d4f5e8bf-a2b4-4eed-804c-366a787acfef · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1536-1012/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14451-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5; 3.2.6.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S Lietuvos Respublikos vardu 2021 m. kovo 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ atstovei R. J., atsakovui A. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Ignitis“ ieÅ¡kinį atsakovams G. Z. ir A. K. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas UAB „Ignitis“ patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ atsakovų G. Z. ir A. K. priteisti po 305,84 Eur skolos už elektros energijÄ ir 5 proc. procesines palÅ«kanas bei patirtas bylinėjimos iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodo, kad: 1.1. tiekė elektros energijÄ butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas); laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. susidarė skola už suvartotÄ elektros energijÄ . Vadovaujantis Testamentų registro ir Nekilnojamojo turto registro vieÅ¡ai skelbiamais duomenimis, Å¡is ginčo butas nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovams lygiomis dalimis. 1.2.

Å iuo metu Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į ginčo butÄ vis dar yra registruota buvusių savininkų vardu, t. y. po ½ ginčo buto priklausė P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. O. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) D. O. Z. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties likusiÄ Â½ ginčo buto paveldėjo sÅ«nus (atsakovas) G. Z.. P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties likusiÄ Â½ ginčo buto paveldėjo sÅ«nus (atsakovas) A. K. 1.3. IeÅ¡kovas nurodė, kad skolÄ apskaičiavo pagal elektros skaitiklio duomenis ir įsiskolinimas sudaro 611,68 Eur.

2. Atsakovas A. K. rašytinio atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau žodinio bylos nagrinėjimo metu prašė dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra.

3. Atsakovas G. Z. apie bylos nagrinėjimÄ informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. IeÅ¡kinys tenkintinas.

4. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos Å¡ios faktinės aplinkybės: 4.1. Nekilnojamojo turto registro vieÅ¡ai skelbiamais duomenimis, ginčo butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2004 m. rugsėjo 21 d. iki savininkų mirties lygiomis dalimis (po ½ dalį) bendrosios dalinės nuosavybės priklausė P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. O. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 4.2. P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirus (duomenys neskelbtini), po jo mirties likusiÄ Â½ ginčo buto paveldėjo sÅ«nus (atsakovas) A.

K., priimdamas po tėvo mirties likusį turtÄ . Palikimo priėmimo faktas registruotas Nekilnojamojo turto registre. 4.3. D. O. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirus (duomenys neskelbtini), po jos mirties likusiÄ Â½ ginčo buto paveldėjo sÅ«nus (atsakovas) G. Z.. Palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo faktas registruotas Testamentų registre bei Nekilnojamojo turto registre. 4.4. Laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. susidarė 611,68 Eur skola už į ginčo butÄ faktiÅ¡kai patiektÄ elektros energijÄ .

5. Elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius reglamentuoja CK 6.383 - 6.391 straipsniai, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (Žin., 2013, Nr. 125-6396; aktuali redakcija) (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43 (2013 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 1-21 redakcija) patvirtintas Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sÄ lygų apraÅ¡as (Žin., 2013, Nr. 9-400; aktuali redakcija) (toliau tekste – ApraÅ¡as) ir kiti teisės aktai.

6. CK 6.391 straipsnyje nustatyta, kad CK 6 knygos 4 dalies 13 skyriaus 7 skirsnio „Energijos pirkimo-pardavimo sutartys“ normos taikomos aprÅ«pinant elektros, Å¡ilumos energija, dujomis, naftos ir naftos produktais, vandeniu ir kitų rÅ«Å¡ių energija per jų tiekimo tinklus, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kitokia iÅ¡vada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę. Pagal energijos (ar energijos iÅ¡teklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtÄ energijos tiekimo tinklÄ sutartyje numatytos rÅ«Å¡ies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektÄ energijÄ sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumÄ bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumÄ (CK 6.383 straipsnio 1 dalis).

7. Paveldėjimas yra vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ sampratÄ pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ . Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visÄ palikėjo turtÄ â€“ materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles.

Palikimas pereina įpėdiniams kaip vientisa teisių ir pareigų visuma tokios bÅ«klės, kokios jis buvo palikėjo mirties momentu. Palikimas gali bÅ«ti priimamas tik besÄ lygiÅ¡kai. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo.

8. Vadovaujantis CK 5.66 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymÄ arba testamentÄ , gali praÅ¡yti palikimo atsiradimo vietos notarÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ Ä¯pėdiniai gali, tačiau neprivalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, nes nuosavybės teisės į paveldėtÄ turtÄ yra įgyjamos palikimo priėmimu, inter alia (be kita ko) į paveldimÄ turtÄ nukreiptais faktiniais veiksmais, iÅ¡reiÅ¡kiančiais įpėdinio valiÄ priimti palikimÄ .

Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimÄ ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ . Notaras paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡duoda tik palikimÄ nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėjÄ , įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindÄ bei apraÅ¡omas palikimÄ sudarantis turtas, t. y. identifikuojami konkretÅ«s daiktai, kitas turtas ar teisės. Taigi paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas – tai bÅ«das įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu.

Tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtÄ turtÄ . Taigi paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra įpėdinio paveldėtÄ turtÄ ir jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtÄ turtÄ teisinė registracija ir kurio iÅ¡davimas nekeičia nei nuosavybės teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei jų apimties.

Nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento. Tai reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento. Priėmęs palikimÄ Ä¯pėdinis laikomas įgijusiu nuosavybės teises į visÄ palikimÄ sudarantį turtÄ , o esant įpėdinių daugetui – į atitinkamÄ palikimÄ sudarančio turto dalį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

9. Nagrinėjamu atveju ginčas yra dėl skolos už ieÅ¡kovo patiektÄ ginčo butui elektros energijÄ . Atsakovas A. K. žodinio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jo tėvas ginčo bute negyveno dar iki savo mirties, atsakovas po tėvo mirties ginčo butu nesinaudoja ir nežino, kas bute faktiÅ¡kai gyvena ir naudoja elektros energijÄ , tačiau neginčijo nei praÅ¡omos priteisti skolos dydžio, nei faktiÅ¡kai suvartoto elektros energijos kiekio. Å iuo atveju atsakovai tapo ginčo buto bendrasavininkiais jų tėvų mirties momentu, nes tuomet atsirado palikimas (CK 5.3 straipsnis), t. y. atsakovas A.

K. yra ½ dalies ginčo buto savininkas nuo savo tėvo mirties momento, o atsakovas G. Z. yra ½ dalies ginčo buto savininkas nuo savo motinos mirties momento. Aplinkybės, ar mirusieji iki mirties naudojosi ginčo butu, ar įpėdiniai (atsakovai) po tėvų mirties faktiÅ¡kai naudojosi butu, ar nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ yra registruota vieÅ¡ame registre, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos sprenžiant klausimÄ dėl atsiskaitymo už faktiÅ¡kai į ginčo butÄ patiektÄ elektros energijÄ .

Teismas pažymi, kad faktinis paveldėto ginčo buto naudojimas gali būti reikšmingas įpėdinių (atsakovų) tarpusavio savarankiškiems reikalavimams bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu, kurie nagrinėjamoje byloje nesprendžiami ir šis teismo sprendimas neužkerta kelio tokiam savarankiškam ginčui ateityje.

10. Sprendžiant, kas yra atsakingas ir turi teisinę pareigÄ padengti susidariusiÄ skolÄ , atsižvelgtina į tai, kad Taisyklių 100 p. nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektÄ elektros energijÄ , reaktyviÄ jÄ energijÄ ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinis teismas formuojamoje teismų praktikoje yra nurodęs, jog pagal bendrÄ jÄ taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam bÅ«stui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alis yra Å¡io bÅ«sto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotÄ elektros energijÄ prievolė.

Nepaisant to, kas naudojasi objektui teikiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta raÅ¡ytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turėtų bÅ«ti laikomas objekto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-163/2013). Taigi pagal teismų praktikÄ kito asmens (ne savininko) faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikÅ¡mės ir nėra teisinis pagrindas kito asmens ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v.

Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014).

11. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , teismas prieina prie iÅ¡vados, kad teisinę pareigÄ padengti susidariusiÄ skolÄ už ginčo bute suvartotÄ elektros energijÄ už ginčo laikotarpį turi ginčo buto savininkai, t. y. atsakovai, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

12. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iÅ¡ atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

13. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis. Dėl to iš kiekvieno atsakovo ieškovui priteistina po 7,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto nagrinėjamoje byloje.

14. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nagrinėjamoje byloje yra 24,12 Eur, jos lygiomis dalimis (po 12,06 Eur) priteistinos iš atsakovų valstybės naudai (CPK 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a: ieškovo ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovui UAB „Ignitis“, j. a. k. 303383884, iš atsakovo G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 305,84 Eur (tris šimtus penkis eurus ir 84 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nuo priteistos sumos ir 7,50 Eur (septynis eurus ir 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Ignitis“, j. a. k. 303383884, iÅ¡ atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 305,84 Eur (tris Å¡imtus penkis eurus ir 84 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo (jo atžvilgiu) teisme dienos (2020 m. gruodžio 7 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo nuo priteistos sumos ir 7,50 Eur (septynis eurus ir 50 ct.) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 12,06 Eur (dvylika eurų ir 6 ct.) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytÄ sumÄ , tai patvirtinantys įrodymai pateikti pirmosios instancijos teismui. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 12,06 Eur (dvylika eurų ir 6 ct.) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytÄ sumÄ , tai patvirtinantys įrodymai pateikti pirmosios instancijos teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimÄ priėmusį apylinkės teismÄ . Teisėja [pasiraÅ¡yta elektroniniu paraÅ¡u] Asta Jakutytė-Sungailienė