d4f96a16-e024-4461-a5a6-0d42cb87d063 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-756-406/2010Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00358-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 22.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. rugsėjo 3 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nataljos Zelionkienės ir Astos Urbonienės,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. Č., atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Birutei Jurgelionytei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

Č. skundÄ atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo ir oficialaus perspėjimo panaikinimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2010 m. balandžio 14 d. nutarimÄ Nr. 20-6-1-21 ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2010 m. balandžio 14 d. oficialų perspėjimÄ Nr. 20-6-1-21.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-6) nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ginčijamas nutarimas ir perspėjimas yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi jis, bÅ«damas neteistas, dirbdamas pagal darbo sutartį ir turėdamas Å¡eimÄ nedarė ir nesiruoÅ¡ia daryti jokių teisės pažeidimų, neatlieka veiksmų, kuriuos galima bÅ«tų vertinti kaip pažeidžiančius kitų žmonių teises bei laisves, nebendrauja su jokiais nusikalstamų grupių ar susivienijimų nariais.

Nors Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu ir pripažino jį kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., tačiau nuosprendis yra neįsiteisėjęs. Taip pat nurodė, kad niekas jam nėra oficialiai pateikęs sÄ rašų asmenų, kurie priklauso organizuotoms grupėms ar nusikalstamiems susivienijimams, todėl reikalavimas nebendrauti su nusikalstamų grupių ar susivienijimų nariais yra sunkiai įgyvendinamas, nes jam nėra žinoma, su kuo nereikėtų palaikyti ryÅ¡ių.

Nurodė, jog jam nebuvo paaiÅ¡kinta kokiu pagrindu buvo nuspręsta, kad jis yra pavojingas visuomenei ir nebuvo suteikta galimybė pateikti savo argumentus, kurie leistų įrodyti nutarimų nepagrįstumÄ . Be to, Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5 str. (2001-06-26 įstatymo Nr. IX-392 redakcija) pateikiama oficialaus perspėjimo sÄ voka - tai reikalavimas asmeniui bÅ«tinai laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama, jog jis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neremtų organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklos arba jiems nepriklausytų, neteiktų organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui finansinės arba materialinės paramos bei informacijos, naudingos nusikalstamai veiklai plėtoti, nesirengtų padaryti arba nepadarytų nusikaltimų ar nevykdytų kitokios neteisėtos veiklos, keliančios didelę žalÄ valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, neslėptų, bet praneÅ¡tų teisėsaugos institucijoms apie Å¡iuos nusikaltimus ir kitokiÄ organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo neteisėtÄ veiklÄ .

Dėl oficialaus perspėjimo jam metų laikotarpyje bus grėsmė gauti griežtesnę prevencinio poveikio priemonę.Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b.l. 11-12) nurodė bei atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad oficialus perspėjimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas turi duomenų, kad D. Č. veikia su nusikalstama grupuote. Duomenys, dėl kurių D. Č. pritaikyta prevencinio poveikio priemonė, yra gauti operatyvinių veiksmų atlikimo metu bei užfiksuoti teisės aktų nustatyta tvarka, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje.

Oficialaus perspėjimo Lietuvos Respublikos Ä®statymo vardu forma yra nustatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr.5-V-314 „Dėl Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatų taikymo taisyklių patvirtinimo" 3 priede, oficialaus perspėjimo tekstÄ sÄ lygoja ne tik 5 straipsnis, apibrėžiantis oficialaus perspėjimo sÄ vokÄ , bet ir Å¡io įstatymo 4 straipsnis, numatantis prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindus.Skundas nepagrįstas ir atmestinas.Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas patvirtino 2010 m. balandžio 14 d. nutarimÄ Nr. 20-6-1-21 pareikÅ¡ti pareiÅ¡kėjui oficialų perspėjimÄ .

Vykdydama minėtÄ nutarimÄ , Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyresnioji tyrėja, nurodydama, kad D. Č. veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiÅ¡kė D. Č. oficialų perspėjimÄ , kadangi jo veiksmai vertinami kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui (b.l. 7). Organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas (Toliau tekste - Ä®statymas.).

Ä®statymo 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sÄ voka, pagal kuriÄ oficialus perspėjimas - tai įgalioto policijos pareigÅ«no raÅ¡ytinis reikalavimas asmeniui bÅ«tinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.Oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali bÅ«ti taikoma esant Å¡io įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 straipsnio 1 punktas).

Pagal Ä®statymo 4 straipsnį, nustatantį prevencinių priemonių taikymo pagrindus, Å¡io įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali bÅ«ti taikomos asmenims, jei iÅ¡ įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie Å¡ių asmenų ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad Å¡ie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumÄ , užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , asmenų teises ir laisves.Kadangi Ä®statymas oficialaus perspėjimo taikymÄ sieja su Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje apibrėžto turinio informacijos (duomenų) apie asmenį turėjimu policijos įstaigoje bei su sÄ lyga, kad Å¡i informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnis), kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo skyrimo pagrįstumo bei teisėtumo kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTÄ® 57 straipsnis) turi bÅ«ti patikrinta, ar oficialus perspėjimas buvo paskirtas esant Ä®statymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams.

