d4e776ab-8d87-4c66-84e7-9c5353fdb03a · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-659-1092/2019 Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00493-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.1.7.11 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 4 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erinijos Kazlauskienės ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos I. Z. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. Z., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, A. R.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja I. Z. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, juo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji yra J. R. nesantuokinė biologinė dukra. Tėvas jÄ dar kÅ«dikį iÅ¡ biologinės motinos paėmė į savo ir sutuoktinės B. R. Å¡eimÄ . R. Å¡eima jÄ nuo pat kÅ«dikystės augino ir auklėjo kaip savo dukrÄ . (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos tėvas J. R., po jo mirties pareiÅ¡kėja rÅ«pinosi B. R. iki pat jos mirties. 1999 m. spalio 29 d. Tauragės apskrities virÅ¡ininko sprendimu B. R. po mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko J. R. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nuo tada minėtÄ Å¾emės sklypÄ pareiÅ¡kėja kaip savininkė nepertraukiamai, daugiau nei 10 metų, sÄ Å¾iningai, teisėtai ir atvirai valdė bei juo naudojosi, tvarkė, rÅ«pinosi jo priežiÅ«ra. 2015 m. liepos 17 d. panaudos sutarties pagrindu iki 2020 m. liepos 17 d. ji leido žemės sklypu naudotis A. R..

3. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad po B. R. mirties per tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnyje nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ , taip pat po nuosavybės teisių į žemės sklypÄ atkÅ«rimo 1999 metais, dėl jos palikimo priėmimo į notarÄ jokie asmenys nesikreipė. Po B. R. mirties praėjus beveik 26 metams, mirusiosios sesuo V. Z., pretenduodama į minėtÄ Å¾emės sklypÄ , 2018 m. gegužės 7 d. kreipėsi į Tauragės apylinkės teismÄ dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

4. PareiÅ¡kėjos teigimu, ji atitinka visas sÄ lygas, kad bÅ«tų galima konstatuoti žemės sklypo nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijimo faktÄ : pareiÅ¡kėja nėra žemės sklypo savininkė, žemės sklypas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, ji sÄ Å¾iningai įgijo žemę, sÄ Å¾iningai ir teisėtai jÄ valdo daugiau nei 10 metų, visÄ laikÄ Å¾emės sklypÄ valdė atvirai, nepertraukiamai, kaip savÄ .

5. Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ suinteresuotas asmuo V. Z. su pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė jį atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, jog yra biologinė J. R. dukra, nors byloje pateikti įrodymai Å¡ių aplinkybių nepatvirtina. 1999 m. spalio 29 d. sprendime dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo nurodyta, kad sprendimas iÅ¡duodamas paveldėtojams, tačiau pareiÅ¡kėjos ir B. R. jokie giminystės ryÅ¡iai nesiejo, todėl pareiÅ¡kėja negalėjo bÅ«ti B. R. paveldėtoja. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėja negali bÅ«ti laikoma sÄ Å¾ininga turto įgijėja ir teisėta jo valdytoja. Be to, pareiÅ¡kėja negalėjo įgyti žemės sklypo įgyjamosios senaties bÅ«du į kitam asmeniui priklausantį turtÄ , nes Å¡iuo metu minėtas sklypas yra registruotas B. R. vardu.

6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog teismui nustačius, kad yra visos sÄ lygos įgyjamosios senaties faktui patvirtinti, neprieÅ¡tarautų, kad pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė, priteisė suinteresuotam asmeniui V. Z. iÅ¡ pareiÅ¡kėjos 480 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

8. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė B. R.. Tauragės apskrities virÅ¡ininko 1999 m. spalio 29 d. sprendimu B. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,40 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 1999 m. gruodžio 17 d. minėtas žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jo savininkė yra nurodyta B. R..

9. Teismas atsižvelgė į tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys apie B. R. nuosavybės teisę bei jos įgijimo pagrindÄ , t. y. Tauragės apskrities virÅ¡ininko 1999 m. spalio 29 d. sprendimas, įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja žinojo, jog žemės sklypas priklauso B. R. ir turėjo suprasti, kad po savininkės mirties, Å¡is turtas paveldimas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau paveldėjimo byla po B. R. mirties nebuvo užvesta. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja įgyjamosios senaties bÅ«du negalėjo įgyti nuosavybės teisės į kitam asmeniui priklausantį žemės sklypÄ , nes vieÅ¡ame registre yra įregistruota B. R. nuosavybės teisė į šį sklypÄ . Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog dėl mirusios B. R. palikimo priėmimo niekas nesikreipė savaime nereiÅ¡kia, jog Å¡is turtas liko nepaveldėtas.

10. Kadangi byloje nenustatytos visos bÅ«tinosios sÄ lygos įgyjamosios senaties institutui taikyti, t. y. turtas priklauso kitam asmeniui, teismas sprendė, jog pareiÅ¡kimas yra nepagrįstas ir dėl to atmestinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 11. PareiÅ¡kėja I. Z. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1.

Teismas netinkamai taikė įgyjamÄ jÄ senatį reglamentuojančias teisės normas. Teismas turėjo įvertinti, kad pareiÅ¡kėja yra faktinė J. R. ir B. R. dukra, kuri po jų mirties perėmė valdyti savo tėvų turtÄ , todėl jokie kiti asmenys neturi daugiau teisių į ginčo žemės sklypÄ , nei pareiÅ¡kėja. Nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ , teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , pagal kuriÄ biologinis tėvų ir vaikų ryÅ¡ys nėra lemiamas ir Å¡iuo pagrindu konstatuoti pareiÅ¡kėjos ir B.

R. tėvystės ryšį bei sÄ Å¾iningÄ ir nepertraukiamÄ jos turto valdymÄ , taip pat kitų įgyjamosios senaties sÄ lygų egzistavimÄ . 11.2. Teismas netinkamai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ . Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių (toliau – ir Rekomendacijos) 8.16 punktÄ už atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ parengimÄ maksimalus advokato iÅ¡laidų dydis galėjo sudaryti 370,68 Eur, o maksimalus atlyginimas už atstovavimÄ teismo posėdyje pagal Rekomendacijas galėjo sudaryti 139 Eur.

Kadangi nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo daug advokato laiko ir darbo sÄ naudų, priteista 480 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra per didelė.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo V. Z. praÅ¡o skundÄ atmesti, Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Apeliantė Å¡ioje byloje neįrodė, jog yra biologinė J. R. dukra, o mirusioji B. R. niekada nelaikė savęs pareiÅ¡kėjos mama. Kadangi pareiÅ¡kėjos ir B. R. nesiejo jokie giminystės ryÅ¡iai ir paveldėjimo teisiniai santykiai tarp jų neatsirado, pareiÅ¡kėja neteisėtai valdė žemės sklypÄ ir nepagrįstai siekia įgyti nuosavybės teisę į jį.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja negali įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisės į kito asmens vardu registruotÄ Å¾emės sklypÄ . 12.2. Teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos suinteresuoto asmens patirtas 480 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl nėra pagrindo Å¡ių iÅ¡laidų perskirstyti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 13.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal pareiÅ¡kėjos apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame iÅ¡dėstytus argumentus.

Dėl ginčo esmės 15. PareiÅ¡kėja I. Z. siekia įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , kuris Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas mirusios B. R. vardu, teisės aktų nustatyta tvarka mirusiai B. R. atkÅ«rus nuosavybės teises į minėtÄ Å¾emės sklypÄ . Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ atmetė, konstatavęs, kad nuosavybės teisė įgyjamosios senaties bÅ«du į minėtÄ Å¾emės sklypÄ negali bÅ«ti įgyta, nes žemės sklypas yra įregistruotas kito (mirusio) asmens (B.

R.) vardu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja po ginčo turto savininkės B. R. mirties turėjo suprasti, kad Å¡is turtas paveldimas įstatymų nustatyta tvarka. Vadinasi, pareiÅ¡kėja negalėjo bÅ«ti įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių už jÄ Ä¯ šį turtÄ .

16. PareiÅ¡kėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiÅ¡kėja buvo faktinė B. R. duktė, todėl turi teisę įgyti ginčo žemės sklypÄ Ä¯gyjamosios senaties bÅ«du. Dėl pareiÅ¡kėjos apeliacinio skundo argumentų 17. Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėja neginčija fakto, kad ginčo žemės sklypas, kurį ji nori įgyti įgyjamosios senaties bÅ«du, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kito asmens – mirusios B. R. vardu.

18. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad Å¡iais dviem atvejais CK nustato imperatyvų draudimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

19. Pasisakydamas dėl sÄ lygos, kad įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad kito asmens nuosavybės teisės įregistravimas vieÅ¡ame registre, kol nepaneigtas tokios registracijos teisėtumas (teisinio pagrindo registracijai buvimas), pats savaime yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad daikto valdymas nesukuria teisinių padarinių įgyjamosios senaties instituto taikymo prasme, nepaneigiant daikto valdymo teisėtumo kitais teisiniais pagrindais, pvz., panaudos teise (CK 4.22 straipsnio 2 dalis, 6.629 straipsnio 1 dalis).

Kito asmens nuosavybės teisė įregistruojama viešame registre esant nuosavybės teisės atsiradimo pagrindui (pagrindams). Kol nepaneigtas tokio asmens nuosavybės teisės registracijos teisėtumas dėl teisinio pagrindo registracijai nebuvimo (tačiau ne dėl procedūrinio registracijos pažeidimo), nėra teisinių prielaidų transformuotis nuosavybės teisiniams santykiams dėl daikto valdymo, kaip jis apibrėžiamas CK 4.22 straipsnio 1 dalyje. Kitaip aiškinant, būtų iškreipta įgyjamosios senaties instituto paskirtis, paneigiama kitų asmenų teisėtais pagrindais įgyta nuosavybės teisė, o tai prieštarautų civilinių teisinių santykių reglamentavimo principams (CK 1.2 straipsnis), tarp jų ir nuosavybės neliečiamumo imperatyvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016, 17–18 p.).

20. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimÄ ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-701/2015). Nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 19 p.).

21. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad valstybė negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-701/2015).

22. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad turto įregistravimas vieÅ¡ame registre mirusio asmens vardu nesudaro pagrindo nesilaikyti CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo. Aplinkybė, kad ginčo turtas buvo įregistruotas mirusios B. R. vardu, reiÅ¡kia, kad šį turtÄ turėjo paveldėti ir nuosavybės teises į ginčo turtÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka įgijo arba B. R. įpėdiniai, arba valstybė (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.11 straipsnis).

23. PareiÅ¡kėja teigia, kad ji yra faktinė B. R. dukra. Byloje iÅ¡ tiesų yra duomenų, kad tarp pareiÅ¡kėjos ir J. R. bei B. R. buvo susiklostę Å¡eimos požymius turintys santykiai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos teisėje paveldėjimas pagal įstatymÄ paprastai yra grindžiamas tam tikru giminystės ir kraujo ryÅ¡iu. Be to, paveldėti gali palikėjo įvaikiai ir įtėviai, palikėjo testamente nurodyti asmenys. Tačiau nė vieno iÅ¡ anksčiau paminėtų ryÅ¡ių (santykių) tarp pareiÅ¡kėjos ir B.

R. nėra. B. R. nebuvo pareiÅ¡kėjos biologinė mama, jų nesiejo kraujo ryÅ¡ys, pareiÅ¡kėja nebuvo įvaikinta, testamentu turtas jai nebuvo paliktas. Savo ruožtu vien tik faktinio santykio, kuris primena dukros ir mamos santykius, tarp pareiÅ¡kėjos ir B. R. nepakanka, kad pripažinti, jog ieÅ¡kovė turėjo pagrindÄ laikyti, kad niekas kitas neturi už jÄ daugiau teisių į ginčo turtÄ . Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nesikreipė dėl ginčo turto paveldėjimo. Vadinasi, ji suprato (privalėjo suprasti), kad ginčo turto paveldėti ji negali, kad jis turi atitekti mirusios B.

R. įpėdiniams arba valstybei. Dėl Å¡ios priežasties Å¡ioje byloje nėra iÅ¡pildyta daikto įgijimui įgyjamosios senaties bÅ«du bÅ«tina sÄ lyga, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 21 p.).

24. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016). PareiÅ¡kėjos apeliaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika dėl socialinės tėvystės buvo formuojama ne turto įgijimo įgyjamosios senaties bÅ«du bylose, o Å¡eimos bylose.

Vadinasi, pareiÅ¡kėjos apeliaciniame skunde minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjamai bylai nėra aktuali. Taip pat pažymėtina, kad teismai, priimdami sprendimÄ Å¡ioje byloje, negali kurti naujų teisės normų ir keisti Civiliniame kodekse nustatytų paveldėjimo ir įgyjamosios senaties taisyklių. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 25. Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėja praÅ¡o perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė suinteresuotam asmeniui V.

Z. artimas maksimaliam dydžiui atstovavimo išlaidas.

26. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

27. Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėja neginčija, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Savo ruožtu Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nevirÅ¡ijančios Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, preziumuojamos esančiomis protingomis ir pagrįstomis, jų nepagrįstumÄ konkrečiu atveju turi įrodyti Å¡ias iÅ¡laidas mažinti praÅ¡antis asmuo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1716-516/2018, 16 p.).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama byla skiriasi nuo bylos, kurioje tas pats advokatas atstovauja suinteresuotÄ asmenį V. Z.. Nagrinėjamoje byloje advokato parengtas atsiliepimas yra 5 puslapių, prie jo pridėti įrodymai. Advokatas atstovavo suinteresuotÄ asmenį teismo posėdyje. Savo ruožtu vien tik aplinkybė, kad, pasak pareiÅ¡kėjos, nagrinėjama byla nebuvo labai sudėtinga, nereikalavo kokių nors ypatingų specialių ar naujų žinių, nesudaro pagrindo mažinti priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , nes pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju ir priteisė sumÄ , nevirÅ¡ydamas nustatytų maksimalių dydžių.

Be to, asmens teisė turėti byloje profesionalų atstovÄ yra svarbi teisės į teisminę gynybÄ dalis. Å i teisė bÅ«tų nepagrįstai varžoma, jei teismas be svaraus pagrindo mažintų priteistinÄ patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, nevirÅ¡ijančių nustatytų maksimalių dydžių, sumÄ . Dėl Å¡ių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiÅ¡kėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo mažinti priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos.

29. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo V. Z. praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos 350 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Å i suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atmetus pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ , minėta suma iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisiama suinteresuotam asmeniui V. Z.. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados 30. Atsižvelgdamas į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti suinteresuotam asmeniui V. Z. iÅ¡ pareiÅ¡kėjos I. Z. 350 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Aurimas Brazdeikis Erinija Kazlauskienė Alvydas Žerlauskas