d4edf936-38ab-40d5-87b4-df97fa70dd02 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Giedrė Seselskytė                                                 Civilinė byla Nr. e2S-1352-613/2016Teisėja Egidijus Mickevičius (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08378-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.1.2.2; 3.3.1.21; 3.3.2.3 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2016 m. rugsėjo 8 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) G.

V., atstovaujamos advokato G. G., atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-29 nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. V. ieÅ¡kinį atsakovui A. M. A. A. S. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, nustatė: Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nutraukti Å¡alių 2006-11-22 Jungtinėje Karalystėje sudarytÄ ir Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – CMS) 2008-06-26 įregistruotÄ santuokÄ , nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡laikymÄ vaikui.Nurodo, jog ieÅ¡kovė su atsakovu santuokinio gyvenimo negyvena jau daugiau nei 2 metai, santuoka faktiÅ¡kai yra iÅ¡irusi, todėl nebegali bÅ«ti iÅ¡saugota.Nurodo, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes iÅ¡siskyrė požiÅ«riai į gyvenimo vertybes, abu nepakankamai pastangų dėjo santuokai iÅ¡saugoti.

Teigia, kad atsakovas daugiau nei 2 metai neteikia materialinio iÅ¡laikymo sÅ«nui. IeÅ¡kovė viena rÅ«pinasi ir užtikrina jo poreikius. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui.Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Å¡ioje byloje turi bÅ«ti taikomas 2003-11-27 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000“ (Toliau – Reglamentas „Briuselis II bis“).

Vadovaudamasis Reglamento „Briuselis II bis“ nuostatomis bei ieÅ¡kovės pateiktais dokumentais – santuokos liudijimu, duomenimis apie darbo ir gyvenamÄ jÄ vietÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ir atsakovas dar nuo 2006 m. nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl reikalavimas dėl santuokos nutraukimo nėra teismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui.Nustatinėdamas vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pirmosios instancijos teismas rėmėsi Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) formuojama praktika dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo valstybėje narėje, taip pat rėmėsi minėto teismo nustatytais kriterijais, padedančiais nagrinėjančiam bylÄ teismui nustatyti vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamÄ jÄ vietÄ valstybėje narėje.

Remdamasis turimais duomenimis pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad vaiko įprastinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje – jis ten gimė, ieÅ¡kovė nurodė, kad gyvena kartu su vaiku savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kokių nors įrodymų, kad sÅ«nus gyventų Lietuvoje, čia lankytų mokyklÄ ar butų susijęs bent kokiais pastoviais, nuolatiniais socialiniais ryÅ¡iais, nepateikė. Todėl ir reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog 2008 m. gruodžio 18 d.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje, skirtas daliai šeimos turtinių santykių, t. y. ir išlaikymo klausimams, spręsti. Reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo gali būti pareiškiamas kaip vienas iš teisme spręstinų reikalavimų santuokos nutraukimo byloje. Kadangi santuokos nutraukimo byla neteisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui, jame negali būti nagrinėjamas ir vaiko išlaikymo klausimas.Kadangi nei vienas iš pareikštų reikalavimų nėra teismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Teisme gautas apeliantės atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-29 nutarties. Apeliantė praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinį priimti. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Klaipėdos miesto apylinkės teismas spręsdamas klausimÄ dėl bylos teismingumo netinkami taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK, CPK) VE dalies LIX skyriaus nuostatas (LR CPK 784, 785 str.), prilygindamas Apeliantės laikinÄ jÄ gyvenamÄ ja vietÄ Apeliantės nuolatinei gyvenamajai vietai.

Teismas taip pat netinkamai taikė 2003-11-27 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/200“;Remiantis iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ Gyventojų registro tarnybos, Apeliantė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini), Å¡i vieta ir turi bÅ«ti laikoma jos nuolatine gyvenamÄ ja vieta. IÅ¡vykimo į užsienį faktas, remiantis LR CK 2.12 straipsnio 4 dalimi, nelaikomas asmens nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimu.

