2022-03-30 Nr. AB-7365-3-63-3-00022-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-146-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00022-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje dėl pareiškėjo S. B. skundo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr.(8.6.E) D3-4132 „Atsakymas į skundą dėl Palangos miesto savivaldybės architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistų veiksmų“ (toliau – ir Administracijos sprendimas) ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės architektūros ir teritorijų planavimo skyrių (toliau – ir Skyrius) priimti pareiškėjo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

II. Regionų apygardos administracinis teismas Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 17 d. nutartimi, be kita ko, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi, šias teisės normas aiškinančia teismų praktika, nustatė, kad Administracijos sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, kad pareiškėjo 2020 m. gruodžio 8 d. prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą išnagrinėtas ir dėl jo priimtas 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimas. Administracijos sprendime nurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis yra priimami statybą leidžiantys dokumentai ir kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo įpareigoti valstybės tarnautojų priimti pareiškėjo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kuris prieštarauja teisės aktams. Taip pat nurodyta, jog, pašalinęs trūkumus, pareiškėjas turi teisę pateikti prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pakartotinai.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs į bylą pateiktus įrodymus, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, padarė išvadą, kad Administracijos sprendimas, kuriuo pareiškėjui siūloma pašalinti trūkumus ir pakartotinai pateikti prašymą, teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Teismas pripažino, kad Administracijos sprendimas yra nėra administracinis aktas, o yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui, jam suteikiamų teisių ir pareigų. Teismo vertinimu, Administracijos sprendimas yra procedūrinis dokumentas, priimtas Administracijai atliekant tiesiogines teisės aktuose nustatytas funkcijas ir sukeliantis pareiškėjui tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes. Administracijos sprendimas nesukeliama pareiškėjui teisinių pasekmių dar ir todėl, nes juo pareiškėjui teikiama informacija. Administracijos sprendimas negali būti savarankišku skundo dalyku administraciniame teisme, nes pareiškėjo teisių ir pasekmių apimtis nepasikeistų net ir teismui patenkinus pareiškėjo skundo reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad tai, jog Administracijos sprendime yra nurodyta jo apskundimo tvarka, nesudaro pagrindo Administracijos sprendimo vertinti kitaip, nei nustatė teismas, įvertinęs jo turinį ir jam būdingus požymius. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą Administracijos pateiktus papildomus įrodymus, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė ne Administracijos sprendimas, o 2020 m. gruodžio 13 d. sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kuris įstatymu nustatyta tvarka ir terminais neapskųstas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Administracijos sprendimo panaikinimo atsisakytinas priimti, kaip nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas ne kartą pažymėjo, kad darbdavio teisė vertinti savo darbuotojus ir jų veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis, tačiau kildinamas ne iš Administracinio sprendimo, o iš 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo, kurio, kaip nustatyta, pareiškėjas įstatymu nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Be to, teismas nustatė ir tai, kad pareiškėjas aptariamu reikalavimu kelia ginčą Skyriui, kuris nėra juridinis asmuo, todėl jo atžvilgiu reikalavimai negali būti reiškiami. Tai įvertinęs, teismas konstatavo, kad ir pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakytinas priimti, kaip nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 17 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir kvalifikavo faktines administracinio ginčo kilimo priežastis ir aplinkybes. Iš pareiškėjo skundo aišku, kad pareiškėjas Administracijai per IS „Infostatyba“ padavė 2020 m. gruodžio 8 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Šis prašymas buvo priimtas ir pateiktas atitinkamiems subjektams. Nors statinio projektui buvo pritarusių, 2020 m. gruodžio 13 d. su projektu nesutiko Skyriaus specialistė, kuri pastabose išdėstė nesutiko motyvus ir nurodė projekto trūkumus. Pareiškėjas visus argumentus dėl Skyriaus specialistės išdėstytų nesutikimo motyvų ir nurodytų projekto trūkumų išdėstė 2021 m. rugsėjo 8 d. pakartotiniame prašyme. Tačiau šį prašymą Skyriaus specialistė 2021 m. rugsėjo 9 d. atsisakė priimti. Pareiškėjas padavė 2021 m. spalio 21 d. pakartotinį prašymą, tačiau šis prašymas buvo atmestas, 2021 m. spalio 27 d. gautas pranešimas, kad nebuvo ištaisyti anksčiau nurodytos pastabos. Pareiškėjas, pasinaudodamas jam Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) suteikta teise, 2021 m. lapkričio 11 d. padavė skundą Administracijai, kuriame buvo prašoma įvertinti Skyriaus specialistų veiksmus, nepriimant pareiškėjo prašymų išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Iš šio skundo turinio aišku, kad skundas paduotas ne dėl 2020 m. gruodžio 13 d. sprendimo, o dėl Skyriaus 2021 m. spalio 27 d. atsisakymo priimti pakartotinai teikiamą pareiškėjo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 29 d. buvo informuotas apie Administracijos sprendimą, kurį ir apskundė administraciniam teismui. Pareiškėjo nuomone, tai paneigia teismo išvadą, jog Administracijos sprendimas yra informacinio pobūdžio, kuriuo tik siūloma pašalinti trūkumus ir pakartotinai pateikti prašymą, kuris teisinių pasekmių nesukelia. Akivaizdu, kad atsisakymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą sukelia pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes, nes eliminuojama teisė būti statytoju.

Pareiškėjas teigia, kad, nors teismas ne kartą pažymėjo, jog darbdavio teisė vertinti savo darbuotojus ir jų veiksmus, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės ir įrodymai pagrindžia, jog pareiškėjas skundą Administracijai, ir nagrinėjamu atveju – teismui, padavė dėl Skyriaus specialistų veiksmų, kurie, pareiškėjo nuomone, prieštarauja viešojo administravimo išsamumo principui ir tokio pobūdžio ginčas priskirtas nagrinėti administraciniam teismas (ABTĮ 17 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas siekia nuginčyti Administracijos sprendimą, kuris pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, ir kad išvestinis skundo reikalavimas kildinamas ne iš prašomo panaikinti Administracijos sprendimo, bet iš 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo, atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia teismo pozicija, atskirajame skunde nurodo, kad ginčijamas Administracijos sprendimas pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes, nes dėl Skyriaus specialistų veiksmų, kurie prieštarauja viešojo administravimo išsamumo principui, eliminuojama pareiškėjo teisė būti statytoju.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Skundą dėl, be kita ko, viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p.) ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-790-415/2021, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016).

VAĮ (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987) 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad administracinė procedūra yra pagal VAĮ viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Administracinės procedūros sprendimu yra baigiama administracinė procedūra (VAĮ 2 str. 3 d.). VAĮ 20 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmuo, dėl kurio galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, turi teisę apskųsti administracinės procedūros sprendimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Administracijos direktorę su 2021 m. lapkričio 11 d. skundu „Dėl Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistų veiksmų“, prašydamas Administracijos direktorės pašalinti Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistų padarytus teisės aktų pažeidimus ir įpareigoti įgaliotą asmenį priimti pareikėjo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Administracijos direktorė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė Administracijos sprendimą, kuriame konstatavo, kad Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius užtikrino, jog visais statinių projektavimo atvejais, tvirtinant pasiūlymų užduotis, statinių projektus, išduodant statybą leidžiančius dokumentus yra laikomasi visų nustatytų galiojančių Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ), normatyvinių statybos techninių dokumentų ir kituose teisės aktuose nurodytų nuostatų ir reikalavimų. Administracijos sprendime nurodyta pareiškėjui ištaisyti visus prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą trūkumus ir teikti prašymą pakartotinai.

Iš nustatyto seka, kad Administracijos sprendimu buvo atmestas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas prašė Administracijos direktorės iš esmės įvertinti Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistų veiksmus, kuriais, pareiškėjo nuomone, pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, pastariesiems nepriimant pareiškėjo prašymų išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

Remdamasi tuo, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Administracijos sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir jis negali būti laikomas administracinės bylos dalyku (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi SĮ (2021 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. XIV-340 redakcija) 27 straipsnio 2 dalimi, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad statybą leidžiantį dokumentą gali išduoti ir Administracijos direktorius, įvertinusi pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. skundo reikalavimą bei teismui paduoto skundo reikalavimą, konstatuoja, kad ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus kyla ne iš Administracijos sprendimo, yra nepagrįsta. Dėl šių priežasčių ir šis pareiškėjo skundo reikalavimas atsisakytas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu nepagrįstai.

Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan