2017-08-30 Nr. AB-15766-3-61-3-01982-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-633-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01982-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. ambulatorijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. ambulatorijos skundą atsakovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. L. ambulatorija skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2017 m. kovo 17 d. ekspertizės pažymą Nr. 1EP-39 (toliau – ir Pažyma) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.9, 4.13, 54.10, 54.12 punktais, atkreipė dėmesį į administracinių teismų praktiką ir darė išvadą, kad ekspertizės pažyma neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo teisme dalyku. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės pažyma šiuo atveju sudaro tik faktinį pagrindą atsakovui inicijuoti atitinkamas administracines ar teismines procedūras, nes joje yra tik pateiktas atitinkamų faktinių aplinkybių vertinimas, kuris pats savaime be papildomo atsakovo sprendimo ar veiksmo, tiesiogiai neįtakoja pareiškėjos teisių bei pareigų apimties. Teismas nurodė, kad šioje pažymoje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktą jų teisinį vertinimą pareiškėjas galėtų ginčyti tuo atveju, jei jam, pavyzdžiui, tektų atsikirsti į atsakovo reikalavimus pareikštus teisme siekiant iš pareiškėjo išsiieškoti padarytą žalą ir pan.

Teismas konstatavo, kad skundą atsisakytina priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

II. Pareiškėjas A. L. ambulatorija atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai esant viešojo administravimo subjektu, jo priimamas sprendimas, nepriklausomai nuo priimto dokumento pavadinimo, yra administracinis aktas, atitinkantis visus jam keliamus reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, ekspertizės pažyma yra administracinis aktas, priimtas teisės aktuose nustatyta tvarka, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia santykiuose, atsiradusiuose Vilniaus teritorinei ligonių kasai vykdant viešojo administravimo veiklą. Dėl to ekspertizės pažyma laikytina administraciniu aktu, atitinkančiu bendruosius administracinio akto požymius, kuriame yra išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia dėl pareiškėjo, kuri turi įtakos pareiškėjo teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), nes įpareigoja jį sumokėti nustatytą žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Pareiškėjas daro išvadą, kad toks atsakovo priimtas sprendimas, nustatytas ekspertizės pažymoje, sukelia jam teisines pasekmes. Pareiškėjo manymu, tai, kad dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo atsakovas dėl ekspertizės pažymoje nustatytos žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui grąžinimo priverstas kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, negali būti laikoma pagrindu ekspertizės pažymą laikyti ne administraciniu aktu. Pareiškėjas daro išvadą, kad jo atžvilgiu suformuoti įpareigojimai grąžinti lėšas sukelia jam teisines pasekmes, todėl toks aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pareiškėjas pažymi, kad atsisakymas nagrinėti jo skundą užkerta kelią jam apginti savo pažeistas teises, t. y. skundžiama nutartimi yra apribojama jo teisė į teisminę gynybą bei paneigiama jo teisė kreiptis į teismą, taip pat paneigiamas teisingumo principas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2017 m. kovo 17 d. ekspertizės pažymą Nr. 1EP-39, nustatęs, kad teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti. Teismas konstatavo, kad ginčijamas ekspertizės aktas neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo teisme dalyku.

Pareiškėjas atskiruoju skundu su tokia teismo pozicija nesutinka ir tvirtina, kad ginčijama ekspertizės pažyma jo atžvilgiu suformuluoti įpareigojimai grąžinti lėšas sukelia jam teisines pasekmes, todėl toks aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo siekiamoje panaikinti ekspertizės pažymoje atsakovas priėmė sprendimą, kad dėl šioje pažymoje nustatytų pažeidimų pareiškėjas padarė 25 884,20 Eur žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, kuri turi būti atlyginta iki 2017 m. gegužės 8 dienos.

Nors Aprašo 64 punkte įtvirtinta, jog įstaiga ar įmonė Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus sprendimą (ekspertizės pažymą) gali apskųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1802-502/2015, kurioje pažymėta, kad Ligonių kasos pareiškėjui duotam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, nes šiai institucijai nesuteikta teisė privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti. Todėl šiuo atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa, pareiškėjui geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo biudžetui padarytą žalą, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turės paduoti civilinį ieškinį bendrosios kompetencijos teismui dėl minėtos žalos priteisimo. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitose, po minėtos išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 paskelbimo nagrinėtose administracinėse bylose (pvz., 2016 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1697-520/2016, 2016 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-702-552/2016, 2016 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-483-552/2016, 2016 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-624/2016).

Ginčijamoje ekspertizės pažymoje atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas padarė žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, kurią įpareigojamas atlyginti. Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 iš esmės buvo išaiškinta, kad teritorinių ligonių kasų aktai negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, minėtoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis turi būti vadovaujamasi ir nagrinėjamoje byloje.

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju iš ginčijamos ekspertizės pažymos matyti, jog joje nebuvo priimtas atsakovo, viešojo administravimo subjekto, sprendimas taikyti pareiškėjui ekonomines sankcijas, administracines nuobaudas ar kitokias administracinio pobūdžio poveikio priemones. Ekspertizės pažyma įformintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos sprendimas, remiantis su A. L. ambulatorija 2016 m. vasario 29 d. sudarytos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartimi Nr. ST-30A-16(ASPĮ), atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 25 884,20 Eur žalą vertintinas kaip šalių sutartinės atsakomybės, o ne viešojo administravimo subjekto taikomos administracinės atsakomybės, priemonė – raginimas savanoriškai (geruoju) sumokėti baudą, kuris negali būti administracinio ginčo teisme objektu ( pvz.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-368-143/2016, 2017 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-170-520/2017 ).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą nuostatą, taip pat ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, pagal kurią skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, savo jurisprudencijoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011).

Taigi į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų faktų pripažinimo konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-525-858/2015 ir kt.).

Įvertinus tai, kad pareiškėjo ginčijama ekspertizės pažyma nėra keičiama pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimtis, t. y. ji pareiškėjui nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teritorinės ligonių kasos nustatytos žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pagrįstumas ir nustatyti pareiškėjo pažeidimai galėtų būti revizuojami teisme, nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo priteisimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-618-146/2016).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, vadovavosi tinkama teismų praktika bei pagrįstai nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. ambulatorijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė