d4e8d5c5-84b0-4a53-b22e-c4ff22caccbc · Panevėžio apygardos teismas

Teisėjas Kęstutis Venckus AdmTeisėjas Liudvikas Myško             Administracinio teisės pažeidimo byla             Nr. ATP-592-719/2015             Proceso Nr. 4-30-3-00301-2015-2             Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 14 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J.

B., a. k. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundÄ dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo bylojenustatė:Molėtų rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė J. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d. 11 val. vairavo automobilį bÅ«damas neblaiviu (nustatytas lengvas (0,48 ‰) girtumas).

Apeliaciniu skundu J. B. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ arba jį pakeisti suÅ¡velninat jam paskirtÄ administracinę nuobaudÄ . Jis cituoja skundžiamÄ nutarimÄ ir mano, kad buvo nubaustas neteisėtai ir nepelnytai. Nurodo, kad prieÅ¡ įvykį iÅ¡ vakaro iÅ¡gėrė apie 0,75 litro alaus. KitÄ dienÄ jis nesijautė apsvaigęs, prieÅ¡ pusryčius jo nuosavas alkotesteris nerodė nė vienos promilės, todėl papusryčiavęs važiavo automobiliu ir buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų.

Policijos pareigÅ«nams papraÅ¡ius papÅ«sti į alkotesterį nustebo, kad jų alkotesteris parodė jo neblaivumÄ . Mano, jog tokius jo patikrinimo rezultatus lėmė tai, kad pusryčiaudamas suvalgė kelis saldainius su alkoholiu ir į policijos pareigÅ«nų alkotesterį pÅ«tė nepraėjus 10 minučių po pusryčių arba kad dėl netinkamos priežiÅ«ros policijos pareigÅ«nų alkotesteris buvo sugedęs ir netikslus. Taip pat teigia, kad policijos pareigÅ«nas neįvykdė savo pareigos ir nepasiteiravo jo, kada paskutinį kartÄ valgė ir gėrė, o jis pats dėl jam netikėtų alkotesterio parodymų pasimetė ir nesusiprotėjo papraÅ¡yti leisti jam pakartotinai pÅ«sti į alkotesterį po 10 minučių.

Teigia, kad apylinkės teismas rėmėsi tik policijos pareigÅ«nų suraÅ¡ytu protokolu, reikiamai nepasidomėjo ir neatkreipė dėmesio į tai, ar tik jo vieno, ar ir policijos pareigÅ«nų neatlikti veiksmai bei panaudotų techninių priemonių bÅ«klė buvo padarinių pagrindine priežastimi, neapklausė nei protokolÄ suraÅ¡iusių policijos pareigÅ«nų, nei specialistų, iÅ¡manančių alkotesterių veikimo principus, dėl ko priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ nutarimÄ . Taip pat J.

B. nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam reikalingas tam, kad jis galėtų tinkamai pasirÅ«pinti savo neįgalia mama, nepilnamečiu broliu ir darbinei veiklai vykdyti. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija – Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) – su apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad skundas nepagrįstas. Ji dėsto apie administracinių nuobaudų tikslus, cituoja skundžiamÄ nutarimÄ ir nurodo, kad J.

B. padarė vienÄ iÅ¡ Å¡iurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teigia, kad J. B. žinojo, kad už jo padarytÄ veikÄ yra baudžiama teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, tačiau to nepaisė. Atsižvelgdama į tai Institucija mano, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus bylos medžiagÄ , todėl jis turi bÅ«ti paliktas galioti, o apeliacinis skundas turi bÅ«ti atmestas.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus <...>.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sÄ raÅ¡as, kuris nėra baigtinis.

ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, kad organas (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame procesiniame sprendime, be kita ko, turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant pirmiau iÅ¡vardytas teisės normas matyti, kad procesinis sprendimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos ir įvertinamos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylÄ organas (pareigÅ«nas) privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų ir parodymų, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui bÅ«tinus veiksmus.

Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimÄ (ar nebuvimÄ ) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, iÅ¡samumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiÅ¡kumas, jų Å¡altinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Ä®rodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, padaryta iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingus faktus, iÅ¡tyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ .

Taip pat procesiniame sprendime (motyvuojamoje jo dalyje) turi bÅ«ti nurodytos nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta ir kt. Privalu ne tik iÅ¡vardinti įrodymus, bet ir atskleisti jų turinį, nurodant įrodomÄ jÄ jų reikÅ¡mę, o taip pat preciziÅ¡kai iÅ¡analizuoti jų santykį tarpusavyje.Susipažinęs su apeliaciniu skundu ir byloje esančiais duomenimis apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti skundžiamame nutarime nurodytų įrodymų patikimumo.

Å ioje byloje esant esminiams prieÅ¡taravimams tarp administracinėn atsakomybėn patraukto J. B. ir Institucijos pozicijų, teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant asmenų teisę į tinkamÄ ir sÄ Å¾iningÄ teismo procesÄ , nes jame turi bÅ«ti fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kiti svarbÅ«s duomenys. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimÄ grįs tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡tirti teismo posėdyje.

Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka paprastai nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai paprastai vertinami pagal byloje esančiÄ medžiagÄ . Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje apylinkės teismo atliktÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Todėl vien tik tai, kad Å¡ioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra teismo posėdžio protokolo, sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ naikinti skundžiamÄ apylinkės teismo procesinį sprendimÄ .Kartu įvertinęs byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas iÅ¡ esmės netyrė, ar nagrinėjamu atveju J.

B. iš tiesų nepadarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos veikos – teismo posėdyje nedalyvavo ir nebuvo apklausti nei policijos pareigūnai, kurių veiksmų teisėtumu ar jų naudojamų priemonių būkle apeliaciniame skunde abejoja J. B., nei kiti proceso dalyviai ir šių proceso dalyvių parodymai, o taip pat ir kitų su jų parodymais tiesiogiai susiję įrodymai teismo posėdžio metu ištirti nebuvo. Skundžiamame nutarime išdėstęs įrodymus ir iš dalies atskleidęs jų turinį apylinkės teismas visiškai neanalizavo jų santykio tarpusavyje ir absoliučiai nemotyvavo savo sprendimo, o vietoje to apsiribojo tik byloje esančių įrodymų išdėstymu ir paviršutiniu konstatavimu, kad šie įrodymai patvirtina J.

B. kaltę padarius jam inkriminuojamÄ pažeidimÄ . Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡iuo metu byloje esančių įrodymų kategoriÅ¡kai patvirtinti arba paneigti J. B. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo nepakanka, todėl pagal Å¡iuo metu byloje esančius duomenis nei pripažinti J. B. kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, nei nutraukti bylÄ nesant J. B. kaltės, apylinkės teismas neturėjo pagrindo.Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir byla grÄ Å¾inama apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nustačius pirmiau nurodytus esminius proceso trÅ«kumus ir pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau apylinkės teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ iÅ¡ naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutaria:Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimÄ J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), byloje ir Å¡iÄ bylÄ grÄ Å¾inti Molėtų rajono apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Nutartis neskundžiama.Teisėjas             ArtÅ«ras Ridikas