2019-09-11 Nr. AB-17174-3-62-3-00368-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4967-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00368-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. A. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK, atsakovas) viršininko 2018 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 64-TE-30 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl teisės dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo); 2) panaikinti Marijampolės AVPK viršininko 2018 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 64-TE-31 „Dėl I. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas dėl atleidimo); 3) įpareigoti atsakovą Marijampolės AVPK priimti sprendimą dėl pareiškėjos I. A. atleidimo iš vidaus tarnybos dėl jos išėjimo į pensiją pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 12 punktą (jos pačios prašymu dėl išėjimo į pensiją); 4) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. sausio 12 d. prašymą Nr. 64-IL-838 ir dėl jo priimti sprendimą.

2. Pareiškėja paaiškino, kad Marijampolės AVPK viršininkas 2018 m. sausio 26 d. Įsakymu Nr. 64-TE-31 pareiškėją (vyresniąją komisarę – Migracijos skyriaus viršininkę, laikinai perkeltą į Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimo ir prevencijos grupės vyresniosios specialistės pareigas) atleido iš vidaus tarnybos. Pareiškėjos teigimu, Įsakymas dėl atleidimo neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes yra grindžiamas tik nuoroda į Įsakymą dėl teisės dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, nenurodant, kokios konkrečiai teisės normos sudaro teisinį pagrindą spendimui dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos priimti. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Įsakymas dėl teisės dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo negali būti laikomas Įsakymo dėl atleidimo teisiniu pagrindu.

3. Pareiškėja teigė, kad Įsakymo dėl teisės dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo motyvai prieštarauja teisinės valstybės principui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimu, asmens, siekiančio eiti ar einančio pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti vertinami atsižvelgiant į visas reikšmingas tą asmenį apibūdinančias aplinkybes, inter alia (be kita ko) jo veiklą, padarytus teisės pažeidimus, dalykines ir asmenines savybes, reputaciją, ryšius su kitais asmenimis ir kt. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėja anksčiau buvo praradusi teisę dirbti su tarnybinę paslaptį sudarančia informacija, buvo teista, per paskutinius 3 metus turėjo drausminių nuobaudų ir charakterizuojama neigiamai, atliko kokius nors kitus veiksmus, kuriais atskleidė tarnybinę paslaptį, yra nepatikima ar pan. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 17 straipsnio 1 dalies 20 punktu buvo remiamasi be teisinio pagrindo, nes VTPĮ 17 straipsnio 1 dalį sudaro tik 4 punktai.

4. Pareiškėja nurodė, kad Marijampolės AVPK Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugsėjo 19 d., 2017 m. spalio 4 d., 2018 m. sausio 23 d. posėdžių protokolų turinys patvirtina, jog nėra užfiksuotų ir ištirtais įrodymais pagrįstų faktų, leidžiančių padaryti išvadą, kad Komisija pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjos nepatikimumą, nesąžiningumą, nepareigingumą, nelojalumą Lietuvos valstybei. Nesutikdama su išvada dėl tyrimo poligrafu aplinkybių, nurodytų Komisijos 2018 m. sausio 23 d. protokole, pareiškėja pažymėjo, jog teismų praktikoje tyrimas poligrafu yra papildomas, tačiau ne pagrindinis kriterijus vertinant asmens tinkamumą dirbti su įslaptinta informacija. Komisijos 2018 m. sausio 23 d. protokolo 1 punkte išdėstyti motyvai dėl aplinkybių dėl poligrafo naudojimo nėra pagrįsti, todėl šiame protokole pateikta išvada, kad pareiškėjai atsisakius atsakyti į tam tikrus klausimus, tai kelia abejones dėl jos sąžiningumo, patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, laikytina nepagrįsta bei neteisėta ir prieštaraujanti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai, teismų praktikai.

5. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su Komisijos 2018 m. sausio 23 d. protokolo 2 punkte nurodytomis išvadomis dėl pareiškėjos nesąžiningumo, nepatikimumo, nepareigingumo ir nelojalumo Lietuvos valstybei, pateiktomis remiantis tik ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19612-17 duomenimis. Nėra jokių teismo ištirtų ir nustatytų pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja tyčia padarė nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio l dalyje. Nėra nustatytų tarnybinių nusižengimų bei teismo ištirtų ir nustatytų pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai vykdant Migracijos skyriaus viršininkės funkcijas neveikimas dėl patvirtintų prašymų trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką Lietuvos Respublikai padarė neturtinę ar neturtinę žalą.

6. Pareiškėja teigė, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2014 m. gruodžio 8 d. pažymos Nr. (15/1-1)10k-56974 9.2 punkte nurodyta, kad esminių neatitikimų teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms kvietimų patvirtinimo procedūras, Marijampolės AVPK Migracijos skyriuje nėra. 2016 metų pabaigoje iš Migracijos departamento buvo gauta informacija, jog reikia atkreipti dėmesį į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Lauriva“, kuri galėjo piktnaudžiauti teikdama dokumentus, dėl to šios įmonės teikiami prašymai bei juos patvirtinantys dokumentai turėjo būti tikrinami atidžiau. Apie tai pareiškėja informavo skyriaus darbuotojus, taip pat ir pati reagavo į pateiktą nurodymą.

7. Pareiškėja nurodė, kad dėl jos nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo pareiškėja būtų pripažinta kalta dėl bet kokio apysunkio nusikaltimo arba nusikalstamos veikos dėl tarnybos paslapties pagrobimo, kitokio neteisėto įgijimo ar atskleidimo arba nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir pan. Komisija, nustatydama pareiškėjos kitas asmenines ir dalykines savybes, dėl kurių ji netinka dirbti su įslaptinta informacija, privalėjo remtis faktais, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su asmens netinkamumu dirbti su įslaptinta informacija ir kurie rodo realų pavojų, dėl kurio įslaptinta informacija asmeniui negali būti patikėta – nepakankamą lojalumą Lietuvos Respublikai, nesugebėjimą saugoti paslaptis, veiksnumo trūkumus, teistumą, ryšius su potencialiai pavojingomis arba pavojingomis organizacijomis, informacijos nuslėpimą arba melagingos informacijos pateikimą priimant į tarnybą, gyvenimą ne pagal pajamas ir pan.

8. Pareiškėjos teigimu, remiantis VTPĮ 14 straipsnio reikalavimais, Komisijos nariais ar už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingais asmenimis gali būti tik asmenys, kurie šio VTPĮ nustatyta tvarka yra gavę leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Dėl to Komisijos sudėtis ir jos sprendimai yra neteisėti.

9. Pareiškėja pažymėjo, kad ji 2018 m. sausio 16 d. kreipėsi į Marijampolės AVPK viršininką su prašymu (reg. Nr. 64-PR4-13) atleisti ją iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 12 punktą (pačios prašymu dėl išėjimo į pensiją), nurodant atleidimo datą 2018 m. sausio 17 d. 2018 m. sausio 18 d. telefonu pareiškėjai buvo paaiškinta, jog sprendimas dėl jos atleidimo bus priimtas po tyrimo poligrafu. Atsakovas, nepriėmęs sprendimo dėl pareiškėjos prašymo atleisti ją iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 12 punktą, pareiškėjos sąmoningai neinformuodamas ir pasirinkdamas kitą pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos būdą, elgėsi neteisėtai, sukliudydamas pareiškėjai naudotis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta teise laisvai pasirinkti darbą bei verslą.

10. Pareiškėja nurodė, kad ji atsakovui buvo pateikusi prašymą dėl išvykimo iš tarnybos vietos ir vykimo išlaidų kompensavimo (prašymas reg. Nr. 64-IL-838), tačiau atsakovas neinformavo jos apie priimtą sprendimą ir nenurodė, dėl kokių priežasčių minėtų išlaidų nekompensavo. Toks atsakovo neveikimas neatitinka Vidaus tarnybos statuto 69 straipsnio, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnio nuostatų.

11. Atsakovas Marijampolės AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Atsakovas nurodė, kad Komisija nustatė, jog Migracijos departamento 2015 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (15/5-8)10K-62488 pareiškėja buvo informuota apie UAB „Lauriva“ teikiamų prašymų patvirtinti kvietimus trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką verslo reikalais kontrolės sustiprinimą, tačiau ir toliau priiminėjo UAB „Lauriva“ teikiamus prašymus patvirtinti kvietimus trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką verslo reikalais (2016 m. UAB „Lauriva“ pateikė 753 prašymus, iš kurių 633 patvirtino pareiškėja; iki 2017 m. gegužės 24 d.

UAB „Lauriva“ pateikė 189 prašymus patvirtinti trečiųjų šalių piliečiams kvietimus atvykti į Lietuvos Respubliką, iš kurių 169 patvirtino pareiškėja). Komisija taip pat vertino ir tai, kad trečiųjų šalių piliečiai, kurių kvietimus atvykti verslo reikalais patvirtino Marijampolės AVPK Migracijos skyrius, atvykę į Šengeno erdvę pateikė prašymus Europos Sąjungos valstybėms suteikti jiems politinį prieglobstį ir Lietuvos Respublika vien 2016 m. gavo 84 prašymus atsiimti Tadžikistano Respublikos piliečius ir perimti Lietuvos Respublikai atsakomybę už jų pateiktų prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

Absoliuti dauguma šių Tadžikistano Respublikos piliečių į Europos Sąjungą atvyko pagal kvietimus, kuriuos patvirtino Marijampolės AVPK Migracijos skyrius. Kvietimus trečiųjų šalių piliečiams tvirtinanti pareiškėja, turėdama pareigą, nekontroliavo bei nevertino, ar prašymus teikiantys juridiniai asmenys netarpininkauja kitiems asmenims, norintiems, kad užsienietis laikinai atvyktų į Lietuvos Respubliką (Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – ir Vizų tvarkos aprašas) 19.4 p.), ar nepateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys (Vizų tvarkos aprašo 19.5 p.), taip pat nereikalavo papildomų dokumentų, pagrindžiančių prašymuose nurodytas aplinkybes, bei kad būtų užpildoma grafa, kurioje privaloma nurodyti gyvenamųjų patalpų savininko vardą ir pavardę, nereikalavo pateikti dokumentų, patvirtinančių, kad kviečiamas užsienietis atstovauja užsienio valstybės verslo subjektą ir turi tam suteiktus įgaliojimus, nekreipė dėmesio, kad trečiųjų šalių piliečius kviečiantys fiziniai ir juridiniai asmenys yra tarpusavyje susiję.

Toks nekontroliuojamas kvietimų trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Europos Sąjungą tvirtinimas kėlė realią grėsmę Europos Sąjungos piliečių saugumui (vertinant galimo terorizmo grėsmes). Ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtino abejones dėl pareiškėjos nepatikimumo, nepareigingumo ir nelojalumo Lietuvos valstybei. Komisijos nariai vienbalsiai konstatavo, kad toks pareiškėjos neveikimas padarė akivaizdžią neturtinę žalą Lietuvos Respublikai, kaip patikimai Europos Sąjungos šaliai, taip pat padarė turtinę žalą, susijusią su trečiųjų šalių piliečių grąžinimu iš kitų Europos Sąjungos šalių.

13. Marijampolės AVPK nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. pareiškėja buvo iškviesta pokalbiui į Komisiją, tačiau nebuvo visiškai atvira ir neatsakinėjo į Komisijos narių klausimus dėl UAB „Lauriva“ kvietimų trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką motyvuodama tuo, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjos atsisakymas atsakyti į Komisijos narių klausimus, taip pat vengimas atlikti tyrimą poligrafu buvo vertinamas kaip vengimas dalyvauti asmens patikimumo procedūroje ir tai sukėlė pagrįstas abejones dėl pareiškėjos tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija. Komisija 2018 m. sausio 23 d. posėdžio protokolo Nr. 64-P1-10 nutariamosios dalies 1 punktu pasiūlė Marijampolės AVPK viršininkui panaikinti leidimą Nr. 64-14-L-61 dirbti su įslaptinta informacija. Marijampolės AVPK viršininkas, atsižvelgęs Komisijos 2018 m. sausio 23 d. posėdžio protokolą Nr. 654-P1-10, panaikino pareiškėjai 2014 m. lapkričio 27 d. išduotą leidimą Nr. 64-14-L-61 dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ ir, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu, 66 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 64-TE-31 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos.

14. Atsakovas teigė, kad pareiškėja nepagrįstai reikalauja apmokėti kelionės išlaidas į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) atlikti tyrimą poligrafu. Pareiškėja turėjo visas sąlygas ir galimybes vykti atlikti minėtą tyrimą Marijampolės AVPK tarnybiniu transportu, tačiau ji pati pasirinko vykti nuosava transporto priemone. Atsakovas akcentavo, kad visi Komisijos nariai turi teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-534-537/2018 Marijampolės AVPK Migracijos skyriaus darbuotoja (pareiškėjos pavaldume buvusi valstybės tarnautoja) buvo nuteista pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas – 2 nusikalstamos veikos, padarytos 2017 m. kovo 14 d., 2017 m. balandžio 18 d.). 2017 m. balandžio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjos ir dar dviejų pareigūnų, įtariant juos kyšio paėmimu. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėja ir dar vienas Migracijos skyriaus pareigūnas buvo kaltinami tuo, kad jie, veikdami bendrai grupėje su kitais valstybės tarnautojais, iš UAB „Lauriva“ atstovės už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, už palankumą bei išimtinę UAB „Lauriva“ padėtį ir vykdomą tarpininkavimą, teikiant atitinkamus dokumentus, kviečiant užsieniečius atvykti į Lietuvos Respubliką, organizuojant jų apgyvendinimą, tvirtinant kvietimus, priėmė kyšį. 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, kuris nėra įsiteisėjęs, pareiškėja buvo išteisinta pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, nenustačius, kad ji dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme (Nr. 1A-428-383/2019).

17. Teismas nustatė, kad Komisija, atlikusi papildomą patikrinimą dėl pareiškėjos tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija ir remdamasi patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis (ir susipažinusi su dalimi ikiteisminio tyrimo duomenų), kurios buvo užfiksuotos Komisijos 2017 m. rugsėjo 21 d. protokole Nr. 64-P1-211, 2017 m. rugsėjo 26 d. protokole Nr. 64-P1-216, 2017 m. rugsėjo 28 d. protokole Nr. 64-P1-217, 2017 m. spalio 5 d. protokole Nr. 64-P1-220, 2018 m. sausio 23 d. protokole Nr. 64-P1-10, padarė išvadą, kad pareiškėja, kaip įtariamoji, ikiteisminio tyrimo metu turi teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau įvertino ir tai, jog parodymus ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti aukštas pareigas užimanti statutinė valstybės tarnautoja, kuriai keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, todėl tokie veiksmai vertintini kaip nepatikimumas, nepareigingumas ir nelojalumas Lietuvos valstybei. Komisija taip pat konstatavo, kad pareiškėjai 4 kartus buvo pasirašytinai įteiktas siūlymas atlikti tyrimą poligrafu ir suderintas šio tyrimo laikas, tačiau dėl nuo poligrafo specialisto nepriklausančių aplinkybių šio tyrimo atlikti nebuvo galimybių. 2018 m. sausio 11 d., pradėjus tyrimo poligrafu procedūrą, pareiškėja atsisakė atsakinėti į klausimus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu. Komisija įvertino, kad pareiškėja, turėdama visas galimybes tyrimo poligrafo metu paneigti bet kokias abejones dėl jos tinkamumo dirbtu su įslaptinta informacija, atsisakė atsakinėti į tam tikrus klausimus, tai sukelia pagrįstų abejonių dėl jos sąžiningumo, patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei. Komisija padarė išvadą, kad pareiškėja vengė atlikti tyrimą poligrafu ir siekė sulaukti VTPĮ 17 straipsnio 8 dalyje nustatyto pakartotinio asmens tikrinimo procedūros senaties termino.

18. Teismo vertinimu, Komisijos nariai turėjo pakankamą pagrindą siūlyti Marijampolės AVPK viršininkui panaikinti pareiškėjai leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Pareiškėja buvo statutinė valstybės tarnautoja – Marijampolės AVPK Migracijos skyriaus viršininkė, davusi priesaiką Lietuvos valstybei ir atsakinga už Migracijos skyriaus funkcijų tinkamą vykdymą. Jai taikomi aukštesni moraliniai, dalykiniai, profesiniai ir etikos reikalavimai. Teismas visiškai pritarė Komisijos atliktam neigiamam pareiškėjos savybių vertinimui, nes jas patvirtina pareiškėjos veiksmai, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo ir Komisijos tyrimo metu. Teismas darė išvadą, kad surinktų duomenų visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog pareiškėjos elgesys leidžia konstatuoti neigiamas jos asmenines ir dalykines savybes: nesąžiningumą ir neatsakingumą ikiteisminio tyrimo bei Komisijos patikrinimo atlikimo metu, taip pat netinkamą ir neprofesionalų elgesį atliekant tyrimą poligrafu Policijos departamente ir iš šių jos savybių kylantį akivaizdų nepatikimumą bei nelojalumą Lietuvos valstybei. Teismas pabrėžė, kad priesaiką Lietuvos valstybei davęs statutinis pareigūnas, turintis paminėtas asmenines ir dalykines savybes, akivaizdžiai negali dirbti su įslaptinta informacija ir kelia grėsmę tokios informacijos saugumui.

19. Teismas darė išvadą, jog Įsakymas dėl teisės dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo yra teisėtas ir pagrįstas faktiniais duomenimis. Netiksliai nurodyta VTPĮ 17 straipsnio dalis (vietoje 2 dalies nurodyta 1 dalis) nesudaro pagrindo šį administracinį aktą panaikinti. Įsakymo dėl teisės dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo priėmimas pagrįstai tiesiogiai nebuvo siejamas su pareiškėjai baudžiamojoje byloje inkriminuota nusikalstama veika. Jokie esminiai Komisijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai nebuvo padaryti. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad visi Komisijos nariai turėjo leidimus susipažinti ir dirbti su informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

20. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjos pareigybės aprašymo, patvirtinto Marijampolės AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 64-V-1067, 5.8 punkte nustatytas specialusis reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, sprendė, jog konstatavus, kad pareiškėjai pagrįstai panaikintas leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, Marijampolės AVPK viršininkas Įsakymu dėl atleidimo pagrįstai atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos. Įsakyme dėl atleidimo ir Komisijos 2018 m. sausio 23 d. protokole buvo aiškiai suformuluotas įsakymo priėmimo teisinis pagrindas, be to, pareiškėjos skundo argumentai patvirtina, kad ji iš esmės suprato, dėl kokių priežasčių buvo panaikintas leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija. Skundžiami įsakymai pakankamai motyvuoti ir atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

21. Teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl jos atleidimo iš vidaus tarnybos dėl jos išėjimo į pensiją pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 12 punktą, nustatęs, kad atsakovas, gavęs pareiškėjos 2018 m. sausio 16 d. prašymą atleisti ją iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, privalėjo per Statuto 64 straipsnyje numatytą terminą (14 kalendorinių dienų) išspręsti jos atsakomybės klausimą arba patenkinti pateiktą prašymą atleisti ją iš tarnybos dėl išėjimo į pensiją. Atsakovas 2018 m. sausio 25 d. ir 2018 sausio 26 d. pareiškėjos ginčijamais įsakymais išsprendė jos atsakomybės ir tarnybos santykių pasibaigimo klausimus, todėl nebuvo jokios būtinybės individualiu administraciniu aktu papildomai įvertinti 2018 m. sausio 16 d. prašymą.

22. Vertindamas pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atsakovą išnagrinėti jos 2018 m. sausio 12 d. prašymą Nr. 64-IL-838 dėl išvykimo iš tarnybos vietos ir vykimo išlaidų kompensavimo ir dėl jo priimti sprendimą, teismas nustatė, kad Policijos generalinio komisaro 2017 m. spalio 10 d. Sprendimo Nr. 5-IL-5262 turinys patvirtina atsakovo atstovo argumentus, jog nuvykti į Policijos departamentą pareiškėjai buvo suteiktas tarnybinis transportas, tačiau pareiškėja atsisakė juo vykti. 2018 m. sausio 11 d. pareiškėja raštu nurodė atsakovui, kad vykti į Policijos departamentą kartu su Imuniteto tarnybos atstovais atsisako ir nuvyks savo transportu. Teismo vertinimu, kadangi atsakovas realiai užtikrino nemokamą pareiškėjos nuvykimą į Policijos departamentą, jam neatsiranda pareiga atlyginti pareiškėjai kelionės išlaidas ir dėl to priimti individualų administracinį aktą.

III. 23. Pareiškėja I. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

24. Apeliacinis skundas, be pareiškėjos skunde nurodytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Pareiškėjai leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija panaikintas neatsižvelgus į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką (nėra faktinių duomenų, kad pareiškėja yra praradusi teisę dirbti su tarnybinę paslaptį turinčia informacija, anksčiau buvo teista, charakterizuojama neigiamai, atliko kokius nors kitus veiksmus, kuriais atskleidė tarnybinę paslaptį, dėl to yra nepatikima ar pan.), laikytinas neturintis pakankamo teisinio pagrindo ir prieštaraujantis konstituciniam teisinės valstybės principui.

24.2. Teismas nerinko įrodymų ir neįvertino svarbių aplinkybių, kad teismo posėdžio metu atsakovas nesugebėjo paaiškinti, kokiais konkrečiais įrodymais grindžiamos išvados dėl pareiškėjos neatsakingumo, nesąžiningumo ir nepatikimumo. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, kurios analizė patvirtina, kad konstatuojant asmens kitas asmenines ir dalykinės savybes, vertinami faktai, kurie, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo principais, tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su asmens netinkamumu dirbti su įslaptinta informacija. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmuo dėl asmeninių ir dalykinių savybių laikomas netinkamu dirbti su įslaptinta informacija, jei teismo pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužęs priesaiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2894/2012), ikiteisminio tyrimo metu prisipažįsta pateikęs suklastotus dokumentus tam, kad užimtų pareigas, kurių neturėjo teisės užimti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3221/2012), priėmimo į tarnybą anketose nuslėpė informaciją apie ankstesnius darbo drausmės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2360/2012), pernelyg atvirtai atskleidžia informaciją, kuri gali būti laikoma įslaptinta (komentarai žiniasklaidai, telefoniniai pokalbiai su užsienio valstybės kariniais pareigūnais ir pan.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-l71/2009) ir pan.

24.3. Teismas pats nerinko įrodymų, įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjai, o atsakovo vis klausė ir tikslinosi, kuriuos teisės aktus taikyti, bei atsakovui sudarė galimybes ištaisyti skundžiamą įsakymą, taip pat pagarsino išankstinę tendencingą išvadą dėl pagrįstų atsakovo abejonių dėl pareiškėjos sąžiningumo, patikimumo ir lojalumo. Tai iš esmės pažeidžia teisę į teisingą teismo procesą. Teismo sprendime besąlygiškai palaikyta atsakovo pozicija. Teismas visapusiškai neatsižvelgė į pareiškėjos argumentus ir jų išsamiai nevertino. Sprendimo motyvuojamoje dalyje tiesiog atkartoti atsakovo atsiliepime pateikti argumentai.

24.4. Teismo sprendimas nemotyvuotas ir prieštaringas, jame atkartojamos Komisijos išvados, pateiktos remiantis tik ikiteisminio tyrimo duomenimis, dėl pareiškėjos nesąžiningumo, nepatikimumo, nepareigingumo ir nelojalumo Lietuvos valstybei. Šias išvadas patvirtinančių faktų šioje byloje nenustatyta, jos pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, Konvencijos 6 straipsnį ir konstitucinį teisinės valstybės principą.

24.5. Nepakanka nustatyti, kad dėl tam tikro asmens buvo pradėtas ar nutrauktas ikiteisminis tyrimas, asmuo patrauktas administracinėn ar tarnybinėn atsakomybėn bei esant tokioms aplinkybėms daryti išvadą, jog atitinkamas asmuo yra nelojalus ar nepatikimas ir netinkamas dirbti su įslaptinta informacija, o būtina analizuoti, ar šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo asmenines ir dalykines savybes, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad iš asmens turėtų būti atimta teisė dirbti ar susipažinti su slapta informacija.

25. Atsakovas Marijampolės AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Apeliaciniame skunde iš esmės nepateikta jokių papildomų duomenų ir argumentų, kurie nebūtų žinomi ir nagrinėti pirmos instancijos teisme.

26.2. Apeliaciniame skunde akcentuojama nekaltumo prezumpcija, tačiau teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pareiškėjai panaikinta ne dėl jos kaltės, o dėl to, kad kilo abejonių dėl jos lojalumo, patikimumo Lietuvos valstybei. Įslaptintos informacijos apsaugos standartai, be kita ko, skirti užtikrinti, kad prieigą prie įslaptintos informacijos turėtų tik tie asmenys, kurių lojalumas ir patikimumas yra patikrintas ir nekelia jokiu abejonių. Pareiškėja turėjo visas galimybes pateikti savo parodymus, dalyvauti visuose procesiniuose veiksmuose, kad įrodytų savo nekaltumą ir parodytų, jog ji yra patikima, sąžininga, pareiginga, lojali Lietuvos valstybei, tačiau to nepadarė.

26.3. Teismas vadovavosi ne tik atsakovo atstovo argumentais, bet ir pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, teismo išvadas aiškiai ir motyvuotai pagrindė ištirtų įrodymų visumos analize ir teisės normomis, savo iniciatyva rinko įrodymus, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės AVPK viršininko 2018 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. 64-TE-30 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“ 2018 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. 64-TE-31 „Dėl I. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Marijampolės AVPK įpareigojimo priimti sprendimą dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos dėl jos išėjimo į pensiją pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 12 punktą bei įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. sausio 12 d. prašymą Nr. 64-IL-838 ir dėl jo priimti sprendimą.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad pareiškėjos elgesys leidžia konstatuoti jos nesąžiningumą ir neatsakingumą ikiteisminio tyrimo bei Komisijos patikrinimo atlikimo metu, taip pat netinkamą ir neprofesionalų elgesį atliekant tyrimą poligrafu Policijos departamente ir iš šių jos savybių kylantį akivaizdų nepatikimumą bei nelojalumą Lietuvos valstybei, todėl pareiškėjai buvo teisėtai ir pagrįstai panaikinta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos. Su tokiu aplinkybių vertinimu pareiškėja nesutinka ir apeliaciniame skunde, iš esmės nesutikdama su išvada dėl pareiškėjos nesąžiningumo, nepatikimumo, nepareigingumo ir nelojalumo Lietuvos valstybei, teigia, kad teismas nevisapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, besąlygiškai palaikė atsakovo poziciją, nerinko įrodymų ir netinkamai juos vertino, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, teismo sprendimas nemotyvuotas.

29. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

30. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjai, kuri ėjo Marijampolės AVPK Migracijos skyriaus viršininkės pareigas, 2014 m. lapkričio 27 d. buvo išduotas Leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, Nr. 64-14-L-61. Marijampolės AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 64-V-1067 patvirtinto Migracijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 5.8 punkte nustatytas specialusis reikalavimas šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui – atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Marijampolės AVPK Specialioji ekspertų komisija 2017 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą atlikti papildomą patikrinimą dėl pareiškėjos tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija.

31. Komisija 2018 m. sausio 23 d. posėdžio protokole Nr. 64-P1-10 nustatė, kad pareiškėjos neveikimas padarė akivaizdžią turtinę ir neturtinę žalą Lietuvos Respublikai, pareiškėjos vengimas duoti parodymus Komisijos posėdyje, dovanų iš pavaldžių darbuotojų priėmimas bei vengimas atlikti tyrimą poligrafu vertintinas kaip jos nesąžiningumas, nepatikimumas, nepareigingumas ir nelojalumas Lietuvos valstybei, ir pasiūlė Marijampolės AVPK viršininkui panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Komisija 2018 m. sausio 23 d. posėdžio protokolo Nr. 64-P1-10 nutariamosios dalies 1 punktu, vadovaudamasi VTPĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 20 punktu, 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 5-V-441 patvirtinto Asmenų, dirbančių arba pretenduojančių dirbti Policijos departamente ir jam pavaldžiose policijos įstaigose, tikrinimo dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarkos aprašo 8.7 (toliau – ir Aprašas) punktu, pasiūlė Marijampolės AVPK viršininkui panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija Nr. 64-14-L-61.

32. Marijampolės AVPK viršininkas, vadovaudamasis 2018 m. sausio 23 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 654-P1-10, VTPĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 20 punktu (pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas patikslino, kad turėjo būti įrašyta 2 dalis), 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Aprašo 8.7 punktu, 2018 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 64-TE-30 panaikino pareiškėjai 2014 m. lapkričio 27 d. išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ Nr. 64-14-L-61. Marijampolės AVPK viršininko 2018 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. 64-TE-31, kuriuo pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos, priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu ir 66 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 64-TE-30.

33. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu, taigi specialiosios teisės (šiuo atveju dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“) panaikinimas yra savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ši nuostata nesuteikia vidaus reikalų įstaigos vadovui pasirinkimo teisės atleisti tokį pareigūną iš tarnybos ar jo neatleisti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-997/2011). Aiškindamas nurodytą materialiosios teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jos taikymas siejamas su kito specialaus norminio teisės akto normų (kuriose yra nustatyti atitinkamų specialių teisių atėmimo pagrindai bei tokio atėmimo vykdymo procedūra) taikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-788/2010; 2010 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-938/2010).

34. Taigi nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo praktiką ir pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus (kaip minėta, apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su išvada dėl pareiškėjos nepatikimumo, nesąžiningumo, nepareigingumo ir nelojalumo Lietuvos valstybei), nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi teisiškai svarbios aplinkybės, ar pareiškėjai pagrįstai atimta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pripažinus ją nepatikima, nesąžininga, nepareiginga ir nelojalia Lietuvos valstybei, nustatymas.

35. VTPĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad paslapčių subjektuose įslaptintos informacijos apsaugą koordinuojančios paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos teikia paslapčių subjekto vadovui pasiūlymus dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo. Pagal VTPĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, jeigu atlikus pakartotinį ar papildomą asmens tikrinimą nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu, asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

36. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. ir 2011 m. liepos 7 d. nutarimuose yra pažymėjęs, kad pagrindiniai arba minimalūs kriterijai vertinant asmens lojalumą ir patikimumą nėra siejami tik su asmens kalte padarius nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą; jie apima ir informaciją apie potencialias grėsmes saugumui: asmens savybes, veiklą bei kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nelojalumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusius artimus asmenis. Tačiau asmens (ir siekiančio eiti pareigas valstybės tarnyboje, ir jas jau einančio) patikimumo patikros santykių teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir pan. faktai ir aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis.

37. Aiškindamas VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad jos dispozicijoje yra pateikiamas tik pavyzdinis (neišbaigtas) aplinkybių sąrašas (asmens atlikta ar atliekama veikla, turėti ar turimi ryšiais su kitais asmenimis, jo paties asmeninės savybės ar kitos su jo asmeniu susijusios savybės), kurių buvimas gali sudaryti pagrindą neišduoti, arba panaikinti turimą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tačiau tai turi būti ne bet kokios aplinkybės, o yra reikalaujama, kad viena kuri iš šių aplinkybių, ar jų visuma, sukeltų ir atitinkamas pasekmes – keltų grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2047-438/2019). VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis, jos yra apibūdinamos tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija kriterijumi. Kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, teismas turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-1932/2012; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3125-492/2017; 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3124-1062/2018 ir kt.).

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, kaip nepagrįstus. Kaip pažymėjo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2047-438/2019, šios nutarties 37 punkte aptarta teisminė praktika yra šiuo metu dominuojanti šios kategorijos bylose. Pareiškėjos apeliacinio skundo nuorodos į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2894/2012, kurioje spręsta dėl asmens, teismo pripažinto šiurkščiai pažeidusi Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužiusiu priesaiką, 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3221/2012, kurioje spręsta dėl asmens, ikiteisminio tyrimo metu prisipažinusio pateikusiu suklastotus dokumentus tam, kad užimtų pareigas, kurių neturėjo teisės užimti, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2360/2012, kurioje spręsta dėl priėmimo į tarnybą anketose informaciją apie ankstesnius darbo drausmės pažeidimus nuslėpusio asmens, taip pat nuoroda į 2009 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-171/2009, kurioje spręsta dėl asmens, pernelyg atvirtai atskleidusio informaciją, kuri gali būti laikoma įslaptinta, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos, kadangi nagrinėjamos bylos ir pareiškėjos nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos nurodytos bylose buvo spręsta dėl asmenų, atlikusių kitokio pobūdžio veikas, leidžiančias abejoti jų tinkamumu dirbti su įslaptinta informacija, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kadangi, kaip minėta, kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaujantis proporcingumo bei protingumo kriterijais, spręstina, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija.

39. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo pagrindas buvo šios aplinkybės: 1) pareiškėja, kuriai keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, atsisakė duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu; 2) pareiškėjos neveikimas padarė akivaizdžią turtinę ir neturtinę žalą Lietuvos Respublikai; 3) pareiškėja vengė atsakyti į kai kuriuos klausimus Komisijos posėdyje, priėmė dovanas iš pavaldžių darbuotojų; 4) pareiškėja vengė atlikti tyrimą poligrafu. Visas šias aplinkybes Komisija vertino kaip rodančias pareiškėjos nesąžiningumą, nepatikimumą, nepareigingumą ir nelojalumą Lietuvos valstybei.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja tiek skundą, tiek apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog duomenys (įrodymai), nustatytos faktinės aplinkybės bei jos paaiškinimai nebuvo tinkamai įvertinti ne tik atsakovo, tačiau ir teismo, kadangi jie vienareikšmiškai nepagrindžia pareiškėjos nelojalumo, nesąžiningumo ir nepatikimumo, kas sudarytų pagrindą priimti sprendimą panaikinti jai leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Be to, pareiškėja laikosi pozicijos, kad buvo nepagrįstai remiamasi tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir akcentuoja nekaltumo prezumpciją, teigia, kad ji buvo pažeista.

41. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatoje įtvirtintos elgesio taisyklės taikymui pakanka pagrįstų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei. Šiuo aspektu būtina nustatyti, ar ginčijamo įsakymo priėmimo metu atsakovas turėjo pakankami duomenų, leidžiančių įtarti, kad galėjo atsirasti minėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (nuo 2016 m. spalio 10 d. galiojančioje įstatymo redakcijoje analogiška nuostata įtvirtinta 17 str. 2 d. 20 p.) numatytos aplinkybės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4316-662-2019).

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytos aplinkybės (asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) atliekant patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo gali būti nustatytos remiantis įvairia paslapčių subjekto teisėtai gauta medžiaga (ikiteisminio tyrimo, tarnybinių patikrinimų ir tyrimų, pareigūnų tarnybos bylų duomenimis ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį Nr. A-2193-146/2015; 2015 m. vasario 5 d. nutartį Nr. A-148-146/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo teisę remtis ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas rėmėsi išimtinai ikiteisminio tyrimo medžiaga nepagrįsti, nes juos paneigia skundžiamų sprendimų ir Komisijos protokolų, kuriuose buvo sprendžiama dėl pareiškėjos teisės dirbti su įslaptinta informacija, turinys.

43. Dėl įrodymų vertinimo pabrėžtina, jog teismas įvertina įrodymus ir sprendimą priima pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Proceso šalių pateikti įrodymai, pagrindžiantys jų reikalavimus, jų interpretacija ir nuomonė dėl įrodymų galios nesaisto teismo, kadangi jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas neprivalo, vertindamas vieną ar kitą įrodymą, besąlygiškai vadovautis vienos iš šalių akcentuotu įrodymo pranašumu ir būtinybe teismui vertinti šį įrodymą būtent tokiu aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3221/2012). Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

44. Nagrinėjamu aspektu pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Komisijos surinktų duomenų visuma (pareiškėjos elgesys ikiteisminio tyrimo, Komisijos patikrinimo bei tyrimo poligrafu atlikimo metu) duoda pakankamą pagrindą neigiamai išvadai dėl pareiškėjos sąžiningumo, patikimumo, pareigingumo ir lojalumo Lietuvos valstybei. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja buvo statutinė valstybės tarnautoja – Marijampolės AVPK Migracijos skyriaus viršininkė, atsakinga už Migracijos skyriaus funkcijų tinkamą vykdymą, todėl jai taikomi atitinkami moraliniai, dalykiniai, profesiniai ir etikos reikalavimai.

45. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog dėl pareiškėjos nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, pati savaime nereiškia, kad asmuo, einantis pareigas, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jo apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia jo veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, inter alia (be kita ko) susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. Faktai apie asmens savybes, kitą veiką ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybės, ar faktus, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, gali paaiškėti ne tik tais atvejais, kai pareigūno atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet net ir tais atvejais, kai toks ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ar asmuo teismo išteisinamas.

46. Atkreiptinas dėmesys, kad vertindama šias aplinkybes, susijusias su asmens patikimumu ar lojalumu Lietuvos valstybei, įstatymo įgaliota valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimo. Aplinkybės, kad asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką arba dėl tokios jo veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas, gali suponuoti asmens pažeidžiamumą bei kelti abejonių dėl jo patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3125-492/2017).

47. Nors dėl pareiškėjos nėra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, o neįsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pareiškėja buvo išteisinta pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, nenustačius, jog byloje yra įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja suprato, jog kolegės atneštos dovanos buvo privačios bendrovės atstovės jai perduotas brendžio butelis ir saldainių dėžutė už teisėtą veikimą ar išimtinę padėtį, tačiau toks konstatavimas nesuponuoja išvados, kad negali kilti abejonių dėl pareiškėjos patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei.

48. Paslapčių subjekto vadovas, būdamas atsakingas už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimą, turi būti įsitikinęs, kad su įslaptinta informacija dirbs patikimi darbuotojai, kad bus užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytą paskirtį. Su valstybės ar tarnybos paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai negali suteikti pagrindo nuogąstauti, kad jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė ar bus padaryta žalos itin svarbiems valstybės interesams ar bus pažeisti svarbiausi Lietuvos Respublikos Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinta. Taigi, asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama, o prieigą prie įslaptintos informacijos gali turėti tik tie asmenys, kurių lojalumas ir patikimumas yra patikrintas ir nekelia jokių abejonių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3125-492/2017). Kilus pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos patikimumo dirbant su įslaptinta informacija, konstatuotina, kad ji nėra tinkama dirbti su tokia informacija. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Įsakymas dėl teisės dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo yra teisėtas ir pagrįstas. Nustačius, kad pareiškėjai buvo pagrįstai ir teisėtai atimta teisė dirbti su įslaptinta informacija, atsižvelgiant į šios nutarties 30 punkte nustatytas aplinkybes ir 33 punkte nurodytą teismų praktiką, konstatuotina, kad skundžiamas Įsakymas dėl atleidimo taip pat pagrįstas ir teisėtas.

49. Dėl pareiškėjos argumento, kad teismas netyrė ir nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir faktų dėl jos bendradarbiavimo su Migracijos departamentu, siekiu vienodinti Migracijos skyriaus praktiką, neturėjo tarnybinių nuobaudų, dėl to, kad pareiškėja buvo vertinama labai gerai ir skatinama, pagal ginčui aktualų VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktą negali būti pagrindas netaikyti šių įstatymo nuostatų.

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės aiškinimo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl skundžiamų įsakymų atitikimo VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad Įsakyme dėl teisės dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo vietoje VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto per klaidą buvo įrašytas VTPĮ 17 straipsnio 1 dalies 20 punktas. Iš Įsakymo dėl teisės dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo ir Komisijos 2018 m. sausio 23 d. posėdžio protokolo Nr. 64-P1-10, kuris laikytinas sudedamąją minėto įsakymo dalimi, turinio matyti, kad atsakovas tinkamai motyvavo aptariamą įsakymą, detaliai aptarė jo faktinį pagrindą, be VTPĮ 17 straipsnio 1 dalies 20 punkto, kaip teisinį sprendimo pagrindą nurodė ir VTPĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Iš pareiškėjos teismui pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėjai minėto įsakymo priėmimo priežastys buvo žinomos.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjos skunde teismui nurodytų argumentų ir juos įvertino. Todėl teigti, kad sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas remiantis tik atsakovo atstovo paaiškinimais ar kad buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisingą teismą, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčui reikšmingų aplinkybių vertinimo, nėra pagrindas vertinti, kad teismo spendimas yra nemotyvuotas ar kad buvo besąlygiškai palaikyta atsakovo pozicija.

52. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos reikalavimus, nustatė nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles iš esmės ištyrė įrodymų visumą, materialinės teisės normas taikė teisingai, o netenkindamas pareiškėjos skundo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė