Legislator Case Law & Legislation
d4e5b6e1-5e5f-49e2-9ef1-9b357d0cbc6b AI generated

d4e5b6e1-5e5f-49e2-9ef1-9b357d0cbc6b · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d4e5b6e1-5e5f-49e2-9ef1-9b357d0cbc6b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-190/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41635-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,Sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorui E. M.,nuteistojo D.

Legislator headnote

AI generated

d4e5b6e1-5e5f-49e2-9ef1-9b357d0cbc6b · Vilniaus apygardos teismas: Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjimo ribas nustato apeliacinis skundas ir teismas, nagrinėjantis bylÄ apeliacine tvarka negali savo iniciatyva peržengti apeliacinio skundo ribų, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus (BPK 320 straipsnio 2 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-190/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41635-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,Sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorui E. M.,nuteistojo D.

B. gynėjui advokatui K. B..vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda. Paskirtos bausmės subendrintos remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir jam paskirta subendrinta 180 MGL (6778,80 Eur) dydžio bauda, kuri, remiantis BK 641 straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda, įskaičius laikino sulaikymo laikÄ paskirta galutinė subendrinta 118 MGL (4443,88 Eur) dydžio bauda.

D. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuotas automobilis „VW Touareg“. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės D. B. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, nes vairavo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, bei norėdamas papirkti valstybės tarnautojus ir siekdamas neteisėto pastarųjų neveikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai pasiÅ«lė ir davė kyšį, o bÅ«tent: 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 2.05 val., (duomenys neskelbtini) pažeidęs Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,05 promilės etilo alkoholio, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje;Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 2.10 val., (duomenys neskelbtini), siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnyje 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 5 bÅ«rio vyresniajam patruliui S. S. davė 500 eurų dydžio kyšį, už neteisėtÄ policijos pareigÅ«no neveikimÄ , t. y. kad nebÅ«tų registruojamas įvykis, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. praÅ¡o panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ; panaikinti nuosprendžio dalį dėl automobilio konfiskavimo, laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ automobilį panaikinti; kardomosios priemonės – dokumento paėmimo laikÄ Ä¯skaityti į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones, laikÄ .Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nevertino, kad galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagal laidavimÄ .

D. B. padarė dvi nusikalstamas veikas esant realiajai jų sutapčiai, o įstatymas nenumato draudimo svarstyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai ir nusikalstamÄ veikÄ padarė nebÅ«damas teistas. D. B. suprato savo veiksmų neteisėtumÄ ir pavojingumÄ ir ateityje daugiau nenusikals, kas atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus.Dėl automobilio konfiskavimo skunde pažymi, kad pagal naujausiÄ teismų praktikÄ , atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė yra netaikomas.

Be to, apylinkės teismas nuteistajam paskyrė net dvi baudžiamojo poveikio priemones, tačiau tokios būtinybės neargumentavo. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad be automobilio BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas negali būti padarytas, todėl automobilis negali būti laikomas nusikaltimo padarymo priemone, taigi, negali būti konfiskuotas. Dėl termino, nuo kada turi būti skaičiuojamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas pažymi, kad toks terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai faktiškai paimamas vairuotojo pažymėjimas, o ne nuo baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė atmesti apeliacinį skundÄ , nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka yra siekiama užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjimo ribas nustato apeliacinis skundas ir teismas, nagrinėjantis bylÄ apeliacine tvarka negali savo iniciatyva peržengti apeliacinio skundo ribų, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus (BPK 320 straipsnio 2 dalis).

Å iuo konkrečiu atveju nuteistasis neginčija fakto klausimų, t.y. pripažįsta savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau kelia teisės taikymo klausimus. BÅ«tent pastaruosius skundžiamo nuosprendžio aspektus ir patikrina apygardos teismo teisėjų kolegija. Apeliantas siekia, kad jis bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagal laidavimÄ . Jis teigia, kad ankščiau nebuvo teistas, nusikalstamas veikas padarė esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis negali bÅ«ti laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ .

Su tokia apeliacinio skundo argumentacija apygardos teismas nesutinka. Teismų praktikoje asmuo laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , jeigu pripažįstama, kad jis, nebÅ«damas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vienÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiÄ sutaptį. Tai reiÅ¡kia, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas paÅ¡alina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmÄ kartÄ , kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealiÄ sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017).

Taigi, iÅ¡ kasacinio teismo praktikos matyti, kad yra suformuota aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka taisyklė, jog asmuo nelaikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , jeigu jis padarė (bent jau) dvi nusikalstamas veikas, kurios tarpusavyje sudaro realiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį. D. B. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus ir vėliau, sustabdytas policijos pareigÅ«nų, siÅ«lė jiems kyšį. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį ir tarpusavyje sudaro realiÄ jÄ , o ne idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį.

Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra idealioji ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpÄ laiko tarpÄ , įgyvendinant bendrÄ sumanymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-942/2018).

Realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tais atvejais, kai asmuo padaro dvi ar daugiau atskirų, savarankiškų veikų, kurios gali būti kvalifikuojamos taikant ir skirtingus, ir tuos pačius BK specialiosios dalies straipsnius. Taigi, šiuo konkrečiu atveju D. B. padarytos nusikalstamos veikos buvo padarytos ne veikiant vieninga tyčia, skiriasi šių veikų tikslai, objektai be to, jos padarytos ne vienu, o iš esmės dviem skirtingais ir vienas su kitu nesusijusiais veiksmais bei tikslais, todėl nėra pagrindo vertinti, kad nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Pastarųjų aplinkybių neginčija ir apeliantas teigdamas, kad jo padarytos veikos sudaro realiÄ jÄ sutaptį, tačiau skunde jis neteisingai nurodo, kad net ir tokiu atveju galima jo atžvilgiu taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Kadangi nėra nustatyta bÅ«tina sÄ lyga atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ taikyti (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nėra pagrindo vertinti kitų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų. Nuteistasis taip pat teigia, kad transporto priemonės konfiskavimas jam paskirtas nepagrįstai dėl to, kad, pirmiausia, jeigu jis bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali bÅ«ti taikomas, antra, automobilis negali bÅ«ti laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes jis yra nusikalstamos veikos sudėties požymis.

Apygardos teismas su tokiomis apelianto iÅ¡vadomis nesutinka. Pabrėžtina, kad BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte aiÅ¡kiai įtvirtinta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (Å¡iame skyriuje yra ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ norma) gali bÅ«ti taikomas turto konfiskavimas. Kasacinio teismo praktika, kuriÄ nurodo apeliantas, taip pat paneigia jo argumentus. Apeliaciniame skunde nurodomoje nutartyje konstatuota, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje.

IÅ¡ Å¡ioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties iÅ¡plaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas Å¡iuo atveju paliekamas teismo nuožiÅ«rai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Taigi, Kasacinis teismas nėra konstatavęs, kad turto konfiskavimas aptariamu atveju yra negalimas. Apylinkės teismas savo sprendimÄ dėl automobilio konfiskavimo bÅ«tinumo pagrindė iÅ¡samiai, remdamasis tiek bendrosios kompetencijos, tiek Konstitucinio Teismo praktika, todėl apygardos teismas, pritardamas apylinkės teismo argumentams, jų nekartoja ir jiems pritaria.

Kaip nelogiškas ir neteisingas vertintinas ir apelianto argumentas, kad automobilis negali būti laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Remiantis tokia skundo logine seka, iš esmės nebūtų galimas nei kontrabandos dalyko, nei nužudymo ar plėšimo įrankio, nei narkotinių medžiagų konfiskavimas, nes visi šie dalykai viena ar kita forma yra dalis nusikalstamos veikos sudėties požymių. Be to, baudžiamosios teisės teorijos aspektu nusikalstamos veikos padarymo priemonės ir įrankiai yra priskiriami subjektyviajai nusikalstamos veikos sudėties požymių pusei, tačiau tai nereiškia, kad jų atžvilgiu negali būti taikomas konfiskavimas.

Tokia apygardos teismo teisėjų kolegijos iÅ¡vada neprieÅ¡tarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (nutartys bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-80-511/2018 ir kt.).Kitas esminis apeliacinio skundo argumentas – jog apylinkės teismas nepagrįstai į baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo) terminÄ neįskaitė kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo termino. Apeliantas teigia, kad realiai jis teisę vairuoti automobilį prarado tada, kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, todėl baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas bÅ«tent nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos.

Tapačiu klausimu Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su kasatorių argumentu, kad abiejų instancijų teismai, neįskaitydami D. F. taikytos kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo termino į teismo nuosprendžiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo dvejus metus naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, terminÄ , netinkamai aiÅ¡kino BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir taip pažeidė D. F. teises ir teisėtus interesus.

Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas (BK 66 straipsnis) į paskirtÄ bausmę turi bÅ«ti įskaitytas kardomasis kalinimas (suėmimas), tačiau kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – įskaitymas į paskirtÄ bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikÄ nėra numatytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018). Taigi, apylinkės teismas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios momentÄ nustatė teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų.Remiantis visuma aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo D. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                  Stasys Lemežis                           (paraÅ¡ai)                                       Vladislavas Lenčikas                                                                  Ugnius Trumpulis NuoraÅ¡as tikrasTeisėjas                                                                  Vladislavas Lenčikas