Legislator Case Law & Legislation
d4f6a75f-9a69-4a52-a2ba-13f0bfdc58bf AI generated

d4f6a75f-9a69-4a52-a2ba-13f0bfdc58bf · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d4f6a75f-9a69-4a52-a2ba-13f0bfdc58bf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-280/2012Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00078-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2., 1.2.3.2.5., 1.2.3.2.7., 1.2.3.2.8., 1.2.20.8., 1.2.22.1. (N) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,teisėjų Aloyzo Kruopio ir Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorams Nomedai Urbonavičienei, Mindaugui Sabaičiui,nuteistiesiems V.

Legislator headnote

AI generated

d4f6a75f-9a69-4a52-a2ba-13f0bfdc58bf · Lietuvos apeliacinis teismas: nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. liepos 27 d. 00.20 val. iki 2010 m. sausio 13 d., Marijampolės mieste, be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jam žinomÄ padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , tai yra, kad G. C., 2009 m. liepos 27 d. apie 00.20 val., ties (duomenys neskelbtini) namais, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, panaudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ , pasikėsino tyčia nužudyti du žmones – E. Ž. bei L. Ž., vykusius automobiliu BMW X6.A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-280/2012Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00078-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2., 1.2.3.2.5., 1.2.3.2.7., 1.2.3.2.8., 1.2.20.8., 1.2.22.1. (N) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,teisėjų Aloyzo Kruopio ir Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorams Nomedai Urbonavičienei, Mindaugui Sabaičiui,nuteistiesiems V.

B., A. Å ., M. B., D. S., I. D., G. C.,gynėjams advokatams Andriui Bandzaičiui, Anatolijui Svilai, Aleksandrui Palamarčiukui, Gediminui Skaisčiui, Linui Belevičiui, nukentėjusiajam E. Ž.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų M. B., V. B., I. D., D. S., A. Å . ir G. C. gynėjo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio     23 d. nuosprendžio, kuriuo:G. C. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį,          129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktus laisvės atėmimo bausme 9 (devyneriems) metams;pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 238 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suėmime nuo      2009-08-26 iki 2010-11-26 iÅ¡bÅ«tas laikas ir laikoma, jog M. B. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę atliko.V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 238 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, 67 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose bei įpareigojimas be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.I.

D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 238 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, 67 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose bei įpareigojimas be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.D.

S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 238 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas          1 (vieneriems) metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose bei įpareigojimas be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.A.

Å . pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 238 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suėmime nuo      2009-12-09 iki 2010-12-09 iÅ¡bÅ«tas laikas ir laikoma, jog A. Å . paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę atliko.IÅ¡ G. C. priteista Valstybinei ligonių kasai – 4980,09 Lt gydymo iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : G. C. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 27 d., tarp 00.20 val.

– 01.27 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ nužudyti E. Ž. ir L. Ž., dėl chuliganiÅ¡kų paskatų – demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir visuomenei, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du – esant galimybei sužaloti įvykio vietoje buvusius bei atsitiktinai joje ar Å¡alia jos atsiradusius, taip pat Å¡alia įvykio vietos gyvenančius kitus asmenis, tyčia Å¡audamas ne mažiau trylika kartų iÅ¡ Kroatijos gamybos       9 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio į E. Ž. bei L.

Ž., padarydamas E. Ž. aklÄ Å¡autinę žaizdÄ deÅ¡inėje Å¡launyje su giliosios Å¡launinės arterijos sužalojimu su svetimkÅ«niu deÅ¡inės Å¡launies vidiniame pavirÅ¡iuje, kiaurinę Å¡autinę žaizdÄ deÅ¡inėje Å¡launyje praeinančiÄ per Å¡launies audinius ir sužalojusiÄ kairę Å¡launį, ko pasėkoje gavosi akla Å¡autinė žaizda kairėje Å¡launyje vidiniame pavirÅ¡iuje su svetimkÅ«niu, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tyčia pasikėsino nužudyti E. Ž. ir L.

Ž., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes E. Ž. laiku buvo suteikta kvalifikuota medicininė pagalba, o į L. Ž. nepataikė ir Å¡ie aktyviai pasiprieÅ¡ino – padidinę automobilio BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitį iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Be to, G. C., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, neteisėtai, be atitinkamo leidimo, iÅ¡ tyrimo nenustatyto asmens, įgijo Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistoletÄ -kulkosvaidį ir ne mažiau trylika 9 mm kalibro LUGER (9x19mm) Å¡ovinių, kuriuos neÅ¡iojo ir laikė neteisėtai iki 2009 m. liepos 27 d.

M. B. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. liepos 27 d. 00.20 val. iki 2009 m. gruodžio 9 d., Marijampolės mieste, be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jam žinomÄ padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , tai yra, kad G. C., 2009 m. liepos 27 d. apie 00.20 val., ties (duomenys neskelbtini) namais, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, panaudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ , pasikėsino tyčia nužudyti du žmones – E. Ž. bei L. Ž., vykusius automobiliu BMW X6.V.

B. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. liepos 27 d. 00.20 val. iki 2009 m. rugsėjo 23 d., Marijampolės mieste, be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jam žinomÄ padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , tai yra, kad G. C., 2009 m. liepos 27 d., apie 00.20 val., ties (duomenys neskelbtini) namais, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, panaudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ , pasikėsino tyčia nužudyti du žmones – E. Ž. bei L. Ž., vykusius automobiliu BMW X6.I.

D. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. liepos 27 d. 00.20 val. iki 2009 m. gruodžio 9 d., Marijampolės mieste, be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jam žinomÄ padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , tai yra, kad G. C., 2009 m. liepos 27 d. apie 00.20 val., ties (duomenys neskelbtini) namais, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, panaudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ , pasikėsino tyčia nužudyti du žmones – E. Ž. bei L. Ž., vykusius automobiliu BMW X6.D.

S. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. liepos 27 d. 00.20 val. iki 2010 m. sausio 13 d., Marijampolės mieste, be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jam žinomÄ padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , tai yra, kad G. C., 2009 m. liepos 27 d. apie 00.20 val., ties (duomenys neskelbtini) namais, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, panaudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ , pasikėsino tyčia nužudyti du žmones – E. Ž. bei L. Ž., vykusius automobiliu BMW X6.A.

Å . nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. liepos 27 d. 00.20 val. iki 2009 m. gruodžio 9 d., Marijampolės mieste, be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jam žinomÄ padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , tai yra, kad G. C., 2009 m. liepos 27 d. apie 00.20 val., ties (duomenys neskelbtini) namais, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, panaudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ , pasikėsino tyčia nužudyti du žmones – E. Ž. bei L. Ž., vykusius automobiliu BMW X6.Apeliaciniame skunde nuteistasis M.

B. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 238 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Nuteistasis M. B. nurodo, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti įrodymai neduoda pagrindo manyti, kad apeliantas padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , be to, nuosprendis pagrįstas prieÅ¡taringas įrodymais. Skundžiamame nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskirtos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų nėra pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais.

Nuteistasis teigia, jog apie nusikaltimÄ sužinojo iÅ¡ spaudos, o nusikaltimo padarymo metu buvo su Å¡eima namuose. Mano, jog psichofiziologinio tyrimo iÅ¡vada yra neteisinga. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi neteisėtai gautais V. B. parodymais, be to, Å¡iuos parodymus pats V. B. paneigė teisiamojo posėdžio metu.Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendį panaikinti, o nenustačius nuosprendžio panaikinimo pagrindų – pakeisti ir paskirti baudÄ .Nuteistasis V.

B. nurodo, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti įrodymai neduoda pagrindo manyti, kad apeliantas padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teigia, kad jo parodymai gauti pažeidus įstatymo reikalavimus. Apeliantas nesutinka su jam paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausme ir praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis nėra teistas (teistumas iÅ¡nykęs), turi Å¡eimÄ , mažametį vaikÄ , su Å¡eima gyvena užsienyje, dirba nuolatinį darbÄ ir iÅ¡laiko Å¡eimÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis I. D. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 238 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.

Nuteistasis I. D. teigia, jog skundžiamas nuosprendis suraÅ¡ytas nesilaikant BPK normų, reglamentuojančių nuosprendžio suraÅ¡ymÄ . Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apeliantas teigia, kad teismo padarytos iÅ¡vados dėl jo kaltės yra abstrakčios ir pavirÅ¡utiniÅ¡kos.Apeliantas nurodo, jog jei asmuo apie jam žinomÄ labai sunkų nusikaltimÄ nepraneÅ¡a bÅ«damas įsitikinęs, kad teisingumo institucijos jau informuotos apie jį – nėra BK                238 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties, NepraneÅ¡imas apie nusikaltimÄ yra trunkamoji veika, todėl pasibaigia praėjus laikui, per kurį buvo bÅ«tina ir prasminga informuoti teisėsaugos institucijas.

Policijos pareigÅ«nai nukentėjusiųjų automobilį apžiÅ«rėjo 2009 m. liepos 27 d., tÄ pačiÄ dienÄ apžiÅ«rėta ir įvykio vieta, apklausta nukentėjusioji L. Ž., 2009 m. rugpjūčio 26 d. sulaikytas ir pats G. C.. Apeliantas mano, jog jam nebuvo pareigos praneÅ¡ti apie padarytÄ nusikaltimÄ , nes apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pareigÅ«nai žinojo tÄ pačiÄ dienÄ , įvykis buvo apraÅ¡ytas ir pagarsintas visuomenės informavimo priemonėse. Apeliantas taip pat nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad jis žinojo, jog G.

C. 2009 m. liepos 27 d. 0.20 val. kėsinosi tyčia nužudyti du žmones. Teigia, jog minėtu laiku kartu su      L. R. ir D. S. iÅ¡ Marijampolės važiavo į KaunÄ , nes norėjo pamatyti, kas vairuoja automobilį BMW X6. Jam buvo žinoma, kad asmenys, važinėjantys pastaruoju automobiliu, persekiojo ir sumušė pažįstamÄ , vardu L., todėl jo ir kartu važiavusių asmenų tikslas buvo surasti automobiliu BMW X6 važinėjančius asmenis ir juos sumuÅ¡ti. Tačiau prie Kauno iÅ¡ nežinomo telefono numerio gavo praneÅ¡imÄ ,,grįžk namo“.

BMW automobilio jau nesimatė, todėl, nesant tikslo, prie kelio į Kačerginę apsisuko ir grįžo į Marijampolę. Važiuojant į KaunÄ matė kažkokius fejerverkus, tačiau kokia tai ugnis ir iÅ¡ kur sklinda, nesuprato, nes buvo didelis atstumas. Apie automobilio BMW X6 apÅ¡audymÄ sužinojo įvykio dienÄ Å¾iÅ«rėdamas žinias. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog kartu važiavusio L. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu įvertinti kaip liudytojo, tačiau jis (I. D.) ir kartu buvęs D. S. yra pripažinti kaltais dėl nepraneÅ¡imo apie nusikaltimÄ .Be to, apeliantas teigia, kad nebuvo tirta aplinkybė, jog fejerverkus galėjo leisti besilinksminantys žmonės, nes nusikaltimas padarytas naktį iÅ¡ sekmadienio į pirmadienį.

Tai, kad fejerverkai negali būti siejami su šūviais į nukentėjusiųjų automobilį, patvirtina ir nukentėjusiosios L. Ž. parodymai, jog ji nematė liepsnų ir negirdėjo šūvių.Apeliaciniame skunde nuteistasis D. S. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 238 straipsnio 1 dalį panaikinti ir jį išteisinti.Nuteistasis D. S. pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nevertino ir neatsižvelgė ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu tirtų įrodymų visumos.

Vadovaujasi BPK 305 straipsnio nuostatomis ir teigia, jog nuosprendyje neatlikta įrodymų analizė, nepaneigti kaltinimui prieÅ¡taraujantys įrodymai, be to, nuosprendyje neiÅ¡dėstytos iÅ¡vados, kurie įrodymai patvirtina ar paneigia nusikalstamos veikos sudėties buvimÄ , taip pat neiÅ¡dėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.Apeliantas pabrėžia, jog BK 238 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už tai, kad asmuo be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomÄ daromÄ ar padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ .

Tačiau asmuo laikomas nekaltu, jeigu jis nepranešė apie nusikaltimÄ , nes nebuvo įsitikinęs ar iÅ¡ viso buvo padaryta nusikalstama veika. Nėra atsakomybės ir tuo atveju, kai asmuo nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomÄ daromÄ ar padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ dėl to, jog buvo įsitikinęs, kad apie tai praneÅ¡ pats nukentėjusysis ar kiti liudytojai. Pažymi, jog jis nusikaltimo nematė, o apie įvykį visuomenės informavimo priemonės pranešė kitÄ dienÄ , todėl laikoma, kad teisingumo institucijos apie įvykį jau buvo informuotos.

Nuteistasis D. S. teigia, jog jis negalėjo matyti ne tik liepsnų iÅ¡ Å¡audomo ginklo, bet ir atpažinti liepsnų Å¡altinio. Nukentėjusiojo E. Ž. parodymai, jog jis matė liepsnas, kurios atrodė kaip fejerverkai, yra prieÅ¡taringi, nes abu nukentėjusieji parodė, jog E. Ž. miegojo atsilenkęs sėdynę, be to, nukentėjusioji L. Ž. parodė, jog ji nematė liepsnų. Nuteistasis D. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik tais nuteistųjų parodymais ir tik ta apimtimi, kiek jie atitiko kitus byloje esančius įrodymus, o likusius vertino kritiÅ¡kai – kaip norÄ iÅ¡vengti atsakomybės. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais dėl V.

B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisingumo. Teigia, jog jis (D. S.) ir visi kiti įtariamieji buvo apklausiami neraÅ¡ant įtariamųjų apklausos protokolų, t. y. žodžiu paklausus dėl parodymų davimo ir gavus neigiamÄ atsakymÄ , buvo daromas psichologinis spaudimas. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad įtariamiesiems davus parodymus, jiems kardomoji priemonė – suėmimas, buvo pakeista į lengvesnę, be to, pakeistas kaltinimas į BK 238 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nuteistasis A.

Å . praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 238 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.Apeliantas teigia, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, baudžiamojoje byloje iÅ¡tirti įrodymai neduoda pagrindo manyti, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , be to, nuosprendis priimtas nesilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų, neiÅ¡samiai iÅ¡tirti ir įvertinti byloje surinkti įrodymai, nuosprendis pagrįstas prieÅ¡taringais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi liudytojo E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog jis (A. Å .) sakė, kad ,,C. pasiruošęs miesto gale laukia pasirodančio automobilio BMW X6 ir, kad Å¡iandien geriausia proga juos sutvarkyti“, tačiau, apelianto teigimu, tokio pokalbio tarp jo ir E. J. niekada nebuvo. Å iÄ aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir E. J., tačiau teismas E. J. parodymus interpretavo savaip ir laikė juos pagrįstais bei neginčijamais. Apeliaciniame skunde nuteistojo G.

C. gynėjas praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria G. C. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktus, BK 253 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.Nuteistojo G. C. gynėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas kaip patikimus ir leistinus įrodymus vertino duomenis, kurie nebuvo iÅ¡tirti teisminio nagrinėjimo metu, kaip įrodymÄ vertino specialisto iÅ¡vadÄ , kuri nebuvo gauta BPK numatyta tvarka, Å¡iems netiesioginiams ir tarpusavyje logiÅ¡kai nesusijusiems duomenims teismas suteikė iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę, tuo tarpu visus kitus įrodymus tiesiogiai susijusius su nagrinėjama veika ir paneigiančius kaltinimo pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ , teismas nemotyvuotai vertino kritiÅ¡kai.

Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas pavieniais, tarpusavyje nesusijusiais duomenimis, netinkamai atliktas įrodymų vertinimas sutrukdė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.Nuteistojo gynėjas taip pat teigia, jog teismo iÅ¡tirti objektyvÅ«s bylos įrodymai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad G. C. 2009 m. liepos 26 d. dalyvavo bent viename susitikime Marijampolėje, kad žinojo apie konfliktÄ , kilusį tarp vietinių gyventojų ir asmenų, atvykusių automobiliu BMW X6, kad buvo automobilyje iÅ¡ kurio Å¡audyta, kad disponavo Å¡aunamuoju ginklu, kad turėjo kokį nors motyvÄ pasikėsinti nužudyti nukentėjusius, kad jis apskritai buvo įvykio vietoje.

Nuteistasis          G. C. savo kaltės nepripažino ir visÄ laikÄ nuosekliai aiÅ¡kino, jog jis su jam inkriminuotais nusikaltimais nėra susijęs ir apie juos nieko nežinojo. Å ie nuteistojo parodymai nėra paneigti teismo iÅ¡tirtais įrodymais. Byloje ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamieji buvo apklausti apie 26 asmenys, iÅ¡ kurių daugelis 2009 m. liepos 26 d. dienos metu važinėjosi ir susitikinėjo Marijampolėje įvairiose vietose bei kalbėjosi apie konfliktÄ , kilusį tarp vietinių gyventojų ir asmenų, atvykusių automobiliu BMW X6.

Tačiau iš visų 26 įtariamųjų ir liudytojų tik D. S. parodė, jog jis 2009 m. liepos 26 d. dienos metu matė G. C. keliuose susibūrimuose, vykusiuose Marijampolės mieste. 2010-03-09 ikiteisminio tyrimo pareigūno apklaustas kaip įtariamasis D. S. parodė, jog „prie kapų važiuojant link Vilkaviškio“ susitikime jis pamatė G. C., kuris tikriausiai buvo atvykęs sidabrinės spalvos automobiliu ,,Audi A4“, ten taip pat buvo atvykę iš ankstesnio susitikimo A. Š., P. M., E. V. , E. J., I.

D., L. G., M. ir kiti asmenys. Po to visi nuvažiavo į X , kur D. S. neva vėl matė G. C.. Beveik tokie pat parodymai yra užfiksuoti ir 2010-03-10 ikiteisminio tyrimo teisėjo pasiraÅ¡ytame įtariamojo D. S. apklausos protokole. Tačiau nė vienas iÅ¡ kitų įtariamųjų bei liudytojų, kuriuos D. S. įvardino kaip buvusius nurodytose vietose, G. C. nematė. G. C. taip pat neigia ten buvęs. Teisiamojo posėdžio metu D. S. paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ tikrųjų įvykio dienÄ jis G. C. nematė. Gynėjas pažymi, jog palyginus ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010-03-10 atliktos įtariamojo D.

S. apklausos protokolo turinį su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no 2010-03-09 suraÅ¡ytu įtariamojo D. S. apklausos protokolu, yra akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas įtariamojo apklausos neatliko, o į protokolÄ kompiuterinės technikos pagalba perkėlė nukopijuotÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no 2010-03-09 suraÅ¡ytÄ apklausos tekstÄ , tik jį Å¡iek tiek sutrumpino. Abiejuose tekstuose kartojasi identiÅ¡ki sakiniai, pastraipos, skyrybos ženklai, gramatinės klaidos ir pan. Gynėjo nuomone, nėra įmanoma, kad skirtingų pareigÅ«nų apklaustas asmuo pakartotų idealiai atitinkantį tekstÄ , kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė ir teismo posėdžių sekretorė parodymus užfiksuotų identiÅ¡kais sakiniais su identiÅ¡kais skyrybos ženklais, padarytų tas pačias gramatines klaidas.

Gynėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog asmenų duotų parodymų fiksavimas apklausos protokole ne pagal jų parodymus apklausos metu, o perrašant ar kitaip atsižvelgiant į ankstesnius apklausiamų asmenų parodymus, pažeidžia BPK 179, 188, 189 straipsnių reikalavimus, todėl tokie parodymai neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų ir teigia, jog šiuo protokolu negalima remtis, o ikiteisminio tyrimo pareigūno surašytas įtariamojo apklausos protokolas taip pat neturi savarankiškos įrodomosios galios ir juo negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.

Nuteistojo        G. C. gynėjas taip pat pažymi, kad D. S. kaltinimui naudingus parodymus davė, norėdamas, kad bÅ«tų paleistas iÅ¡ suėmimo, tai jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir tai atitinka objektyvias aplinkybes: D. S. kaltinimui naudingus parodymus davė 2010-03-09, ikiteisminio tyrimo teisėjas jį apklausė 2010-03-10 ir tÄ pačiÄ dienÄ , nepasibaigus suėmimo terminui, D. S. buvo paleistas iÅ¡ suėmimo. Teisiamojo posėdžio metu D. S. davė kitokius parodymus, logiÅ¡kai ir įtikinamai paaiÅ¡kindamas priežastis, kodėl jis ikiteisminio tyrimo metu buvo priverstas duoti neteisingus parodymus.

Todėl ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti D. S. parodymai negali būti vertinami kaip patikimas ir leistinas įrodymų šaltinis. Be to, ikiteisminio tyrimo metu duotų D. S. parodymų nepatvirtina nė vienas kitas įrodymų šaltinis.Nuteistojo gynėjo nuomone, nė vienas teisiamojo posėdžio metu ištirtas įrodymas neleidžia teigti, jog G. C. buvo įvykio vietoje, kurioje buvo apšaudytas automobilis BMW X6. Toliau apeliaciniame skunde gynėjas analizuoja ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo E. J. bei nuteistųjų V.

B. ir I. D. parodymų turinį, jų davimo aplinkybes, įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę: 2010-01-06 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. J. parodė, jog susitikime, vykusiame Marijampolėje, X g., A. Å . pasakė, jog ,,C. laukia už miesto link Kauno, ir kad Å¡iandien geriausia diena sugaudyti kauniečius“. IÅ¡ Å¡ių parodymų matyti, jog pokalbio metu buvo ir L. J., L. R., P. K., V. Č. ir kiti asmenys. Po kelių dienų E. J. kalbėjosi su I. D., Å¡is pasakojo, kad juos aplenkė ,,Audi” ir jie „besikalbėdami suprato, jog C. pridirbo nesÄ monių”.

PanaÅ¡ius parodymus E. J. davė ir apklaustas kaip įtariamasis pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2010-01-08. Nuteistojo gynėjas teigia, jog 2010-01-06 apklausos tekstas kompiuterinės technikos pagalba buvo nukopijuotas į 2010-01-11 liudytojo apklausos protokolÄ , tai patvirtina identiÅ¡ki protokolų tekstai. Tačiau nuteistasis A. Å . tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė pasakęs tokius žodžius, o E. J. nurodyti pokalbyje dalyvavę asmenys, taip pat nepatvirtino, jog A. Å . pasakė tokius žodžius.

Antrasis E. J. teiginys negali bÅ«ti vertinamas kaip turintis bet kokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę, nes liudytojas teigia, kad jis ,,suprato”, jog ,,C. kažkÄ padarė”. Tai yra tik subjektyvi paties E. J. iÅ¡vada, kuri nėra pagrįsta konkrečiais faktiniais duomenimis, tuo tarpu liudytojas gali bÅ«ti apklausiamas tik apie jam žinomas faktines aplinkybes, bet ne apie jo paties mintis, iÅ¡vadas, prielaidas, kurios negali turėti jokios įrodomosios galios. Apklaustas kaip liudytojas 2011-05-16 teisiamajame posėdyje E. J. parodė, kad A.

Å . nieko nesakė apie G. C., kad I. D. taip pat apie jį nieko neminėjo, I. D. pasakojo tik apie automobilį ,,Audi”, kam priklauso Å¡is automobilis, jis nežino. Vertinant E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus taip pat reikia įvertinti jų davimo aplinkybes – E. J. davus parodymus prieÅ¡ G. C. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir jis paleistas iÅ¡ suėmimo nepasibaigus nustatytam suėmimo terminui.Be to, V. B. parodymų, kad kitÄ dienÄ po apÅ¡audymo M. B., dalyvaujant G. (t. y. G. M.) sakė „kad aÅ¡ būčiau matęs kaip Å¡audė C.”, ir kad grįžo su ,,Audi” 200 km/h greičiu, taip pat nepatvirtina kiti įrodymų Å¡altiniai.

Nuteistasis M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu neigė sakęs V. B. tokius žodžius. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. M. taip pat neigė buvus tokį pokalbį. Teisminio nagrinėjimo metu pats V. B. pripažino, jog jis ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus dėl patirto psichologinio spaudimo, jo draugė buvo nėščia ir jai grėsė persileidimas, jis norėjo būti paleistas iš suėmimo. Šie nuteistojo teiginiai atitinka objektyvias aplinkybes – V.

B. buvo paleistas iÅ¡ suėmimo tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .2010-02-19 apklaustas kaip įtariamasis I. D. parodė, jog X mikrorajone prie kioskų L. G. arba A. Å . pasakė, jog G. C. laukia už miesto. Vėliau I. D., D. S. ir L. R. važiuojant už Marijampolės juos pralenkė automobilis ,,Audi A4” užlenktais numeriais, jie „tarpusavyje pakalbėjo, kad aplenkė C.”, po to nuo Garliavos pusės jie pamatė į dangų kylančias Å¡viesas. Å ios apklausos metu I.

D. parodė, kad sidabrinės spalvos ,,Audi A4” važinėdavo G. C., L. ir G.. Tačiau 2010-12-20 apklaustas kaip įtariamasis I. D. paaiÅ¡kino, jog pokalbio metu nebuvo pasakymo apie už miesto laukiantį G. C., kad nuo Garliavos jie matė fejerverkus, kad jis nežino kam priklauso juos aplenkęs automobilis ,,Audi A4” ar ,,Audi A6”. Tokius pačius parodymus I. D. davė ir apklaustas teisiamajame posėdyje. I. D. taip pat kaip ir visi kiti asmenys buvo kalinamas ilgÄ laikÄ ir buvo paleistas iÅ¡ suėmimo iÅ¡ karto kai tik davė parodymus.

Kaip ir kitais atvejais jo parodymų nepatvirtino kiti asmenys: tiek A. Å ., tiek L. G. neigia, kad jie bÅ«tų sakę apie tai, jog G. C. laukė už miesto; L. R. paneigė automobilyje buvus pokalbį apie juos aplenkusį G. C.. Nuteistojo gynėjas nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje remiamasi I. D. parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , nepaisant to, kad apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ bei teisiamojo posėdžio metu jis davė kitokius parodymus. Gynėjas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuosekliÄ praktikÄ , jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis.

Å iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, tačiau jie neturi įrodomosios reikÅ¡mės priimant nuosprendį. Apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas tik parodymais, gautais asmenis apklausus teisme ar pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Grindžiant apkaltinamÄ jį nuosprendį asmens, kuris nebuvo apklaustas teisme ar ikiteisminio tyrimo teisėjo dalyvaujant baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, parodymais, bÅ«tų pažeidžiama Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte bei BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatyta įtariamojo (kaltinamojo) teisė užduoti klausimus kaltinimui naudingus parodymus duodantiems liudytojams.Nuteistojo gynėjas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas remiasi liudytojo             E. J. bei nuteistųjų D.

S., V. B. ir I. D. parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus bei ikiteisminio tyrimo teisėjus, tačiau pastarųjų asmenų parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, vertina kritiškai kaip siekį išvengti patiems ir padėti kitiems išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendyje, įrašydamas tokius motyvus, teismas nutylėjo gynybos akcentuotas aplinkybes, neleidžiančias šių asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vertinti kaip patikimu ir leistin įrodymų šaltiniu.

Nuteistojo G. C. gynėjas pažymi, jog kaltinamųjų parodymai yra įrodymų šaltinis, atitinkantis BPK 20 straipsnio reikalavimus. Šie įrodymai turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir įrodymai, gauti iš kitų šaltinių, kaltinamųjų parodymų negalima vertinti kritiškai vien tik todėl, kad teismas jais nenori tikėti. Atmesdamas kaltinamųjų parodymus, teismas privalo nurodyti įtikinamus tokio sprendimo motyvus, pagrįstus objektyviais bylos duomenimis. Gynėjas taip pat pažymi, jog E. J., D.

S., V. B., I. D. apklausti kaip įtariamieji, ikiteisminio tyrimo metu nedalyvaujant kitiems įtariamiesiems. Dėl Å¡ios priežasties G. C. nė vienoje proceso stadijoje negalėjo įsitikinti D. S., E. J., V. B. ir I. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, patikimumu, negalėjo jiems užduoti klausimų. Grindžiant apkaltinamÄ jį nuosprendį asmens, kuris nebuvo apklaustas teisme ar pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dalyvaujant baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, parodymais, yra pažeidžiama Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte bei BPK 44 straipsnio         7 dalyje numatyta įtariamojo (kaltinamojo) teisė užduoti klausimus kaltinimui naudingus parodymus duodantiems liudytojams.

Toliau apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, jog vertinant kiekvieno įrodymų Å¡altinio reikÅ¡mingumÄ , t. y. įrodomÄ jÄ vertę, leidžiančiÄ padaryti svarbias bylai iÅ¡vadas, pirmiausia turi bÅ«ti įvertintas jų informacinis turinys, t. y. kokias konkrečias faktines aplinkybes įrodo ir kokias iÅ¡vadas leidžia padaryti tiek kiekvienas įrodymų Å¡altinis atskirai, tiek jį palyginus su kitais įrodymų Å¡altiniais. D. S., E. J., V. B. ir I. D., kaip matyti ir iÅ¡ jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietoje nebuvo, paties įvykio (apÅ¡audymo) nematė, automobilio, iÅ¡ kurio buvo Å¡audyta, taip pat nematė, nematė ir kas sėdėjo automobilyje ir kas Å¡audė, apie ginklÄ , iÅ¡ kurio buvo Å¡audyta, nieko nežino.

V. B. ir E. J. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ne apie jų pačių betarpiÅ¡kai sužinotas faktines aplinkybes, o atpasakojo jų neva iÅ¡girstus kitų asmenų pasakojimus, kurie informacine prasme yra minimalios reikÅ¡mės, nes nėra aiÅ¡ku iÅ¡ kur Å¡ie asmenys sužinojo tokiÄ informacijÄ , ar jÄ gavo patys betarpiÅ¡kai stebėdami įvykį, ar vėlgi iÅ¡girdo iÅ¡ kitų asmenų (paminėti pasakojimai vyko jau tada, kai apie apÅ¡audymÄ buvo paskelbusios masinės informacijos priemonės).

Be to, baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja nustatyti pirminį bet kurios informacijos Å¡altinį – jei liudytojas duoda parodymus apie tai, kad jis kažkokiÄ informacijÄ sužinojo iÅ¡ kito asmens, visais atvejais turi bÅ«ti nustatytas ir apklaustas ir tas asmuo, kadangi tik tokiomis procesinėmis priemonėmis galima patikrinti gautų iÅ¡vestinių parodymų teisingumÄ . Aukščiau minėti E. J., V. B., I. D. ir D. S. parodymai tarpusavyje nesusieti, nes jie informacijÄ neva girdėjo atskirai, skirtingomis aplinkybėmis, skirtingose vietose, juos paneigė pirminiai informacijos Å¡altiniai, todėl paminėtų asmenų parodymai gali bÅ«ti vertinami tik kaip nuogirdos, gandai, tačiau ne kaip įrodymai, kurie bÅ«tų patikrinti BPK numatytomis priemonėmis ir kurie bÅ«tų pakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Skundžiamame nuosprendyje I. D. ir D. S. parodymai apie nuo Garliavos pusės matytas Å¡viesas, susieti su Å¡audymu į E. Ž. automobilį, tačiau, nuteistojo gynėjo nuomone, tai prieÅ¡tarauja kitiems įrodymams: nukentėjusioji L. Ž. parodė, jog ji matė ginklÄ , iÅ¡ kurio į juos buvo Å¡audyta, tačiau jokių ryÅ¡kių liepsnų nesimatė. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog nuosprendyje neteisingai įraÅ¡yti L. Ž. parodymai neva ji matė liepsnas, nes ji teisminio nagrinėjimo metu tokių parodymų nedavė.

Apeliantas remiasi bylos medžiaga ir teigia, jog buvo Å¡audyta iÅ¡ ginklo su duslintuvu, o tokiu atveju duslintuvas slopina tiek garsÄ , tiek liepsnas. Todėl jeigu šūvio liepsnų nematė asmuo, nuo kurio ginklas buvo per kelis metrus, tai jų negalėjo matyti ir asmenys, esantys už keliolikos kilometrų nuo įvykio vietos.Be to, nuteistojo gynėjas teigia, jog teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog automobilis ,,Audi”, iÅ¡ kurio buvo Å¡audyta į automobilį BMW X6, ir G.

C. yra kokiu nors būdu susiję. Vienintelis tiesiogiai įvykį stebėjęs asmuo – nukentėjusioji L. Ž., kuri parodė, jog šaudyta buvo iš automobilio ,,Audi”, keturių durų, neseno modelio, šviesios spalvos, gal pilkos, gal sidabrinės. L. Ž. tiksliau apibūdinti automobilio negalėjo, negalėjo nurodyti automobilio modelio, tikslios spalvos, valstybinių numerių ar kitų identifikuojančių požymių. Gali būti automobilį iš kurio buvo šaudyta matė I. D. ir D.

S., kurie parodė, kad važiuojant link Kauno juos aplenkė sidabrinės spalvos ,,Audi A4” arba ,,Audi A6” užlenktais numeriais. Šie asmenys automobilio valstybinių numerių nematė, kokių nors kitų individualių, išskirtinių požymių nepastebėjo. Apeliantas nurodo, jog automobilių modelis ,,Audi” yra vienas populiariausių modelių Lietuvoje, yra daugybė sidabro spalvos tiek A4, tiek A6 modelio ,,Audi” automobilių. Byloje yra duomenų, jog automobilį ,,Audi A4” sidabrinės spalvos turėjo liudytojas L.

G., šis automobilis buvo registruotas G. L. tėvų vardu. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas L. G. parodė, jog vėliau šį automobilį pardavė. Tai, kad šis automobilis priklausė būtent L. G., o ne G. C., patvirtina ir objektyvūs duomenys – 2009 m. pavasarį policijos pareigūnai sustabdė šį automobilį, jį vairavo būtent L. G., o G. C. važiavo kaip keleivis. L. G. naudotas automobilis apžiūrėtas nebuvo, nebuvo nustatyta, jog jame būtų buvę šūvių pėdsakų ar daiktinių įrodymų, kurie leistų šį automobilį susieti su nusikaltimu.

Jokie bylos įrodymai neleidžia daryti išvados, jog 2009-07-27 buvo šaudyta būtent iš L. G. priklausančio automobilio, o ne iš bet kurio kito sidabrinės spalvos ,,Audi”.Taip pat nenustatytas ir ginklas, iš kurio šaudyta į automobilį BMW X6. 2010-01-21 specialisto išvadoje Nr. 140-(6621)-IS1-523 nurodyta, jog rastos kulkos galimai šautos iš Kroatijos gamybos pistoleto kulkosvaidžio arba iš kito ginklo, apie kurį specialistai neturi duomenų. Apkaltinamajame nuosprendyje turi būti įrašomos tik teismo ištirtais įrodymais neabejotinai nustatytos aplinkybės, o ne subjektyvios prielaidos ar spėjimai.

Todėl nėra pagrindo nuosprendyje įraÅ¡yti, jog buvo Å¡audyta bÅ«tent iÅ¡ Kroatijos gamybos ginklo, nes galėjo bÅ«ti Å¡audyta ir iÅ¡ kito ginklo, apie kurį tyrimÄ atlikę specialistai neturėjo žinių. Tyrimo metu nebuvo rastas joks ginklas, nenustatyti jokie ginklÄ identifikuojantys požymiai, jokie įrodymai nepatvirtina, kad G. C. disponavo kokiu nors Å¡aunamuoju ginklu, iÅ¡tirti įrodymai neleidžia nuteistojo G. C. susieti ir su nusikaltimo įrankiu. Toliau apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl psichofiziologinio tyrimo rezultatų leistinumo, patikimumo, neatitinka baudžiamojo proceso mokslo doktrinos, teismų praktikos reikalavimų, įstatymų nuostatų.

Gynėjo nuomone, šis duomenų šaltinis negali būti vertinamas kaip leistinas įrodymų šaltinis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo proceso doktrinoje yra laikomasi nuomonės, jog tyrimo poligrafu išvada negali būti naudojama kaip tinkama įrodinėjimo priemonė. Toks tyrimas negali būti laikomas specialisto išvada, ekspertizės aktu ar kitokiu BPK numatytu įrodymų šaltiniu. Dabar galiojantis BPK ir Poligrafo naudojimo įstatymas tokių tyrimų naudoti baudžiamajame procese neleidžia.

Nėra moksliÅ¡kai patvirtintų duomenų apie tokių tyrimų patikimumÄ , visas tiriamojo asmens reakcijas vertina žmogus, kurio iÅ¡vados yra subjektyvios. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas tyrimÄ atlikęs V. S. paaiÅ¡kino, jog tyrimas poligrafu fiksuoja tik žmogaus reakcijas, t. y. kad tiriamasis asmuo kažkÄ Å¾ino apie įvykį, tačiau neleidžia nustatyti aplinkybių, kuriomis asmuo gavo tÄ informacijÄ . Tyrimas M. B. atliktas praėjus daugiau nei metams po įvykio, 2010-08-27, jis ilgÄ laikÄ buvo kalinamas, kaip parodė pats M.

B., jis buvo įkalbinėjamas prisipažinti ir jam jau ikiteisminio tyrimo metu buvo žinomos kai kurios nusikaltimo aplinkybės. Todėl nėra galimybių paneigti M. B. parodymus, kad jo reakcijas sÄ lygojo jau po nusikaltimo gauta informacija. Gynėjas taip pat nurodo, jog psichofiziologinio tyrimo metodika nėra aprobuota Lietuvos Respublikoje, nėra oficialiai nustatytas tokių tyrimų patikimumo laipsnis, o suinteresuoto asmens V. S. parodymai, jog „metodika nerealiai tiksli“, kelia pagrįstų abejonių, nes Å¡ie teiginiai prieÅ¡tarauja mokslinei literatÅ«rai ir nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Be to, V. S. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog jis yra vienintelis specialistas Lietuvoje, galintis atlikti tokio pobÅ«džio tyrimus baudžiamosiose bylose, todėl iÅ¡kilus abejonių dėl V. S. pateiktų iÅ¡vadų nėra galimybių pavesti pakartotinį ar papildomÄ tyrimÄ atlikti kitiems specialistams ar teismo ekspertams Lietuvoje, t. y. nėra procesinių galimybių patikrinti vieno asmens suraÅ¡ytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ ir teisingumÄ . TyrimÄ atlikęs V. S. nėra įtrauktas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä .

Byloje nėra jokių duomenų apie V. S. iÅ¡silavinimÄ ir įgytÄ kvalifikacijÄ atlikti tyrimus bÅ«tent baudžiamosiose bylose. Taip pat akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje tirti ir nagrinėti nusikaltimai nėra niekaip susiję su Lietuvos Respublikos poligrafo panaudojimo įstatyme numatytu baigtiniu sÄ raÅ¡u atvejų, kuriais galima atlikti tyrimÄ poligrafu, ir baigtiniu sÄ raÅ¡u asmenų, kurių atžvilgiu toks tyrimas gali bÅ«ti atliekamas. Be to, prieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, psichofiziologinio tyrimo negalima vertinti ir kaip BPK numatyto specialisto tyrimo.

Psichofiziologinio tyrimo prigimtis ir atlikimo tvarka yra visai kitokia, nei baudžiamajame procese atliekamų specialistų tyrimų. Mokslinėje literatÅ«roje teigiama, jog tiriant asmenį poligrafu jokių naujų faktinių aplinkybių tiesiogiai nėra nustatoma, daugiau informacijos procese neatsiranda, toks tyrimas galėtų bÅ«ti priskirtas prie parodymų patikrinimo veiksmų. Atliekant tyrimÄ poligrafu yra užduodami klausimai įtariamajam, taigi gaunama tam tikra informacija iÅ¡ Å¡io proceso dalyvio.

Tačiau BPK yra įtvirtintas baigtinis informacijos gavimo iÅ¡ įtariamojo bÅ«dų sÄ raÅ¡as – įtariamojo apklausa (BPK 187-189 str.), parodymų patikrinimo veiksmai (BPK 191-197 str.). Atliekant įtariamojo apklausÄ ir kitus tyrimo veiksmus turi bÅ«ti laikomasi visų procesinės formos reikalavimų, užtikrintos įtariamojo teisės ir pan. Tačiau tyrimo poligrafu metu įtariamajam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos įtariamojo teisės, nebuvo raÅ¡omas protokolas, nedalyvavo gynėjas, o byloje nėra duomenų, jog M.

B. gynėjo atsisakė, be to, tyrimo metu dalyvavo paÅ¡alinis asmuo –    A. K., kuris nagrinėjamoje byloje nėra nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, nei specialistas, taip pat nėra įtrauktas į ikiteisminio tyrimo grupę, jokiais procesiniais dokumentais jam nėra pavesta atlikti jokių tyrimo ar kitų proceso veiksmų. Todėl paÅ¡alinių ir neturinčių kvalifikacijos asmenų dalyvavimas atliekant tyrimus, vertinamas kaip procesinis pažeidimas, paÅ¡alinantis galimybę vertinti tokio tyrimo rezultatus kaip patikimÄ ir įstatymų nustatyta tvarka gautÄ Ä¯rodymÄ .

Nuteistojo gynėjas pažymi, jog remdamasis M. B. reakcijomis, kad automobilį vairavo ir Å¡audė G. C., teismas grindė ne paties M. B., o G. C. kaltę, taigi buvo remiamasi iÅ¡ įtariamojo faktinės neteisėtos apklausos gauta nauja informacija. BPK nesant įtvirtintų normų, kurios leistų atlikti šį specifinį veiksmÄ ir reglamentuotų jo atlikimo tvarkÄ , yra laikoma, jog psichofiziologinis tyrimas negali bÅ«ti pripažintas leistinu įrodymų Å¡altiniu, jo pasėkoje gauti duomenys nėra gauti įstatymo nustatyta tvarka (atvirkščiai, tokį poligrafo panaudojimo bÅ«dÄ draudžia specialusis teisės aktas).

Be to, Vadovybės apsaugos departamentas, kuriame dirba V. S. ir kuriam priklauso tyrimui atlikti panaudota techninė įranga, pagal Å¡ios institucijos veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus nėra ekspertinė įstaiga ir neturi jokių įgalinimų atlikti kokias nors funkcijas baudžiamajame procese. Atitinkamai jokių įgalinimų baudžiamajame procese neturi ir Å¡ios institucijos darbuotojai, o proceso veiksmai negali bÅ«ti atliekami ir įrodymai renkami savavaliÅ¡kai. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į tyrimo rezultatus, jog 2010-08-27 specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad uždavus klausimÄ Nr. 6 „kas atsitiko su automobiliu, iÅ¡ kurio buvo Å¡audyta”, reakcija buvo į atsakymus „susprogdintas”, „supjaustytas”, „visiÅ¡kai nieko nežinau”, uždavus klausimÄ Nr. 7 „kuris asmuo tÄ dienÄ vairavo automobilį, iÅ¡ kurio buvo Å¡audyta”, reakcija buvo į atsakymus „G.”, „C.”, „L.”, „tiesiog nežinau”, uždavus klausimÄ Nr. 8 „kurie asmenys sėdėjo automobilyje, iÅ¡ kurio buvo Å¡audyta”, reakcija buvo į atsakymus „C.”, „N.”, „M.”, „dar kažkas sėdėjo”, „tiesiog nežinau”, uždavus klausimÄ Nr. 9 „kas Å¡audė iÅ¡ automobilio”, reakcija buvo į atsakymus „C.”, „dar kažkas Å¡audė”, „nežinau”, uždavus klausimÄ Nr. 10 „kas atsitiko su ginklu, iÅ¡ kurio buvo Å¡audoma”, reakcija buvo į atsakymus „iÅ¡ardytas dalimis”, „padovanotas”, „nuskandintas”, „nežinau”, uždavus klausimÄ Nr. 13 „pas kÄ yra ginklas, iÅ¡ kurio buvo Å¡audoma”, reakcija buvo į atsakymus „S. g.”, „B. g.”,      „S. g.”, „Barakuose” ir teigia, jog palyginus Å¡ias reakcijas tarpusavyje matyti akivaizdÅ«s ir logikai prieÅ¡taraujantys neatitikimai, t. y. remiantis specialisto iÅ¡vada galima spręsti, jog G.

C. ir vairavo automobilį, ir šaudė tuo pat metu, L. vairavo automobilį, tačiau jame nebuvo, ginklas buvo išardytas dalimis, padovanotas ir nuskandintas, nepaisant to jis tuo pat metu yra keturiose vietose. Nuteistojo gynėjas mano, jog esant tokiems prieštaravimams to paties duomens turinyje juo apskritai negalima remtis ir tokio duomens pagrindu negalima daryti jokių išvadų. Taip pat atkreipia dėmesį, jog skundžiamame nuosprendyje nurodytos kasacinės nutarties Nr. 2K-627/2010 turinys nėra susijęs su psichofiziologinių tyrimų atlikimu baudžiamajame procese.

Nuteistojo gynėjas nesutinka ir su skundžiamame nuosprendyje nurodytu motyvu, jog            G. C. ir kitų kaltinamųjų kaltė yra „pilnai įrodyta” ir kitais įrodymais, t. y. nukentėjusiųjų E. Ž., L. Ž., liudytojų M. M., R. M., K. Ž., A. B., L. O., P. K., L. R., L. J., A. M. parodymais, apžiūrų protokolais, teismo medicinos specialisto išvada, balistinių tyrimų specialisto išvada. Gynėjas teigia, jog minėti įrodymų šaltiniai neleidžia daryti jokių išvadų dėl nuteistųjų kaltės, nes nukentėjusiųjų parodymai, specialistų išvados, apžiūrų protokolai, liudytojų K.

Ž., R. M. parodymai patvirtina tik patį nusikaltimo padarymo faktÄ , tačiau jų turinys nėra susijęs su nuteistaisiais. Liudytojų M. M., A. B., L. O. parodymai visiÅ¡kai nesusiję su byloje nagrinėjamais nusikaltimais, jie neatitinka įrodymų liečiamumo kriterijaus, todėl neturi bÅ«ti nurodyti nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje. PrieÅ¡ingai, nei nurodė teismas, liudytojų P. K., L. R., L. J., A. M. parodymai ne patvirtina nuteistųjų kaltę, o paneigia ikiteisminio tyrimo metu duotus E. J., V.

B., I. D., D. S. parodymus apie susitikimų metu iÅ¡sakytus žodžius dėl to, kad G. C. neva laukia už miesto, apie pokalbius automobiliuose, apie neva susitikimuose dalyvavusį G. C.. Gynėjas remiasi liudytojo L. G. parodymais, jog automobilis „Audi A4”, sidabrinės spalvos, priklausė jam, o ne G. C., įvykio dienÄ jis (L. G.) Å¡iuo automobiliu po Marijampolę nevažinėjo, prie Garliavos nuvykęs nebuvo, ir teigia, kad minėti parodymai taip pat paneigia kaltinimo tezę ir bandymÄ susieti L. G. turėtÄ automobilį su apÅ¡audymu bei su nuteistuoju G.

C.. Gynėjas taip pat teigia, jog skundžiamo nuosprendžio motyvas, kad teismas dalį nurodytų liudytojų parodymų vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį padėti kaltinamiesiems, rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir iÅ¡ankstinį nusistatymÄ nekritiÅ¡kai vertinti tik kaltinimui naudingus parodymus, tuo tarpu kiti įrodymai, dėl kurių Å¡altinių neobjektyvumo ar Å¡aliÅ¡kumo byloje nėra jokių duomenų, vertinti kritiÅ¡kai nepaisant jų turinio, jų atitikimo kitiems bylos duomenims.Be to, gynėjas skunde nurodo, jog nagrinėjamoje byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, kuris pagrįstų G.

C. kaltę. Atlikus įrodymų tyrimÄ , taip pat nepanaikintos abejonės dėl G. C. kaltės. Teigia, jog baudžiamoji atsakomybė yra individualizuota ir turi bÅ«ti nustatyti kiekvieno asmens atlikti veiksmai. Gynėjas remiasi nukentėjusiosios L. Ž. parodymais, kad automobilyje „Audi” buvo 4 asmenys, ir teigia, kad yra bÅ«tina ne tik nustatyti kiekvieno iÅ¡ Å¡ių asmenų tapatybę, bet ir kiekvieno iÅ¡ jų vaidmenį. Bylos duomenimis nustatyta, jog Å¡audyta iÅ¡ vieno ginklo, Å¡audyta trumpai, todėl akivaizdu, jog Å¡audė vienas asmuo.

Siekiant tinkamai kvalifikuoti kiekvieno automobilyje buvusio asmens veikÄ , bÅ«tina nustatyti kuris iÅ¡ jų Å¡audė, kuris vairavo automobilį, kokius veiksmus atliko kiti automobilyje buvę asmenys, koks susitarimas juos siejo, negalima atmesti ir vykdytojo eksceso tikimybės. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog G. C. pasikėsinimÄ nužudyti įvykdė vienas, nuorodų į bendrininkavimÄ nėra, nėra apibrėžtas kitų automobilyje buvusių asmenų vaidmuo, juos siejusių susitarimų ribos ir pan.

Gynėjas teigia, jog apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrįsti netiesioginiais įrodymais galima tik tada, kai jie sudaro vientisÄ nuosekliÄ grandinę, leidžiančiÄ kategoriÅ¡kai atmesti bet kokias kitas įvykio paaiÅ¡kinimo versijas, tačiau nagrinėjamoje byloje iÅ¡tirti įrodymai G. C. parodymų nepaneigia.Gynėjas taip pat nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu pažeisti esminiai BPK principai bei įstatymų saugomos asmenų teisės. Nuteistojo G. C. baudžiamoji byla perduota teismui su         2011-01-14 suraÅ¡ytu kaltinimu dėl pasikėsinimo nužudyti ir jokie nusikaltimo bendrininkai nėra nurodyti.

Tačiau ikiteisminis tyrimas dėl kitų įtariamųjų, taip pat įtariamų dėl pasikėsinimo nužudyti L. Ž. ir E. Ž., nutrauktas tik 2011-05-18. Taigi, tuo pačiu metu G. C. buvo kaltinamas vienas įvykdęs nusikaltimÄ , o kiti asmenys buvo įtariami įvykdę tÄ patį nusikaltimÄ veikdami bendrininkų grupe. Pažymi, jog 2010-12-30 įsigaliojus BPK 220 straipsnio pakeitimams, prokuroras teismui privalėjo perduoti visÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , tačiau teismui perduotoje baudžiamojoje byloje nebuvo jokių duomenų apie kitus 26 buvusius įtariamuosius, apie jų duotus parodymus, taip buvo apribota gynybos teisė susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis, apribota ir bylÄ nagrinėjančiam teismui susipažinti su visais tyrimo metu surinktais duomenimis ir iÅ¡siaiÅ¡kinti visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

Teismo posėdyje nuteistojo G. C. gynėjas ir pats nuteistasis prašė patenkinti gynėjo apeliacinį skundÄ . Nuteistieji M. B., V. B., I. D., D. S. ir A. Å . bei jų gynėjai prašė patenkinti visų nuteistųjų apeliacinius skundus. Prokuroras prašė nuteistojo G. C. gynėjo bei nuteistųjų M. B., V. B., I. D.,             D. S. ir A. Å . apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo G. C. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies ir nuosprendis keičiamas, kadangi jame iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 p., 3 p., 326 str. 2 d. 2 p.).Nuteistųjų M.

B., V. B., I. D., D. S. ir A. Å . apeliaciniai skundai atmetami (BPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl nuteistojo G. C. gynėjo apeliacinio skundo IÅ¡ G. C. gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis praÅ¡o nuteistÄ jį iÅ¡teisinti dėl abiejų nusikalstamų veikų, t. y. dėl pasikėsinimo nužudyti – pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7 ir        8 punktus bei dėl neteisėto Å¡aunamojo ginklo ir Å¡ovinių įgijimo, neÅ¡iojimo ir laikymo – pagal BK 253 str. 1 d.Pirmiausia kolegija atsakys į apelianto argumentus dėl pasikėsinimo nužudyti du asmenis.

Nuteistojo G. C. gynėjo skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kaip įrodymÄ vertino specialisto iÅ¡vadÄ ir kitus duomenis, kurie nebuvo iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje, netiesioginiams įrodymams teismas suteikė iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę, o įrodymus, paneigiančius kaltinimo pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ , teismas nemotyvuotai vertino kritiÅ¡kai, todėl apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindė pavieniais, tarpusavyje nesusijusiais duomenimis.Atsakydama į Å¡iuos skundo argumentus, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nustatant faktines bylos aplinkybes ir renkant bei vertinant įrodymus, nepadarė.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, kaip to ir reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas, nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o jo aprašomojoje dalyje išdėstė įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus bei išvadas, bausmės skyrimo motyvus.

Taigi teismas laikėsi BPK 241 str. 2 d., 242 str. 1 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų. Ä®rodymai byloje gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Teismas nepažeidė neÅ¡aliÅ¡kumo principo, įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.PrieÅ¡ingai nei teigia G.

C. gynėjas, byloje įrodymai įvertinti ne atskirai, atsietai, o aptartas ir įvertintas surinktų duomenų visetas. Apelianto argumentai dėl įrodymų netinkamo įvertinimo yra deklaratyvÅ«s, neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Å ie skundo teiginiai yra abstraktÅ«s, iÅ¡reiÅ¡kia apelianto subjektyviÄ nuomonę ir jokiais logiÅ¡kais bei įtikinamais argumentais nepagrįsti. Taigi esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo pagrįstas prielaidomis ir spėjimais.

Visi G. C. kaltę patvirtinantys įrodymai atitinka BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus ir, remiantis iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, buvo tinkamai iÅ¡tirti ir įvertinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlikus įrodymų tyrimÄ . Ta aplinkybė, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo G. C. gynėjas, nereiÅ¡kia, jog jie įvertinti netinkamai ar juos įvertino Å¡aliÅ¡kas teismas.Apeliantas, aptardamas 2009 m. liepos 26 d. konfliktÄ , įvykusį tarp Marijampolės miesto vaikinų ir asmenų, atvykusių iÅ¡ Kauno automobiliu BMW X6, tvirtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad G.

C. dalyvavo bent viename susitikime tarp minėtų asmenų ar buvo įvykio vietoje. Nors G. C. viso proceso metu kaltės nepripažino ir neigė Å¡audęs į nukentėjusiuosius, tačiau byloje surinkti patikimi įrodymai patvirtina jo kaltę. Apeliantas plačiai aptaria liudytojo D. S. parodymus, kurie, jo nuomone, yra nepatikimi, kadangi teisiamajame posėdyje jis paneigė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui ir paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ jis G. C. nematė.

Be to, gynėjas nurodo, kad D. S. iÅ¡vis nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kadangi apklausos protokolas yra nukopijuotas nuo 2010-03-09 ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no suraÅ¡yto protokolo.Kolegija, atsakydama į Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad D. S. kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus tyrėjos ir vienÄ kartÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (t. 4, b. l. 73-74, 79-80, 82-84). Palyginus įtariamojo D. S. papildomos apklausos protokolÄ , suraÅ¡ytÄ 2010-03-09 tyrėjos (t. 4, b. l. 79-80), ir įtariamojo apklausos protokolÄ , suraÅ¡ytÄ 2010-03-10 ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 4, b. l. 82-84), daroma iÅ¡vada, jog protokolų turinys yra identiÅ¡kas ir juose užfiksuoti vienodi parodymai, tik skiriasi (keliais sakiniais) įtariamojo parodymai apklausų pradžioje ir paskutinis sakinys protokolų pabaigoje.

Ä®tariamojo D. S. parodymai, prasidedantys sakiniu: ,,< ... > kad įvyko konfliktas tarp L. G. ir tarp asmenų su BMW X6, kad jie susistumdė“ ir apklausos pabaiga: ,,Tada su I. ar tai telefonu, ar tai susitikęs kalbėjausi apie BMW X6 suÅ¡audymÄ , ar jis matė kas čia atsitiko“ yra visiÅ¡kai tapatÅ«s, todėl laikoma, kad įtariamojo apklausos protokolas apklausus D. S. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ yra nukopijuotas nuo jo apklausos protokolo pas tyrėjÄ . Kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog Å¡iuo konkrečiu atveju yra pažeistos BPK 179, 188, 189 straipsnių nuostatos, nes įtariamojo D.

S. parodymai apklausos metu nebuvo fiksuojami taip, kaip nurodė įtariamasis, o buvo perraÅ¡ytas jo ankstesnis apklausos protokolas, suraÅ¡ytas tyrėjos.Kadangi Å¡is įtariamojo D. S. apklausos protokolas neatitinka BPK 20 str. 4 d. įrodymams keliamus leistinumo reikalavimus, todėl jis negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymų Å¡altiniu ir juo nebuvo galima grįsti G. C. kaltės. Kolegijos nuomone, atmetus šį įrodymÄ pakanka kitų įrodymų Å¡altinių, paneigiančių G. C. versijÄ , jog jis nedalyvavo Å¡io nusikaltimo padaryme.Kolegija kaip patikimÄ Ä¯rodymų Å¡altinį laiko D.

S. parodymus, duotus 2010-03-18 parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet jis, dalyvaujant gynėjui, parodė dvi vietas Marijampolės mieste: pirmÄ â€“ ant kelio link VilkaviÅ¡kio (kuomet įvykio dienÄ ieÅ¡kojo automobilio BMW X6), kur jis su draugais buvo sustojęs ir kur pamatė G. C.; antrÄ â€“ kur jie su draugais buvo sustoję X gatvėje ir kur dar kartÄ matė G. C. (t. 4, b. l. 85-89). Apelianto teiginys, kad D. S. kaltinimui naudingus parodymus davė norėdamas, kad bÅ«tų paleistas iÅ¡ suėmimo, nepasitvirtino.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. S. iÅ¡ suėmimo buvo paleistas 2010-03-10 (t. 4, b. l. 67-68), o jo parodymai buvo tikrinami vietoje praėjus 8 dienoms po paleidimo, t. y. 2010 m. kovo 18 d. (t. 4, b. l. 85-89), todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Å¡iuo raÅ¡ytiniu įrodymu priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, o pakeistus D. S. parodymus teisme pagrįstai atmetė, nes jis nenurodė jokių įtikinamų motyvų, kodėl anksčiau tvirtino matęs G. C. tuomet, kai visi Marijampolės mieste ieÅ¡kojo automobilio BMW X6.

D. S. duoti parodymai teisme vertinami kaip siekimas padėti G. C. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.Toliau apeliaciniame skunde gynėjas nesutinka su liudytojo E. J. bei nuteistųjų V. B., I. D. parodymų įvertinimu ir mano, kad jais nepatvirtinta aplinkybė, jog įvykio vietoje buvo G. C. ir kad jis apÅ¡audė automobilį BMW X6.Pažymėtina, kad ir pirmos apklausos metu, ir apklausiamas kaip įtariamasis pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ E. J. nurodė, kad jis įvykio dienÄ kartu su nuteistaisiais, važinėdami automobiliais Marijampolės mieste, ieÅ¡kojo kauniečių automobilio BMW X6, kurie buvo sumušę jų draugÄ L.

G.. BÅ«nant X rajone, A. Å . pasakė, kad ,,< ... > C. pasiruošęs – gale miesto laukia X6, kad Å¡iandien geriausia galimybė juos ,,suvaryti“, t. y. sumuÅ¡ti“. Jis taip pat parodė, jog sekančiÄ dienÄ sužinojęs, kad apÅ¡audytas automobilis BMW X6, suprato ,,< ... > kad tai galėjo padaryti C., nes buvo pasiruošęs“. Be to, I. D. sakė, jog jam bevažiuojant link Kauno, jį aplenkė automobilis Audi A4 su užlankstytais numeriais, prie Garliavos matė ,,fejerverkus“, suprato, jog buvo Å¡audoma iÅ¡ automato, o grįžtant į Marijampolę jį aplenkė tas pats automobilis Audi A4 su užlankstytais numeriais.

E. J. žino, kad Å¡iuo automobiliu važinėjo G. C. (t. 3, b. l. 36-37, 38-44, 45-47). Aukščiau nurodytas aplinkybes E. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 38-44) ir apklaustas kaip liudytojas, kuomet buvo jam nutraukta byla – 2010-01-11 (t. 3, b. l. 48-49, 51-54). Nuteistojo gynėjo teiginys, kad 2010-01-06 įtariamojo E. J. protokolo tekstas (t. 3, b. l. 36-37) kompiuterinės technikos pagalba buvo nukopijuotas į 2010-01-11 liudytojo apklausos protokolÄ (t. 3, b. l. 51-54) nepasitvirtino, kadangi iÅ¡ protokolų turinio matyti, jog tai nėra identiÅ¡ki tekstai – E. J. esmines įvykio aplinkybes papasakojo vienodai ir nurodė analogiÅ¡kus teiginius, pasakytus tiek A.

Å ., tiek     I. D.. Ta aplinkybė, jog I. J. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, neturi jokios įtakos vertinant jo parodymus. Apeliantas teigia, jog E. J. parodymais negalima remtis, nes tai tik subjektyvi jo nuomonė, nepagrįsta konkrečiais faktiniais duomenimis. Nors liudytojas E. J. teisiamajame posėdyje pakeitė parodymus ir pradėjo neigti, jog įvykio dienÄ A. Å ., o po įvykio I. D. kalbėjo apie tai, kad G. C. buvo pasiruošęs ir laukė automobilio BMW X6 gale miesto, šį automobilį galėjo apÅ¡audyti G.

C., nes jis automobiliu Audi A4 nuvažiavo link Kauno, o po pastebėtų ties Garliava ,,fejerverkų“ (automato liepsnos), skubiai sugrįžo į Marijampolę, tačiau teisme kolegijos pirmininkui pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, pripažino, jog tuomet nemelavo, sakė tiesÄ (t. 6, b. l. 20-21). Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, neleidžia teigti, kad E. J. ikiteisminiame tyrime nurodė ne tikrÄ sias, o iÅ¡galvotas įvykio aplinkybes. Todėl kolegija sprendžia, kad liudytojas E. J., kaip ir anksčiau paminėtas D.

S., teisme pakeisdami savo parodymus, tokiu bÅ«du siekė padėti G. C. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad D. S. ir E. J. parodymai ikiteisminiame tyrime sutapo su kitais bylos duomenimis – kaltinamųjų I. D., V. B., nukentėjusiųjų E. Ž. ir L. Ž. parodymais, specialistų iÅ¡vadomis, automobilio, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolais bei kitais raÅ¡ytiniais įrodymais. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teisingus reikia laikyti ne pakeistus teisme, o bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu duotus D.

S., E. J. parodymus, kurie buvo aptarti anksčiau ir V. B., I. D. parodymus, apie kuriuos bus pasisakyta dabar.Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas G. C. dėl pasikėsinimo nužudyti du žmones, pagrįstai jo kaltę grindė ir dar vieno įtariamojo, t. y. V. B., parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime. V. B., apklaustas tyrėjo (t. 1, b. l. 185-187), parodymus patikrinus vietoje (t. 1, b. l. 188-192) ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 2, b. l. 2-4), patvirtino, jog jis įvykio dienÄ su G.

M. ir kitais draugais, važinėdami po Marijampolės miestÄ , ieÅ¡kojo kauniečių automobilio BMW X6, tarp kurių ir L. G. įvyko konfliktas. Pamatęs ieÅ¡komÄ BMW X6, važiuodamas paskui pasekė jį 10-20 km už Marijampolės. KitÄ dienÄ susitiko su M. B., kuris pasakė: ,,< ... > kad aÅ¡ būčiau matęs kaip Å¡audė C., paskui dar pasakė, kad grįžo su Audi 200 km per valandÄ greičiu į Marijampolę“. ,,M. B. pradėjo pasakoti, kad į BMW X6 Å¡audė C.“. Pasakė ,,pamatytum koks vaizdas, kaip Å¡audė C.“.

Apeliantas neteisus tvirtindamas, kad šiais V. B. parodymais negalima tikėti vien todėl, kad jų nepatvirtina kartu buvęs G. M., be to, apklaustas          M. B. taip pat neigė sakęs tokius žodžius. Ta aplinkybė, kad šių V. B. parodymų nepatvirtino kartu buvęs G. M., neduoda pagrindo aptartus parodymus atmesti. V. B. nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino E. J. ir D. S.. V. B., kaip nuteistieji D. S., I. D. bei liudytojas E. J. apklausti teisiamajame posėdyje pakeitė parodymus.

V. B. paaiÅ¡kino, jog pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ davė G. C. kaltinančius parodymus todėl, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas: tyrėjai liepė pasakyti, kas Å¡audė, o jei jis to nepadarys, tuomet draugei, kuri laukėsi jo vaiko, gali įvykti persileidimas. Kolegija pastebi, kad V. B. apie G. C. įvykdytÄ nusikaltimÄ parodymus davė ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 2, b. l. 2-4), apklausoje dalyvavo jo interesams atstovaujantis gynėjas, tad ir gynėjas, ir V. B. po apklausos jokių pastabų nepareiÅ¡kė, su protokolo turiniu sutiko ir protokolÄ pasirašė.

Beje, V. B. savo ranka parašė: ,,Man, perskaityta iÅ¡ mano žodžių suraÅ¡yta teisingai“. Taip pat apklausos protokole nurodyta, kad V. B. parodymus davė gera valia; jo niekas nevertė, neprašė duoti parodymų, niekas jam nedarė psichologinio ar kitokio spaudimo duoti parodymus. Aptartas apklausos protokolas paneigia apelianto versijÄ , kad V. B. tokius parodymus davė dėl patirto psichologinio spaudimo. Be to, apelianto teiginiai yra deklaratyvÅ«s – byloje nėra jokių duomenų, kad V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas psichologinis poveikis.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nuteistojo I. D. parodymais, kadangi jis teisiamajame posėdyje davė kitokius parodymus, o jo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino kiti asmenys, t. y. A. Å ., L. G., L. R.. Be to, apelianto nuomone, I. D. buvo paleistas iÅ¡ suėmimo iÅ¡ karto, kai tik davė G. C. kaltinančius parodymus.Kolegija, atsakydama į Å¡iuos skundo argumentus, pažymi, jog I. D. parodymais pagrįstai buvo vadovautasi priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, nes jo nurodytas aplinkybes, t. y. kad G.

C. laukia už miesto ir kad jam su kitais važiuojant link Kauno, juos aplenkė automobilis Audi A4 su užlenktais galiniais numeriais, kuriuo važiavo G. C., patvirtino V. B., E. J., I. D., D. S.. I. D., apklaustas kaip įtariamasis, davė iÅ¡samius parodymus apie tai, kad prie X ežero buvo sumuÅ¡ti A. Å . ir L. G. tų vaikinų iÅ¡ Kauno, kurie važinėjosi automobiliu BMW X6, todėl jie nutarė jiems atkerÅ¡yti ir važinėdami po Marijampolės miestÄ ieÅ¡kojo automobilio BMW X6. Vėliau L. G. ar A.

Å . jam pasakė, jog G. C. laukia kauniečių automobilio gale Marijampolės miesto. Kai I. D. kartu su D. S., L. R. važiavo link Kauno, juos dideliu greičiu aplenkė G. C. automobilis Audi A4 su užlenktais numeriais. Neprivažiavus Garliavos, pamatė į viršų kylančias baltos spalvos liepsnas ir visi iÅ¡ to padarė iÅ¡vadÄ , kad Garliavoje galėjo įvykti susiÅ¡audymas tarp G. C. ir BMW važiavusių asmenų (t. 4, b. l. 35-37). Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja N. U. (buvusi O.), kuri ikiteisminiame tyrime apklausė I.

D., parodė, jog parodymus jis davė niekieno nepraÅ¡omas ir neverčiamas. Kadangi įtariamojo I. D. parodymai buvo patikrinti teisme (BPK 276 str. 4 d.), todėl jie laikomi patikimu įrodymų Å¡altiniu ir jais buvo galima vadovautis priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Be to, I. D. buvo apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (t. 4, b. l. 39-40), tačiau jo parodymai nėra tokie informatyvÅ«s, tačiau jis vis tik patvirtino anksčiau duotus parodymus, t. y. kad visi ieÅ¡kojo automobiliu BMW X6 važiavusių asmenų, juos ketino ne sumuÅ¡ti, o tik iÅ¡siaiÅ¡kinti ir kad juos aplenkė automobilis Audi A4 su užlenktais numeriais.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog I. D. parodymais nebuvo galima grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad A. Å ., L. G., L. R. kaip ir visa eilė kitų asmenų buvo įtariami prisidėję prie Å¡io nusikaltimo padarymo, todėl jie neigė ne tik savo kaltę, bet ir kÄ nors žinantys apie G. C. padarytÄ nusikaltimÄ . I. D. ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti du asmenis dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (t. 4, b. l. 41-42).Gynėjas teigia, kad grindžiant apkaltinamÄ jį nuosprendį asmens, kuris nebuvo apklaustas teisme ar ikiteisminio tyrimo teisėjo dalyvaujant baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, parodymais, bÅ«tų pažeidžiama Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte bei BPK 44 str. 7 d. numatyta įtariamojo (kaltinamojo) teisė užduoti klausimus kaltinimui naudingus parodymus duodantiems liudytojams.

Å iuo konkrečiu atveju nebuvo pažeistos Å¡ių įstatymų nuostatos, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad G. C. buvo sulaikytas 2009-08-26, tÄ pačiÄ dienÄ jam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ pagal BK 187 str.    2 d. dėl M. M. mamai R. M. priklausančio namo Marijampolės mieste padegimo ir pats apklaustas (t. 3, b. l. 154-162). Visi kiti nuteistieji (iÅ¡skyrus M. B.), o taip pat E. J. buvo sulaikyti, įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ ir apklausti įtariamaisiais ne dėl R. M. namo padegimo, o dėl pasikėsinimo nužudyti E. ir L.

Ž. pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., todėl apklausų metu užtikrinti G. C. dalyvavimÄ nebuvo jokio įstatyminio pagrindo. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad BPK 44 str. 7 d. nuostatose yra įtvirtinta įtariamojo ar kaltinamojo teisė, kuriÄ jis turi, t. y. ,,< ... > pats apklausti liudytojus arba praÅ¡yti, kad liudytojai bÅ«tų apklausti < ... >“, bet nuteistieji ir E. J., kurie davė G. C. kaltinančius parodymus, tuo metu buvo apklausti ne kaip liudytojai, o kaip įtariamieji, todėl jis neturėjo jokios teisės dalyvauti kitų įtariamųjų apklausoje ir užduoti jiems klausimus.

Apklausų metu nebuvo pažeisti BPK 179, 188, 189 straipsniuose numatyti reikalavimai. G. C. gynėjas nesutinka su D. S., E. J., V. B., I. D. parodymais dar ir dėl to, kad jie įvykio vietoje nebuvo, paties įvykio (apÅ¡audymo) nematė, kas sėdėjo automobilyje, kas Å¡audė taip pat nematė ir nieko nežino apie ginklÄ . Taip pat gynėjas teigia, kad jų parodymai nesusieti, nes jie informacijÄ iÅ¡ kitų asmenų girdėjo atskirai, skirtingomis aplinkybėmis, skirtingose vietose, juos paneigė pirminiai informacijos Å¡altiniai.PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, D.

S., E. J., V. B., I. D. parodymai vertinami ne kaip nuogirdos ar gandai, o kaip patikimi įrodymų Å¡altiniai, kurie, kartu su kitais įrodymais, buvo pakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.Nustatant faktines bylos aplinkybes ir priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo pagrįstai vadovautasi aukščiau aptartų nuteistųjų, liudytojo E. J., nukentėjusiųjų E. ir L. Ž. parodymais bei byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Bylos duomenimis nustatyta, kad visi nuteistieji, taip pat liudytojai E. J., P. K. buvo geri draugai, bendravo seniai, kartu leisdavo laisvalaikį, todėl jie neturėjo jokio tikslo ar motyvo apkalbėti G.

C.. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatos, jog teismas, vertindamas atskirų įrodymų Å¡altinių savarankiÅ¡kÄ Ä¯rodomÄ jį turinį bei jų sÄ sajÄ su kitais bylos duomenimis, turi atsižvelgti į subjektyviosios kilmės įrodymų Å¡altinio (asmens) santykį su kaltinamuoju, teikiamos informacijos svarbÄ paties kaltinamojo ar liudytojo asmeniniams interesams ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-440/2010). Asmenų (liudytojų, nukentėjusiųjų) parodymai gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, duoti gera valia, be paÅ¡alinės įtakos, sugebant bÅ«ti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių .

IÅ¡vada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių. Nuteistieji D. S., I. D., V. B., E. J., apklausti kaip įtariamieji, parodymus davė įstatymų nustatyta tvarka, jų teisėms apklausų metu atstovavo gynėjai, jie patys patvirtino apie suraÅ¡ytų parodymų teisingumÄ , beje, kai kurie iÅ¡ jų G. C. kaltinančius parodymus davė ir apklausiami ikiteisminio tyrimo teisėjo. Taigi pripažįstant G.

C. kaltu pagrįstai remtasi aukščiau aptartais parodymais, atitinkančiais nukentėjusiųjų parodymus, automobilio BMW X6, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolus bei specialistų iÅ¡vadas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nustatant faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pagrįstai buvo vadovautasi V. B., D. S., I. D., E. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo patvirtinti parodymų patikrinimo vietoje metu ir kurie visiÅ¡kai atitiko kitus byloje surinktus įrodymus, o teisiamajame posėdyje jų duotus parodymus atmetė ir įvertino kaip siekimÄ iÅ¡vengti patiems ir padėti G.

C. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šių asmenų parodymus kolegija negali laikyti visiškai nuosekliais ir išsamiais, tačiau jie yra pakankamai detalūs ir papildo vieni kitus, o esminėse detalėse sutampa. Jų parodymai negali būti ir visiškai vienodi, kadangi jie, Marijampolės mieste ieškodami kauniečių automobilio BMW X6, važinėjo skirtingomis mašinomis ir buvo skirtingose vietose, o po to visi persekiojo šį automobilį važiuodami link Kauno, o, likus apie 10 km iki Garliavos, kažkas iš draugų atsiuntė SMS žinutę, jog visi apsisuktų ir sugrįžtų į Marijampolę.

Apeliantas neteisus teigdamas, kad nuosprendyje neteisingai nurodyti nukentėjusiosios        L. Ž. parodymai apie tai, kad įvykio metu, kada buvo apšaudytas jos vairuojamas automobilis, ji matė liepsnas. Tokio teiginio nuosprendyje nėra. Iš nuosprendžio šeštame puslapyje (arba t. 6, b. l. 136) išdėstytų L. Ž. parodymų matyti, kad nukentėjusioji teigė, jog ,,šaudė vienas asmuo nuo galinės Audi automobilio sėdynės, šaudė greitai, kaip iš automato, matė ginklo vamzdį ar liepsnas“.

IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiosios L. Ž. parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, kuriuos ji patvirtino (t. 1, b. l. 131-137, t. 6, b. l. 24). Ikiteisminio tyrimo metu ji taip nurodė, jog ji pro atidarytÄ langÄ (už vairuotojo sėdynės) matė ginklÄ ilgu vamzdžiu, nukreiptÄ Ä¯ jų automobilį, iÅ¡ kurio buvo Å¡audoma, tačiau liepsnų nematė (t. 1, b. l. 134-135).Specialisto iÅ¡vadoje (t. 1, b. l. 65-71) konstatuojama, kad tirti pateiktos 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) Å¡ovinių trys kulkos, paimtos automobilio BMW X6 (valst.

Nr. duomenys neskelbtini) apžiūros metu, viena kulka paimta 2009-07-27 įvykio vietos apžiūros metu, penkios tūtelės, paimtos 2009-07-27 įvykio vietos apžiūros metu, tikimiausia buvo šautos Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistolete-kulkosvaidyje. Atmetamas kaip nepasitvirtinęs skundo argumentas, jog buvo šaudyta iš ginklo su duslintuvu, kadangi vieninteliai įvykio liudytojai – nukentėjusieji šios aplinkybės nenurodė, taip pat tai nebuvo žinoma ir kitiems nuteistiesiems.Apeliantas, ginčydamas nukentėjusiosios L.

Ž. parodymus dėl automobilio Audi modelio, spalvos, bando įtikinti teismÄ , jog G. C. niekas nesieja su L. Ž. matytu automobiliu Audi, iÅ¡ kurio buvo apÅ¡audytas E. ir L. Ž. automobilis. Nukentėjusiosios parodymus dėl automobilio Audi apibÅ«dinimo papildė nuteistieji V. B., E. J., I. D. ir D. S.. Jie parodė, kad automobilis Audi A4 Å¡viesios spalvos su užlenktais galiniais valstybiniais numeriais, važiavęs dideliu greičiu ir aplenkęs jų automobilius, važiavusius link Kauno, buvo G. C.. VisiÅ¡kai nesvarbu, kad minėtas automobilis anksčiau priklausė L.

G., o buvo registruotas G. L. tėvų vardu, svarbu tai, kad įvykio metu Å¡iuo automobiliu naudojosi G. C. ir iÅ¡ jo buvo Å¡audoma į nukentėjusiuosius. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė pateikė baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 65-1-01121-09, kuri buvo apžiÅ«rėta: matyti, jog Å¡io nusikaltimo padarymu buvo įtarti dar dvideÅ¡imt asmenų, kurių tarpe buvo ir L. G. (t. 6, b. l. 62-63). Jam pasislėpus, buvo paskelbta paieÅ¡ka (t. 6, b. l. 32), o galiausiai 2011-05-18 Kauno apygardos prokurorė priėmė nutarimÄ nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 187 str. 2 d.Kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(6621)-ISI-523 (t. 1, b. l. 65-71), kadangi ji atitinka specialisto iÅ¡vadai keliamus reikalavimus, todėl ji teisėtai pripažinta leistinu įrodymu, kuriuo pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi spręsdamas G.

C. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ . Kadangi nuteistieji V. B., I. D. ir liudytojas E. J. buvo įsitikinę, kad automobilį BMW X6 apÅ¡audė tikrai G. C., o įvykio vietoje ir iÅ¡ Å¡io automobilio buvo iÅ¡imtos 9 mm kalibro LUGER Å¡ovinių kulkos ir tÅ«telės, todėl specialistas davė tikimiausiÄ iÅ¡vadÄ , kad jos buvo Å¡autos Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistolete-kulkosvaidyje. Jokių kitų duomenų, kad surastos Å¡ovinių kulkos bÅ«tų Å¡autos iÅ¡ kito ginklo, byloje nėra. Plačiau apie tai, kokiu bÅ«du    G.

C. disponavo Å¡aunamuoju ginklu, bus pasisakyta vėliau.Apeliantas, ginčydamas visus byloje surinktus įrodymus, nesutinka su jų vertinimu, tačiau, tai, kad byloje surinkti duomenys buvo įvertinti ne taip, kaip pageidavo gynėjas ir G. C., Å¡ie įrodymai nelaikomi niekiniais.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 1-5 dalys). Ä®statymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 str. 1 d. 2 p.).

Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.Iš bylos medžiagos matyti, kad apygardos teismas itin išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė visus nuteistuosius, nukentėjusiuosius E. ir L.

Ž., liudytojus R. M., K. Ž., A. B., L. O., E. J., P. K., L. R., M. M., L. J., L. G., A. M., specialistÄ bei raÅ¡ytinius įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti. Teismas, vertindamas įrodymus, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, laikėsi BPK       20 str. 5 d. nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek G. C. kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus. Nuosprendį teismas pagal BPK 301 str. 1 d. reikalavimus pagrindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, pagarsinęs atskirus procesinius veiksmus aiÅ¡kinosi priežastis, kodėl nuteistieji ir liudytojai keitė parodymus, Å¡alino prieÅ¡taravimus ir laikydamasis BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – G.

C. teisinančius – įrodymus. Kolegija sprendžia, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nebuvo pažeistos BPK 20 str. 5 d., 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos.Teismų praktika rodo, jog ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama kaltė, jeigu tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 str. 5 d. prasme svarbu, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma. Šioje konkrečioje byloje G. C. kaltė yra grindžiama ne tik tiesioginiais (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialistų išvados, kiti rašytiniai įrodymai), bet ir netiesioginiais įrodymais, t. y. nuteistųjų V. B., I. D., D. S., liudytojo      E. J. parodymais.

Jų apklausų, parodymų patikrinimų vietoje protokolai patvirtina, jog esmines nusikalstamos veikos aplinkybes jie sužinojo vieni iÅ¡ kitų (patys betarpiÅ¡kai įvykio nematė) bei iÅ¡ liudytojų, kuriems vėliau buvo nutraukta baudžiamoji byla dėl to paties įvykio. Be to, apeliaciniame skunde nesutinkama ir su liudytojų K. Ž., R. M., M. M., A. B., L. O.,    P. K., L. R., L. J., A. M. parodymais ir teismo duotu jų įvertinimu. Dar kartÄ Â kolegija pažymi, kad tai, jog Å¡ių liudytojų parodymai buvo įvertinti ne taip, kaip pageidavo apeliantas ir G.

C., nerodo teismÄ buvus Å¡aliÅ¡ku. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, liudytojų P. K., L. R., L. J., A. M. parodymai nepaneigia ikiteisminio tyrimo metu duotus E. J., V. B., I. D., D. S. parodymus, kadangi tiek prieÅ¡ įvykį, tiek įvykio metu jie visi nebuvo kartu, nebuvo vienoje vietoje (po Marijampolės miestÄ ir važiuodami link Kauno persekiodami automobilį BMW X6, važinėjo skirtingais automobiliais), todėl negirdėjo ir negalėjo iÅ¡girsti tų pokalbių ir frazių, kurias girdėjo E. J., V. B., I.

D. ir D. S.. Kolegija taip pat sprendžia, kad apelianto nurodyti liudytojai, vienaip ar kitaip susiję su jų persekiojamu automobiliu BMW X6, nebuvo nuoÅ¡irdÅ«s proceso metu ir, siekdami iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, davė neteisingus parodymus, t. y. nuslėpė tikrÄ sias įvykio aplinkybes arba iÅ¡vis neigė dalyvavę tos dienos ir nakties įvykiuose. Gynėjas taip pat savaip interpretuoja nukentėjusiosios L. Ž. parodymus ir teigia, jog automobilyje Audi buvo 4 asmenys, todėl bÅ«tina nustatyti ne tik kiekvieno iÅ¡ jų tapatybę, bet ir jų vaidmenį.

Kolegija sprendžia, kad šie apelianto teiginiai yra hipotetiniai, kadangi nė vienas apklaustas asmuo ne tik kad nenurodė, kas kartu su     G. C. važiavo automobilyje Audi A4, bet neįvardijo ir tų asmenų atliktų veiksmų. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų apie asmenis, vykusius šiuo automobiliu, todėl kategoriškai tvirtinti, kad Audi A4 buvo būtent keturi asmenys, nėra jokio pagrindo. Be to, L. Ž., ikiteisminiame tyrime davusi parodymus apie šiuos asmenis, teisme negalėjo kategoriškai patvirtinti, jog buvo keturiese, tik nurodė, jog ,,< ... > buvo daugiau nei du asmenys“ (t. 6, b. l. 23-24).

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad G. C. viso proceso metu kaltės nepripažino ir kategoriÅ¡kai neigė dalyvavęs persekiojant automobilį BMW X6 ir pasikėsinęs nužudyti E. ir L. Ž.. G. C. pateikė versijÄ , kad įvykio metu jis buvo su Å¡eima namuose (t. 6, b. l. 104-105). IÅ¡ byloje esančių nutarimų matyti, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas ir dėl L. R., G. M., L. G. (t. 6, b. l. 35-38), o prokurorei pateikus baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 65-1-01121-09, kuri yra iÅ¡skirta į atskirÄ dėl jau anksčiau iÅ¡vardintų asmenų, buvo pagarsinta bylos medžiaga, byla apžiÅ«rėta teisme, su ja susipažino visi proceso dalyviai, tarpe jų ir G.

C. gynėjas (t. 6, b. l. 62-64), susipažinimui bylos nagrinėjime buvo skelbta pertrauka ir pasiÅ«lyta proceso dalyviams, susipažinus su pateikta byla, pareikÅ¡ti praÅ¡ymus, tačiau jokių praÅ¡ymų nebuvo pareikÅ¡ta.Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad baudžiamoji byla buvo perduota teismui tik dėl G. C.,       V. B., A. Å ., I. D., D. S. ir M. B. (t. 5, b. l. 57-59), todėl teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį tik dėl jų ir jų padarytų nusikalstamų veikų, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 255 str. 1 d. nuostatomis, negalėjo pažeisti nagrinėjimo teisme ribų.

Å iais motyvais yra paneigiami apeliacinio skundo argumentai dėl nusikaltimo bendrininkų nenustatymo ar ne visos bylos medžiagos nepateikimo teismui.BPK 7 str. numato, kad kaltinimo ir gynybos Å¡alys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, pateikti praÅ¡ymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus ir pareikÅ¡ti savo nuomonę visais klausimai, kylančiais nagrinėjant bylÄ ir turinčiais reikÅ¡mės jos teisingam iÅ¡sprendimui. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , tenkino G.

C. ir jo gynėjo praÅ¡ymus dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo, liudytojų apklausos ir dėl to skelbdavo bylos nagrinėjime pertraukas. Å iuo konkrečiu atveju nėra pažeistos BPK 7 str. nuostatos, nes apeliantas iÅ¡ esmės ginčija visų jo atstovaujamajam nepalankių įrodymų vertinimÄ .Apelianto skundo argumentas, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, visiÅ¡kai nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.

įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimÄ teisė, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Å ias nuostatas detalizuoja ir BPK 58 str., kuriame yra pateiktas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurioms esant, teisėjas negali bÅ«ti laikomas neÅ¡aliÅ¡ku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimÄ . Apeliantas skunde nenurodė nė vienos iÅ¡ Å¡iame įstatyme numatytos aplinkybės. Byloje nėra duomenų, kad bylÄ nagrinėję pirmosios instancijos teismo teisėjai bÅ«tų buvę Å¡aliÅ¡ki, neobjektyvÅ«s, suinteresuoti bylos baigtimi, ar bÅ«tų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, nereiškia, jog teismas buvo šališkas. Taip pat byloje nebuvo pažeistos G. C. teisės, įtvirtintos BPK 21 str., 22 str. bei 44 str., o apelianto nurodytas argumentas, jog buvo apribota gynybos teisė susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis atmetamas kaip nepasitvirtinęs, nes jau anksčiau buvo aptarta ir pasisakyta, kad gynybos teisės buvo visiškai realizuotos teisme G. C. ir jo gynėjui susipažinus su visa baudžiamosios bylos Nr. 65-1-01121-09 medžiaga (t. 6, b. l. 62-64).

Nuteistojo G. C. gynėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl psichofiziologinio tyrimo rezultatų leistinumo, patikimumo pabrėžia, jog jis neatitinka baudžiamojo proceso mokslo doktrinos, teismų praktikos reikalavimų, įstatymų nuostatų ir plačiai išdėsto savo argumentus. Kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo teiginius, pažymi, kad šiuo klausimu nėra vieningos nuomonės teismų praktikoje. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad toks tyrimas negali būti laikomas patikimu įrodymų šaltiniu – tai prieštarauja BPK    20 str. išdėstytoms nuostatoms.

Å io straipsnio trečioje dalyje yra nurodyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 str. 2 d.). IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. C. kaltu, rėmėsi specialisto iÅ¡vada (t. 1, b. l. 106-111), gauta atlikus įtariamojo M. B. psichofiziologinį tyrimÄ , panaudojant poligrafÄ .

M. B., kaip ir kitiems asmenims Å¡ioje byloje, buvo pareikÅ¡tas kaltinimas pagal LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p. 7 p. pasikėsinus nužudyti E. ir L. Ž. kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du. M. B. buvo sulaikytas 2009-08-26 ir ne kartÄ apklaustas kaip įtariamasis, tačiau kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, jog apie E. Ž. apÅ¡audymÄ Å¾ino tik iÅ¡ žiniasklaidos (t. 4, b. l. 112, 190-192, 194, t. 5, b. l. 4-5, 8-10). M. B. psichofiziologinis tyrimas panaudojant poligrafÄ atliktas tik po metų, t. y. 2010-08-27.

Ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti E. ir L. Ž. jam nutrauktas 2010-12-21 nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (t. 5, b. l. 13-14).Nuosprendyje teismas aptarė tik keturias M. B. psichofiziologines reakcijas į užduotus klausimus, tačiau iš specialisto išvados matyti, kad tokių tiriamojo reakcijų buvo labai daug. Plačiai šios M. B. psichofiziologinės reakcijos aptariamos ir gynėjo apeliaciniame skunde. Reikia sutikti su apelianto teiginiu, kad palyginus visas psichofiziologines reakcijas tarpusavyje, matyti akivaizdūs prieštaravimai ir logiškai nepaaiškinantys neatitikimai.

Specialisto iÅ¡vadoje užfiksuota M. B. kÅ«no reakcija į tyrimÄ atlikusio specialisto paruoÅ¡tus klausimus, susijusius su nusikaltimu, buvo įvairiapusė ir mažai informatyvi, kadangi į vienÄ klausimÄ buvo gautos ne viena, o kelios reakcijos. Pavyzdžiui, į klausimÄ : ,,Ar žinote, kuris asmuo tÄ dienÄ vairavo automobilį, iÅ¡ kurio buvo apÅ¡audytas BMW X6?“, buvo gautos net keturios M. B. psichofiziologinės reakcijos į atsakymus: ,,G.“, ,,C.“, ,,L.“, ,,tiesiog nežinote, kas vairavo“.

