d4f9f868-68f9-4fa2-b75b-bb650d88c1e4 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedV. M. 2003 â 2004 metais Kauno apygardos teismo administracijos sekretorius, 2004 â 2008 metais Kauno apygardos teismo Civilinių bylių skyriaus teisÄjų padÄjÄjas, 2008 â 2012 metais Kauno apygardos teismo kancleris; A. M. 1995 â 2012 metais Kauno apygardos teismo teisÄjas, teismo pirmininkas;
Legislator headnote
AI generatedd4f9f868-68f9-4fa2-b75b-bb650d88c1e4 · Lietuvos apeliacinis teismas: Subjektyvusis teismo ir teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nÄ vienas teisÄjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nÄra tendencingas (Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dÄl objektyviųjų teismo ir teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrÄžÄs, kad turi bÅ«ti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dÄl teisÄjų neÅ¡aliÅ¡kumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonÄ yra svarbi, bet ne lemiama (Gautrin and Others v.
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2KT-52-943/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00437-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.6.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. gegužÄs 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkÄ Egidija TamoÅ¡iÅ«nienÄ, susipažinusi su pareiÅ¡kÄjo A. R. nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimu ir praÅ¡ymu perduoti civilinÄ bylÄ nagrinÄti kitos apygardos teismui, n u s t a t Ä: Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo civilinÄ byla Nr. e2-1778-260/2016 pagal ieÅ¡kovo H.
U. ieÅ¡kinį atsakovui A. R. dÄl pažeistų akcininko teisių gynimo ir turtinÄs žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. S., I. L., I. U., I. S., V. P., K. B., O. L., D. G., V. K., S. S., V. M., O. T., B. V. K., I. R., M. K., J. Ä., V. P., D. U., D. L., D. G. A., N. U., V. K..N. K. apygardos teismo nagrinÄjamoje civilinÄje byloje atsakovas A. R. pateikÄ nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ visam Kauno apygardos teismui ir praÅ¡ymÄ perduoti civilinÄ bylÄ nagrinÄti kitos apygardos teismui.PareiÅ¡kus nuÅ¡alinimÄ visam Kauno apygardos teismui, tarp jų ir teismo pirmininkui bei Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, neliko teisÄjų, įstatymo įgaliotų sprÄsti nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo priÄmimo ir jame pareikÅ¡tų nuÅ¡alinimo pagrindų pagrįstumo klausimus, todÄl civilinÄ byla pagal kompetencijÄ buvo perduota Lietuvos apeliaciniam teismui.NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kime teigiama, kad ieÅ¡kovÄ H.
U. atstovaujanÄios advokatų kontoros MILINIS IR PARTNERIAI advokatai V. M. (2003 â 2012 metais), A. M. (1995 â 2012 metais) ir G. S. â D. (2007 â 2012 metais) buvo Kauno apygardos teismo darbuotojai, todÄl jie yra glaudžiai susijÄ su Kauno apygardos teismu, kas leidžia abejoti Kauno apygardos teismo galimumu priimti neÅ¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ . Be to, A. M. eidamas Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas atliko KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo, kuriam tuo metu vadovavo dabartinis Kauno apygardos teismo pirmininkas N. M., administracinÄs veiklos priežiÅ«rÄ .
Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teisme nÄra teisÄjų, kurie galÄtų neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄti bylÄ , civilinÄ byla turi bÅ«ti perduota nagrinÄti kitam apygardos teismui. NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas ir praÅ¡ymas perduoti bylÄ nagrinÄti kitos apygardos teismui netenkinami.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisÄjų nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principas, kuris numato, kad teisÄjai ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi ir neÅ¡aliÅ¡ki.
Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisÄjai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisÄjų, valstybÄs valdžios institucijų, pareigÅ«nų bei kitų asmenų; teisÄjams negali bÅ«ti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisÄtas poveikis, kuris galÄtų turÄti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisÄs reikalauti, kad teisÄjas atsiskaitytų dÄl konkreÄioje byloje priimto sprendimo.
TeisÄjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisÄjo elgesį, kad teisÄjas, vykdydamas teisingumÄ , turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonÄms dÄl jo neÅ¡aliÅ¡kumo. Teismo ir teisÄjo nepriklausomumas bei neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, todÄl asmuo, pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dÄl konkretaus teisÄjo (teismo) nuÅ¡alinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ . Siekiant užtikrinti realų teisÄs į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas.
Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinÄjantis teisÄjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybÄmis, teikti motyvuotÄ teisÄjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68 str.). Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybÄs, sudaranÄios pagrindÄ tiek teisÄjui nuÅ¡alinti, tiek paÄiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2000 m. lapkriÄio 6 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-23/2011).
IÅ¡ esmÄs tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimÄ dÄl neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dÄl (teisÄjų) neÅ¡aliÅ¡kumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121,Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrÄžiama, kad teisÄ Ä¯ neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinÄjama dviem aspektais â subjektyviuoju ir objektyviuoju.
Subjektyvusis teismo ir teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nÄ vienas teisÄjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nÄra tendencingas (Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dÄl objektyviųjų teismo ir teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrÄžÄs, kad turi bÅ«ti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dÄl teisÄjų neÅ¡aliÅ¡kumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonÄ yra svarbi, bet ne lemiama (Gautrin and Others v.
France, no. 38/1997/822/1025â1028). Lemiamos reikÅ¡mÄs turi tai, ar nuogÄ stavimas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijÄs su hierarchiniais ar kitokiais teisÄjo ir kitų proceso dalyvių ryÅ¡iais (Miller and Others v. United Kingdom, no. 45825/99, 45826/99 and 45827/99, 26 October 2004; MežnariÄ v. Croatia, no. 71615/01, 15 July 2005, § 36 Wettstein, cited above, § 47 ir kt.).
Kiekvienu konkreÄiu atveju turi bÅ«ti sprendžiama, ar aptariamo ryÅ¡io pobÅ«dis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo neÅ¡aliÅ¡kumo stokÄ (Pullar v. United Kingdom, 10 June 1996, Reports 1996-III, § 38). Be kita ko, sprendžiant teisÄs į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esanÄios aplinkybÄs atrodo objektyviam stebÄtojui (Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikÄjimas, kurį demokratinÄje visuomenÄje teismai turi įkvÄpti žmonÄms ir visų pirma bylos Å¡alims.
Taigi, bet kuris teisÄjas, dÄl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo stokos esama teisÄtos (pagrįstos) priežasties nuogÄ stauti, privalo nusiÅ¡alinti (Castillo Algar v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad objektyvusis teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumas yra bet kokių prielaidų, kelianÄių abejonių dÄl neÅ¡aliÅ¡kumo, nebuvimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. lapkriÄio 7 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-675/2007).NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas nenurodo konkreÄių argumentų, kuriais bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kiamas nepasitikÄjimas civilinÄ bylÄ Nr. e2-1778-260/2016 nagrinÄjanÄiu teisÄju R.
B.. NuÅ¡alinimas reiÅ¡kiamas visiems Kauno apygardos teismo teisÄjams dÄl to, kad ieÅ¡kovo atstovai yra buvÄ Kauno apygardos teismo darbuotojai (valstybÄs tarnautojai):
1) V. M. 2003 â 2004 metais Kauno apygardos teismo administracijos sekretorius, 2004 â 2008 metais Kauno apygardos teismo Civilinių bylių skyriaus teisÄjų padÄjÄjas, 2008 â 2012 metais Kauno apygardos teismo kancleris;
2) A. M. 1995 â 2012 metais Kauno apygardos teismo teisÄjas, teismo pirmininkas;
3) G. S. â D. 2007 â 2012 metais Kauno apygardos teismo Civilinių bylių skyriaus teisÄjų padÄjÄja. Atkreiptinas dÄmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ , pagal kuriÄ panaÅ¡iose situacijose vertinant nuogÄ stavimų dÄl teisÄjo Å¡aliÅ¡kumo objektyvų pagrįstumÄ , gali bÅ«ti reikÅ¡mingos tokios aplinkybÄs, kaip laikas, praÄjÄs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmÄ, įstaigos (darbo vietos) dydis, pareigų pobÅ«dis, tÄstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (žr., mutatis mutandis, Walston v.
Norway, no. 37372/97, decision of 11 December 2001, PodoreÅ¡ki v. Croatia, no. 13587/03, 19 July 2007). Nors pareiÅ¡kÄjas teigia, kad Å¡ie advokatai turi didelÄ Ä¯takÄ Kauno apygardos teisme net ir praÄjus ketveriems metams po jų atleidimo, taÄiau nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kime apskritai nenurodomi jokie ieÅ¡kovo atstovų ir Kauno apygardos teismo teisÄjų ryÅ¡iai, kurie egzistuotų ir Å¡iuo metu â nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas grindžiamas iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovo atstovų anksÄiau užimtų pareigų pagrindu.
Teismo vertinimu ketverių metų laikotarpis gali bÅ«ti įvertintas kaip reikÅ¡mingas nuo pareiÅ¡kÄjo nurodytų asmenų pareigų Äjimo teisme. AplinkybÄ, jog vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo atstovų, eidamas teismo pirmininko pareigas, vykdÄ Å¾emesnÄs instancijos teismo administracinÄs veiklos priežiÅ«rÄ (Å¡iuo metu buvÄs apylinkÄs teismo pirmininkas yra paskirtas apygardos teismo pirmininku) savaime nereiÅ¡kia galimo teismo neÅ¡aliÅ¡kumo pažeidimo nagrinÄjant Å¡iÄ bylÄ . TeisÄjams yra sudarytos karjeros galimybÄs ir tai savaime nÄra prielaida abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.
Jokių hierarchinių (pavaldumo), giminystÄs ar kitokių ryÅ¡ių, kurie galÄtų turÄti įtakos neÅ¡aliÅ¡kam ir teisingam bylos iÅ¡nagrinÄjimui, pareiÅ¡kÄjas nenurodo. Kartu pažymÄtina, jog tokio pobÅ«džio ryÅ¡iams paaiÅ¡kÄjus pareiÅ¡kÄjui nÄra užkirsta kelias reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ , grindžiamÄ naujais argumentais. Taigi, pareiÅ¡kime nenurodomos jokios aplinkybÄs, kurios sudarytų prielaidÄ kilti abejonÄms dÄl neÅ¡aliÅ¡ko ir nepriklausomo bylos Kauno apygardos teisme iÅ¡nagrinÄjimo, ar kitų aplinkybių, kurios leistų abejoti visų Å¡io teismo teisÄjų neÅ¡aliÅ¡kumu.
Be to, nuo ieÅ¡kovo atstovų darbo Kauno apygardos teisme pabaigos yra paskirti ir nauji teisÄjai, kurie su ieÅ¡kovo atstovais kartu nÄra dirbÄ. Vien aplinkybÄ, kad Kauno apygardos teisme anksÄiau dirbo ieÅ¡kovo atstovai (dalies iÅ¡ jų ryÅ¡iai dÄl užimtų pareigų pobÅ«džio (teisÄjo padÄjÄja) apskritai nereikÅ¡mingi), objektyviuoju aspektu nesudaro pagrindo abejoti visų Kauno apygardos teismo teisÄjų neÅ¡aliÅ¡kumu. Juo labiau, kad advokatas byloje turi tik procesinį teisinį, o ne materialųjį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi.
Vadinasi, patenkinus pareiÅ¡kÄjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ ir perdavus civilinÄ bylÄ kitam apygardos teismui vien dÄl pareiÅ¡kÄjo nurodytos aplinkybÄs, bÅ«tų patenkintas byloje dalyvaujanÄio asmens pageidavimas, paremtas subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis. Netenkinus apygardos teismui reiÅ¡kiamo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo, nÄra pagrindo remiantis CPK 34 straipsnio 3 dalies pagrindu tenkinti ir praÅ¡ymo dÄl civilinÄs bylos perdavimo nagrinÄti kitos apygardos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkÄ taip pat nurodo, kad teisÄjai, nagrinÄjantys bylÄ , patys kiekvienu konkreÄiu atveju turi nusprÄsti, ar yra aplinkybių, sudaranÄių pagrindÄ jiems nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinÄjimo, kadangi galimybÄ nagrinÄti bylÄ priklauso nuo teisÄjo vertinimo, ar jis pats gali neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄti bylÄ ir ar teisÄjas atrodys neÅ¡aliÅ¡kai protingam paÅ¡aliniam stebÄtojui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkÄ n u t a r i a: pareiÅ¡kÄjo A. R. pareiÅ¡kimo dÄl visų Kauno apygardos teismo teisÄjų nuÅ¡alinimo nuo civilinÄs bylos Nr. e2-1778-260/2016 nagrinÄjimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui netenkinti. Civilinių bylų skyriaus pirmininkÄ                                                                   Egidija TamoÅ¡iÅ«nienÄ