2018-10-25 Nr. AB-19331-3-61-3-02373-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. J. ir asociacijos Regionų plėtros forumo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. ir asociacijos Regionų plėtros forumo skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, valstybės įmonei Turto bankui dėl akto panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2018-10-25 Nr. AB-19331-3-61-3-02373-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjų R. J. ir asociacijos Regionų plėtros forumo skundas (toliau – ir pareiškėjai), kuriuo pareiškėjai prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 4-614 ir viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir LVPA) pažeidimo tyrimo išvadą, kaip minėto įsakymo sudedamąją dalį.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-717-438/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02373-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. spalio 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. J. ir asociacijos Regionų plėtros forumo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. ir asociacijos Regionų plėtros forumo skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, valstybės įmonei Turto bankui dėl akto panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjų R. J. ir asociacijos Regionų plėtros forumo skundas (toliau – ir pareiškėjai), kuriuo pareiškėjai prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 4-614 ir viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir LVPA) pažeidimo tyrimo išvadą, kaip minėto įsakymo sudedamąją dalį.
Pareiškėjų skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, todėl teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartimi nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. rugpjūčio 9 d. gautas pareiškėjų patikslintas prašymas, kuriame jie prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 4-614 (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėjų skundas neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, todėl teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.
Pareiškėjai 2018 m. rugpjūčio 30 d. teismui pateikė prašymą dėl skundo trūkumų pašalinimo, kuriame nurodė, kad Įsakymą gavo tik 2018 m. birželio 15 d., kuris buvo įteiktas tik kaip ieškinio, kurį Vilniaus apygardos teisme pareiškė valstybės įmonė Turto bankas, priedas. Skundą pareiškėjai padavė nepraleisdami ABTĮ nustatyto termino skundui paduoti, skaičiuojant nuo Įsakymo įteikimo dienos. Jeigu teismas spręstų, kad skundo padavimo terminas yra praleistas, pareiškėjai pakartotinai prašė terminą atnaujinti prašyme nurodytų argumentų pagrindu.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjų R. J. ir asociacijos Regionų plėtros forumo skundą.
Teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad teisme 2018 m. rugpjūčio 1 d. gautas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos raštas, kuriame nurodoma, jog Įsakymas asociacijai Regionų plėtros forumui buvo išsiųstas 2017 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (19.2-52 E)-3-5308. Minėtą aplinkybę patvirtina Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pateikti dokumentai, t. y. duomenų siuntimo elektroninė pažyma, kurioje užfiksuota, kad Įsakymas pareiškėjui asociacijai Regionų plėtros forumui buvo išsiųstas 2017 m. gruodžio 15 d. 14 val. 22 min. elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Elektroninis dokumentas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2017 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. (19.2-52 E)-3-5308, prie kurio buvo pridėtas skundžiamas Įsakymas, laikomas pareiškėjui asociacijai Regionų plėtros forumui įteiktu nuo jo išsiuntimo elektroninių ryšių priemonėmis momento.
Teismas, įvertinęs duomenis, susijusius su Įsakymo įteikimu, nutarė, kad pareiškėjai praleido terminą skundui pateikti.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai prašyme dėl termino atnaujinimo nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujinamas. Teismas taip pat nurodė, kad iš pareiškėjų pateiktos 2011 m. gruodžio 16 d. projekto finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP2-2.2-ŪM-01-K-01-016 turinio matyti, kad projektą įsipareigojo įgyvendinti Regionų plėtros forumas, R. J. nebuvo sutarties šalis, todėl Įsakymas R. J. atskirai neturėjo būti siunčiamas. Tačiau, būtent R. J., pasirašiusio sutartį kaip asociacijos Regionų plėtros forumas prezidento, elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas ginčo Įsakymas. Teismo teigimu, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų teismui pagrindą vertinti, kad asociacijai Regionų plėtros forumui elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išsiuntus elektroninį dokumentą – Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2017 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. (19.2-52 E)-3-5308, prie kurio buvo pridėtas skundžiamas Įsakymas, ji su minėtais siunčiamais duomenimis nesusipažino, ar neturėjo galimybės susipažinti. Teismas vertino, kad pareiškėjų veiksmai (neveikimas) lėmė tai, kad skundas paduotas praleidus terminą skundui pateikti. Pareiškėjų elgesys šiuo atveju neatitiko rūpestingumo standarto. Pareiškėjų prašyme atnaujinti praleistą skundo teismui pateikimo terminą nurodytos priežastys negali būti pripažįstamos objektyviomis, t. y. negali būti laikomos kliūtimi teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais apskųsti ginčijamą administracinį aktą, todėl pareiškėjų prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkintas. Esant šioms aplinkybėms, teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
III. Pareiškėjai R. J. ir asociacija Regionų plėtros forumas atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjai nurodo, kad 2018 m. liepos 16 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą. Teismas netinkamai nustatė ginčijamo Įsakymo įteikimo pareiškėjams momentą, nukrypo nuo naujausios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, aiškinančios, terminų skundui pateikti skaičiavimą, kai ginčijamas sprendimas buvo siunčiamas tik elektroniniu paštu ir nėra jokių kitų duomenų, galinčių patvirtinti jo įteikimą, netinkamai vertino atsakovo pateiktų duomenų apie Įsakymo išsiuntimą reikšmę, visiškai neatsižvelgdamas į pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatos suponuoja tai, kad termino pradžios momentas siejamas su individualaus administracinio teisės akto įteikimo, bet ne išsiuntimo diena. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Išvadą dėl termino praleidimo teismas iš esmės grindė tik atsakovo pateiktais duomenimis apie ginčijamo Įsakymo išsiuntimą elektroniniu paštu.
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija pateikė tik vidinę ministerijos darbuotojų ataskaitą, tačiau pačių elektroninių laiškų kopijų nepridėjo (tad informacija teiktoje ataskaitoje nėra patvirtinta). Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos jokių duomenų, galinčių patvirtinti Įsakymo įteikimo faktą bent vienam iš pareiškėjų, nepateikė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal 2011 m. gruodžio 16 d. projekto „Vilniaus regiono verslininkystės proceso aktyvinimas per asocijuotų struktūrų veiklą“ projekto kodas Nr. VP2-2.2-ŪM-01-K-01-016, finansavimo ir administravimo sutarties (toliau – ir Sutartis), bendrųjų sąlygų dalies „Pranešimai ir kitos sąlygos“ 16.2 punktą šalys susitarė, kad šalių vienas kitam siunčiami pranešimai turi būti rašytiniai.
Jeigu Sutartyje nenumatyta kitaip, šalių vienas kitam siunčiami pranešimai turi būti siunčiami oficialiu raštu paštu, per DMS, jeigu įdiegtos tokios galimybės, faksu arba įteikiami asmeniškai Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytais šalių adresais. Sutartyje nėra aptartų nuostatų, kurios nustatytų specialiąją sprendimų dėl Sutarties pažeidimų siuntimo tvarką elektroniniu paštu. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija net neginčijo, jog Įsakymo paštu nei Regionų plėtros forumo buveinės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), nei Sutartyje nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), nesiuntė.
Tai tik dar kartą patvirtina, Įsakymas nebuvo siųstas Sutartyje aptarta tvarka ir kontaktiniais duomenimis, todėl visiškai nėra jokio pagrindo Įsakymo išsiuntimo elektroniniu paštu momentą prilyginti Įsakymo įteikimui. Bet kuriuo atveju Įsakymas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nurodytu ir savavališkai pasirinktu siuntimo būdu gautas nebuvo.
Pareiškėjai pažymi, kad laiškai iš adresato (duomenys neskelbtini) grįžta neįteikti, todėl atsakovas galėjo matyti, jog laiškas nepasiekė adresato. Teismas šiuo atveju nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartyje Nr. eAS-56-575/2018 suformuota praktika, kurioje teismas analogiškoje situacijoje konstatavo, kad sprendimo išsiuntimas elektroniniu paštu savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas šiuos sprendimus gavo. Pareiškėjai procesiniuose dokumentuose ne kartą nurodė, kad Įsakymą, kaip ieškinio priedą, gavo kartu su kitais procesiniais dokumentais, siųstais iš Vilniaus apygardos teismo, 2018 m. birželio 15 d. įteiktais registruotu laišku pareiškėjo R. J. gyvenamosios vietos adresu, ir laikydamiesi ABTĮ nustatytų terminų su skundu kreipėsi į teismą, o atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių paneigti šiuos pareiškėjų teiginius bei pagrįsti, kad Įsakymą pareiškėjai gavo anksčiau. Pareiškėjai iki 2018 m. birželio 15 d. nežinodami apie priimtą Įsakymą ir jo turinio, neturėjo jokių objektyvių galimybių kreiptis į teismą dėl savo teisių pažeidimo, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog terminas skundui pateikti yra praleistas.