Pagal LR CK 2.12 straipsnio 4 dalį, asmeniui iÅ¡vykusiam laikinai dirbti i užsienio valstybe, jo nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma nepasikeitusia. Tokiais atvejais teismas turi nustatyti aplinkybes, patvirtinančias asmens nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , pvz.: užsienio valstybės pilietybės įgijimas, nekilnojamojo turto įsigijimas užsienio valstybėje, stojimas kitos valstybės tarnybon ir pan. Å ioje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie Apeliantės nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimÄ .Apeliantė atkreipia dėmesį, kad iÅ¡vykimo fakto iÅ¡ Lietuvos Respublikos deklaravimas sietinas su siekiu užsidirbti, o ne pakeisti nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir visam laikui įsikurti Jungtinėje Karalystėje.

LR CK 2.12 straipsnyje nurodyta, kad nuolatine asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma valstybė ar jos teritorijos dalis, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena, apeliantė didžiÄ jÄ savo gyvenimo dalį gyveno Lietuvos Respublikoje ir ketina į jÄ grįžti artimiausiu metu. TÄ patvirtina ir byloje esanti apeliantės sudaryta 2016-03-09 gyvenamojo bÅ«sto nuomos sutartis, iÅ¡ kurios matyti, kad apeliantė iÅ¡sinuomojo bÅ«stÄ tik metams laiko, nes ketina grįžti į LietuvÄ ir gyventi savo deklaruotos nuolatinės gyvenamosios vietos adresu.

Neteisingas yra ir teismo nutartyje nurodytas teiginys, kad „ieÅ¡kovė ir atsakovas dar nuo 2006 m. nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje“. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos deklaravo tik 2010-07-30.Kadangi apeliantės nuolatine gyvenamÄ ja vieta yra laikoma Lietuvos Respublika, todėl byla yra nagrinėtina Lietuvos Respublikos teismuose. Kreditoriaus, kuris Å¡ioje byloje yra apeliantės ir atsakovo mažametis sÅ«nus, nuolatinė gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatoma remiantis LR CK 2.14 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad nepilnamečio fizinio asmens nuolatine gyvenamÄ ja vieta laikoma to iÅ¡ tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausiai gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta.

Apeliantės nepilnametis sÅ«nus gyvena su apeliante, o Å¡ios nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ negautas. Teismas konstatuoja: Apeliacinio teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , atskirÄ jį skundÄ , sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Lietuvos teismams, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).Apeliantė teigia, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje ir dėl to byla dėl santuokos nutraukimo yra teisminga Lietuvos teismams (Klaipėdos miesto apylinkės teismui), tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo apeliantės argumentu.

Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apeliantės nuolatinė gyvenamoji vieta Å¡iuo metu yra Jungtinėje Karalystėje, o ne Lietuvos Respublikoje. Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia toliau dėstomi argumentai.Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sÄ lygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybÄ , nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikomas 2003-11-27 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000“ (Toliau – Reglamentas „Briuselis II bis“). Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnyje nustatyta, jog bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikcijÄ turi teismai, esantys toje valstybėje narėje:

a) kurios teritorijoje: - yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba - buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iÅ¡ sutuoktinių joje tebegyvena, arba - yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba - yra vieno iÅ¡ sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiÅ¡kimas, arba - yra pareiÅ¡kėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiÅ¡kimo padavimo, arba - yra pareiÅ¡kėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius iki pareiÅ¡kimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir AirijÄ , jeigu joje yra pareiÅ¡kėjo nuolatinė gyvenamoji vieta;

b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir AirijÄ , kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta. Kadangi Reglamentas nenumato nuolatinės gyvenamosios vietos apibrėžimo, ji nustatoma pagal vidaus teisę (Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-545-425/2016). CK 2.12 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiÅ¡kianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tÄ valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.CK 2.16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena.

Asmuo faktiÅ¡kai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose; tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamÄ ja vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). CK 2.17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumÄ , duomenis apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ vieÅ¡uosiuose registruose, taip pat į paties asmens vieÅ¡us pareiÅ¡kimus apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Pažymėtina, jog iÅ¡ apeliantės į bylÄ pateiktų duomenų nustatyta, jog apeliantė dirba Jungtinėje Karalystėje, nors apeliantė teigia, jog jos deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis Valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro 2016-03-07 iÅ¡duota Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-450-1 informacija, gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje apeliantė deklaravo 2009-02-26, tačiau 2010-07-30 deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę.

Byloje nėra duomenų, jog apeliantė bÅ«tų deklaravusi grįžimÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ . Pažymėtina, jog faktÄ , kad apeliantės socialiniai ryÅ¡iai labiau susiję su Jungtine Karalyste, negu su Lietuva patvirtina ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: apeliantės santuoka sudaryta Jungtinėje Karalystėje, sÅ«nus yra gimęs Jungtinėje Karalystėje, tai patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateikta vaiko paso kopija, sÅ«naus gimimo liudijimas iÅ¡duotas Jungtinėje Karalystėje.

Taip pat iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, jog apeliantės ir atsakovo sÅ«nus mokyklÄ lanko Jungtinėje Karalystėje (apeliantė į bylÄ pateikė mokėjimo kvitÄ už priežiÅ«ros po mokyklos paslaugas). Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog metams sudaryta bÅ«sto nuomos sutartis patvirtina aplinkybę, kad apeliantė artimiausiu metu planuoja grįžti į Lietuvos RespublikÄ nėra pakankamas pagrindas konstatuoti minėtÄ aplinkybę. Pažymėtina, jog teismui nėra pateikta duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, jog apeliantė anksčiau gyvenamÄ jį bÅ«stÄ bÅ«tų nuomojusis ilgesniam laikui, t. y. teismui nėra žinoma, ar ne tokia praktika nuomojantis gyvenamÄ jį bÅ«stÄ buvo nuolatinė.

Taip pat apeliantė iÅ¡laikymÄ reikalauja mokėti į Jungtinės Karalystės banko sÄ skaitÄ . Visos iÅ¡dėstytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog apeliantės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Dėl to atskirojo skundo argumentas, jog apeliantės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, atmestinas kaip neįrodytas.Pažymėtina, jog aplinkybė, kad apeliantė turi Lietuvos pilietybę nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės. Bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikcijÄ turi teismai, esantys toje valstybėje narėje (Lietuvoje), kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir AirijÄ , kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta (Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punktas).

Byloje nėra duomenų apie atsakovo pilietybę, todėl, sprendžiant apeliantės ir atsakovo santuokos nutraukimo klausimÄ , apeliantės Lietuvos pilietybės turėjimas nėra pagrindas spręsti, jog byla teisminga Lietuvos teismams.Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog valstybės narės teismai turi jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Apeliantė teigia, taip pat iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog nepilnametis vaikas, kuriam praÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymÄ , gyvena su apeliante.

Kadangi yra nustatyta, jog apeliantė gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl pagal ReglamentÄ â€žBriuselis II bis“ byla dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neteisminga Lietuvos teismamsPažymėtina, kad tiek 2008-12-18 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas spręsdamas vaiko iÅ¡laikymo klausimo teismingumÄ , tiek 2000-12-22 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo, kuriuo praÅ¡ydama priteisti vaiko iÅ¡laikymÄ atskirajame skunde remiasi apeliantė, bylos teismingumas atitinkamos valstybės teismams nustatomas atsižvelgiant į nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijų.

Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tiek apeliantės, tiek jos ir atsakovo sÅ«naus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme negali bÅ«ti nagrinėjamas vaiko iÅ¡laikymo klausimas.Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-29 nutartį palikti nepakeistÄ . TeisėjaGiedrė Seselskytė                                                    Â