d4e675f7-a9e8-4454-8e9f-bfc4f0b4a4f7 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Jonas Gaidukevičius

Pranešėja

Romualdas Lincevičius                                Baudž. byla Nr. 1A-523-133/2010

Teisėja

Vaidutė Stangvilienė                                          (Proceso Nr. 52-1-00712-09)

                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                         2.4.9.      Â

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Reginos Majauskienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant

prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei Elenai Gylienei, nuteistajai A. K., nukentėjusiojo atstovui advokatui Ramūnui

Mikulskiui, nukentėjusiajam J. A.,

 teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A. K. ir nukentėjusiojo J. A. apeliacinius

skundus dėl 2010 m. gegužės 11 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

Iš A. K. priteista nukentėjusiajam

J. A. 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

A. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. už tai, kad 2009-07-02 apie 18.30 val. Alytuje Putinų gatvėje ties namu Nr. 6, vairuodama automobilį „Audi 80 Avant“ v/n (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 107 p. reikalavimus, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, įvažiuodama į keliÄ iÅ¡ esančios Å¡alia jo teritorijos nedavė kelio juo antra eismo juosta važiavusiam motociklui „Suzuki GSX-R 600“ v/n 301 KF, vairuojamam J. A., ir, sukdama į kairę, su juo susidÅ«rė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu J. A. dėl gaktikaulio virÅ¡utinės ir apatinės Å¡akų lūžimo abipus, deÅ¡inės gūžduobės lūžimo, suardžiusių dubens kaulinio žiedo vientisumÄ daugybinių dubens kaulų lūžimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Nuteistoji A. K. apeliaciniu skundu prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-05-11 nuosprendį pakeisti ir priteisti nukentėjusiajam J. A. 5000 (penkis) tÅ«kstančius litų ir netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės arba jÄ taikyti trumpesniam laikotarpiui.

Skunde nurodė, kad teismas nepakankamai tinkamai taikė ir aiÅ¡kino žalos atlyginimÄ reglamentuojančias materialines teisės normas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas aplinkybes bei protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus. Ä®vertinant neturtinę žalÄ , turėjo bÅ«ti atsižvelgta ir įvertinta ne tik kalto asmens, bet ir kokio laipsnio nerÅ«pestingumo ir atidumo pareiga tenka ir kitam eismo dalyviui – nukentėjusiajam. Teismas, įvertindamas neturtinės žalos dydį, rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais, raÅ¡ytinių ar kitokių įrodymų J. A. nepateikė. Po įvykio jis greitai pradėjo eiti savo tarnybines pareigas, reikalaujančias aukščiausios sveikatos bÅ«klės. Nuteistosios nuomone, teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad jog jos Å¡eima atsidÅ«rė sunkioje materialinėje padėtyje. Å eima neturi nei kilnojamo, nei nekilnojamo turto, gyvena dviejų kambarių tėvų bute – viename kambary jos Å¡eima 4 asmenys, kitame - vyro tėvų Å¡eima trys asmenys. Pragyvenimui skiriamas vyro uždarbis ir motinystės paÅ¡alpos. Teismas taip pat uždraudė vairuoti transporto priemonę 1 m 6 mėn., kas dar labiau apsunkina situacijÄ rÅ«pinantis vaikais, neįgalia savo mama.

Nukentėjusysis J. A. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-05-11 nuosprendį dalyje dėl 20 000 litų civilinio ieškinio neturtinės žalos priteisimo ir iš nukentėjusiosios priteisti 76 550 litų neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodė, kad teismas nepakankamai įvertino sunkias jam padaryto sužalojimo pasekmes, ilgÄ gydymosi trukmę, patirtas fizines ir dvasines kančias. Dėl kaulų lūžių jautė itin didelį skausmÄ , atsirado depresija. Tai patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys. Gydymas buvo sunkus dėl gulimo rėžimo su 8 kg svoriu, buvo apribotos galimybės bendrauti su artimaisiais, draugais. Dėl patirto sužalojimo turėjo iÅ¡ naujo mokytis vaikščioti. Iki Å¡iol taikomi fizinio krÅ«vio apribojimai bei nėra aiÅ¡ki

situacija dėl ateities. Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų, todėl ji

turi bÅ«ti ginama nuo kalto asmens neteisėtų nusikalstamų veiksmų. A. K. neteisėtais nusikalstamais veiksmais padarė žalÄ

sveikatai ir sukėlė sunkius išgyvenimus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė nuteistosios skundÄ tenkinti, nukentėjusiojo skundÄ atmesti. Nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nukentėjusiojo skundÄ tenkinti, nuteistosios skundÄ atmesti. Prokurorė prašė nuteistosios skundÄ atmesti, nukentėjusiojo skundÄ tenkinti dalinai, priteisti nukentėjusiajam 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nuteistosios A. K. ir nukentėjusiojo J. A. apeliaciniai skundai atmestini.

Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstai pripažino A. K. kalta padarius LR BK 281 str. 3 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismo padarytos iÅ¡vados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistosios atžvilgiu pritaikytas tinkamai. Bausmė paskirta teisingai.

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismÄ savo iÅ¡vadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Å i įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

 Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Sprendžiant nuteistosios kaltės klausimÄ , nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Kaltinamosios kaltė grindžiama teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Å ie faktiniai duomenys, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme iÅ¡tirtais įrodymais, jį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, o surinktus įrodymus pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, todėl nuosprendį keisti nėra objektyvaus pagrindo.

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Kadangi BK 281 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Pagal teismų praktikÄ priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklė įpareigoja iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡is yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės

teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog nuteistosios A. K. padarytas Kelių eismo taisyklių 9 p., 107 p. reikalavimo

pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusias padariniais, t.y. J. A. sunkiu sužalojimu.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ bei tinkamai įvertino Å¡ių aplinkybių reikÅ¡mę žalos dydžiui. Apeliantė nuteistoji A.

K. neginčija, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, o teismo konstatuotas jos neatsargumas negali bÅ«ti sÄ lyga eliminuojančia padarytos neturtinės žalos dydį.

Å iuo atveju kyla deliktinė atsakomybė dėl žalos, padarytos asmeniui. Atsakomybė pagal baudžiamÄ jÄ teisę už žalÄ , padarytÄ asmens sveikatai, nepaÅ¡alina deliktinės atsakomybės, neatleidžia teisės pažeidėjo nuo pareigos atlyginti padarytÄ asmens sveikatai žalÄ .

Asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai ar atėmus gyvybę gali būti padaroma neturtinė žala, kuri yra atlyginama asmenims tik specialiai įstatymuose numatytais atvejais.

Ä®statymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi taikyti visiÅ¡ko žalos atlyginimo principÄ (CK 6.251 str.), tačiau neturtinės žalos dydžio pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, todėl tai turi bÅ«ti daroma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CK 1.5 str. 3 d., 6.250 str. 2 d.). Žala turi bÅ«ti atlyginama teisingai, nustatant protingÄ jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens interesų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstÄ teismo nuosprendį įvertindamas tai, kad nors CK numato visiÅ¡ko padarytos žalos atlyginimo principÄ (CK 6.283 straipsnio 1 dalis), faktiÅ¡kai sveikatos sužalojimo atveju minėtas principas yra sunkiai iki galo realizuojamas. Galima kalbėti tik apie dalinį patirtos žalos kompensavimÄ , kadangi žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju yra riboto pobÅ«džio. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas vertino ir aptarė aplinkybes, turinčias įtakos žalos dydžio nustatymui, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatant žalos dydį, turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ Ä¯statyme nurodytų kriterijų, taip pat į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, nes įstatyme nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, taip pat turi bÅ«ti įvertinta ir teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu.

Neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Piniginis atlygis, tai ne restitucija, o kompensacija.

Kolegijos nuomone, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo

atveju yra žalos pasekmės, patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai. A. K. padaryto nusikaltimo pasekmės yra sunkios, skaudžios,

besitęsiančios, galimai paliekančios nepašalinamus pėdsakus visam gyvenimui.  Ekspertizės aktas (b. l. 31-33) patvirtina,

kad J. A. autoįvykio metu patyrė sužalojimÄ , suardžiusį dubens kaulinio žiedo vientisumÄ daugybinių dubens kaulų lūžimų pasekoje. Iki įvykio J. A. buvo sveikas ir darbingas, gyveno pilnavertį gyvenimÄ . Autoįvykis ir jo pasekmės tai kuriam laikui iÅ¡ jo atėmė, tačiau po gydymo nukentėjusysis grįžo į darbÄ , duomenų, kad dėl patirto sužalojimo turėjo keisti savo darbo vietÄ ar pobÅ«dį, nėra.

Apylinkės teismas, nukentėjusiajam nustatydamas bei priteisdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, pirmiausia, į sunkias nusikalstamos veikos pasekmes, t.y. nuteistosios A. K. nusikalstamais veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta J. A. sveikata. Buvo atsižvelgta ir į nuteistosios kaltę, o bÅ«tent į tai, kad ji padarė neatsargų nusikaltimÄ , t. y. sÄ moningai nesiekė kito asmens sužaloti ir dėl to sukelti jam dvasines kančias. Vertindamas nuteistosios turtinę padėtį, teismas atsižvelgė į jos turimÄ turtÄ , gaunamas pajamas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 3 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbÄ , teisingai suprato įtvirtintus įstatyme t.y. CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 3 d., neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino neturtinę žalÄ ir iÅ¡ nukentėjusiojo veiksmų pozicijų, kaip kad jo veiksmai techniniu požiÅ«riu taip pat buvo priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis neturėjo teisės vairuoti motociklÄ , važiavo žymiai virÅ¡ydamas leistinÄ greitį, o laikydamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykio galėjo iÅ¡vengti, t.y. savo veiksmais taip pat įtakojo eismo įvykio kilimÄ .

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nors dėl A. K. veiksmų kilo sunkūs padariniai, tačiau apylinkės

teismas jos atžvilgiu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, nustatė lengvinančiÄ aplinkybę - prisipažino kalta ir gailisi, anksčiau neteista, nebausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, charakterizuojama teigiamai, autoavarijos metu buvo blaivi. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo iÅ¡vados, kad bausmės tikslai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas A. K. paskyrus

1 m. laisvės atėmimo bausmę, taikius BK 75 str., atidėjus vykdymÄ 1 m. 6 mėn. ir uždraudus naudotis specialia teise. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas visas aplinkybes nėra pagrindo trumpinti terminÄ draudimo naudotis specialia teise, t.y. draudimo vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams 6 mėnesiams. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nustatydamas draudimo laikotarpį įvertino visas reikÅ¡mingas Å¡io draudimo skyrimui aplinkybes ir LR BK 68 str. nuostatų nepažeidė.

Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistosios ar nukentėjusiojo skundų motyvais nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

n u t a r ė :

nuteistosios A. K. ir nukentėjusiojo J. A. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                   Romualdas

Lincevičius

Teisėjai:                                                                                           Regina

Majauskienė

                                                                                                           Arūnas

Paštuolis