PanaÅ¡iai buvo reaguota ir į kitus klausimus. Nuosprendyje konstatuojama, jog buvo užfiksuotos M. B. psichofiziologinės reakcijos į atsakymus, kad automobilyje, iÅ¡ kurio buvo apÅ¡audytas BMW X6, sėdėjo G. C., kad į kaunietį ar automobilį BMW X6 Å¡audė G. C. ir jomis vadovautasi priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. PrieÅ¡ingai nei teigiama nuosprendyje, kolegija sprendžia, kad nei Å¡io psichofiziologinio tyrimo specialisto iÅ¡vada, nei specialisto V. S. paaiÅ¡kinimais teisme nebuvo galima vadovautis grindžiant G.

C. kaltę, kadangi M. B. psichofiziologinės reakcijos į atsakymus buvo prieštaringos, nenuoseklios ir mažai informatyvios. Kolegija pažymi, kad ir atmetus šį įrodymų šaltinį ir juo nesivadovaujant, byloje pakanka kitų – tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, kurie buvo aptarti anksčiau G. C. kaltei pagrįsti.Apibendrinant kas pasakyta, be aukščiau išdėstytų motyvų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Poligrafo naudojimo įstatymo 4 str. 2 d. numato, kad šio įstatymo 5 str. 3 d. numatytais atvejais tyrimo subjektai tiria poligrafu tuos asmenis, kurių tarnyba susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja: atitinkamos institucijos valstybės tarnautojus, pareigūnus ir karius, taip pat asmenis, atrinktus tarnybai, jeigu to prašo kitos Lietuvos Respublikos tarnybos institucijos.

Å iame įstatyme nenumatyta, jog tyrimas poligrafu atliekamas pagal įtariamo ar kaltinamo asmens pageidavimÄ , siekiant patikrinti jo ar kito asmens parodymus.BPK 20 str. numato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Tyrimas poligrafu nėra įteisintas baudžiamojo proceso kodekse, o Poligrafo naudojimo įstatymas nesiejamas su baudžiamuoju procesu. Teismas gali naudoti tik tas priemones, kurias numato baudžiamojo proceso kodeksas.

Kaip minėta, nuosprendis yra keičiamas dėl dalies nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p.).Nuteistojo G. C. nusikalstama veika, numatyta BK 253 str. 1 d. dėl neteisėto Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų įgijimo ir laikymo, yra neįrodyta, todėl Å¡i nuosprendžio dalis turi bÅ«ti panaikinta. Tačiau nuosprendžio dalis, kuria G. C. pagal BK 253 str. 1 d. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisėto Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų neÅ¡iojimÄ yra teisėta ir pagrįsta.Nuteistojo G.

C. gynėjas, ginčydamas G. C. nuteisimÄ pagal BK 253 str. 1 d., tvirtina, kad joks ginklas nebuvo surastas ir nėra įrodymų, patvirtinančių, jog G. C. apskritai disponavo kokiu nors Å¡aunamuoju ginklu. IÅ¡ tiesų Å¡aunamasis ginklas, iÅ¡ kurio buvo Å¡auta ir pasikėsinta į dviejų žmonių gyvybes bei sunkiai sutrikdyta E. Ž. sveikata, nebuvo surastas. Tačiau nuteistųjų D. S.,        I. D., V. B., liudytojo E. J. parodymais nustatyta, jog jiems įvykio vakarÄ tapo žinoma, kad į nukentėjusiuosius Å¡audė bÅ«tent G.

C., kuris prieÅ¡ įvykį laukė nukentėjusiųjų už miesto. TÄ aplinkybę, kad iÅ¡ pravažiuojančio automobilio Audi buvo apÅ¡audytas automobilis BMW X6, patvirtino nukentėjusioji L. Ž.. Ji parodė, jog ,,,< ... > Å¡audė greitai, kaip iÅ¡ automato < ... >“, matė ginklo vamzdį, nukreiptÄ Ä¯ jų automobilį. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad aptarti įrodymai patvirtina pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G. C. iki įvykio, t. y. 2009 m. liepos 27 d., neturėdamas leidimo, neteisėtai disponavo Å¡aunamuoju ginklu-Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistoletu-kulkosvaizdžiu ir ne mažiau trylika 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) Å¡oviniais.

Nors Å¡aunamasis ginklas nebuvo surastas, tačiau nustatyta, kad G. C. turėtu ginklu buvo pasikėsinta į nukentėjusiuosius ir sunkiai sutrikdyta E. Ž. sveikata. Nusikalstamų veikų padarymo įrankio neradimas ir jo neiÅ¡tyrimas nereiÅ¡kia, kad vertinant kitus iÅ¡tirtus įrodymus negali bÅ«ti nustatyta kaltinamojo kaltė padarius tiek BK 253 str. 1 d., tiek BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p. numatytas nusikalstamas veikas (kasacinė nutartis Nr. 2K-406/2012).BK 253 str. 1 d. dispozicija numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už neteisėtÄ (neturint leidimo) Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimÄ , įgijimÄ , laikymÄ , neÅ¡iojimÄ , gabenimÄ ar realizavimÄ .

Tai reiÅ¡kia, jog pagal BK 253 str. 1 d. nusikalstamai neteisėtas disponavimas Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis gali reikÅ¡tis minėtomis nusikalstamomis veikomis. Kiekviena iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų atitinka iÅ¡ esmės savarankiÅ¡kÄ nusikaltimų sudėtį, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ BK 253 str. 1 d. paminėtų veikų.Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK     253 str. 1 d. nurodytų veikų padarymÄ , byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktÄ ar apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Tokia teismų praktika susiformavo po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinėje sesijoje priimtos kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009.Å iuo konkrečiu atveju teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, apkaltinamajame nuosprendyje privalėjo iÅ¡dėstyti įrodyta pripažintos kiekvienos alternatyvios nusikalstamos veikos aplinkybes: nurodyti kada, kur, iÅ¡ kokio Å¡altinio, kokiomis aplinkybėmis G. C. įgijo ir laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ bei ne mažiau trylika Å¡ovinių.

Nuosprendyje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių Å¡ias teismo iÅ¡vadas (BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Esant Å¡ioms aplinkybėms naikinama nuosprendžio dalis dėl G. C. nuteisimo pagal BK 253 str. 1 d. už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistoletÄ -kulkosvaizdį ir ne mažiau kaip trylika 9 mm kalibro LUGER Å¡ovinių, nes jo kaltė nėra įrodyta. Tuo tarpu kita nuosprendžio dalis, kuria jis nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. už tai, kad minėtÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis neteisėtai neÅ¡iojo iki 2009 m. liepos 27 d., yra pagrįsta ir paliekama galioti.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, o taip pat iÅ¡analizavęs ir aptaręs iÅ¡tirtus įrodymus Å¡iame teisme sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl G.

C. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 ir 7 punktus yra pagrįstos, tačiau neįrodyta, kad jis pasikėsino nužudyti E. ir L. Ž. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, todėl Å¡is kvalifikuojantis požymis Å¡alinamas.Pažymima, kad BK 22 str. 1 d. numatyta, jog pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veiksmas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Nustatant nusikaltimo, kuris nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje požymius, atskleidžiant kaltininko tyčiÄ , bÅ«tina nustatyti valinį jos turinį, siekimÄ apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Todėl, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi bÅ«ti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė. BK 129 str. numatyta veika yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tačiau tais atvejais, kai veika nutrÅ«ksta pasikėsinimo stadijoje, pasikėsinimu nužudyti gali bÅ«ti kvalifikuojami tik tokie veiksniai, kurie padaromi tiesiogine tyčia.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pasikėsinimas įmanomas tik veikiant tiesiogine tyčia, siekiant kito asmens nužudymo (kasacinės nutartys Nr. 2K-442/2006, 2K-443/2011, 2K-501/2011). Nusikalstama veika, kuria siekiama konkretaus rezultato, laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-500/2007). Apie kaltininko tyčios turinį yra sprendžiama pagal nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veikų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis bei kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo.

Nustatyta, kad G. C. nusikaltimÄ padarė tiesiogine apibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė daromos veikos pavojingumÄ asmenų gyvybei, numatė gyvybės atėmimo galimybę ir norėjo bei siekė atimti gyvybes E. ir L. Ž..Pažymima, kad tuo atveju, kai kėsinamasi nužudyti du ar daugiau asmenų kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, tačiau nė vieno nužudyti nepavyksta, veika kvalifikuojama pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 ir 7 p. Grėsmė kitų žmonių gyvybei turi bÅ«ti reali, t. y. grėsmės kitų žmonių gyvybei realumas turi bÅ«ti paremtas faktinės įvykio situacijos vertinimu, grindžiamu aplinkybėmis, leidžiančiomis kaltininkui suvokti, kad jo veiksmai kelia pavojų aplinkiniams.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal kvalifikuojantį požymį - nužudymÄ ,,kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du“, Å¡io bÅ«do panaudojimas yra pavojingas ne tik siekiamo nužudyti žmogaus gyvybei, bet ir bent vieno kito ar kelių kitų žmonių gyvybei.IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad G. C., važiuodamas automobiliu Audi A4 ir iÅ¡kišęs pro Å¡oninį automobilio langÄ (sėdėdamas ant galinės sėdynės už vairuotojo) Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistoletÄ - kulkosvaizdį, ne mažiau trylika kartų Å¡ovė į automobiliu BMW X6 važiuojančius E. ir L.

Ž. bei padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ E. Ž., o į       L. Ž. nepataikė ir taip pasikėsino juos nužudyti. Å iuo konkrečiu atveju yra svarbu tai, kad G. C., paleidęs ne mažiau kaip trylika šūvių iÅ¡ nurodyto ginklo, suvokė, kad paleisti šūviai yra pavojingi žmonių gyvybei. TokiÄ teismų praktikÄ formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-530/2010). Nužudymo kvalifikavimui pagal BK 129 str. 2 d. 7 p. nėra bÅ«tina, kad pavojingo kėsinimosi metu bÅ«tų sužalotas nors vienas kitas žmogus, o bÅ«tina nustatyti tik pavojaus kito žmogaus gyvybei realumÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-12/2007).Kaip jau buvo minėta, G.

C. kategoriÅ¡kai neigė savo kaltę ir parodymų apie tos dienos įvykius iÅ¡vis nedavė, todėl apie jo tyčios turinį ir atliktus objektyviuosius veiksmus yra sprendžiama iÅ¡ nuteistųjų ir liudytojų, kurie iÅ¡analizuoti anksčiau, parodymų. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad G. C. su kitais nuteistaisiais ir asmenimis, dėl kurių byla nutraukta, 2009 m. liepos  27 d., važinėdami automobiliais po Marijampolės miestÄ , ieÅ¡kojo asmenų, važinėjančių automobiliu BMW X6, o pamatę Å¡ios markės automobilį, jį persekiojo.

G. C., pasivijęs automobilį BMW X6, Garliavoje, ties Marijampolės gatvės 34 ir 36 namais, esant mažam atstumui, automobiliams prasilenkiant, iš didelės galios šaunamojo ginklo iššovė net trylika kartų į nukentėjusiuosius, važiavusius automobiliu BMW X6. Faktiniai bylos duomenys rodo, kad G. C. žinojo, jog persekiojamame automobilyje yra du žmonės, todėl jis suvokė, kad pasirinktas nužudymo būdas – šaudant iš pistoleto kulkosvaidžio į automobiliu vykstančius žmones, paleistų šūvių skaičius, lokalizacija, esant rikošeto galimybei kėlė realų pavojų ne tik jų, bet ir kitų – šalia įvykio vietos gyvenančių – žmonių gyvybei.

Kadangi atstumas tarp G. C., turinčio rankose Å¡aunamÄ jį ginklÄ , ir nukentėjusiųjų buvo labai mažas, todėl jis suvokė sukėlęs realų pavojų ne tik E. Ž. gyvybei, bet ir automobilį vairavusios L. Ž. gyvybei ir tik atsitiktinumo dėka į jÄ nepataikė. G. C. norimo rezultato nepasiekė tik todėl, kad L. Ž., padidinusi automobilio greitį, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ir, nuvykus į ligoninę, buvo suteikta savalaikė pagalba jos vyrui – jis operuotas ir taip iÅ¡gelbėta jo gyvybė.

Vadinasi, G. C. nepabaigė nusikaltimo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.Nuosprendis yra keičiamas ir dėl G. C. nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p., t. y. Å¡ioje dalyje nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p., 3 p.). G. C. veikÄ kvalifikuojantis požymis ,,dėl chuliganiÅ¡kų paskatų“ iÅ¡ nuosprendžio Å¡alinamas Å¡iais motyvais:pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nužudė (ar pasikėsino nužudyti kaip Å¡iuo konkrečiu atveju) žmogų (žmones) dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Å ios veikos bÅ«tinas motyvas – ne dėl asmeninių santykių su nukentėjusiuoju kilusios paskatos, o dėl aiÅ¡kaus žmogaus negerbimo, elementariausių elgesio normų niekinimo, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams. Kolegija sprendžia, kad nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje yra iÅ¡dėstytos prieÅ¡taraujančios iÅ¡vados: iÅ¡ pradžių teigiama,    ,,< ... > kaltinamojo veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu sÄ lygojo kerÅ¡to motyvas < ... >“, o po to dėstoma, kad į konfliktÄ Marijampolės mieste buvo įsivėlę nenustatyti asmenys, važinėję automobiliu BMW X6, su G.

C. pažįstamu L. (G.) ir tai teismas įvertino kaip nereikÅ¡mingÄ , jokių pasekmių nesukėlusį konfliktÄ . Tačiau faktinės aplinkybės rodo kÄ kita: nuteistųjų V. B., I. D., D. S. ir liudytojo E. J. parodymais nustatyta, kad 2009 m. liepos 26 dienÄ net dvideÅ¡imt septyni asmenys (jų draugai ir pažįstami) automobiliais važinėjo po Marijampolės miestÄ ir ieÅ¡kojo kauniečių automobilio BMW X6, kuriuo važinėję asmenys buvo ne tik įsivėlę į konfliktÄ su L. G., bet ir   2009 m. liepos 18-19 dienomis prie ežero sumušę lazdomis bei apÅ¡audę guminėmis kulkomis A.

Å . ir jo draugÄ . Nuteistieji V. B., I. D., D. S. ir liudytojas E. J. parodė, kad tÄ dienÄ , t. y. 2009 m. liepos 27 d. ,,< ... > buvo geriausia proga kauniečius sugaudyti < ... >“, ,,<... > Å¡iandien geriausia galimybė juos ,,suvaryti“, todėl visi ieÅ¡kojo automobiliu BMW X6 važinėjančių asmenų ir buvo nutarę juos sumuÅ¡ti. Vadinasi, Å¡ios nusikalstamos veikos motyvas kaip tik ir buvo dėl asmeninių santykių su nukentėjusiuoju, t. y. kauniečiu važinėjusiu automobiliu BMW X6, kilusios paskatos – siekis jam atkerÅ¡yti už sumuÅ¡tus draugus.

Taigi pagal nustatytus faktus, apibÅ«dinančius G. C. nusikaltimo motyvus, kaltės turinį, nukentėjusiojo E. Ž. sunkų kÅ«no sužalojimo bÅ«dÄ pasikėsinus atimti gyvybę dviems žmonėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino BK 129 str. 2 d. 8 p. numatytÄ nusikalstamos veikos sudėties požymį ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, G. C. Å¡alintinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p., kvalifikuojantis požymis – chuliganiÅ¡kos paskatos.

Dėl nuteistųjų M. B., V. B., I. D., D. S. ir A. Å . apeliacinių skundų Nuteistieji V. B., M. B., I. D., D. S. ir A. Å . praÅ¡o nuosprendžio dalį, kuria jie nuteisti pagal BK 238 str. 1 d. panaikinti ir juos iÅ¡teisinti. Tiesa, V. B. savo skunde iÅ¡kėlė alternatyvų praÅ¡ymÄ â€“ nenustačius nuosprendžio panaikinimo pagrindų, suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę paskiriant baudÄ (apie tai bus pasisakyta vėliau).Ä® visus penkis apeliacinius skundus bus atsakyta kartu.Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes dėl apeliantų padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 238 str. 1 d., patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Teismas, pripažindamas V. B., M. B., I. D., D. S. ir A. Å . kaltais pagal BK 238 str. 1 d., rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis.Apeliantai M. B., V. B. ir A. Å . deklaratyviai skunde teigia, jog nuosprendis yra pagrįstas prieÅ¡taringais įrodymais, tačiau konkrečiai nenurodo, kokius įrodymus jie laiko prieÅ¡taringais, todėl Å¡is jų skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.Apeliantas A. Å ., ginčydamas liudytojo E. J. parodymus, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį jam ir kitiems nuteistiesiems, neigia sakęs E. J., jog ,,< ... > C. pasiruošęs – gale miesto laukia X6, kad Å¡iandien geriausia galimybė juos ,,suvaryti“, t. y. sumuÅ¡ti“ (t. 3, b. l. 45-47).

Atsakant į nuteistojo G. C. gynėjo apeliacinį skundÄ , buvo nuosekliai iÅ¡analizuoti, aptarti, įvertinti E. J. parodymai, duoti viso proceso metu ir pasisakyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl visų nuteistųjų, nes jo nurodytas esmines bylos aplinkybes patvirtino kiti bylos duomenys, t. y. nukentėjusiosios L. Ž. parodymai, kuriais nustatyta, jog įvykio metu į jos vairuojamÄ automobilį BMW X6 Å¡audė asmuo, važiavęs sidabrinės spalvos automobiliu AUDI A4 ar A6 ir sėdėjęs galinėje sėdynėje (už vairuotojo);

D. S. patvirtino, jog įvykio vakarÄ G. C. važinėjo sidabrinės spalvos AUDI A4 automobiliu; pats G. C. pripažino, kad Å¡ios markės automobiliu naudojosi 2009 m. birželio mėn.,   V. B. parodymais nustatyta, jog po įvykio M. B. jam pasakojo, kad į automobilį BMW X6 Å¡audė  G. C. ir tai ,,savo akimis“ matė pats M. B.; I. D. parodymai patvirtina, kad prieÅ¡ įvykį G. C. laukė prie Marijampolės miesto kauniečių automobilio BMW X6 ir ketino juos sumuÅ¡ti: I. D. vairuojamÄ automobilį važiuodamas dideliu greičiu aplenkė G.

C. automobilis AUDI A4, o netrukus, neprivažiavus Garliavos, pamatė ,,< ... > baltos spalvos į viršų kylančias Å¡viesas < ... > ir ,,iÅ¡ to padarė iÅ¡vadÄ , jog Garliavoje galėjo įvykti susiÅ¡audymas tarp BMW ir C.“ (t. 4, b. l. 35-37, 39-40). TÄ aplinkybę, kad G. C. paleido į automobilį BMW X6 net 13 šūvių, patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuojama, kad ant automobilio deÅ¡inės pusės ratų, sparnų, slenksčio, priekinio žibinto bei buferio, priekinės sėdynės atloÅ¡o, priekinės panelės padaryti pažeidimai yra Å¡autiniai, tikėtina, kad jie padaryti trylika šūvių, 9 mm skersmens sviediniais (kulkomis), Å¡audant atitinkamo kalibro Å¡aunamuoju ginklu (t. 1, b. l. 91-93).

Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad E. Ž. padarytos Å¡autinės žaizdos (aklos ir kiaurinės) su svetimkÅ«niais deÅ¡inėje ir kairėje Å¡launyse (t. 1, b. l. 119-120) ir taip pat padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.Apeliantas D. S. nurodo nesutinka tik su V. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Å is skundo argumentas atmetamas, kadangi aukščiau iÅ¡analizuotus ir aptartus V. B. parodymus apie tai, kad į automobilį BMW X6 Å¡audė G. C., patvirtino kiti bylos duomenys. Esant Å¡ioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ remtis V.

B. parodymais, o vėliau iÅ¡keltas tiek D. S., tiek V. B. versijas apie neva Garliavoje matytus ,,fejerverkus“ atmesti kaip iÅ¡galvotus, siekiant patiems iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės bei padėti savo draugams – kitiems nuteistiesiems, palengvinti jų teisinę padėtį.Nepagrįstai D. S. skunde teigia, kad jis ir visi kiti nuteistieji (įtariamieji) buvo apklausiami neraÅ¡ant įtariamųjų apklausos protokolų bei tai, kad jiems buvo daromas psichologinis spaudimas. Å ios versijos buvo patikrintos apklausus teismo posėdyje liudytojÄ N. U. (buvusiÄ O.), kuri, dirbdama Kauno apygardos prokuratÅ«roje, kartu su kitais pareigÅ«nais Å¡ioje byloje atliko ikiteisminį tyrimÄ .

Liudytojai N. U. ir L. D. patvirtino, jog visos nuteistųjų, tarpe jų ir V. B., apklausos buvo vykdomos laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir niekas jokio poveikio jiems nedarė. Liudytoja N. U. pateikė teismui V. B. 2009-11-19 raÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ jį aplankyti, nes nori pakalbėti (t. 7, b. l. 66-67). Kai liudytoja nuvyko pas V. B., jis pareiÅ¡kė, kad nori duoti nuoÅ¡irdžius parodymus ir papasakoti, kas jam žinoma Å¡ioje byloje, todėl po to ir buvo atlikta jo apklausa. Apklausos metu jis prisipažino, kad bijo G.

C. bei jo aplinkos žmonių, bet parodymus vis tiek davė (t. 7, b. l. 72-74). Å ios liudytojos parodymus patvirtino ir liudytojas L. D., dirbantis vyriausiuoju tyrėju (t. 7, b. l. 74-76). Kardomoji priemonė – suėmimas V. B., kaip ir kitiems nuteistiesiems, buvo pakeista iÅ¡nykus suėmimo taikymo pagrindams, o ne dėl to, kad jie davė kaltinimui palankius parodymus.Apeliantai I. D. ir D. S. tvirtina, kad jie neturėjo pareigos praneÅ¡ti apie padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ teisėsaugos institucijoms, kadangi pareigÅ«nai apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ Å¾inojo tÄ pačiÄ dienÄ , įvykis buvo apraÅ¡ytas ir pagarsintas visuomenės informavimo priemonėse.

Baudžiamosios atsakomybės už nepraneÅ¡imÄ apie nusikaltimÄ nustatymo tikslas yra padėti teisėsaugos institucijoms užkardyti nusikaltimus, taip pat juos iÅ¡aiÅ¡kinti, todėl jiems buvo privalu apie įvykdytÄ nusikaltimÄ praneÅ¡ti teisėsaugos institucijoms. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog BK 238 str. yra numatyta atsakomybė už nepraneÅ¡imÄ be svarbios priežasties apie visas asmeniui žinomas nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo įvykį, jo padarymo laikÄ , vietÄ , jį padariusius asmenis, taip pat visas kitas nusikaltimo užkardymui ar jo atskleidimui svarbias aplinkybes.

Vadinasi, už Å¡iÄ veikÄ nuteisti M. B., V. B., I. D.,  D. S. ir A. Å . disponavo tikromis žiniomis pagrįsta informacija apie tai, kad G. C. Å¡audė į kauniečius, važiuojančius automobiliu BMW X6, net parodė matę liepsnas – įvyko susiÅ¡audymas, todėl jie visi privalėjo praneÅ¡ti teisėsaugos institucijoms apie tai. Negalima sutikti su apeliantų teiginiais, jog žinia apie G. C. įvykdytÄ nusikaltimÄ buvo tik tam tikros paskalos, kadangi visi nuteistieji patys dalyvavo automobiliu BMW X6 važinėjančių kauniečių paieÅ¡koje, o juos suradę, visi persekiojo automobilį beveik iki Garliavos: apie tai, kad Å¡audė G.

C., jiems tapo žinoma tuoj po įvykio, nes jis ,,grįžo su AUDI 200 km per valandÄ greičiu atgal į Marijampolę“, ,,IÅ¡ B. pasakymo suprato, jog BMW apÅ¡audė C.“, ,,kalbėdami supratome, kad C. pridarė nesÄ monių, nes tas AUDI buvo C.“ (t. 1, b. l. 185-187; t. 2, b. l. 11-12, t. 3, b. l. 36-37, 38-44, 45-47). Visi Å¡ie parodymai laikytini reikÅ¡mingais, patvirtinančiais faktines bylos aplinkybes. D. S. ir I. D. teiginys, jog jie buvo įsitikinę, kad apie padarytÄ nusikaltimÄ teisėsaugos institucijoms praneÅ¡ patys nukentėjusieji ar kiti liudytojai atmestinas, kadangi Å¡i aplinkybė neatleidžia jų nuo prievolės įvykdyti pilietinę pareigÄ .

Priešingai nei teigiama skunduose, nukentėjusieji E. Ž. ir L. Ž. kategoriškai nepatvirtino, kad įvykio vietoje matė šviesas, kurias gali apibūdinti kaip fejerverkus, o kitų duomenų, jog nenustatyti asmenys Kaune ar ties Kaunu, leido fejerverkus, byloje nėra, todėl ši aplinkybė pagrįstai ir nebuvo tiriama. Nurodytas skundo argumentas vertinamas kaip nuteistųjų siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliantai taip pat tvirtina, jog nematė nei paties įvykio, nei ginklo, iš kurio buvo šaudoma, tačiau aptarta įrodymų visuma patvirtina, jog jie visi disponavo patikima informacija, turėjo pakankamai tikrų duomenų, kad G.

C. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , apie kurį jie turėjo informuoti teisėsaugos institucijas. Nenustatyta, kad tai jie nepadarė dėl svarbios priežasties. Nuteisti asmenyss už nepraneÅ¡imÄ apie nusikaltimÄ nėra nei G. C. artimieji giminaičiai, nei Å¡eimos nariai, o tai, kad jie yra G. C. draugai, neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės.Sutinkama su skundų teiginiu, kad nusikaltimas yra trunkamasis, tačiau sprendžiant apie laiko tarpÄ , per kurį nuteistieji privalėjo praneÅ¡ti teisėsaugos įstaigai, apeliantų argumentai nepagrįsti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog laikas, per kurį privalu praneÅ¡ti pasibaigia tada, kai asmuo, apie kurio labai sunkų nusikaltimÄ nebuvo praneÅ¡ta, pats atvyksta ir prisipažįsta, arba, kai teisėsaugos institucijos pačios iÅ¡aiÅ¡kina slepiamÄ labai sunkų nusikaltimÄ . Å iuo konkrečiu atveju nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl nuteistiesiems nepraneÅ¡imo laikas skaičiuojamas skirtingai, t. y. iki tos dienos, kuomet jie buvo sulaikyti, pateiktas įtarimas apie jų pačių padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ (tÄ patį) ir apklausti įtariamaisiais:

M. B., I. D. ir A. Å . – iki 2009 m. gruodžio 9 d.,     V. B. – iki 2009 m. rugsėjo 23 d. ir D. S. – iki 2010 m. sausio 13 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistieji buvo įsitikinę, jog apie jiems žinomÄ labai sunkų nusikaltimÄ buvo jau informuotos teisėsaugos institucijos.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinusi anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes bei nuosprendžio motyvus, kuriuose analizuojami įrodymai bei pagrindžiama nuteistųjų veikos juridinė kvalifikacija, M.

B., V. B., I. D., D. S. ir A. Å . pagrįstai pripažinti kaltais ir jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 238 str. 1 d. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių Pažymima, jog bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Vadinasi, kiekvienu atveju teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet įvertinti ir nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog teismas argumentavo savo pozicijÄ skirti nuteistiesiems terminuotas laisvės atėmimo bausmes – nuteistajam G.

C. – reali laisvės atėmimo bausmė, o nuteistiesiems V. B., A. Å ., I. D., D. S., M. B., pritaikius BK 75 str. nuostatas, paskirtų bausmių vykdymas atidėtas.Teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 str., vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 str.), į tai, kad G. C. padarė vienÄ labai sunkų ir antrÄ â€“ apysunkį nusikaltimus (BK 11 str. 4 d., 6 d.), į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių ir į labai sunkaus nusikaltimo padarinius – veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje.

Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes, teismas G. C. paskyrė mažesnes bausmes, negu sankcijoje numatyti bausmės vidurkiai.Nors nuteistieji V. B., A. Å ., I. D., D. S. ir M. B. padarė nesunkų nusikaltimÄ , tačiau teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tyčios formÄ ir veikos pasekmes, į jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ bei asmenybes charakterizuojančius duomenis.Teismas, įvertinęs Å¡iuos duomenis bei visas BK 54 str. 2 d. nustatytas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡iems nuteistiesiems paskyrė teisingas bausmes, todėl jas Å¡velninti nėra teisinio pagrindo.Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais, taip pat įvertinus tai, jog V.

B. praeityje buvo teistas (nors teistumas iÅ¡nykęs), atmetamas jo praÅ¡ymas suÅ¡velninti nuosprendžiu paskirtÄ bausmę ir paskirti baudÄ . Jam yra paskirta teisinga bausmė, todėl nėra juridinio pagrindo jÄ suÅ¡velninti.Nuteistajam G. C. paÅ¡alinus iÅ¡ kaltinimo kvalifikuojančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p. – chuliganiÅ¡kas paskatas ir neteisėtÄ Å¡aunamojo ginklo – Kroatijos gamybos         9 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio ir ne mažiau trylikos 9 mm kalibro LUGER Å¡ovinių įgijimÄ ir laikymÄ , susiaurėjo kaltinimo apimtis, tačiau tai nesuteikia teisinio pagrindo jam suÅ¡velninti paskirtas bausmes.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p., n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti:Nuosprendžio dalį, kuria G. C. nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, neteisėtai, be atitinkamo leidimo, iÅ¡ tyrimo nenustatyto asmens įgijo ir laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistoletÄ â€“ kulkosvaizdį ir ne mažiau trylika     9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) Å¡ovinių, panaikinti.PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies kvalifikuojantį požymį, nurodytÄ BK 22 str.

  1 d., 129 str. 2 d. 8 p., tai, kad G. C. pasikėsino nužudyti E. ir L. Ž. iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.Nuteistųjų M. B., V. B., I. D., D. S., A. Å . apeliacinius skundus atmesti.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                         RÅ«ta Mickevičienė Teisėjai                                                                      Aloyzas Kruopys                                                                       Kęstutis Jucys                                                                                            Â