d4f4be32-35b0-420c-b44d-e288aa307883 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2S-1052-619/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05253-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.1.14.3.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2016 m. balandžio 13 d.Vilnius          Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės V. F. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V.

F. ieÅ¡kinį atsakovams Aureliui Pikžirniui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos biurui dėl patirtos moralinės žalos, tėvystės nuginčijimo ir tėvo teisių dukrai apribojimo, tretieji asmenys Advokatų profesinė bendrija „KauÅ¡inis, MeÅ¡kys, Metekonytė“, advokatas J. K. ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. F. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė perduoti ieÅ¡kovei ir jos vyrui N. E. F. vaikus, priteisti iÅ¡ A.

P. 29376 EUR neturtinės žalos, kuriÄ atsakovas gavo iÅ¡ Vokietijos vaikų paÅ¡alpų, nustatyti, kad Vilniaus civilinės metrikacijos biuras kompensuotų maksimaliÄ moralinę žalÄ .Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovei terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. Konstatavo, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys neatitinka ieÅ¡kinio turiniui ir formai keliamų reikalavimų, nutartyje nurodė, kokius konkrečius ieÅ¡kinio trÅ«kumus turi paÅ¡alinti ieÅ¡kovė.IeÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad Å¡io procesinio dokumento dalykas yra ieÅ¡kinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos kompensacijos su reikalavimu priteisti iÅ¡ atsakovo A.

P. 29376 EUR ir nustatyti, kad Lietuvos valstybė už Vilniaus civilinės metrikacijos biuro vedėjos neapdairumÄ kompensuotų maksimaliÄ moralinę žalÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi laikė nepaduotu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė nepaÅ¡alino ieÅ¡kinio trÅ«kumų, jos pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 str. ieÅ¡kinio turiniui keliamų reikalavimų, t.y. nesuformuluotas ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas), nenurodyta ieÅ¡kinio suma, nepridėti įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, neiÅ¡sakyta nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, nepateikta informacija, ar byla bus vedama per advokatÄ , nepasisakyta dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, nepridėtas žyminio mokesčio sumokėjimo kvitas.

Be to, pateiktas ieÅ¡kinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 str. dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, t.y. nėra tikslių dalyvaujančių byloje asmenų duomenų, nėra procesinio dokumento pobÅ«džio ir dalyko, priedų, pridedamų prie pateikiamo procesinio dokumento ir kt. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė per teismo nustatytÄ terminÄ , 2016 m. vasario 17 d. nutarties neįvykdė ir procesinio dokumento (ieÅ¡kinio) trÅ«kumų nepaÅ¡alino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė V. F. nesutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi ir prašė nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės. Apeliantės nuomone, ji visus 2016 m. vasario 17 d. nutartyje nurodytus trÅ«kumus paÅ¡alino. IeÅ¡kovė suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ ir ieÅ¡kinyje nurodė, kad jis reiÅ¡kiamas dėl patirtos moralinės žalos per Vilniaus civilinės metrikacijos biurÄ . PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinio suma Å¡iuo atveju negali bÅ«ti nurodyta, nes sÅ«naus tėvystės pakeitimas yra neįkainojamas.

IeÅ¡kovė prie ieÅ¡kinio pridėjo turimus įrodymus – Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos biuro raÅ¡tas dėl informacijos pateikimo ir gimimo iÅ¡raÅ¡Ä Nr. 1864, taip pat neverstas gimimo liudijimas iÅ¡duotas Jungtinėje Karalystėje. IÅ¡ Å¡ių dokumentų, apeliantės nuomone, akivaizdu, kad dokumentas iÅ¡duotas Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos biuro buvo padirbtas ir už tai atsako Lietuvos valstybė. Skundžiamoje nutartyje nurodyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai, apeliantės nuomone, yra visai ne į temÄ nagrinėjamai bylai, nes žalos atveju byla pirmiausia turėtų bÅ«ti tiriama per ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .

Dėl sprendimo už akių apeliantė sutinka tik esant pilnam ieÅ¡kinio reikalavimų tenkinimui. Taikos sutarties sudarymo galimybės nėra. Apeliantė taip pat nurodo, kad pagal CPK 83 str. 4 d. žyminio mokesčio Å¡iuo atveju mokėti nereikia. Jei Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos biuras bÅ«tų teisingai iÅ¡vertęs tikrÄ gimimo liudijimÄ â€“ tai A. P. padirbtu dokumentu negalėtų disponuoti. Valstybės padaryta žala atsakovei yra labai žymi, ji priversta atsiriboti nuo valstybės. Tvirtina, jog trÅ«kumų Å¡alinimas yra ieÅ¡kovės teisių pažeidimas.

Atsakovas A. P. renkasi ES valstybėse paÅ¡alpas, kol apeliantė augina vaikus be jokių paÅ¡alpų. Teismui nepriėmus ir neiÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kinio, apeliantė praÅ¡o persiųsti jį Europos vadovų tarybai ir Europos sÄ jungos Tarybai. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinasBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės V. F. ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui, nepaÅ¡alinus teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi nustatytų trÅ«kumų.Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Tačiau įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismÄ (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), ieÅ¡kovas negali kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimÄ ir civilinių teisių gynimo bÅ«dus, o CPK normos reglamentuoja teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarkÄ . Teismas gali suteikti efektyviÄ gynybÄ tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į jį asmuo pakankamai aiÅ¡kiai formuluoja savo reikalavimÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

IÅ¡ ieÅ¡kovo pareikÅ¡to materialaus reikalavimo turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kurį CK numatytÄ civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ Å¡ie reikalavimai atitinka bei kokio sprendimo siekia ieÅ¡kovas. Pagal CPK 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas. Tai reiÅ¡kia, kad teismas negali tapti ieÅ¡kovo advokatu ir už jį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2006).

IeÅ¡kinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, nes jei iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio yra neaiÅ¡kus ieÅ¡kovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, teismo procesas apskritai negali bÅ«ti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. nustatė ieÅ¡kovei terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti nurodydamas, jog jis neatitinka reikalavimų keliamų ieÅ¡kiniui, taip pat nėra neapmokėtas žyminiu mokesčiu.

Nurodė, kad ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodytas procesinio dokumento pobÅ«dis ir dalykas, procesinių dalyvių padėtys, ieÅ¡kiniams dėl tėvystės nuginčijimo keliami specialÅ«s reikalavimai. IeÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį po trÅ«kumų Å¡alinimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio trÅ«kumų nepaÅ¡alino ir grÄ Å¾ino jį ieÅ¡kovei.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, jos nuomone, ji paÅ¡alino visus ieÅ¡kinio trÅ«kumus.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.Pažymėtina, jog pagal CPK 111 straipsnio 2 dalį kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti:

1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas;

2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gyvenamoji vieta;

3) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas;

4) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalykÄ , ir įrodymai, patvirtinantys Å¡ias aplinkybes;

5) priedai pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento;

6) procesinį dokumentÄ paduodančio asmens paraÅ¡as ir jo suraÅ¡ymo data. Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, ieÅ¡kinys turi atitikti ir specialiuosius ieÅ¡kinio reikalavimus. Papildomi reikalavimai ieÅ¡kinio turiniui, palyginus su kitais procesiniais dokumentais, iÅ¡vardyti CPK 135 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, be to, jog teismui pateikiamas ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieÅ¡kinyje taip pat nurodama:

1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;

2) aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas);

3) įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietÄ ;

4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas);

5) ieÅ¡kovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį arba paruoÅ¡iamasis procesinis dokumentas;

6) informacija, ar byla bus vedama per advokatÄ .Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nepaÅ¡alino ieÅ¡kinio trÅ«kumų, jos ieÅ¡kinys neatitinka CPK 135 str. ir 111 str. keliamų reikalavimų, todėl ieÅ¡kinys grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei pagrįstai.Pažymėtina, kad CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ieÅ¡kinyje privalo bÅ«ti nu­rodytos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ , t. y. faktinis ieÅ¡kinio pagrindas.

IeÅ¡kinio pagrindas - tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ .Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teigia, kad dėl Vilniaus savivaldybės Teisės skyriaus Metrikacijos biuro vedėjos, advokato J. K., atsakovo A. P. veiksmų patyrė žalÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju ieÅ¡kinyje nenurodytas faktinis ieÅ¡kinio pagrindas, nes visiÅ¡kai neaiÅ¡kÅ«s (neapibrėžti, neatskleisti) ieÅ¡kovės teiginiai, jog ji yra patyrusi žalÄ dėl minėtų asmenų veiksmų (jos teigimu, padirbant gimimo liudijimÄ , atsakovui gaunant paÅ¡alpas kitose ES valstybėse, advokatui A.

K. dėl laiÅ¡kų raÅ¡ymo ieÅ¡kovės vyrui, atsakovo A. P. vardu), t. y. nuosekliai nenurodytos aplinkybės, kuriomis buvo at­likti neteisėti veiksmai prieÅ¡ ieÅ¡kovę, nei konkretÅ«s asmenys, kurie juos atliko, o faktinio ieÅ¡kinio pagrindo nežinojimas iÅ¡ esmės užkerta keliÄ teismui aiÅ¡kintis reikÅ¡mingas bylai faktines aplinkybes. IeÅ¡kovė praÅ¡o apriboti neterminuotai atsakovo teises vaikų atžvilgiu, tačiau nenurodo jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių aplinkybių, apsiribodama tik teiginiu, kad atsakovo elgesys nevertas tėvo vardo.

IeÅ¡kinyje, jeigu jis turi bÅ«ti įkainotas, be bendrųjų reikalavimų procesiniams dokumentams, turi bÅ«ti nurodoma ieÅ¡kinio suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punk­tas, 85 straipsnis). Kaip pažymima teismų praktikoje, nurodyti ieÅ¡kinio sumÄ yra įsak­maus pobÅ«džio reikalavimas, keliamas ieÅ¡kinio turiniui. Turtiniuose ginčuose ieÅ¡­kinio suma turi bÅ«ti nurodyta dėl jos įtakos nustatant bylos rÅ«Å¡inį teismingumÄ , apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 80 straipsnis) ir nustatant nagrinėtinos bylos kategorijÄ .

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nenurodo konkrečios ieÅ¡kinio sumos, reikalauja iÅ¡ atsakovo A. P. 29376 EUR žalos, tačiau nepateikia tokiÄ Å¾alÄ pagrindžiančių dokumentų. IeÅ¡kiniu taip pat praÅ¡oma įpareigoti Civilinės metrikacijos biurÄ kompensuoti žalÄ , kuri nėra iÅ¡reikÅ¡ta skaičiais, apsiribojant abstrakčia fraze - „maksimali žala“. Tuo tarpu apeliantės atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kinio suma Å¡iuo atveju negali bÅ«ti nurodyta, nes sÅ«naus tėvystės pakeitimas yra neįkainojamas, nepaÅ¡alina ieÅ¡kovės pareigos tinkamai suformulutoi ieÅ¡kinio reikalavimus (ieÅ¡kinio dalykÄ ).Dar viena iÅ¡ tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).

Pažymėtina, jog CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ (CPK 83, 84 str.). Tokiu bÅ«du visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynybos. Žyminio mokesčio nesumokėjimas priskiriamas prie procesinio dokumento trÅ«kumų. CPK 83 straipsnyje yra iÅ¡vardyti atvejai, kada, atsižvelgiant į civilinėje byloje nagrinėjamo materialinio teisinio ginčo pobÅ«dį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusÄ ar turtinę padėtį, suinteresuoti asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo civilinėse bylose.

Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju ji turi būti atleista nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi ieškinys pareikštas dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (CPK 83 str. 1 d. 4 p. ). Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus, kadangi ieškovė nepateikė duomenų, kad yra priimtas koks nors teisminis procesinis sprendimas, konstatuojantis, kad ieškovė dėl atsakovo A. P., ar Lietuvos valstybės institucijų nusikalstamų veikų patyrė žalos.

Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kinyje apeliantė formuluoja reikalavimÄ dėl atsakovo kaip tėvo valdžios apribojimo. Toks reikalavimas turi bÅ«ti apmokėtas 41 EUR žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 5 p.).Apeliantės atskirajame skundu suformuotas procesinis praÅ¡ymas nepriėmus ieÅ¡kinio ir jo neiÅ¡nagrinėjus persiųsti jį nagrinėti Europos vadovų tarybai ir Europos sÄ jungos tarybai atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi Å¡ios institucijos nėra kompetentingos teismine tvarka nagrinėti civilines bylas.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės teisingam klausimo dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo iÅ¡nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, reglamentuojančių ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ , todėl atskirojo skundo argumentais naikinti jÄ nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                   Andrutė Kalinauskienė            Â