d4f6a75f-9a69-4a52-a2ba-13f0bfdc58bf · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-280/2012Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00078-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2., 1.2.3.2.5., 1.2.3.2.7., 1.2.3.2.8., 1.2.20.8., 1.2.22.1. (N) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs RÅ«tos MickeviÄienÄs,teisÄjų Aloyzo Kruopio ir KÄstuÄio Jucio,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorams Nomedai UrbonaviÄienei, Mindaugui SabaiÄiui,nuteistiesiems V.
Legislator headnote
AI generatedd4f6a75f-9a69-4a52-a2ba-13f0bfdc58bf · Lietuvos apeliacinis teismas: nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. liepos 27 d. 00.20 val. iki 2010 m. sausio 13 d., MarijampolÄs mieste, be svarbios priežasties nepraneÅ¡Ä teisÄsaugos įstaigai apie jam žinomÄ padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , tai yra, kad G. C., 2009 m. liepos 27 d. apie 00.20 val., ties (duomenys neskelbtini) namais, dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, panaudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ , pasikÄsino tyÄia nužudyti du žmones â E. Ž. bei L. Ž., vykusius automobiliu BMW X6.A.
Full text
Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-280/2012Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00078-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2., 1.2.3.2.5., 1.2.3.2.7., 1.2.3.2.8., 1.2.20.8., 1.2.22.1. (N) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs RÅ«tos MickeviÄienÄs,teisÄjų Aloyzo Kruopio ir KÄstuÄio Jucio,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorams Nomedai UrbonaviÄienei, Mindaugui SabaiÄiui,nuteistiesiems V.
B., A. Å ., M. B., D. S., I. D., G. C.,gynÄjams advokatams Andriui BandzaiÄiui, Anatolijui Svilai, Aleksandrui PalamarÄiukui, Gediminui SkaisÄiui, Linui BeleviÄiui, nukentÄjusiajam E. Ž.,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų M. B., V. B., I. D., D. S., A. Å . ir G. C. gynÄjo apeliacinius skundus dÄl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio     23 d. nuosprendžio, kuriuo:G. C. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 22 straipsnio 1 dalį,          129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktus laisvÄs atÄmimo bausme 9 (devyneriems) metams;pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvÄs atÄmimo bausme 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmÄs subendrintos apÄmimo bÅ«du ir galutinÄ subendrinta bausmÄ paskirta laisvÄs atÄmimas 9 (devyneriems) metams.
BausmÄ paskirta atlikti pataisos namuose.M. B. pripažintas kaltu padarÄs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 238 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvÄs atÄmimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suÄmime nuo      2009-08-26 iki 2010-11-26 iÅ¡bÅ«tas laikas ir laikoma, jog M. B. paskirtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliko.V. B. pripažintas kaltu padarÄs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 238 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvÄs atÄmimo bausme 8 (aÅ¡tuoniems) mÄnesiams.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, 67 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymas atidÄtas 1 (vieneriems) metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonÄ â dalyvavimas smurtinį elgesį keiÄianÄiose programose bei įpareigojimas be institucijos, prižiÅ«rinÄios bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.I.
D. pripažintas kaltu padarÄs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 238 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvÄs atÄmimo bausme 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, 67 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymas atidÄtas 1 (vieneriems) metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonÄ â dalyvavimas smurtinį elgesį keiÄianÄiose programose bei įpareigojimas be institucijos, prižiÅ«rinÄios bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.D.
S. pripažintas kaltu padarÄs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 238 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvÄs atÄmimo bausme 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymas atidÄtas          1 (vieneriems) metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonÄ â dalyvavimas smurtinį elgesį keiÄianÄiose programose bei įpareigojimas be institucijos, prižiÅ«rinÄios bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.A.
Å . pripažintas kaltu padarÄs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 238 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvÄs atÄmimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suÄmime nuo      2009-12-09 iki 2010-12-09 iÅ¡bÅ«tas laikas ir laikoma, jog A. Å . paskirtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliko.IÅ¡ G. C. priteista Valstybinei ligonių kasai â 4980,09 Lt gydymo iÅ¡laidų. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : G. C. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 27 d., tarp 00.20 val.
â 01.27 val., (duomenys neskelbtini), turÄdamas tikslÄ nužudyti E. Ž. ir L. Ž., dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų â demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir visuomenei, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du â esant galimybei sužaloti įvykio vietoje buvusius bei atsitiktinai joje ar Å¡alia jos atsiradusius, taip pat Å¡alia įvykio vietos gyvenanÄius kitus asmenis, tyÄia Å¡audamas ne mažiau trylika kartų iÅ¡ Kroatijos gamybos       9 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio į E. Ž. bei L.
Ž., padarydamas E. Ž. aklÄ Å¡autinÄ Å¾aizdÄ deÅ¡inÄje Å¡launyje su giliosios Å¡launinÄs arterijos sužalojimu su svetimkÅ«niu deÅ¡inÄs Å¡launies vidiniame pavirÅ¡iuje, kiaurinÄ Å¡autinÄ Å¾aizdÄ deÅ¡inÄje Å¡launyje praeinanÄiÄ per Å¡launies audinius ir sužalojusiÄ kairÄ Å¡launį, ko pasÄkoje gavosi akla Å¡autinÄ Å¾aizda kairÄje Å¡launyje vidiniame pavirÅ¡iuje su svetimkÅ«niu, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tyÄia pasikÄsino nužudyti E. Ž. ir L.
Ž., taÄiau nusikaltimo nebaigÄ dÄl priežasÄių, nepriklausanÄių nuo jo valios, nes E. Ž. laiku buvo suteikta kvalifikuota medicininÄ pagalba, o į L. Ž. nepataikÄ ir Å¡ie aktyviai pasiprieÅ¡ino â padidinÄ automobilio BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitį iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Be to, G. C., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, neteisÄtai, be atitinkamo leidimo, iÅ¡ tyrimo nenustatyto asmens, įgijo Å¡aunamÄ jį ginklÄ â Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistoletÄ -kulkosvaidį ir ne mažiau trylika 9 mm kalibro LUGER (9x19mm) Å¡ovinių, kuriuos neÅ¡iojo ir laikÄ neteisÄtai iki 2009 m. liepos 27 d.
M. B. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. liepos 27 d. 00.20 val. iki 2009 m. gruodžio 9 d., MarijampolÄs mieste, be svarbios priežasties nepraneÅ¡Ä teisÄsaugos įstaigai apie jam žinomÄ padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , tai yra, kad G. C., 2009 m. liepos 27 d. apie 00.20 val., ties (duomenys neskelbtini) namais, dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, panaudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ , pasikÄsino tyÄia nužudyti du žmones â E. Ž. bei L. Ž., vykusius automobiliu BMW X6.V.
B. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. liepos 27 d. 00.20 val. iki 2009 m. rugsÄjo 23 d., MarijampolÄs mieste, be svarbios priežasties nepraneÅ¡Ä teisÄsaugos įstaigai apie jam žinomÄ padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , tai yra, kad G. C., 2009 m. liepos 27 d., apie 00.20 val., ties (duomenys neskelbtini) namais, dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, panaudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ , pasikÄsino tyÄia nužudyti du žmones â E. Ž. bei L. Ž., vykusius automobiliu BMW X6.I.
D. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. liepos 27 d. 00.20 val. iki 2009 m. gruodžio 9 d., MarijampolÄs mieste, be svarbios priežasties nepraneÅ¡Ä teisÄsaugos įstaigai apie jam žinomÄ padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , tai yra, kad G. C., 2009 m. liepos 27 d. apie 00.20 val., ties (duomenys neskelbtini) namais, dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, panaudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ , pasikÄsino tyÄia nužudyti du žmones â E. Ž. bei L. Ž., vykusius automobiliu BMW X6.D.
S. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. liepos 27 d. 00.20 val. iki 2010 m. sausio 13 d., MarijampolÄs mieste, be svarbios priežasties nepraneÅ¡Ä teisÄsaugos įstaigai apie jam žinomÄ padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , tai yra, kad G. C., 2009 m. liepos 27 d. apie 00.20 val., ties (duomenys neskelbtini) namais, dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, panaudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ , pasikÄsino tyÄia nužudyti du žmones â E. Ž. bei L. Ž., vykusius automobiliu BMW X6.A.
Å . nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. liepos 27 d. 00.20 val. iki 2009 m. gruodžio 9 d., MarijampolÄs mieste, be svarbios priežasties nepraneÅ¡Ä teisÄsaugos įstaigai apie jam žinomÄ padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , tai yra, kad G. C., 2009 m. liepos 27 d. apie 00.20 val., ties (duomenys neskelbtini) namais, dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, panaudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ , pasikÄsino tyÄia nužudyti du žmones â E. Ž. bei L. Ž., vykusius automobiliu BMW X6.Apeliaciniame skunde nuteistasis M.
B. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 238 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Nuteistasis M. B. nurodo, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti įrodymai neduoda pagrindo manyti, kad apeliantas padarÄ jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , be to, nuosprendis pagrįstas prieÅ¡taringas įrodymais. Skundžiamame nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dÄl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudÄties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskirtos bausmÄs ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų nÄra pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais.
Nuteistasis teigia, jog apie nusikaltimÄ sužinojo iÅ¡ spaudos, o nusikaltimo padarymo metu buvo su Å¡eima namuose. Mano, jog psichofiziologinio tyrimo iÅ¡vada yra neteisinga. Pirmosios instancijos teismas rÄmÄsi neteisÄtai gautais V. B. parodymais, be to, Å¡iuos parodymus pats V. B. paneigÄ teisiamojo posÄdžio metu.Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendį panaikinti, o nenustaÄius nuosprendžio panaikinimo pagrindų â pakeisti ir paskirti baudÄ .Nuteistasis V.
B. nurodo, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti įrodymai neduoda pagrindo manyti, kad apeliantas padarÄ jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teigia, kad jo parodymai gauti pažeidus įstatymo reikalavimus. Apeliantas nesutinka su jam paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausme ir praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis nÄra teistas (teistumas iÅ¡nykÄs), turi Å¡eimÄ , mažametį vaikÄ , su Å¡eima gyvena užsienyje, dirba nuolatinį darbÄ ir iÅ¡laiko Å¡eimÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis I. D. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 238 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.
Nuteistasis I. D. teigia, jog skundžiamas nuosprendis suraÅ¡ytas nesilaikant BPK normų, reglamentuojanÄių nuosprendžio suraÅ¡ymÄ . Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apeliantas teigia, kad teismo padarytos iÅ¡vados dÄl jo kaltÄs yra abstrakÄios ir pavirÅ¡utiniÅ¡kos.Apeliantas nurodo, jog jei asmuo apie jam žinomÄ labai sunkų nusikaltimÄ nepraneÅ¡a bÅ«damas įsitikinÄs, kad teisingumo institucijos jau informuotos apie jį â nÄra BK                238 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudÄties, NepraneÅ¡imas apie nusikaltimÄ yra trunkamoji veika, todÄl pasibaigia praÄjus laikui, per kurį buvo bÅ«tina ir prasminga informuoti teisÄsaugos institucijas.
Policijos pareigÅ«nai nukentÄjusiųjų automobilį apžiÅ«rÄjo 2009 m. liepos 27 d., tÄ paÄiÄ dienÄ apžiÅ«rÄta ir įvykio vieta, apklausta nukentÄjusioji L. Ž., 2009 m. rugpjÅ«Äio 26 d. sulaikytas ir pats G. C.. Apeliantas mano, jog jam nebuvo pareigos praneÅ¡ti apie padarytÄ nusikaltimÄ , nes apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pareigÅ«nai žinojo tÄ paÄiÄ dienÄ , įvykis buvo apraÅ¡ytas ir pagarsintas visuomenÄs informavimo priemonÄse. Apeliantas taip pat nurodo, jog byloje nÄra duomenų, kad jis žinojo, jog G.
C. 2009 m. liepos 27 d. 0.20 val. kÄsinosi tyÄia nužudyti du žmones. Teigia, jog minÄtu laiku kartu su      L. R. ir D. S. iÅ¡ MarijampolÄs važiavo į KaunÄ , nes norÄjo pamatyti, kas vairuoja automobilį BMW X6. Jam buvo žinoma, kad asmenys, važinÄjantys pastaruoju automobiliu, persekiojo ir sumuÅ¡Ä pažįstamÄ , vardu L., todÄl jo ir kartu važiavusių asmenų tikslas buvo surasti automobiliu BMW X6 važinÄjanÄius asmenis ir juos sumuÅ¡ti. TaÄiau prie Kauno iÅ¡ nežinomo telefono numerio gavo praneÅ¡imÄ ,,grįžk namoâ.
BMW automobilio jau nesimatÄ, todÄl, nesant tikslo, prie kelio į KaÄerginÄ apsisuko ir grįžo į MarijampolÄ. Važiuojant į KaunÄ matÄ kažkokius fejerverkus, taÄiau kokia tai ugnis ir iÅ¡ kur sklinda, nesuprato, nes buvo didelis atstumas. Apie automobilio BMW X6 apÅ¡audymÄ sužinojo įvykio dienÄ Å¾iÅ«rÄdamas žinias. Apeliantas atkreipia dÄmesį, jog kartu važiavusio L. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu įvertinti kaip liudytojo, taÄiau jis (I. D.) ir kartu buvÄs D. S. yra pripažinti kaltais dÄl nepraneÅ¡imo apie nusikaltimÄ .Be to, apeliantas teigia, kad nebuvo tirta aplinkybÄ, jog fejerverkus galÄjo leisti besilinksminantys žmonÄs, nes nusikaltimas padarytas naktį iÅ¡ sekmadienio į pirmadienį.
Tai, kad fejerverkai negali bÅ«ti siejami su šūviais į nukentÄjusiųjų automobilį, patvirtina ir nukentÄjusiosios L. Ž. parodymai, jog ji nematÄ liepsnų ir negirdÄjo šūvių.Apeliaciniame skunde nuteistasis D. S. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 238 straipsnio 1 dalį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.Nuteistasis D. S. pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrÄ ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nevertino ir neatsižvelgÄ ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posÄdžio metu tirtų įrodymų visumos.
Vadovaujasi BPK 305 straipsnio nuostatomis ir teigia, jog nuosprendyje neatlikta įrodymų analizÄ, nepaneigti kaltinimui prieÅ¡taraujantys įrodymai, be to, nuosprendyje neiÅ¡dÄstytos iÅ¡vados, kurie įrodymai patvirtina ar paneigia nusikalstamos veikos sudÄties buvimÄ , taip pat neiÅ¡dÄstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.Apeliantas pabrÄžia, jog BK 238 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ už tai, kad asmuo be svarbios priežasties nepraneÅ¡Ä teisÄsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomÄ daromÄ ar padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ .
TaÄiau asmuo laikomas nekaltu, jeigu jis nepraneÅ¡Ä apie nusikaltimÄ , nes nebuvo įsitikinÄs ar iÅ¡ viso buvo padaryta nusikalstama veika. NÄra atsakomybÄs ir tuo atveju, kai asmuo nepraneÅ¡Ä teisÄsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomÄ daromÄ ar padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ dÄl to, jog buvo įsitikinÄs, kad apie tai praneÅ¡ pats nukentÄjusysis ar kiti liudytojai. Pažymi, jog jis nusikaltimo nematÄ, o apie įvykį visuomenÄs informavimo priemonÄs praneÅ¡Ä kitÄ dienÄ , todÄl laikoma, kad teisingumo institucijos apie įvykį jau buvo informuotos.
Nuteistasis D. S. teigia, jog jis negalÄjo matyti ne tik liepsnų iÅ¡ Å¡audomo ginklo, bet ir atpažinti liepsnų Å¡altinio. NukentÄjusiojo E. Ž. parodymai, jog jis matÄ liepsnas, kurios atrodÄ kaip fejerverkai, yra prieÅ¡taringi, nes abu nukentÄjusieji parodÄ, jog E. Ž. miegojo atsilenkÄs sÄdynÄ, be to, nukentÄjusioji L. Ž. parodÄ, jog ji nematÄ liepsnų. Nuteistasis D. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik tais nuteistųjų parodymais ir tik ta apimtimi, kiek jie atitiko kitus byloje esanÄius įrodymus, o likusius vertino kritiÅ¡kai â kaip norÄ iÅ¡vengti atsakomybÄs. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais dÄl V.
B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisingumo. Teigia, jog jis (D. S.) ir visi kiti įtariamieji buvo apklausiami neraÅ¡ant įtariamųjų apklausos protokolų, t. y. žodžiu paklausus dÄl parodymų davimo ir gavus neigiamÄ atsakymÄ , buvo daromas psichologinis spaudimas. Å iÄ aplinkybÄ patvirtina ir tai, kad įtariamiesiems davus parodymus, jiems kardomoji priemonÄ â suÄmimas, buvo pakeista į lengvesnÄ, be to, pakeistas kaltinimas į BK 238 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nuteistasis A.
Å . praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 238 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.Apeliantas teigia, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, baudžiamojoje byloje iÅ¡tirti įrodymai neduoda pagrindo manyti, kad jis padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , be to, nuosprendis priimtas nesilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisÄs aktų, neiÅ¡samiai iÅ¡tirti ir įvertinti byloje surinkti įrodymai, nuosprendis pagrįstas prieÅ¡taringais įrodymais.
Pirmosios instancijos teismas vadovavosi liudytojo E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog jis (A. Å .) sakÄ, kad ,,C. pasiruoÅ¡Äs miesto gale laukia pasirodanÄio automobilio BMW X6 ir, kad Å¡iandien geriausia proga juos sutvarkytiâ, taÄiau, apelianto teigimu, tokio pokalbio tarp jo ir E. J. niekada nebuvo. Å iÄ aplinkybÄ teisiamojo posÄdžio metu patvirtino ir E. J., taÄiau teismas E. J. parodymus interpretavo savaip ir laikÄ juos pagrįstais bei neginÄijamais. Apeliaciniame skunde nuteistojo G.
C. gynÄjas praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria G. C. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktus, BK 253 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.Nuteistojo G. C. gynÄjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas kaip patikimus ir leistinus įrodymus vertino duomenis, kurie nebuvo iÅ¡tirti teisminio nagrinÄjimo metu, kaip įrodymÄ vertino specialisto iÅ¡vadÄ , kuri nebuvo gauta BPK numatyta tvarka, Å¡iems netiesioginiams ir tarpusavyje logiÅ¡kai nesusijusiems duomenims teismas suteikÄ iÅ¡skirtinÄ reikÅ¡mÄ, tuo tarpu visus kitus įrodymus tiesiogiai susijusius su nagrinÄjama veika ir paneigianÄius kaltinimo pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ , teismas nemotyvuotai vertino kritiÅ¡kai.
Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas pavieniais, tarpusavyje nesusijusiais duomenimis, netinkamai atliktas įrodymų vertinimas sutrukdÄ teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.Nuteistojo gynÄjas taip pat teigia, jog teismo iÅ¡tirti objektyvÅ«s bylos įrodymai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad G. C. 2009 m. liepos 26 d. dalyvavo bent viename susitikime MarijampolÄje, kad žinojo apie konfliktÄ , kilusį tarp vietinių gyventojų ir asmenų, atvykusių automobiliu BMW X6, kad buvo automobilyje iÅ¡ kurio Å¡audyta, kad disponavo Å¡aunamuoju ginklu, kad turÄjo kokį nors motyvÄ pasikÄsinti nužudyti nukentÄjusius, kad jis apskritai buvo įvykio vietoje.
Nuteistasis          G. C. savo kaltÄs nepripažino ir visÄ laikÄ nuosekliai aiÅ¡kino, jog jis su jam inkriminuotais nusikaltimais nÄra susijÄs ir apie juos nieko nežinojo. Å ie nuteistojo parodymai nÄra paneigti teismo iÅ¡tirtais įrodymais. Byloje ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamieji buvo apklausti apie 26 asmenys, iÅ¡ kurių daugelis 2009 m. liepos 26 d. dienos metu važinÄjosi ir susitikinÄjo MarijampolÄje įvairiose vietose bei kalbÄjosi apie konfliktÄ , kilusį tarp vietinių gyventojų ir asmenų, atvykusių automobiliu BMW X6.
TaÄiau iÅ¡ visų 26 įtariamųjų ir liudytojų tik D. S. parodÄ, jog jis 2009 m. liepos 26 d. dienos metu matÄ G. C. keliuose susibÅ«rimuose, vykusiuose MarijampolÄs mieste. 2010-03-09 ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no apklaustas kaip įtariamasis D. S. parodÄ, jog âprie kapų važiuojant link VilkaviÅ¡kioâ susitikime jis pamatÄ G. C., kuris tikriausiai buvo atvykÄs sidabrinÄs spalvos automobiliu ,,Audi A4â, ten taip pat buvo atvykÄ iÅ¡ ankstesnio susitikimo A. Å ., P. M., E. V. , E. J., I.
D., L. G., M. ir kiti asmenys. Po to visi nuvažiavo į X , kur D. S. neva vÄl matÄ G. C.. Beveik tokie pat parodymai yra užfiksuoti ir 2010-03-10 ikiteisminio tyrimo teisÄjo pasiraÅ¡ytame įtariamojo D. S. apklausos protokole. TaÄiau nÄ vienas iÅ¡ kitų įtariamųjų bei liudytojų, kuriuos D. S. įvardino kaip buvusius nurodytose vietose, G. C. nematÄ. G. C. taip pat neigia ten buvÄs. Teisiamojo posÄdžio metu D. S. paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ tikrųjų įvykio dienÄ jis G. C. nematÄ. GynÄjas pažymi, jog palyginus ikiteisminio tyrimo teisÄjo 2010-03-10 atliktos įtariamojo D.
S. apklausos protokolo turinį su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no 2010-03-09 suraÅ¡ytu įtariamojo D. S. apklausos protokolu, yra akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo teisÄjas įtariamojo apklausos neatliko, o į protokolÄ kompiuterinÄs technikos pagalba perkÄlÄ nukopijuotÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no 2010-03-09 suraÅ¡ytÄ apklausos tekstÄ , tik jį Å¡iek tiek sutrumpino. Abiejuose tekstuose kartojasi identiÅ¡ki sakiniai, pastraipos, skyrybos ženklai, gramatinÄs klaidos ir pan. GynÄjo nuomone, nÄra įmanoma, kad skirtingų pareigÅ«nų apklaustas asmuo pakartotų idealiai atitinkantį tekstÄ , kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ ir teismo posÄdžių sekretorÄ parodymus užfiksuotų identiÅ¡kais sakiniais su identiÅ¡kais skyrybos ženklais, padarytų tas paÄias gramatines klaidas.
GynÄjas remiasi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika, jog asmenų duotų parodymų fiksavimas apklausos protokole ne pagal jų parodymus apklausos metu, o perraÅ¡ant ar kitaip atsižvelgiant į ankstesnius apklausiamų asmenų parodymus, pažeidžia BPK 179, 188, 189 straipsnių reikalavimus, todÄl tokie parodymai neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų ir teigia, jog Å¡iuo protokolu negalima remtis, o ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no suraÅ¡ytas įtariamojo apklausos protokolas taip pat neturi savarankiÅ¡kos įrodomosios galios ir juo negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.
Nuteistojo        G. C. gynÄjas taip pat pažymi, kad D. S. kaltinimui naudingus parodymus davÄ, norÄdamas, kad bÅ«tų paleistas iÅ¡ suÄmimo, tai jis patvirtino teisiamojo posÄdžio metu ir tai atitinka objektyvias aplinkybes: D. S. kaltinimui naudingus parodymus davÄ 2010-03-09, ikiteisminio tyrimo teisÄjas jį apklausÄ 2010-03-10 ir tÄ paÄiÄ dienÄ , nepasibaigus suÄmimo terminui, D. S. buvo paleistas iÅ¡ suÄmimo. Teisiamojo posÄdžio metu D. S. davÄ kitokius parodymus, logiÅ¡kai ir įtikinamai paaiÅ¡kindamas priežastis, kodÄl jis ikiteisminio tyrimo metu buvo priverstas duoti neteisingus parodymus.
TodÄl ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti D. S. parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip patikimas ir leistinas įrodymų Å¡altinis. Be to, ikiteisminio tyrimo metu duotų D. S. parodymų nepatvirtina nÄ vienas kitas įrodymų Å¡altinis.Nuteistojo gynÄjo nuomone, nÄ vienas teisiamojo posÄdžio metu iÅ¡tirtas įrodymas neleidžia teigti, jog G. C. buvo įvykio vietoje, kurioje buvo apÅ¡audytas automobilis BMW X6. Toliau apeliaciniame skunde gynÄjas analizuoja ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo E. J. bei nuteistųjų V.
B. ir I. D. parodymų turinį, jų davimo aplinkybes, įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ: 2010-01-06 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. J. parodÄ, jog susitikime, vykusiame MarijampolÄje, X g., A. Å . pasakÄ, jog ,,C. laukia už miesto link Kauno, ir kad Å¡iandien geriausia diena sugaudyti kaunieÄiusâ. IÅ¡ Å¡ių parodymų matyti, jog pokalbio metu buvo ir L. J., L. R., P. K., V. Ä. ir kiti asmenys. Po kelių dienų E. J. kalbÄjosi su I. D., Å¡is pasakojo, kad juos aplenkÄ ,,Audiâ ir jie âbesikalbÄdami suprato, jog C. pridirbo nesÄ moniųâ.
PanaÅ¡ius parodymus E. J. davÄ ir apklaustas kaip įtariamasis pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ 2010-01-08. Nuteistojo gynÄjas teigia, jog 2010-01-06 apklausos tekstas kompiuterinÄs technikos pagalba buvo nukopijuotas į 2010-01-11 liudytojo apklausos protokolÄ , tai patvirtina identiÅ¡ki protokolų tekstai. TaÄiau nuteistasis A. Å . tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinÄjimo metu neigÄ pasakÄs tokius žodžius, o E. J. nurodyti pokalbyje dalyvavÄ asmenys, taip pat nepatvirtino, jog A. Å . pasakÄ tokius žodžius.
Antrasis E. J. teiginys negali bÅ«ti vertinamas kaip turintis bet kokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ, nes liudytojas teigia, kad jis ,,supratoâ, jog ,,C. kažkÄ padarÄâ. Tai yra tik subjektyvi paties E. J. iÅ¡vada, kuri nÄra pagrįsta konkreÄiais faktiniais duomenimis, tuo tarpu liudytojas gali bÅ«ti apklausiamas tik apie jam žinomas faktines aplinkybes, bet ne apie jo paties mintis, iÅ¡vadas, prielaidas, kurios negali turÄti jokios įrodomosios galios. Apklaustas kaip liudytojas 2011-05-16 teisiamajame posÄdyje E. J. parodÄ, kad A.
Å . nieko nesakÄ apie G. C., kad I. D. taip pat apie jį nieko neminÄjo, I. D. pasakojo tik apie automobilį ,,Audiâ, kam priklauso Å¡is automobilis, jis nežino. Vertinant E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus taip pat reikia įvertinti jų davimo aplinkybes â E. J. davus parodymus prieÅ¡ G. C. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir jis paleistas iÅ¡ suÄmimo nepasibaigus nustatytam suÄmimo terminui.Be to, V. B. parodymų, kad kitÄ dienÄ po apÅ¡audymo M. B., dalyvaujant G. (t. y. G. M.) sakÄ âkad aÅ¡ bÅ«Äiau matÄs kaip Å¡audÄ C.â, ir kad grįžo su ,,Audiâ 200 km/h greiÄiu, taip pat nepatvirtina kiti įrodymų Å¡altiniai.
Nuteistasis M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinÄjimo metu neigÄ sakÄs V. B. tokius žodžius. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. M. taip pat neigÄ buvus tokį pokalbį. Teisminio nagrinÄjimo metu pats V. B. pripažino, jog jis ikiteisminio tyrimo metu davÄ neteisingus parodymus dÄl patirto psichologinio spaudimo, jo draugÄ buvo nÄÅ¡Äia ir jai grÄsÄ persileidimas, jis norÄjo bÅ«ti paleistas iÅ¡ suÄmimo. Å ie nuteistojo teiginiai atitinka objektyvias aplinkybes â V.
B. buvo paleistas iÅ¡ suÄmimo tÄ paÄiÄ dienÄ , kai buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ .2010-02-19 apklaustas kaip įtariamasis I. D. parodÄ, jog X mikrorajone prie kioskų L. G. arba A. Å . pasakÄ, jog G. C. laukia už miesto. VÄliau I. D., D. S. ir L. R. važiuojant už MarijampolÄs juos pralenkÄ automobilis ,,Audi A4â užlenktais numeriais, jie âtarpusavyje pakalbÄjo, kad aplenkÄ C.â, po to nuo Garliavos pusÄs jie pamatÄ Ä¯ dangų kylanÄias Å¡viesas. Å ios apklausos metu I.
D. parodÄ, kad sidabrinÄs spalvos ,,Audi A4â važinÄdavo G. C., L. ir G.. TaÄiau 2010-12-20 apklaustas kaip įtariamasis I. D. paaiÅ¡kino, jog pokalbio metu nebuvo pasakymo apie už miesto laukiantį G. C., kad nuo Garliavos jie matÄ fejerverkus, kad jis nežino kam priklauso juos aplenkÄs automobilis ,,Audi A4â ar ,,Audi A6â. Tokius paÄius parodymus I. D. davÄ ir apklaustas teisiamajame posÄdyje. I. D. taip pat kaip ir visi kiti asmenys buvo kalinamas ilgÄ laikÄ ir buvo paleistas iÅ¡ suÄmimo iÅ¡ karto kai tik davÄ parodymus.
Kaip ir kitais atvejais jo parodymų nepatvirtino kiti asmenys: tiek A. Å ., tiek L. G. neigia, kad jie bÅ«tų sakÄ apie tai, jog G. C. laukÄ už miesto; L. R. paneigÄ automobilyje buvus pokalbį apie juos aplenkusį G. C.. Nuteistojo gynÄjas nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje remiamasi I. D. parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , nepaisant to, kad apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ bei teisiamojo posÄdžio metu jis davÄ kitokius parodymus. GynÄjas pažymi, jog Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra suformavÄs nuosekliÄ praktikÄ , jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentÄjusiojo ar liudytojo parodymai nÄra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis.
Å iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, taÄiau jie neturi įrodomosios reikÅ¡mÄs priimant nuosprendį. Apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas tik parodymais, gautais asmenis apklausus teisme ar pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ . Grindžiant apkaltinamÄ jį nuosprendį asmens, kuris nebuvo apklaustas teisme ar ikiteisminio tyrimo teisÄjo dalyvaujant baudžiamojon atsakomybÄn traukiamam asmeniui, parodymais, bÅ«tų pažeidžiama Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte bei BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatyta įtariamojo (kaltinamojo) teisÄ užduoti klausimus kaltinimui naudingus parodymus duodantiems liudytojams.Nuteistojo gynÄjas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas remiasi liudytojo             E. J. bei nuteistųjų D.
S., V. B. ir I. D. parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus bei ikiteisminio tyrimo teisÄjus, taÄiau pastarųjų asmenų parodymus, duotus teisminio nagrinÄjimo metu, vertina kritiÅ¡kai kaip siekį iÅ¡vengti patiems ir padÄti kitiems iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. Nuosprendyje, įraÅ¡ydamas tokius motyvus, teismas nutylÄjo gynybos akcentuotas aplinkybes, neleidžianÄias Å¡ių asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vertinti kaip patikimu ir leistin įrodymų Å¡altiniu.
Nuteistojo G. C. gynÄjas pažymi, jog kaltinamųjų parodymai yra įrodymų Å¡altinis, atitinkantis BPK 20 straipsnio reikalavimus. Å ie įrodymai turi bÅ«ti vertinami pagal tas paÄias taisykles kaip ir įrodymai, gauti iÅ¡ kitų Å¡altinių, kaltinamųjų parodymų negalima vertinti kritiÅ¡kai vien tik todÄl, kad teismas jais nenori tikÄti. Atmesdamas kaltinamųjų parodymus, teismas privalo nurodyti įtikinamus tokio sprendimo motyvus, pagrįstus objektyviais bylos duomenimis. GynÄjas taip pat pažymi, jog E. J., D.
S., V. B., I. D. apklausti kaip įtariamieji, ikiteisminio tyrimo metu nedalyvaujant kitiems įtariamiesiems. DÄl Å¡ios priežasties G. C. nÄ vienoje proceso stadijoje negalÄjo įsitikinti D. S., E. J., V. B. ir I. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, patikimumu, negalÄjo jiems užduoti klausimų. Grindžiant apkaltinamÄ jį nuosprendį asmens, kuris nebuvo apklaustas teisme ar pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ dalyvaujant baudžiamojon atsakomybÄn traukiamam asmeniui, parodymais, yra pažeidžiama Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte bei BPK 44 straipsnio         7 dalyje numatyta įtariamojo (kaltinamojo) teisÄ užduoti klausimus kaltinimui naudingus parodymus duodantiems liudytojams.
Toliau apeliaciniame skunde nuteistojo gynÄjas teigia, jog vertinant kiekvieno įrodymų Å¡altinio reikÅ¡mingumÄ , t. y. įrodomÄ jÄ vertÄ, leidžianÄiÄ padaryti svarbias bylai iÅ¡vadas, pirmiausia turi bÅ«ti įvertintas jų informacinis turinys, t. y. kokias konkreÄias faktines aplinkybes įrodo ir kokias iÅ¡vadas leidžia padaryti tiek kiekvienas įrodymų Å¡altinis atskirai, tiek jį palyginus su kitais įrodymų Å¡altiniais. D. S., E. J., V. B. ir I. D., kaip matyti ir iÅ¡ jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietoje nebuvo, paties įvykio (apÅ¡audymo) nematÄ, automobilio, iÅ¡ kurio buvo Å¡audyta, taip pat nematÄ, nematÄ ir kas sÄdÄjo automobilyje ir kas Å¡audÄ, apie ginklÄ , iÅ¡ kurio buvo Å¡audyta, nieko nežino.
V. B. ir E. J. ikiteisminio tyrimo metu davÄ parodymus ne apie jų paÄių betarpiÅ¡kai sužinotas faktines aplinkybes, o atpasakojo jų neva iÅ¡girstus kitų asmenų pasakojimus, kurie informacine prasme yra minimalios reikÅ¡mÄs, nes nÄra aiÅ¡ku iÅ¡ kur Å¡ie asmenys sužinojo tokiÄ informacijÄ , ar jÄ gavo patys betarpiÅ¡kai stebÄdami įvykį, ar vÄlgi iÅ¡girdo iÅ¡ kitų asmenų (paminÄti pasakojimai vyko jau tada, kai apie apÅ¡audymÄ buvo paskelbusios masinÄs informacijos priemonÄs).
Be to, baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja nustatyti pirminį bet kurios informacijos Å¡altinį â jei liudytojas duoda parodymus apie tai, kad jis kažkokiÄ informacijÄ sužinojo iÅ¡ kito asmens, visais atvejais turi bÅ«ti nustatytas ir apklaustas ir tas asmuo, kadangi tik tokiomis procesinÄmis priemonÄmis galima patikrinti gautų iÅ¡vestinių parodymų teisingumÄ . AukÅ¡Äiau minÄti E. J., V. B., I. D. ir D. S. parodymai tarpusavyje nesusieti, nes jie informacijÄ neva girdÄjo atskirai, skirtingomis aplinkybÄmis, skirtingose vietose, juos paneigÄ pirminiai informacijos Å¡altiniai, todÄl paminÄtų asmenų parodymai gali bÅ«ti vertinami tik kaip nuogirdos, gandai, taÄiau ne kaip įrodymai, kurie bÅ«tų patikrinti BPK numatytomis priemonÄmis ir kurie bÅ«tų pakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Skundžiamame nuosprendyje I. D. ir D. S. parodymai apie nuo Garliavos pusÄs matytas Å¡viesas, susieti su Å¡audymu į E. Ž. automobilį, taÄiau, nuteistojo gynÄjo nuomone, tai prieÅ¡tarauja kitiems įrodymams: nukentÄjusioji L. Ž. parodÄ, jog ji matÄ ginklÄ , iÅ¡ kurio į juos buvo Å¡audyta, taÄiau jokių ryÅ¡kių liepsnų nesimatÄ. GynÄjas atkreipia dÄmesį, jog nuosprendyje neteisingai įraÅ¡yti L. Ž. parodymai neva ji matÄ liepsnas, nes ji teisminio nagrinÄjimo metu tokių parodymų nedavÄ.
Apeliantas remiasi bylos medžiaga ir teigia, jog buvo Å¡audyta iÅ¡ ginklo su duslintuvu, o tokiu atveju duslintuvas slopina tiek garsÄ , tiek liepsnas. TodÄl jeigu šūvio liepsnų nematÄ asmuo, nuo kurio ginklas buvo per kelis metrus, tai jų negalÄjo matyti ir asmenys, esantys už keliolikos kilometrų nuo įvykio vietos.Be to, nuteistojo gynÄjas teigia, jog teisminio nagrinÄjimo metu iÅ¡tirti įrodymai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog automobilis ,,Audiâ, iÅ¡ kurio buvo Å¡audyta į automobilį BMW X6, ir G.
C. yra kokiu nors bÅ«du susijÄ. Vienintelis tiesiogiai įvykį stebÄjÄs asmuo â nukentÄjusioji L. Ž., kuri parodÄ, jog Å¡audyta buvo iÅ¡ automobilio ,,Audiâ, keturių durų, neseno modelio, Å¡viesios spalvos, gal pilkos, gal sidabrinÄs. L. Ž. tiksliau apibÅ«dinti automobilio negalÄjo, negalÄjo nurodyti automobilio modelio, tikslios spalvos, valstybinių numerių ar kitų identifikuojanÄių požymių. Gali bÅ«ti automobilį iÅ¡ kurio buvo Å¡audyta matÄ I. D. ir D.
S., kurie parodÄ, kad važiuojant link Kauno juos aplenkÄ sidabrinÄs spalvos ,,Audi A4â arba ,,Audi A6â užlenktais numeriais. Å ie asmenys automobilio valstybinių numerių nematÄ, kokių nors kitų individualių, iÅ¡skirtinių požymių nepastebÄjo. Apeliantas nurodo, jog automobilių modelis ,,Audiâ yra vienas populiariausių modelių Lietuvoje, yra daugybÄ sidabro spalvos tiek A4, tiek A6 modelio ,,Audiâ automobilių. Byloje yra duomenų, jog automobilį ,,Audi A4â sidabrinÄs spalvos turÄjo liudytojas L.
G., Å¡is automobilis buvo registruotas G. L. tÄvų vardu. Teisminio nagrinÄjimo metu apklaustas L. G. parodÄ, jog vÄliau šį automobilį pardavÄ. Tai, kad Å¡is automobilis priklausÄ bÅ«tent L. G., o ne G. C., patvirtina ir objektyvÅ«s duomenys â 2009 m. pavasarį policijos pareigÅ«nai sustabdÄ Å¡Ä¯ automobilį, jį vairavo bÅ«tent L. G., o G. C. važiavo kaip keleivis. L. G. naudotas automobilis apžiÅ«rÄtas nebuvo, nebuvo nustatyta, jog jame bÅ«tų buvÄ Å¡Å«vių pÄdsakų ar daiktinių įrodymų, kurie leistų šį automobilį susieti su nusikaltimu.
Jokie bylos įrodymai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog 2009-07-27 buvo Å¡audyta bÅ«tent iÅ¡ L. G. priklausanÄio automobilio, o ne iÅ¡ bet kurio kito sidabrinÄs spalvos ,,Audiâ.Taip pat nenustatytas ir ginklas, iÅ¡ kurio Å¡audyta į automobilį BMW X6. 2010-01-21 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(6621)-IS1-523 nurodyta, jog rastos kulkos galimai Å¡autos iÅ¡ Kroatijos gamybos pistoleto kulkosvaidžio arba iÅ¡ kito ginklo, apie kurį specialistai neturi duomenų. Apkaltinamajame nuosprendyje turi bÅ«ti įraÅ¡omos tik teismo iÅ¡tirtais įrodymais neabejotinai nustatytos aplinkybÄs, o ne subjektyvios prielaidos ar spÄjimai.
TodÄl nÄra pagrindo nuosprendyje įraÅ¡yti, jog buvo Å¡audyta bÅ«tent iÅ¡ Kroatijos gamybos ginklo, nes galÄjo bÅ«ti Å¡audyta ir iÅ¡ kito ginklo, apie kurį tyrimÄ atlikÄ specialistai neturÄjo žinių. Tyrimo metu nebuvo rastas joks ginklas, nenustatyti jokie ginklÄ identifikuojantys požymiai, jokie įrodymai nepatvirtina, kad G. C. disponavo kokiu nors Å¡aunamuoju ginklu, iÅ¡tirti įrodymai neleidžia nuteistojo G. C. susieti ir su nusikaltimo įrankiu. Toliau apeliaciniame skunde nuteistojo gynÄjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dÄl psichofiziologinio tyrimo rezultatų leistinumo, patikimumo, neatitinka baudžiamojo proceso mokslo doktrinos, teismų praktikos reikalavimų, įstatymų nuostatų.
GynÄjo nuomone, Å¡is duomenų Å¡altinis negali bÅ«ti vertinamas kaip leistinas įrodymų Å¡altinis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo proceso doktrinoje yra laikomasi nuomonÄs, jog tyrimo poligrafu iÅ¡vada negali bÅ«ti naudojama kaip tinkama įrodinÄjimo priemonÄ. Toks tyrimas negali bÅ«ti laikomas specialisto iÅ¡vada, ekspertizÄs aktu ar kitokiu BPK numatytu įrodymų Å¡altiniu. Dabar galiojantis BPK ir Poligrafo naudojimo įstatymas tokių tyrimų naudoti baudžiamajame procese neleidžia.
NÄra moksliÅ¡kai patvirtintų duomenų apie tokių tyrimų patikimumÄ , visas tiriamojo asmens reakcijas vertina žmogus, kurio iÅ¡vados yra subjektyvios. Teisiamojo posÄdžio metu apklaustas tyrimÄ atlikÄs V. S. paaiÅ¡kino, jog tyrimas poligrafu fiksuoja tik žmogaus reakcijas, t. y. kad tiriamasis asmuo kažkÄ Å¾ino apie įvykį, taÄiau neleidžia nustatyti aplinkybių, kuriomis asmuo gavo tÄ informacijÄ . Tyrimas M. B. atliktas praÄjus daugiau nei metams po įvykio, 2010-08-27, jis ilgÄ laikÄ buvo kalinamas, kaip parodÄ pats M.
B., jis buvo įkalbinÄjamas prisipažinti ir jam jau ikiteisminio tyrimo metu buvo žinomos kai kurios nusikaltimo aplinkybÄs. TodÄl nÄra galimybių paneigti M. B. parodymus, kad jo reakcijas sÄ lygojo jau po nusikaltimo gauta informacija. GynÄjas taip pat nurodo, jog psichofiziologinio tyrimo metodika nÄra aprobuota Lietuvos Respublikoje, nÄra oficialiai nustatytas tokių tyrimų patikimumo laipsnis, o suinteresuoto asmens V. S. parodymai, jog âmetodika nerealiai tiksliâ, kelia pagrįstų abejonių, nes Å¡ie teiginiai prieÅ¡tarauja mokslinei literatÅ«rai ir nÄra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
Be to, V. S. teisminio nagrinÄjimo metu nurodÄ, jog jis yra vienintelis specialistas Lietuvoje, galintis atlikti tokio pobÅ«džio tyrimus baudžiamosiose bylose, todÄl iÅ¡kilus abejonių dÄl V. S. pateiktų iÅ¡vadų nÄra galimybių pavesti pakartotinį ar papildomÄ tyrimÄ atlikti kitiems specialistams ar teismo ekspertams Lietuvoje, t. y. nÄra procesinių galimybių patikrinti vieno asmens suraÅ¡ytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ ir teisingumÄ . TyrimÄ atlikÄs V. S. nÄra įtrauktas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä .
Byloje nÄra jokių duomenų apie V. S. iÅ¡silavinimÄ ir įgytÄ kvalifikacijÄ atlikti tyrimus bÅ«tent baudžiamosiose bylose. Taip pat akivaizdu, jog nagrinÄjamoje byloje tirti ir nagrinÄti nusikaltimai nÄra niekaip susijÄ su Lietuvos Respublikos poligrafo panaudojimo įstatyme numatytu baigtiniu sÄ raÅ¡u atvejų, kuriais galima atlikti tyrimÄ poligrafu, ir baigtiniu sÄ raÅ¡u asmenų, kurių atžvilgiu toks tyrimas gali bÅ«ti atliekamas. Be to, prieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, psichofiziologinio tyrimo negalima vertinti ir kaip BPK numatyto specialisto tyrimo.
Psichofiziologinio tyrimo prigimtis ir atlikimo tvarka yra visai kitokia, nei baudžiamajame procese atliekamų specialistų tyrimų. MokslinÄje literatÅ«roje teigiama, jog tiriant asmenį poligrafu jokių naujų faktinių aplinkybių tiesiogiai nÄra nustatoma, daugiau informacijos procese neatsiranda, toks tyrimas galÄtų bÅ«ti priskirtas prie parodymų patikrinimo veiksmų. Atliekant tyrimÄ poligrafu yra užduodami klausimai įtariamajam, taigi gaunama tam tikra informacija iÅ¡ Å¡io proceso dalyvio.
TaÄiau BPK yra įtvirtintas baigtinis informacijos gavimo iÅ¡ įtariamojo bÅ«dų sÄ raÅ¡as â įtariamojo apklausa (BPK 187-189 str.), parodymų patikrinimo veiksmai (BPK 191-197 str.). Atliekant įtariamojo apklausÄ ir kitus tyrimo veiksmus turi bÅ«ti laikomasi visų procesinÄs formos reikalavimų, užtikrintos įtariamojo teisÄs ir pan. TaÄiau tyrimo poligrafu metu įtariamajam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos įtariamojo teisÄs, nebuvo raÅ¡omas protokolas, nedalyvavo gynÄjas, o byloje nÄra duomenų, jog M.
B. gynÄjo atsisakÄ, be to, tyrimo metu dalyvavo paÅ¡alinis asmuo â    A. K., kuris nagrinÄjamoje byloje nÄra nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, nei specialistas, taip pat nÄra įtrauktas į ikiteisminio tyrimo grupÄ, jokiais procesiniais dokumentais jam nÄra pavesta atlikti jokių tyrimo ar kitų proceso veiksmų. TodÄl paÅ¡alinių ir neturinÄių kvalifikacijos asmenų dalyvavimas atliekant tyrimus, vertinamas kaip procesinis pažeidimas, paÅ¡alinantis galimybÄ vertinti tokio tyrimo rezultatus kaip patikimÄ ir įstatymų nustatyta tvarka gautÄ Ä¯rodymÄ .
Nuteistojo gynÄjas pažymi, jog remdamasis M. B. reakcijomis, kad automobilį vairavo ir Å¡audÄ G. C., teismas grindÄ ne paties M. B., o G. C. kaltÄ, taigi buvo remiamasi iÅ¡ įtariamojo faktinÄs neteisÄtos apklausos gauta nauja informacija. BPK nesant įtvirtintų normų, kurios leistų atlikti šį specifinį veiksmÄ ir reglamentuotų jo atlikimo tvarkÄ , yra laikoma, jog psichofiziologinis tyrimas negali bÅ«ti pripažintas leistinu įrodymų Å¡altiniu, jo pasÄkoje gauti duomenys nÄra gauti įstatymo nustatyta tvarka (atvirkÅ¡Äiai, tokį poligrafo panaudojimo bÅ«dÄ draudžia specialusis teisÄs aktas).
Be to, VadovybÄs apsaugos departamentas, kuriame dirba V. S. ir kuriam priklauso tyrimui atlikti panaudota techninÄ Ä¯ranga, pagal Å¡ios institucijos veiklÄ reglamentuojanÄius teisÄs aktus nÄra ekspertinÄ Ä¯staiga ir neturi jokių įgalinimų atlikti kokias nors funkcijas baudžiamajame procese. Atitinkamai jokių įgalinimų baudžiamajame procese neturi ir Å¡ios institucijos darbuotojai, o proceso veiksmai negali bÅ«ti atliekami ir įrodymai renkami savavaliÅ¡kai. GynÄjas taip pat atkreipia dÄmesį į tyrimo rezultatus, jog 2010-08-27 specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad uždavus klausimÄ Nr. 6 âkas atsitiko su automobiliu, iÅ¡ kurio buvo Å¡audytaâ, reakcija buvo į atsakymus âsusprogdintasâ, âsupjaustytasâ, âvisiÅ¡kai nieko nežinauâ, uždavus klausimÄ Nr. 7 âkuris asmuo tÄ dienÄ vairavo automobilį, iÅ¡ kurio buvo Å¡audytaâ, reakcija buvo į atsakymus âG.â, âC.â, âL.â, âtiesiog nežinauâ, uždavus klausimÄ Nr. 8 âkurie asmenys sÄdÄjo automobilyje, iÅ¡ kurio buvo Å¡audytaâ, reakcija buvo į atsakymus âC.â, âN.â, âM.â, âdar kažkas sÄdÄjoâ, âtiesiog nežinauâ, uždavus klausimÄ Nr. 9 âkas Å¡audÄ iÅ¡ automobilioâ, reakcija buvo į atsakymus âC.â, âdar kažkas Å¡audÄâ, ânežinauâ, uždavus klausimÄ Nr. 10 âkas atsitiko su ginklu, iÅ¡ kurio buvo Å¡audomaâ, reakcija buvo į atsakymus âiÅ¡ardytas dalimisâ, âpadovanotasâ, ânuskandintasâ, ânežinauâ, uždavus klausimÄ Nr. 13 âpas kÄ yra ginklas, iÅ¡ kurio buvo Å¡audomaâ, reakcija buvo į atsakymus âS. g.â, âB. g.â,      âS. g.â, âBarakuoseâ ir teigia, jog palyginus Å¡ias reakcijas tarpusavyje matyti akivaizdÅ«s ir logikai prieÅ¡taraujantys neatitikimai, t. y. remiantis specialisto iÅ¡vada galima sprÄsti, jog G.
C. ir vairavo automobilį, ir Å¡audÄ tuo pat metu, L. vairavo automobilį, taÄiau jame nebuvo, ginklas buvo iÅ¡ardytas dalimis, padovanotas ir nuskandintas, nepaisant to jis tuo pat metu yra keturiose vietose. Nuteistojo gynÄjas mano, jog esant tokiems prieÅ¡taravimams to paties duomens turinyje juo apskritai negalima remtis ir tokio duomens pagrindu negalima daryti jokių iÅ¡vadų. Taip pat atkreipia dÄmesį, jog skundžiamame nuosprendyje nurodytos kasacinÄs nutarties Nr. 2K-627/2010 turinys nÄra susijÄs su psichofiziologinių tyrimų atlikimu baudžiamajame procese.
Nuteistojo gynÄjas nesutinka ir su skundžiamame nuosprendyje nurodytu motyvu, jog            G. C. ir kitų kaltinamųjų kaltÄ yra âpilnai įrodytaâ ir kitais įrodymais, t. y. nukentÄjusiųjų E. Ž., L. Ž., liudytojų M. M., R. M., K. Ž., A. B., L. O., P. K., L. R., L. J., A. M. parodymais, apžiÅ«rų protokolais, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, balistinių tyrimų specialisto iÅ¡vada. GynÄjas teigia, jog minÄti įrodymų Å¡altiniai neleidžia daryti jokių iÅ¡vadų dÄl nuteistųjų kaltÄs, nes nukentÄjusiųjų parodymai, specialistų iÅ¡vados, apžiÅ«rų protokolai, liudytojų K.
Ž., R. M. parodymai patvirtina tik patį nusikaltimo padarymo faktÄ , taÄiau jų turinys nÄra susijÄs su nuteistaisiais. Liudytojų M. M., A. B., L. O. parodymai visiÅ¡kai nesusijÄ su byloje nagrinÄjamais nusikaltimais, jie neatitinka įrodymų lieÄiamumo kriterijaus, todÄl neturi bÅ«ti nurodyti nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje. PrieÅ¡ingai, nei nurodÄ teismas, liudytojų P. K., L. R., L. J., A. M. parodymai ne patvirtina nuteistųjų kaltÄ, o paneigia ikiteisminio tyrimo metu duotus E. J., V.
B., I. D., D. S. parodymus apie susitikimų metu iÅ¡sakytus žodžius dÄl to, kad G. C. neva laukia už miesto, apie pokalbius automobiliuose, apie neva susitikimuose dalyvavusį G. C.. GynÄjas remiasi liudytojo L. G. parodymais, jog automobilis âAudi A4â, sidabrinÄs spalvos, priklausÄ jam, o ne G. C., įvykio dienÄ jis (L. G.) Å¡iuo automobiliu po MarijampolÄ nevažinÄjo, prie Garliavos nuvykÄs nebuvo, ir teigia, kad minÄti parodymai taip pat paneigia kaltinimo tezÄ ir bandymÄ susieti L. G. turÄtÄ automobilį su apÅ¡audymu bei su nuteistuoju G.
C.. GynÄjas taip pat teigia, jog skundžiamo nuosprendžio motyvas, kad teismas dalį nurodytų liudytojų parodymų vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį padÄti kaltinamiesiems, rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir iÅ¡ankstinį nusistatymÄ nekritiÅ¡kai vertinti tik kaltinimui naudingus parodymus, tuo tarpu kiti įrodymai, dÄl kurių Å¡altinių neobjektyvumo ar Å¡aliÅ¡kumo byloje nÄra jokių duomenų, vertinti kritiÅ¡kai nepaisant jų turinio, jų atitikimo kitiems bylos duomenims.Be to, gynÄjas skunde nurodo, jog nagrinÄjamoje byloje nÄra nÄ vieno tiesioginio įrodymo, kuris pagrįstų G.
C. kaltÄ. Atlikus įrodymų tyrimÄ , taip pat nepanaikintos abejonÄs dÄl G. C. kaltÄs. Teigia, jog baudžiamoji atsakomybÄ yra individualizuota ir turi bÅ«ti nustatyti kiekvieno asmens atlikti veiksmai. GynÄjas remiasi nukentÄjusiosios L. Ž. parodymais, kad automobilyje âAudiâ buvo 4 asmenys, ir teigia, kad yra bÅ«tina ne tik nustatyti kiekvieno iÅ¡ Å¡ių asmenų tapatybÄ, bet ir kiekvieno iÅ¡ jų vaidmenį. Bylos duomenimis nustatyta, jog Å¡audyta iÅ¡ vieno ginklo, Å¡audyta trumpai, todÄl akivaizdu, jog Å¡audÄ vienas asmuo.
Siekiant tinkamai kvalifikuoti kiekvieno automobilyje buvusio asmens veikÄ , bÅ«tina nustatyti kuris iÅ¡ jų Å¡audÄ, kuris vairavo automobilį, kokius veiksmus atliko kiti automobilyje buvÄ asmenys, koks susitarimas juos siejo, negalima atmesti ir vykdytojo eksceso tikimybÄs. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog G. C. pasikÄsinimÄ nužudyti įvykdÄ vienas, nuorodų į bendrininkavimÄ nÄra, nÄra apibrÄžtas kitų automobilyje buvusių asmenų vaidmuo, juos siejusių susitarimų ribos ir pan.
GynÄjas teigia, jog apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrįsti netiesioginiais įrodymais galima tik tada, kai jie sudaro vientisÄ nuosekliÄ grandinÄ, leidžianÄiÄ kategoriÅ¡kai atmesti bet kokias kitas įvykio paaiÅ¡kinimo versijas, taÄiau nagrinÄjamoje byloje iÅ¡tirti įrodymai G. C. parodymų nepaneigia.GynÄjas taip pat nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu pažeisti esminiai BPK principai bei įstatymų saugomos asmenų teisÄs. Nuteistojo G. C. baudžiamoji byla perduota teismui su         2011-01-14 suraÅ¡ytu kaltinimu dÄl pasikÄsinimo nužudyti ir jokie nusikaltimo bendrininkai nÄra nurodyti.
TaÄiau ikiteisminis tyrimas dÄl kitų įtariamųjų, taip pat įtariamų dÄl pasikÄsinimo nužudyti L. Ž. ir E. Ž., nutrauktas tik 2011-05-18. Taigi, tuo paÄiu metu G. C. buvo kaltinamas vienas įvykdÄs nusikaltimÄ , o kiti asmenys buvo įtariami įvykdÄ tÄ patį nusikaltimÄ veikdami bendrininkų grupe. Pažymi, jog 2010-12-30 įsigaliojus BPK 220 straipsnio pakeitimams, prokuroras teismui privalÄjo perduoti visÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , taÄiau teismui perduotoje baudžiamojoje byloje nebuvo jokių duomenų apie kitus 26 buvusius įtariamuosius, apie jų duotus parodymus, taip buvo apribota gynybos teisÄ susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis, apribota ir bylÄ nagrinÄjanÄiam teismui susipažinti su visais tyrimo metu surinktais duomenimis ir iÅ¡siaiÅ¡kinti visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.
Teismo posÄdyje nuteistojo G. C. gynÄjas ir pats nuteistasis praÅ¡Ä patenkinti gynÄjo apeliacinį skundÄ . Nuteistieji M. B., V. B., I. D., D. S. ir A. Å . bei jų gynÄjai praÅ¡Ä patenkinti visų nuteistųjų apeliacinius skundus. Prokuroras praÅ¡Ä nuteistojo G. C. gynÄjo bei nuteistųjų M. B., V. B., I. D.,             D. S. ir A. Å . apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo G. C. gynÄjo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies ir nuosprendis keiÄiamas, kadangi jame iÅ¡dÄstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 p., 3 p., 326 str. 2 d. 2 p.).Nuteistųjų M.
B., V. B., I. D., D. S. ir A. Å . apeliaciniai skundai atmetami (BPK 326 str. 1 d. 1 p.). DÄl nuteistojo G. C. gynÄjo apeliacinio skundo IÅ¡ G. C. gynÄjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis praÅ¡o nuteistÄ jį iÅ¡teisinti dÄl abiejų nusikalstamų veikų, t. y. dÄl pasikÄsinimo nužudyti â pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7 ir        8 punktus bei dÄl neteisÄto Å¡aunamojo ginklo ir Å¡ovinių įgijimo, neÅ¡iojimo ir laikymo â pagal BK 253 str. 1 d.Pirmiausia kolegija atsakys į apelianto argumentus dÄl pasikÄsinimo nužudyti du asmenis.
Nuteistojo G. C. gynÄjo skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kaip įrodymÄ vertino specialisto iÅ¡vadÄ ir kitus duomenis, kurie nebuvo iÅ¡tirti teisiamajame posÄdyje, netiesioginiams įrodymams teismas suteikÄ iÅ¡skirtinÄ reikÅ¡mÄ, o įrodymus, paneigianÄius kaltinimo pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ , teismas nemotyvuotai vertino kritiÅ¡kai, todÄl apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindÄ pavieniais, tarpusavyje nesusijusiais duomenimis.Atsakydama į Å¡iuos skundo argumentus, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nustatant faktines bylos aplinkybes ir renkant bei vertinant įrodymus, nepadarÄ.
Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrÄ bylos aplinkybes, teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo byloje esanÄius įrodymus, kaip to ir reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas, nuosprendį grindÄ teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtais įrodymais, o jo apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dÄstÄ Ä¯rodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetÄ kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus bei iÅ¡vadas, bausmÄs skyrimo motyvus.
Taigi teismas laikÄsi BPK 241 str. 2 d., 242 str. 1 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų. Ä®rodymai byloje gauti teisÄtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo nustatytomis priemonÄmis patikrintas teismo proceso metu, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Teismas nepažeidÄ neÅ¡aliÅ¡kumo principo, įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.PrieÅ¡ingai nei teigia G.
C. gynÄjas, byloje įrodymai įvertinti ne atskirai, atsietai, o aptartas ir įvertintas surinktų duomenų visetas. Apelianto argumentai dÄl įrodymų netinkamo įvertinimo yra deklaratyvÅ«s, neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Å ie skundo teiginiai yra abstraktÅ«s, iÅ¡reiÅ¡kia apelianto subjektyviÄ nuomonÄ ir jokiais logiÅ¡kais bei įtikinamais argumentais nepagrįsti. Taigi esant Å¡ioms aplinkybÄms, nÄra pagrindo teigti, kad apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo pagrįstas prielaidomis ir spÄjimais.
Visi G. C. kaltÄ patvirtinantys įrodymai atitinka BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus lieÄiamumo ir leistinumo reikalavimus ir, remiantis iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaujantis įstatymu, buvo tinkamai iÅ¡tirti ir įvertinti pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismuose atlikus įrodymų tyrimÄ . Ta aplinkybÄ, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo G. C. gynÄjas, nereiÅ¡kia, jog jie įvertinti netinkamai ar juos įvertino Å¡aliÅ¡kas teismas.Apeliantas, aptardamas 2009 m. liepos 26 d. konfliktÄ , įvykusį tarp MarijampolÄs miesto vaikinų ir asmenų, atvykusių iÅ¡ Kauno automobiliu BMW X6, tvirtina, jog byloje nÄra jokių įrodymų, kad G.
C. dalyvavo bent viename susitikime tarp minÄtų asmenų ar buvo įvykio vietoje. Nors G. C. viso proceso metu kaltÄs nepripažino ir neigÄ Å¡audÄs į nukentÄjusiuosius, taÄiau byloje surinkti patikimi įrodymai patvirtina jo kaltÄ. Apeliantas plaÄiai aptaria liudytojo D. S. parodymus, kurie, jo nuomone, yra nepatikimi, kadangi teisiamajame posÄdyje jis paneigÄ savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui bei ikiteisminio tyrimo teisÄjui ir paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ jis G. C. nematÄ.
Be to, gynÄjas nurodo, kad D. S. iÅ¡vis nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ , kadangi apklausos protokolas yra nukopijuotas nuo 2010-03-09 ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no suraÅ¡yto protokolo.Kolegija, atsakydama į Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad D. S. kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus tyrÄjos ir vienÄ kartÄ pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ (t. 4, b. l. 73-74, 79-80, 82-84). Palyginus įtariamojo D. S. papildomos apklausos protokolÄ , suraÅ¡ytÄ 2010-03-09 tyrÄjos (t. 4, b. l. 79-80), ir įtariamojo apklausos protokolÄ , suraÅ¡ytÄ 2010-03-10 ikiteisminio tyrimo teisÄjo (t. 4, b. l. 82-84), daroma iÅ¡vada, jog protokolų turinys yra identiÅ¡kas ir juose užfiksuoti vienodi parodymai, tik skiriasi (keliais sakiniais) įtariamojo parodymai apklausų pradžioje ir paskutinis sakinys protokolų pabaigoje.
Ä®tariamojo D. S. parodymai, prasidedantys sakiniu: ,,< ... > kad įvyko konfliktas tarp L. G. ir tarp asmenų su BMW X6, kad jie susistumdÄâ ir apklausos pabaiga: ,,Tada su I. ar tai telefonu, ar tai susitikÄs kalbÄjausi apie BMW X6 suÅ¡audymÄ , ar jis matÄ kas Äia atsitikoâ yra visiÅ¡kai tapatÅ«s, todÄl laikoma, kad įtariamojo apklausos protokolas apklausus D. S. pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ yra nukopijuotas nuo jo apklausos protokolo pas tyrÄjÄ . Kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog Å¡iuo konkreÄiu atveju yra pažeistos BPK 179, 188, 189 straipsnių nuostatos, nes įtariamojo D.
S. parodymai apklausos metu nebuvo fiksuojami taip, kaip nurodÄ Ä¯tariamasis, o buvo perraÅ¡ytas jo ankstesnis apklausos protokolas, suraÅ¡ytas tyrÄjos.Kadangi Å¡is įtariamojo D. S. apklausos protokolas neatitinka BPK 20 str. 4 d. įrodymams keliamus leistinumo reikalavimus, todÄl jis negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymų Å¡altiniu ir juo nebuvo galima grįsti G. C. kaltÄs. Kolegijos nuomone, atmetus šį įrodymÄ pakanka kitų įrodymų Å¡altinių, paneigianÄių G. C. versijÄ , jog jis nedalyvavo Å¡io nusikaltimo padaryme.Kolegija kaip patikimÄ Ä¯rodymų Å¡altinį laiko D.
S. parodymus, duotus 2010-03-18 parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet jis, dalyvaujant gynÄjui, parodÄ dvi vietas MarijampolÄs mieste: pirmÄ â ant kelio link VilkaviÅ¡kio (kuomet įvykio dienÄ ieÅ¡kojo automobilio BMW X6), kur jis su draugais buvo sustojÄs ir kur pamatÄ G. C.; antrÄ â kur jie su draugais buvo sustojÄ X gatvÄje ir kur dar kartÄ matÄ G. C. (t. 4, b. l. 85-89). Apelianto teiginys, kad D. S. kaltinimui naudingus parodymus davÄ norÄdamas, kad bÅ«tų paleistas iÅ¡ suÄmimo, nepasitvirtino.
IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. S. iÅ¡ suÄmimo buvo paleistas 2010-03-10 (t. 4, b. l. 67-68), o jo parodymai buvo tikrinami vietoje praÄjus 8 dienoms po paleidimo, t. y. 2010 m. kovo 18 d. (t. 4, b. l. 85-89), todÄl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Å¡iuo raÅ¡ytiniu įrodymu priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, o pakeistus D. S. parodymus teisme pagrįstai atmetÄ, nes jis nenurodÄ jokių įtikinamų motyvų, kodÄl anksÄiau tvirtino matÄs G. C. tuomet, kai visi MarijampolÄs mieste ieÅ¡kojo automobilio BMW X6.
D. S. duoti parodymai teisme vertinami kaip siekimas padÄti G. C. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs.Toliau apeliaciniame skunde gynÄjas nesutinka su liudytojo E. J. bei nuteistųjų V. B., I. D. parodymų įvertinimu ir mano, kad jais nepatvirtinta aplinkybÄ, jog įvykio vietoje buvo G. C. ir kad jis apÅ¡audÄ automobilį BMW X6.PažymÄtina, kad ir pirmos apklausos metu, ir apklausiamas kaip įtariamasis pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ E. J. nurodÄ, kad jis įvykio dienÄ kartu su nuteistaisiais, važinÄdami automobiliais MarijampolÄs mieste, ieÅ¡kojo kaunieÄių automobilio BMW X6, kurie buvo sumuÅ¡Ä jų draugÄ L.
G.. BÅ«nant X rajone, A. Å . pasakÄ, kad ,,< ... > C. pasiruoÅ¡Äs â gale miesto laukia X6, kad Å¡iandien geriausia galimybÄ juos ,,suvarytiâ, t. y. sumuÅ¡tiâ. Jis taip pat parodÄ, jog sekanÄiÄ dienÄ sužinojÄs, kad apÅ¡audytas automobilis BMW X6, suprato ,,< ... > kad tai galÄjo padaryti C., nes buvo pasiruoÅ¡Äsâ. Be to, I. D. sakÄ, jog jam bevažiuojant link Kauno, jį aplenkÄ automobilis Audi A4 su užlankstytais numeriais, prie Garliavos matÄ ,,fejerverkusâ, suprato, jog buvo Å¡audoma iÅ¡ automato, o grįžtant į MarijampolÄ jį aplenkÄ tas pats automobilis Audi A4 su užlankstytais numeriais.
E. J. žino, kad Å¡iuo automobiliu važinÄjo G. C. (t. 3, b. l. 36-37, 38-44, 45-47). AukÅ¡Äiau nurodytas aplinkybes E. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 38-44) ir apklaustas kaip liudytojas, kuomet buvo jam nutraukta byla â 2010-01-11 (t. 3, b. l. 48-49, 51-54). Nuteistojo gynÄjo teiginys, kad 2010-01-06 įtariamojo E. J. protokolo tekstas (t. 3, b. l. 36-37) kompiuterinÄs technikos pagalba buvo nukopijuotas į 2010-01-11 liudytojo apklausos protokolÄ (t. 3, b. l. 51-54) nepasitvirtino, kadangi iÅ¡ protokolų turinio matyti, jog tai nÄra identiÅ¡ki tekstai â E. J. esmines įvykio aplinkybes papasakojo vienodai ir nurodÄ analogiÅ¡kus teiginius, pasakytus tiek A.
Å ., tiek     I. D.. Ta aplinkybÄ, jog I. J. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, neturi jokios įtakos vertinant jo parodymus. Apeliantas teigia, jog E. J. parodymais negalima remtis, nes tai tik subjektyvi jo nuomonÄ, nepagrįsta konkreÄiais faktiniais duomenimis. Nors liudytojas E. J. teisiamajame posÄdyje pakeitÄ parodymus ir pradÄjo neigti, jog įvykio dienÄ A. Å ., o po įvykio I. D. kalbÄjo apie tai, kad G. C. buvo pasiruoÅ¡Äs ir laukÄ automobilio BMW X6 gale miesto, šį automobilį galÄjo apÅ¡audyti G.
C., nes jis automobiliu Audi A4 nuvažiavo link Kauno, o po pastebÄtų ties Garliava ,,fejerverkųâ (automato liepsnos), skubiai sugrįžo į MarijampolÄ, taÄiau teisme kolegijos pirmininkui pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, pripažino, jog tuomet nemelavo, sakÄ tiesÄ (t. 6, b. l. 20-21). Nurodytos aplinkybÄs, teisÄjų kolegijos nuomone, neleidžia teigti, kad E. J. ikiteisminiame tyrime nurodÄ ne tikrÄ sias, o iÅ¡galvotas įvykio aplinkybes. TodÄl kolegija sprendžia, kad liudytojas E. J., kaip ir anksÄiau paminÄtas D.
S., teisme pakeisdami savo parodymus, tokiu bÅ«du siekÄ padÄti G. C. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. Kolegija atkreipia apelianto dÄmesį į tai, kad D. S. ir E. J. parodymai ikiteisminiame tyrime sutapo su kitais bylos duomenimis â kaltinamųjų I. D., V. B., nukentÄjusiųjų E. Ž. ir L. Ž. parodymais, specialistų iÅ¡vadomis, automobilio, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolais bei kitais raÅ¡ytiniais įrodymais. Esant tokioms aplinkybÄms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teisingus reikia laikyti ne pakeistus teisme, o bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu duotus D.
S., E. J. parodymus, kurie buvo aptarti anksÄiau ir V. B., I. D. parodymus, apie kuriuos bus pasisakyta dabar.Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas G. C. dÄl pasikÄsinimo nužudyti du žmones, pagrįstai jo kaltÄ grindÄ ir dar vieno įtariamojo, t. y. V. B., parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime. V. B., apklaustas tyrÄjo (t. 1, b. l. 185-187), parodymus patikrinus vietoje (t. 1, b. l. 188-192) ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisÄjo (t. 2, b. l. 2-4), patvirtino, jog jis įvykio dienÄ su G.
M. ir kitais draugais, važinÄdami po MarijampolÄs miestÄ , ieÅ¡kojo kaunieÄių automobilio BMW X6, tarp kurių ir L. G. įvyko konfliktas. PamatÄs ieÅ¡komÄ BMW X6, važiuodamas paskui pasekÄ jį 10-20 km už MarijampolÄs. KitÄ dienÄ susitiko su M. B., kuris pasakÄ: ,,< ... > kad aÅ¡ bÅ«Äiau matÄs kaip Å¡audÄ C., paskui dar pasakÄ, kad grįžo su Audi 200 km per valandÄ greiÄiu į MarijampolÄâ. ,,M. B. pradÄjo pasakoti, kad į BMW X6 Å¡audÄ C.â. PasakÄ ,,pamatytum koks vaizdas, kaip Å¡audÄ C.â.
Apeliantas neteisus tvirtindamas, kad Å¡iais V. B. parodymais negalima tikÄti vien todÄl, kad jų nepatvirtina kartu buvÄs G. M., be to, apklaustas          M. B. taip pat neigÄ sakÄs tokius žodžius. Ta aplinkybÄ, kad Å¡ių V. B. parodymų nepatvirtino kartu buvÄs G. M., neduoda pagrindo aptartus parodymus atmesti. V. B. nurodytas aplinkybes iÅ¡ esmÄs patvirtino E. J. ir D. S.. V. B., kaip nuteistieji D. S., I. D. bei liudytojas E. J. apklausti teisiamajame posÄdyje pakeitÄ parodymus.
V. B. paaiÅ¡kino, jog pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ davÄ G. C. kaltinanÄius parodymus todÄl, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas: tyrÄjai liepÄ pasakyti, kas Å¡audÄ, o jei jis to nepadarys, tuomet draugei, kuri laukÄsi jo vaiko, gali įvykti persileidimas. Kolegija pastebi, kad V. B. apie G. C. įvykdytÄ nusikaltimÄ parodymus davÄ ikiteisminio tyrimo teisÄjui (t. 2, b. l. 2-4), apklausoje dalyvavo jo interesams atstovaujantis gynÄjas, tad ir gynÄjas, ir V. B. po apklausos jokių pastabų nepareiÅ¡kÄ, su protokolo turiniu sutiko ir protokolÄ pasiraÅ¡Ä.
Beje, V. B. savo ranka paraÅ¡Ä: ,,Man, perskaityta iÅ¡ mano žodžių suraÅ¡yta teisingaiâ. Taip pat apklausos protokole nurodyta, kad V. B. parodymus davÄ gera valia; jo niekas nevertÄ, nepraÅ¡Ä duoti parodymų, niekas jam nedarÄ psichologinio ar kitokio spaudimo duoti parodymus. Aptartas apklausos protokolas paneigia apelianto versijÄ , kad V. B. tokius parodymus davÄ dÄl patirto psichologinio spaudimo. Be to, apelianto teiginiai yra deklaratyvÅ«s â byloje nÄra jokių duomenų, kad V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas psichologinis poveikis.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai rÄmÄsi nuteistojo I. D. parodymais, kadangi jis teisiamajame posÄdyje davÄ kitokius parodymus, o jo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino kiti asmenys, t. y. A. Å ., L. G., L. R.. Be to, apelianto nuomone, I. D. buvo paleistas iÅ¡ suÄmimo iÅ¡ karto, kai tik davÄ G. C. kaltinanÄius parodymus.Kolegija, atsakydama į Å¡iuos skundo argumentus, pažymi, jog I. D. parodymais pagrįstai buvo vadovautasi priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, nes jo nurodytas aplinkybes, t. y. kad G.
C. laukia už miesto ir kad jam su kitais važiuojant link Kauno, juos aplenkÄ automobilis Audi A4 su užlenktais galiniais numeriais, kuriuo važiavo G. C., patvirtino V. B., E. J., I. D., D. S.. I. D., apklaustas kaip įtariamasis, davÄ iÅ¡samius parodymus apie tai, kad prie X ežero buvo sumuÅ¡ti A. Å . ir L. G. tų vaikinų iÅ¡ Kauno, kurie važinÄjosi automobiliu BMW X6, todÄl jie nutarÄ jiems atkerÅ¡yti ir važinÄdami po MarijampolÄs miestÄ ieÅ¡kojo automobilio BMW X6. VÄliau L. G. ar A.
Å . jam pasakÄ, jog G. C. laukia kaunieÄių automobilio gale MarijampolÄs miesto. Kai I. D. kartu su D. S., L. R. važiavo link Kauno, juos dideliu greiÄiu aplenkÄ G. C. automobilis Audi A4 su užlenktais numeriais. Neprivažiavus Garliavos, pamatÄ Ä¯ viršų kylanÄias baltos spalvos liepsnas ir visi iÅ¡ to padarÄ iÅ¡vadÄ , kad Garliavoje galÄjo įvykti susiÅ¡audymas tarp G. C. ir BMW važiavusių asmenų (t. 4, b. l. 35-37). ApeliacinÄs instancijos teisme apklausta liudytoja N. U. (buvusi O.), kuri ikiteisminiame tyrime apklausÄ I.
D., parodÄ, jog parodymus jis davÄ niekieno nepraÅ¡omas ir neverÄiamas. Kadangi įtariamojo I. D. parodymai buvo patikrinti teisme (BPK 276 str. 4 d.), todÄl jie laikomi patikimu įrodymų Å¡altiniu ir jais buvo galima vadovautis priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Be to, I. D. buvo apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ (t. 4, b. l. 39-40), taÄiau jo parodymai nÄra tokie informatyvÅ«s, taÄiau jis vis tik patvirtino anksÄiau duotus parodymus, t. y. kad visi ieÅ¡kojo automobiliu BMW X6 važiavusių asmenų, juos ketino ne sumuÅ¡ti, o tik iÅ¡siaiÅ¡kinti ir kad juos aplenkÄ automobilis Audi A4 su užlenktais numeriais.
Esant Å¡ioms aplinkybÄms, kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog I. D. parodymais nebuvo galima grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kolegija atkreipia apelianto dÄmesį į tai, kad A. Å ., L. G., L. R. kaip ir visa eilÄ kitų asmenų buvo įtariami prisidÄjÄ prie Å¡io nusikaltimo padarymo, todÄl jie neigÄ ne tik savo kaltÄ, bet ir kÄ nors žinantys apie G. C. padarytÄ nusikaltimÄ . I. D. ikiteisminis tyrimas dÄl pasikÄsinimo nužudyti du asmenis dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžianÄių jo kaltÄ (t. 4, b. l. 41-42).GynÄjas teigia, kad grindžiant apkaltinamÄ jį nuosprendį asmens, kuris nebuvo apklaustas teisme ar ikiteisminio tyrimo teisÄjo dalyvaujant baudžiamojon atsakomybÄn traukiamam asmeniui, parodymais, bÅ«tų pažeidžiama Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte bei BPK 44 str. 7 d. numatyta įtariamojo (kaltinamojo) teisÄ užduoti klausimus kaltinimui naudingus parodymus duodantiems liudytojams.
Å iuo konkreÄiu atveju nebuvo pažeistos Å¡ių įstatymų nuostatos, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad G. C. buvo sulaikytas 2009-08-26, tÄ paÄiÄ dienÄ jam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ pagal BK 187 str.    2 d. dÄl M. M. mamai R. M. priklausanÄio namo MarijampolÄs mieste padegimo ir pats apklaustas (t. 3, b. l. 154-162). Visi kiti nuteistieji (iÅ¡skyrus M. B.), o taip pat E. J. buvo sulaikyti, įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ ir apklausti įtariamaisiais ne dÄl R. M. namo padegimo, o dÄl pasikÄsinimo nužudyti E. ir L.
Ž. pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., todÄl apklausų metu užtikrinti G. C. dalyvavimÄ nebuvo jokio įstatyminio pagrindo. Kolegija atkreipia apelianto dÄmesį į tai, kad BPK 44 str. 7 d. nuostatose yra įtvirtinta įtariamojo ar kaltinamojo teisÄ, kuriÄ jis turi, t. y. ,,< ... > pats apklausti liudytojus arba praÅ¡yti, kad liudytojai bÅ«tų apklausti < ... >â, bet nuteistieji ir E. J., kurie davÄ G. C. kaltinanÄius parodymus, tuo metu buvo apklausti ne kaip liudytojai, o kaip įtariamieji, todÄl jis neturÄjo jokios teisÄs dalyvauti kitų įtariamųjų apklausoje ir užduoti jiems klausimus.
Apklausų metu nebuvo pažeisti BPK 179, 188, 189 straipsniuose numatyti reikalavimai. G. C. gynÄjas nesutinka su D. S., E. J., V. B., I. D. parodymais dar ir dÄl to, kad jie įvykio vietoje nebuvo, paties įvykio (apÅ¡audymo) nematÄ, kas sÄdÄjo automobilyje, kas Å¡audÄ taip pat nematÄ ir nieko nežino apie ginklÄ . Taip pat gynÄjas teigia, kad jų parodymai nesusieti, nes jie informacijÄ iÅ¡ kitų asmenų girdÄjo atskirai, skirtingomis aplinkybÄmis, skirtingose vietose, juos paneigÄ pirminiai informacijos Å¡altiniai.PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, D.
S., E. J., V. B., I. D. parodymai vertinami ne kaip nuogirdos ar gandai, o kaip patikimi įrodymų Å¡altiniai, kurie, kartu su kitais įrodymais, buvo pakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.Nustatant faktines bylos aplinkybes ir priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo pagrįstai vadovautasi aukÅ¡Äiau aptartų nuteistųjų, liudytojo E. J., nukentÄjusiųjų E. ir L. Ž. parodymais bei byloje esanÄiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Bylos duomenimis nustatyta, kad visi nuteistieji, taip pat liudytojai E. J., P. K. buvo geri draugai, bendravo seniai, kartu leisdavo laisvalaikį, todÄl jie neturÄjo jokio tikslo ar motyvo apkalbÄti G.
C.. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatos, jog teismas, vertindamas atskirų įrodymų Å¡altinių savarankiÅ¡kÄ Ä¯rodomÄ jį turinį bei jų sÄ sajÄ su kitais bylos duomenimis, turi atsižvelgti į subjektyviosios kilmÄs įrodymų Å¡altinio (asmens) santykį su kaltinamuoju, teikiamos informacijos svarbÄ paties kaltinamojo ar liudytojo asmeniniams interesams ir pan. (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-440/2010). Asmenų (liudytojų, nukentÄjusiųjų) parodymai gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, duoti gera valia, be paÅ¡alinÄs įtakos, sugebant bÅ«ti pakankamai objektyviems dÄl nagrinÄjamos bylos aplinkybių .
IÅ¡vada dÄl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sulyginus su kitais byloje esanÄiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių. Nuteistieji D. S., I. D., V. B., E. J., apklausti kaip įtariamieji, parodymus davÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka, jų teisÄms apklausų metu atstovavo gynÄjai, jie patys patvirtino apie suraÅ¡ytų parodymų teisingumÄ , beje, kai kurie iÅ¡ jų G. C. kaltinanÄius parodymus davÄ ir apklausiami ikiteisminio tyrimo teisÄjo. Taigi pripažįstant G.
C. kaltu pagrįstai remtasi aukÅ¡Äiau aptartais parodymais, atitinkanÄiais nukentÄjusiųjų parodymus, automobilio BMW X6, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolus bei specialistų iÅ¡vadas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nustatant faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pagrįstai buvo vadovautasi V. B., D. S., I. D., E. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo patvirtinti parodymų patikrinimo vietoje metu ir kurie visiÅ¡kai atitiko kitus byloje surinktus įrodymus, o teisiamajame posÄdyje jų duotus parodymus atmetÄ ir įvertino kaip siekimÄ iÅ¡vengti patiems ir padÄti G.
C. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. Å ių asmenų parodymus kolegija negali laikyti visiÅ¡kai nuosekliais ir iÅ¡samiais, taÄiau jie yra pakankamai detalÅ«s ir papildo vieni kitus, o esminÄse detalÄse sutampa. Jų parodymai negali bÅ«ti ir visiÅ¡kai vienodi, kadangi jie, MarijampolÄs mieste ieÅ¡kodami kaunieÄių automobilio BMW X6, važinÄjo skirtingomis maÅ¡inomis ir buvo skirtingose vietose, o po to visi persekiojo šį automobilį važiuodami link Kauno, o, likus apie 10 km iki Garliavos, kažkas iÅ¡ draugų atsiuntÄ SMS žinutÄ, jog visi apsisuktų ir sugrįžtų į MarijampolÄ.
Apeliantas neteisus teigdamas, kad nuosprendyje neteisingai nurodyti nukentÄjusiosios        L. Ž. parodymai apie tai, kad įvykio metu, kada buvo apÅ¡audytas jos vairuojamas automobilis, ji matÄ liepsnas. Tokio teiginio nuosprendyje nÄra. IÅ¡ nuosprendžio Å¡eÅ¡tame puslapyje (arba t. 6, b. l. 136) iÅ¡dÄstytų L. Ž. parodymų matyti, kad nukentÄjusioji teigÄ, jog ,,Å¡audÄ vienas asmuo nuo galinÄs Audi automobilio sÄdynÄs, Å¡audÄ greitai, kaip iÅ¡ automato, matÄ ginklo vamzdį ar liepsnasâ.
IÅ¡ teisiamojo posÄdžio protokolo matyti, kad posÄdžio metu buvo perskaityti nukentÄjusiosios L. Ž. parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, kuriuos ji patvirtino (t. 1, b. l. 131-137, t. 6, b. l. 24). Ikiteisminio tyrimo metu ji taip nurodÄ, jog ji pro atidarytÄ langÄ (už vairuotojo sÄdynÄs) matÄ ginklÄ ilgu vamzdžiu, nukreiptÄ Ä¯ jų automobilį, iÅ¡ kurio buvo Å¡audoma, taÄiau liepsnų nematÄ (t. 1, b. l. 134-135).Specialisto iÅ¡vadoje (t. 1, b. l. 65-71) konstatuojama, kad tirti pateiktos 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) Å¡ovinių trys kulkos, paimtos automobilio BMW X6 (valst.
Nr. duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros metu, viena kulka paimta 2009-07-27 įvykio vietos apžiÅ«ros metu, penkios tÅ«telÄs, paimtos 2009-07-27 įvykio vietos apžiÅ«ros metu, tikimiausia buvo Å¡autos Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistolete-kulkosvaidyje. Atmetamas kaip nepasitvirtinÄs skundo argumentas, jog buvo Å¡audyta iÅ¡ ginklo su duslintuvu, kadangi vieninteliai įvykio liudytojai â nukentÄjusieji Å¡ios aplinkybÄs nenurodÄ, taip pat tai nebuvo žinoma ir kitiems nuteistiesiems.Apeliantas, ginÄydamas nukentÄjusiosios L.
Ž. parodymus dÄl automobilio Audi modelio, spalvos, bando įtikinti teismÄ , jog G. C. niekas nesieja su L. Ž. matytu automobiliu Audi, iÅ¡ kurio buvo apÅ¡audytas E. ir L. Ž. automobilis. NukentÄjusiosios parodymus dÄl automobilio Audi apibÅ«dinimo papildÄ nuteistieji V. B., E. J., I. D. ir D. S.. Jie parodÄ, kad automobilis Audi A4 Å¡viesios spalvos su užlenktais galiniais valstybiniais numeriais, važiavÄs dideliu greiÄiu ir aplenkÄs jų automobilius, važiavusius link Kauno, buvo G. C.. VisiÅ¡kai nesvarbu, kad minÄtas automobilis anksÄiau priklausÄ L.
G., o buvo registruotas G. L. tÄvų vardu, svarbu tai, kad įvykio metu Å¡iuo automobiliu naudojosi G. C. ir iÅ¡ jo buvo Å¡audoma į nukentÄjusiuosius. Teisiamojo posÄdžio metu prokurorÄ pateikÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 65-1-01121-09, kuri buvo apžiÅ«rÄta: matyti, jog Å¡io nusikaltimo padarymu buvo įtarti dar dvideÅ¡imt asmenų, kurių tarpe buvo ir L. G. (t. 6, b. l. 62-63). Jam pasislÄpus, buvo paskelbta paieÅ¡ka (t. 6, b. l. 32), o galiausiai 2011-05-18 Kauno apygardos prokurorÄ priÄmÄ nutarimÄ nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžianÄių jo kaltÄ dÄl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 187 str. 2 d.Kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(6621)-ISI-523 (t. 1, b. l. 65-71), kadangi ji atitinka specialisto iÅ¡vadai keliamus reikalavimus, todÄl ji teisÄtai pripažinta leistinu įrodymu, kuriuo pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi sprÄsdamas G.
C. baudžiamosios atsakomybÄs klausimÄ . Kadangi nuteistieji V. B., I. D. ir liudytojas E. J. buvo įsitikinÄ, kad automobilį BMW X6 apÅ¡audÄ tikrai G. C., o įvykio vietoje ir iÅ¡ Å¡io automobilio buvo iÅ¡imtos 9 mm kalibro LUGER Å¡ovinių kulkos ir tÅ«telÄs, todÄl specialistas davÄ tikimiausiÄ iÅ¡vadÄ , kad jos buvo Å¡autos Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistolete-kulkosvaidyje. Jokių kitų duomenų, kad surastos Å¡ovinių kulkos bÅ«tų Å¡autos iÅ¡ kito ginklo, byloje nÄra. PlaÄiau apie tai, kokiu bÅ«du    G.
C. disponavo Å¡aunamuoju ginklu, bus pasisakyta vÄliau.Apeliantas, ginÄydamas visus byloje surinktus įrodymus, nesutinka su jų vertinimu, taÄiau, tai, kad byloje surinkti duomenys buvo įvertinti ne taip, kaip pageidavo gynÄjas ir G. C., Å¡ie įrodymai nelaikomi niekiniais.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisÄtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybÄ, turinÄiÄ reikÅ¡mÄs baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡sprÄsti ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.
Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisÄjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. TeisÄjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 1-5 dalys). Ä®statymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dÄstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetÄ kitus įrodymus (BPK 305 str. 1 d. 2 p.).
Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dÄl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dÄl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. DÄl to kaltininkui nepriimtinos teismų iÅ¡vados dÄl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujanÄios įstatymui.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apygardos teismas itin iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posÄdyje patikrino byloje esanÄius teisÄtais bÅ«dais gautus duomenis, t. y. apklausÄ visus nuteistuosius, nukentÄjusiuosius E. ir L.
Ž., liudytojus R. M., K. Ž., A. B., L. O., E. J., P. K., L. R., M. M., L. J., L. G., A. M., specialistÄ bei raÅ¡ytinius įrodymus, turinÄius reikÅ¡mÄs bylai nagrinÄti. Teismas, vertindamas įrodymus, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, laikÄsi BPK       20 str. 5 d. nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrÄ bei analizavo tiek G. C. kaltinanÄius, tiek teisinanÄius įrodymus. Nuosprendį teismas pagal BPK 301 str. 1 d. reikalavimus pagrindÄ teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtais įrodymais, pagarsinÄs atskirus procesinius veiksmus aiÅ¡kinosi priežastis, kodÄl nuteistieji ir liudytojai keitÄ parodymus, Å¡alino prieÅ¡taravimus ir laikydamasis BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nurodÄ ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetÄ kitus â G.
C. teisinanÄius â įrodymus. Kolegija sprendžia, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nebuvo pažeistos BPK 20 str. 5 d., 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos.Teismų praktika rodo, jog ne visada nusikaltimo aplinkybÄs ir veikÄ padariusio asmens kaltÄ yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinÄjimas netiesioginiais įrodymais yra sudÄtingesnis, taÄiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama kaltÄ, jeigu tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.
Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius â ir vieni, ir kiti įrodinÄjimo proceso elementai. BPK 20 str. 5 d. prasme svarbu, kad Å¡ie įrodymai bÅ«tų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma. Å ioje konkreÄioje byloje G. C. kaltÄ yra grindžiama ne tik tiesioginiais (nukentÄjusiųjų, liudytojų parodymai, specialistų iÅ¡vados, kiti raÅ¡ytiniai įrodymai), bet ir netiesioginiais įrodymais, t. y. nuteistųjų V. B., I. D., D. S., liudytojo      E. J. parodymais.
Jų apklausų, parodymų patikrinimų vietoje protokolai patvirtina, jog esmines nusikalstamos veikos aplinkybes jie sužinojo vieni iÅ¡ kitų (patys betarpiÅ¡kai įvykio nematÄ) bei iÅ¡ liudytojų, kuriems vÄliau buvo nutraukta baudžiamoji byla dÄl to paties įvykio. Be to, apeliaciniame skunde nesutinkama ir su liudytojų K. Ž., R. M., M. M., A. B., L. O.,    P. K., L. R., L. J., A. M. parodymais ir teismo duotu jų įvertinimu. Dar kartÄ Â kolegija pažymi, kad tai, jog Å¡ių liudytojų parodymai buvo įvertinti ne taip, kaip pageidavo apeliantas ir G.
C., nerodo teismÄ buvus Å¡aliÅ¡ku. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, liudytojų P. K., L. R., L. J., A. M. parodymai nepaneigia ikiteisminio tyrimo metu duotus E. J., V. B., I. D., D. S. parodymus, kadangi tiek prieÅ¡ įvykį, tiek įvykio metu jie visi nebuvo kartu, nebuvo vienoje vietoje (po MarijampolÄs miestÄ ir važiuodami link Kauno persekiodami automobilį BMW X6, važinÄjo skirtingais automobiliais), todÄl negirdÄjo ir negalÄjo iÅ¡girsti tų pokalbių ir frazių, kurias girdÄjo E. J., V. B., I.
D. ir D. S.. Kolegija taip pat sprendžia, kad apelianto nurodyti liudytojai, vienaip ar kitaip susijÄ su jų persekiojamu automobiliu BMW X6, nebuvo nuoÅ¡irdÅ«s proceso metu ir, siekdami iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs, davÄ neteisingus parodymus, t. y. nuslÄpÄ tikrÄ sias įvykio aplinkybes arba iÅ¡vis neigÄ dalyvavÄ tos dienos ir nakties įvykiuose. GynÄjas taip pat savaip interpretuoja nukentÄjusiosios L. Ž. parodymus ir teigia, jog automobilyje Audi buvo 4 asmenys, todÄl bÅ«tina nustatyti ne tik kiekvieno iÅ¡ jų tapatybÄ, bet ir jų vaidmenį.
Kolegija sprendžia, kad Å¡ie apelianto teiginiai yra hipotetiniai, kadangi nÄ vienas apklaustas asmuo ne tik kad nenurodÄ, kas kartu su     G. C. važiavo automobilyje Audi A4, bet neįvardijo ir tų asmenų atliktų veiksmų. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų apie asmenis, vykusius Å¡iuo automobiliu, todÄl kategoriÅ¡kai tvirtinti, kad Audi A4 buvo bÅ«tent keturi asmenys, nÄra jokio pagrindo. Be to, L. Ž., ikiteisminiame tyrime davusi parodymus apie Å¡iuos asmenis, teisme negalÄjo kategoriÅ¡kai patvirtinti, jog buvo keturiese, tik nurodÄ, jog ,,< ... > buvo daugiau nei du asmenysâ (t. 6, b. l. 23-24).
Atkreipiamas dÄmesys į tai, kad G. C. viso proceso metu kaltÄs nepripažino ir kategoriÅ¡kai neigÄ dalyvavÄs persekiojant automobilį BMW X6 ir pasikÄsinÄs nužudyti E. ir L. Ž.. G. C. pateikÄ versijÄ , kad įvykio metu jis buvo su Å¡eima namuose (t. 6, b. l. 104-105). IÅ¡ byloje esanÄių nutarimų matyti, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas ir dÄl L. R., G. M., L. G. (t. 6, b. l. 35-38), o prokurorei pateikus baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 65-1-01121-09, kuri yra iÅ¡skirta į atskirÄ dÄl jau anksÄiau iÅ¡vardintų asmenų, buvo pagarsinta bylos medžiaga, byla apžiÅ«rÄta teisme, su ja susipažino visi proceso dalyviai, tarpe jų ir G.
C. gynÄjas (t. 6, b. l. 62-64), susipažinimui bylos nagrinÄjime buvo skelbta pertrauka ir pasiÅ«lyta proceso dalyviams, susipažinus su pateikta byla, pareikÅ¡ti praÅ¡ymus, taÄiau jokių praÅ¡ymų nebuvo pareikÅ¡ta.Atkreipiamas dÄmesys ir į tai, kad baudžiamoji byla buvo perduota teismui tik dÄl G. C.,       V. B., A. Å ., I. D., D. S. ir M. B. (t. 5, b. l. 57-59), todÄl teismas bylÄ iÅ¡nagrinÄjo ir priÄmÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį tik dÄl jų ir jų padarytų nusikalstamų veikų, todÄl teismas, vadovaudamasis BPK 255 str. 1 d. nuostatomis, negalÄjo pažeisti nagrinÄjimo teisme ribų.
Å iais motyvais yra paneigiami apeliacinio skundo argumentai dÄl nusikaltimo bendrininkų nenustatymo ar ne visos bylos medžiagos nepateikimo teismui.BPK 7 str. numato, kad kaltinimo ir gynybos Å¡alys bylų nagrinÄjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, pateikti praÅ¡ymus, ginÄyti kitos Å¡alies argumentus ir pareikÅ¡ti savo nuomonÄ visais klausimai, kylanÄiais nagrinÄjant bylÄ ir turinÄiais reikÅ¡mÄs jos teisingam iÅ¡sprendimui. Pirmosios instancijos teismas, nagrinÄdamas bylÄ , tenkino G.
C. ir jo gynÄjo praÅ¡ymus dÄl dokumentų iÅ¡reikalavimo, liudytojų apklausos ir dÄl to skelbdavo bylos nagrinÄjime pertraukas. Å iuo konkreÄiu atveju nÄra pažeistos BPK 7 str. nuostatos, nes apeliantas iÅ¡ esmÄs ginÄija visų jo atstovaujamajam nepalankių įrodymų vertinimÄ .Apelianto skundo argumentas, jog bylÄ iÅ¡nagrinÄjo Å¡aliÅ¡kas teismas, visiÅ¡kai nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.
įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimÄ teisÄ, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinÄtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Å ias nuostatas detalizuoja ir BPK 58 str., kuriame yra pateiktas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurioms esant, teisÄjas negali bÅ«ti laikomas neÅ¡aliÅ¡ku ir galinÄiu byloje priimti objektyvų sprendimÄ . Apeliantas skunde nenurodÄ nÄ vienos iÅ¡ Å¡iame įstatyme numatytos aplinkybÄs. Byloje nÄra duomenų, kad bylÄ nagrinÄjÄ pirmosios instancijos teismo teisÄjai bÅ«tų buvÄ Å¡aliÅ¡ki, neobjektyvÅ«s, suinteresuoti bylos baigtimi, ar bÅ«tų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, nereiÅ¡kia, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Taip pat byloje nebuvo pažeistos G. C. teisÄs, įtvirtintos BPK 21 str., 22 str. bei 44 str., o apelianto nurodytas argumentas, jog buvo apribota gynybos teisÄ susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis atmetamas kaip nepasitvirtinÄs, nes jau anksÄiau buvo aptarta ir pasisakyta, kad gynybos teisÄs buvo visiÅ¡kai realizuotos teisme G. C. ir jo gynÄjui susipažinus su visa baudžiamosios bylos Nr. 65-1-01121-09 medžiaga (t. 6, b. l. 62-64).
Nuteistojo G. C. gynÄjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dÄl psichofiziologinio tyrimo rezultatų leistinumo, patikimumo pabrÄžia, jog jis neatitinka baudžiamojo proceso mokslo doktrinos, teismų praktikos reikalavimų, įstatymų nuostatų ir plaÄiai iÅ¡dÄsto savo argumentus. Kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo teiginius, pažymi, kad Å¡iuo klausimu nÄra vieningos nuomonÄs teismų praktikoje. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad toks tyrimas negali bÅ«ti laikomas patikimu įrodymų Å¡altiniu â tai prieÅ¡tarauja BPK    20 str. iÅ¡dÄstytoms nuostatoms.
Å io straipsnio treÄioje dalyje yra nurodyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybÄ, turinÄiÄ reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡sprÄsti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisÄjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 str. 2 d.). IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. C. kaltu, rÄmÄsi specialisto iÅ¡vada (t. 1, b. l. 106-111), gauta atlikus įtariamojo M. B. psichofiziologinį tyrimÄ , panaudojant poligrafÄ .
M. B., kaip ir kitiems asmenims Å¡ioje byloje, buvo pareikÅ¡tas kaltinimas pagal LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p. 7 p. pasikÄsinus nužudyti E. ir L. Ž. kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du. M. B. buvo sulaikytas 2009-08-26 ir ne kartÄ apklaustas kaip įtariamasis, taÄiau kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, jog apie E. Ž. apÅ¡audymÄ Å¾ino tik iÅ¡ žiniasklaidos (t. 4, b. l. 112, 190-192, 194, t. 5, b. l. 4-5, 8-10). M. B. psichofiziologinis tyrimas panaudojant poligrafÄ atliktas tik po metų, t. y. 2010-08-27.
Ikiteisminis tyrimas dÄl pasikÄsinimo nužudyti E. ir L. Ž. jam nutrauktas 2010-12-21 nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžianÄių jo kaltÄ (t. 5, b. l. 13-14).Nuosprendyje teismas aptarÄ tik keturias M. B. psichofiziologines reakcijas į užduotus klausimus, taÄiau iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad tokių tiriamojo reakcijų buvo labai daug. PlaÄiai Å¡ios M. B. psichofiziologinÄs reakcijos aptariamos ir gynÄjo apeliaciniame skunde. Reikia sutikti su apelianto teiginiu, kad palyginus visas psichofiziologines reakcijas tarpusavyje, matyti akivaizdÅ«s prieÅ¡taravimai ir logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinantys neatitikimai.
Specialisto iÅ¡vadoje užfiksuota M. B. kÅ«no reakcija į tyrimÄ atlikusio specialisto paruoÅ¡tus klausimus, susijusius su nusikaltimu, buvo įvairiapusÄ ir mažai informatyvi, kadangi į vienÄ klausimÄ buvo gautos ne viena, o kelios reakcijos. Pavyzdžiui, į klausimÄ : ,,Ar žinote, kuris asmuo tÄ dienÄ vairavo automobilį, iÅ¡ kurio buvo apÅ¡audytas BMW X6?â, buvo gautos net keturios M. B. psichofiziologinÄs reakcijos į atsakymus: ,,G.â, ,,C.â, ,,L.â, ,,tiesiog nežinote, kas vairavoâ.
PanaÅ¡iai buvo reaguota ir į kitus klausimus. Nuosprendyje konstatuojama, jog buvo užfiksuotos M. B. psichofiziologinÄs reakcijos į atsakymus, kad automobilyje, iÅ¡ kurio buvo apÅ¡audytas BMW X6, sÄdÄjo G. C., kad į kaunietį ar automobilį BMW X6 Å¡audÄ G. C. ir jomis vadovautasi priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. PrieÅ¡ingai nei teigiama nuosprendyje, kolegija sprendžia, kad nei Å¡io psichofiziologinio tyrimo specialisto iÅ¡vada, nei specialisto V. S. paaiÅ¡kinimais teisme nebuvo galima vadovautis grindžiant G.
C. kaltÄ, kadangi M. B. psichofiziologinÄs reakcijos į atsakymus buvo prieÅ¡taringos, nenuoseklios ir mažai informatyvios. Kolegija pažymi, kad ir atmetus šį įrodymų Å¡altinį ir juo nesivadovaujant, byloje pakanka kitų â tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, kurie buvo aptarti anksÄiau G. C. kaltei pagrįsti.Apibendrinant kas pasakyta, be aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytų motyvų, teisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad Poligrafo naudojimo įstatymo 4 str. 2 d. numato, kad Å¡io įstatymo 5 str. 3 d. numatytais atvejais tyrimo subjektai tiria poligrafu tuos asmenis, kurių tarnyba susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja: atitinkamos institucijos valstybÄs tarnautojus, pareigÅ«nus ir karius, taip pat asmenis, atrinktus tarnybai, jeigu to praÅ¡o kitos Lietuvos Respublikos tarnybos institucijos.
Å iame įstatyme nenumatyta, jog tyrimas poligrafu atliekamas pagal įtariamo ar kaltinamo asmens pageidavimÄ , siekiant patikrinti jo ar kito asmens parodymus.BPK 20 str. numato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisÄtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Tyrimas poligrafu nÄra įteisintas baudžiamojo proceso kodekse, o Poligrafo naudojimo įstatymas nesiejamas su baudžiamuoju procesu. Teismas gali naudoti tik tas priemones, kurias numato baudžiamojo proceso kodeksas.
Kaip minÄta, nuosprendis yra keiÄiamas dÄl dalies nuosprendyje iÅ¡dÄstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p.).Nuteistojo G. C. nusikalstama veika, numatyta BK 253 str. 1 d. dÄl neteisÄto Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų įgijimo ir laikymo, yra neįrodyta, todÄl Å¡i nuosprendžio dalis turi bÅ«ti panaikinta. TaÄiau nuosprendžio dalis, kuria G. C. pagal BK 253 str. 1 d. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisÄto Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų neÅ¡iojimÄ yra teisÄta ir pagrįsta.Nuteistojo G.
C. gynÄjas, ginÄydamas G. C. nuteisimÄ pagal BK 253 str. 1 d., tvirtina, kad joks ginklas nebuvo surastas ir nÄra įrodymų, patvirtinanÄių, jog G. C. apskritai disponavo kokiu nors Å¡aunamuoju ginklu. IÅ¡ tiesų Å¡aunamasis ginklas, iÅ¡ kurio buvo Å¡auta ir pasikÄsinta į dviejų žmonių gyvybes bei sunkiai sutrikdyta E. Ž. sveikata, nebuvo surastas. TaÄiau nuteistųjų D. S.,        I. D., V. B., liudytojo E. J. parodymais nustatyta, jog jiems įvykio vakarÄ tapo žinoma, kad į nukentÄjusiuosius Å¡audÄ bÅ«tent G.
C., kuris prieÅ¡ įvykį laukÄ nukentÄjusiųjų už miesto. TÄ aplinkybÄ, kad iÅ¡ pravažiuojanÄio automobilio Audi buvo apÅ¡audytas automobilis BMW X6, patvirtino nukentÄjusioji L. Ž.. Ji parodÄ, jog ,,,< ... > Å¡audÄ greitai, kaip iÅ¡ automato < ... >â, matÄ ginklo vamzdį, nukreiptÄ Ä¯ jų automobilį. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad aptarti įrodymai patvirtina pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G. C. iki įvykio, t. y. 2009 m. liepos 27 d., neturÄdamas leidimo, neteisÄtai disponavo Å¡aunamuoju ginklu-Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistoletu-kulkosvaizdžiu ir ne mažiau trylika 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) Å¡oviniais.
Nors Å¡aunamasis ginklas nebuvo surastas, taÄiau nustatyta, kad G. C. turÄtu ginklu buvo pasikÄsinta į nukentÄjusiuosius ir sunkiai sutrikdyta E. Ž. sveikata. Nusikalstamų veikų padarymo įrankio neradimas ir jo neiÅ¡tyrimas nereiÅ¡kia, kad vertinant kitus iÅ¡tirtus įrodymus negali bÅ«ti nustatyta kaltinamojo kaltÄ padarius tiek BK 253 str. 1 d., tiek BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p. numatytas nusikalstamas veikas (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-406/2012).BK 253 str. 1 d. dispozicija numato baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ už neteisÄtÄ (neturint leidimo) Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimÄ , įgijimÄ , laikymÄ , neÅ¡iojimÄ , gabenimÄ ar realizavimÄ .
Tai reiÅ¡kia, jog pagal BK 253 str. 1 d. nusikalstamai neteisÄtas disponavimas Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis gali reikÅ¡tis minÄtomis nusikalstamomis veikomis. Kiekviena iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų atitinka iÅ¡ esmÄs savarankiÅ¡kÄ nusikaltimų sudÄtį, todÄl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ BK 253 str. 1 d. paminÄtų veikų.Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK     253 str. 1 d. nurodytų veikų padarymÄ , byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktÄ ar apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtais įrodymais, nekeldamas nÄ vienos iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų įrodinÄjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.
Tokia teismų praktika susiformavo po Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo PlenarinÄje sesijoje priimtos kasacinÄs nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009.Å iuo konkreÄiu atveju teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, apkaltinamajame nuosprendyje privalÄjo iÅ¡dÄstyti įrodyta pripažintos kiekvienos alternatyvios nusikalstamos veikos aplinkybes: nurodyti kada, kur, iÅ¡ kokio Å¡altinio, kokiomis aplinkybÄmis G. C. įgijo ir laikÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ bei ne mažiau trylika Å¡ovinių.
Nuosprendyje nÄra jokių įrodymų, pagrindžianÄių Å¡ias teismo iÅ¡vadas (BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Esant Å¡ioms aplinkybÄms naikinama nuosprendžio dalis dÄl G. C. nuteisimo pagal BK 253 str. 1 d. už tai, kad jis neteisÄtai įgijo ir laikÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ â Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistoletÄ -kulkosvaizdį ir ne mažiau kaip trylika 9 mm kalibro LUGER Å¡ovinių, nes jo kaltÄ nÄra įrodyta. Tuo tarpu kita nuosprendžio dalis, kuria jis nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. už tai, kad minÄtÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis neteisÄtai neÅ¡iojo iki 2009 m. liepos 27 d., yra pagrįsta ir paliekama galioti.ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡analizavÄs ir įvertinÄs byloje surinktus ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtus įrodymus, o taip pat iÅ¡analizavÄs ir aptarÄs iÅ¡tirtus įrodymus Å¡iame teisme sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dÄl G.
C. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 ir 7 punktus yra pagrįstos, taÄiau neįrodyta, kad jis pasikÄsino nužudyti E. ir L. Ž. dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, todÄl Å¡is kvalifikuojantis požymis Å¡alinamas.Pažymima, kad BK 22 str. 1 d. numatyta, jog pasikÄsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyÄinis veiksmas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dÄl nuo kaltininko valios nepriklausanÄių aplinkybių.
Nustatant nusikaltimo, kuris nutrÅ«ko pasikÄsinimo stadijoje požymius, atskleidžiant kaltininko tyÄiÄ , bÅ«tina nustatyti valinį jos turinį, siekimÄ apibrÄžtų padarinių, kurie neatsiranda dÄl priežasÄių, nepriklausanÄių nuo kaltininko valios. TodÄl, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi bÅ«ti tiksliai nustatyta, kokio konkreÄiai rezultato kaltininkas siekÄ. BK 129 str. numatyta veika yra tyÄinis nusikaltimas, kuris gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyÄia, taÄiau tais atvejais, kai veika nutrÅ«ksta pasikÄsinimo stadijoje, pasikÄsinimu nužudyti gali bÅ«ti kvalifikuojami tik tokie veiksniai, kurie padaromi tiesiogine tyÄia.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, kad pasikÄsinimas įmanomas tik veikiant tiesiogine tyÄia, siekiant kito asmens nužudymo (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-442/2006, 2K-443/2011, 2K-501/2011). Nusikalstama veika, kuria siekiama konkretaus rezultato, laikoma padaryta tiesiogine apibrÄžta tyÄia. TyÄinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrÄžtai tyÄiai atimti gyvybÄ, kvalifikuojamas kaip pasikÄsinimas nužudyti (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-500/2007). Apie kaltininko tyÄios turinį yra sprendžiama pagal nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veikų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis bei kitas aplinkybes, turÄjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrÄžto tikslo.
Nustatyta, kad G. C. nusikaltimÄ padarÄ tiesiogine apibrÄžta tyÄia, t. y. jis suvokÄ daromos veikos pavojingumÄ asmenų gyvybei, numatÄ gyvybÄs atÄmimo galimybÄ ir norÄjo bei siekÄ atimti gyvybes E. ir L. Ž..Pažymima, kad tuo atveju, kai kÄsinamasi nužudyti du ar daugiau asmenų kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, taÄiau nÄ vieno nužudyti nepavyksta, veika kvalifikuojama pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 ir 7 p. GrÄsmÄ kitų žmonių gyvybei turi bÅ«ti reali, t. y. grÄsmÄs kitų žmonių gyvybei realumas turi bÅ«ti paremtas faktinÄs įvykio situacijos vertinimu, grindžiamu aplinkybÄmis, leidžianÄiomis kaltininkui suvokti, kad jo veiksmai kelia pavojų aplinkiniams.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal kvalifikuojantį požymį - nužudymÄ ,,kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«duâ, Å¡io bÅ«do panaudojimas yra pavojingas ne tik siekiamo nužudyti žmogaus gyvybei, bet ir bent vieno kito ar kelių kitų žmonių gyvybei.IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad G. C., važiuodamas automobiliu Audi A4 ir iÅ¡kiÅ¡Äs pro Å¡oninį automobilio langÄ (sÄdÄdamas ant galinÄs sÄdynÄs už vairuotojo) Å¡aunamÄ jį ginklÄ â Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistoletÄ - kulkosvaizdį, ne mažiau trylika kartų Å¡ovÄ Ä¯ automobiliu BMW X6 važiuojanÄius E. ir L.
Ž. bei padarÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ E. Ž., o į       L. Ž. nepataikÄ ir taip pasikÄsino juos nužudyti. Å iuo konkreÄiu atveju yra svarbu tai, kad G. C., paleidÄs ne mažiau kaip trylika šūvių iÅ¡ nurodyto ginklo, suvokÄ, kad paleisti šūviai yra pavojingi žmonių gyvybei. TokiÄ teismų praktikÄ formuoja ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-530/2010). Nužudymo kvalifikavimui pagal BK 129 str. 2 d. 7 p. nÄra bÅ«tina, kad pavojingo kÄsinimosi metu bÅ«tų sužalotas nors vienas kitas žmogus, o bÅ«tina nustatyti tik pavojaus kito žmogaus gyvybei realumÄ (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-12/2007).Kaip jau buvo minÄta, G.
C. kategoriÅ¡kai neigÄ savo kaltÄ ir parodymų apie tos dienos įvykius iÅ¡vis nedavÄ, todÄl apie jo tyÄios turinį ir atliktus objektyviuosius veiksmus yra sprendžiama iÅ¡ nuteistųjų ir liudytojų, kurie iÅ¡analizuoti anksÄiau, parodymų. FaktinÄmis bylos aplinkybÄmis nustatyta, kad G. C. su kitais nuteistaisiais ir asmenimis, dÄl kurių byla nutraukta, 2009 m. liepos  27 d., važinÄdami automobiliais po MarijampolÄs miestÄ , ieÅ¡kojo asmenų, važinÄjanÄių automobiliu BMW X6, o pamatÄ Å¡ios markÄs automobilį, jį persekiojo.
G. C., pasivijÄs automobilį BMW X6, Garliavoje, ties MarijampolÄs gatvÄs 34 ir 36 namais, esant mažam atstumui, automobiliams prasilenkiant, iÅ¡ didelÄs galios Å¡aunamojo ginklo iššovÄ net trylika kartų į nukentÄjusiuosius, važiavusius automobiliu BMW X6. Faktiniai bylos duomenys rodo, kad G. C. žinojo, jog persekiojamame automobilyje yra du žmonÄs, todÄl jis suvokÄ, kad pasirinktas nužudymo bÅ«das â Å¡audant iÅ¡ pistoleto kulkosvaidžio į automobiliu vykstanÄius žmones, paleistų šūvių skaiÄius, lokalizacija, esant rikoÅ¡eto galimybei kÄlÄ realų pavojų ne tik jų, bet ir kitų â Å¡alia įvykio vietos gyvenanÄių â žmonių gyvybei.
Kadangi atstumas tarp G. C., turinÄio rankose Å¡aunamÄ jį ginklÄ , ir nukentÄjusiųjų buvo labai mažas, todÄl jis suvokÄ sukÄlÄs realų pavojų ne tik E. Ž. gyvybei, bet ir automobilį vairavusios L. Ž. gyvybei ir tik atsitiktinumo dÄka į jÄ nepataikÄ. G. C. norimo rezultato nepasiekÄ tik todÄl, kad L. Ž., padidinusi automobilio greitį, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ir, nuvykus į ligoninÄ, buvo suteikta savalaikÄ pagalba jos vyrui â jis operuotas ir taip iÅ¡gelbÄta jo gyvybÄ.
Vadinasi, G. C. nepabaigÄ nusikaltimo dÄl priežasÄių, nepriklausanÄių nuo jo valios.Nuosprendis yra keiÄiamas ir dÄl G. C. nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p., t. y. Å¡ioje dalyje nuosprendyje iÅ¡dÄstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p., 3 p.). G. C. veikÄ kvalifikuojantis požymis ,,dÄl chuliganiÅ¡kų paskatųâ iÅ¡ nuosprendžio Å¡alinamas Å¡iais motyvais:pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nužudÄ (ar pasikÄsino nužudyti kaip Å¡iuo konkreÄiu atveju) žmogų (žmones) dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų.
Å ios veikos bÅ«tinas motyvas â ne dÄl asmeninių santykių su nukentÄjusiuoju kilusios paskatos, o dÄl aiÅ¡kaus žmogaus negerbimo, elementariausių elgesio normų niekinimo, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams. Kolegija sprendžia, kad nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje yra iÅ¡dÄstytos prieÅ¡taraujanÄios iÅ¡vados: iÅ¡ pradžių teigiama,    ,,< ... > kaltinamojo veiksmus nukentÄjusiųjų atžvilgiu sÄ lygojo kerÅ¡to motyvas < ... >â, o po to dÄstoma, kad į konfliktÄ MarijampolÄs mieste buvo įsivÄlÄ nenustatyti asmenys, važinÄjÄ automobiliu BMW X6, su G.
C. pažįstamu L. (G.) ir tai teismas įvertino kaip nereikÅ¡mingÄ , jokių pasekmių nesukÄlusį konfliktÄ . TaÄiau faktinÄs aplinkybÄs rodo kÄ kita: nuteistųjų V. B., I. D., D. S. ir liudytojo E. J. parodymais nustatyta, kad 2009 m. liepos 26 dienÄ net dvideÅ¡imt septyni asmenys (jų draugai ir pažįstami) automobiliais važinÄjo po MarijampolÄs miestÄ ir ieÅ¡kojo kaunieÄių automobilio BMW X6, kuriuo važinÄjÄ asmenys buvo ne tik įsivÄlÄ Ä¯ konfliktÄ su L. G., bet ir   2009 m. liepos 18-19 dienomis prie ežero sumuÅ¡Ä lazdomis bei apÅ¡audÄ guminÄmis kulkomis A.
Å . ir jo draugÄ . Nuteistieji V. B., I. D., D. S. ir liudytojas E. J. parodÄ, kad tÄ dienÄ , t. y. 2009 m. liepos 27 d. ,,< ... > buvo geriausia proga kaunieÄius sugaudyti < ... >â, ,,<... > Å¡iandien geriausia galimybÄ juos ,,suvarytiâ, todÄl visi ieÅ¡kojo automobiliu BMW X6 važinÄjanÄių asmenų ir buvo nutarÄ juos sumuÅ¡ti. Vadinasi, Å¡ios nusikalstamos veikos motyvas kaip tik ir buvo dÄl asmeninių santykių su nukentÄjusiuoju, t. y. kaunieÄiu važinÄjusiu automobiliu BMW X6, kilusios paskatos â siekis jam atkerÅ¡yti už sumuÅ¡tus draugus.
Taigi pagal nustatytus faktus, apibÅ«dinanÄius G. C. nusikaltimo motyvus, kaltÄs turinį, nukentÄjusiojo E. Ž. sunkų kÅ«no sužalojimo bÅ«dÄ pasikÄsinus atimti gyvybÄ dviems žmonÄms, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino BK 129 str. 2 d. 8 p. numatytÄ nusikalstamos veikos sudÄties požymį ir netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ . Esant Å¡ioms aplinkybÄms, G. C. Å¡alintinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p., kvalifikuojantis požymis â chuliganiÅ¡kos paskatos.
DÄl nuteistųjų M. B., V. B., I. D., D. S. ir A. Å . apeliacinių skundų Nuteistieji V. B., M. B., I. D., D. S. ir A. Å . praÅ¡o nuosprendžio dalį, kuria jie nuteisti pagal BK 238 str. 1 d. panaikinti ir juos iÅ¡teisinti. Tiesa, V. B. savo skunde iÅ¡kÄlÄ alternatyvų praÅ¡ymÄ â nenustaÄius nuosprendžio panaikinimo pagrindų, suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmÄ paskiriant baudÄ (apie tai bus pasisakyta vÄliau).Ä® visus penkis apeliacinius skundus bus atsakyta kartu.Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrÄ bylos aplinkybes dÄl apeliantų padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 238 str. 1 d., patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
Teismas, pripažindamas V. B., M. B., I. D., D. S. ir A. Å . kaltais pagal BK 238 str. 1 d., rÄmÄsi ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinÄjimo metu patikrintais duomenimis.Apeliantai M. B., V. B. ir A. Å . deklaratyviai skunde teigia, jog nuosprendis yra pagrįstas prieÅ¡taringais įrodymais, taÄiau konkreÄiai nenurodo, kokius įrodymus jie laiko prieÅ¡taringais, todÄl Å¡is jų skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.Apeliantas A. Å ., ginÄydamas liudytojo E. J. parodymus, kuriais vadovaudamasis teismas priÄmÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį jam ir kitiems nuteistiesiems, neigia sakÄs E. J., jog ,,< ... > C. pasiruoÅ¡Äs â gale miesto laukia X6, kad Å¡iandien geriausia galimybÄ juos ,,suvarytiâ, t. y. sumuÅ¡tiâ (t. 3, b. l. 45-47).
Atsakant į nuteistojo G. C. gynÄjo apeliacinį skundÄ , buvo nuosekliai iÅ¡analizuoti, aptarti, įvertinti E. J. parodymai, duoti viso proceso metu ir pasisakyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį dÄl visų nuteistųjų, nes jo nurodytas esmines bylos aplinkybes patvirtino kiti bylos duomenys, t. y. nukentÄjusiosios L. Ž. parodymai, kuriais nustatyta, jog įvykio metu į jos vairuojamÄ automobilį BMW X6 Å¡audÄ asmuo, važiavÄs sidabrinÄs spalvos automobiliu AUDI A4 ar A6 ir sÄdÄjÄs galinÄje sÄdynÄje (už vairuotojo);
D. S. patvirtino, jog įvykio vakarÄ G. C. važinÄjo sidabrinÄs spalvos AUDI A4 automobiliu; pats G. C. pripažino, kad Å¡ios markÄs automobiliu naudojosi 2009 m. birželio mÄn.,   V. B. parodymais nustatyta, jog po įvykio M. B. jam pasakojo, kad į automobilį BMW X6 Å¡audÄ Â G. C. ir tai ,,savo akimisâ matÄ pats M. B.; I. D. parodymai patvirtina, kad prieÅ¡ įvykį G. C. laukÄ prie MarijampolÄs miesto kaunieÄių automobilio BMW X6 ir ketino juos sumuÅ¡ti: I. D. vairuojamÄ automobilį važiuodamas dideliu greiÄiu aplenkÄ G.
C. automobilis AUDI A4, o netrukus, neprivažiavus Garliavos, pamatÄ ,,< ... > baltos spalvos į viršų kylanÄias Å¡viesas < ... > ir ,,iÅ¡ to padarÄ iÅ¡vadÄ , jog Garliavoje galÄjo įvykti susiÅ¡audymas tarp BMW ir C.â (t. 4, b. l. 35-37, 39-40). TÄ aplinkybÄ, kad G. C. paleido į automobilį BMW X6 net 13 šūvių, patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuojama, kad ant automobilio deÅ¡inÄs pusÄs ratų, sparnų, slenksÄio, priekinio žibinto bei buferio, priekinÄs sÄdynÄs atloÅ¡o, priekinÄs panelÄs padaryti pažeidimai yra Å¡autiniai, tikÄtina, kad jie padaryti trylika šūvių, 9 mm skersmens sviediniais (kulkomis), Å¡audant atitinkamo kalibro Å¡aunamuoju ginklu (t. 1, b. l. 91-93).
Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad E. Ž. padarytos Å¡autinÄs žaizdos (aklos ir kiaurinÄs) su svetimkÅ«niais deÅ¡inÄje ir kairÄje Å¡launyse (t. 1, b. l. 119-120) ir taip pat padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.Apeliantas D. S. nurodo nesutinka tik su V. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Å is skundo argumentas atmetamas, kadangi aukÅ¡Äiau iÅ¡analizuotus ir aptartus V. B. parodymus apie tai, kad į automobilį BMW X6 Å¡audÄ G. C., patvirtino kiti bylos duomenys. Esant Å¡ioms aplinkybÄms pirmosios instancijos teismas turÄjo pagrindÄ remtis V.
B. parodymais, o vÄliau iÅ¡keltas tiek D. S., tiek V. B. versijas apie neva Garliavoje matytus ,,fejerverkusâ atmesti kaip iÅ¡galvotus, siekiant patiems iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs bei padÄti savo draugams â kitiems nuteistiesiems, palengvinti jų teisinÄ padÄtį.Nepagrįstai D. S. skunde teigia, kad jis ir visi kiti nuteistieji (įtariamieji) buvo apklausiami neraÅ¡ant įtariamųjų apklausos protokolų bei tai, kad jiems buvo daromas psichologinis spaudimas. Å ios versijos buvo patikrintos apklausus teismo posÄdyje liudytojÄ N. U. (buvusiÄ O.), kuri, dirbdama Kauno apygardos prokuratÅ«roje, kartu su kitais pareigÅ«nais Å¡ioje byloje atliko ikiteisminį tyrimÄ .
Liudytojai N. U. ir L. D. patvirtino, jog visos nuteistųjų, tarpe jų ir V. B., apklausos buvo vykdomos laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir niekas jokio poveikio jiems nedarÄ. Liudytoja N. U. pateikÄ teismui V. B. 2009-11-19 raÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ jį aplankyti, nes nori pakalbÄti (t. 7, b. l. 66-67). Kai liudytoja nuvyko pas V. B., jis pareiÅ¡kÄ, kad nori duoti nuoÅ¡irdžius parodymus ir papasakoti, kas jam žinoma Å¡ioje byloje, todÄl po to ir buvo atlikta jo apklausa. Apklausos metu jis prisipažino, kad bijo G.
C. bei jo aplinkos žmonių, bet parodymus vis tiek davÄ (t. 7, b. l. 72-74). Å ios liudytojos parodymus patvirtino ir liudytojas L. D., dirbantis vyriausiuoju tyrÄju (t. 7, b. l. 74-76). Kardomoji priemonÄ â suÄmimas V. B., kaip ir kitiems nuteistiesiems, buvo pakeista iÅ¡nykus suÄmimo taikymo pagrindams, o ne dÄl to, kad jie davÄ kaltinimui palankius parodymus.Apeliantai I. D. ir D. S. tvirtina, kad jie neturÄjo pareigos praneÅ¡ti apie padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ teisÄsaugos institucijoms, kadangi pareigÅ«nai apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ Å¾inojo tÄ paÄiÄ dienÄ , įvykis buvo apraÅ¡ytas ir pagarsintas visuomenÄs informavimo priemonÄse.
Baudžiamosios atsakomybÄs už nepraneÅ¡imÄ apie nusikaltimÄ nustatymo tikslas yra padÄti teisÄsaugos institucijoms užkardyti nusikaltimus, taip pat juos iÅ¡aiÅ¡kinti, todÄl jiems buvo privalu apie įvykdytÄ nusikaltimÄ praneÅ¡ti teisÄsaugos institucijoms. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog BK 238 str. yra numatyta atsakomybÄ už nepraneÅ¡imÄ be svarbios priežasties apie visas asmeniui žinomas nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo įvykį, jo padarymo laikÄ , vietÄ , jį padariusius asmenis, taip pat visas kitas nusikaltimo užkardymui ar jo atskleidimui svarbias aplinkybes.
Vadinasi, už Å¡iÄ veikÄ nuteisti M. B., V. B., I. D.,  D. S. ir A. Å . disponavo tikromis žiniomis pagrįsta informacija apie tai, kad G. C. Å¡audÄ Ä¯ kaunieÄius, važiuojanÄius automobiliu BMW X6, net parodÄ matÄ liepsnas â įvyko susiÅ¡audymas, todÄl jie visi privalÄjo praneÅ¡ti teisÄsaugos institucijoms apie tai. Negalima sutikti su apeliantų teiginiais, jog žinia apie G. C. įvykdytÄ nusikaltimÄ buvo tik tam tikros paskalos, kadangi visi nuteistieji patys dalyvavo automobiliu BMW X6 važinÄjanÄių kaunieÄių paieÅ¡koje, o juos suradÄ, visi persekiojo automobilį beveik iki Garliavos: apie tai, kad Å¡audÄ G.
C., jiems tapo žinoma tuoj po įvykio, nes jis ,,grįžo su AUDI 200 km per valandÄ greiÄiu atgal į MarijampolÄâ, ,,IÅ¡ B. pasakymo suprato, jog BMW apÅ¡audÄ C.â, ,,kalbÄdami supratome, kad C. pridarÄ nesÄ monių, nes tas AUDI buvo C.â (t. 1, b. l. 185-187; t. 2, b. l. 11-12, t. 3, b. l. 36-37, 38-44, 45-47). Visi Å¡ie parodymai laikytini reikÅ¡mingais, patvirtinanÄiais faktines bylos aplinkybes. D. S. ir I. D. teiginys, jog jie buvo įsitikinÄ, kad apie padarytÄ nusikaltimÄ teisÄsaugos institucijoms praneÅ¡ patys nukentÄjusieji ar kiti liudytojai atmestinas, kadangi Å¡i aplinkybÄ neatleidžia jų nuo prievolÄs įvykdyti pilietinÄ pareigÄ .
PrieÅ¡ingai nei teigiama skunduose, nukentÄjusieji E. Ž. ir L. Ž. kategoriÅ¡kai nepatvirtino, kad įvykio vietoje matÄ Å¡viesas, kurias gali apibÅ«dinti kaip fejerverkus, o kitų duomenų, jog nenustatyti asmenys Kaune ar ties Kaunu, leido fejerverkus, byloje nÄra, todÄl Å¡i aplinkybÄ pagrįstai ir nebuvo tiriama. Nurodytas skundo argumentas vertinamas kaip nuteistųjų siekimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. Apeliantai taip pat tvirtina, jog nematÄ nei paties įvykio, nei ginklo, iÅ¡ kurio buvo Å¡audoma, taÄiau aptarta įrodymų visuma patvirtina, jog jie visi disponavo patikima informacija, turÄjo pakankamai tikrų duomenų, kad G.
C. padarÄ labai sunkų nusikaltimÄ , apie kurį jie turÄjo informuoti teisÄsaugos institucijas. Nenustatyta, kad tai jie nepadarÄ dÄl svarbios priežasties. Nuteisti asmenyss už nepraneÅ¡imÄ apie nusikaltimÄ nÄra nei G. C. artimieji giminaiÄiai, nei Å¡eimos nariai, o tai, kad jie yra G. C. draugai, neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybÄs.Sutinkama su skundų teiginiu, kad nusikaltimas yra trunkamasis, taÄiau sprendžiant apie laiko tarpÄ , per kurį nuteistieji privalÄjo praneÅ¡ti teisÄsaugos įstaigai, apeliantų argumentai nepagrįsti.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, jog laikas, per kurį privalu praneÅ¡ti pasibaigia tada, kai asmuo, apie kurio labai sunkų nusikaltimÄ nebuvo praneÅ¡ta, pats atvyksta ir prisipažįsta, arba, kai teisÄsaugos institucijos paÄios iÅ¡aiÅ¡kina slepiamÄ labai sunkų nusikaltimÄ . Å iuo konkreÄiu atveju nurodytų aplinkybių nenustatyta, todÄl nuteistiesiems nepraneÅ¡imo laikas skaiÄiuojamas skirtingai, t. y. iki tos dienos, kuomet jie buvo sulaikyti, pateiktas įtarimas apie jų paÄių padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ (tÄ patį) ir apklausti įtariamaisiais:
M. B., I. D. ir A. Å . â iki 2009 m. gruodžio 9 d.,     V. B. â iki 2009 m. rugsÄjo 23 d. ir D. S. â iki 2010 m. sausio 13 d. Byloje nÄra duomenų apie tai, kad nuteistieji buvo įsitikinÄ, jog apie jiems žinomÄ labai sunkų nusikaltimÄ buvo jau informuotos teisÄsaugos institucijos.TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinusi anksÄiau iÅ¡dÄstytas aplinkybes bei nuosprendžio motyvus, kuriuose analizuojami įrodymai bei pagrindžiama nuteistųjų veikos juridinÄ kvalifikacija, M.
B., V. B., I. D., D. S. ir A. Å . pagrįstai pripažinti kaltais ir jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 238 str. 1 d. DÄl nuteistiesiems paskirtų bausmių Pažymima, jog bausmÄ visais atvejais yra individuali prievartos priemonÄ, skiriama konkreÄiam asmeniui už konkreÄiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Vadinasi, kiekvienu atveju teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmÄ formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet įvertinti ir nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog teismas argumentavo savo pozicijÄ skirti nuteistiesiems terminuotas laisvÄs atÄmimo bausmes â nuteistajam G.
C. â reali laisvÄs atÄmimo bausmÄ, o nuteistiesiems V. B., A. Å ., I. D., D. S., M. B., pritaikius BK 75 str. nuostatas, paskirtų bausmių vykdymas atidÄtas.Teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, atsižvelgÄ Ä¯ bendruosius bausmÄs skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 str., vadovavosi bausmÄs paskirtimi (BK 41 str.), į tai, kad G. C. padarÄ vienÄ labai sunkų ir antrÄ â apysunkį nusikaltimus (BK 11 str. 4 d., 6 d.), į jo asmenybÄ charakterizuojanÄius duomenis, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybÄ nei lengvinanÄių, nei sunkinanÄių aplinkybių ir į labai sunkaus nusikaltimo padarinius â veika nutrÅ«ko pasikÄsinimo stadijoje.
Ä®vertinÄs visas Å¡ias aplinkybes, teismas G. C. paskyrÄ mažesnes bausmes, negu sankcijoje numatyti bausmÄs vidurkiai.Nors nuteistieji V. B., A. Å ., I. D., D. S. ir M. B. padarÄ nesunkų nusikaltimÄ , taÄiau teismas, skirdamas bausmÄ, atsižvelgÄ Ä¯ tyÄios formÄ ir veikos pasekmes, į jų atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių nebuvimÄ bei asmenybes charakterizuojanÄius duomenis.Teismas, įvertinÄs Å¡iuos duomenis bei visas BK 54 str. 2 d. nustatytas bausmÄs individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡iems nuteistiesiems paskyrÄ teisingas bausmes, todÄl jas Å¡velninti nÄra teisinio pagrindo.Vadovaujantis aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytais motyvais, taip pat įvertinus tai, jog V.
B. praeityje buvo teistas (nors teistumas iÅ¡nykÄs), atmetamas jo praÅ¡ymas suÅ¡velninti nuosprendžiu paskirtÄ bausmÄ ir paskirti baudÄ . Jam yra paskirta teisinga bausmÄ, todÄl nÄra juridinio pagrindo jÄ suÅ¡velninti.Nuteistajam G. C. paÅ¡alinus iÅ¡ kaltinimo kvalifikuojanÄiÄ aplinkybÄ, numatytÄ BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p. â chuliganiÅ¡kas paskatas ir neteisÄtÄ Å¡aunamojo ginklo â Kroatijos gamybos         9 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio ir ne mažiau trylikos 9 mm kalibro LUGER Å¡ovinių įgijimÄ ir laikymÄ , susiaurÄjo kaltinimo apimtis, taÄiau tai nesuteikia teisinio pagrindo jam suÅ¡velninti paskirtas bausmes.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p., n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti:Nuosprendžio dalį, kuria G. C. nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, neteisÄtai, be atitinkamo leidimo, iÅ¡ tyrimo nenustatyto asmens įgijo ir laikÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ â Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistoletÄ â kulkosvaizdį ir ne mažiau trylika     9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) Å¡ovinių, panaikinti.PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies kvalifikuojantį požymį, nurodytÄ BK 22 str.
  1 d., 129 str. 2 d. 8 p., tai, kad G. C. pasikÄsino nužudyti E. ir L. Ž. iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.Nuteistųjų M. B., V. B., I. D., D. S., A. Å . apeliacinius skundus atmesti.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkÄ                                                         RÅ«ta MickeviÄienÄ TeisÄjai                                                                      Aloyzas Kruopys                                                                       KÄstutis Jucys                                                                                            Â