Legislator Case Law & Legislation
d4f9f868-68f9-4fa2-b75b-bb650d88c1e4 AI generated

d4f9f868-68f9-4fa2-b75b-bb650d88c1e4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d4f9f868-68f9-4fa2-b75b-bb650d88c1e4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

V. M. 2003 – 2004 metais Kauno apygardos teismo administracijos sekretorius, 2004 – 2008 metais Kauno apygardos teismo Civilinių bylių skyriaus teisėjų padėjėjas, 2008 – 2012 metais Kauno apygardos teismo kancleris; A. M. 1995 – 2012 metais Kauno apygardos teismo teisėjas, teismo pirmininkas;

Legislator headnote

AI generated

d4f9f868-68f9-4fa2-b75b-bb650d88c1e4 · Lietuvos apeliacinis teismas: Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi bÅ«ti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Gautrin and Others v.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2KT-52-943/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00437-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.6.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. gegužės 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė, susipažinusi su pareiÅ¡kėjo A. R. nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimu ir praÅ¡ymu perduoti civilinę bylÄ nagrinėti kitos apygardos teismui, n u s t a t ė: Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1778-260/2016 pagal ieÅ¡kovo H.

U. ieÅ¡kinį atsakovui A. R. dėl pažeistų akcininko teisių gynimo ir turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. S., I. L., I. U., I. S., V. P., K. B., O. L., D. G., V. K., S. S., V. M., O. T., B. V. K., I. R., M. K., J. Č., V. P., D. U., D. L., D. G. A., N. U., V. K..N. K. apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas A. R. pateikė nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ visam Kauno apygardos teismui ir praÅ¡ymÄ perduoti civilinę bylÄ nagrinėti kitos apygardos teismui.PareiÅ¡kus nuÅ¡alinimÄ visam Kauno apygardos teismui, tarp jų ir teismo pirmininkui bei Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, neliko teisėjų, įstatymo įgaliotų spręsti nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo priėmimo ir jame pareikÅ¡tų nuÅ¡alinimo pagrindų pagrįstumo klausimus, todėl civilinė byla pagal kompetencijÄ buvo perduota Lietuvos apeliaciniam teismui.NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kime teigiama, kad ieÅ¡kovÄ H.

U. atstovaujančios advokatų kontoros MILINIS IR PARTNERIAI advokatai V. M. (2003 – 2012 metais), A. M. (1995 – 2012 metais) ir G. S. – D. (2007 – 2012 metais) buvo Kauno apygardos teismo darbuotojai, todėl jie yra glaudžiai susiję su Kauno apygardos teismu, kas leidžia abejoti Kauno apygardos teismo galimumu priimti neÅ¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ . Be to, A. M. eidamas Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas atliko KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo, kuriam tuo metu vadovavo dabartinis Kauno apygardos teismo pirmininkas N. M., administracinės veiklos priežiÅ«rÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teisme nėra teisėjų, kurie galėtų neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , civilinė byla turi bÅ«ti perduota nagrinėti kitam apygardos teismui. NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas ir praÅ¡ymas perduoti bylÄ nagrinėti kitos apygardos teismui netenkinami.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi ir neÅ¡aliÅ¡ki.

Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų bei kitų asmenų; teisėjams negali bÅ«ti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.

Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumÄ , turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas bei neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl konkretaus teisėjo (teismo) nuÅ¡alinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ . Siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas.

Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).

IÅ¡ esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimÄ dėl neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121,Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju.

Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Gautrin and Others v.

France, no. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikÅ¡mės turi tai, ar nuogÄ stavimas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryÅ¡iais (Miller and Others v. United Kingdom, no. 45825/99, 45826/99 and 45827/99, 26 October 2004; Mežnarić v. Croatia, no. 71615/01, 15 July 2005, § 36 Wettstein, cited above, § 47 ir kt.).

Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti sprendžiama, ar aptariamo ryÅ¡io pobÅ«dis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo neÅ¡aliÅ¡kumo stokÄ (Pullar v. United Kingdom, 10 June 1996, Reports 1996-III, § 38). Be kita ko, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos Å¡alims.

Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogÄ stauti, privalo nusiÅ¡alinti (Castillo Algar v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad objektyvusis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl neÅ¡aliÅ¡kumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nenurodo konkrečių argumentų, kuriais bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kiamas nepasitikėjimas civilinę bylÄ Nr. e2-1778-260/2016 nagrinėjančiu teisėju R.

B.. Nušalinimas reiškiamas visiems Kauno apygardos teismo teisėjams dėl to, kad ieškovo atstovai yra buvę Kauno apygardos teismo darbuotojai (valstybės tarnautojai):

1) V. M. 2003 – 2004 metais Kauno apygardos teismo administracijos sekretorius, 2004 – 2008 metais Kauno apygardos teismo Civilinių bylių skyriaus teisėjų padėjėjas, 2008 – 2012 metais Kauno apygardos teismo kancleris;

2) A. M. 1995 – 2012 metais Kauno apygardos teismo teisėjas, teismo pirmininkas;

3) G. S. – D. 2007 – 2012 metais Kauno apygardos teismo Civilinių bylių skyriaus teisėjų padėjėja. Atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ , pagal kuriÄ panaÅ¡iose situacijose vertinant nuogÄ stavimų dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo objektyvų pagrįstumÄ , gali bÅ«ti reikÅ¡mingos tokios aplinkybės, kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, pareigų pobÅ«dis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (žr., mutatis mutandis, Walston v.

Norway, no. 37372/97, decision of 11 December 2001, PodoreÅ¡ki v. Croatia, no. 13587/03, 19 July 2007). Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad Å¡ie advokatai turi didelę įtakÄ Kauno apygardos teisme net ir praėjus ketveriems metams po jų atleidimo, tačiau nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kime apskritai nenurodomi jokie ieÅ¡kovo atstovų ir Kauno apygardos teismo teisėjų ryÅ¡iai, kurie egzistuotų ir Å¡iuo metu – nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas grindžiamas iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovo atstovų anksčiau užimtų pareigų pagrindu.

Teismo vertinimu ketverių metų laikotarpis gali bÅ«ti įvertintas kaip reikÅ¡mingas nuo pareiÅ¡kėjo nurodytų asmenų pareigų ėjimo teisme. Aplinkybė, jog vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo atstovų, eidamas teismo pirmininko pareigas, vykdė žemesnės instancijos teismo administracinės veiklos priežiÅ«rÄ (Å¡iuo metu buvęs apylinkės teismo pirmininkas yra paskirtas apygardos teismo pirmininku) savaime nereiÅ¡kia galimo teismo neÅ¡aliÅ¡kumo pažeidimo nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ . Teisėjams yra sudarytos karjeros galimybės ir tai savaime nėra prielaida abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.

Jokių hierarchinių (pavaldumo), giminystės ar kitokių ryÅ¡ių, kurie galėtų turėti įtakos neÅ¡aliÅ¡kam ir teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pareiÅ¡kėjas nenurodo. Kartu pažymėtina, jog tokio pobÅ«džio ryÅ¡iams paaiÅ¡kėjus pareiÅ¡kėjui nėra užkirsta kelias reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ , grindžiamÄ naujais argumentais. Taigi, pareiÅ¡kime nenurodomos jokios aplinkybės, kurios sudarytų prielaidÄ kilti abejonėms dėl neÅ¡aliÅ¡ko ir nepriklausomo bylos Kauno apygardos teisme iÅ¡nagrinėjimo, ar kitų aplinkybių, kurios leistų abejoti visų Å¡io teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu.

Be to, nuo ieÅ¡kovo atstovų darbo Kauno apygardos teisme pabaigos yra paskirti ir nauji teisėjai, kurie su ieÅ¡kovo atstovais kartu nėra dirbę. Vien aplinkybė, kad Kauno apygardos teisme anksčiau dirbo ieÅ¡kovo atstovai (dalies iÅ¡ jų ryÅ¡iai dėl užimtų pareigų pobÅ«džio (teisėjo padėjėja) apskritai nereikÅ¡mingi), objektyviuoju aspektu nesudaro pagrindo abejoti visų Kauno apygardos teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu. Juo labiau, kad advokatas byloje turi tik procesinį teisinį, o ne materialųjį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

Vadinasi, patenkinus pareiÅ¡kėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ ir perdavus civilinę bylÄ kitam apygardos teismui vien dėl pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, bÅ«tų patenkintas byloje dalyvaujančio asmens pageidavimas, paremtas subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis. Netenkinus apygardos teismui reiÅ¡kiamo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo, nėra pagrindo remiantis CPK 34 straipsnio 3 dalies pagrindu tenkinti ir praÅ¡ymo dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė taip pat nurodo, kad teisėjai, nagrinėjantys bylÄ , patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindÄ jiems nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylÄ priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir ar teisėjas atrodys neÅ¡aliÅ¡kai protingam paÅ¡aliniam stebėtojui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė n u t a r i a: pareiškėjo A. R. pareiškimo dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1778-260/2016 nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui netenkinti. Civilinių bylų skyriaus pirmininkė                                                                   Egidija Tamošiūnienė