R. J. niekada nėra davęs sutikimo ir/ar išreiškęs pageidavimo gauti kokius nors dokumentus elektroniniu paštu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Be to, įvertinus atsakovo nurodytą aplinkybę, kad Įsakymas elektroniniu paštu buvo išsiųstas „adoc“ formatu ir pareiškėjo R. J. amžių, akivaizdu, jog net ir gavęs elektroniniu paštu galbūt siųstą dokumentą „adoc“ formatu, pareiškėjas neturėtų pakankamai įgūdžių susipažinti su jo turiniu. Teismas konstatuodamas, kad R. J. praleido terminą skundui pateikti, be visų kitų aplinkybių neįvertino ir to, jog R. J. reikalavimą reiškia kaip savarankiškas pareiškėjas (fizinis asmuo), kuris apie skundžiamo akto sukeliamas pasekmes sau asmeniškai objektyviai galėjo sužinoti daug vėliau nei skundžiamo akto išsiuntimas, net jei minimas el. laiškas ir būtų gautas tada, kada jį nurodo siuntusi ministerija. Neatsižvelgiant į tai, kada buvo priimti skundžiami aktai, tik gavęs Vilniaus apygardos teismo procesinius dokumentus R. J. turėjo vertinti skundžiamus aktus kaip asmeniškai sukeliančius jam teises ir pasekmes ir spręsti dėl jų skundimo ABTĮ nustatyta tvarka. Skundžiamas aktas tapo „skirtu“ ir R. J., kai to paties įsakymo pagrindu valstybės įmonė Turto bankas pareiškė ieškinį asmeniškai atsakovui R. J., apie kurį R. J. ir buvo informuotas 2017 m. birželio 15 d. įteikiant procesinius dokumentus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria pareiškėjų R. J. ir asociacijos Regionų plėtros forumo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą netenkintas ir pareiškėjų skundą atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 4-614 gavo 2018 m. birželio 15 d., todėl nepagrįsta teismo išvada, jog terminas skundui paduoti yra praleistas. Pareiškėjų teigimu, atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad ginčijamą Įsakymą pareiškėjai gavo anksčiau. Pareiškėjų nuomone, nėra jokio pagrindo Įsakymo išsiuntimo elektroniniu paštu momentą prilyginti Įsakymo įteikimui, juolab, kad Įsakymas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nurodytu ir savavališkai pasirinktu siuntimo būdu gautas nebuvo.
Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžia, jog teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.). ABTĮ aiškiai ir konkrečiai įvardina skundo padavimo teismui terminus bei reglamentuoja skundo padavimo teismui termino eigos pradžios ir pabaigos momentą.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 65 straipsnio 3 dalį, mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną. Pagal ABTĮ 65 straipsnio 4 dalį, tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, atsakydama į pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 25 d. raštą „Dėl dokumentų pateikimo“, teismui 2018 m. rugpjūčio 1 d. pateikė dokumentus, įrodančius ginčijamo Įsakymo išsiuntimą pareiškėjui, t. y. kad Įsakymas asociacijai Regionų plėtros forumui buvo išsiųstas 2017 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (19.2-52 E)-3-5308 2017 m. gruodžio 15 d. 14 val. 22 min. elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad elektroninis dokumentas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2017 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. (19.2-52 E)-3-5308, prie kurio buvo pridėtas skundžiamas Įsakymas, laikomas pareiškėjui asociacijai Regionų plėtros forumui įteiktu nuo jo išsiuntimo elektroninių ryšių priemonėmis momento. Teismas, įvertinęs duomenis, susijusius su Įsakymo įteikimu, nutarė, kad pareiškėjai praleido terminą skundui pateikti.
Pareiškėjai tvirtina, kad jie nurodytais elektroninio pašto adresais minėto Įsakymo negavo. Teisėjų kolegija tikrinamu atveju sutinka su pareiškėjų teiginiais, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog ginčijamą Įsakymą pareiškėjai gavo anksčiau nei 2018 m. birželio 15 d. Tuo metu minėto Įsakymo išsiuntimas pareiškėjams elektroniniu paštu savaime nepatvirtina, kad pareiškėjai šį Įsakymą gavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, neabejotinai paneigiančių pareiškėjų teiginį, jog jie negavo elektroniniu paštu jiems siųsto Įsakymo, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti pareiškėjų paaiškinimais, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 4-614 pareiškėjai gavo tik 2018 m. birželio 15 d.
Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai apie ginčijamą Įsakymą teigia sužinoję tik 2018 m. birželio 15 d., o skundą teismui padavė 2018 m. liepos 16 d., vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pagal byloje esančius duomenis darytina išvada, kad šiuo atveju ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti nebuvo praleistas (ABTĮ 65 str. 4 d.). Teisėjų kolegija nenustatė, jog pareiškėjai būtų piktnaudžiavę teise paduoti skundą, ar kad žinodami apie priimtą Įsakymą sąmoningai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis, buvo nesąžiningi, nepakankamai rūpestingi ar atidūs.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinama. Kadangi būtina įvertinti, ar pareiškėjų skundas atitinka kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus, panaikinus minėtą teismo nutartį, pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų R. J. ir asociacijos Regionų plėtros forumo atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų R. J. ir asociacijos Regionų plėtros forumo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Veslava Ruskan
Ramutė Ruškytė