Legislator Case Law & Legislation
d4e85bba-8ca8-4e1f-bc6c-7879d503fac5 AI generated

d4e85bba-8ca8-4e1f-bc6c-7879d503fac5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d4e85bba-8ca8-4e1f-bc6c-7879d503fac5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl UAB „Juodagis“ buvusio vadovo civilinės atsakomybės įmonei sudarius nuostolingus sandorius. IeÅ¡kovas BUAB „Juodagis“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui J. K., kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 468 992,21 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 1-8).

Legislator headnote

AI generated

d4e85bba-8ca8-4e1f-bc6c-7879d503fac5 · Lietuvos apeliacinis teismas: Nesant nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų, padarytos žalos, teismas atmetė ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ (CPK 178 str.). III. Apeliacinio skundo argumentai IeÅ¡kovas BUAB „Juodagis“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimÄ už akių panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 140-147). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais. Teismas, taikydamas sprendimo už akių institutÄ , pažeidė procesinės teisės normas, susijusias su tinkamo teisminės gynybos principo įgyvendinimu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-287/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02669-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1, 116.5.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no, Gintaro Pečiulio ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Juodagis“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-2245-302/2013 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Juodagis“ ieÅ¡kinį atsakovui J.

K. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl UAB „Juodagis“ buvusio vadovo civilinės atsakomybės įmonei sudarius nuostolingus sandorius. IeÅ¡kovas BUAB „Juodagis“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui J. K., kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 468 992,21 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 1-8).

Nurodė, kad atsakovas - buvęs UAB „Juodagis” direktorius elgėsi bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu nesÄ Å¾iningai, neprotingai, neatidžiai, nerÅ«pestingai, nekvalifikuotai, neveikė bendrovės interesais, nevykdė savo pareigų, numatytų CK 2.87 straipsnio 1 dalyje, Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje bei 37 straipsnio 7 dalyje. Sandoriais, t.y. 2005 m. spalio 25 d. finansinio lizingo sutartis, 2008 m. spalio 31 d. susitarimas dėl novacijos, 2009 m. rugsėjo 21 d. susitarimas, 2010 m. birželio 30 d. skolos perkėlimo sutartis, 2010 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartis, nekilnojamasis turtas – 53,84 kv. m negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), buvo įgyta už bendrÄ 644 992,21 Lt kainÄ .

Å iÄ kainÄ sudaro: 318 029,03 Lt suma, kuriÄ UAB „Juodagis“ sumokėjo UAB „Maldimas“ laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. kovo 23 d.; 4 971,08 Lt dydžio suma, kuriÄ UAB „Juodagis“ sumokėjo A. Cikanavičiaus TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras” už įgytam turtui suteiktas komunalines paslaugas; 61 003,92 Lt suma, kuriÄ UAB „Juodagis“ sumokėjo AB SEB lizingo naudai; 260 988,18 Lt suma, t.y. kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ paskola, panaudota padengti nesumokėtas lizingo įmokas AB SEB lizingui pagal 2005 m. spalio 25 d. finansinio lizingo sutartį.

Minėta kaina už įsigytÄ turtÄ yra akivaizdžiai nuostolinga bendrovei, nes jis nupirktas daugiau nei 3,5 karto didesne kaina palyginus su jo rinkos verte. IeÅ¡kovo teigimu, ginčo turto tikroji rinkos vertė tesiekia 176 000 Lt. Tokiu bÅ«du dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieÅ¡kovas patyrė 468 922,21 Lt nuostolį (644 992,21 – 176 000). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 14 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį atmetė (b.l. 135-137). Teismas priėmė sprendimÄ už akių, nes atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį (CPK 142 str. 4 d., CPK 285 str. 1 d.).

Teismas sprendė, kad pagal ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus negalima padaryti iÅ¡vados, kad atsakovas savo veiksmais padarė bendrovei žalos. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų UAB „Juodagis“ turto ir įsiskolinimų duomenų matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės turtas sudarė 325 906,16 Lt, o įsiskolinimas tiekėjams sudarė 760 504,86 Lt. Tačiau vien Å¡i aplinkybė, nesant detalesnių duomenų apie tai, kas sudarė įmonės turtÄ , iÅ¡ kur gautos piniginės lėšos, kuriomis buvo atsiskaityta už ginčo turtÄ , teismo nuomone, neteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas elgėsi nerÅ«pestingai ar neatidžiai bendrovės atžvilgiu.

Teismas pažymėjo, kad konstatuoti esant visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, jog atsakovas bÅ«tų pripažintas atsakingu dėl žalos bendrovei padarymo įsigyjant nepagrįstai didelės vertės turtÄ , pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo. Be to, ieÅ¡kovo į bylÄ pateikti įrodymai nepagrindžia jo nurodomos aplinkybės, kad UAB „Juodagis“, vadovaujamas atsakovo, nepagrįstai nenustatė tikrosios Å¡io turto vertės ir dėl to įsigijo turtÄ nepagrįstai didele kaina.

IeÅ¡kovas, įrodinėdamas, kad atsakovas kaip buvęs įmonės vadovas elgėsi nerÅ«pestingai, neatidžiai, nenustatė tikrosios turto vertės prieÅ¡ sudarydamas 2009 m. rugsėjo 21 sandorį dėl skolos perkėlimo, nepateikė įrodymų apie tai, kad minėtas sandoris bÅ«tų nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka ar kad ieÅ¡kovas bÅ«tų kreipęsis į teismÄ dėl Å¡io sandorio nuginčijimo. Esant galiojančiam sandoriui, kuriame iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia yra nepaneigta, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais.

Tuo tarpu ieÅ¡kovo pateikti įrodymai apie ginčo turto vertę kitu laiku nei ginčijamu laikotarpiu negali bÅ«ti vertinami kaip pakankami konstatuoti, kad ginčo turtas negalėjo bÅ«ti įsigytas už 500 000 Lt. Teismas, formaliai įvertinęs įrodymus, nurodė, kad negali įsitikinti tuo, jog 2009 m. rugsėjo 21 d. atsakovas, sudarydamas sandorį dėl teisių ir pareigų pagal susitarimÄ dėl novacijos perleidimo, kuriuo UAB „Juodagis“ buvo perleistos teisės ir pareigos, susijusios su ginčo turto įsigijimu, tokiu veiksmu padarė žalos įmonei.

Sandoris dėl skolos perkėlimo sudarytas 2009 m. rugsėjo 21 d., susitarimas dėl UAB „Juodagis“ atsiskaitymo su UAB „Maldimas“ sudarytas 2009 m. rugsėjo 21 d., tuo tarpu atsiskaitymai su UAB „Maldimas“ vyko iš esmės 2010 metais, o turtas perleistas nuosavybėn 2010 m. rugpjūčio 31 d. perdavimo – priėmimo aktu, kuriuo konstatuota, kad UAB „Juodagis“ visiškai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, numatytus finansinio lizingo sutartyje ir skolos perkėlimo sutartyje.

IeÅ¡kovo į bylÄ pateiktuose duomenyse apie UAB „Juodagis“ turtÄ ir turtinius įsipareigojimus, neatsispindi 2009 m. įmonės balanse buvusios piniginės lėšos, taip pat nesimato įmonės turtinė situacija buvusi 2010 m., tačiau matyti, kad UAB „Maldimas“ 2009 m. buvo vienas pagrindinių kreditorių, tuo tarpu 2011 m. Å¡io kreditoriaus nebeliko. Todėl teismas pažymėjo, kad nesant kitų įrodymų, patvirtinančių įmonės turtinius įsipareigojimus, kokiu bÅ«du buvo padengta UAB „Juodagis“ skola UAB „Maldimas“, ar ji nebuvo padengta Å¡iuo nekilnojamojo turto įsigijimo sandoriu, įsipareigojimų įvykdymo terminus, negalima įsitikinti, kad atsakovas tokiais savo veiksmais padarė bendrovei žalos.

Nesant nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų, padarytos žalos, teismas atmetė ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ (CPK 178 str.). III. Apeliacinio skundo argumentai IeÅ¡kovas BUAB „Juodagis“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimÄ už akių panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 140-147). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais. Teismas, taikydamas sprendimo už akių institutÄ , pažeidė procesinės teisės normas, susijusias su tinkamo teisminės gynybos principo įgyvendinimu.

Teismas nesudarė prielaidų apeliantui paÅ¡alinti tariamus neaiÅ¡kumus dėl keliamų reikalavimų tariamo nepagrįstumo, ieÅ¡kinio dalykÄ sudarančius reikalavimus pagrįsti papildomais įrodymais. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , apribojo apelianto teisę tikslinti suformuotų reikalavimų pagrįstumÄ pasirengimo bylÄ nagrinėti teisme stadijoje. Skundžiamu sprendimu visos apelianto faktinį pagrindÄ sudarančios aplinkybės įvertintos iÅ¡imtinai atsakovo naudai, nors atsakovas, elgdamasis pasyviai ir nebendradarbiaudamas su teismu sprendžiant ginÄÄ , t.y. nepateikdamas atsiliepimo į ieÅ¡kinį, faktiÅ¡kai apelianto nurodytų aplinkybių neginčijo.

Todėl teismas pažeidė Å¡alių rungimosi principÄ (CPK 12 str., 178 str.).Teismas netinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus. Apeliantas 2009 m. rugpjūčio 31 d. buvo faktiÅ¡kai nemokus, nes įsipareigojimai daugiau nei du kartus virÅ¡ijo turimÄ turtÄ . Tačiau UAB „Juodagis“, vadovo pareigas einant atsakovui, įsipareigojo turtÄ Ä¯sigyti iÅ¡ lizingo gavėjo pozicijÄ perėmusio UAB „Maldimas“ už 500 000 Lt, t.y. kaina, kuri ženkliai virÅ¡ijo to turto rinkos vertę.

Be to, vėlesni sandoriai bei atlikti mokėjimai įrodo, kad dėl Å¡io turto įsigijimo bendrovė patyrė 644 992,21 Lt iÅ¡laidų. Tokie atsakovo veiksmai organizuojant apelianto veiklÄ negali bÅ«ti vertinami kaip atitinkantys bendrovės interesus.Tai, kad turtas negalėjo bÅ«ti įvertintas 500 000 Lt suma, apeliantas pateikė net keletÄ Ä¯rodymų bei rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl nekilnojamojo turto kainų kritimo 2008-2009 m. lygio (masto). Teismas nemotyvavo, kodėl apelianto nurodomÄ tikrÄ jÄ turto rinkos vertę vertina kaip nepagrįstÄ , todėl skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.Teismo argumentas, kad 2009 m. rugsėjo 21 d. sandoris yra galiojantis, jame iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia nepaneigta ir dėl to nėra pagrindo atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo civilinės atsakomybės taikymo, apelianto teigimu, yra nepagrįstas, nes civilinė atsakomybė yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kurio tikslas – pasiekti satisfakcijÄ .

Žala pasireiÅ¡kė UAB „Juodagis“ patirtais nuostoliais dėl turto įsigijimo daugiau nei 3,5 karto didesne kaina už jo rinkos vertę. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų apeliantas patyrė 468 992,21 Lt dydžio nuostolį (žalÄ ), kuri yra lygi skirtumui tarp apelianto už turtÄ faktiÅ¡kai sumokėtos kainos ir Å¡io turto rinkos vertės. Konstatuotinas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp asmens veikos ir atsiradusios žalos, nes atsakovas turėjo teisinę pareigÄ , numatytÄ CK 2.87 straipsnio 1, 2, 3 dalyse bei Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje ir 37 straipsnio 7 dalyje.

Atsakovas J. K. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).Byloje nustatyta, kad 2005 m. spalio 25 d. Finansinio lizingo sutartimi AB SEB lizingas įsipareigojo įsigyti turtÄ ir perduoti jį valdyti ir naudotis finansinio lizingo sÄ lygomis A.

Cikanavičiaus TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras” (b.l. 12-22), kuris 2008 m. spalio 31 d. susitarimu dėl novacijos lizingo gavėjo pozicijas perleido UAB „Maldimas” (b.l. 23-27). 2009 m. rugsėjo 21 d. tarp A. Cikanavičiaus TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras”, UAB „Maldimas” ir UAB „Juodagis“ sudarytas susitarimas, pagal kurį Å¡alys susitarė, kad UAB „Maldimas“ pagal 2008 m. spalio 31 d. susitarimÄ dėl novacijos perleidžia visas savo teises ir pareigas UAB „Juodagis“ (b.l. 28). 2010 m. birželio 30 d. skolos perkėlimo sutartimi AB SEB lizingas, A.

Cikanavičiaus TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“ bei UAB „Juodagis“ negrÄ Å¾intos skolos dalį pagal 2005 m. spalio 25 d. Finansinio lizingo sutartį, visas su tuo susijusias teises bei įsipareigojimus perkėlė UAB „Juodagis“ (b.l. 32-35). 2010 m. rugpjūčio 30 d. perdavimo – priėmimo aktu AB SEB lizingas perdavė UAB „Juodagis” nuosavybėn turtÄ (b.l. 36-42). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi UAB „Juodagis“ iÅ¡kelta bankroto byla.

Bankroto administratorius reikalavimÄ atlyginti įmonei padarytÄ turtinę žalÄ grindžia tuo, kad atsakovas kaip buvęs įmonės vadovas, turtÄ Ä¯sigijo žymiai didesne kaina nei tikroji Å¡io turto rinkos vertė, todėl minėtais sandoriais padarė įmonei 468 992 Lt žalÄ . Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Pirmosios instancijos teismas, atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį, priėmė sprendimÄ už akių. PraÅ¡ymÄ dėl tokio sprendimo priėmimo, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo, apeliantas buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinyje.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog atsakovui teismo praneÅ¡imas bei ieÅ¡kinys su priedais įteikti tinkamai (b.l. 85, 86). Teismas sprendė, kad pagal apelianto pateiktus įrodymus negali padaryti iÅ¡vados, jog atsakovas, sudarydamas apelianto nurodomus sandorius, elgėsi nerÅ«pestingai ar neatidžiai įmonės atžvilgiu ir savo veiksmais padarė įmonei žalÄ , t.y. kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti, dėl ko ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ . Tais atvejais, kai atsakovas nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, įstatymas numato galimybę priimti sprendimÄ už akių, jei to praÅ¡o ieÅ¡kovas (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad praÅ¡ymo priimti sprendimÄ už akių pateikimas per se nereiÅ¡kia, kad ginčas visada bus iÅ¡sprendžiamas tik aktyviosios Å¡alies naudai, sprendimas už akių gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies palankus tiek aktyviajai, tiek pasyviajai proceso Å¡aliai. Todėl Å¡alis, procesiniame dokumente praÅ¡anti sprendimo už akių byloje priėmimo, faktiÅ¡kai turėtų įvertinti ir tai, kad sprendimas už akių nebÅ«tinai turės bÅ«ti palankus tik jai. Taigi, ir nepalankus apeliantui sprendimo už akių priėmimas procesiniu požiÅ«riu nėra apskritai negalimas.

Tačiau apeliantas, kvestionuodamas skundžiamÄ sprendimÄ , teigia, kad teismas, taikydamas sprendimo už akių institutÄ , vis tik pažeidė procesinės teisės normas, susijusias su aktyvios Å¡alies tinkamo teisminės gynybos principo įgyvendinimu, be to, sprendimas nepagrįstas iÅ¡ esmės. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija dėl procesinių teisės normų pažeidimo. CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principus, reiÅ¡kiančius tai, kad teismas imasi CPK nustatytų priemonių, jog bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta vieno teismo posėdžio metu.

Kita vertus, teismo veikloje koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principai, kurių realizavimas inter alia sietinas ir su sprendimo už akių instituto taikymu, patys savaime negali bÅ«ti absoliutizuojami ir savitiksliai, jų taikymas turi bÅ«ti derinamas su teisingumo, protingumo principais bei nepakenkti tinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui (CPK 3 str. 1 d., 7 str. 1 d.).Minėta, kad nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, formaliai turėjo teisinį pagrindÄ tokio sprendimo priėmimui. Tačiau pažymėtina, kad net ir esant CPK nustatytoms sÄ lygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl sprendimo už akių priėmimo, t.y. turi teisę, o ne pareigÄ tokį sprendimÄ priimti.

Be to, Konstitucinis Teismas savo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime yra pažymėjęs, kad sprendimo už akių priėmimui, kaip specifiniam civilinio proceso teisės institutui, yra bÅ«dingi ir tam tikri byloje pateiktų įrodymų vertinimo ypatumai, taip pat ypatumai, susiję su tokio sprendimo turiniu - kad bÅ«tų galima priimti sprendimÄ už akių, teismas turi spręsti, ar pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ ; jeigu teismas įsitikina, kad pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ , jis priima sprendimÄ už akių; toks teismo įsitikinimas CPK yra vadinamas „formaliu pateiktų įrodymų vertinimu“.

CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ â€œ negalima aiÅ¡kinti kaip reiÅ¡kiančios, esÄ teismas neprivalo visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neįsigilinęs. Å ios nuostatos negalima aiÅ¡kinti ir kaip įpareigojančios teismÄ priimti sprendimÄ už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti.

Be to, teismo konstitucinė priedermė teisingai iÅ¡spręsti bylÄ suponuoja tai, kad jeigu teismas mano, jog vienai iÅ¡ proceso Å¡alių nusiÅ¡alinus nuo dalyvavimo nagrinėjant bylÄ jis negalės teisingai iÅ¡nagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo, teismas privalo imtis visų galimų priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas tokios Å¡alies dalyvavimas nagrinėjant bylÄ .Taigi, teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, turi įsitikinti, kad pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 str. 2 d.), kitaip tariant, koks (kam nepalankus/iÅ¡ dalies nepalankus) sprendimas turėtų bÅ«ti priimtas, jei pateikti įrodymai pasitvirtintų.

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ir nagrinėjamu atveju teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, turėjo įsitikinti, kad civilinė atsakomybė atsakovui nekiltų, t.y. sprendimas vis tiek turėtų bÅ«ti nepalankus apeliantui ne tik tuo atveju, jei pateikti įrodymai abejotini ar nepakankami (kaip iÅ¡ esmės teismas ir sprendė), bet net ir tuo atveju, jei apelianto teikiami įrodymai pasitvirtintų. Tuo tarpu, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvų, teismas konstatavo, jog jis iÅ¡ pateiktų įrodymų, neturėdamas kitų, negali įsitikinti, kad atsakovas apelianto nurodomais veiksmais padarė įmonei žalos, t.y. faktiÅ¡kai sprendė ne kokį įsitikinimÄ ir juo grįstÄ sprendimÄ lemtų ieÅ¡kinyje nurodomų aplinkybių bei įrodymų pasitvirtinimas, o koks sprendimas priimtinas tuo atveju, kai esami įrodymai, teismo nuomone, neteikia pakankamo pagrindo įsitikinti apelianto pozicijos pagrįstumu.

Apelianto procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyti argumentai grindžiami byloje pateiktais įrodymais, t.y. dėl UAB „Juodagis“ 2009 metais finansinės padėties; dėl įmonės prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su turto įsigijimu; dėl Å¡io turto rinkos vertės ir kt. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, abejotina, ar bÅ«tų pagrindas priimti vis tiek tokį pat sprendimÄ , kokį nagrinėjamoje byloje priėmė pirmosios instancijos teismas, – ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai ir tuo atveju, jei apelianto pateiktų įrodymų turinys pasitvirtintų.

Pastebėtina ir tai, kad Å¡iuo atveju aktyvios Å¡alies atžvilgiu neigiamas sprendimas priimtas dar tik pradinėje pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Todėl negalima visiÅ¡kai atmesti ir apelianto argumentų, kad viso pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu jis turi teisę teikti bei nurodyti įrodymus bei teikti paaiÅ¡kinimus, keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ar dalykÄ ir pan. (CPK 42, 141, 226 str.), o atmetus ieÅ¡kinį jau Å¡ioje stadijoje jis, nors buvo aktyvi Å¡alis, praranda teisę į žalos, kurios atsiradimÄ jis bÅ«tų galėjęs grįsti ir kitais įrodymais, atlyginimÄ .

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeidė CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatas, įpareigojančias teismÄ priimant sprendimÄ už akių įsitikinti, kad bÅ«tent tokį sprendimÄ bÅ«tų pagrindas priimti pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui. Dėl to galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Nesant galimybių iÅ¡nagrinėti bylos iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla pirmosios instancijos teisme nebuvo pradėta nagrinėti ir neatskleista jos esmė, juo labiau, kad apeliantas nurodo, jog jam buvo užkirstas kelias Å¡alinti neaiÅ¡kumus ir teikti papildomus įrodymus, spręstina, kad yra pagrindas naikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimÄ už akių panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.                                                                                                            Teisėjai                                                                 Kazys KailiÅ«nas                                                                                            Gintaras Pečiulis                                                                                                                                                                                                    Alvydas PoÅ¡kus                          Â