d4f8cdb2-e7ba-4772-9b8a-f6804d8e06c3 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. 1-53-422/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00818-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2; 59; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 11 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,dalyvaujant pareiškėjai A.

V., jos atstovui advokatui Domui Pakėnui, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Linai Jančiauskienei,nedalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. V. skundÄ atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl administracinių aktų panaikinimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja A. V., patikslinusi reikalavimus, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti:

1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2011 m. liepos 29 d. sprendimÄ Nr. 8.24-1059, kuriame nustatyta, kad pareiÅ¡kėja motinystės paÅ¡alpos mokėjimo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-10-29 turėjo draudžiamų pajamų, dėl to susidarė 12479,70 Lt motinystės paÅ¡alpos, 2369,55 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 947,81 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų permokos;

2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDF valdyba) 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ Nr. (11.1)I-5876, kuriuo pareiÅ¡kėjos skundas iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo tvarka nebuvo patenkintas;

3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2011 m. rugpjūčio 4 d. raÅ¡tÄ Nr. (12.4)10.V.PN-4398, kuriuo nustatytas 20 darbo dienų terminas 12479,70 Lt permokos sumai grÄ Å¾inti.PareiÅ¡kėja skunde nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad VSDFV Kauno skyrius nesilaikė Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatuose nustatytos motinystės paÅ¡alpos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, kuri galiojo pareiÅ¡kėjos motinystės paÅ¡alpos mokėjimo laikotarpiu, bei nepagrįstai nustatė, jog pareiÅ¡kėjai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-10-29 buvo iÅ¡mokėta 12479,70 Lt motinystės paÅ¡alpos permoka.

Nei Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, nei Nuostatuose nenumatyta galimybė VSDFV teritoriniams skyriams iÅ¡skaitymų iÅ¡ motinystės paÅ¡alpos apskaičiuoti vėliau, jau po motinystės paÅ¡alpos iÅ¡mokėjimo. PareiÅ¡kėjos ir jos atstovo teigimu, VSDF valdybos 2011-01-10 sprendime Nr. (11.1) 1-5876 remiamasi Nuostatų 63 punktu, tačiau Å¡is punktas jai netaikomas, kadangi jis įsigaliojo 2009 m. balandžio 17 d., t. y. jau po praÅ¡ymo iÅ¡mokėti motinystės paÅ¡alpÄ ir po sprendimo dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo priėmimo.

Atkreipė dėmesį į tai, kad permokėtos paÅ¡alpų sumos iÅ¡ieÅ¡komos tik iÅ¡ tų asmenų, kurie pateikė klaidingus dokumentus ar duomenis ir tai buvo padaryta dėl jų kaltės, siekiant neteisėtai gauti paÅ¡alpÄ ar jos dalį. Tuo tarpu pareiÅ¡kėja, jos teigimu, neteikė jokių klaidingų duomenų ar dokumentų, taip pat nepažeidė jokių motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos skyrimÄ reglamentuojančių teisės normų, skundžiamuose administraciniuose aktuose nėra nurodoma jos kaltė, nėra minimi jokie jos atlikti neteisėti veiksmai ar neveikimas.

Kadangi jos kaltės nėra, todėl nėra ir jokio teisinio pagrindo iÅ¡ieÅ¡koti apskaičiuotÄ paÅ¡alpos permokÄ . Teismo posėdžio metu papildomai pareiÅ¡kėjos atstovas nurodė, jog ginčijamuose administraciniuose aktuose nenurodytas permokos paskaičiavimo pagrindas, faktinės aplinkybės, kada gautos pajamos, kokios jos ir kiek jų, todėl tokie sprendimai neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų ir turi bÅ«ti panaikinti. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu apdraustasis, kuris buvo ar yra iÅ¡leistas vaiko priežiÅ«ros atostogų, turi draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , jam mokamas Å¡ios paÅ¡alpos ir atitinkamÄ mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog savarankiÅ¡kai dirbantys asmenys savo pajamas už praėjusius metus deklaruoja pasibaigus kalendoriniams metams, todėl gavus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu registro duomenis apie asmens turėtas draudžiamÄ sias pajamas, motinystės paÅ¡alpa A.

V. buvo pagrįstai perskaičiuota. Atsakovo atstovės teigimu, pareiÅ¡kėjos kaltė konstatuotina vien dėl to, kad analogiÅ¡kas ginčas buvo ir už 2009 m. gautas pajamas, todėl pareiÅ¡kėja nesistengė ir nepaisė to, kad permoka jau buvo nustatyta už ankstesnius metus. Be to, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant ginčijamame sprendime nurodytų teisės aktų nuostatas, kuriomis remiantis buvo nustatyta permoka, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog teisės aktai draudžia asmenims piktnaudžiauti teise ir pelnytis iÅ¡ socialinio draudimo sistemos.

Be to, atsakovo nuomone, VSDFV Kauno skyriaus sprendimas dėl permokos nustatymo nesukuria pareiÅ¡kėjai realių teisinių pasekmių, todėl nėra pagrindo ginčyti VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. liepos 29 d. sprendimÄ Nr. 8.24-1059 administracine tvarka.Atsakovo VSDF valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovui nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.).

Skundas tenkinamas. Ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl sprendimų, kuriais nustatyta motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos, gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos permoka motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos gavimo metu, bei raÅ¡to, kuriuo pareiÅ¡kėja įpareigojama grÄ Å¾inti nustatytÄ permokÄ . Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2011 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 8.24-1059 nustatyta, kad A. V. motinystės paÅ¡alpos mokėjimo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-10-29 turėjo draudžiamų pajamų, dėl to susidarė 12479,70 Lt motinystės paÅ¡alpos, 2369,55 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 947,81 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų permokos (b. l. 9).

Ginčijamu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (11.1)I-5876, priimtu iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, VSDFV teritorinio skyriaus priimtas sprendimas paliktas nepakeistu (b. l. 10-11). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2011 m. rugpjūčio 4 d. raÅ¡tu Nr. (12.4)10.V.PN-4398 nustatytas 20 darbo dienų terminas 12479,70 Lt permokos sumai grÄ Å¾inti (b. l. 8).IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 22 d. iÅ¡ esmės analogiÅ¡koje administracinėje byloje Nr. A502-212/2012 (pagal tos pačios pareiÅ¡kėjos A. V. skundÄ tiems patiems atsakovams VSDFV Kauno skyriui ir VSDF valdybai dėl sprendimų panaikinimo) konstatavo, jog ginčijami sprendimai neatitinka individualių administracinių aktų reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, todėl jie negali bÅ«ti pripažinti pagrįstais ir teisėtais.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, pagal kuriÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai yra vieÅ¡ojo administravimo subjektai, todėl jų veiklai yra taikytinos Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo normos, bei Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, kuriame numatyta, jog individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

Individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Tokie reikalavimai administraciniam aktui reiÅ¡kia, jog vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iÅ¡ dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismÄ , nagrinėjantį tokiÄ bylÄ , skundžiamÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto individualų administracinį aktÄ panaikinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijami VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. 8.24-1059, 2011 m. rugpjūčio 4 d. raÅ¡tas Nr. (12.4)10.V.PN-4398 ir VSDF valdybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. (11.1)I-5876 neatitinka minėtų individualių administracinių aktų reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje.

VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. liepos 29 d. sprendime Nr. 8.24-1059 nustatyta, kad A. V. motinystės pašalpos mokėjimo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-10-29 turėjo draudžiamų pajamų, dėl to susidarė 12479,70 Lt motinystės pašalpos, 2369,55 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 947,81 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų permokos. Nors sprendime nurodoma, jog permoka nustatyta išnagrinėjus pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpos bylos (Nr. 650141) duomenis, vadovaujantis tam tikromis teisės aktų nuorodomis, tačiau sprendime nėra nurodyta, kokiomis faktinėmis aplinkybės remiantis buvo nustatyta permoka, taip pat kokias, kada ir kiek draudžiamųjų pajamų pareiškėja gavo, neminima ir nenurodoma jokių faktinių aplinkybių ir argumentų dėl pareiškėjos kaltės. Nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog 2011 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 8.24-1059 motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Taigi, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovas VSDFV Kauno skyrius priimto sprendimo nemotyvavo pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad, nors teismo posėdžio metu VSDFV Kauno skyriaus atstovė ir teigė, jog pareiÅ¡kėjos kaltė pasireiÅ¡kė tuo, jog ji iÅ¡ ankstesnių teisminių ginčų su atsakovais, turėjo žinoti, jog tokia permoka gali susidaryti turint draudžiamųjų pajamų motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos gavimo metu, atsakovas, priimdamas sprendimÄ dėl permokos nustatymo, jame nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir argumentų dėl pareiÅ¡kėjos kaltės. Atsakovo atstovės argumentai dėl pareiÅ¡kėjos kaltės, iÅ¡dėstyti teismo posėdžio metu, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti minėtÄ sprendimÄ pagrįstu, nes pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis paremtas pagrindimas turi bÅ«ti nurodomas pačiame individualiame administraciniame akte.

Taigi VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. 8.24-1059 nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), todėl negali bÅ«ti pripažintas teisėtu. Tai, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog VSDFV Kauno skyriaus sprendimas dėl permokos nustatymo nesukuria pareiÅ¡kėjai realių teisinių pasekmių, todėl nėra pagrindo ginčyti VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. liepos 29 d. sprendimÄ Nr. 8.24-1059 administracine tvarka, teismo vertinimu, prieÅ¡tarauja pats sau, kadangi atsakovas bÅ«tent tame sprendime iÅ¡aiÅ¡kino Å¡io sprendimo apskundimo galimybę, tvarkÄ ir terminus.

Tuo tarpu skundžiamame VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. rugpjūčio 4 d. raÅ¡te Nr. (12.4)10.V.PN-4398, kuriuo pareiÅ¡kėja raginama pervesti susidariusiÄ permokÄ per 20 darbo dienų į atsakovo sÄ skaitÄ , Å¡io raÅ¡to apskundimo galimybė, tvarka ir terminai neiÅ¡aiÅ¡kinti. Be to, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. 8.24-1059 gali bÅ«ti ginčijamas administracine tvarka, kadangi bÅ«tent Å¡iame sprendime yra nustatytas susidariusios permokos dydis, kurį atsakovas siekia susigrÄ Å¾inti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, tačiau jame nėra nurodyta, kokiomis faktinėmis aplinkybės remiantis buvo nustatyta permoka, taip pat kokias, kada ir kiek draudžiamųjų pajamų pareiÅ¡kėja gavo, nėra aiÅ¡ku, kaip Å¡is dydis apskaičiuotas.

Esant Å¡iom faktinėms aplinkybėms, pareiÅ¡kėja turi teisę ginčyti ne tik atsakovo raÅ¡tÄ , kuriuo ji įpareigojama pervesti jo apskaičiuotÄ permokÄ , bet ir sprendimÄ , kuriuo nustatytas Å¡ios permokos dydis. Konstatavus, kad VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. 8.24-1059 negali bÅ«ti pripažintas teisėtu, jo pagrindu parengtas VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. rugpjūčio 4 d. raÅ¡tas Nr. (12.4)10.V.PN-4398, kuriame nustatytas 20 darbo dienų terminas 12479,70 Lt permokos sumai grÄ Å¾inti, taip pat negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.Pažymėtina ir tai, kad VSDF valdyba, iÅ¡nagrinėjusi ginÄÄ iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (11.1)I-5876 iÅ¡ esmės neatliko ginčijamų VSDFV Kauno skyriaus sprendimo pagrįstumo patikrinimo, o iÅ¡dėstė savarankiÅ¡kÄ aplinkybių įvertinimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ sprendimo, VSDF valdyba rėmėsi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro duomenimis, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis apie pareiÅ¡kėjos deklaruotÄ už 2010 metus pajamų metinę sumÄ ir nurodė, jog VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro nuostatų 25.11 punktu, deklaruotÄ metinę pajamų sumÄ iÅ¡dėstė mėnesiais proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms įmokoms.

Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintos formos metinėse pajamų deklaracijoje nėra numatytas pajamų iÅ¡dėstymas kuriais bÅ«tent mokestinių metų laikotarpiais (ketvirčiais, mėnesiais) yra gautos draudžiamosios pajamos, o deklaruojamos visos atitinkamais mokestiniais metais gautų apmokestinamosios pajamos. Todėl remiantis metine pajamų deklaracija negalima nustatyti, kuriuo mokestinių metų laikotarpiu savarankiÅ¡kai dirbantis asmuo gavo draudžiamÄ sias pajamas. Å iuo atveju nei VSDF valdyba, nei jos teritorinis skyrius nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo iÅ¡vadas apie kiekvienÄ atitinkamÄ mėnesį pareiÅ¡kėjos gautas konkrečias draudžiamųjų pajamų sumas.

Todėl dėl nurodytų priežasčių VSDF valdybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. (11.1)I-5876 taip pat negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Be to, nors VSDF valdybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendime Nr. (11.1)I-5876 ir nurodyta, jog permokos grÄ Å¾inimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 63 punkte, tačiau nuostata, numatanti, kad apdraustieji, kurie kreipiasi dėl ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos, pateikdami praÅ¡ymÄ , įsipareigoja susidariusiÄ paÅ¡alpos permokÄ grÄ Å¾inti į VSDF biudžetÄ , pareiÅ¡kėjai netaikytina, nes įsigaliojo tik nuo 2009 m. balandžio 17 d., t. y. pareiÅ¡kėjai jau nuo 2008 m. gruodžio 22 d. esant vaiko priežiÅ«ros atostogose ir atsakovui dar 2009 m. sausio 21 d. priėmus sprendimÄ dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo.

Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 22 d. administracinėje byloje Nr. A502-212/2012. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2011 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. 8.24-1059, 2011 m. rugpjūčio 4 d. raštas Nr. (12.4)10.V.PN-4398 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. (11.1)I-5876, negali būti pripažinti teisėtais, todėl naikintini ( ABTĮ 89 str. 1d. 3p., 2d.).

             PareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu pateikė praÅ¡ymÄ dėl teismo iÅ¡laidų atlyginimo. Nurodė, jog iÅ¡ viso bylÄ nagrinėjant Kauno apygardos administraciniame teisme turėjo 1000 Lt iÅ¡laidų, kurias sudaro susipažinimas su kliento pateiktais procesiniais dokumentais ir kliento konsultacija, susipažinimas su administracine byla teisme, pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme, dalyvavimas bylos nagrinėjime teismo posėdžiuose, patikslinto skundo parengimas.Proceso Å¡alių iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas ABTÄ® 44 straipsnyje nustatyta tvarka.

ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 44 straipsnio 2 dalis numato, kad kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; kitas iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas.

ABTÄ® 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui turi pateikti praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiÅ¡kia, kad suinteresuotai Å¡aliai gali bÅ«ti priteistos tik pagrįstos iÅ¡laidos. PareiÅ¡kėja turėtas teismo iÅ¡laidas grindžia 2012 m. sausio 18 d. atstovavimo sutartimi su advokatu Domu Pakėnu (b. l. 44), 2012 m. balandžio 3 d. sÄ skaita už teisinę pagalbÄ Nr. 2012/04/01 (b. l. 66), 2012 m. balandžio 3 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 644861 (b. l.

67) ir iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apskaičiavimo ir pagrindimo lentele (b. l. 65).Remiantis ABTÄ® 44 straipsnio 6 dalimi, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Toks dydis patvirtintas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Å ios Rekomendacijos, vadovaujantis ABTÄ® 44 straipsnio 6 dalimi ir CPK 98 straipsnio 2 dalimi, yra taikomos ir sprendžiant dėl atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo administracinėse bylose. Rekomendacijų 8 punkte yra nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai už atitinkamas (konkrečiai įvardytas) advokato teisinių paslaugų rÅ«Å¡is.

Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktÄ , nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , kitas svarbias aplinkybes.

Pareiškėja prašo iš atsakovų priteisti 1000 Lt išlaidų, kurias sudaro susipažinimas su kliento pateiktais procesiniais dokumentais ir kliento konsultacija (250 Lt), susipažinimas su administracine byla teisme (125 Lt), pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme (125 Lt), dalyvavimas bylos nagrinėjime teismo posėdžiuose (250 Lt), patikslinto skundo parengimas (250 Lt).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., administracinė byla Nr. AS556-766/2009) išaiškinta, jog pasiruošimas teismo posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžiuose laikytinos vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.18 punkte.

Vadovaudamasi Å¡ia praktika bei atsižvelgusi į IÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apskaičiavimo ir pagrindimo lentelėje advokato Domo Pakėno pateiktÄ suteiktų teisnių paslaugų detalizacijÄ , teisėjų kolegija vertina, jog advokatas susipažinimui su kliento pateiktais procesiniais dokumentais, kliento konsultacijai, susipažinimui su byla teisme, pasirengimui bylos nagrinėjimui galėjo užtrukti 2 valandas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog advokatas Domas Pakėnas dalyvavo 2012 m. sausio 31 d. teismo posėdyje, kuris truko 52 min. (b. l. 45-50) ir 2012 m. kovo 3 d. teismo posėdyje, kuris truko 41 min. (b. l. 70-75).

Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Vadovaujantis Å¡ia nuostata, laikytina, jog advokato dalyvavimo teismo posėdžiuose laikas turi bÅ«ti apvalinamas iki 2 val. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktais, A. V. už 4 val. (2 val. pasiruoÅ¡imas teismo posėdžiams + 2 val. atstovavimo teismo posėdžiuose) atstovavimÄ teisme maksimali priteistina suma yra 480 Lt (0,15 x 800 MMA x 4 val.) patirtų iÅ¡laidų.

Už patikslinto skundo suraÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjai maksimali priteistina suma yra 2400 Lt (3*800 MMA) (Rekomendacijų 8.2 p.). Kadangi pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti suma už patikslinto skundo parengimÄ (250 Lt) sudaro tik 10 proc. maksimaliai priteistinos sumos, todėl ji laikytina pagrįsta ir priteistina. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog kreipdamasi į teismÄ , pareiÅ¡kėja sumokėjo žyminį mokestį (b. l. 7), todėl, esant patenkintam pareiÅ¡kėjos skundui, A. V. taip pat priteistinas ir jos sumokėtas 100 Lt dydžio žyminis mokestis (ABTÄ® 44 str. 2 d.).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinus bylos sudėtingumÄ , t. y. byla savo pobÅ«džiu nėra sudėtinga, joje nesprendžiami nauji teisiniai klausimai, nereikalingos specialios tam tikros srities žinios, be to, tarp tų pačių Å¡alių jau buvo kilęs analogiÅ¡kas teisminis ginčas (administracinė byla Nr. I-529-402/2011), maksimalų galimai priteistinos sumos dydį (2880 Lt) bei vadovaujantis ABTÄ® 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, kad A.

V., nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, turėjo 830 Lt pagrįstų iÅ¡laidų, kurios priteistinos iÅ¡ atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus. Tokį iÅ¡laidų paskirstymÄ lemia tai, kad pareiÅ¡kėjai tiesiogines teisines pasekmes sukėlė VSDFV Kauno skyriaus, o ne VSDF valdybos, priimti administraciniai aktai. Å iuo atveju VSDF valdyba veikė kaip iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-88 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:

SkundÄ patenkinti.Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2011 m. liepos 29 d. sprendimÄ Nr. 8.24-1059, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ Nr. (11.1)I-5876, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2011 m. rugpjūčio 4 d. raÅ¡tÄ Nr. (12.4)10.V.PN-4398.Priteisti pareiÅ¡kėjai A. V. 830 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Janina Vitunskienė Rimantas Giedraitis Daina Kukalienė