2021-10-27 Nr. AB-22495-3-62-3-01793-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-514-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01793-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 8 400 Eur turtinei žalai, 1 392 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas buvo kalinamas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje (toliau – Kybartų sektorius; Pataisos įstaiga) nežmoniškomis, žeminančiomis orumą, kenksmingomis sveikatai sąlygomis. Bendrabučio gyvenamųjų patalpų, koridorių ir laiptinių sienos ir lubos nebuvo valomos ir remontuojamos. Kalinami asmenys gyvenamąsias patalpas valė ir remontavo patys, naudodami artimųjų nupirktas statybines medžiagas bei valymo medžiagas. Tokiomis medžiagomis pačių kalinamų asmenų suremontuotos sienos ir lubos negali būti specialiai pritaikytos valymui ir dezinfekavimui. Pareiškėjo kalinimo metu gyvenamosios patalpos buvo neremontuos labai seniai, sienų tinkas daugybėje vietų ištrupėjęs, sienos ir lubos nešvarios. Kalinimas tokiose patalpose žemino pareiškėjo orumą. Bendrabučio kambariai besiribojantys su prausyklomis nebuvo izoliuoti nuo drėgmės, ant kambarių sienų veisėsi pelėsis, tinkas buvo ištrupėjęs.

2.2. Pareiškėjas buvo priverstas džiovinti rūbus toje pačioje patalpoje, kurioje laikoma avalynė. Dėl to buvo blogas kvapas, didelė drėgmė, nebuvo ventiliacijos. Marijampolės pataisos namuose esančios savadarbės dviaukštės lovos buvo labai senos, sulūžę, konstrukcijos surūdiję, paviršiai tepė rūbus, buvo smailūs kampai ir briaunos. Beveik visą laiką gyvenamoji patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perpildyta. Patalpoje buvo laikoma 10-12 žmonių. Gyvenamojoje patalpoje veisėsi tarakonai, blakės, kurios kandžiojo pareiškėją, lakstė žiurkės. Parazitai nebuvo naikinami, tik kartais būdavo padedamas lipnus popierius. Žiemos metu gyvenamojoje patalpoje būdavo labai šalta. Marijampolės pataisos namų administracija neleisdavo pareiškėjui, nors jis yra pagyvenęs, sergantis, gulėti užsiklojus, nuolat grasindavo nuobaudomis. Pareiškėjo lova buvo pastatyta šalia rūbų pakabų, taip pat šalia būdavo pastatytas šiukšlių kibiras, iš kurio sklisdavo nemalonus kvapas. Dėl to ne kartą žodžiu kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją, tačiau jokių priemonių imtasi nebuvo.

2.3. Nuo 2017 m. spalio 16 d. buvo pradėtos rakinti pastato aukštų durys, kalintys žmonės prarado galimybę išeiti į lauką rūkyti. Koridoriuje buvo pilna tabako dūmų, dūmų kvapas verždavosi į gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjas, pats nerūkantis, buvo priverstas kvėpuoti dūmais. Rūkymo patalpos antrame aukšte nebuvo, ventiliacijos taip pat nebuvo. 2019 m. vasario 11 d. dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į Kybartų sektoriaus administraciją, tačiau administracija ne tik nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti, bet išvis neatsakė į pareiškėjo skundą.

2.4. Pareiškėjas nuolat buvo alkanas, kadangi maisto davinys buvo per mažas, maistas buvo gaminamas nekokybiškai iš nevalytų daržovių, maiste buvo randama nemaistinės kilmės šiukšlių (akmenų, metalinių segtukų, vielų nuo katilų šveitimo priemonių). Valgykloje buvo neplautos grindys, nevalyti stalai ir suolai, neplauti indai. Į skundus Kybartų sektoriaus administracija visiškai nereagavo. Pareiškėjo asmeninius stalo įrankius pareigūnai paėmė darydami kratas, todėl pareiškėjas turėjo valgyti neaiškios kilmės plastikiniais įrankiais.

2.5. Kybartų sektoriuje pareiškėjas nebuvo aprūpinamas nei higienos priemonėmis, nei rūbais, avalyne. Visus minėtus daiktus pareiškėjas turėjo pirktis pats. Pareiškėjas yra išlaikomas šeimos ir draugų, taip pat yra priverstas naudotis teismo priteistomis lėšomis. Tokiu būdu pareiškėjas yra diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu. Pareiškėjo prašymai leisti įsidarbinti nebuvo tenkinti, todėl pareiškėjas nebuvo aprūpintas darbinėmis pajamomis. Pareiškėjui nebuvo skiriama pašalpų ir paramos iš socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų. Pataisos įstaigos administracija neskirdavo pasimatymų su artimaisiais arba skirdavo dienomis, kai žinodavo, jog pareiškėjo artimieji atvykti negalės. Pareiškėjas buvo pateikęs prašymą dėl pasimatymo 2018 m. rugpjūčio 27 d., tačiau pasimatymas su artimaisiais skirtas nebuvo. Atsakymo į pateiktą prašymą pareiškėjas negavo. Dėl atsakymo nepateikimo pareiškėjas pateikė skundą, tačiau ir į jį atsakymas taip pat nebuvo negautas. Nurodoma, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Kybartų sektoriuje nuolat atliekami remontai. Minėti remontai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus. Visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą, todėl ne visada pavyksta atlikti tiek remontų, kiek buvo suplanuota dėl atsiradusių papildomų išlaidų. Pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra patvirtintas nuteistų asmenų, atliekančių ūkio darbus, etatų skaičius. Remonto darbams yra įdarbinti pagalbiniai darbininkai, kurie aprūpinami apsauginėmis priemonėmis, supažindinami su pareigybių aprašymais, darbų saugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimais, todėl pareiškėjo teiginys, kad jie patys atlieka remonto darbus, yra nepagrįstas.

3.2. Švarą ir tvarką bendrojo naudojimo patalpose palaiko dirbantis nuteistasis - tvarkinys. Gyvenamosios patalpos yra valomos pačių gyventojų. Valymo priemonės yra išduodamos tvarkiniams bendrabučio tipo patalpose, o drausmės grupės patalpose - kamerai rinkinys. Nurodoma, jog Kybartų sektorius, išduodamas nuteistiesiems valymo priemones, kad šie galėtų patys valyti patalpas, elgėsi teisėtai ir teisingai. Patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Pareiškėjo teiginys, jog jis buvo priverstas džiovinti rūbus gyvenamajame kambaryje yra visiškai nepagrįstas. Kybartų sektoriaus bendrabučio tipo patalpose, kiekviename aukšte yra įrengtos skalbimo ir džiovinimo patalpos, kuriose nuteistieji naudodamiesi įstaigos inventoriumi, gali skalbtis ir džiovintis skalbinius patys.

3.3. Kybartų sektorius nenaudoja savadarbių gultų kaip inventoriaus nuteistiesiems. Teisės aktuose nėra reglamentuotas metalinės lovos naudojimo laikas. Kybartų sektoriaus administracija metalines lovas keičia pagal poreikį, atlikus metinę turto inventorizaciją, bei pagal nuteistųjų prašymus. Teisės aktuose nėra numatyta, kad dviaukštė lova privalo būti skiriama tik vienam nuteistajam.

3.4. Kybartų sektoriaus nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus. Kybartų sektorius užtikrina tinkamą temperatūrą, kadangi teritorijoje yra nuolat veikianti katilinė ir reikiamą temperatūrą palaiko gyvenamosiose patalpose įrengti radiatoriai.

3.5. Nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būryje, (duomenys neskelbtini) kambaryje. Pareiškėjui, atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose vienam nuteistajam tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas buvo nuo 3,00 iki 6,00 kv. m. Nors minėtu laikotarpiu minimalus gyvenamųjų patalpų plotas bendrabučio tipo patalpose buvo mažesnis nei numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 193 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės). Šis pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą. Pareiškėjas atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą, o tinkamas gyvenamojo kambario plotas pareiškėjui buvo neužtikrinamas nežymų laiko tarpą, t. y. 12 dienų.

3.6. Nuteistiesiems gyvenamosiose patalpose rūkyti griežtai draudžiama ir tai yra nuolat kontroliuojama. Pareiškėjas į Kybartų sektoriaus administraciją nesikreipė dėl pasyvaus rūkymo ir sveikatai nekenksmingų sąlygų užtikrinimo.

3.7. Kybartų sektoriuje esančioje valgykloje maitinimo paslaugas atlieka uždaroji akcinė bendrovė „Niklita“. Du kartus metuose yra atliekami maisto tyrimai Kauno technologijos universiteto Maisto tyrimo laboratorijoje, maisto kokybė tikrinama Maisto produktų, skirtų nuteistųjų maisto gamybai, kokybės kontrolės komisijos, patvirtintos 2016 m. spalio 21d. Pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu Nr. 1/10-303. Tikrinant maitinimo kokybę pažeidimų nenustatyta, todėl teigti, kad maistas pateikiamas nekokybiškas, nėra pagrindo. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 261 punktu, išduodamo pagaminto maisto juslinio patikrinimo rezultatai įrašomi į Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalą. Minėtame žurnale, kiekvieną dieną užrašomi nuteistiesiems pagamintų patiekalų pavadinimai, parašoma išvada apie maisto kokybę bei valgyklos higienos būklę, kurią pateikia slaugos specialistas, o maistą pagaminęs virėjas bei pataisos įstaigos budėtojas leidęs išduoti maistą pasirašo. Kiekvienos dienos maisto davinio energetinė vertė yra skirtinga. Maisto davinio energetinė vertė yra nustatoma atlikus maisto davinio fizikinį-cheminį tyrimą, kurį atlieka Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras.

3.8. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše numatyta, jog nuteistieji gali įsigyti ir turėti tik plastikinius arba medinius stalo indus. Pareiškėjui atvykus į Kybartų sektorių, jam buvo išduotos higienos priemonės. Vėliau pareiškėjas kreipėsi į Kybartų sektoriaus administraciją dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau higienos priemonės jam išduodamos nebuvo, kadangi pareiškėjas buvo mokus.

3.9. Kybartų sektorius yra sudaręs sutartį dėl nuolatinės parazitų kontrolės su šią veiklą vykdančia bendrove, kuri kas mėnesį lankosi įstaigoje ir atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolę bei jų naikinimą, todėl teiginiai dėl buitinių parazitų yra nepagrįsti.

3.10. Kybartų sektoriaus pareigūnai niekada nediskriminavo ir nekeršydavo pareiškėjui už tariamą kritiką. Pasimatymai su artimaisiais pareiškėjui buvo skiriami vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis. Pareiškėjas nurodė, jog patyrė neturtinę žalą, tačiau nepateikė įrodymų, kaip pasireiškė ir kokia konkrečiai neturtinė žala buvo padaryta. Pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių ir priežastinio ryšio. Pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 17 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir jam priteisė 52 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl turtinės ir neturtinės žalos, kuri pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant pareiškėją netinkamomis sąlygomis Kybartų sektoriuje nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d.

6. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalimi, 111 straipsniu, 125 straipsniu, 173 straipsnio 4 ir 7 dalimis, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) 7, 16, 17, 39 punktais, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais teisės aktais, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į (duomenys neskelbtini) būrio bendrabučio tipo patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 3,6 kv. m. Minėtoje patalpoje gyveno nuo 6 iki 12 nuteistųjų. Pareiškėjui gyvenant bendrabučio tipo patalpose atskirais laiko tarpais, iš viso 12 parų nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje (pareiškėjui teko 3 kv. m gyvenamojo ploto), todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą.

8. Teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad Marijampolės pataisos namai vertinamuoju laikotarpiu buvo sudarę sutartį Nr. KN-P-2017/334 su uždarąją akcine bendrove „Dezinfa“, kuri vertinamuoju laikotarpiu pataisos įstaigoje atliko graužikų ir nariuotakojų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Iš į bylą pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo matyti, kad buitiniai parazitai pataisos įstaigoje buvo naikinami. Pažymima, jog Kybartų sektoriuje skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl parazitų buvimo galėjo patirti papildomus nepatogumus.

9. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog būtent tinkamo inventoriaus nebuvimas sukėlė didelių nepatogumų bei pagrindą neturtinei žalai atsirasti. Taip pat nurodoma, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad esant reglamentuotam draudimui rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, dėl kitų nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose sukeltų nepatogumų pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu būtų skundęsis Kybartų sektoriaus pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, ir šios būtų nereagavusios. Teismas pabrėžė, kad savo teiginiams pagrįsti pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai dėl kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru atmestini kaip neįrodyti.

10. Teismas nurodė, kad Kybartų sektoriuje nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, o taip pat galima ventiliacija per atvertus langus, yra nuolat veikianti katilinė ir reikiamą temperatūrą palaiko gyvenamosiose patalpose įrengti radiatoriai. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras), kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų galėjo kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pareiškėjo argumentai dėl nesuremontuotų patalpų, pelėsio patalpose buvimo, šalčio, drėgmės, blogos ventiliacijos, netvarkingų valgyklos patalpų, atmesti kaip nepagrįsti.

11. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, jog jis turi valgyti naudodamasis plastikiniais indais ir įrankiais. Teismas pažymėjo, kad nėra jokių įrodymų, jog atsakovo atstovas būtų diskriminavęs pareiškėją neskirdamas pasimatymų. Pareiškėjo prašymai dėl pasimatymų suteikimo nebuvo tenkinti dėl laisvų vietų nebuvimo.

12. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal 2018 m. kovo 1 d. prašymą pareiškėjui higienos priemonės buvo suteiktos, 2019 m. liepos 15 d. prašymų teikimo metu pareiškėjas buvo mokus, duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs daugiau prašymų dėl higienos priemonių, rūbų bei avalynės išdavimo, byloje nėra. Teismo vertinimu, nebuvo jokio pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.

13. Pažymima, kad 2017 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas kreipėsi dėl pašalpos skyrimo iš kalinių rėmimo fondo. Į prašymą pareiškėjui buvo atsakyta 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas 2017 m. lapkričio mėnesį išleido 114,99 Eur, todėl pašalpa skirta nebus. Įvertinus byloje esančius duomenis, teismas sprendė, jog atsakovo atstovas neturėjo pareigos pareiškėjui, kuris neatitiko teisės aktuose numatytų sąlygų, skirti piniginę išmoką, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuoti.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra kreipęsis į Marijampolės pataisos namų administraciją dėl galimybės įsidarbinti bibliotekininku, tačiau įdarbintas nebuvo, nes kitas nuteistasis labiau atitiko nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai įsakmiai neįpareigoja įkalinimo įstaigos administraciją įdarbinti norinčius dirbti nuteistuosius, nuteistųjų įtraukimas į darbą iš esmės yra įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas ir aprūpinimo darbu tikslus, teismas konstatavo, jog atsakovo atstovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), dėl kurių pareiškėjui galėjo kilti turtinė ar neturtinė žala.

15. Teismas įvertino, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų apie nustatytus nuteistiesiems tiekiamo maisto pažeidimus. Pagal pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovo atstovo veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams, todėl padaryta išvada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovo atstovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Kadangi Kybartų sektoriuje esantys nuteistieji buvo maitinami vadovaujantis teisės aktais nustatytais valgiaraščiais, energetinėmis vertėmis, todėl nėra pagrindo teigti, jog Pataisos įstaiga nuteistuosius maitina neracionaliai ir nuteistuosius kankina alkiu.

16. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas atliko bausmę pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą neilgą laiko tarpą (12 parų), pareiškėjui teko 3,00 kv. m gyvenamojo ploto, taip pat šį plotą atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai. Byloje nėra duomenų, kad būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų sutriko pareiškėjo sveikata, nenustatyta, kad atsakovo atstovo pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsi, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Teismas nusprendė, jog nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos vertinamu laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (minimalios gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

Nesant duomenų apie tai, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatytas aplinkybes, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri nagrinėjamu atveju įvertinta 52 Eur suma ir ši suma priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Pareiškėjas, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 27 d., administracinė byla teisme buvo iškelta 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškėjui priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 17 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18. Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia absoliučią teisę į teisingą teismą, taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nurodoma, jog kalinimo metu buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės, jis buvo žeminamas ir diskriminuojamas. Pareiškėjas teigia, jog pasimatymai su artimaisiais nebuvo skiriami tyčia. Pareiškėjas yra pateikęs teismui įrodymus dėl gyvenamosios patalpos ploto ir pasyvaus rūkymo. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, jog pareiškėjas yra nuteistasis ir neturi galimybių patiekti išsamių įrodymų. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismui Marijampolės pataisos namai pateikė melagingą informaciją, jog pareiškėjas nesikreipė dėl pasyvaus rūkymo problemos. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų dėl rūkymo. Akcentuojama, kad pareiškėjas teikė skundus dėl rūkymo smarvės. Dėl rūkymo patalpose rūkalų kvapas įsigerdavo į pareiškėjo rūbus ir nebūdavo galimybės jų išskalbti.

19. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kurioje teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir jam priteisė 52 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – P. D. neturtinės žalos atlyginimo nepriteisti. Atsakovo atstovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

19.1. Atsakovo atstovas pažymi, jog pareiškėjui pasimatymai su artimaisiais buvo skiriami remiantis teisės aktais. Marijampolės pataisos namai savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų diskriminavęs pareiškėją neskirdamas pasimatymų. Pareiškėjo prašymai dėl pasimatymų suteikimo nebuvo tenkinti dėl laisvų vietų nebuvimo. Nurodo, jog Marijampolės pataisos namų administracija pasiūlė pareiškėjui kitą pasimatymo datą, kurios jis atsisakė.

19.2. Pareiškėjui atliekant bausmę bendrabučio tipo patalpose, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. vienam nuteistajam tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas bendrabučio tipo patalpose buvo nuo 3,00 iki 6,00 kv. m. Nors minėtu laikotarpiu minimalus gyvenamųjų patalpų plotas bendrabučio tipo patalpose buvo mažesnis nei numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, tačiau šis pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Konvencijos 3 straipsnio prasme. Minėta situacija negali būti įvardijama kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio. Nurodoma, jog reikia atsižvelgti, kad pareiškėjas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, o tinkamas gyvenamasis plotas buvo neužtikrintas tik 12 parų. Pažeidimas nebuvo trunkamojo pobūdžio, byloje nėra įrodymų apie tai, kad Marijampolės pataisos namai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą. Atsakovo atstovo nuomone, byloje yra pagrindas sumažinti pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį arba nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankamai satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

19.3. Vadovaujantis teisės aktais, nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka Kybartų sektoriuje, gyvenamosiose patalpose rūkyti griežtai draudžiama ir tai yra nuolat kontroliuojama. Pareiškėjas nesikreipė į Kybartų sektoriaus administraciją dėl pasyvaus rūkymo ir sveikatai nekenksmingų sąlygų užtikrinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Marijampolės pataisos namuose buvo nesilaikoma teisės aktuose įtvirtintų įkalinimo sąlygų.

21. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, jog teismo sprendimas pažeidžia jo teisę į teisingą teismą, kalinimo metu pareiškėjas buvo žeminamas ir diskriminuojamas, tyčia nebuvo skiriami pasimatymai su artimaisiais, teismas nevertino, kad pareiškėjas yra nuteistasis ir neturi galimybių pateikti išsamių įrodymų, atsakovo atstovas teikė melagingą informaciją teismui, teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl rūkymo.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra ta, kad būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas.

24. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

26. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti žalą.

27. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

28. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

29. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais teisingai konstatavo, kad pareiškėjui gyvenant bendrabučio tipo patalpose 12 parų atskirais laikotarpiai nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Skaičiuojant pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą atsižvelgtina į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir spręstina, jog jam vidutiniškai teko 3 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, t. y. mažiau negu nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse įtvirtintas reguliavimas. Dėl nurodytų aplinkybių egzistuoja pagrindas šiuo pareiškėjo nurodytu aspektu konstatuoti Marijampolės pataisos namų neteisėtus veiksmus (CK 6.271 str.).

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjo absoliučią teisę į teisingą teismą, taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas nenurodė, kokiais veiksmais (neveikimu) pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą teismą. Pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo paminėto kalinimo sąlygų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius pateiktus įrodymus. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo argumentai dėl teisės į teisingą teismą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo, taip pat dėl to, kad teismas nevertino pareiškėjo galimybės pateikti įrodymus, yra nepagrįsti, abstraktūs bei deklaratyvūs.

31. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad jam buvo apribota teisė į pasimatymus nurodo, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog pareiškėjo prašymai dėl pasimatytų suteikimo nebuvo tenkinti dėl laisvų vietų nebuvimo. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jam buvo apribota teisė susitikti su artimaisiais nurodytu laikotarpiu. Remiantis bylos duomenimis teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjui buvo pasiūlyta kita pasimatymo data, kurios pareiškėjas atsisakė.

32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl rūkymo pataisos namuose. Pareiškėjas neteikė jokių argumentų, kad yra rūkoma bendro naudojimo patalpose, o apsiribojo tik bendro pobūdžio, deklaratyviais teiginiais. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų kodėl teigia, jog Marijampolės pataisos namai teikia melagingus įrodymus dėl rūkymo. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl pasyvaus rūkymo problemos. Taip pat pažymima, jog pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo žeminamas ir diskriminuojamas yra abstraktūs, deklaratyvūs, todėl atmestini.

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.

34. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė