2018-11-15 Nr. AB-20826-3-61-3-02859-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-736-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02859-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos prašymą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 49SJN-1723(14.49.105) „Dėl informacijos pateikimo“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė priimti Departamento skundą bei pasiūlė jam kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą arba į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių su prašymu, kad būtų priimtas sprendimas dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo. Savo skundą pareiškėjas grindė tuo, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius galėjo išnuomoti tik tą žemės sklypo dalį, kuri patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją ir kurioje yra trys kultūros paveldo objektai, ir neturėjo teisinio pagrindo ne aukciono būdu išnuomoti žemės sklypo dalies, kurioje nebuvo ir nėra jokių pastatų. Sudarytos nuomos sutarties panaikinimo būtinybę pareiškėjas grindė ir tuo, kad pats Tarnybos Vilniaus skyrius yra nustatęs sudarytos nuomos sutarties pažeidimus, tačiau nenutraukė sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties prieš terminą ir nesikreipė į teismą dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, nors pareiškėjas prašymu siekia, kad būtų panaikintas ginčijamas Tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas, tačiau šis jo reikalavimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, kadangi teismas nevertina tarpinstitucinio susirašinėjimo metu priimto tarpinio ir negalutinio rašto (atsakymo), kuriuo iš esmės yra tik suteikiama tarpinstitucinė informacija ir kuris pareiškėjui savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių. Vertinant, ar keliamo ginčo pobūdis nagrinėtinas administraciniame teisme, vertinamas ir prašymo turinys, iš kurio akivaizdu, kad šiuo atveju pareiškėjas ginčo dėl kompetencijos nekelia, kadangi sutinka, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius galėjo išnuomoti žemės sklypo dalį, kuri patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją ir kurioje yra trys kultūros paveldo objektai. Įvertinęs kitus prašymo argumentus, kuriais pareiškėjas grindžia aplinkybę, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius turėjo nutraukti sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį, taip pat tai, kad prašymas iš esmės pagrįstas civilinės teisės, reglamentuojančios valstybinės žemės nuomos santykius, nuostatomis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo iš esmės yra civilinis ginčas, kuris turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Ginčas dėl tokios žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo gali būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme taip pat ginant viešąjį interesą. Pareiškėjui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 25 punktas nustato pareigą kreiptis į teismą, siekiant apginti viešąjį interesą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje. Todėl manydamas, kad turi kompetenciją ginti viešąjį interesą dėl keliamo ginčo, pareiškėjas gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu. Jeigu pareiškėjas nustatytų, kad tokios kompetencijos neturi, tai jam neužkirstų kelio kreiptis į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo.

II. Pareiškėjas Departamentas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad skundžiamas Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimas nėra informacinio pobūdžio tarpinis raštas, jis yra individualus administracinis sprendimas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes. Šiuo raštu atsisakoma priimti sprendimą dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ar pakeitimo. Pareiškėjo teigimu, ginčai dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir naudojimo patikrinimo metu nustatytų pažeidimų yra ginčai dėl viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo bei yra teismingi administraciniams teismams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 49SJN-1723(14.49.105) „Dėl informacijos pateikimo“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių su prašymu, kad būtų priimtas sprendimas dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo. Savo skundą pareiškėjas grindė tuo, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius galėjo išnuomoti tik tą žemės sklypo dalį, kuri patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją ir kurioje yra trys kultūros paveldo objektai, ir neturėjo teisinio pagrindo ne aukciono būdu išnuomoti žemės sklypo dalies, kurioje nebuvo ir nėra jokių pastatų. Sudarytos nuomos sutarties panaikinimo būtinybę pareiškėjas grindė ir tuo, kad pats Tarnybos Vilniaus miesto skyrius yra nustatęs sudarytos nuomos sutarties pažeidimus, tačiau nenutraukė sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties prieš terminą ir nesikreipė į teismą dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, nors pareiškėjas prašymu siekia, kad būtų panaikintas ginčijamas Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimas, tačiau šis jo reikalavimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, kadangi teismas nevertina tarpinstitucinio susirašinėjimo metu priimto tarpinio ir negalutinio rašto (atsakymo), kuriuo iš esmės yra tik suteikiama tarpinstitucinė informacija ir kuris pareiškėjui savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių. Vertinant, ar keliamo ginčo pobūdis nagrinėtinas administraciniame teisme, vertinamas ir prašymo turinys, iš kurio akivaizdu, kad šiuo atveju pareiškėjas ginčo dėl kompetencijos nekelia, kadangi sutinka, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius galėjo išnuomoti žemės sklypo dalį, kuri patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją ir kurioje yra trys kultūros paveldo objektai. Įvertinęs kitus prašymo argumentus, kuriais pareiškėjas grindžia aplinkybę, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius turėjo nutraukti sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį, taip pat tai, kad prašymas iš esmės pagrįstas civilinės teisės, reglamentuojančios valstybinės žemės nuomos santykius, nuostatomis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo iš esmės yra civilinis ir turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, kuria atsisakė priimti skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia bylas dėl ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams. Taigi 17 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra įtvirtinta viena iš bylų kategorijų, kurios nagrinėjimas pagal įstatymą (sąrašo principu) priskirtas administracinio teismo kompetencijai. Todėl pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, kad administracinis teismas nevertina tarpinstitucinio susirašinėjimo metu priimto rašto (atsakymo) neatitinka minėtos normos turinio, nes ši norma neįtvirtina tokio reglamentavimo, o įtvirtina priešingą reglamentavimą, negu nurodė pirmosios instancijos teismas.

Nepagrįstas yra pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, kad keliamas ginčas yra civilinis, todėl nenagrinėtinas administraciniame teisme. Skundžiamo rašto turinys, kiti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas, kaip viešojo administravimo subjektas, kreipėsi į kitą jam nepavaldų viešojo administravimo subjektą su reikalavimu spręsti šio subjekto kompetencijai priskirtus klausimus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimu (nutraukimu). Viešojo administravimo subjektui priskirtų klausimų, kurie patys savaime dar nesukelia civilinių pasekmių, sprendimas ir iš to kylantys ginčai nelaikytini civiliniais. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad minėtas tarp dviejų nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų kilęs ginčas yra civilinis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė