d4f2e375-e0ea-4b4b-bc5d-c9f824a48059 · Kauno miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-1428-634/2011Teisminio proceso Nr. 1-20-1-01127-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1. (S) KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 8 d.Kaunas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Astai Šliužaitei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, nukentėjusiajai Z. P., jos atstovui advokatui Povilui Jegorovui, kaltinamajam A. B., civilinio atsakovo BTA akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje atstovui nedalyvaujant, kaltinamajam A.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., n u s t a t ė:              kaltinamasis A. B. 2010-11-15 apie 7 val. Kaune, Partizanų g., vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Butrimonių g. link Birželio 23-iosios g., sankryžoje sukdamas į kairę į Birželio 23-iosios gatvę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 162 punkto reikalavimus tuo, kad sukdamas sankryžoje į kairę, nedavė kelio pėsčiajai Z.

P., kirtusiai jo važiavimo krypties eismo juostas, ko pasėkoje Z. P. parbloÅ¡kė ir jai padarė sužalojimÄ , sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .             Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad iÅ¡ Partizanų gatvės darė kairį posÅ«kį, pažiÅ«rėjo, ar niekas nevažiuoja, o kad pėsčioji eina, nepastebėjo, Å¡viesos nedegė, buvo tamsu, kampu bamperio užkabino pėsčiÄ jÄ . Kai įvažiavo į sankryÅ¾Ä , jam degė žalias Å¡viesoforo signalas, tai ir pėsčiajai degė žalias Å¡viesoforo signalas.

Vairavo blaivus, automobilis buvo apdraustas, vairuotojo pažymėjimÄ turėjo. Su nukentėjusiÄ jÄ po įvykio bendravo tÄ pačiÄ dienÄ ir dar skambino gal kokius 5 kartus, tačiau ji nekalbėjo, paskui vėl skambino, ir ji sakė, kad ji nenorinti bendrauti. Tamsoje nieko nematė, nukentėjusios rÅ«bų neapžiÅ«rinėjo, jam buvo stresas, galėjo bÅ«ti, kad ten suplyÅ¡o rankinukas, galėjo gal ir batams kažkas atsitikti, galėjo kažkas susigadinti. Jo nuomone turėtų bÅ«ti pateikta, kiek iÅ¡ tikro tie rÅ«bai kainavo, tai turėtų bÅ«ti pagrindžiantys įrodymai, o neturtinė žala tai manantis, kad yra pasipelnymas iÅ¡ svetimo žmogaus nelaimės. Norėtų, kad neturtinė žala iÅ¡ jo nebÅ«tų priteista, bet įstatymas yra įstatymas.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio nežino ar sutinka, palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra. Pagal savo iÅ¡gales kažkiek galėtų padengti tos žalos, nes ir taip vos galÄ su galu suduria, dar turi sÅ«nų studentÄ , kuris mokosi dieniniame skyriuje. Jie su žmona kartu dirba, uždirba į mėnesį tik po 1500 Lt, o dar paskolÄ reikia mokėti. Dėl žalos priteisimo tai siÅ«lo spręsti pagal bendrÄ Lietuvos pragyvenimo lygį, o ne pagal europinį lygį. Sutinka su draudimo atlyginta žala, mano, kad draudimas atlygino nukentėjusiajai pakankamai.

Kiek draudimas sumokėjo, dar tiek galėtų žalos atlyginti, bet per kažkiek laiko, o ne iÅ¡ karto. Galvojo susitikti su nukentėjusiÄ ja ir tuo pačiu atsipraÅ¡yti, bet kadangi nukentėjusioji nepageidavo susitikti, tai ir neatsiprašęs dar jos.Nukentėjusioji Z. P. parodė apie 7 val. ėjusi į darbÄ , ėjo per sankryÅ¾Ä , perėjo Partizanų gatvę, degė žalias Å¡viesoforo signalas, pusė kelio beveik buvo praėjusi ir partrenkė maÅ¡ina. Vairuotojas sustojo, po kiek laiko vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir priėjo, klausė kÄ daryti.

Ji atsistojusi, lyg ir viskas gerai buvo, jis klausia kÄ daryti, sako gal į darbÄ nuvežti, bet ji pasakiusi kviesti policijÄ . Atvažiavo policija, paskui jai pasidarė negera ir jÄ iÅ¡vežė greitoji. Ar vairuotojas buvo girtas, pasakyti negalinti. Pagrindinis smÅ«gis jai buvo į kojÄ , rankos apibrozdintos buvo. Biuletenis buvo iÅ¡raÅ¡ytas. Lūžių nebuvo, buvo tik sumuÅ¡imai, bet po tų sumuÅ¡imų jai ir su stuburu pasidarė blogai. Vairuotojas tÄ patį vakarÄ paskambino, tÄ pačiÄ dienÄ klausė, ar ji ligoninėje, paskui paskambino po savaitės, klausė ar reikia vaistų, o paskui tik kovo 8 d. paskambino.

Patyrusi stresÄ , dabar dar geria vaistus. Ä®vykis buvo lapkričio 15 d., o už biuletenį pačius pirmus pinigus gavo sausio 17 d., kadangi jÄ nukentėjusiÄ ja pripažino tik gruodžio 21 d., o taip tai pajutusi stresÄ , geria vaistus nuo depresijos, bijo eiti per gatvę, kai maÅ¡ina važiuoja ir suka į Å¡onÄ . Dabar ir nervus labai yra susigadinus, jaučiasi kaip pati bÅ«tų nusikaltėlė ir lyg ji tÄ Å¾mogų bÅ«tų partrenkus. Ji neturinti kvitukų, neturi ir tų suplėšytų rÅ«bų, tegul bÅ«na taip viskas ant jo sÄ Å¾inės, tegul jis jai atlygina tik advokato paslaugas.

Ä® draudimo bendrovę kreipėsi, reikėjo įvairiausių dokumentų ir jai iÅ¡ darbo labai sunku iÅ¡eiti, o ten reikėjo vykti ne kartÄ , tai kiek susitvarkė, tiek susitvarkė. 1080 Lt jai sumokėjo draudimas. Pasilieka prie savo praÅ¡omos neturtinės žalos, o dėl turtinės žalos tai kÄ daryti jei žmogus neturi pinigų, reikalavimo dėl turtinės žalos atsisakanti.2010-11-15 kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad eismo įvykio vieta - Kaune, Partizanų g. ir Birželio 23-iosios g. sankryža, sankryža reguliuojama, fotolentelėse ir eismo įvykio vietos plane užfiksuota automobilio VW Passat , valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis po eismo įvykio (b.l.4-7).Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra techniškai tvarkingas, nuo priekinio bamperio kairėje pusėje nubrauktas purvas (b.l. 8-9).Transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam A. B. (b.l. 10), automobilis apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu BTA akcinės draudimo bendrovės filiale Lietuvoje (b.l. 11), A.

B. turi teisę vairuoti B, C, D kategorijų transporto priemones (b.l. 47).A. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 52).Z. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 18).Specialisto iÅ¡vada Nr. G-580/11(02) patvirtina, kad Z. P. konstatuota odos nubrozdinimai kojose, kairės kojos sumuÅ¡imas. Kairės kojos sumuÅ¡imas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl Å¡io sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (b.l. 24).             Teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, eismo įvykio vietos planas, specialisto iÅ¡vada ir kt.) leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t.y.

įrodyta jog A. B., pažeidė Kelių eismo taisyklių 162 punkto reikalavimus (sukdamas sankryžoje į kairę arba į deÅ¡inę, vairuotojas privalo duoti keliÄ visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas) ir bÅ«tent Å¡is KET pažeidimas buvo pagrindinė eismo įvykio, kurio metu nesunkiai sutrikdyta Z. P. sveikata, priežastis. Kaltinamasis veikÄ padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerÅ«pestingumo). Taigi jo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.Skiriant bausmę A.

B. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, kadangi kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. (BK 16 str. 3 d.). Pagal įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų registrÄ A.

B. neteistas (b.l. 48). A. B. metų laikotarpyje baustas administracine tvarka už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ (b.l. 49-51), Psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l.57). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.              Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytos teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo arba baudos, arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Kadangi kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , jam skirtina bauda.

Ä®vertinus kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.).             Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - neskirtina.             Nukentėjusioji Z. P. patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o jos naudai iÅ¡ kaltinamojo priteisti 3000 Lt turtinę žalÄ (įvykio metu suplėšyti rÅ«bai, kiti daiktai), taip pat jai padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 7000 litų, atsižvelgdama į draudimo bendrovės iÅ¡mokėtÄ 1080 Lt iÅ¡mokÄ , praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti 5920 Lt neturtinės žalos, taip pat atlyginti jos turėtas iÅ¡laidas advokatui - 1000 Lt (b.l. 89).Teismo posėdžio metu nukentėjusioji atsisakė reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo.             Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ .             CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio. Ä®statyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iÅ¡ esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbÄ yra ne kartÄ pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

             Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ .             Teismų formuojama praktika rodo, kad nukentėjusiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 2.000 Lt iki 10.000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-200/2010, 2K-215/2010, 2K-7-120/2010, 2K- 616/2010, 2K-477/2010, 2K-461/2010 ir kt.).             Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui.

Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl iÅ¡gyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Neabejotina, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , emocinį sukrėtimÄ . Tačiau bÅ«tina įvertinti ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamojo veiksmai bÅ«tų sukėlę nukentėjusiosios sveikatai liekamųjų reiÅ¡kinių, turinčių įtakos gyvenimo kokybei.             Atsižvelgtina ir į tai, kad neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui, kadangi neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai.

             Baudžiamojoje byloje spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimÄ teismas turi vertinti ne tik žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, esamÄ bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas Å¡io klausimo sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje. Kaltinamasis yra sveikas, galintis dirbti, byloje esančiais duomenimis, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis žmogus, todėl vien ta aplinkybė, kad byloje nustatyta, jog jis turi iÅ¡laikytinių, negauna didelių pajamų, negali bÅ«ti laikoma iÅ¡skirtine, dėl kurios neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti žymiai mažinamas.             Pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, gyvybė, seksualinio apsisprendimo laisvė ir kt., padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro.

Kadangi Å¡iuo atveju buvo pažeista tokia vertybė, kaip žmogaus sveikata, padarytos turtinės žalos dydis nėra svarbus sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ , nes Å¡iuo konkrečiu atveju turtinė ir neturtinė žala yra savarankiÅ¡ki, iÅ¡ esmės vienas nuo kito nepriklausantys dydžiai (2006 m. sausio 31 d. LAT nutartis byloje Nr. 2K-63/2006), be to, turtinės žalos dydis Å¡ioje byloje nėra įrodytas.             Įvertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, t.y. siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, taip pat atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, nustatytina, kad padarytos neturtinės žalos dydis yra 4000 Lt.

             Bylos duomenimis civilinis atsakovas BTA akcinės draudimo bendrovės filialas Lietuvoje iÅ¡mokėjo nukentėjusiajai Z. P. 1080 litų neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡mokos dydis paskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintomis „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklėmis. Å ių taisyklių 12 punkte nustatyta, kad draudimo iÅ¡moka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir iÅ¡mokama Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - Ä®statymas) nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims nevirÅ¡ijant Ä®statymo 11 straipsnyje nustatytos sumos pagal Å¡iuos principus: laikino nedarbingumo atveju – už kiekvienÄ nedarbingumo dienÄ iÅ¡mokama po 20 litų, kol mokama suma nevirÅ¡ija galimos mokėti pagal Ä®statymÄ maksimalios sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos (12.1 punktas). 12.5. punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo nesutinka dėl apskaičiuotos pagal Å¡ių Taisyklių 12.1, 12.2 ir 12.4 punktus neturtinės žalos dydžio, jis turi teisę kreiptis į atsakingÄ draudikÄ ar BiurÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, nevirÅ¡ijant Ä®statymo 11 straipsnyje neturtinei žalai nustatytos maksimalios draudimo sumos, o Å¡alims nesusitarus – į teismÄ .

Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio negali virÅ¡yti 2 500 000 eurų, tame tarpe 2500 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo. Å i įstatymo nuostata nereiÅ¡kia, kad draudikas tokiÄ sumÄ privalo iÅ¡mokėti visais atvejais. Draudiko atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė, sudarius draudimo sutartį, atsiranda ne draudiko atsakomybė, o sutartinė pareiga suteikti draudimo apsaugÄ pagal draudimo sutaries sÄ lygas.

Konkrečių išmokėtinų sumų dydį nustato aukščiau minėtos Taisyklės. Kaip matyti, nukentėjusioji Z. P. nesikreipė į draudimo bendrovę su pretenzija dėl neturtinės žalos atlyginimo išmokos dydžio, todėl laikytina, kad draudikui tenkančias pareigas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį BTA akcinės draudimo bendrovės filialas Lietuvoje įvykdė. Neturtinės žalos dalį, kurios neatlygino draudikas, turi atlyginti apdraustasis, tokia nuostata išplaukia iš Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies, taip yra formuojama ir teismų praktika. (Kauno apygardos teismo 2011-06-14 nutartis byloje Nr. 1A- 391-60/2011).             Remiantis išdėstytu, nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 2920 Lt neturtinės žalos atlyginimo (4000 Lt - 1080 Lt).

Nukentėjusiojos turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti patvirtintos pinigų priėmimo kvitu, iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusioji atstovui už atstovavimÄ teisme sumokėjo 1000 Lt (b.l. 91). Advokato dalyvavimas bylÄ nagrinėjant teisme yra viena iÅ¡ nukentėjusiojo teisių gynimo formų. Å ios nukentėjusiosios iÅ¡laidos yra pagrįstos ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ kaltinamojo.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str., n u s p r e n d ž i a:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti 15 MGL (1950 Lt) baudÄ .KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.Nukentėjusiosios Z. P. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2920 (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt) Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo Z.

P., asmens kodas 4530701123, gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.Priteisti iÅ¡ A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1000 (vienÄ tÅ«kstantį) Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti Z. P., asmens kodas 4530701123, gyv. (duomenys neskelbtini), naudaiNuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                        Giedrius Endriukaitis