d4f604bd-0657-47df-970d-96a2c8e2c279 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjaPirmosios instancijos teismo teisėja                              Civilinė byla Nr. 2S-235-544/2016Liudmila Kuzmickienė                                      Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00542-2015-3                                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.5.2.17; 2.5.10.8; 3.2.6.5.3.; 3.3.2.4.;                                                                                  (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 9 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo apelianto D.

O. atskirÄ jį skundÄ dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-657-731/2015 dėl teismo sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, n u s t a t ė: 2015 m. rugsėjo 21 d. Zarasų rajono apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo iÅ¡ atsakovų D. O. ir R. K. solidariai priteista valstybės naudai 4791,30 Eur žalai, padaryta aplinkai, atlyginti, 5 procentai metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteistÄ sumÄ sumokant į ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (Toliau – Utenos RAAD) atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ .2015 m. spalio 12 d. atsakovas D.

O. Zarasų rajono apylinkės teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, prašė atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Nurodė, kad dėl klaidos ir tinkamo Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) neveikimo laiku nepateikė atsiliepimo ir, kol negavo virÅ¡ minėto sprendimo už akių, nežinojo apie jo atžvilgiu pradėtus teisminius procesinius veiksmus. Kartu pateikė atsiliepimÄ , kuriuose nurodė, kad jis negali atsakyti solidariai su kitu atsakovu už visÄ ieÅ¡kinio sumÄ , nes neleistinai žvejojo tik su vienu statomu tinklu, o kiti du tinklai buvo R.

K.. Todėl jis savo tinklu sugavo tik 8 vnt. lydekų ir 1 lynÄ . Nurodė, kad prašė pareigÅ«nų, jog jo veiksmais padaryta žala bÅ«tų apskaičiuota teisingai, nes jis tiek žuvies, kiek suskaičiavo pareigÅ«nai, neteisėtai vienas nesugavo. Mano, kad Å¡iuo atveju negali bÅ«ti reikalaujama atlyginti žalÄ , padarytÄ ne jo veiksmais.Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovo D. O. pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo netenkino. Nurodė, kad atsakovui ieÅ¡kinys su priedais buvo iÅ¡siųstas 2015-07-02, jam asmeniÅ¡kai įteiktas 2015-07-03. 2015-07-10 teisme buvo gautas atsakovo advokatės praÅ¡ymas pratęsti terminÄ atsiliepimams pateikti iki 2015-07-30 ir jis buvo patenkintas. Kadangi kitam atsakovui dokumentų įteikimas užsitęsė, teismo sprendimas už akių buvo priimtas tik 2015-09-21.

Nors atsakovo advokatė teigia, kad iki pat sprendimo už akių gavimo nežinojo apie tai, kad teisme dėl sistemos klaidos negautas per EPP pateiktas atsiliepimas į ieškinį, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, advokatė galimai turėjo galimybę susipažinti su bylos eiga ir Lietuvos teismų informacines sistemos „Liteko“ (toliau – „Liteko“) sistemos pagalba bei per laikotarpį nuo 2015-07-30 iki 2015-09-21 pamatyti ir sužinoti, jog teismas jos siunčiamų dokumentų negavo.

Papildomai pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad pagal nagrinėjamoje byloje esančius, įskaitant ir administracinio teisės pažeidimo protokolo bei pačios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo, duomenis abu atsakovai žvejojo vienoje valtyje, turėjo vienÄ indÄ Å¾uviai susidėti, administracinio teisės pažeidimo byloje priimtų procesinių sprendimų neskundė, kaltę padarius inkriminuotus pažeidimus pripažino. Atsižvelgdamas į visas Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas D.

O. teismui nepateikė naujų įrodymų, kurie patvirtintų ar pagrįstų, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas, dėl ko, nesant iÅ¡pildytų abiejų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 str. 4 d. sÄ lygų, net ir pripažinus, jog atsiliepimas į ieÅ¡kinį nebuvo pateiktas dėl svarbių priežasčių, nėra pagrindo tenkinti atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

Atskiruoju skundu atsakovas D. O. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį bei klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo nurodytus faktus bei motyvus, todėl netinkamai taikė įstatymÄ bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį. Priimdamas skundžiamÄ nutartį teismas nepagrįstai neįvertino to, kad dėl sistemos klaidos per EPP sistemÄ teiktas atsiliepimas į ieÅ¡kinį adresato nepasiekė, o apie tai tapo žinoma tik susipažinus su sprendimu už akių.

Nors teismas nurodė, kad apelianto atstovė turėjo galimybę su bylos eiga susipažinti „Liteko“ sistemos pagalba, tačiau advokatai neturi tiesioginio priėjimo prie Å¡ios sistemos, byla buvo ne elektroninė, dėl ko bylos eigos per EPP sistemÄ nebuvo galima sekti. Todėl tvirtina, kad procesiniai dokumentai į ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nebuvo pateikti dėl svarbių priežasčių. Nesutinka, kad nepateikė naujų įrodymų bei argumentų, jog teismo priimtas sprendimas už akių yra neteisingas ir naikintinas, nes nurodė, kad dėl sunkios materialinės padėties praÅ¡o sumažinti ar iÅ¡dėstyti dalimis priteistÄ sumÄ , padarytÄ Å¾alÄ ketina atlyginti natÅ«ra ir Å¡iuo klausimu neiÅ¡girdo ieÅ¡kovo pozicijos, žalos gamtai apskaičiavimo reglamentavimas, kai remiamasi tik poįstatyminiu teisės aktu ir nepateikiami žalos dydžio įrodymai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK).

Pirmosios instancijos teismui ketino teikti praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl ministro įsakymo, kuriuo apskaičiuota ieÅ¡kovo nurodoma žala gamtai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei CK. Dėl visų aptartų aplinkybių teismo priimtas sprendimas už akių negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsiliepimu į atsakovo atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas Utenos RAAD praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad su atskirajame skunde nurodytais argumentais nesutinka.

Teigia, kad „Liteko“ sistemoje teismų posėdžių tvarkaraščiai bei sprendimai yra skelbiami vieÅ¡ai, todėl su bylos numeriu, esme, proceso dalyviais, bylos eiga per Å¡iÄ sistemÄ atsakovas susipažinti galėjo. Prisijungus prie sistemos per EPP, net ir tuo metu, kai byla nėra elektroninė, yra matoma detali bylos eiga. Å ioje byloje prisijungus per EPP yra matyti kiekvienas procesinis veiksmas, gautų ir priimtų bei iÅ¡siųstų dokumentų sÄ raÅ¡as. Taigi rÅ«pestingas bylos dalyvis sistemoje galėjo matyti, ar per EPP sistemÄ jo įkeltas atsiliepimas teisme yra gautas bei priimtas.

ReikÅ¡minga ir tai, kad EPP sistemoje iÅ¡ anksto skelbiama informacija apie numatomus ar esamus sistemos veiklos sutrikimus, kurie paprastai yra trumpalaikiai. Duomenis, ar procesinis dokumentas buvo iÅ¡siųstas tinkamai, galima pasitikrinti per skiltį „IÅ¡siųsti dokumentai“, kurioje iÅ¡kart yra pateikiama informacija, ar dokumentas iÅ¡sisiuntė sėkmingai. Pabrėžiama, kad paros laikotarpiu atsiranda duomenys apie iÅ¡siųsto dokumento gavimÄ , užregistravimÄ ir panaÅ¡iai. Atsiliepimu ieÅ¡kovas nesutinka, jog žala žuvų iÅ¡tekliams negali bÅ«ti skaičiuojama remiantis Aplinkos ministro įsakymu, kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas Aplinkos ministerijai paveda rengti ir tvirtinti aplinkai padarytos žalos skaičiavimo metodikas (6 str. 5 d. 11 p., 32 str. 4 d.).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas, ne kartÄ yra pažymėjęs, jog tuo atveju, kai žala yra padaroma sudėtingiems pagal savo pobÅ«dį objektams, tarp jų ir aplinkai, ji nustatoma pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Atskirasis skundas atmetamas, o Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumÄ ir ekonomiÅ¡kumÄ , užkirsti keliÄ proceso vilkinimui, o kartu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie, naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per įmanomai trumpÄ laikÄ (CPK 7 str.).

CPK 285 str. 1 d. nustatyta, kad sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas tais atvejais, kai Å¡alis per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, paruoÅ¡iamojo dokumento ir kita Å¡alis savo atsiliepime į ieÅ¡kinį ar paruoÅ¡iamajame dokumente prašė priimti sprendimÄ už akių. Teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iÅ¡ priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Todėl ji turi bÅ«ti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos iÅ¡nagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad Å¡alis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Dėl to pareiÅ¡kimo peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių padavimas yra vienintelis bÅ«das pasyviajai Å¡aliai paÅ¡alinti savo atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikimo, neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius. Nagrinėjamu atveju teismas priimdamas sprendimÄ už akių rėmėsi minėtos CPK 285 str. 1 d. normos pagrindu, nes atsakovai, kuriems tinkamai įteikti praneÅ¡imai dėl atsiliepimų į ieÅ¡kinį pateikimo, nustatytu terminų jų nepateikė, o ieÅ¡kovas tokiu atveju prašė priimti sprendimÄ už akių.Sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieÅ¡ kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.

Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismÄ , nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimÄ už akių, nes pagal CPK 287 str. 2 d. 3 ir 4 p. turi bÅ«ti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principÄ ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ (Lietuvos Respublik?s Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas naikinti teismo sprendimÄ už akių.

Å aliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių ar nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumÄ ir asmens teisių pažeidimÄ , teismas privalo naikinti sprendimÄ už akių.IÅ¡ nagrinėjamu atveju esančių duomenų matyti, jog apeliantas pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodė, kad priimant šį procesinį sprendimÄ buvo pažeisti lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi, dispozityvumo, betarpiÅ¡kumo bei žodinio bylos nagrinėjimo principai; atsiliepimas į ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl EPP sistemos sutrikimų nebuvo iÅ¡siųstas ir pateko į skiltį „Juodraščiai“.

Atsakovo vertinimu, nagrinėjamoje byloje sprendimÄ už akių priėmęs teismas nepagrįstai vadovavosi tik ieÅ¡kovo pateiktais raÅ¡ytiniais dokumentais, kurių patikimumas kelia abejonių, kadangi atsakovas pareigÅ«nams buvo nurodęs, jog įvyko metu jis turėjo tik vienÄ tinklÄ , dėl ko ir gamtai padaryta žala turėjo bÅ«ti apskaičiuoti tik už jo tinkle rastas žuvis, o ne priteista solidariai už visÄ rastÄ sužvejotÄ Å¾uvį. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo atsiliepimo nepateikimo priežastys nėra svarbios, praÅ¡ymas dėl teismo sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo neargumentuotas reikÅ¡mingomis aplinkybėmis.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiÅ¡kai sutinka.Pirmiausia pažymėtina tai, kad apeliantas nei su pareiÅ¡kimu dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu, teisėtumu ir teisingumu. Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo apeliantas buvo nurodęs tik tai, kad skundžiamÄ procesinį sprendimÄ priėmęs teismas pažeidė esminius civilinio proceso principus bei neturėjo galimybės įsigilinti į aplinkybę, kad atsakovas žalos gamtai dydį skaičiavusiems pareigÅ«nams buvo nurodęs, kad jis žvejojo tik su vienu tinklu, dėl ko ir žala turėtų bÅ«ti skaičiuojama tik už jo paties pagautas žuvis.

Tačiau tokie atsakovo tvirtinimai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, yra nepagrįsti. Kadangi, kaip jau minėta pirmiau, sprendimo už akių priėmimu siekiama proceso ekonomiÅ¡kumo bei koncentruotumo, tai vien aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju buvo priimtas sprendimas už akių esant CPK 285 str. 1 d. numatytai sÄ lygai, negali bÅ«ti vertinama kaip atsakovo teisių pažeidimas ar savaime ydingas ir nepagrįstas procesas. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jam žalos gamtai dydis turėjo bÅ«ti skaičiuojamas atsižvelgiant į iÅ¡imtinai jo pagautų žuvų skaičių, pirmosios instancijos teismo visiÅ¡kai pagrįstai buvo atmestos.

IÅ¡ bylos bei teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad atsakovas iÅ¡ties prisipažino, kad kartu su R. K. žvejojo vienoje valtyje, turėjo vienÄ indÄ Å¾uviai susidėti, prašė skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , neginčijo Utenos RAAD priimto 2015 m. balandžio 24 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis nubaustas už visų žuvų, dėl kurių paskaičiuota žala gamtai nagrinėjamoje byloje, neteisėtÄ Å¾vejybÄ (5 – 7, 8, 19 b. l.).

Papildomai pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.279 str. 1 d. bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Taigi pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apeliantas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, leidžiančių abejoti priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Tokios išvados nekeičia ir apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai, kadangi jie nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais ir iš esmės yra subjektyvi bei deklaratyvi apelianto pozicija.

Apelianto praÅ¡ymas mažinti priteistÄ sumÄ ar iÅ¡dėstyti dalimis teismo sprendimo vykdymÄ dėl sunkios materialinės padėties, ketinimas atlyginti žalÄ natÅ«ra, praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ yra labiau reikalaujamojo pobÅ«džio, o ne įrodymais pagrįsta argumentacija, patvirtinanti procesinio sprendimo nepagrįstumÄ ar neteisėtumÄ . Pabrėžtina, jog vien aplinkybė, kad atsakovas ketino reikÅ¡ti įvairius praÅ¡ymus, niekaip neįrodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių yra priimtas neįvertinus visų teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingų aplinkybių.

PrieÅ¡ingai, dalis atsakovo keliamų reikalavimų gali bÅ«ti sprendžiami atskirame procese. CPK 284 str. suteikia teisę asmenims kreiptis į teismÄ dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ar vykdymo iÅ¡dėstymo ir po teismo sprendimo priėmimo, dėl ko į sunkiÄ apelianto materialinę padėtį gali bÅ«ti atsižvelgta (ir ji tinkamai įvertinta) neperžiÅ«rint Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo už akių. Kartu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atskirojo skundo motyvais, jog žalos gamtai dydžio nustatymo mechanizmas yra nepagrįstas, o jį reglamentuojančių teisės aktų konstitucingumas turėtų bÅ«ti patikrintas.

Kaip pagrįstai nurodė ieÅ¡kovas apeliacinės instancijos teismui pateiktame atsiliepime, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, vykdydama aplinkos apsaugos valdymÄ ir valstybinį gamtos iÅ¡teklių naudojimo reguliavimÄ , rengia ir tvirtina aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo metodikas (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 5 d. 11 p.), kurios pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, yra itin reikÅ¡mingos ir svarbios sprendžiant žalos aplinkai dydžio nustatymo klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

BylÄ nagrinėjantis teismas turi kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto konstitucingumu. Å iuo atveju apelianto nurodomÄ neva antikonstitucinį žalos gamtai apskaičiavimo mechanizmÄ , reglamentuoja aiÅ¡kios ir tarpusavyje neprieÅ¡taraujančios teisės normos – ne tik įstatymai, tačiau ir jų pagrindu priimti poįstatyminiai aktai (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas, Lietuvos Respublikos laukinės gyvÅ«nijos įstatymas, Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d.

įsakymu Nr. D1-280 patvirtintas padarytos žalos žuvų iÅ¡tekliams apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡as). Taigi nėra jokio pagrindo abejoti žalos gamtai atlyginimÄ reglamentuojančių teisės normų konstitucingumu bei detaliau aptarti subjektyvius apelianto vertinimus Å¡iuo klausimu.Dėl atsakovo argumento, kad iÅ¡ jo žala pinigais priteista be pagrindo, nes jis ketina žalÄ atlyginti natÅ«ra, pabrėžtina, jog pagal CK 6.39 str. 1 d. skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu bÅ«du, iÅ¡skyrus tÄ , kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo bÅ«do vertės. Å io straipsnio 2 d.

įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymÄ kitokiu bÅ«du, prievolė laikoma įvykdyta. IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių duomenų galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovų pinigais, aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ dėl prievolės įvykdymo bÅ«do, t. y. kad reikalauja jÄ Ä¯vykdyti ne natÅ«ra, o sumokėti nustatyto dydžio pinigines lėšas.

Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo spręsti, kad dėl Å¡io atskirojo skundo argumento reikėtų iÅ¡ esmės peržiÅ«rėti Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimÄ už akių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, sprendžia, kad atsakovo nurodomi EPP sistemos galimi sutrikimai, dėl kurių neva nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieÅ¡kinį, nėra pakankamas pagrindas panaikinti sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ . Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien faktas, kad asmuo laiku nepateikė procesinių dokumentų, iÅ¡ esmės neužkerta galimybės teismui pateikti reikÅ¡mingus duomenis bei įrodymus, dėl kurių teismo priimtas sprendimas už akių bÅ«tų peržiÅ«rimas.

Å iuo atveju apeliantas nei pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, nei atskirÄ jį skundÄ nenurodė jokių esminių aplinkybių ar objektyvių duomenų, kurie patvirtintų sprendimo neteisingumÄ ir asmens teisių pažeidimÄ . Negana to, EPP vartotojo vadovas nurodo, kad EPP portale atsitikus nenumatytiems atvejams yra pateikiami bendro pobÅ«džio klaidos praneÅ¡imai, o sutrikus sistemos funkcionalumui atsiradus sisteminėms klaidoms reikėtų kreiptis į sistemos priežiÅ«rÄ atliekančius asmenis nurodytu elektroniniu adresu. Apelianto nurodomu atsiliepimo į ieÅ¡kinį teikimo per EPP laiku teismas iÅ¡ Nacionalinės teismų administracijos informacinių technologijų skyriaus nebuvo gavęs praneÅ¡imo apie sistemos veiklos sutrikimÄ .

Be to, EPP sistema leidžia pasitikrinti, ar siųsti dokumentai iÅ¡ties buvo iÅ¡siųsti, o, esant tam tikriems sistemos sutrikimams ar vartotojo abejonei, asmuo visuomet gali pasiteirauti teismo, kuriam buvo siųsti dokumentai, ar pastarieji yra gauti. Taigi atsakovo nurodomas argumentas, kad į ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį siųstas atliepimas atsidÅ«rė EPP sistemos skiltyje „Juodraščiai“, niekaip neįrodo nei fakto, kad atsakovas buvo pakankamai rÅ«pestingas bei atidus, nei leidžia abejoti byloje esančių duomenų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ civilinę bylÄ atskirojo skundo reikalavimų ribose, esminių proceso teisės pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, nenustatė. Taigi, atsižvelgiant į visas virÅ¡ iÅ¡dėstytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, n u t a r i a :

Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                 Ramunė Čeknienė