d4dd5e75-6fa8-4250-ba22-de2e8bd79e7a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-2341-984/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30208-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, Sekretoriaujant Gintarei Žemaitytei, Aistei Dubietytei, dalyvaujant ieÅ¡kovei V. J. ir jos atstovui advokatui Virgilijui Kvedarui, atsakovui J. V. ir jo atstovui advokatui Edvardui Steckiui,iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danai Sederevičienei, Jurgitai Jurkaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

J. ieÅ¡kinį atsakovui J. V. ir pagal atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu (DOK-218063), praÅ¡ydama: panaikinti santuokos apskaitos įraÅ¡Ä dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečio sÅ«naus D. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove, jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ atsakovo vaiko iÅ¡laikymÄ po 650 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; nustatyti praÅ¡omÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 1 800 Eur įsiskolinimÄ už vaiko iÅ¡laikymÄ ; nustatyti, kad motociklas (duomenys neskelbtini), ir 7/852 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui; nustatyti, kad ieÅ¡kovės iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise įsigyta ir atsakovo namuose sumontuota rekuperacinės sistemos įranga (duomenys neskelbtini), po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 2 750 Eur kompensacijÄ už jam tenkančiÄ bendro nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad susituokus ieškovė su savo sūnumi D. D. apsigyveno atsakovo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tačiau prasidėjo nesutarimai, atsakovas tapo uždaras, vis daugiau rūpinosi savo asmeniniais reikalais ir pomėgiais. Atsakovas fiziškai ir psichologiškai smurtavo prieš ieškovę, varydavo iš namų. Laukdamasi vaiko ieškovė iš atsakovo nesulaukė moralinės ir finansinės paramos. Gimus vaikui, šeimos buičiai ir kūdikio priežiūrai atsakovas neskyrė savo laiko, lėšų ir pastangų, o skyrė savo laisvalaikį pomėgiams – dviračiams ir motociklams.

IeÅ¡kovė iÅ¡ savo gaunamų motinystės ir vaiko priežiÅ«ros iÅ¡mokų turėjo pragyventi ir iÅ¡laikyti vaikus. Neapsikentęs pastovaus patėvio psichologinio smurto, ieÅ¡kovės sÅ«nus D. D. iÅ¡ pirmos santuokos, iÅ¡sikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) pas ieÅ¡kovės motinÄ . Po konflikto 2018 m. gruodžio mėn., atsakovas ieÅ¡kovę iÅ¡varė iÅ¡ namų. IeÅ¡kovė su sÅ«numi nebegrįžo į atsakovo namus, Å¡alys nuo to laiko gyvena skyrium, santuoka žlugo. IeÅ¡kovė ir atsakovas kartu nebegyvena beveik tris metus, nebeveda bendro Å«kio, jų požiÅ«ris į gyvenimÄ , Å¡eimÄ , ateities perspektyvas skirtingas, jų charakteriai nesuderinami, santuoka nenusisekė ir faktiÅ¡kai yra žlugusi dėl abiejų Å¡alių kaltės.

3. Å alių abipusėms teisėms ir pareigoms bei turto teisiniam režimui galioja 2018 m. liepos 25 d. sudaryta Vedybų sutartis. Iki sutarties sudarymo Å¡alys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo motociklÄ (duomenys neskelbtini), ir 7/852 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė sutinka, kad minėtas turtas, taip pat ieÅ¡kovės iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise įsigyta ir atsakovo namuose sumontuota rekuperatoriaus sistema (duomenys neskelbtini), po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitektų atsakovui.

Å alys nepatvirtintoje santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių sutartyje jau buvo aptarusios piniginės kompensacijos dydį už atsakovui tenkančiÄ bendro turto dalį – 5 500 Eur ir atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovei pusę Å¡ios sumos, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina piniginė kompensacija – 2 750 Eur už atsakovui tenkančiÄ bendro turto dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtintÄ Å¡alių santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių sutartį civilinėje byloje Nr. e2-4396-1102/2020, kuri buvo palikta nenagrinėta, nes ieÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , byla grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, Å¡alys nepateikė patikslintos santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių sutarties.

Ieškovė su atsakovu neturi skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Ieškovei nėra žinoma apie atsakovo turimus asmeninius skolinius įsipareigojimus.

4. Vaiko D. V. gyvenamoji vieta nuo 2018 m. gruodžio 1 d. faktiÅ¡kai buvo su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė patenkina visus vaiko poreikius, turi su juo stiprų ryšį. Nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2020 lapkričio mėn. atsakovas sÅ«nų aplankydavo epizodiÅ¡kai, nebuvo konkretaus susitarimo tarp tėvų, kiek laiko sÅ«nus praleis su atsakovu. Atsakovas vengdavo atlikti pareigas vaikui, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti jos siÅ«lomÄ atsakovo su vaiku bendravimo tvarkÄ .

5. Sūnui diagnozuota (duomenys neskelbtini). Sūnui skiriamas medikamentinis gydymas, gydomosios, reabilitacinės ir sveikatinimo procedūros.

6. Vaiko poreikių iÅ¡laidas sudaro: iÅ¡laidos sveikatai (gydytojų konsultacijos, odontologas, vaistai, vitaminai, kt.) – 160 Eur; vaikų darželis ir su juo susijusios iÅ¡laidos (darželio rinkliavos, darželio draugų gimtadieniai, gėlės, kt.) bei papildomas ugdymas, bÅ«reliai – 210 Eur; apranga, avalynė – 150 Eur; iÅ¡laidos asmens higienai (kirpykla, higienos priemonės, patalynė, skalbimo priemonės, kt.) – 70 Eur; bÅ«sto iÅ¡laikymas (komunaliniai mokesčiai, namų apyvokos, priežiÅ«ros reikmenys, baldų įsigijimas, kt.) – 90 Eur; maistas – 190 Eur (6,33 Eur per dienÄ ); transportas, iÅ¡laidos automobilio priežiÅ«rai – 100 Eur; iÅ¡laidos auklei – 350 – 500 Eur; iÅ¡laidos laisvalaikiui, sportui, pramogoms (knygos, kinas, teatras, žaislai, dovanėlės, kt.) – 60 Eur. Viso – 1 380 Eur – 1 530 Eur.

7. Vaiko anglų kalbos pamokos kainuos 75 Eur per mėnesį. Dėl diagnozuoto atopinio dermatito vaikui rekomenduojami natÅ«ralÅ«s, pralaidÅ«s drėgmei ir orui drabužiai ir avalynė, kurie rinkoje yra žymiai brangesni. Siekdama taupyti, ieÅ¡kovė dalį drabužių ir avalynės, higienos reikmenų perka turgavietėse. Vaiko lankomiems karate, Å¡okių užsiėmimams, baseinui taip pat reikalinga speciali apranga. IeÅ¡kovė vaikÄ maitina sveiku, subalansuotu, kokybiÅ¡ku maistu. IeÅ¡kovė neturi finansinių galimybių sÅ«naus maitinimui naudoti tik ekologiÅ¡kus produktus, kuriuos rekomenduoja gydytojai.

IeÅ¡kovei bÅ«tinas automobilis dėl jos darbo ypatumų, sÅ«naus priežiÅ«ros ir laisvalaikio organizavimo, o esant bÅ«tinybei ieÅ¡kovė naudojasi taksi paslaugomis. Vaikas dažnai serga, vaikų darželio veikla dažnai stabdoma dėl COVID-19 viruso plitimo. IeÅ¡kovės darbo specifika (dirba keliose darbovietėse (duomenys neskelbtini)) ir jos padėtis darbo rinkoje neleidžia jai pastoviai prižiÅ«rėti vaiko, kai jis negali lankyti darželio. IeÅ¡kovė privalo dirbti, kad iÅ¡laikytų du vaikus ir savo motinÄ .

Vaiko priežiÅ«rai, kai reikalinga, ieÅ¡kovė samdo aukles. Atsakovas dėl savo užimtumo negali pasirÅ«pinti sergančiu ar negalinčiu lankyti darželio vaiku. Vilniaus mieste auklių paslaugų kainos yra 6 – 10 Eur už valandÄ . IeÅ¡kovė tikisi, kad auklės samdymo poreikis ateityje bus mažiau aktualus, nes vaikas sirgs rečiau, atsakovas daugiau prisidės prie sÅ«naus auklėjimo ir dažniau bus kartu su sÅ«numi.

8. Atsakovas yra UAB ,,N“ savininkas ir vadovas. Dirba aukštųjų technologijų bendrovėje UAB ,,E“, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis – 2 816,68 Eur. Pastaruoju metu atsakovas važinėja nauju premium klasės automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, socialiniuose tinkluose skelbiasi gaunantis 3 000 Eur kasmėnesines pajamas. Atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jis turėtų bei galėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo po 650 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.

9. IeÅ¡kovė ir atsakovas jau buvo susitarę, kad sÅ«naus iÅ¡laikymui atsakovas mokės kas mėnesį po 450 Eur ir šį susitarimÄ atsakovas vykdė tik iÅ¡ dalies – Å¡alims gyvenant skyrium nuo 2018 m. gruodžio mėn., sÅ«naus iÅ¡laikymui atsakovas yra skyręs per mėnesį: 2019 m. – 583 Eur; 2020 m. – 434 Eur; 2021 m. – 270 Eur. IÅ¡laikymo įsiskolinimas 2021 m. lapkričio 1 d. sudaro 1 800 Eur. 10. 2021 m. vaikas dėl karantino suvaržymų, atliktų operacijų ir darželio uždarymų bei ligų nereguliariai lankė darželį ir bÅ«relius – už Å¡ias paslaugas ieÅ¡kovė vidutiniÅ¡kai kas mėnesį mokėjo apie 85 Eur. 2021 m. vaikui buvo atliktos adenoidų ir apgamo ant kojos Å¡alinimo operacijos, todėl iÅ¡laidų sveikatai vidurkis buvo ženkliai didesnis (250 Eur / mėn.), lyginant su numatomomis iÅ¡laidomis į ateitį (160 Eur / mėn.).

11. Atsakovas atsiliepime į ieškinį (DOK-237839) nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė nuo pažinties pradžios nuolat (kas 1-2 metus) keisdavo darbovietes. Tai lėmė blogėjančius sutuoktinių santykius, nes ieškovė nuolat būdavo pavargusi, nesukaupdavo pakankamo darbo stažo, negalėjo išeiti atostogų. Todėl šalys negalėdavo kokybiškai leisti laisvalaikio kartu. Atsakovas gyvendamas kartu su ieškove ir jos sūnumi D.

D. daug dėmesio skirdavo Å¡eimai, su D. D. bendraudavo iÅ¡ esmės kaip su savo sÅ«numi, tenkindavo jo poreikius. Nuo Å¡alių pažinties momento ieÅ¡kovė prižiÅ«rėdavo nuomojamus butus, esančius (duomenys neskelbtini). Iki santuokos ieÅ¡kovė įrengė butus nuomai, esančius (duomenys neskelbtini). Vėliau nusipirko ir įsirengė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė butų įrengimui skirdavo daug laiko. Atsakovas taip pat padėjo įrenginėti butus. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovas skirdavo laiko motociklams, tačiau nenurodo, jog gyvenant kartu dažniausiai atsakovas su savo automobiliu veždavo ieÅ¡kovę į darbÄ ir jos sÅ«nų D.

D. į mokyklÄ , o vakare visus parveždavo. Vėliau atsakovas įsigijo motociklÄ , su juo važiuodavo į darbÄ , o savo automobilį perdavė naudotis ieÅ¡kovei. Atsakovas ieÅ¡kovės iniciatyva lankė sporto klubÄ tik 4-5 mėn. Vėliau ieÅ¡kovės noru, sporto klubo nelankė. Motociklas ir dviratis buvo naudojami tik važiavimui į darbÄ ar parduotuvę, bet ne pramogoms. IeÅ¡kovė priekaiÅ¡taudavo ir įžeidinėdavo atsakovÄ . Atsakovas neiÅ¡varė ieÅ¡kovės su vaiku iÅ¡ savo namų, o ieÅ¡kovė pati iÅ¡sikraustė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas padėjo įrengti.

Atsakovas sutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės.

12. Atsakovas nesutinka, kad Å¡alių vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove, kadangi vaikui stabilesnė gyvenamoji vieta ir aplinka bÅ«tų užtikrinta atsakovo. Vaikas 2020 m. lapkričio 23 d. – 2020 m. gruodžio 23 d., 2021 m. sausio 23 d. – 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. rugpjūčio 6 d. – 2021 m. rugpjūčio 22 d., 2021 m. rugpjūčio 26 d. – 2021 m. rugsėjo 13 d. nepertraukiamai gyveno pas atsakovÄ . Å iais laikotarpiais ieÅ¡kovė iÅ¡laikymo vaikui neteikė. Atsakovo gyvenamoji patalpa yra erdvi ir pritaikyta vaikui.

IeÅ¡kovė nesudarė sÄ lygų laikytis sudarytos bendravimo tvarkos, nebendradarbiauja su valstybės institucijomis. IeÅ¡kovė neužtikrina tėvo teisės bendrauti su vaiku ir piktnaudžiauja savo teisėmis. Vaiko lankomi bÅ«reliai, darželis, gydymo įstaigos, gali bÅ«ti pasiekiami iÅ¡ atsakovo gyvenamosios vietos automobiliu, greičiau nei tai gali padaryti ieÅ¡kovė. Atsakovas gerai žino vaiko poreikius, pomėgius, supranta jo emocinę bÅ«klę, yra labiau susipažinęs su realiomis sÅ«naus sveikatos problemomis, sistemingai bendrauja su sÅ«nų gydančiais medikais, darželio ir socialinių įstaigų darbuotojais, vaikÄ jam susirgus slaugo, bendradarbiauja su specialistais, vykdo jų pasiÅ«lymus ir nurodymus, nurodo jiems bÅ«tinÄ informacijÄ .

13. IeÅ¡kovės turtinė padėtis yra pakankamai gera, ji turi 4 butus, 3 iÅ¡ jų nuomoja ir gauna reguliarias pajamas (ne mažiau 2 000 Eur / mėn.), taip pat dirba ir gauna darbo užmokestį. Kitas ieÅ¡kovės vaikas D. D. nuolat gyvena su ieÅ¡kovės mama (duomenys neskelbtini) ir yra jos iÅ¡laikomas. Atsakovo komunaliniai mokesčiai sudaro 116,10 Eur (4,95 Eur + 103,64 Eur + 7,51 Eur). Atsakovas sudarė lizingo sutartį dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, jo vertė yra 26 000 Eur, kas mėnesį atsakovas už šį automobilį moka 365,71 Eur įmokas. IeÅ¡kovė įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 18 000 Eur. IeÅ¡kovė nepateikia teismui duomenų apie savo gaunamÄ darbo užmokestį ir pajamas iÅ¡ butų nuomos.

14. IeÅ¡kovės sudaryta vaiko iÅ¡laidų lentelė yra visiÅ¡kai nepagrįsta įrodymais. IeÅ¡kovės nurodomos auklės samdymo iÅ¡laidos yra perteklinės, kadangi vaikas lanko darželį, o atsakovas vaiko ligų laikotarpiu slaugydavo vaikÄ . Atsakovas nupirkdavo užsakytus vaistus ar maisto produktus vaikui ir atveždavo į ieÅ¡kovės butÄ . Taip pat yra apmokėjęs už daktarų konsultacijas. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų dėl konkrečių vaiko poreikių, nepagrindė vaiko sveikatos gerinimui nurodomos mėnesinės 150 Eur sumos, 500 Eur auklei, drabužiams – 150 Eur. IeÅ¡kovės nurodomos transporto iÅ¡laidos nėra atskirtos nuo jos asmeninių transporto iÅ¡laidų (patiriamų jai važiuojant į darbÄ , prižiÅ«rėti turimus butus). Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į 2022 m. nustatytinÄ MMA dydį t. y. 518 Eur (neto), 350 Eur dydžio mėnesinio iÅ¡laikymo suma bÅ«tų pakankama tenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius.

15. IeÅ¡kovės nurodomos aplinkybės apie vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstos. Vaiko gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta nė su vienu iÅ¡ tėvų nuo 2019 m., ir 2021 m. Å alys nebuvo susitarę dėl iÅ¡laikymo sumos, jo mokėjimo terminų ir kt. Atsakovas visada teikė iÅ¡laikymÄ vaikui tiek gyvenant kartu, tiek gyvenant skyrium. Atsakovas visiÅ¡kai nesutinka, kad jo mokėjimo pavedimai gali bÅ«ti laikomi iÅ¡laikymo dydžio pripažinimu. Atsakovas pervedė didesnes sumas (pvz. 2 000 Eur, 1 000 Eur) kelių mėnesių iÅ¡laikymui sumokėti, kadangi Å¡alys nebuvo susitariusios dėl konkretaus iÅ¡laikymo dydžio, mokėjimo terminų ir tvarkos. 2019 m. sausio mėn. ir 2019 m. vasaros vienÄ mėnesį vaikas su pilnu atsakovo iÅ¡laikymu praleido pas atsakovo motinÄ (duomenys neskelbtini).

Atsakovas praÅ¡ydavo ieÅ¡kovės ataskaitos dėl iÅ¡laidų vaikui, tačiau ieÅ¡kovė nesugebėdavo to padaryti, todėl galimai lėšas skirdavo savo asmeniniams tikslams. Atsakovas tinkamai teikė iÅ¡laikymÄ tiek pinigais, tiek pirkdamas prekes ir paslaugas vaikui.

16. IeÅ¡kovė savo valdomÄ asmeninės nuosavybės teise butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ paduodant ieÅ¡kinį (2019-12-29) padovanojo savo motinai J. J.. Atsakovas į jį yra įdėjęs daug bendrosios jungtinės nuosavybės ir asmeninių lėšų jį įrengdamas 2014 m., vadinasi tokiu sandoriu buvo siekiama asmeninės naudos. IeÅ¡kovė nuomoja 3 butus, gauna nuolatines nuomos pajamas. Atsakovo iki santuokos sudarymo įgytas turtas – namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė.

Namo rekuperacinė sistema negali bÅ«ti ieÅ¡kovės nuosavybė ar abiejų sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė, nes priklauso pagrindiniam daiktui – namui, kuris yra atsakovo asmeninė nuosavybė. IeÅ¡kovė su savo sÅ«numi D. D. apsigyveno pas atsakovÄ nuo 2013 m. ir gyveno panaudos teise. 2013 m. rugsėjo 18 d. rekuperacinė sistema buvo pirkta ieÅ¡kovės iniciatyva, dar iki santuokos su atsakovu sudarymo, siekiant atsilyginti atsakovui už tai, kad jis priėmė jÄ kartu su D. D., todėl turėjo pareigÄ iÅ¡laikyti ir saugoti daiktÄ .

Be to, Å¡alys povedybinėje sutartyje nenustatė, kad Å¡is turtas turėtų bÅ«ti bendrÄ ja jungtine nuosavybe, ar už jį turėtų bÅ«ti kompensuojama. Be to, tarp Å¡alių nėra galiojančio susitarimo dėl rekuperacinės sistemos. Mediacijoje pasiektÄ susitarimÄ dėl Å¡io turto ieÅ¡kovė vėliau ginčijo, o sutartis dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių nebuvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. 17. 7/895 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo nuosavybė.

Ji buvo įgyta 2015 m. rugpjūčio 12 d. notarinės sutarties pagrindu atsakovo tėvams (T. V. ir J. V.) sudarant pirkimo pardavimo sutartį su O. M.. Zarasų rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-5-420/2015, pagal atsakovo tėvų ieÅ¡kinį O. M. ir O. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovo tėvams, kuri buvo baigta taikos sutartimi. 2015 m. rugpjūčio 20 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5-420/2015 pagrindu atsakovas įsipareigojo sumokėti 289,62 Eur kompensacijÄ O.

M.. 2015 m. rugpjūčio 12 d. notarine sutartimi Nr. 1R-1067 buvo įgyta 104/895 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 868,86 E. J. V. (atsakovo tėvo) asmeninėmis lėšomis. Atsakovo tėvas įgijo nuosavybės teisę į 97/895 dalis žemės sklypo. Atsakovas 2015 m. rugpjūčio 12 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1717 įgijo į 7/895 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė neketino įgyti bendrojon jungtinėn nuosavybėn 7/895 dalies žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), tai matyti iš šalių susirašinėjimo.

Atsakovo tėvas (J. V.) atstovavo atsakovÄ sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi Å¡is turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė.

18. Motociklas „Trumph tiger“ laikytinas atsakovo asmenine nuosavybe, kadangi ieÅ¡kovė neturi teisės vairuoti motociklÄ ; atsakovas motociklÄ Ä¯sigijo iÅ¡ savo asmeninių lėšų už 950 Eur, pats vykdė prievolę drausti Å¡iÄ transporto priemonę, įregistravo savo vardu, pirkimo-pardavimo sutartį sudarė savo vardu.

19. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo už atsakovui tenkančiÄ bendro turto dalį, kadangi tarp Å¡alių jokio susitarimo nėra. IeÅ¡kovė susitarimÄ dėl kompensacijos įrodinėja niekada neįsigaliojusia sutartimi dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių bei mediacijos metu gautais duomenimis, o tai draudžiama pagal įstatymÄ . Tik sudaryta sutartis gali sukelti teisines pasekmes Å¡alims. Nėra jokio teisinio pagrindo atsakovui mokėti kompensacijÄ ieÅ¡kovei, nes rekuperacinė sistema, 7/895 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Motociklas „Trumph tiger“ yra asmeninė atsakovo nuosavybė, nedalintina panaikinant santuokos apskaitos įraÅ¡Ä , o kompensacija ieÅ¡kovei už šį turtÄ nėra mokėtina.

Net ir laikant, kad minėtas turtas yra bendra jungtinė nuosavybė, kompensacijos dydis negalėtų būti 5 500 Eur, kadangi: žemės sklypo dalis buvo įsigyta už 868,86 Eur (434,43 Eur ieškovės dalis); motociklas buvo įsigytas už 950 Eur (ieškovės dalis 475 Eur), todėl bendra kompensacijos suma ieškovei būtų 909,43 Eur. 2 750 Eur atsakovo pervesti ieškovei buvo ieškovės nepagrįstas praturtėjimas.

20. Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį (DOK-24238), kuriuo praÅ¡o: panaikinti santuokos apskaitos įraÅ¡Ä dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 6 710,27 Eur turtinę žalÄ ; pripažinti 7/852 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir motociklÄ â€žT. T.“ atsakovo asmenine nuosavybe; nepilnamečio vaiko D. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu; priteisti vaikui iÅ¡laikymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės po 350 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; nustatyti atsakovo praÅ¡omÄ vaiko bendravimo su ieÅ¡kove tvarkÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

21. Nurodo, kad ieÅ¡kovė skolinga atsakovui už jo patirtas ir ieÅ¡kovės dirbtinai sukeltas iÅ¡laidas teisinei pagalbai. 2019 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl Å¡alių santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iÅ¡kelta byla Nr. e2-4396-1102/2020. Atsakovas Å¡ioje byloje patyrė 1 028,50 Eur iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms. 2020 m. kovo 5 d. ginčas perduotas mediacijai, kuri pasibaigė 2020 m. liepos 3 d. perėjus į ypatingÄ jÄ teisenÄ , pateikiant teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių.

Atsakovas Å¡ioje mediacijoje patyrė 278,30 Eur iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms bei 2 750 Eur sumokėtas ieÅ¡kovei pagal teismui pateiktÄ tvirtinti santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių sutartį. 2020 m. rugpjūčio 13 d. ieÅ¡kovė teismui pateikė apeliacinį skundÄ . Atsakovas apeliacinėje instancijoje patyrė 939,26 Eur iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms. 2020 m. spalio 6 d. ginčas buvo antrÄ kartÄ perduotas mediacijai, kuri pasibaigė 2020 m. gruodžio 7 d. ieÅ¡kovei pasitraukus iÅ¡ mediacijos.

Atsakovas Å¡ioje mediacijoje patyrė 695,75 Eur iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms. 2021 m. sausio 14 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-14-614/2021 panaikino teismo sprendimÄ dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo bendru sutikimu ir perdavė klausimÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. 2021 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-6265-1090/2021 paliko pareiÅ¡kimÄ nenagrinėtÄ ir bylÄ nutraukė. Atsakovas Å¡ioje byloje patyrė 1 018,46 Eur iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms. 2021 m. rugpjūčio 31 d.

– 2021 m. rugsėjo 27 d. ginčas buvo trečiÄ kartÄ nagrinėjamas mediacijoje, tačiau mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties. Viso atsakovas patyrė 6 710,27 Eur nuostolių. Atsakovo patirtos iÅ¡laidos civilinėje byloje Nr. e2-4396-1102/2020 negalėjo bÅ«ti atlygintos, nes ginčas buvo perduotas mediacijai, kuri pasibaigė santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių sutarties pasiraÅ¡ymu. 2 750 Eur atsakovo buvo pervesti pagal santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių sutartį, kuri niekada neįgijo teisinės galios, todėl turi bÅ«ti grÄ Å¾inti.

IeÅ¡kovė, inicijavusi apeliacinės instancijos teismo procesÄ , sukėlė atsakovui iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms, kurių nebÅ«tų reikėję patirti atsakovui, jeigu apeliacinis procesas nebÅ«tų inicijuotas. IeÅ¡kovė inicijavo antrÄ jÄ mediacijÄ , tačiau vėliau iÅ¡ jos vienaÅ¡aliÅ¡kai pasitraukė, o atsakovas Å¡ioje mediacijoje patyrė iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmos instancijos teismo sprendimÄ patvirtinusį santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių sutartį, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos liko neatlygintos.

Taigi jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų bendradarbiavusi, neteikusi apeliacinio skundo ir neinicijavusi mediacijos procesų, atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos bÅ«tų buvusios gerokai mažesnės. IeÅ¡kovė nesÄ Å¾iningai sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . IeÅ¡kovė, pirmosios mediacijos proceso metu, nepareiÅ¡kusi jokių pastabų ir derybose pasiekus rezultatÄ laisva valia pasirašė santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių sutartį, tačiau teismui jÄ patvirtinus pateikė apeliacinį skundÄ , kurį grindė niekuo nesusijusiomis aplinkybėmis, kėlė prieÅ¡ tai nekeltus reikalavimus, apeliaciniame skunde keitė ieÅ¡kinio dalykÄ ir (arba) pagrindÄ , prašė skirti ekspertizę, spręsti 3 000 Eur grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei klausimÄ , susijusį su vedybų sutarties sudarymu, grÄ Å¾inti 700 Eur skolÄ už vaiko auklės paslaugas, 4 800 Eur iÅ¡laikymo vaikui įsiskolinimÄ , grÄ Å¾inti bylÄ Ä¯ pirmos instancijos teismÄ .

Toks elgesys akivaizdžiai nesÄ Å¾iningas, nes ieÅ¡kovė jau buvo susitarusi su atsakovu dėl bylos baigties ir taikos sutarties sÄ lygų. IeÅ¡kovė antrÄ jÄ mediacijÄ inicijavo pati, tačiau jos metu nebuvo sÄ Å¾ininga, nesilaikė esminio mediacijos principo (konfidencialumo). IeÅ¡kovė savo apeliacinio skundo ribas apibrėžė bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais, tačiau pati atskleidė apeliacinės instancijos teismui, jog Å¡ių ribų mediacijoje nesilaikė. IeÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai pasitraukė iÅ¡ mediacijos, kuriÄ pati inicijavo.

Tokie veiksmai nukreipti į nepagrįstos didesnės materialinės naudos iÅ¡ atsakovo gavimÄ . IeÅ¡kovė turi aukÅ¡tÄ jį buhalterinį iÅ¡silavinimÄ ir turėjo suprasti savo veiksmų esmę. Todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 6 710,27 Eur turtinė žala.

22. Atsakovas pateikė įrodymus – Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ per „Facebook“ socialinį tinklÄ iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovė 2021 m. sausio mėn. vėl vaikÄ paliko atsakovui rÅ«pintis 1 mėnesį nepertraukiamai, nesant jokio Å¡alių tarpusavio susitarimo ar pasiruoÅ¡imo, nors prieÅ¡ tai apeliaciniame procese įrodinėjo, kad tai vaikui žalinga. NestabilÅ«s ieÅ¡kovės veiksmai kaitaliojant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ pagal savo norus kelia ypatingai didelį stresÄ vaikui. IÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo matyti, jog net esant teismo nustatytoms laikinoms apsaugos priemonėms, ieÅ¡kovė piktnaudžiavo savo teisėmis ir atsisakė perduoti vaikÄ bendravimui atsakovui 2021 m. birželio 25 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų trukdęs ieÅ¡kovei bendrauti su vaiku, kai jis ilgesnį laikotarpį gyveno su atsakovu.

23. Vaiko poreikiai per mėnesį buičiai (komunalinės paslaugos) – 40 Eur; maistui – 150 Eur; transportui – 50 Eur; buities daiktų ir prietaisų atnaujinimui – 30 Eur; mokestis už darželį – 52 Eur; maitinimas darželyje – 21 Eur; anglų kalbos būrelis – 35 Eur; šokių būrelis – 45 Eur; gimnastikos būrelis – 45 Eur; ugdymo priemonės – 5 Eur; pramogoms, dovanoms – 70 Eur; drabužiams, avalynei – 40 Eur; išlaidoms sveikatai – 53 Eur; atostogoms – 60 Eur. Viso – 696 Eur.

24. Atsakovo nuomone, vaiko bendravimas su tėvais (po 50 proc. laiko) atitinka vaiko interesus, kadangi yra įprastas. Be to, esant tokiai tvarkai net ir esant nukrypimams nuo jos, vaikas mažiau nukenčia, kadangi iÅ¡saugomas bendravimo su vaiku reguliarumas su kiekvienu iÅ¡ tėvų, užtikrinama galimybė abiem tėvams visiÅ¡kai lygiomis dalimis dalyvauti vaiko auklėjime. BendravimÄ su vaiku svarbiausiomis Å¡ventinėmis dienomis (Å v. Kalėdos, Å v. Velykos) tikslinga nustatyti pakaitiniu bÅ«du, t. y. poriniais metais bendravimas su vaiku pas vienÄ iÅ¡ tėvų per vienas Å¡ventes, neporiniais per kitas. Per Å v. Kalėdas ir Å v. Velykas paprastai yra vykstama aplankyti ir kitų giminaičių, o ieÅ¡kovės motina gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovo – (duomenys neskelbtini). Tarp Å¡ių dviejų miestų yra 301 km atstumas, todėl tikslinga nustatyti tvarkÄ , jog vienas iÅ¡ tėvų per Å v. Kalėdas ar Å v. Velykas praleistų su vaiku dvi Å¡ventines dienas.

25. IeÅ¡kovė atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį (DOK-44888) palaikė savo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus. Nurodė, kad atsakovo patirti nuostoliai teisinėms paslaugoms apmokėti dėl teismo procesų ir mediacijos procesų kilo ne dėl ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo, o dėl Å¡alių nesugebėjimo rasti kompromiso ginčuose. Apeliacinis teismas nesutiko su atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ pareikÅ¡tais kaltinimais dėl ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningo naudojimosi ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis apeliaciniame procese.

IÅ¡ atsakovo argumentų nėra aiÅ¡ku, kokiÄ konkrečiÄ mediacijos paslaptį ar neatskleistinÄ informacijÄ apie civilinio ginčo mediacijÄ ieÅ¡kovė atskleidė. IeÅ¡kovė savo teismams teiktuose dokumentuose nekomentuoja mediacijos proceso eigos ir jos metu skelbtos (sužinotos) konfidencialios informacijos, kuri nebÅ«tų žinoma pirmos ir apeliacinės instancijų teismams. Å alių taikos sutartis ir jos sÄ lygos buvo apraÅ¡inėjamos teismų procesiniuose dokumentuose. IeÅ¡kovės iÅ¡silavinimas negalėjo įtakoti teisinio ginčo baigties.

26. Vedybų sutartimi Å¡alys nustatė, kad turtas, įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise po santuokos sudarymo, sudarius Å¡iÄ sutartį lieka bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (vedybų sutarties 3.2 punktas). Todėl ginčo turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė – įgytas po santuokos sudarymo, iki Vedybų sutarties sudarymo. IeÅ¡kovė su atsakovu nebuvo sudariusi panaudos sutarties nei žodžiu, nei raÅ¡tu. IeÅ¡kovė iki santuokos nebuvo sudariusi su atsakovu ir jokių kitų sutarčių.

IeÅ¡kovė rekuperatorių pirko ne atsidėkodama atsakovui ar vykdydama neegzistavusios panaudos sutarties sÄ lygas, o siekdama pagerinti Å¡eimos buities sÄ lygas. IeÅ¡kovė rekuperatorių (1 657 Eur vertės) pirko iÅ¡ savo asmeninių lėšų, Å¡alims dar nesudarius santuokos. Pagal Vedybų sutartį (3.1 p.), iki santuokos įgytas turtas lieka sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Rekuperatorius sumontuotas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. IeÅ¡kovė praÅ¡o piniginės kompensacijos už jos lėšomis pagerintÄ (rekuperacinės sistemos įrengimas) atsakovo gyvenamÄ jį namÄ .

27. Motociklas „T. T.“ 2016 m. rugsėjo 7 d. įgytas už Å¡eimos lėšas – 950 Eur. Dėl motociklo pirkimo ieÅ¡kovė ir atsakovas buvo susitarę kaip ir dėl kitų pirkinių, kuriuos Å¡eima įsigijo iki Vedybų sutarties. Atsakovė neturėjo motociklo vairavimo teisių, tačiau kartu su sutuoktiniu vykdavo motociklu į bendras iÅ¡kylas. IeÅ¡kovė manė, kad už Å¡eimos lėšas pirktas motociklas tenkins Å¡eimos laisvalaikio poreikius. Dalį Å¡eimos įsigytų daiktų (virtuvės technikÄ , dulkių siurblį ir kt.) dažniau naudojo ieÅ¡kovė, bet ji jų nesisavina. IeÅ¡kovė sutinka, kad motociklas ir rekuperatoriaus sistema liktų atsakovui, kompensuojant pusę turto vertės.

28. Kol Å¡eimos santykiai buvo geri, Å¡alys dažnai vykdavo pas atsakovo tėvus į (duomenys neskelbtini), kur atsakovas įrenginėjo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius statinius. Atsakovo tėvai padėjo prižiÅ«rėti ir įrenginėti atsakovo pastatus, atsakovas kompensuodavo tėvams patirtas iÅ¡laidas. Å eima naudojosi Å¡iuo atsakovo turtu rekreaciniais tikslais, leido savaitgalius, ieÅ¡kovė padėjo prižiÅ«rėti pastatus ir aplinkÄ , kurioje laikÄ leisdavo ji, jos vaikai ir sutuoktinis.

Atsakovas klysta dėl ieÅ¡kovės ketinimų. IeÅ¡kovė ketino, kad Å¡eima turėtų antrÄ bÅ«stÄ , kur mielai praleistų savaitgalius, laisvalaikį. Todėl ieÅ¡kovė sutiko ir norėjo, kad Å¡eima nusipirktų, Å¡eimos biudžeto sÄ skaita, dalį žemės sklypo, bÅ«tino pastatų eksploatavimui. Atsakovė sutinka, jog žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini) po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitektų atsakovui, ieÅ¡kovei gavus piniginę kompensacijÄ . 29. 2018 m. spalio 14 d. ieÅ¡kovė, atsakovo praÅ¡ymu, pervedė į jo banko sÄ skaitÄ 3 000 Eur (priedas Nr. 1 – Mokėjimo dokumentas).

Atsakovas steigė savo įmonę UAB ,,N“, lėšos buvo reikalingos įmonės įstatinio kapitalo formavimui, įmonės veiklos pradžiai. Atsakovas žadėjo grÄ Å¾inti pinigus po poros mėnesių, įmonei pradėjus veiklÄ . Tačiau po poros mėnesių ieÅ¡kovė buvo priversta palikti ieÅ¡kovo namus, jų santuoka iÅ¡ esmės nutrÅ«ko, 3 000 Eur nebuvo grÄ Å¾inti. IeÅ¡kovė 3 000 Eur atsakovui pervedė iÅ¡ savo pajamų santaupų, galiojant Vedybų sutarčiai, pagal kuriÄ toks turtas yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė.

30. Atsakovo teiginys, kad ieÅ¡kovė paliko vaikÄ atsakovui rÅ«pintis 1 mėnesį, nesant jokio abiejų tarpusavio susitarimo, neteisingas. Å alys 2020 m. vasarÄ buvo sutarę, kad vaikas gyvens vieno iÅ¡ tėvų namuose po tris savaites ar mėnesį ir tai praktikavo nuo 2020 m. lapkričio 23 d., vaikui bÅ«nant mėnesį atsakovo namuose ir nuo 2021 m. sausio 23 d. iki 2021 m. vasario 23 d., vaikui bÅ«nant pas atsakovÄ . Å alys pageidavo, kad atsakovas atkurtų ryšį su vaiku, nes atsakovas su sÅ«numi per 2 metus, ieÅ¡kovei išėjus iÅ¡ atsakovo namų, matėsi tik kelis kartus.

Vaikui mėnuo tėvo namuose buvo pernelyg ilgas, vaikas pasiilgdavo ieÅ¡kovės, patirdavo stresÄ . Per atsakovo nurodomÄ laikotarpį (2020-2021 m.) buvo dar kelios dienos ir keli savaitgaliai, kai sÅ«nus svečiavosi pas atsakovÄ . Tačiau sudėjus visÄ sÅ«naus buvimo su tėvu laikÄ , ieÅ¡kovė Å¡iuo laikotarpiu rÅ«pinosi sÅ«numi Å¡eÅ¡is kartus ilgiau nei atsakovas. Todėl negalima teigti, kad atsakovas rÅ«pinosi vaiku, ieÅ¡kovei neteikiant vaikui iÅ¡laikymo. Pridėti prie ieÅ¡kinio sÅ«naus sveikatos medicininiai dokumentai įrodo, kad ieÅ¡kovė geriau žino vaiko sveikatos problemas.

Atsakovas nesupranta tikrųjų vaiko fiziologinių poreikių, nes vaikas turėtų miegoti ant specialaus čiužinio, dėvėtų tinkamÄ aprangÄ ir avalynę (dermatito ir plokščiapėdystės prevencija ir gydymas nesuderinami su antrinės aprangos ir avalynės naudojimu). Vaikui gydytojai draudžia Å¡okinėti ant batuto. Å iuo atveju atsakovas leidžia vaikui Å¡okinėti ant batuto ir nesudaro tinkamų sÄ lygų maitintis bei ilsėtis.

31. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje iÅ¡laidas sÅ«naus poreikių tenkinimui pagrindžia iÅ¡samiais duomenimis, nurodydama faktines iÅ¡laidas, specifines iÅ¡laidas vaikui. Atsakovas, į vaiko poreikių lentelę visų bÅ«tinų iÅ¡laidų vaiko sveikatai neįtraukė. IeÅ¡kovės sÅ«nus D. D. M. gyvena dėl susiklosčiusių aplinkybių: dėl iÅ¡ atsakovo patiriamo smurto. Gyvenimas pas senelę nėra tapatus iÅ¡laikymui. IeÅ¡kovė pilnai iÅ¡laiko sÅ«nų. IeÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini)ir ¼ dalis tėvų buto (duomenys neskelbtini), kuriÄ ieÅ¡kovė paveldėjo mirus tėvui. IeÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarka lanksti ir turėtų bÅ«ti priimtina atsakovui. IeÅ¡kovė sutinka su atsakovo noru nustatyti bendravimÄ su sÅ«numi per didžiÄ sias Å¡ventes (Å v. Kalėdos, Å v. Velykos) pakaitiniu bÅ«du: poriniais metais bendravimas su vaiku pas vienÄ iÅ¡ tėvų per vienas Å¡ventes, neporiniais – per kitas Å¡ventes.

32. IÅ¡vadÄ teikiant institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ (DOK-230743), kurioje nurodė, kad abu tėvai sudaro tinkamas sÄ lygas gyventi sÅ«nui, tačiau vaikas ilgiau gyveno pas ieÅ¡kovę ir turi su ja stiprų ryšį, todėl vaiko interesus geriau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus.

33. IeÅ¡kovė teismo posėdyje palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. IeÅ¡kovė papildomai nurodė, kad atsakovas ne Å¡eimos žmogus. Atsakovas ieÅ¡kovės sÅ«naus nemylėjo, neugdė. Sutraumavo vyresnįjį sunų. Policija važiavo į Å¡alių namus ne vienÄ kartÄ . Atsakovas nenorėjo auginti vaikų. Atsakovas siekė tik finansinės paramos. IeÅ¡kovę laikė tarnaite. Visos pramogos buvo apmokėtos ieÅ¡kovės lėšomis. Kvietė atsakovÄ pas psichologus, tačiau pastarasis atsisakė.

IeÅ¡kovė pripažįsta, kad jai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Yra buvę, kad dėl smurto Å¡eimoje abu su atsakovu praleido naktį areÅ¡tinėje. Kai buvo iÅ¡vyta iÅ¡ namų, kreipėsi į policijÄ dėl daiktų iÅ¡sireikalavimo iÅ¡ atsakovo. Iki Å¡iol neatiduoda daiktų. Å alių sÅ«nus auga su ieÅ¡kove iki dabar. Visais klausimais domisi tik ieÅ¡kovė. Atsakovui Å¡i žinia apie laukiamÄ vaikÄ prilygo laidotuvėms. Atsakovas gyveno savo gyvenimÄ , o ieÅ¡kovė buvo atstumta.

IeÅ¡kovė buvo iÅ¡naudojama 5 metus. IeÅ¡kovės vyresniajam vaikui buvo uždrausta eiti į bÅ«relius, nes per toli, neįdomu, atgrasino sÅ«nų nuo olimpiadų, atsakovas neturi laiko vežioti vaikus po bÅ«relius. Vaikui gyventi tinkamos sÄ lygos mamos namuose, darželis Å¡alia, bÅ«reliai, baseinas, čiužinį nupirko. Vaikas turi žaidimo priemones, knygeles. Vaikas nuo gimimo didelio svorio, perneÅ¡iotas, silpnos sveikatos. Atsakovas apie vaiko ligos informuojamas, tačiau ieÅ¡kovei nepadėdavo, operacijų metu nedalyvaudavo.

Atsakovas vaikui neturėdavo laiko.

34. Atsakovas teismo posėdyje palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Atsakovas papildomai nurodė, kad nesutapo Å¡alių vertybės, ieÅ¡kovei rÅ«pėjo daugiau finansai, vaiko auginimas iÅ¡ pirmos santuokos, ji tikėjosi pagalbos. Santuokai vadovavo jos motina, kiÅ¡osi į Å¡eimos gyvenimÄ . Atsakovė priekaiÅ¡tavo jam dėl mažo uždarbio. Vėliau ieÅ¡kovė nusipirko butÄ ir iÅ¡sikraustė. Pati ieÅ¡kovė smurtavo prie savo vaikÄ . Atsakovas vežiodavo sutuoktinės vaikÄ , su juo buvo geri santykiai.

IeÅ¡kovė neturėjo kantrybės ruoÅ¡ti su vaiku pamokas. IeÅ¡kovei svarbiausia buvo darbas. Kas metus jį keisdavo, atostogų neturėjo. Å alia darbo prasidėdavo naujų įsigytų butų įrengimas, todėl vaikÄ prižiÅ«rėjo atsakovas. VirÅ¡valandžių nedirbo, tačiau po darbo įrenginėjo ieÅ¡kovės butus. Santykiai iki skyrybų buvo įvairÅ«s, tačiau su vaiku bendrauti neleisdavo. Tai priklausė nuo ieÅ¡kovės nuotaikos. Kai gimė sÅ«nus, visaip prisidėjo prie Å¡eimos poreikių, pirko maistÄ , pirko vežimėlį, ieÅ¡kovė naudojosi atsakovo automobiliu, atsakovas užpildavo kurÄ .

IeÅ¡kovei pinigų nepervesdavo. IeÅ¡kovės nėštumo metu, pagal poreikius sÄ skaitos buvo mokamos po lygiai.

35. L. V. O. (atsakovo sesuo) teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas mylėjo ieÅ¡kovę, buvo gražūs santykiai. Buvo nesutarimai dėl finansinių klausimų. Atrodė, kad ieÅ¡kovės norai didesni, o atsakovÄ tenkino esama situacija, jis buvo pasistatęs namÄ , turėjo gerÄ darbÄ . Didesni nesutarimai prasidėjo kai Å¡alys ieÅ¡kovės sÅ«nų iÅ¡ pirmos santuokos pasiėmė gyventi kartu. Kilo nesutarimai, dėl vežiojimo į bÅ«relius. IeÅ¡kovės motina labai dalyvavo pirmo anÅ«ko gyvenime.

Atsakovas džiaugėsi labai savo sÅ«numi. Liudytojos nuomone, ieÅ¡kovė jautėsi „uždaryta kaime“. IeÅ¡kovė atsakovÄ kaltino vaiko akytės sužalojimu. IeÅ¡kovės motina kiÅ¡osi į Å¡eimos gyvenimÄ , nurodinėjo, kaip auklėti anÅ«kÄ , kelintÄ guldyti, vaikas turėjo bÅ«ti Å¡nipas, praneÅ¡ti, kÄ kalbasi, dėl ko pykstasi. Atsakovas buvo geras tėvas, rÅ«pinosi vaikais. Giminė pavydėjo gražaus bendravimo su ieÅ¡kovės vyresniuoju sÅ«numi. Atsakovas leisdavo laikÄ su ieÅ¡kovės sÅ«numi, važinėjo su dviračiais, konstravo, leido dronus, važiavo prie jÅ«ros, eidavo pasivaikščioti, važiuodavo pas tėvus.

Ieškovės vyresnysis sūnus iki šiol bendrauja su liudytoja, važiuoja pas senelius į (duomenys neskelbtini), senelis yra autoritetas.

36. Liudytojas J. S. (atsakovo tėvas) teismo posėdyje nurodė, kad už ginčo žemės sklypÄ sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Atsakovas sklypu nesidomėjo. IeÅ¡kovė sandorio metu nedalyvavo. IÅ¡ sÅ«naus nei jis, nei jo sutuoktinė nei karto negavo pinigų.

37. Liudytoja J. J. (ieÅ¡kovės motina) teismo posėdyje nurodė, kad ieÅ¡kovė kilusi iÅ¡ (duomenys neskelbtini). IÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) norėdama pakeisti gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pamilo atsakovÄ vienpusiai, jis jos nemylėjo. IeÅ¡kovė atsisakė ir mamos, paaukojo ir savo vyresnįjį sÅ«nų. Nebuvo pagarbos, Å¡eimos užuojautos. Vyresnysis ieÅ¡kovės sÅ«nus psichologiÅ¡kai paveiktas. Atsakovas vaikui uogos nėra nupirkęs. Vaikas su atsakovu nori gyventi, nes jis neliepia skaityti ir raÅ¡yti. IeÅ¡kovė slėpė apie blogus santykius Å¡eimoje. Žentas jÄ norėjo su policija iÅ¡varyti iÅ¡ namų, kai buvo atvykusi aplankyti anÅ«kų. Apie prastus Å¡eimos santykius žinojo iÅ¡ anÅ«ko. IeÅ¡kovė daug dirbo. Vyresnysis sÅ«nus per metus praleisdavo virÅ¡ 300 pamokų dėl ligos. Namuose vykdavo muÅ¡tynės. Atsakovas negalės pasirÅ«pinti vaiku, nes neturi įgÅ«džių, todėl negali bÅ«ti nustatyta 50:50 bendravimo su vaiku tvarka.

38. Tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad pas ieÅ¡kovę ir atsakovas geros gyvenimo sÄ lygos. Vaikas myli abu tėvus vaikas. Tarnyba Å¡eima žinoma nuo 2020 m. gruodžio mėn. Konfliktai Å¡eimoje nuolatos vyksta dėl vaiko priežiÅ«ros, auklėjimo; tėvai vykdo įsipareigojimus, bendradarbiauja. Vaikas visÄ laikÄ gyveno su mama, ji rÅ«pinasi vaiku, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama labiau atitinka vaiko interesus. Tėvai turi galimybę iÅ¡laikyti vaikÄ pagal jo poreikius. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinami iÅ¡ dalies 39. Byloje nustatyta, kad Å¡alių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Å alys santuokoje susilaukė sÅ«naus D. V. (gim. (duomenys neskelbtini)). Å alys gyvena skyrium nuo 2018 m. gruodžio mėn. Sprendimo priėmimo metu Å¡alių bendras vaikas gyvena su ieÅ¡kove. Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

40. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sutuoktiniams sudarius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuokÄ , preziumuojamas jų abiejų sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius reglamentuotų ne tik civilinės (Å¡eimos) teisės normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonų teisės normos. Valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytÄ santuokÄ , kai ji įtraukta į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kuriÄ gali nutraukti civilinis teismas.

Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Tuo tarpu bendrosios kompetencijos teisme gali bÅ«ti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitÄ , panaikinant santuokos apskaitos akto įraÅ¡Ä civilinės metrikacijos įstaigoje. Å alys yra sudarę 2018 m. liepos 25 d.

Vedybų sutartį.

41. Teismas, tenkindamas praÅ¡ymÄ dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytÄ santuokÄ Ä¯traukus į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įraÅ¡Ä dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje ir iÅ¡sprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų iÅ¡laikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo ir kitus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

Dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės 42. IeÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti santuokos apskaitos įraÅ¡Ä dėl abiejų Å¡alių kaltės, nurodydama, jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo neprisidėjimo prie Å¡eimos gyvenimo, nesirÅ«pinimo Å¡eima moraliai ir materialiai, fizinio ir psichologinio smurto. Nurodė, kad atsakovas nesirÅ«pino ja ir jos sÅ«numi iÅ¡ pirmos santuokos, priėmė į savo namus panaudos sutarties pagrindu.

43. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o panaikinti santuokos apskaitos įraÅ¡Ä dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nurodo, kad Å¡alių santykiai pradėjo blogėti dėl ieÅ¡kovės nuolatinių darbų keitimo, dėl ko ieÅ¡kovė bÅ«davo nuolatos pavargusi, neturėjo atostogų, ir Å¡alys negalėjo kokybiÅ¡kai leisti laisvalaikio kartu. Atsakovas rÅ«pinosi ieÅ¡kovės vaiku iÅ¡ ankstesnių santykių, prisidėjo materialiai prie Å¡eimos Å«kio, veždavo ieÅ¡kovę ir jos sÅ«nų į mokyklÄ /darbÄ .

44. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

45. Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

46. Nagrinėjamu atveju, tarp Å¡alių nėra ginčo, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo posėdyje Å¡alys nurodė, kad konfliktuodavo. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas prieÅ¡ jÄ smurtaudavo. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė provokuodavo konfliktus, nes žemindavo atsakovÄ , norėjo iÅ¡ atsakovo materialinės naudos. Å alys teismo posėdyje nurodė, kad kivirčai pereidavo prie fizinio smurto. Å alims pasiraÅ¡ius povedybinę sutartį, tarp Å¡alių kilo ir stiprėjo žodinis konfliktas, o jo metu ieÅ¡kovė sudavė atsakovui.

Be to, 2021 m. spalio 8 d. Pagalbos plane nurodyta, kad 2020 m. vasario 6 d. buvo organizuojamas atvejo vadybos posėdis dėl įvykio, kurio metu kviesta policija, nes ieÅ¡kovė smurtavo prieÅ¡ atsakovÄ . IeÅ¡kovė teismo posėdyje šį faktÄ pripažino, taip pat pripažino, kad abu su sutuoktiniu praleido naktį areÅ¡tinėje. Taigi darytina iÅ¡vada, kad abi Å¡alys konfliktuodavo, konfliktai kartais peraugdavo į fizinį smurtÄ , o Å¡alys pakankamai nesistengdavo iÅ¡laikyti gerus santykius ir remti vienas kitÄ moraliai.

Abu sutuoktiniai sutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės.

47. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumÄ bei jų tarpusavio ryšį, taip pat Å¡alių paaiÅ¡kinimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, tarpusavio pagarbos bei moralinės paramos principus, nepateisino kito iÅ¡ sutuoktinių lÅ«kesčių, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

48. Teismas pažymi, kad CK 3.61 straipsnio taikymui neturi teisinės reikÅ¡mės tai, jog vienas iÅ¡ sutuoktinių pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimÄ bei bendrai tvarkyti Å«kį, todėl Å¡eimos iÅ¡saugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl Å¡ios dalies tenkintini visiÅ¡kai ir Å¡alių santuokos apskaitos įraÅ¡as panaikinamas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

49. Šalims prašant, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė „J.“, o ieškovui paliekama turima pavardė „V.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

50. Å alys byloje nereiÅ¡kė reikalavimų dėl iÅ¡laikymo vienas kitam priteisimo, todėl teismas dėl Å¡io klausimo nepasisako (CK 3.72 straipsnio 1 dalis). Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo 51. IeÅ¡kovė praÅ¡o Å¡alių vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove. Nurodo, kad vaiko gyvenamoji vieta nuo 2018 m. gruodžio 1 d. faktiÅ¡kai buvo su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė patenkina visus vaiko poreikius, turi su juo stiprų ryšį. Nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2020 lapkričio mėn. atsakovas sÅ«nų aplankydavo epizodiÅ¡kai, vengdavo atlikti pareigas vaikui, nenorėdavo vaiko vežti į bÅ«relius.

Smurtavo prieÅ¡ vaikÄ fiziÅ¡kai, trenkdavo per galvÄ , todėl dreba vaiko skilveliai. Liepė gulėti ant pilvo, kol vaikui trÅ«ko akių kraujagyslės. Atsakovo bendravimo su vaiku laikotarpiu, atsakovas nuolatos pamirÅ¡ta ar pameta vaiko daiktus (pvz. pramoginių Å¡okių batus), nežino realių vaiko poreikių, baseino kainos; atsakovas miegodamas knarkia ir sukelia didelį triukÅ¡mÄ , todėl Å¡alių sÅ«nus iÅ¡ atsakovo grįžta pavargęs, negali užmigti; grįžęs bÅ«na pamiršęs ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje elektros jungiklių iÅ¡sidėstymÄ .

Be to, vaikas netrukus pradės lankyti mokyklÄ , todėl jam reikia turėti vienus namus, stabiliÄ aplinkÄ .

52. Atsakovas praÅ¡o vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo ir nurodo, kad nestabilÅ«s ieÅ¡kovės veiksmai kaitaliojant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ pagal savo norus, kelia ypatingai didelį stresÄ vaikui. IeÅ¡kovė piktnaudžiavo savo teisėmis ir atsisakė perduoti vaikÄ bendravimui atsakovui 2021 m. birželio 25 d., pažeidžia jo interesus. IeÅ¡kovė daug dirba, negali tinkamai rÅ«pintis vaiku.

53. CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

54. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė gyvena kartu su Å¡alių vaiku 2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos. Butas priklauso ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas gyvena skyrium name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ , kad abi Å¡alys sudaro tinkamas sÄ lygas vaikui gyventi, tačiau ilgesnį laikÄ vaikas gyvena su ieÅ¡kove, su kuria nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki. Nustatyta, kad tėvų konfliktai neigiamai veikia Å¡alių vaiko psichologinę bÅ«senÄ , todėl reikalinga vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su vienu iÅ¡ tėvų.

55. Teismas taip pat įvertina ir tėvų turtinę padėtį. Sodros duomenimis, ieškovė dirba: (duomenys neskelbtini), kurioje gauna apie 3 306 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turi geresnes galimybes patenkinti vaiko poreikius, tačiau abiejų tėvų turtinė padėtis yra pakankamai gera užtikrinti visus vaiko poreikius. Byloje pateikti įrodymai, kad abu tėvai tenkina vaiko poreikius, jį išlaikydami pinigais arba pirkdami daiktus.

56. Pažymėtina, kad Å¡alių vaikas, kuriam yra 5 metai, turi poreikį į saugiÄ , stabiliÄ ir jo poreikius atitinkančiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tai teismo posėdyje patvirtino Tarnybos atstovė. Å iuo atveju Å¡alių vaiko gyvenamoji vieta yra nusistovėjusi su ieÅ¡kove ir atitinka visus vaiko poreikius. IeÅ¡kovė pateikė daugiau duomenų apie vaiko poreikių tenkinimÄ , sveikatÄ , užklasinę veiklÄ , yra atsakinga už daugelį vaiko priežiÅ«ros klausimų. Vaiko ugdymo įstaiga ir lankomi bÅ«reliai yra arčiau ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos. IeÅ¡kovės gyvenamoji vieta, kurioje vaikas gyveno nuo 2018 m. gruodžio 1 d. ir gyvena nuolat Å¡iuo metu, yra vaikui įprasta, saugi, todėl teismo vertinimu, geriau atitinka vaiko poreikius. Atsakovas neįrodė, kodėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų bÅ«ti nustatyta bÅ«tent su atsakovu (CPK 178 straipsnis).

57. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, bylos duomenis, kiekvieno iÅ¡ tėvų santykį su vaiku, vaiko poreikius, aplinkybę, kad vaikas nuolat (iÅ¡skyrus kelis neilgus laikotarpius) gyvena su ieÅ¡kove ir ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta vaikui yra įprasta, teismas sprendžia, jog yra pagrindas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove, nes tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CPK 178 straipsnis, CK 3.169 straipsnis).

58. IeÅ¡kovė prašė nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), tačiau teismas netenkina Å¡io praÅ¡ymo, kadangi ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta gali keistis, dėl ko turėtų bÅ«ti keičiamas ir teismo sprendimas. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo 59. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ vaikui, mokamÄ po 650 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

60. Atsakovas praÅ¡o priteisti vaikui iÅ¡laikymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės po 350 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

61. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas; materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

62. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad vaikas gyvena kartu su ieÅ¡kove. Su ieÅ¡kove yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Teismas, atsižvelgdamas į tai bei aplinkybę, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ vaikui.

63. Priteisdamas iÅ¡laikymÄ vaikui iÅ¡ atsakovo teismas atsižvelgia, be kita ko, į Å¡alių turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

64. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas dirba: (duomenys neskelbtini), kurioje gauna apie 3 306 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, kiemo rūsys, garažas ir 845/852 žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklauso transporto priemonės M. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

65. Minėta, kad ieÅ¡kovė dirba: (duomenys neskelbtini), kurioje gauna apie 3 306 Eur darbo užmokestį per mėnesį. VÄ® Registrų centro duomenimis, ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso garažas, esantis (duomenys neskelbtini), 3/8 dalys žemės sklypo ir 3 statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). VÄ® „Regitra“ duomenimis, ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė – C. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas pateikė į bylÄ duomenis, kad ieÅ¡kovė gauna papildomas pajamas nuomodama ieÅ¡kovei priklausančius kelis butus. Atsižvelgiant į Å¡iuos duomenis, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis geresnė.

66. Ieškovė nurodė, kad išlaidos vaiko poreikiams per mėnesį sudaro: išlaidos sveikatai (gydytojų konsultacijos, odontologas, vaistai, vitaminai, kt.) – 160 Eur; vaikų darželis ir su juo susijusios išlaidos (darželio rinkliavos, darželio draugų gimtadieniai, gėlės, kt.) bei papildomas ugdymas, būreliai – 210 Eur (teismo posėdyje patikslino – 272 Eur / mėn.); apranga, avalynė – 150 Eur; išlaidos asmens higienai (kirpykla, higienos priemonės, patalynė, skalbimo priemonės, kt.) – 70 Eur; būsto išlaikymas (komunaliniai mokesčiai, namų apyvokos, priežiūros reikmenys, baldų įsigijimas, kt.) – 90 Eur; maistas – 190 Eur (teismo posėdžio metu papildė – 200 Eur); transportas, išlaidos automobilio priežiūrai – 100 Eur; išlaidos auklei – 350 – 500 Eur (1 val.

– 50 Eur); išlaidos laisvalaikiui, sportui, pramogoms (knygos, kinas, teatras, žaislai, dovanėlės, kt.) – 60 Eur. Teismo posėdyje nurodė, kad vaikui perkami maisto papildai „Neonlain“ kainuoja apie 200 Eur. Viso – 1 532 Eur.

67. Atsakovas nurodė, kad vaiko poreikiai per mėnesį buičiai sudaro (komunalinės paslaugos) – 40 Eur; maistui – 150 Eur; transportui – 50 Eur; buities daiktų ir prietaisų atnaujinimui – 30 Eur; mokestis už darželį – 52 Eur; maitinimas darželyje – 21 Eur; anglų kalbos būrelis – 35 Eur; šokių būrelis – 45 Eur; gimnastikos būrelis – 45 Eur; ugdymo priemonės – 5 Eur; pramogoms, dovanoms – 70 Eur; drabužiams, avalynei – 40 Eur; išlaidoms sveikatai – 53 Eur; atostogoms – 60 Eur. Iš viso – 696 Eur.

68. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių vaikui diagnozuota: (duomenys neskelbtini).

69. IeÅ¡kovė teismo posėdyje nurodė, kad vaikas labai jautrus, turi Å¡irdies ūžesius, 5 metų Å¡lapinasi į lovÄ . Buvo atlikta odos apgamų Å¡alinimo operacija lazeriu. Nuolat lankomasi privačiose klinikose, nes valstybinėse nėra vietų, yra eilės. Dažnai perka batus – 10 porų per metus. Pas odontologÄ lankosi kartÄ per metus. Batai ieÅ¡kovei kainuoja po 100 Eur. Transporto iÅ¡laidas sudaro vaiko vežimas į darželį, į bÅ«relius, sportinius Å¡okių varžybas kituose miestuose ir kt. Vaikas dėl atopinio dermatito negali dėvėti sintetinių drabužių. Maistas perkamas iÅ¡ Å«kininkų turgaus.

70. Bylos duomenimis, įrodytos išlaidos vaiko darželiui ir su juo susijusioms išlaidoms (darželio rinkliavos, darželio draugų gimtadieniai, gėlės, kt.) bei papildomam ugdymui, būreliams – 210 Eur; vaiko sveikatai (gydytojų konsultacijos, odontologas, vaistai, vitaminai, kt.) – 160 Eur; išlaidos laisvalaikiui, sportui, pramogoms (knygos, kinas, teatras, žaislai, dovanėlės, kt.) – 60 Eur; maistui – 190 Eur (CPK 178 straipsnis).

71. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė vaiko aprangai, avalynei išleidžia 112 Eur; asmens higienai (kirpykla, higienos priemonės, patalynė, skalbimo priemonės, kt.) – 36 Eur; transportui, išlaidoms automobilio priežiūrai – 80 Eur.

72. Teismas neįskaito ieÅ¡kovės nurodytų iÅ¡laidų auklei – vidutiniÅ¡kai 425 Eur į vaiko mėnesinių poreikių sumÄ , kadangi ieÅ¡kovė nurodė, kad jos darbo grafikas yra nuo 8 val. iki 17 val.; teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad mažins darbo krÅ«vį bei atsisakys tam tikrų darbų, siekdama daugiau laiko praleisti su vaiku. Vaikas praeityje dažnai sirgdavo, tačiau nuo Å¡iol galimai sirgs mažiau, nes auga ir stiprėja. Be to, atsakovas siekia daugiau bendrauti su vaiku, o vaikas bręs, todėl nebebus didelio poreikio samdyti aukles.

Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų nėra galimybės objektyviai nustatyti tikslios ieÅ¡kovės iÅ¡laidų auklei sumos. Poreikių lentelėje nurodoma, kad auklės iÅ¡laidų skilčiai priskiriamos iÅ¡laidos, kurios buvo patirtos kortele atsiskaitant prekybos centruose „Maxima“, „Rimi“ ir kt. Akivaizdu, kad už auklės paslaugas nėra atsiskaitinėjama prekybos centruose mokant mokėjimo kortelėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡alys turi teisę, esant bÅ«tinybei, kai nė vienas iÅ¡ tėvų neturės galimybės prižiÅ«rėti vaiko dėl vaiko ligos ar kitų priežasčių, samdyti auklę ir pasidalinti ateityje kilsiančias pavienes iÅ¡laidas auklės paslaugoms lygiomis dalimis pagal pateiktus mokėjimo kvitus, sÄ skaitas-faktÅ«ras, ar kitus įrodymus.

Todėl nustatytina, kad vaikui dėl objektyvių priežasčių negalint lankyti ugdymo įstaigos, o ieškovei bei atsakovui šiuo laikotarpiu negalint prižiūrėti vaiko, atsakovas ieškovei per 5 d. atlygina pusė patirtų auklės išlaidų, pagal ieškovės pateiktus mokėjimų įrodymus.

73. Ieškovė nurodė, kad būsto išlaikymui (komunaliniai mokesčiai, namų apyvokos, priežiūros reikmenys, baldų įsigijimas, kt.) išleidžia 90 Eur per mėnesį. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės išlaidos būstui (vaiko daliai) sudarė 57 Eur, tačiau visuotinai žinoma, kad elektros energijos kainos sparčiai kyla, o ieškovės butas yra šildomas elektra, todėl ieškovės išlaidos buto išlaikymui bus didesnės nei nustatyta pagal bylos duomenis. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad 90 Eur buto išlaikymo išlaidos (vaiko dalis) yra protinga suma.

74. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė vaikÄ veda gydytis į privačias klinikas, kuriose paslaugos kainuoja žymiai daugiau, nei valstybinėse gydymo įstaigose. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė neginčijo Å¡ių argumentų, pateikė duomenis, kuriuose aiÅ¡kiai nurodyta, kokiose privačiose įstaigose buvo gydomas Å¡alių vaikas. Pažymėtina, kad medicininės paslaugos valstybinėse gydymo įstaigose yra suteikiamos ne iÅ¡ karto, kai tų paslaugų reikia, o tik po tam tikro laiko. IeÅ¡kovės teigimu, vaikui buvo reikalingos skubios medicininės paslaugos, buvo daromos operacijos, suteikiama kita skubi medicininė pagalba, kuri buvo neatidėliotina. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos vaiko medicininiams poreikiams, gydant vaikÄ privačiose medicinos įstaigose, yra protingos ir pagrįstos bylos duomenimis.

75. Atsižvelgiant į tai, teismo nustatyti įrodyti ir protingu vaiko poreikiai per mėnesį yra 938 Eur.

76. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymo 6 straipsniu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba <...> vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programÄ (įskaitant asmenis, kurių mokymÄ pagal bendrojo ugdymo programÄ ir pagal bendrojo ugdymo programÄ kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki Å¡ie asmenys baigs bendrojo ugdymo programÄ , taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiÅ«ros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio iÅ¡moka per mėnesį. Taigi iki bendrojo ugdymo programos baigimo ieÅ¡kovei bus mokama valstybės iÅ¡moka vaikui, todėl apskaičiuojant paramos dydį, atsižvelgiama į nurodytÄ faktorių. IeÅ¡kovei nuo 2022 m. birželio 1 d. teikiama 80,50 Eur valstybės iÅ¡moka vaikui.

77. Nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis įprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos valstybinių Å¡alpos iÅ¡mokų įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis ir Å¡alpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia praktika yra nevienareikÅ¡mė.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog iÅ¡mokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramÄ tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad iÅ¡ tėvų priteistinas iÅ¡laikymas privalomai turėtų bÅ«ti mažinamas iÅ¡mokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos iÅ¡mokos galėtų bÅ«ti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingÄ iÅ¡laidų sumÄ , toliau skaičiuojant iÅ¡laikymo vaikui dydį turi bÅ«ti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis.

78. Å iuo konkrečiu atveju nustatyta, kad Å¡alių turtinė padėtis yra panaÅ¡i, tačiau ieÅ¡kovė sprendimo priėmimo metu gauna didesnį darbo užmokestį per mėnesį nei atsakovas. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį, yra pagrindas vaiko poreikių dydį (938 Eur) sumažinti pagal Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos valstybinių Å¡alpos iÅ¡mokų įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis.

79. Atsižvelgiant į tai, vaiko poreikiai per mėnesį (938 Eur), atėmus gaunamÄ 80,50 Eur vaikui iÅ¡mokÄ , pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ , sudaro 857,50 Eur iÅ¡ abiejų tėvų (apie 430 Eur iÅ¡ vieno tėvo).

80. Minėta, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis neturi kitų iÅ¡laikytinių, turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Teismo vertinimu, minėta suma vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo atitiks ir vaiko poreikius ir atsakovo turtinę padėtį. Todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo priteistinas vaikui 430 Eur iÅ¡laikymas nuo 2021 m. lapkričio 2 d. (praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ iki 2021 m. lapkričio 1 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

81. Teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kovė tvarko vaiko iÅ¡laikymo lėšas uzufrukto teise ir turi pareigÄ tvarkyti vaikui priklausantį turtÄ iÅ¡imtinai jo interesais (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo 82. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos.

83. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1 800 Eur įsiskolinimÄ už vaiko iÅ¡laikymÄ , nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. Nurodo, kad Å¡alys buvo susitarusios, kad sÅ«naus iÅ¡laikymui atsakovas mokės kas mėnesį po 450 Eur ir šį susitarimÄ atsakovas vykdė tik iÅ¡ dalies – Å¡alims gyvenant skyrium nuo 2018 m. gruodžio mėn. sÅ«naus iÅ¡laikymui atsakovas yra skyręs per mėnesį: 2019 m. – 583 Eur; 2020 m. – 434 Eur; 2021 m. – 270 Eur. Atsakovas nesutinka su Å¡iuo reikalavimu ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta nė su vienu iÅ¡ tėvų nuo 2019 m. iki 2021 m. Å alys nebuvo susitarę dėl iÅ¡laikymo sumos, ar tvarkos. 2019 m. sausio mėn. ir 2019 m. vasaros vienÄ mėnesį vaikas su atsakovu praleido pas atsakovo motinÄ Zarasuose; atsakovas Å¡iuo laikotarpiu iÅ¡laikė Å¡alių sÅ«nų.

84. Atsakovo pateiktais banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ais nustatyta, kad atsakovas nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. sÅ«naus iÅ¡laikymui yra pervedęs iÅ¡ viso 15 065 Eur. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas prisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo jam pirkdamas daiktus: 67,50 Eur vertės knygas; 6,70 Eur vertės slidinėjimo Å¡almÄ ; 32 Eur vertės dėliones; 54,10 Eur vertės daiktus vaikui; 550 Eur vertės maistÄ , drabužius, žaislus, medikamentus ir kt. daiktus reikalingus vaikui; 887,78 Eur vertės pirkinius grynais pinigais; pylėsi kuro už 161,47 Eur; viso – 1 759,55 Eur. Taigi, bylos duomenimis, atsakovas skyrė Å¡alių vaikui 16 824,55 Eur iÅ¡laikymÄ (15 065 Eur + 1 759,55 Eur), nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.

85. Teismas, įvertinęs ieškovės vaiko poreikių lenteles išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu laiko, kad auklei patirtos išlaidos neįrodytos, kadangi dalis išlaidų buvo patirtos atsiskaitant mokėjimo kortele prekybos centruose. Pvz.: auklės išlaidų skiltyje ieškovė nurodo, kad 2019 m. kovo 23 d. ieškovė mokėjo 109 Eur ir 118,65 Eur, prekybos centre „Maxima“, atsiskaitydama kortele; 2019 m. gegužės 13 d. ieškovė mokėjo 108,17 Eur, prekybos centre „Maxima“, atsiskaitydama kortele; 2019 m. birželio 7 d. ieškovė mokėjo 105,62 Eur, 105,78 Eur; 110,42 Eur, prekybos centre „Maxima“, atsiskaitydama kortele; 2019 m. liepos 16 d. ieškovė mokėjo 105,17 Eur, 105,84 Eur, 106,02 Eur, 112,94 Eur, prekybos centre „Rimi“, atsiskaitydama kortele; t. t. Tokios išlaidos negali būti priskiriamos prie ieškovės išlaidų auklėms, kadangi nėra jokių identifikuojančių duomenų, kad šiomis išlaidomis buvo dengiamos auklių paslaugos.

86. Ieškovės vaiko poreikių lentelėse matomi pinigų išėmimai, pvz.: 2019 m. spalio 18 d. išimta 400 Eur; 2019 m. gegužės 13 d. išimta 500 Eur; t. t. Šie išgryninimai taip pat negali būti vertinami, kaip ieškovės išlaidos auklės paslaugoms, kadangi ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad pirkdavo maisto prekes turguje, kur visuotinai žinoma, yra atsiskaitoma grynais pinigais. Be to, ieškovė remontavo jai priklausančius butus, o už remonto paslaugas galėjo taip pat atsiskaityti grynais pinigais, todėl išgrynintų pinigų sumos neįrodo būtent tokių išlaidų auklių paslaugoms.

Å iuo atveju teismas pagal faktÄ Ä¯rodytas ieÅ¡kovės iÅ¡laidas auklei laiko tik mokėjimo pervedimus, kuriuose nurodyta mokėjimo paskirtis, jog atsiskaitoma už auklės paslaugas, pvz. 2019 m. balandžio 2 d. pervesta 20 Eur, mokėjimo paskirtis – „Už D. priežiÅ«rÄ â€œ. Neįskaitomos iÅ¡laidos, kurios nurodomos nenurodant mokėjimo pavedimo duomenų, pvz.: 2020 m. balandžio mėn. – 1 000 Eur.

87. Taigi, bylos duomenimis, pagal faktÄ , neatėmus laikotarpių, kuriais vaikas gyveno su atsakovu, ieÅ¡kovė vaiko iÅ¡laikymui patyrė: 2019 m. sausio mėn. 556,62 Eur iÅ¡laidų; 2019 m. vasario mėn. – 757,30 Eur; 2019 m. kovo mėn. – 456,38 Eur; 2019 m. balandžio mėn. – 479,10 Eur; 2019 m. gegužės mėn. – 675,83 Eur; 2019 m. birželio mėn. – 492,04 Eur; 2019 m. liepos mėn. – 819,72 Eur; 2019 m. rugpjūčio mėn. – 672,40 Eur; 2019 m. rugsėjo mėn. – 739,12 Eur; 2019 m. spalio mėn. – 613,45 Eur; 2019 m. lapkričio mėn. – 672,63 Eur; 2019 m. gruodžio mėn. – 736,10 Eur; 2020 m. sausio mėn. – 520,52 Eur; 2020 m. vasario mėn. – 533,17 Eur; 2020 m. kovo mėn. – 736,97 Eur; 2020 m. balandžio mėn. – 553,92 Eur; 2020 m. gegužės mėn. – 694,14 Eur; 2020 m. birželio mėn. – 512,54 Eur; 2020 m. liepos mėn. – 835,36 Eur; 2020 m. rugpjūčio mėn. – 503,49 Eur; 2020 m. rugsėjo mėn. – 543,36 Eur; 2020 m. spalio mėn. – 705,29 Eur; 2020 m. lapkričio mėn. – 594,32 Eur; 2020 m. gruodžio mėn. – 684,78 Eur; 2021 m. sausio mėn. – 305,63 Eur; 2021 m. vasario mėn. – 389,76 Eur; 2021 m. kovo mėn. – 1 193,99 Eur; 2021 m. balandžio mėn. – 731,13 Eur; 2021 m. gegužės mėn. – 1 369,31 Eur; 2021 m. birželio mėn. – 602,59 Eur; 2021 m. liepos mėn. – 984,50 Eur; 2021 m. rugpjūčio mėn. – 1 095,77 Eur; 2021 m. rugsėjo mėn. – 476,62 Eur; 2021 m. spalio mėn. – 1 088,63 Eur.

Nėra duomenų, kiek ieÅ¡kovė iÅ¡leido vaikui 2018 m. gruodžio mėn., todėl teismas laiko, kad vaiko poreikiai minėtÄ mėnesį buvo analogiÅ¡ki, kaip buvo 2019 m. sausio mėn., t. y. 550 Eur. Taigi, iÅ¡ viso per minėtÄ laikotarpį ieÅ¡kovė Å¡alių vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡leido 23 876,48 Eur.

88. IÅ¡ bylos duomenų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad Å¡alių sÅ«nus 2020 m. lapkričio 23 d. – 2020 m. gruodžio 23 d., 2021 m. sausio 23 d. – 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. rugpjūčio 6 d. – 2021 m. rugpjūčio 22 d., 2021 m. rugpjūčio 26 d. – 2021 m. rugsėjo 13 d. laikotarpiais nepertraukiamai gyveno pas atsakovÄ . Atsakovas teigia, kad 2019 m. sausio mėn. ir 2019 m. vasaros vienÄ mėnesį (liepos mėn.) vaikas praleido pas atsakovo motinÄ Z. IeÅ¡kovė neginčijo Å¡ių faktinių aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, kad vaikas minėtais laikotarpiais gyveno su atsakovu, ieškovė negalėjo patirti išlaidų, susijusių su apranga ir avalyne; asmens higiena (kirpykla, higienos priemonės, patalynė, skalbimo priemonės, kt.); būsto išlaikymu (komunaliniai mokesčiai, namų apyvokos, priežiūros reikmenys, baldų įsigijimas, kt.); maistu; transportu, išlaidų automobilio priežiūrai; išlaidų auklei; išlaidų laisvalaikiui, sportui, pramogoms (knygos, kinas, teatras, žaislai, dovanėlės, kt.), kadangi iš atsakovo paaiškinimų ir pateiktų kvitų matyti, kad atsakovas vaikui gyvenant atsakovo namuose pirko drabužius, knygas, dengė maisto ir komunalinių paslaugų išlaidas, aprūpino vaikų patalyne, turėjo buities išlaidų.

Todėl minėtais laikotarpiais iš ieškovės patirtų (įrodytų) išlaidų teismas atima išlaidas aukščiau minėtiems poreikiams, patirtas tais mėnesiais, kada vaikas gyveno su atsakovu. Už 2019 m. sausio mėn. ir 2019 m. liepos mėn. teismas atima 1 217,16 Eur (1 376,34 Eur patirtos išlaidos 2019 m. sausio ir liepos mėn. – 159,18 Eur išlaidos, kurias ieškovė objektyviai turėjo patirti, vaikui gyvenant su atsakovu); už 2020 m. lapkričio 23 d. – 2020 m. gruodžio 23 d. laikotarpį teismas atima 426,70 Eur (763,53 Eur - 336,83 Eur); už 2021 m. sausio 23 d.

– 2021 m. vasario 23 d. laikotarpį teismas atima 161,65 Eur (315,04 Eur - 153,39 Eur); už 2021 m. rugpjūčio 6 d. – 2021 m. rugpjūčio 22 d. laikotarpį teismas atima 74,07 Eur (442,18 Eur - 368,11 Eur); už 2021 m. rugpjūčio 26 d. – 2021 m. rugsėjo 13 d. laikotarpį teismas atima 179,88 Eur (126,82 Eur - 53,06 Eur); viso – 2 059,46 Eur.

89. Taigi, ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos vaiko iÅ¡laikymui, nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d., atėmus iÅ¡laidas vaikui, kurios negalėjo bÅ«ti patirtos vaikui gyvenant su atsakovu minėtais laikotarpiais, yra 21 817,02 Eur (23 876,48 Eur - 2 059,46 Eur). Atsakovas Å¡iuo laikotarpiu suteikė vaikui 16 824,55 Eur iÅ¡laikymÄ . Taigi, skirtumas tarp tėvų teikto iÅ¡laikymo vaikui buvo 4 992,47 Eur (21 817,02 Eur - 16 824,55 Eur). Atsižvelgiant į šį skaičiavimÄ , atsakovas bÅ«tų įsiskolinęs ieÅ¡kovei 4 992,47 Eur už vaiko iÅ¡laikymÄ nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.

Tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 1 800 Eur įsiskolinimÄ už vaiko iÅ¡laikymÄ , todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad praÅ¡oma iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ priteisti ne vaikui, o ieÅ¡kovei, nevirÅ¡ija Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo ir priteisia ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 800 Eur įsiskolinimÄ už vaiko iÅ¡laikymÄ bei Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį tenkina visiÅ¡kai. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo 90. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant.

Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys).

91. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ :

1) Tėvas turi teisę ir pareigÄ bendrauti su sÅ«numi nepertraukiamai kas antrÄ savaitgalį, paimdamas sÅ«nų penktadienį nuo 16.30 val. iÅ¡ jo gyvenamosios ar kitos, su motina iÅ¡ anksto sutartos, vietos, ir parvežant sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ ar kitÄ , su motina iÅ¡ anksto sutartÄ vietÄ , ne vėliau kaip iki atitinkamo sekmadienio 19.30 val.

2) Tėvas bendrauja su sÅ«numi tėvo atostogų metu nepertraukiamai ne mažiau nei 20 kalendorinių dienų. Tėvas apie numatomas kasmetines atostogas, kurias praleis su sÅ«numi, turi informuoti motinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 30 dienų iki jų pradžios, tam, jog abiejų tėvų numatomos atostogos su sÅ«numi nesutaptų bei bÅ«tų tinkamai suplanuotas sÅ«naus užimtumas sÅ«naus atostogų metu.

3) Tėvas bendrauja su sÅ«numi kitų (kalėdinių, sÅ«naus) atostogų ar tėvui laisvu metu iki 10 kalendorinių dienų. Apie numatomas kitas atostogas, kurias praleis su sÅ«numi, turi informuoti motinÄ ne vėliau kaip 30 dienų iki jų pradžios.

4) Kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę bendrauti su sÅ«numi savo gimimo dienos metu, atitinkamai – tėvas per Tėvo, motina per Motinos dienÄ , didžiųjų Å¡venčių metu (Å v. Kalėdos, Å v. Velykos). KonkrečiÄ bendravimo tvarkÄ (laikÄ , vietÄ , sÅ«naus paėmimÄ ir grÄ Å¾inimÄ ) Å¡alys suderina likus ne mažiau nei savaitei iki numatytos bendravimo dienos.

5) SÅ«naus gimimo dienÄ su sÅ«numi bendrauti teisę turi abu tėvai. KonkrečiÄ bendravimo tvarkÄ (laikÄ , vietÄ , sÅ«naus paėmimÄ ir grÄ Å¾inimÄ ) Å¡alys suderina likus ne mažiau nei savaitei iki numatytos bendravimo dienos.

6) Tėvas, atsižvelgdamas į normalų vaiko dienos režimÄ , susitinka ir bendrauja su sÅ«numi darbo dienomis ar kitais savaitgaliais praneÅ¡damas ir suderindamas su motina planuojamo susitikimo valandas prieÅ¡ dvi dienas.

7) Visus su bendravimo su sūnumi susijusius klausimus tėvas ir motina derina SMS žinutėmis, telefonu arba kita elektronine forma.

92. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu, praÅ¡o nustatyti tokiÄ Å¡alių bendravimo su vaiku tvarkÄ :

1) IeÅ¡kovė turi teisę ir pareigÄ bendrauti su Å¡alių sÅ«numi nepertraukiamu savaitės trukmės laikotarpiu, taikomu mėnesio lyginėmis savaitėmis, paimdama sÅ«nų paskutinę nelyginės savaitės darbo dienÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos (ar kitos vietos Å¡alių sutarimu), ir parvežant sÅ«nų, į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ (ar Å¡alims susitarus kitÄ vietÄ ), ne vėliau kaip iki atitinkamo lyginės savaitės sekmadienio 19:30 val.

2) IeÅ¡kovė apie numatomas kasmetines atostogas, kurias praleis su vaiku, turi informuoti atsakovÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 30 dienų iki jų pradžios, tam, jog abiejų tėvų numatomos atostogos su vaiku nesutaptų bei bÅ«tų tinkamai suplanuotas vaiko užimtumas vaiko atostogų metu.

3) IeÅ¡kovė ir atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku savo gimimo dienos metu, atitinkamai – atsakovas per Tėvo, ieÅ¡kovė per Motinos dienÄ , nepriklausomai nuo to, kuriam iÅ¡ tėvų priklauso bendravimas pagal 7.1. p., likus ne mažiau nei savaitei iki numatytos bendravimo dienos: 3.1) vaiko paėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ nurodo tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo priklauso bendravimas; 3.2) vaiko paėmimo ir grÄ Å¾inimo vietÄ nurodo tas iÅ¡ tėvų, iÅ¡ kurio paimamas ir/ar kuriam grÄ Å¾inamas vaikas;

4) vaiko gimimo dienÄ su vaiku turi teisę bendrauti abu tėvai, nepriklausomai nuo to, kuriam iÅ¡ tėvų priklauso bendravimas pagal 7.1. p. konkrečiÄ bendravimo tvarkÄ (laikÄ , vietÄ , vaiko paėmimÄ ir grÄ Å¾inimÄ ) Å¡alys suderina likus ne mažiau nei savaitei iki numatytos bendravimo dienos;

5) IeÅ¡kovė turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku Å v. Velykų (pagal vakarietiÅ¡kÄ jÄ tradicijÄ ) dienomis pirmÄ jÄ dienÄ poriniais metais nuo 10:30 val. iki 11 val. pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir Å v. Velykų (pagal vakarietiÅ¡kÄ jÄ tradicijÄ ) antrÄ jÄ dienÄ nuo 19:30 val. iki 20 val. vaikÄ grÄ Å¾indama į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

6) IeÅ¡kovė turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku Å v. Kūčių ir Å v. Kalėdų dienomis neporiniais metais gruodžio 24 dienÄ nuo 10:30 val. iki 11 val. pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir Å v. Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ nuo 19:30 val. iki 20 val. vaikÄ grÄ Å¾indama į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

7) Visus su bendravimo su vaiku susijusius klausimus ieškovė ir atsakovas derina SMS žinutėmis, telefonu arba kita elektronine forma.

93. Nagrinėjamu atveju, Å¡alių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove. Å alys neprieÅ¡tarauja, kad abu tėvai su vaiku matytųsi ir bendrautų. IÅ¡ bylos duomenų visumos nustatyta, kad Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki. Tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko interesus atitinka bendravimas su abiem tėvais, Å¡iuo atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu atsakovu tvarkÄ .

94. IeÅ¡kovė prašė nustatyti bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ atsakovas bendrauja su vaiku kas antrÄ savaitgalį, atsakovo atostogų metu nepertraukiamai ne mažiau nei 20 kalendorinių dienų ir kt. Atsakovas prašė nustatyti bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovė bendrauja su vaiku nepertraukiamu savaitės trukmės laikotarpiu, taikomu mėnesio lyginėmis savaitėmis. Nagrinėjamu atveju, teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja.

95. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog bÅ«tent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Tokiu atveju, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iÅ¡ vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryÅ¡iai su kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosiose vietose ar Å¡alia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iÅ¡ tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigas ir paimti iÅ¡ jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

96. IÅ¡ 2021 m. spalio 8 d. Pagalbos plano nustatyta, kad Å¡alių vaikui reikalinga aiÅ¡kiai žinoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuri turi bÅ«ti stabili, kad vaikas žinotų, kuriuo metu turi bÅ«ti su ieÅ¡kove, o kada su atsakovu. Dėl mažo vaiko amžiaus (5 metai) jam yra itin reikalinga stabili gyvenamoji vieta, o byloje nustatyta, kad dažnas gyvenamosios vietos keitimas prieÅ¡tarauja vaiko interesams, vaikas iÅ¡sigÄ sta ir Å¡lapinasi į lovÄ . Minėta, kad ieÅ¡kovė gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas – (duomenys neskelbtini).

Taigi, tėvų gyvenamosios vietos nėra arti viena kitos. Be to, vaiko gyvenamajai vietai nusistovėjus su ieÅ¡kove, bÅ«tent toje vietoje yra vaiko interesų centras. Atsižvelgiant į tai, teismas negali nustatyti, kad bendravimo tvarka pagal modelį „50:50 proc. laiko“ atitinka Å¡alių vaiko interesus, todėl teismas nustato ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , jÄ pakoreguodamas atsižvelgiant į Å¡alių teismo posėdyje nurodytus argumentus.

97. Teismo posėdyje atsakovas sutiko su ieÅ¡kovės siÅ«lomos bendravimo tvarkos 1 punktu, pagal kurį atsakovas turi teisę bendrauti su sÅ«numi kas antrÄ savaitgalį, paimdamas sÅ«nų penktadienį nuo 16.30 val. ir parvežant sÅ«nų ne vėliau kaip iki tos pačios savaitės sekmadienio 19.30 val., todėl teismas palieka šį punktÄ nepakeistÄ .

98. Atsakovas iš dalies sutinka su ieškovės bendravimo tvarkos 2 punktu ir nurodė, kad sutinka, jog bendrautų su vaiku kasmetinių atostogų metu 14 dienų nepertraukiamai. Teismas sutinka su atsakovo prašomu patikslinimu, nes atsakovas gali neturėti 20 dienų nepertraukiamų atostogų, todėl nustato, kad atsakovas bendrauja su vaiku kasmetinių atostogų metu 14 dienų nepertraukiamai.

99. IeÅ¡kovė prašė nustatyti, kad atsakovas bendrauja su sÅ«numi kitų (kalėdinių, sÅ«naus) atostogų ar tėvui laisvu metu iki 10 kalendorinių dienų. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo punktu ieÅ¡kovė siekia nustatyti atsakovo bendravimo tvarkÄ visų vaiko mokyklinių atostogų metu. Atsakovas prašė nustatyti, kad jis bendrauja su vaiku pusę visų atostogų laiko. Teismas tenkina šį atsakovo praÅ¡ymÄ ir nustato, kad atsakovas bendrauja su sÅ«numi visų sÅ«naus mokyklinių atostogų pusę laiko.

Apie numatomas kitas atostogas, kurias praleis su sÅ«numi, turi informuoti motinÄ ne vėliau kaip 30 dienų iki jų pradžios. 100. IeÅ¡kovė prašė nustatyti, kad kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę bendrauti su sÅ«numi savo gimimo dienos metu, atitinkamai – tėvas per Tėvo, motina per Motinos dienÄ , didžiųjų Å¡venčių metu (Å v. Kalėdos, Å v. Velykos). Teismo posėdyje atsakovas prašė patikslinti šį punktÄ , kad kiekvienas iÅ¡ tėvų (poriniais ir neporiniais metais kas antrus metus) visÄ Å¡ventinį laikotarpį praleistų su vaiku, t. y.

Å v. Kūčių dienÄ , Å v. Kalėdų 1-Ä jÄ dienÄ , Å v. Kalėdų 2-Ä jÄ dienÄ , Å v. Velykų 1-Ä jÄ ir 2-Ä jÄ dienas. IeÅ¡kovė su Å¡iuo praÅ¡ymu sutiko, todėl teismas tenkina šį atsakovo praÅ¡ymÄ . 101. Å alys nesutarė dėl vaiko gimtadienio Å¡ventimo: ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė norÄ vaiko gimtadienį Å¡vęsti kartu su atsakovu, o atsakovas su tuo nesutiko. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys minėtu klausimu nesutaria, o santykiai tarp Å¡alių konfliktiÅ¡ki, Å¡alių vaiko interesus, teismas nustato, kad Å¡alių sÅ«nus gimimo dienÄ pirmÄ pusę dienos Å¡venčia su motina, o antrÄ pusę dienos su tėvu; atsakovas grÄ Å¾ina sÅ«nų į namus, ar kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ iki 20 val.

KonkrečiÄ bendravimo tvarkÄ (laikÄ , vietÄ , sÅ«naus paėmimÄ ir grÄ Å¾inimÄ ) Å¡alys suderina likus ne mažiau nei savaitei iki numatytos bendravimo dienos. 102. Atsakovas neprieÅ¡taravo dėl ieÅ¡kovės siÅ«lomos bendravimo tvarkos 5.5-5.6 punktų, todėl teismas Å¡iuos punktus įskaito į nustatytinÄ bendravimo tvarkÄ . 103. Å alys nenumatė vaiko bendravimo su atsakovu darbo dienomis. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė dirba keliuose darbuose, o atsakovas nori bendrauti su vaiku, todėl teismo vertinimu, nustatytinas vaiko bendravimo su atsakovu grafikas darbo dienomis.

Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nelaiko bendravimo su vaiku vaiko nuvežimo ar parvežimo į/iÅ¡ ugdymo įstaigų, bÅ«relių ir kitų veiklų. Tačiau teismas pažymi, kad tėvai turi ne tik teisę bendrauti su vaiku laisvu laiku, tačiau ir prievoles, nuvežti vaikÄ Ä¯ gydymo, mokymo įstaigas, bÅ«relius ir kt. PrieÅ¡ingu, atveju, visa vaiko vežiojimo naÅ¡ta bÅ«tų perkelta ieÅ¡kovei. Atsižvelgiant į tai, teismas nustato, kad atsakovas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas sÅ«nų 16.30 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos su ieÅ¡kove iÅ¡ anksto aptartos vietos, ir parveždamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ ar kitÄ su ieÅ¡kove iÅ¡ anksto aptartÄ vietÄ , ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 19.30 val.

Å iuo laikotarpiu atsakovas turi užtikrinti vaiko dalyvavimÄ popamokinėje veikloje, jeigu tokia bÅ«tu. 104. Teismo vertinimu, nustatyta bendravimo tvarka užtikrins atsakovo teisę bendrauti bei stiprinti ryšį su vaiku. Dėl turto padalijimo, kompensacijos priteisimo ir turto pagerinimo 105. Teismas, panaikindamas santuokos apskaitos įraÅ¡Ä , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis).

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo bÅ«das natÅ«ra yra prioritetinis, nes labiausiai atitinka savininko interesus, o turto priteisimas vienam iÅ¡ sutuoktinių, kitam priteisiant kompensacijÄ , taikytinas tuomet, kai negalimas turto padalijimas natÅ«ra. 106. Pagal CK 3.119 straipsnį, santuokos apskaitos įraÅ¡om panaikinimo bylose dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtÄ pasibaigia tik panaikinant santuokos apskaitos įraÅ¡Ä ir padalijus šį turtÄ teismo sprendimu, dėl to dalijamo sutuoktinių turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galioja teismo sprendimo dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo ir turto padalijimo priėmimo metu. 107.

IÅ¡ valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro ir VÄ® „Regitra“ duomenų nustatyta, kad Å¡alys turi įgiję asmeninio nekilnojamojo turto (Registrų Nr. 43/3789; 44/229082; 44/229326; 61/4015; 97/10552; 1/4796), transporto priemones C. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dėl kurio pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe nėra pareikÅ¡ta reikalavimų ir kuris tarp Å¡alių nedalijamas bei lieka jų asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnis). 108.

Å alys 2018 m. liepos 25 d. sudarė Vedybų sutartį, notarinio Reg. Nr. 3-5767, kurios 3.1. – 3.3. punktuose nustatė, kad asmeninio iki santuokos sudarymo įgyto turto ir prievolių teisinis režimas nesikeičia; turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe; turtas ir prievolės, įgytos po povedybinės sutarties sudarymo lieka kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninė nuosavybė ir asmeninės prievolės. 109. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Å¡alys santuokoje, iki 2018 m. liepos 25 d.

Vedybų sutarties sudarymo, atsakovo vardu, įgijo motociklÄ T. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini); bendrosios jungtinės nuosavybės teise, 2015 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1717 pagrindu, įgijo 7/852 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilo ginčas dėl turto teisinio režimo nustatymo ir turto vertės. 110. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti, kad motociklas T. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 7/852 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 2 750 Eur kompensacijÄ už jam tenkančiÄ bendro nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį.

Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad M. T. Tiger 2016 m. rugsėjo 7 d. įgytas už šeimos lėšas – 950 Eur, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad motociklas pirktas už 4 500 Eur, o šiuo metu jo vertė – 2 500 Eur. Nepaisant to, kad atsakovė neturėjo motociklo vairavimo teisių, ji kartu su sutuoktiniu vykdavo motociklu į bendras iškylas. Ieškovė manė, kad už šeimos lėšas pirktas motociklas tenkins šeimos poreikius turiningai leisti laisvalaikį. Kol šeimos santykiai buvo geri, šalys dažnai vykdavo pas atsakovo tėvus į (duomenys neskelbtini), kur šalia tėvų namų, atsakovas įrenginėjo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius statinius.

IeÅ¡kovė norėjo, kad Å¡eima turėtų antrÄ bÅ«stÄ , kur praleistų savaitgalius, laisvalaikį. Norėjo, kad Å¡eima įsigytų Å¡eimos lėšomis dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bÅ«tino pastatų eksploatavimui. Atsakovas bankiniais mokėjimais pervesdavo pinigus savo tėvui, kuris nupirko žemės sklypo dalį. Todėl Å¡is turtas laikytinas bendra jungtine Å¡alių nuosavybe ir dalintinas. IeÅ¡kovė nedetalizavo žemės sklypo vertės, nurodė atsakovui tenkančiÄ bendro turto dalį – 5 500 Eur. 111.

Atsakovas praÅ¡o pripažinti minėtÄ turtÄ asmenine atsakovo nuosavybe. Nurodė, kad 7/895 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Ji buvo įgyta 2015 m. rugpjūčio 12 d. notarinės sutarties pagrindu atsakovo tėvams (T. V. ir J. V.) sudarant pirkimo pardavimo sutartį su O. M.. Atsakovo tėvas įgijo nuosavybės teisę į 97/895 dalis žemės sklypo. Atsakovas 2015 m. rugpjūčio 12 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1717 įgijo į 7/895 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė neketino įgyti bendrojon jungtinėn nuosavybėn žemės sklypo, tai matyti iÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo. Atsakovo tėvas (J. V.) atstovavo atsakovÄ sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Motociklas „Trumph tiger“ laikytinas atsakovo asmenine nuosavybe, kadangi ieÅ¡kovė neturi teisės vairuoti motociklo; atsakovas motociklÄ Ä¯sigijo iÅ¡ savo asmeninių lėšų už 950 Eur, pats vykdė prievolę drausti Å¡iÄ transporto priemonę, įregistravo savo vardu, pirkimo-pardavimo sutartį sudarė savo vardu.

Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo. IeÅ¡kovė susitarimÄ dėl kompensacijos įrodinėja niekada neįsigaliojusia sutartimi dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių bei mediacijos metu gautais duomenimis. Minėtas turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, nedalintina panaikinant santuokos apskaitos įraÅ¡Ä , o kompensacija ieÅ¡kovei už šį turtÄ nėra mokėtina. Net ir laikant, kad minėtas turtas yra bendra jungtinė nuosavybė, kompensacijos dydis negalėtų bÅ«ti 5 500 Eur, kadangi:

žemės sklypo dalis buvo įsigyta už 868,86 Eur (434,43 Eur ieÅ¡kovės dalis); motociklas buvo įsigytas už 950 Eur (ieÅ¡kovės dalis 475 Eur), todėl bendra kompensacijos suma ieÅ¡kovei bÅ«tų 909,43 Eur. 2 750 Eur atsakovo pervesti ieÅ¡kovei buvo ieÅ¡kovės nepagrįstas praturtėjimas. 112. IÅ¡ 2015 m. rugpjūčio 12 d. Pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio Reg. Nr. 1717, nustatyta, kad pardavėja O. M. pardavė ginčo žemės sklypÄ atsakovui ir jo tėvui J. V., bendrojon jungtinėn nuosavybėn už 868,86 Eur.

Kitų duomenų apie Å¡io turto vertę byloje nėra. Atsakovas 2014 m. balandžio 30 d. įgaliojimu įgaliojo savo tėvÄ , J. V., naudoti ir valdyti jam priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartis atsakovo tėvo buvo sudaryta atstovaujant atsakovÄ minėto įgaliojimo pagrindu. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas siuntė pinigus savo tėvui dėl minėto žemės sklypo pirkimo, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Liudytojas J. V. teismo posėdyje teigė, kad už sklypÄ sumokėjo savo lėšomis, tačiau iÅ¡ ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo matyti, kad Å¡ioje sutartyje atsakovo tėvas ginčo žemės sklypo dalį įgijo sÅ«naus ir sÅ«naus sutuoktinės vardu.

Pažymėtina, kad turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, Å¡alims sudarius santuokÄ ir dar nesudarius povedybinės sutarties. Pagal Povedybinės sutarties nuostatas, VÄ® Registrų centro duomenis, ginčo žemės sklypo dalis laikytina bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintina santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo byloje (CK 3.88 straipsnis). 113. Pažymėtina, ir tai, kad Å¡alys teismo patvirtintoje santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių sutartyje jau buvo aptarę piniginės kompensacijos dydį už atsakovui tenkančiÄ bendro turto dalį – 5 500 Eur ir atsakovas iÅ¡mokėjo atsakovei pusę Å¡ios sumos (2 750 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas priteisia atsakovui 7/895 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Įrodyta turto vertė yra 868,86 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina ½ šios sumos dydžio kompensacija – 434,43 Eur. 114. Byloje pateikti įrodymai – 2016 m. rugsėjo 7 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta motociklo T. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina buvo 950 Eur. Daugiau įrodymų apie motociklo vertę byloje nėra.

Teismas neturi duomenų apie motociklo nusidėvėjimÄ , rinkos kainÄ sprendimo priėmimo metu, kitų duomenų, kurie pagrįstų, jog motociklo vertė didesnė, todėl sprendžia, kad minėto motociklo vertė yra 950 Eur. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas šį turtÄ Ä¯sigijo iÅ¡ asmeninių lėšų, t. y. santaupų, gulėjusių seife. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡iuo motociklu naudojosi abu sutuoktiniai, ieÅ¡kovė turėjo Å¡almÄ . Byloje nustatyta, kad motociklas įgytas po santuokos sudarymo, prieÅ¡ 2018 m. liepos 25 d.

Vedybų sutarties sudarymÄ â€“ 2016 m. rugsėjo 7 d., todėl Å¡is turtas laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tarp Å¡alių nekilo ginčas, kad Å¡i transporto priemonė po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo priteistina atsakovui, todėl teismas priteisia motociklÄ T. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui, o ieÅ¡kovei ½ dalį motociklo vertės kompensacijÄ â€“ 475 Eur. 115. Atsižvelgiant į tai, motociklas T. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 950 Eur vertės, 7/895 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 868,86 Eur vertės, po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo priteisiami natÅ«ra atsakovui.

Ieškovei priteisiama ½ nurodyto turto vertės kompensacija pinigais – 909,43 Eur (1 818,86 Eur / 2). Taigi ši ieškovės ieškinio dalis tenkinama iš dalies, o ši atsakovo priešieškinio dalis atmestina. 116. Ieškovė prašė nustatyti, kad ieškovės iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise įsigyta ir atsakovo namuose sumontuota rekuperacinės sistemos įranga VR 400 DCV/B R 400 m3/h, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė iki santuokos su atsakovu sudarymo asmeninės nuosavybės teise įsigijo (nupirko) rekuperatoriaus sistemÄ VR 400 DCV/B R 400 m3/h (5 721,44 Lt (1 657,04 Eur)), kuri buvo sumontuota atsakovo namuose. IeÅ¡kovė praÅ¡o teisingos piniginės kompensacijos už jos lėšomis pagerintÄ atsakovo gyvenamÄ jį namÄ . 117. Atsakovas prašė nustatyti, kad atsakovo iki santuokos sudarymo įgytas turtas – namas, esantis G. S. (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė. Namo rekuperacinė sistema priklauso pagrindiniam daiktui – namui, kuris yra atsakovo asmeninė nuosavybė, todėl ir rekuperacinė sistema yra atsakovo asmeninė nuosavybė.

IeÅ¡kovė su savo sÅ«numi D. D. apsigyveno pas atsakovÄ nuo 2013 m. ir gyveno panaudos teise. 2013 m. rugsėjo 18 d. rekuperacinė sistema buvo pirkta ieÅ¡kovės iniciatyva, dar iki santuokos su atsakovu sudarymo, siekiant atsilyginti atsakovui už tai, kad jis priėmė jÄ kartu su D. D., todėl turėjo pareigÄ iÅ¡laikyti ir saugoti daiktÄ . Be to, Å¡alys povedybinėje sutartyje nenustatė, kad Å¡is turtas turėtų bÅ«ti bendrÄ ja jungtine nuosavybe ar už jį turėtų bÅ«ti kompensuojama. Be to, tarp Å¡alių nėra galiojančio susitarimo dėl rekuperacinės sistemos. 118.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta namo panaudos sutartis, nėra duomenų, kad rekuperacinė sistema buvo pirkta, siekiant atsiskaityti su atsakovu, dėl leidimo ieÅ¡kovei ir jos sÅ«nui gyventi atsakovo name. Byloje pateikti įrodymai – 2013 m. rugsėjo 19 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovė už namo rekuperacinę sistemÄ sumokėjo 5 721,44 Lt (1 657,04 Eur). 119. Pagal kasacinio teismo praktikÄ tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, jam gali bÅ«ti kompensuojama už daikto pagerinimus.

Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo bÅ«das reiÅ¡kia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkÅ«rimÄ ir neleidžia vienam iÅ¡ jų nepagrįstai praturtėti kito sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015). 120. Minėta, kad ieÅ¡kovė sumokėjo už atsakovo gyvenamajame name rekuperacinės sistemos įrengimÄ .

Atsakovas nurodė, kad jis galbÅ«t grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei jos sumokėtus 1 657,04 Eur, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad ieÅ¡kovė savo asmeninėmis lėšomis pagerino atsakovo asmeninę nuosavybę – namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įrengdama name rekuperacinę sistemÄ . 121. Atsakovas teigė, kad rekuperacinė sistema yra integrali namo dalis ir yra neatsiejama nuo pagrindinio turto, kuris priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, todėl ir rekuperacinė sistema yra asmeninė atsakovo nuosavybė.

Prašė nustatyti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Teismas konstatuoja, kad atsakovo namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo nuosavybė, nes įgytas iki santuokos su ieÅ¡kove, asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nustatyti, kad namas yra asmeninė atsakovo nuosavybė teismo sprendimu, nes ginčo dėl Å¡io turto byloje nėra, ieÅ¡kovė nepraÅ¡o namo įtraukti į dalintino turtom balansÄ , todėl asmeninės nuosavybės statuso nustatymas teismo sprendimu bÅ«tų perteklinis, pakartojantis faktÄ ir neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų.

Atsižvelgiant į tai, teismas Å¡io atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo netenkina. 122. Teismas sutinka su atsakovu, kad rekuperacinė sistema yra integrali namo dalis. Teismo vertinimu, Å¡ios sistemos iÅ¡montavimas bÅ«tų neproporcingas, neekonomiÅ¡kas ir galimai sumažintų turto vertę. Å ios sistemos įgijimas ir sumontavimas buvo atliktas ieÅ¡kovės lėšomis ir laikytinas atsakovo asmeninės nuosavybės turimo turto pagerinimu, už kurį ieÅ¡kovė turi teisę gauti piniginę kompensacijÄ . 123.

IeÅ¡kovė prašė nustatyti, kad rekuperacinės sistemos įranga VR 400 DCV/B R 400 m3/h, po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui. Teismas pažymi, kad rekuperacinė sistema buvo įgyta iki santuokos sudarymo, todėl nėra Å¡alių bendroji jungtinė nuosavybė ir netrauktina į bendro dalintino turto balansÄ . Todėl Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas netenkinamas. Kaip minėta, ieÅ¡kovė turi teisę į atsakovo asmeninės nuosavybės pagerinimÄ .

IeÅ¡kovė už rekuperacinę sistemÄ sumokėjo 1 657,04 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 1 657,04 Eur už atsakovo asmeninės nuosavybės – namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimÄ . Dėl turtinės žalos priteisimo 124. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 6 710,27 Eur turtinę žalÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė skolinga atsakovui už jo patirtas ir ieÅ¡kovės dirbtinai sukeltas iÅ¡laidas teisinei pagalbai – 6 710,27 Eur.

Atsakovo patirtos iÅ¡laidos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4396-1102/2020 negalėjo bÅ«ti atlygintos, nes ginčas buvo perduotas teisminei mediacijai, kuri pasibaigė santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių sutarties pasiraÅ¡ymu. 2 750 Eur atsakovo buvo pervesti pagal santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių sutartį, kuri niekada neįgijo teisinės galios, todėl turi bÅ«ti atsakovui grÄ Å¾inti. IeÅ¡kovė, inicijavusi apeliacinės instancijos teismo procesÄ , sukėlė atsakovui iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms, kurių nebÅ«tų reikėję patirti atsakovui, jeigu apeliacinis procesas nebÅ«tų inicijuotas.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmos instancijos teismo sprendimÄ patvirtinusį santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių sutartį, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos liko neatlygintos. Taigi jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų bendradarbiavusi, neteikusi apeliacinio skundo ir neinicijavusi mediacijos procesų, atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos bÅ«tų buvusios gerokai mažesnės. IeÅ¡kovė nesÄ Å¾iningai sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

IeÅ¡kovė, pirmosios mediacijos proceso metu, pasirašė santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių sutartį, tačiau teismui jÄ patvirtinus pateikė apeliacinį skundÄ , kurį grindė niekuo nesusijusiomis aplinkybėmis, kėlė prieÅ¡ tai nekeltus reikalavimus, apeliaciniame skunde keitė ieÅ¡kinio dalykÄ ir (arba) pagrindÄ , prašė skirti ekspertizę, spręsti 3 000 Eur grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei klausimÄ , susijusį su vedybų sutarties sudarymu, grÄ Å¾inti 700 Eur skolÄ už vaiko auklės paslaugas, 4 800 Eur iÅ¡laikymo vaikui įsiskolinimÄ , grÄ Å¾inti bylÄ Ä¯ pirmos instancijos teismÄ .

Toks elgesys akivaizdžiai nesÄ Å¾iningas, nes ieÅ¡kovė jau buvo susitarusi su atsakovu dėl bylos baigties ir taikos sutarties sÄ lygų. IeÅ¡kovė antrÄ jÄ mediacijÄ inicijavo pati, tačiau jos metu nebuvo sÄ Å¾ininga, nesilaikė esminio mediacijos principo (konfidencialumo). IeÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai pasitraukė iÅ¡ mediacijos, kuriÄ pati inicijavo. Tokie veiksmai nukreipti į nepagrįstos didesnės materialinės naudos iÅ¡ atsakovo gavimÄ . 125. IeÅ¡kovė nesutiko su Å¡iuo reikalavimu ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad atsakovo patirti nuostoliai teisinėms paslaugoms apmokėti dėl teismo procesų ir mediacijos procesų kilo ne dėl ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo, o dėl Å¡alių nesugebėjimo rasti kompromiso ginčuose. Apeliacinis teismas nesutiko su atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ pareikÅ¡tais kaltinimais dėl ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningo naudojimosi ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis apeliaciniame procese. IÅ¡ atsakovo argumentų nėra aiÅ¡ku, kokiÄ konkrečiÄ mediacijos paslaptį ar neatskleistinÄ informacijÄ apie civilinio ginčo mediacijÄ ieÅ¡kovė atskleidė.

IeÅ¡kovė savo teismams teiktuose dokumentuose nekomentuoja mediacijos proceso eigos ir jos metu skelbtos (sužinotos) konfidencialios informacijos, kuri nebÅ«tų žinoma pirmos ir apeliacinės instancijų teismams. Å alių taikos sutartis ir jos sÄ lygos buvo apraÅ¡inėjamos teismų procesiniuose dokumentuose. IeÅ¡kovės iÅ¡silavinimas negalėjo įtakoti teisinio ginčo baigties. 126. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl Å¡alių santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iÅ¡kelta civilinė byla Nr. e2-4396-1102/2020.

Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi Å¡alių ginčas perduotas nagrinėti teisminėje mediacijoje, kuri pasibaigė 2020 m. liepos 9 d. perėjus į ypatingÄ jÄ teisenÄ , pateikiant teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių, kuri patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimu. 2020 m. rugpjūčio 13 d. ieÅ¡kovė teismui pateikė apeliacinį skundÄ . Vilniaus apygardos teisme Å¡io skundo pagrindu buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-14-614/2021.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartimi ginčas buvo antrÄ kartÄ perduotas teisminei mediacijai, kuri pasibaigė 2020 m. gruodžio 7 d. ieÅ¡kovei pasitraukus iÅ¡ mediacijos. 2021 m. sausio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimÄ dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo bendru sutikimu ir perdavė klausimÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. 2021 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-6265-1090/2021 paliko pareiÅ¡kimÄ nenagrinėtÄ ir bylÄ nutraukė, nes per 6 mėnesių terminÄ Å¡alys nesudarė naujos santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių sutarties. 2021 m. rugpjūčio 31 d.

– 2021 m. rugsėjo 27 d. ginčas buvo trečiÄ kartÄ nagrinėjamas mediacijoje, tačiau mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties ir ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo, nagrinėjamu Å¡ioje civilinėje byloje. Atsakovas nurodo, kad patyrė 3 960,27 Eur iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ minėtuose teismo procesuose ir mediacijose. Be to, patyrė 2 750 Eur nuostolius, kuriuos atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovei pagal sutartį dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių, kuri patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimu, kuris neįsiteisėjo.

Atsakovas šiuos pinigus – 6 710,27 Eur (1 028,50 Eur + 278,30 Eur + 2 750 Eur + 939,26 Eur + 695,75 Eur + 1 018,46 Eur) laiko nepagrįstu praturtėjimu. 127. Teismo vertinimu, abi šalys patyrė išlaidas teisinei pagalbai dėl pradėtų santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisminių procesų. Šalims susitarus taikiai dėl ginčo išsprendimo bylinėjimosi išlaidos būtų buvusios minimalios. Tačiau šiuo atveju susiklostė situacija, kai abi šalys konfliktavo ir iki galo nesusitarė dėl ginčo sprendimo būdo.

Dėl šios priežasties, abiem šalims kilo išlaidos teisinei pagalbai bei kitos išlaidos teisminiuose ginčuose. 128. Minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-14-614/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutikimu buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad apeliantė nesutiko su sutarties 4.1 punktu, kuriuo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, teigdama, kad nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia vaiko teises.

Taip pat nurodo, kad sutartyje nėra iÅ¡spręsti tam tikri finansiniai klausimai (dėl įmonės steigimui paskolintų 3000 Eur grÄ Å¾inimo, dėl 700 Eur skolos už vaiko auklės paslaugas ir kt.). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų teismui pateikta sutartis dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių neatitinka tikrosios sutarties pasiraÅ¡ymo metu iÅ¡reikÅ¡tos abiejų pareiÅ¡kėjų valios, todėl negali bÅ«ti laikoma tinkamai sudaryta.

Taigi Vilniaus apygardos teismas panaikino teismo sprendimÄ vadovaudamasis Å¡alių vaiko interesais ir aplinkybe, kad neatitiko abiejų Å¡alių valia. 129. Nustatyta, kad Å¡alys santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių sutarties 4.1. punkte nustatė: „tiek tėvas J. V., tiek motina V. V. bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi D. V. po 3 savaites, kurių metu D. V. gyvena su vienu iÅ¡ tėvų (tėvų ar motina) pastarojo namuose“. Å is bendravimo tvarkos punktas pradėtas taikyti nuo 2020 m. liepos 13 d., tėvui paimant sÅ«nų pas save ir, atitinkamai, grÄ Å¾inant jį motinai po trijų savaičių 2020 m. rugpjūčio 3 d. (sutarties 4.2. punktas).

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alims nepavyko geranoriÅ¡kai susitarti dėl Å¡alių vaiko sveikatos iÅ¡tyrimo; atsakovas garsiai knarkia, o vaikas dėl to negali iÅ¡simiegoti. Taigi apeliacinis skundas buvo pateiktas praėjus beveik mėnesiui laiko po teismo sprendimo priėmimo dienos, pastebėjus vaiko su atsakovu nustatytos bendravimo tvarkos neigiamas pasekmes. Å ios bylos duomenimis, vaikui kenkia ilgi gyvenimo pas vienÄ iÅ¡ tėvų laikotarpiai, pvz. kas tris savaites. Dėl Å¡ios priežasties teismas nenustatė bendravimo tvarkos, pagal kuriÄ vaikas gyventų su vienu tėvu ilgus laikotarpius.

Taigi, pritaikius naujÄ bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ vaikas su atsakovu bendrauja nepertraukiamai 3 savaites, ieÅ¡kovei negalėjo bÅ«ti žinoma, kad vaikui tarpusavio nuolaidų bÅ«du sudaryta bendravimo tvarka bus visiÅ¡kai netinkama. Be to, minėta, kad Å¡alims nepavyko teismui patvirtinus santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo sutartį susitarti dėl vaiko sveikatos iÅ¡tyrimo, kas paskatino ieÅ¡kovę imtis priemonių keisti nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir teikti apeliacinį skundÄ . Todėl teismas nesutinka su atsakovu, kad ieÅ¡kovės elgesys pateikus apeliacinį skundÄ dėl minėtų aplinkybių buvo akivaizdžiai nesÄ Å¾iningas ir nepagrįstas bei netikėtas.

Tesimo vertinimu, negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė tyčia, fiktyviai sutiko su santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo sutarties sÄ lygomis, kad po to galėtų teikti apeliacinį skundÄ dėl sprendimo panaikinimo tik tam, kad atsakovas patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidas. 130. Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieÅ¡kovė nesilaikė esminio mediacijos principo (konfidencialumo). Atsakovas nenurodė, kokiÄ konkrečiÄ mediacijos paslaptį ar neatskleistinÄ informacijÄ apie ginčo mediacijÄ ieÅ¡kovė atskleidė. 131.

Jeigu ginčo Å¡alys nesusitarė kitaip, ginčo Å¡alys, mediatoriai ir mediacijos paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visÄ civilinio ginčo mediacijos ir su ja susijusiÄ informacijÄ , iÅ¡skyrus informacijÄ , kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti mediacijos metu sudarytÄ taikos sutartį, ir informacijÄ , kurios neatskleidimas prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajam interesui (ypač kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti keliÄ Å¾alos fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsiradimui) (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). 132.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose, kuriuos teikė šioje byloje, nurodė tik aplinkybes ir įrodymus, kurie buvo išviešinti ir pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui ir Vilniaus apygardos teismui. Atsakovo minėta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių buvo teismo patvirtinta sprendimu ir nagrinėta Vilniaus apygardos teismo, todėl ieškovė neatskleidė jokios informacijos, kurio nebūtų žinoma ar prieinama teismui informacinėje teisų sistemoje „Liteko“.

IeÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose nepasisako dėl mediacijos proceso eigos ir jos metu sužinotos konfidencialios informacijos, kuri nebÅ«tų žinoma pirmos ir apeliacinės instancijų teismams. Dalį sutarties dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių nuostatų cituoja atsakovas savo procesiniuose dokumentuose, minėtÄ sutartį vertino ir dėl jos nuostatų pasisakė apeliacinės instancijos teismas, kuriÄ pačios Å¡alys teikė teismui, todėl teismas laiko nepagrįstais atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis atskleisdama teisinės mediacijos metu gautÄ informacijÄ . 133.

Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė turi aukÅ¡tÄ jį buhalterinį iÅ¡silavinimÄ , yra įmonės vadovė, todėl turėjo suvokti, kad jos elgesys neatitinka objektyvaus protingo asmens elgesio standarto, teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga. IÅ¡silavinimo įgijimas neužkerta kelio konfliktų iÅ¡sivystymui, teisinio ginčo atsiradimui ir vystymuisi bei nelemia nesutikimo su tam tikromis santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių sÄ lygomis. 134. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė inicijavo antrÄ jÄ mediacijÄ , tačiau vėliau iÅ¡ jos vienaÅ¡aliÅ¡kai pasitraukė, negali savaime reikÅ¡ti, kad ieÅ¡kovė yra nesÄ Å¾ininga, nes abi Å¡alys turi teisę bet kuriuo metu pasitraukti iÅ¡ mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 15 straipsnio 5 dalis).

Tai gali įvykti, jeigu Å¡alis nemato jokių taikaus susitarimo perspektyvų. Tai nepriklauso nuo fakto, kuri Å¡alis inicijavo mediacijÄ . 135. IeÅ¡kovė Vilniaus apygardos teismui grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo turėjo procesinę teisę reikÅ¡ti naujus reikalavimus ir derėtis su atsakovu dėl kitų sutarties sÄ lygų. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties, t. y. sutarties sÄ lygų pakeitimo pagal Å¡alių vaiko interesus, Vilniaus apygardos teismas panaikino pirmos instancijos sprendimÄ ir grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Todėl atsakovo argumentas, kad ieÅ¡kovė negalėjo reikÅ¡ti naujų reikalavimų, yra nepagrįstas. 136. Atsižvelgiant į tai, teismas netenkina atsakovo reikalavimo dalies priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 3 960,27 Eur turtinę žalÄ , susidariusiÄ už teisinės pagalbos atsakovui teikimÄ . 137. Minėta, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4396-1102/2020 patvirtintÄ Å¡alių santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo sutartį (15.1 punktÄ ), atsakovas iki 2020 m. liepos 10 d. sumoka ieÅ¡kovei 2 750 Eur piniginės kompensacijos dalį bankiniu pavedimu.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas 2 750 Eur bankiniu pavedimu sumokėjo ieÅ¡kovei. Atsakovas Å¡ias iÅ¡laidas laiko nepagrįstu praturtėjimu, nes santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo sutartis, kartu su visu pirmos instancijos teismo sprendimu, buvo panaikinta. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė grÄ Å¾ino atsakovui minėtus pinigus. 138. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4396-1102/2020, kuriuo patvirtinta Å¡alių santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių sutartis, buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-14-614/2021, ieÅ¡kovė negrÄ Å¾ino minėtų pinigų atsakovui, teismas priteisia atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 750 Eur.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo 139. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi Å¡ioje byloje pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones: nustatė nepilnamečio vaiko D. V. laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove; nustatė laikinÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ . Å ios laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 140. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). 141. IeÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu sumokėjo 275 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai). Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė patyrė 3 068,40 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Taigi ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 3 343,40 Eur (275 Eur + 3 068,40 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. 142. Atsakovas, kreipdamasis į teismÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu sumokėjo 280 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai). Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas patyrė 3 548,33 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti. Taigi atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė viso 3 828,33 Eur (280 Eur + 3 548,33 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. 143.

Šalių santuokos apskaitos įrašas panaikintas dėl abiejų šalių kaltės, o tai reiškia, kad šis ieškovės ieškinio dalies reikalavimas tenkintas 100 proc.; ieškovės reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinti 100 proc.; ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintas 66 proc.; turtiniai reikalavimai tenkinti 90 proc. (reikalavimas dėl rekuperacinės sistemos priteisimo atsakovui netenkintas).

Taigi vidutiniškai tenkinta 93 proc. ieškovės reikalavimų. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 3 109,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 343,40 Eur x 93 proc.) (CPK 88, 93, 98 straipsniai). 144. Atsakovo reikalavimas dėl šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintas 41 proc.; reikalavimai dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo atmesti (0 proc.), todėl teismas laiko, jog atsakovo reikalavimai tenkinti 24 proc.

Todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 918,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (3 828,33 Eur x 24 proc.) (CPK 93, 98 straipsniai). 145. Už reikalavimus priteisti iÅ¡laikymÄ ir (ar) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnamečiam vaikui ieÅ¡kovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos valstybei iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 146. Pažymėtina, kad atsakovo reikalavimas dėl iÅ¡laikymo vaikui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisimo netenkintas.

IeÅ¡kovės reikalavimai dėl iÅ¡laikymo vaikui ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinti 100 proc. 147. Už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo mokėtinas 116,10 Eur žyminis mokestis (430 Eur x 12 mėn. = 5 160 Eur x 3 proc. = 154,80 Eur x 75 proc. (ieÅ¡kinys pateiktas elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis) = 116,10 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 100 proc. ieÅ¡kinio reikalavimo dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, valstybei iÅ¡ atsakovo priteistina 100 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo – 116,10 Eur. 148.

Už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 40,50 Eur žyminis mokestis (1 800 Eur x 3 proc. = 54 Eur x 75 proc. (ieÅ¡kinys pateiktas elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis) = 40,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 100 proc. ieÅ¡kinio reikalavimo dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, valstybei iÅ¡ atsakovo priteistina 100 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo – 40,50 Eur. 149.

Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo priteistina viso 156,60 Eur žyminio mokesčio (116,10 Eur + 40,50 Eur). 150. Nagrinėjamoje byloje nesusidarė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Panaikinti ieškovės V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), dėl abiejų šalių kaltės. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei V.

J. palikti pavardę – „J“, o atsakovui J. V. palikti pavardę „V“. N. V. J. ir J. V. nepilnamečio vaiko D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove V. J.. Priteisti iÅ¡ atsakovo J. V. nepilnamečiam vaikui D. V. iÅ¡laikymÄ , mokamÄ po 430 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo 2021 m. lapkričio 2 d. iki vaiko pilnametystės. IÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Vaikui priteisto iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovę V. J.. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai. Priteisti iÅ¡ atsakovo J. V. ieÅ¡kovės V. J. naudai iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui D. V. 1 800 Eur įsiskolinimÄ , nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. įskaitytinai. Nustatyti, kad vaikui D. V. dėl objektyvių priežasčių negalint lankyti ugdymo įstaigos, o ieÅ¡kovei V. J. bei atsakovui J. V. Å¡iuo laikotarpiu negalint prižiÅ«rėti vaiko, atsakovas ieÅ¡kovei per 5 d. atlygina pusė patirtų auklės iÅ¡laidų, pagal ieÅ¡kovės pateiktus mokėjimų įrodymus.

Nustatyti tokiÄ atsakovo J. V. (toliau – motina) su nepilnamečiu vaiku D. V. (toliau – vaikas) bendravimo tvarkÄ :

1) Tėvas (atsakovas) bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas sÅ«nų 16.30 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos su ieÅ¡kove iÅ¡ anksto aptartos vietos, ir parveždamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ ar kitÄ su ieÅ¡kove iÅ¡ anksto aptartÄ vietÄ , ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 19.30 val. Å iuo laikotarpiu atsakovas turi užtikrinti vaiko dalyvavaimÄ popamokinėje veikloje, jeigu tokia bÅ«tų.

2) Tėvas bendrauja su sÅ«numi nepertraukiamai kas antrÄ savaitgalį, paimdamas sÅ«nų penktadienį nuo 16.30 val. iÅ¡ jo gyvenamosios ar kitos, su motina iÅ¡ anksto aptartos, vietos, ir parvežant sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ ar kitÄ , su motina iÅ¡ anksto aptartÄ vietÄ , ne vėliau kaip iki atitinkamo sekmadienio 19.30 val.

3) Tėvas bendrauja su sÅ«numi tėvo kasmetinių atostogų metu nepertraukiamai ne mažiau nei 14 kalendorinių dienų. Tėvas apie numatomas kasmetines atostogas, kurias praleis su sÅ«numi, turi informuoti motinÄ (ieÅ¡kovę) ne vėliau kaip prieÅ¡ 30 dienų iki jų pradžios, tam, jog abiejų tėvų numatomos atostogos su sÅ«numi nesutaptų bei bÅ«tų tinkamai suplanuotas sÅ«naus užimtumas sÅ«naus atostogų metu.

4) Tėvas bendrauja su sÅ«numi visų sÅ«naus mokyklinių atostogų pusę atostogų laiko. Apie numatomas kitas atostogas, kurias praleis su sÅ«numi, turi informuoti motinÄ ne vėliau kaip 30 dienų iki jų pradžios.

5) Kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę bendrauti su sÅ«numi savo gimimo dienos metu, atitinkamai – tėvas per Tėvo, motina – per Motinos dienÄ . Didžiųjų Å¡venčių metu (Å v. Kūčios, Å v. Kalėdos, Å v. Velykos) kiekvienas iÅ¡ tėvų bendrauja su vaiku visas Å¡ventinės dienas (per Å v. Kūčias, Å v. Kalėdų 1-2 dienas; Å v. Velykų 1-2 dienas). Poriniais metais Å v. Kalėdas vaikas Å¡venčia su motina, neporiniais su tėvu. Poriniais metais Å v. Velykas vaikas Å¡venčia su tėvu, neporiniais su tėvu.

6) SÅ«naus gimimo dienÄ pirmÄ pusę dienos Å¡venčia motina, o antrÄ pusę dienos – tėvas, grÄ Å¾indamas sÅ«nų į namus, ar kitÄ sutartÄ vietÄ iki 20 val. KonkrečiÄ bendravimo tvarkÄ (laikÄ , vietÄ , sÅ«naus paėmimÄ ir grÄ Å¾inimÄ ) Å¡alys suderina likus ne mažiau nei savaitei iki numatytos bendravimo dienos.

7) Tėvas, atsižvelgdamas į normalų vaiko dienos režimÄ , susitinka ir bendrauja su sÅ«numi kitomis darbo dienomis ar kitais savaitgaliais praneÅ¡damas ir suderindamas su motina planuojamo susitikimo valandas prieÅ¡ dvi dienas.

8) Visus su bendravimo su sÅ«numi susijusius klausimus tėvas ir motina derina SMS žinutėmis, telefonu arba kita elektronine forma. Po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ : A. J. V. asmeninėn nuosavybėn priteisti: Transporto priemonę T. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (950 Eur vertės); 7/852 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (868,86 Eur vertės). Priteisti ieÅ¡kovei V. J. iÅ¡ atsakovo J. V. 909,43 Eur kompensacijÄ už atsakovui tenkantį turtÄ natÅ«ra.

Priteisti ieÅ¡kovei V. J. iÅ¡ atsakovo J. V. 1 657,04 Eur už atsakovo asmeninės nuosavybės – namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimÄ . Priteisti atsakovui J. V. iÅ¡ ieÅ¡kovės V. J. 2 750 Eur turtinės žalos. I. V. J. iÅ¡ atsakovo J. V. priteisti 3 109,36 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. A. J. V. iÅ¡ ieÅ¡kovės V. J. priteisti 918,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitų ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalių netenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo J. V. į valstybės biudžetÄ 156,60 Eur žyminio mokesčio, sumokant Å¡iÄ sumÄ Ä¯ Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ Swedbank, AB;

įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitÄ pateikti teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-355778-984/2021 (Å¡iuo metu Nr. e2-2341-984/2022) pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti santuokÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ir valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonei „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Asta Katinienė