d4e5b6e1-5e5f-49e2-9ef1-9b357d0cbc6b · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedNuoraÅ¡as Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-190/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41635-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Stasio Lemežio, Vladislavo LenÄiko (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Ugniaus Trumpulio,Sekretoriaujant Giedrei StankeviÄienei,dalyvaujant prokurorui E. M.,nuteistojo D.
Legislator headnote
AI generatedd4e5b6e1-5e5f-49e2-9ef1-9b357d0cbc6b · Vilniaus apygardos teismas: Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dÄl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudÄties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmÄs ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka nagrinÄjimo ribas nustato apeliacinis skundas ir teismas, nagrinÄjantis bylÄ apeliacine tvarka negali savo iniciatyva peržengti apeliacinio skundo ribų, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus (BPK 320 straipsnio 2 dalis).
Full text
NuoraÅ¡as Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-190/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41635-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Stasio Lemežio, Vladislavo LenÄiko (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Ugniaus Trumpulio,Sekretoriaujant Giedrei StankeviÄienei,dalyvaujant prokurorui E. M.,nuteistojo D.
B. gynÄjui advokatui K. B..vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus regiono apylinkÄs teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda. Paskirtos bausmÄs subendrintos remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir jam paskirta subendrinta 180 MGL (6778,80 Eur) dydžio bauda, kuri, remiantis BK 641 straipsniu sumažinta vienu treÄdaliu ir paskirta 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda, įskaiÄius laikino sulaikymo laikÄ paskirta galutinÄ subendrinta 118 MGL (4443,88 Eur) dydžio bauda.
D. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonÄ â uždraudimas naudotis specialia teise â vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuotas automobilis âVW Touaregâ. Kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs D. B. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonÄ, pažeidÄ kelių eismo saugumo taisykles, nes vairavo bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilÄs alkoholio, bei norÄdamas papirkti valstybÄs tarnautojus ir siekdamas neteisÄto pastarųjų neveikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai pasiÅ«lÄ ir davÄ kyšį, o bÅ«tent: 2017 m. rugpjÅ«Äio 15 d., apie 2.05 val., (duomenys neskelbtini) pažeidÄs Lietuvos Respublikos vyriausybÄs 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatanÄius draudimÄ vairuoti transporto priemonÄ neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VW Touaregâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,05 promilÄs etilo alkoholio, t. y. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje;Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjÅ«Äio 15 d., apie 2.10 val., (duomenys neskelbtini), siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs už BK 281 straipsnyje 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , savo įgaliojimus vykdanÄiam valstybÄs tarnautojui â Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinÄs 5 bÅ«rio vyresniajam patruliui S. S. davÄ 500 eurų dydžio kyšį, už neteisÄtÄ policijos pareigÅ«no neveikimÄ , t. y. kad nebÅ«tų registruojamas įvykis, t. y. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. praÅ¡o panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ ; panaikinti nuosprendžio dalį dÄl automobilio konfiskavimo, laikinÄ nuosavybÄs teisÄs apribojimÄ Ä¯ automobilį panaikinti; kardomosios priemonÄs â dokumento paÄmimo laikÄ Ä¯skaityti į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonÄs â uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones, laikÄ .Skunde nurodo, kad apylinkÄs teismas nepagrįstai nevertino, kad galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagal laidavimÄ .
D. B. padarÄ dvi nusikalstamas veikas esant realiajai jų sutapÄiai, o įstatymas nenumato draudimo svarstyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ esant realiajai nusikalstamų veikų sutapÄiai ir nusikalstamÄ veikÄ padarÄ nebÅ«damas teistas. D. B. suprato savo veiksmų neteisÄtumÄ ir pavojingumÄ ir ateityje daugiau nenusikals, kas atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus.DÄl automobilio konfiskavimo skunde pažymi, kad pagal naujausiÄ teismų praktikÄ , atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonÄ yra netaikomas.
Be to, apylinkÄs teismas nuteistajam paskyrÄ net dvi baudžiamojo poveikio priemones, taÄiau tokios bÅ«tinybÄs neargumentavo. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad be automobilio BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas negali bÅ«ti padarytas, todÄl automobilis negali bÅ«ti laikomas nusikaltimo padarymo priemone, taigi, negali bÅ«ti konfiskuotas. DÄl termino, nuo kada turi bÅ«ti skaiÄiuojamas teisÄs vairuoti kelių transporto priemones atÄmimo terminas pažymi, kad toks terminas turi bÅ«ti skaiÄiuojamas nuo to momento, kai faktiÅ¡kai paimamas vairuotojo pažymÄjimas, o ne nuo baudžiamojo poveikio priemonÄs paskyrimo dienos.
ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdžio metu prokuroras praÅ¡Ä atmesti apeliacinį skundÄ , nuteistojo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. NagrinÄjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka yra siekiama užtikrinti, kad neįsiteisÄtų neteisÄti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisÄtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisÄs aktų.
Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dÄl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudÄties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmÄs ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka nagrinÄjimo ribas nustato apeliacinis skundas ir teismas, nagrinÄjantis bylÄ apeliacine tvarka negali savo iniciatyva peržengti apeliacinio skundo ribų, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus (BPK 320 straipsnio 2 dalis).
Å iuo konkreÄiu atveju nuteistasis neginÄija fakto klausimų, t.y. pripažįsta savo kaltÄ dÄl padarytų nusikalstamų veikų, taÄiau kelia teisÄs taikymo klausimus. BÅ«tent pastaruosius skundžiamo nuosprendžio aspektus ir patikrina apygardos teismo teisÄjų kolegija. Apeliantas siekia, kad jis bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagal laidavimÄ . Jis teigia, kad ankÅ¡Äiau nebuvo teistas, nusikalstamas veikas padarÄ esant realiajai nusikalstamų veikų sutapÄiai, todÄl apylinkÄs teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis negali bÅ«ti laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ .
Su tokia apeliacinio skundo argumentacija apygardos teismas nesutinka. Teismų praktikoje asmuo laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , jeigu pripažįstama, kad jis, nebÅ«damas anksÄiau nusikaltÄs, yra padarÄs tik vienÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nÄra pakartotinÄs ir sudaro idealiÄ sutaptį. Tai reiÅ¡kia, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas paÅ¡alina galimybÄ pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmÄ kartÄ , kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai pakartotinÄs nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealiÄ sutaptį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017).
Taigi, iÅ¡ kasacinio teismo praktikos matyti, kad yra suformuota aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka taisyklÄ, jog asmuo nelaikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , jeigu jis padarÄ (bent jau) dvi nusikalstamas veikas, kurios tarpusavyje sudaro realiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį. D. B. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus ir vÄliau, sustabdytas policijos pareigÅ«nų, siÅ«lÄ jiems kyšį. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį ir tarpusavyje sudaro realiÄ jÄ , o ne idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį.
Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra idealioji ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpÄ laiko tarpÄ , įgyvendinant bendrÄ sumanymÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-942/2018).
Realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tais atvejais, kai asmuo padaro dvi ar daugiau atskirų, savarankiÅ¡kų veikų, kurios gali bÅ«ti kvalifikuojamos taikant ir skirtingus, ir tuos paÄius BK specialiosios dalies straipsnius. Taigi, Å¡iuo konkreÄiu atveju D. B. padarytos nusikalstamos veikos buvo padarytos ne veikiant vieninga tyÄia, skiriasi Å¡ių veikų tikslai, objektai be to, jos padarytos ne vienu, o iÅ¡ esmÄs dviem skirtingais ir vienas su kitu nesusijusiais veiksmais bei tikslais, todÄl nÄra pagrindo vertinti, kad nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapÄiai.
Pastarųjų aplinkybių neginÄija ir apeliantas teigdamas, kad jo padarytos veikos sudaro realiÄ jÄ sutaptį, taÄiau skunde jis neteisingai nurodo, kad net ir tokiu atveju galima jo atžvilgiu taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ . Kadangi nÄra nustatyta bÅ«tina sÄ lyga atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ taikyti (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nÄra pagrindo vertinti kitų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ sÄ lygų. Nuteistasis taip pat teigia, kad transporto priemonÄs konfiskavimas jam paskirtas nepagrįstai dÄl to, kad, pirmiausia, jeigu jis bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonÄ negali bÅ«ti taikomas, antra, automobilis negali bÅ«ti laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes jis yra nusikalstamos veikos sudÄties požymis.
Apygardos teismas su tokiomis apelianto iÅ¡vadomis nesutinka. PabrÄžtina, kad BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte aiÅ¡kiai įtvirtinta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybÄs BK VI skyriuje numatytais pagrindais (Å¡iame skyriuje yra ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ norma) gali bÅ«ti taikomas turto konfiskavimas. Kasacinio teismo praktika, kuriÄ nurodo apeliantas, taip pat paneigia jo argumentus. Apeliaciniame skunde nurodomoje nutartyje konstatuota, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonÄs taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje.
IÅ¡ Å¡ioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs instituto sutaikomosios paskirties iÅ¡plaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas Å¡iuo atveju paliekamas teismo nuožiÅ«rai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Taigi, Kasacinis teismas nÄra konstatavÄs, kad turto konfiskavimas aptariamu atveju yra negalimas. ApylinkÄs teismas savo sprendimÄ dÄl automobilio konfiskavimo bÅ«tinumo pagrindÄ iÅ¡samiai, remdamasis tiek bendrosios kompetencijos, tiek Konstitucinio Teismo praktika, todÄl apygardos teismas, pritardamas apylinkÄs teismo argumentams, jų nekartoja ir jiems pritaria.
Kaip nelogiÅ¡kas ir neteisingas vertintinas ir apelianto argumentas, kad automobilis negali bÅ«ti laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Remiantis tokia skundo logine seka, iÅ¡ esmÄs nebÅ«tų galimas nei kontrabandos dalyko, nei nužudymo ar plÄÅ¡imo įrankio, nei narkotinių medžiagų konfiskavimas, nes visi Å¡ie dalykai viena ar kita forma yra dalis nusikalstamos veikos sudÄties požymių. Be to, baudžiamosios teisÄs teorijos aspektu nusikalstamos veikos padarymo priemonÄs ir įrankiai yra priskiriami subjektyviajai nusikalstamos veikos sudÄties požymių pusei, taÄiau tai nereiÅ¡kia, kad jų atžvilgiu negali bÅ«ti taikomas konfiskavimas.
Tokia apygardos teismo teisÄjų kolegijos iÅ¡vada neprieÅ¡tarauja ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika (nutartys bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-80-511/2018 ir kt.).Kitas esminis apeliacinio skundo argumentas â jog apylinkÄs teismas nepagrįstai į baudžiamojo poveikio priemonÄs (teisÄs vairuoti kelių transporto priemones atÄmimo) terminÄ neįskaitÄ kardomosios priemonÄs â dokumento (vairuotojo pažymÄjimo) paÄmimo termino. Apeliantas teigia, kad realiai jis teisÄ vairuoti automobilį prarado tada, kai jam buvo paskirta kardomoji priemonÄ â dokumento paÄmimas, todÄl baudžiamojo poveikio priemonÄs terminas turi bÅ«ti skaiÄiuojamas bÅ«tent nuo kardomosios priemonÄs paskyrimo dienos.
TapaÄiu klausimu Kasacinis teismas yra nurodÄs, kad nÄra teisinio pagrindo sutikti su kasatorių argumentu, kad abiejų instancijų teismai, neįskaitydami D. F. taikytos kardomosios priemonÄs â vairuotojo pažymÄjimo paÄmimo termino į teismo nuosprendžiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonÄs â draudimo dvejus metus naudotis specialia teise â vairuoti transporto priemones, terminÄ , netinkamai aiÅ¡kino BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir taip pažeidÄ D. F. teises ir teisÄtus interesus.
Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas (BK 66 straipsnis) į paskirtÄ bausmÄ turi bÅ«ti įskaitytas kardomasis kalinimas (suÄmimas), taÄiau kardomosios priemonÄs â dokumentų paÄmimo â įskaitymas į paskirtÄ bausmÄ ar baudžiamojo poveikio priemonÄs taikymo laikÄ nÄra numatytas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018). Taigi, apylinkÄs teismas baudžiamojo poveikio priemonÄs taikymo pradžios momentÄ nustatÄ teisÄtai ir pagrįstai, nepažeisdamas teisÄs aktų reikalavimų.Remiantis visuma aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytų argumentų darytina iÅ¡vada, kad apylinkÄs teismo nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas, todÄl naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nÄra objektyvaus teisinio pagrindo.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo D. B. apeliacinį skundÄ atmesti. TeisÄjai                                                                  Stasys Lemežis                           (paraÅ¡ai)                                       Vladislavas LenÄikas                                                                  Ugnius Trumpulis NuoraÅ¡as tikrasTeisÄjas                                                                  Vladislavas LenÄikas