d4ef8bb6-99c2-4e74-a927-330d5ebd426d · Vilniaus apygardos teismas

Adm

Administracinio nusižengimo byla Nr.

AN2-389-898/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01134-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu nutraukta,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas (toliau – Institucija) 2019 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai surašė administracinio nusižengimo protokolÄ , kuriame nurodė, jog: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, neturėdama statybÄ leidžiančio dokumento ir neįgyvendindama statytojo teisės vykdyti naujÄ statinio statybÄ nesuformuotame valstybinės žemės sklype, kurio nevaldo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, 2018 m. lapkričio 28 d. 11.00 val. nesuformuotoje valstybinėje žemėje nuo A. gatvės 7 iki Vilniaus miesto ribos su įvažiavimu į gyvenamųjų namų kvartalÄ pastatė važiuojamosios dalies konstrukcijÄ ; statybos darbų rÅ«Å¡is – nauja statyba, statinio kategorija – neypatingas. Nurodyta, jog Å¡iais veiksmais Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , 18 straipsnio 7 dalies 2 ir 3 punktus, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , 27 straipsnio 16 dalies 1 punktÄ , 27 straipsnio 22 dalį bei padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje (b. l. 4-7).

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius administracinio nusižengimo požymių.

2.1. Teismas visų pirma aptarė inkriminuojamus Statybos įstatymo nuostatų pažeidimus ir pažymėjo, jog iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija kaltinama padariusi Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , t. y. savavaliÅ¡kai (neturint statybÄ leidžiančio dokumentÄ ) statė naujÄ neypatingÄ statinį – važiuojamosios dalies konstrukcijÄ . Tai, kad kaltinimas pareikÅ¡tas bÅ«tent dėl naujo statinio savavaliÅ¡kos statybos, o ne kapitalinio remonto, patvirtina savavaliÅ¡kos statybos aktas, kuriame konstatuota, kad statybos rÅ«Å¡is – nauja statyba. Taigi nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija statė naujÄ statinį.

2.2. Atsižvelgdamas į statinio, dėl kurio kilo ginčas, specifikÄ , t. y. statiniu laikoma važiuojamosios dalies konstrukcija (kelias, gatvė) (pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 1.1 punktÄ gatvė yra neypatingas statinys), apylinkės teismas nurodė, kad nauja tokio statinio (gatvės) statyba galima bÅ«tų laikyti naujo kelio (gatvės) įrengimÄ , t. y. jeigu toje vietoje anksčiau nebuvo jokio kelio (gatvės). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės nėra ginčo, kad toje vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės administracija pradėjo kloti asfaltbetonio dangÄ , anksčiau buvo kelias (gatvė) su žvyro danga. Anksčiau A. g. taip pat turėjo dangÄ â€“ žvyrÄ , nors pati gatvė taip pat faktiÅ¡kai buvo nesuformuotame valstybiniame žemės sklype. Taigi, teismo nuomone, savivaldybės administracijos veiksmai, faktiÅ¡kai esančioje A. gatvėje klojant asfaltbetonio dangÄ , nelaikytini naujo statinio (kelio ar gatvės) statyba. Tai reiÅ¡kia, kad administracinio nusižengimo protokole Vilniaus miesto savivaldybės administracijai suformuluotas kaltinimas dėl naujo neypatingo statinio savavaliÅ¡kos statybos nepasitvirtino. Kadangi Å¡ioje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebuvo kaltinama tuo, kad savavaliÅ¡kai atliko A. gatvės kapitalinį remontÄ , aplinkybės dėl statybos leidimo bÅ«tinumo atliekant A. gatvės kapitalinį remontÄ teismo nebuvo vertintos. Vien aplinkybė, kad A. gatvė nėra įregistruota kaip nekilnojamojo turto objektas, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ios gatvės dangos pakeitimas laikytinas naujo statinio (gatvės) statyba.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu Institucija praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ : pagal Institucijos 2019 m. vasario 20 d. administracinio nusižengimo protokolÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai skirti baudÄ už naujo neypatingojo statinio savavaliÅ¡kÄ statybÄ pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį.

3.1. Skunde visų pirma pateikiamas praÅ¡ymas atnaujinti skundo padavimo terminÄ pažymint, jog jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – nutarimas gautas 2019 m. gegužės 28 d. netinkamu bÅ«du, elektroniniu paÅ¡tu, laiÅ¡kas buvo iÅ¡siųstas nė į Institucijos, kuri yra proceso dalyvis byloje, elektroninio paÅ¡to dėžutę, o į vyriausiojo specialisto elektroninio paÅ¡to dėžutę. Skunde taip pat nurodomos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ir kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimÄ .

3.2. Skunde aptariamos atitinkamos Statybos įstatymo nuostatos: 2 straipsnio 26, 84 punktai, 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktai, 14 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 24 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 27 straipsnio 22 dalis, 2 straipsnio 46, 87 dalys. Nagrinėjamu atveju pats teismas pripažino, kad A. gatvė nėra įregistruota kaip nekilnojamojo turto objektas (kuris turi atitikti Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkte nurodytus statinio požymius). Ä® bylÄ pateiktame savavaliÅ¡kos statybos akte nurodyta, jog Institucijai nebuvo pateikta ginčo objekto A. gatvės kadastrinių matavimų byla, t. y. byloje nėra jokių duomenų, kad tai įstatymo nustatyta tvarka suformuotas statinys. Tačiau teismas Å¡ios aplinkybės nevertino. Institucijos privalomasis nurodymas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius nėra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuginčytas, o tai reiÅ¡kia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pripažino naujo neypatingojo statinio, esančio nesuformuotoje valstybinėje žemėje, savavaliÅ¡kÄ statybÄ . Taigi teismas viena vertus konstatavęs, kad nėra registruoto nekilnojamo turto objekto, kurį bÅ«tų galima laikyti statiniu, kita vertus nepagrįstai konstatavo, kad ginčo objekto statyba negali bÅ«ti laikoma nauja statyba.

3.3. Be to, Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad „šitas kelias, kuris buvo, jis neturėjo laikančiųjų konstrukcijų. Statinys, jo apibrėžimas skamba maždaug: Tai yra nekilnojamasis daiktas, turintis laikančiÄ sias konstrukcijas, kurios yra sumontuotos vietoje“. Tas objektas (žvyrkelis – autorės pastaba), kaip statinys, neturėjo tokių Statybos įstatyme apibrėžtų dalykų“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2018 m. lapkričio 20 d. raÅ¡tu Nr. A51-100483/18(3.3.2.26E-MP) „Dėl A. gatvės statybos darbų“ informavo InstitucijÄ , kad „Miesto plėtros departamento duomenų bazėje iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento A. gatvės statybos darbams nuo 2002 m. iki 2018 m. lapkričio 19 d. nėra“. Taigi nors ginčo teritorijoje anksčiau buvo žvyrkelis, tačiau į bylÄ pateikta projektinė dokumentacija ir savavaliÅ¡kos statybos akte užfiksuotos aplinkybės įrodo, kad ginčo objekto statyba laikoma naujo neypatingo statinio statyba, kuriai reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas, kaip tai numatyta Statybos įstatyme.

3.4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Institucijos pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , kad nepaisant to, kad ginčo objektui yra suteiktas A. gatvės pavadinimas, kuris įregistruotas VÄ® „Registrų centras“ Adresų registro duomenų bazėje (kuri skirta adresams registruoti, o nekilnojamo turto objektai, taip pat ir statiniai, yra registruojami Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų bazėse), tačiau Å¡is ginčo objektas iki Å¡iol nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas kaip statinys, atitinkantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nurodytus reikalavimus (pavyzdžiui, nėra duomenų apie žvyrkelio laikančiÄ sias konstrukcijas ir pan., nėra kadastro duomenų bylos). Taigi buvo padaryta jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais nepagrįsta iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju buvo tiesiog keičiama A. gatvės danga, o ne vykdoma naujo statinio statyba.

3.5. Institucijos teigimu Å¡iuo atveju yra visos sÄ lygos taikyti administracinę atsakomybę pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas pasiraÅ¡ydamas protokolÄ nenurodė jokių pastabų dėl protokolo turinio, taigi sutiko su padarytu administraciniu nusižengimu. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 20 punktÄ viena iÅ¡ savarankiÅ¡kų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos funkcijų yra statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimas įstatymų nustatyta tvarka, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijai turi bÅ«ti taikomi aukÅ¡tesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai statybų srityje, ji turi veikti griežtai laikydamasi vieÅ¡osios teisės principo, vieÅ¡ojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek leidžia teisės aktai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padarytas nusižengimas pažeidžia visos visuomenės interesÄ , kad statiniai bÅ«tų statomi laikantis teisės aktų reikalavimų.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o skundÄ atmesti.