Ä®statymo 4 straipsnyje numatyta informacija apie asmenų ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais gali bÅ«ti surinka vadovaujantis specialiaisiais minėtos informacijos rinkimÄ reglamentuojančiais įstatymais (Operatyvinės veiklos įstatymu). Tokios informacijos turinys nėra vieÅ¡as. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktÄ valstybės paslaptį gali sudaryti detalÅ«s duomenys apie operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių vykdomos operatyvinės veiklos organizavimÄ , eigÄ ir rezultatus, priemonių ir metodų naudojimÄ , jų finansavimÄ , materialinį bei techninį aprÅ«pinimÄ , operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių operatyvinių veiksmų metu gauta informacija bei jos pagrindu parengta analitinė informacija.

Taigi, asmeniui, kuriam pateikiamas oficialus perspėjimas, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje iÅ¡vardyti duomenys neturi bÅ«ti pateikti. Kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, bylÄ nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu vadovaudamasis ABTÄ® 57 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis turi patikrinti, ar oficialus perspėjimas yra paskirtas, esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minėtoje įstatymo normoje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus.

Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Minimame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad iÅ¡ Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalies negalima daryti iÅ¡vados, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, gali bÅ«ti įrodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių.

SprendimÄ , ar minėti faktiniai duomenys gali bÅ«ti įtraukti į bylÄ kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagÄ ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumÄ . Tikrinant, ar oficialus perspėjimas pareiÅ¡kėjui paskirtas esant Ä®statymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju vykdant teisingumÄ turi bÅ«ti remiamasi valstybės paslaptį sudarančia informacija, todėl susipažino su atsakovo atstovo teismo posėdyje pateikta operatyvinės veiklos medžiaga, kuria remiantis pareiÅ¡kėjui buvo pateiktas oficialus perspėjimas, ir priimant sprendimÄ Å¡iÄ medžiagÄ vertina kaip leistinÄ bei priimtinÄ Ä¯rodymÄ (ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalis), patvirtinantį apie pareiÅ¡kėjo ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, jų nariais ir leidžiantį daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡is asmuo gali daryti nusikaltimas bei kad oficialus perspėjimas paskirtas pagrįstai, o medžiaga surinkta įstatymų nustatyta tvarka.

Pabrėžtina, kad slapti duomenys, kaip vieninteliai kaltinantys įrodymai, įvertinus Europos žmogaus teisių teismo formuojamÄ praktikÄ , negalėtų nulemti oficialaus perspėjimo taikymo. Ginčo atveju pareikÅ¡to oficialaus perspėjimo teisėtumas įrodytas ne tik įslaptinta medžiaga, bet ir kitais papildomais neįslaptintais duomenimis, kurių pagrindu taip pat galima vertinti pareiÅ¡kėjo veiksmus kaip keliančius grėsmę visuomenės saugumui, spręsti apie jo ryÅ¡ius su asmenimis, susijusiais su nusikalstama veikla.

Taigi tiek slaptų, tiek neslaptų įrodymų visuma sudaro pagrindo konstatuoti, kad oficialus perspėjimas pareiÅ¡kėjui taikytas pagrįstai ir teisėtai.            AiÅ¡kinant Ä®statymo 5 straipsnio taikymÄ , pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Ä®statymo 2 straipsnyje nurodytÄ Ä¯tikinėjimo bei prievartos derinimo principÄ , taip pat į 5 straipsnio konstrukcijÄ , darytina iÅ¡vada, kad oficialiame perspėjime neturi (ir negali) bÅ«ti nurodyti konkretÅ«s įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas ir Å¡ių veiksmų teisinė kvalifikacija.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo nurodyti motyvai, jog jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kokie jo konkretÅ«s veiksmai kelia grėsmę visuomenės saugumui, taip pat nenurodyti konkretÅ«s asmenys, su kuriais draudžiama bendrauti, atmestini.              Taip pat atmestinas D. Č. skundo argumentas dėl atsakovo oficialaus perspėjimo reikalavimo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neremti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklos arba jiems nepriklausyti, neteikti organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui finansinės arba materialinės paramos bei informacijos, naudingos nusikalstamai veiklai plėtoti, nesirengti padaryti arba nepadarytų nusikaltimų ar nevykdyti kitokios neteisėtos veiklos, keliančios didelę žalÄ valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, neslėptų, bet praneÅ¡ti teisėsaugos institucijoms apie Å¡iuos nusikaltimus ir kitokiÄ organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo neteisėtÄ veiklÄ , prieÅ¡taravimo įstatymo nuostatoms.

Oficialaus perspėjimo forma yra nustatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr.5-V-314 „Dėl Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatų taikymo taisyklių patvirtinimo" 3 priede. Oficialaus perspėjimo tekstÄ sÄ lygoja ne tik 5 straipsnis, apibrėžiantis oficialaus perspėjimo sÄ vokÄ , bet ir Å¡io įstatymo 4 straipsnis, numatantis prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindus.              Įvertinus byloje iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas – D.

Č. buvo paskirta pagrįstai, jos panaikinti nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nusprendžia: PareiÅ¡kėjo D. Č. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                               Gintaras Čekanauskas                                                                                                                                                        Natalja Zelionkienė                                                                                                                                                                                                                                      Asta Urbonienė