškai nepažįsta, jie 2020 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu nuosekliai nurodė, kokiu būdu buvo sudaromi sandoriai su R. B., kaip buvo vykstama pas notarus, kaip buvo atsiskaityta su R. B.. Byloje nėra keliamas jokių kitų testatorės sudarytų sandorių teisėtumo klausimas, jie nėra kvestionuojami, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šie liudytojai dėl vienokių ar kitokių priežasčių duoda palankius parodymus atsakovės naudai.

26. Apelianto nuomone, liudytojų testatorės kaimynės B. M., marčios J. B. ir socialinės darbuotojos J. K. parodymai koreliavo su medicininiuose dokumentuose nurodytais duomenimis apie prastÄ testatorės fizinės ir psichinės sveikatos bÅ«klę, t. y. duomenimis, kad testatorė vaikščiojo sunkiai arba apskritai nevaikščiojo, nesiorientavo aplinkoje, elgėsi neadekvačiai, turėjo atminties sutrikimų, tačiau pirmosios instancijos teismas į Å¡ių liudytojų parodymus, anot apelianto, neatsižvelgė.

Tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai, negu teigia apeliantas, Å¡ių liudytojų parodymus įvertino ir tik vienos liudytojos, t. y. marčios J. B., parodymus vertino kritiÅ¡kai, teismas tokį sprendimÄ motyvavo tuo, jog liudytoja J. B. yra ieÅ¡kovo sutuoktinė, ji suinteresuota padėti sutuoktiniui įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ . Be to, Å¡ios liudytojos parodymai abstraktÅ«s, nekonkretÅ«s, liudytoja pripažino, kad su testatore R. B. bendraudavo retai, kad viskÄ Å¾ino iÅ¡ savo sutuoktinio ir uoÅ¡vio pasakojimų.

Tuo tarpu liudytojų B. M. ir J. K. parodymai įrodo ne prastÄ testatorės fizinę ir psichinę sveikatos bÅ«klę, o tai, kad pastaroji dar po savo vyro laidotuvių, t. y. po (duomenys neskelbtini), ir vėliau (2016 m.) susikalbėjo su minėtomis liudytojomis, galėjo vaikščioti, neįgaliojo vežimėlio nereikėjo. Kaip minėta, liudytoja B. M. 2020 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu parodė, kad ji po V. B. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini), apie savaitę laiko prižiÅ«rėjo R. B., pastaroji atpažindavo savo vaikus.

Iki V. B. mirties buvo skirtumas, kaip R. B. bendravo, mano, jog galbÅ«t po laidotuvių tapo sunkiau bendrauti, tačiau R. B. vis sakydavo, kad atvažiuos dukra. Ji R. B. į laukÄ iÅ¡vesdavo prilaikydama už rankos, neįgaliojo vežimėlio nereikėjo. Liudytoja J. K., dirbanti Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste, 2020 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu parodė, jog prisimena, kad 2016 m. buvo nuvykusi pas R. B., R. B. sėdėjo virtuvėje prie stalo, ji klausė pastarosios, ar pageidauja, kad V.

Z. bÅ«tų jos rÅ«pintoja, jÄ prižiÅ«rėtų, R. B. pasakė, jog norėtų. Tačiau, nuvykus 2017 m. pavasarį, R. B. jau atrodė sunkus ligonis, gulėjo lovoje. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų, testatorė turėjo sveikatos problemų, tačiau neteisinga bÅ«tų jos itin sunkiÄ sveikatos bÅ«klę 2017 m. sieti su nagrinėjamam atvejui svarbiu laikotarpiu – 2013 m. gegužės 16 d. ginčijamo testamento pasiraÅ¡ymo momentu. Teisėjų kolegijos nuomone, 2017 m. buvusi testatorės itin prasta sveikatos bÅ«klė neįrodo, kad jos sveikatos bÅ«klė itin prasta buvo ir ginčijamo testamento pasiraÅ¡ymo momentu.

27. Apeliantas nurodo ir tai, jog pakartotinai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovo atstovas pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ testatorės R. B. kompensuojamųjų vaistų knygelės, patvirtinantį, jog testatorei buvo skiriami ir perkami vaistiniai preparatai, skirti psichikos sutrikimams gydyti, tačiau dėl Å¡io raÅ¡ytinio įrodymo skundžiamame sprendime apskritai nepasisakyta. IÅ¡ tiesų, civilinėje byloje yra pateiktas 2020 m. birželio mėn. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsakymas apie tai, jog R.

B. 2011–2016 m. buvo išduoti du kompensuojamųjų vaistų pasai. Taip pat nurodyta, jog už minimo asmens per 2011–2016 metus įsigytus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų buvo kompensuota: 1. 2012 m. – 146,16 Lt (42,33 Eur); 2. 2013 m. – 1170,66 Lt (339,03 Eur), paciento priemoka – 99,96 Lt (28,95 Eur); 3. 2014 m. – 1180,35 Lt (341,84 Eur), paciento priemoka – 114,50 Lt (33,19 Eur); 4. 2015 m. – 219,71 Eur, paciento priemoka – 20,69 Eur; 5. 2016 m.

– 290,79 Eur, paciento priemoka – 5,95 Eur. Kompensuojamieji vaistai ir MPP buvo išrašyti VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centre (2012 m.) ir VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centre (2013–2016 m.). Taip pat nurodyta, jog dėl tikslios ir išsamios informacijos rekomenduojama kreiptis į anksčiau paminėtas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose yra saugomos pacientų asmens sveikatos istorijos. Iš pateikto atsakymo negalima nustatyti, kokios medicinos pagalbos priemonės ar kokie vaistai buvo perkami ir kad pirkti vaistai būtų susiję vien tik su psichikos sutrikimų gydymu.

Bylos duomenimis nustatyta, jog testatorė R. B. sirgo ir onkologine liga, kaip jos mirties priežastis (duomenys neskelbtini) mirties įraše Nr. 409 nurodyta ne psichikos liga, o onkologinė – (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybė, jog testatorė testamento sudarymo metu turėjo sveikatos problemų (to neneigia ir atsakovė) ir jau tais metais buvo perkami kompensuojamieji vaistai ir (ar) medicinos pagalbos priemonės, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad tuo metu R.

B. nebesuvokė savo veiksmų ir nebegalėjo jų valdyti.

28. Apelianto nuomone, skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybė, jog testatorė nuo ginčijamo testamento sudarymo iki savo mirties nepakeitė testamente išreikštos valios, nebūtinai reiškia, jog testatorės valia ginčijamame testamente buvo išreikšta tinkamai, nurodyta aplinkybė taip pat gali reikšti, kad, progresuojant Alzheimerio ligai, testatorė neteko gebėjimo formuluoti ar keisti savo valios. Tačiau šiuos apelianto argumentus paneigia byloje apklaustos liudytojos R. K. parodymai, kuri 2019 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje parodė, kad ji R.

B. prižiÅ«rėjo nuo 2017 m. pavasario, pastaroji sakė, kad viskÄ paliks dukrai, R. B. niekada savo nuomonės nebuvo pakeitusi. Be to, atsakovė J. Z. viso proceso metu teigė, jog mama jau 2007 m. buvo nurodžiusi, kad visÄ savo turtÄ paliks bÅ«tent jai. Kaip matyti, testatorė R. B. turėjo suformavusi aiÅ¡kiÄ savo valiÄ dėl savo turto palikimo po mirties ir Å¡ios savo valios niekada nepakeitė ne dėl to, kad nebÅ«tų galėjusi dėl sveikatos problemų, o dėl to, kad neturėjo ketinimo keisti savo valiÄ .

29. Siekiant nuginčyti testamentÄ , kaip sudarytÄ savo veiksmų reikÅ¡mės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi bÅ«ti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013), tad negalima byloje iÅ¡imtinai remtis ir vertinti vien tik medicininius duomenis ir atmesti liudytojų parodymus, pačios testatorės buvusį elgesį, kurie parodo buvus tam tikrus juridinius faktus. Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009). Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Å i iÅ¡vada ne kartÄ pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

30. Bylos duomenimis nustatyta, jog testatorė R. B. tiek iki ginčijamo testamento sudarymo (t. y. 2004 m. sausio 28 d., 2005 m. rugsėjo 14 d., 2008 m. sausio 7 d., 2008 m. vasario 27 d., 2011 m. gegužės 31 d. 2013 m. kovo 6 d.), tiek po to (t. y. 2013 m. rugsėjo 10 d., 2014 m. birželio 26 d., 2015 m. liepos 15 d.) pakankamai dažnai lankėsi įvairių notarių biuruose ir sudarinėjo notarinius sandorius, iÅ¡davė įgaliojimus. Ji bendravo su notarėmis, su sandorių Å¡alimis, su jÄ prižiÅ«rėjusiomis liudytojomis ir niekam nekilo įtarimų dėl R. B. gebėjimo suvokti savo veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie įrodymai patvirtina, kad testatorė testamento sudarymo metu 2013 m. gegužės 16 d. gebėjo bendrauti, orientavosi aplinkoje ir laike, todėl galėjo iÅ¡reikÅ¡ti ir savo tikrÄ jÄ valiÄ dėl testamento turinio.

31. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog sprendžiant klausimÄ , galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į asmens bÅ«senÄ (jo sveikatÄ , psichikos bÅ«klę ir kitas svarbias aplinkybes), bet ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumÄ , pagrįstumÄ , protingumÄ ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005, 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012).

32. Byloje esant prieÅ¡taringiems įrodymams dėl to paties fakto, kurio patikrinti objektyvių galimybių nėra, nes testatorė mirusi, teismas vertino visas su byla susijusias faktines aplinkybes, kurios padėjo susidaryti pagrįstÄ nuomonę apie testatorės gyvenimo sÄ lygas ir bÅ«dÄ , santykius su įpėdine, kuriai paliktas turtas, ir įpėdiniu, ginčijančiu testamentÄ . Bylos duomenimis nustatyta, jog testatore R. B. rÅ«pinosi atsakovė J. Z., kuri yra testatorės dukra. Pastaroji du kartus per dienÄ atvykdavo pas testatorę, atveždavo maisto produktų, pasiimdavo į savo namus pietauti, ieÅ¡kojo mamai prižiÅ«rėtojų, rÅ«pinosi mamos sveikata, veždavo pas gydytojus, rÅ«pinosi mamos rÅ«pybos klausimais.

Tuo tarpu ieÅ¡kovo S. B. (testatorės sÅ«naus) ir testatorės santykiai nebuvo labai artimi, jis mamÄ lankydavo retai, Å¡eimos gydytoja K. P. 2020 m. liepos 8 d. teismo posėdžio metu parodė, jog ieÅ¡kovo nepažįsta, visÄ laikÄ mama rÅ«pinosi J. Z.. Taigi, pagrįstai galima spręsti, jog tarp testatorės ir atsakovės buvo susiformavęs artimas ryÅ¡ys, dėl kurio testatorė norėjo palikti savo turtÄ atsakovei. Tai, kad ieÅ¡kovo norai nesutampa su testatorės poelgiu palikti visÄ turtÄ atsakovei, nesudaro pagrindo neatsižvelgti į testatorės iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ .

33. Mirusiojo testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia turi bÅ«ti ypač gerbiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valiÄ reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Å i moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarkÄ reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigÄ Ä¯gyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir įstatyme nustatytÄ pareigÄ vadovautis Å¡iais principais ir teismui aiÅ¡kinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios, galimas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, teismo iÅ¡vada, jog testamento suraÅ¡ymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų padarinių, gali bÅ«ti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimÄ iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ ir (arba) iÅ¡reikÅ¡tosios valios neatitiktį tikrajai valiai, paÅ¡alinamos visos pagrįstos abejonės dėl iÅ¡reikÅ¡tos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai.

34. Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias testamento sudarymo sÄ lygas, vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, jog testatorės R. B. sudarytas 2013 m. gegužės 16 d. testamentas atitinka jos tikrÄ jÄ valiÄ . Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovo apeliaciniame skunde buvo nurodoma, jog skundas yra teikiamas ir dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 29 d. papildomo sprendimo, tačiau skunde nebuvo nurodyta jokių argumentų, kuriais būtų grindžiamas pirmosios instancijos teismo priimto papildomo sprendimo nepagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 29 d. papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas.

36. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ , o, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir nelemia kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas Å¡ių argumentų nevertina ir dėl jų iÅ¡samiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 37. Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , jam jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

38. IÅ¡ byloje esančio 2020 m. rugsėjo 21 d. atsakovės atstovo praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir pateiktų PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir mokėjimo nurodymo kopijų matyti, jog atsakovė J. Z. advokatui Gintarui Aleknavičiui už teisines paslaugas 2020 m. rugsėjo 21 d. sumokėjo 1 415 Eur. Nors 2020 m. rugsėjo 18 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta mokėtina suma yra 1 452 Eur, tačiau realiai sumokėta ir įrodymai pateikti dėl 1 415 Eur sumos. Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos 1 415 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. liepos 28 d. sprendimÄ ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. liepos 29 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus. Priteisti atsakovei J. Z. iÅ¡ ieÅ¡kovo S. B. 1 415 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė Larisa Å imanskienė