4.1. Atsiliepime visų pirma pateikiami argumentai dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti, pažymima, jog Å¡i administracinė byla nėra įkelta į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalÄ (EPP), todėl Institucija ir negalėjo Å¡iame portale turėti prieigos prie nagrinėjamos bylos bei per jį gauti bylos procesinius dokumentus. Anot Institucijos, nutarimÄ ji gavo 2019 m. gegužės 28 d. netinkamu bÅ«du, t. y. elektroniniu paÅ¡tu, tačiau skunde nenurodoma, kuo toks neva netinkamas įteikimo bÅ«das įtakojo termino apeliaciniams skundui pateikti praleidimÄ . Teismas, nepraleisdamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 637 straipsnio 2 dalyje nurodyto trijų darbo dienų termino, InstitucijÄ teisminiame procese atstovavusiam specialistui elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė skundžiamÄ nutarimÄ , taip manytina tinkamai supažindindamas InstitucijÄ apie priimtÄ nutarimÄ ir galimybę jį apskųsti. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog dėl tokio nutarimo įteikimo bÅ«do Institucija neturėjo galimybės laiku susipažinti su priimtu nutarimu ar per nustatytÄ terminÄ parengti apeliacinį skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ terminÄ turėtų bÅ«ti atmestas.

4.2. Atsiliepime pažymima, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu 2019 m. vasario 19, 20 d. buvo suraÅ¡yti keli skirtingi dokumentai (savavaliÅ¡kos statybos aktas, privalomieji nurodymai, administracinio nusižengimo protokolas), kurių visų esmė yra panaÅ¡i. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos manymu nėra tikslinga kiekvienÄ iÅ¡ Å¡ių dokumentų ginčyti atskirai, dėl Å¡ios priežasties apsiribota svarbiausio dokumento, administracinio nusižengimo protokolo, ginčijimu. Ginčijant suraÅ¡ytÄ protokolÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracija aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė savo pozicijÄ â€“ jog nei su vienu suraÅ¡ytu dokumentu nesutinka, nei karto nepripažino, kad atlikti darbai turėtų bÅ«ti laikomi naujo neypatingo statinio statyba.

4.3. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog vien ta aplinkybė, kad A. gatvė nėra įregistruota kaip nekilnojamo turto objektas, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios gatvės dangos pakeitimas laikytinas naujo statinio (gatvės) statyba. IÅ¡ byloje esančių duomenų aiÅ¡kiai matyti, kad prieÅ¡ atliekant dangos pakeitimo darbus toje vietoje jau egzistavo gatvė su žvyro danga. Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas minėjo, kad dėl tam tikrų teisinių niuansų (pavyzdžiui, dėl nuolat besikeičiančių tai reguliuojančių įstatymų), Vilniaus miesto didžioji dalis gatvių nėra registruotos kaip statiniai. Norint registruoti gatvę kaip statinį reikia, kad bÅ«tų suformuoti žemės sklypai, nesant parengtai žemės reformai, žemės sklypo suformavimo procesas yra labai ilgas ir sudėtingas, ko pasėkoje yra susiklosčiusi tokia situacija. Vilniaus miesto savivaldybės administracija neneigia, kad susidariusi situacija nėra tokia, kokia turėtų bÅ«ti, tiek A. gatvė, tiek ir visos kitos Vilniaus mieste esančios gatvės turėtų bÅ«ti registruojamos Nekilnojamojo turto registre, tačiau jokiais bÅ«dais nesutinkama, kad vien Å¡ios registracijos nebuvimas yra pakankamas pagrindas spręsti, jog minėtos gatvės nebuvo, o atlikus dangos keitimo darbus buvo sukurtas naujas statinys.

4.4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu nr. 1-1424 A. gatvė priskirta prie vietinės reikÅ¡mės kelių. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte numatyta, kad viena iÅ¡ savarankiÅ¡kų savivaldybių funkcijų yra vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tinkamai vykdydama Å¡iÄ funkcijÄ , atliko remonto darbus A. gatvėje. Jokios naujos gatvės laikančiosios konstrukcijos nebuvo sukonstruotos, gatvės ilgis, plotis ir kiti parametrai nepasikeitė, todėl atlikti darbai turi bÅ«ti traktuotini kaip gatvės kapitalinis remontas. Statybos įstatyme nėra nurodyta nei vieno atvejo, kuomet reikėtų gauti statybos leidimÄ atliekant inžinerinio statinio kapitalinio remonto darbus, todėl atliktiems darbams statybos leidimas nebuvo reikalingas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Statybos įstatymo 56 straipsnyje nustatyta juridinių asmenų atsakomybė už savavaliÅ¡kÄ statybÄ . Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė kyla statytojams už naujo neypatingojo statinio savavaliÅ¡kÄ statybÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija statė ne naujÄ statinį – nauja tokio statinio (gatvės) statyba galima bÅ«tų laikyti naujo kelio (gatvės) įrengimÄ , t. y. jeigu toje vietoje anksčiau nebuvo jokio kelio (gatvės), Å¡ioje byloje nėra ginčo dėl to, kad toje vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės administracija pradėjo kloti asfaltbetonio dangÄ , anksčiau buvo kelias (gatvė) su žvyro danga (tai patvirtinantys bylos duomenis iÅ¡dėstyti skundžiamo teismo nutarimo Å¡eÅ¡to puslapio trečioje pastraipoje, apygardos teismas Å¡ių argumentų nekartoja). Ä®vertinęs Å¡iÄ aplinkybę, t. y. jog naujo statinio statyba Å¡iuo atveju nebuvo vykdoma, teismas administracinio nusižengimo bylÄ nutraukė. Pagrindiniai Institucijos apeliacinio skundo argumentai yra susiję su nurodyto statinio, A. gatvės, neįregistravimu kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, kas Institucijos manymu leidžia teigti, jog Å¡iuo atveju buvo vykdoma naujo statinio statyba (3.1., 3.3. pastraipos).

6. Statybos įstatymo 56 straipsnyje atsakomybė numatyta už atitinkamo naujo statinio savavaliÅ¡kÄ statybÄ (56 straipsnio 1–6 dalys), už statinio rekonstravimÄ (7–12 dalys), kapitalinį remontÄ (13–18 dalys) bei paprastÄ jį remontÄ (19–24 dalys), taip pat už atitinkamo statinio savavaliÅ¡kÄ griovimÄ (25–30 dalys). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintame statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 7 punkte kaip statinio statybos rÅ«Å¡ys iÅ¡skiriamos Å¡ios: naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio remontas (kapitalinis remontas ir paprastasis remontas) bei statinio griovimas. Kaip matyti, atsakomybė pagal atitinkamas Statybos įstatymo 56 straipsnio dalis skiriama atsižvelgiant taip pat ir į statybos rūšį. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo inkriminuojama naujo neypatingojo statinio savavaliÅ¡ka statyba. Institucija pirmosios instancijos teisme nepateikė praÅ¡ymo kvalifikuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus pagal kitÄ Statybos įstatymo 56 straipsnio dalį, t. y. kaip savavaliÅ¡kÄ statinio remontÄ (kapitalinį ar paprastÄ jį) ar statinio rekonstravimÄ , taigi apylinkės teismas pagrįstai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų atitiktį bÅ«tent Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam pažeidimui. Kadangi toks praÅ¡ymas nepateikiamas ir skunde apygardos teismui, teismas Å¡ioje byloje vertina, ar pagrįstai administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta bÅ«tent pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį.

7. Skunde akcentuojamame Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkte numatyta, jog statinys – tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiÄ sias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Naujo statinio statyba – tai statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės pavirÅ¡iaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiÅ¡kai sugriuvusį, sunaikintÄ , nugriautÄ statinį (Statybos įstatymo 2 str. 26 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtino statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 punktu, statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius. Atitinkamai viena iÅ¡ inžinerinių statinių grupių yra susisiekimo komunikacijos, kurių vienas iÅ¡ pogrupių - gatvės (reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5.2., 8.2. punktai). Pagal aukščiau minėto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 8 punktÄ naujo statinio statybos vienas iÅ¡ tikslų gali bÅ«ti nutiesti naujas susisiekimo komunikacijas naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sÄ sajas su esamomis komunikacijomis (8.4. punktas). Atitinkamai Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 15 punkte numatyta, jog kelio tiesimas – tai naujo kelio, jo ruožo su naujais kelio statiniais ar be jų tiesimas.

8. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aukščiau aptartuose teisės aktuose kalbant apie naujo statinio statybÄ (ar konkrečiai apie naujo kelio, naujų susisiekimo komunikacijų tiesimÄ ) pažymimas bÅ«tent statinio naujumas. Statybos įstatyme apibrėžiant naujo statinio statybÄ taip pat pažymima, jog ji atliekama statinių neužimtame žemės pavirÅ¡iaus plote. Å iuo gi atveju statinys – A. gatvė su žvyro danga – statybos plote buvo. Antra, statinio apibrėžimas Statybos įstatyme nėra siejamas su tokio statinio įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Ir nors remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu nekilnojamieji daiktai formuojami suformuojant naujÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , o Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, atlikus statybos užbaigimo procedÅ«ras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimÄ patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimÄ pasiraÅ¡ymo dienos, Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebuvo traukiama atsakomybėn už tai, kad nustatyta tvarka Nekilnojamo turto registre neįregistravo A. gatvės (tiek prieÅ¡ inkriminuojamo nusižengimo padarymo laikÄ , tiek po to). Taigi kildinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybę už savavaliÅ¡kÄ statybÄ iÅ¡imtinai remiantis statinio registracija Nekilnojamojo turto registre ar Å¡ios registracijos nebuvimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo nėra. Pažymėtina, kad duomenys apie turtÄ vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne jų nustatymo funkcijÄ .

9. Kaip vienÄ iÅ¡ argumentų, neva pagrindžiančių iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju buvo vykdoma naujo statinio statyba, Institucija skunde pateikia Institucijos atstovo posėdžio apylinkės teisme metu nurodytus teiginius dėl laikančiųjų konstrukcijų ir su jomis susijusios statinio sÄ vokos (3.2. pastraipa). Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkte numatyta, jog statinys – tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiÄ sias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Aptariamas objektas, t. y. A. gatvė, žvyrkelis, kaip ji įvardinama skunde, anot Institucijos atstovo neturėjo laikančiųjų konstrukcijų, taigi negali bÅ«ti laikomas statiniu. Su tokiais argumentais aukÅ¡tesnės instancijos teismas nesutinka. Visų pirma teismas sutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytais teiginiais, jog Å¡iuo atveju jokios naujos gatvės laikančiosios konstrukcijos nebuvo sukonstruotos, gatvės ilgis, plotis ir kiti parametrai nepasikeitė, prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ pagrindžiančių duomenų Institucija, turinti pareigÄ Ä¯rodyti inkriminuojamo nusižengimo sudėties požymių buvimÄ , teismui nepateikė.

Antra, kaip jau buvo minėta aukščiau, statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius, viena iÅ¡ inžinerinių statinių grupių yra susisiekimo komunikacijos, o vienas iÅ¡ susisiekimo komunikacijų pogrupių – gatvės (7 pastraipa). Susisiekimo tinklÄ sudaro motorizuoto eismo gatvės ir keliai (A, B, C, D kategorijos), nemotorizuoto eismo gatvės (E, F kategorijos), takai, Å¡aligatviai, įvairių tipų eismo zonos ir aikÅ¡tės; gatvių dangos projektuojamos vadovaujantis Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklėmis KPT SDK 07 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d.

įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 21, 62 punktai, inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu galiojusi teisės akto redakcija). Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklėse KPT SDK 07 (patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-7, inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu galiojusi teisės akto redakcija), kurios nustatė automobilių kelių ir kitų eismo vietų naujai tiesiamų, rekonstruojamų ir remontuojamų dangų konstrukcijų projektavimo techninius reikalavimus (1 punktas), buvo numatyta, jog danga gali būti asfalto, betono, trinkelių, plytelių bei žvyro (6.1. punktas).

Kaip matyti iÅ¡ nustatyto teisinio reguliavimo, gatvės danga taip pat gali bÅ«ti ir žvyras, Å¡i aplinkybė aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu nepaneigia galimybės gatvę priskirti vienai iÅ¡ statinio rÅ«Å¡ių, t. y. inžineriniam statiniui. Taigi aplinkybė, jog prieÅ¡ statybÄ Å¡ioje byloje aptariamos A. gatvės danga buvo žvyras, nepaneigia jos priskyrimo statiniui, kaip jis apibrėžtas Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkte.

10. Skunde pažymima, jog Institucijos privalomasis nurodymas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius nėra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuginčytas, o tai reiÅ¡kia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pripažino naujo neypatingojo statinio, esančio nesuformuotoje valstybinėje žemėje, savavaliÅ¡kÄ statybÄ . Dėl tokių argumentų aukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, jog tokio pobÅ«džio ginčas (dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo) bÅ«tų civilinio pobÅ«džio – jeigu statyba kvalifikuojama kaip savavaliÅ¡ka, tai jos padarinių Å¡alinimas vykdomas taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnį kartu su vieÅ¡osios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimÄ . Byloje esantys privalomieji nurodymai nevykdyti jokių statybos darbų ar paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius nėra įrodymai, patvirtinantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį.

11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. raÅ¡te Nr. A51-100483/18(3.3.2.26E-MP) „Dėl A. gatvės statybos darbų“ iÅ¡ties nurodyta, jog miesto plėtros departamento duomenų bazėje iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento A. gatvės statybos darbams nuo 2002 m. iki 2018 m. lapkričio 19 d. nėra (b. l. 40). Visgi Å¡i aplinkybė nepatvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį. Kaip jau minėta, atsakomybė Å¡ioje straipsnio dalyje numatyta už naujo neypatingojo statinio savavaliÅ¡kÄ statybÄ , taigi norint patraukti juridinį asmenį atsakomybėn pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį bÅ«tina visų pirma konstatuoti aplinkybę, jog buvo statomas naujas neypatingas statinys. Å ioje byloje Å¡i aplinkybė (naujo statinio statyba) pagrįstai nekonstatuota. Statybos įstatymo nuostatos, kaip ir minėtame raÅ¡te nurodyta informacija dėl statybÄ leidžiančio dokumento neiÅ¡davimo, bÅ«tų aktualios nustačius, jog buvo pastatytas naujas neypatingas statinys, t. y. tik konstatavus, jog buvo pastatytas naujas statinys, galima kalbėti apie nusižengimo objektyvius veiksmus (savavaliÅ¡kÄ statinio statybÄ ). Kadangi naujo statinio statyba Å¡ioje byloje nenustatyta, nėra pagrindo kalbėti apie Å¡ios statybos savavaliÅ¡kumÄ .

12. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 609 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinio nusižengimo protokole be kita ko nurodomas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Skunde akcentuojama aplinkybė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas pasiraÅ¡ydamas protokolÄ nenurodė jokių pastabų dėl protokolo turinio, teismo vertinimu visgi nereiÅ¡kia sutikimo su administraciniu nusižengimu. Vertinant ANK 609 straipsnio nuostatas (numatančias administracinio nusižengimo protokolo turinį) administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių kontekste (ANK 577 straipsnis) reikalavimas pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo pažeistų draudimo versti duoti parodymus prieÅ¡ save principÄ , įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas, suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , turėjo teisę, o ne pareigÄ Å¡iame protokole nurodyti paaiÅ¡kinimÄ . Aplinkybė, jog toks paaiÅ¡kinimas nebuvo pateiktas, nereiÅ¡kia sutikimo su inkriminuojamu nusižengimu.

13. Apeliaciniame skunde Institucija pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ skundo padavimo terminÄ (3.1. pastraipa), apylinkės teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ , pažymėjo atnaujinantis nežymiai praleistÄ apskundimo terminÄ ir priimantis skundÄ (b. l. 115). Atsiliepime Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymi, jog pagrindo tenkinti šį praÅ¡ymÄ ir atnaujinti skundo padavimo terminÄ nebuvo (4.1. pastraipa). Kaip matyti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarimas Institucijos atstovui elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siųstas 2019 m. gegužės 29 d. (b. l. 113), apeliacinis skundas apylinkės teisme gautas 2019 m. birželio 20 d. (b. l. 115). Apylinkės teismas, atnaujindamas praleistÄ apskundimo terminÄ , pagrįstai vadovavosi ANK 573 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, jog įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentÄ elektroniniu paÅ¡tu ar elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento iÅ¡siuntimo dienos einanti darbo diena. ANK 646 straipsnio 2 dalyje atitinkamai įtvirtinta, jog apeliacinis skundas gali bÅ«ti paduotas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad terminas skundui paduoti Å¡iuo atveju buvo praleistas nežymiai (dviem dienomis), be to, siunčiant apylinkės teismo nutarimÄ elektroniniu paÅ¡tu tiesiai Institucijos atstovui, o ne nurodytu bendru Institucijos elektroniniu paÅ¡tu, teismo nutarimo gavimo Institucijoje laikas galėjo pailgėti, apylinkės teismas skundo padavimo terminÄ aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu atnaujino pagrįstai.

14. Apibendrindamas visa tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ â€“ administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , nenustačius naujo statinio statybos, pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį nutraukė. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimÄ dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento skundo netenkinti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarimÄ nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama.

Teisėja J. K.