d4dcf4e5-662b-4266-bed5-e3e8c2815beb · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1205-777/2017                  Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14512-2016-3                    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.4; (S)                  3.1.7.6; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.4.1.10;                   2.4.2.9.1; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 3.2.4.11 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 17 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. V. ieÅ¡kinį atsakovei A. V. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmėIeÅ¡kovas teismui pateikė ieÅ¡kinį, juo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1 167,92 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad remiantis Å¡alių susitarimu dėl komunalinių mokesčių mokėjimo tvarkos, atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovui mokėti už Å¡ildymÄ dujomis 70 procentų nuo bendros mokėjimo už dujas sÄ skaitos, tačiau šį susitarimÄ Ä¯vykdė tik iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovas už gamtines dujas per laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2016-10-17 sumokėjo 3 893,05 Eur, todėl atsakovei tenkanti sumokėti už gamtines dujas suma yra lygi 2 725,14 Eur, tai sudaro 70 procentų bendro sunaudoto dujų kiekio.

Atsakovė yra sumokėjusi tik 1 557,22 Eur, todėl yra skolinga                1167,92 Eur. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-04 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 272,55 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka CPK             441 straipsnio pagrindu, nes ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė viena Å¡alių nepraÅ¡o nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas                        2012-06-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino ieÅ¡kovo ir atsakovės praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo bendru pareiÅ¡kimu ir patvirtino jų 2012-04-12 santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

Å ia sutartimi Å¡alys susitarė, kad atsakovei atitenka 1/3 dalis Å¡alims priklausančios dalies pastato – gyvenamojo namo, kiemo statinių ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovui atitenka 2/3 dalys pastato – gyvenamojo namo, kiemo statinių ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.1 p. Å¡alys susitarė, kad atsakovė atlygina ieÅ¡kovui 40 proc. sumos, ieÅ¡kovo sumokėtos už dujas. Sutarties 4.2 p. Å¡alys susitarė, kad atsakovė atlygina ieÅ¡kovui ½ dalį mokesčių, ieÅ¡kovo sumokėtų už dujas, vandenį, elektros energijÄ ir Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ .

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡alių sutarimu po santuokos nutraukimo atsakovei atiteko mažesnė turto dalis nei ieÅ¡kovui. Å alių sutarties 4.2 p. nuostata, jog atsakovė turi atlyginti ieÅ¡kovui ½ dalį mokesčių, ieÅ¡kovų sumokėtų už dujas, prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams, nes atsakovė turėdama mažesnę namo dalį nei ieÅ¡kovas, nesinaudodama dujine virykle, neproporcingai turėtų apmokėti 70 procentų namo dujų iÅ¡laidų dalį.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad ieÅ¡kovas daugiau nei 4 metus nereiÅ¡kė pretenzijų dėl mokamos 40 procentų iÅ¡laidų už dujas dalies, kuriÄ atsakovė mokėjo visÄ ieÅ¡kovo nurodytÄ laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2016-10-17. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundÄ , juo prašė: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, nors nė viena Å¡alis tokio praÅ¡ymo nebuvo pareiÅ¡kusi.

Pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės apeliantui duoti paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, pažeidė Å¡alių žodiÅ¡kumo bei teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam principus.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie neatitinka faktinės pastato (namo) naudojimo tvarkos. Å iuo metu atsakovė naudojasi ne tik 1/3 dalimi, kuri nurodyta Å¡alių susitarime, bet ir apie 60 kv. metrų dydžio atskiromis patalpomis, kurios yra įrengtos namo palėpėje ir teisinės registracijos neturi, todėl ta namo dalis nėra matoma Nekilnojamojo turto kadastro iÅ¡raÅ¡e.Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo prašė: palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ ; priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė nurodė, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jos pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, pažeidė jo teises.

LR CPK 441 str. reglamentuoja ginčų dėl nedidelių sumų (iki 1 500 Eur) priteisimo nagrinėjimo ypatumus. Minėto straipsnio 2 dalis suteikia teisę teismui pačiam nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylÄ .                          2012-02-27 nutartimi teismas nutarė bylÄ skirti nagrinėti teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismo sprendimas bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka buvo teisėtas ir aiÅ¡kiai Å¡alims iÅ¡ anksto nurodytas.

Teismas tinkamai informavo Å¡alis apie bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka ir galimybę Å¡alims iÅ¡reikÅ¡ti nesutikimÄ bei bylÄ nagrinėti žodine tvarka. Apeliantas, atstovaujamas advokato, turėjo beveik 3 savaites nesutikdamas su teismo paskirtu raÅ¡ytiniu procesu, pateikti teismui praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo.Atsakovė nurodė, kad apeliantas neteisingai nurodo faktines bylos aplinkybes, kad atsakovė naudojasi ne tik 1/3 dalimi, kuri nurodyta Å¡alių susitarime, bet ir apie 60 kv. metrų dydžio atskiromis patalpomis, kurios yra įrengtos namo palėpėje ir teisinės registracijos neturi.

Nurodė ir tai, kad apeliantas naudojasi visu antru aukÅ¡tu, kurio plotas yra didesnis kaip                 80 kv. m, o atsakovė naudojasi tik pastoge, kurios plotas yra gerokai mažesnis. Atsakovės naudojamos patalpos yra pastogė, kurios stogas turi Å¡laitÄ , jos plotas pradedamas skaičiuoti ne nuo sienų, bet nuo tų vietų, kur stogo Å¡laitas yra 1,5 m aukščio nuo grindų. Neįrengtų pastogių (palėpių) plotas į pastato bendrÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas.

Neįregistravus atsakovės naudojamos namo palėpės Nekilnojamojo turto registre dėl ieÅ¡kovo neveikimo, palėpė nėra įregistruotas objektas, todėl jos plotas į bendrÄ plotÄ neįeina ir pateikti tikslius palėpės matmenis nėra galimybės.Atsakovė nurodė, kad Å¡alys įvertinusios tai, kad atsakovė antru aukÅ¡tu nesinaudoja, juo naudojasi tik apeliantas, skirstydamos pareigÄ mokėti komunalinius mokesčius ir mokesčius už dujas atsižvelgė į realiai Å¡alių naudojamÄ plotÄ ir susitarimÄ , kad apeliantui nuosavybės teise atitenka 2/3 dalys, o atsakovei – 1/3 dalis viso nekilnojamojo turto.

Tikrasis šalių susitarimas buvo toks, kad apeliantui atitenka visas II pastato aukštas – daugiau kaip               80 kv. m ploto, o atsakovei atitenka palėpė, kurios plotas apie 40 kv. m. 2012-04-12 šalių susitarime nurodyta nuostata, kad apeliantui atitenka 2/3 dalys, o atsakovei 1/3 dalis viso nekilnojamojo turto, nurodyta todėl, kad palėpė susitarimo pasirašymo metu (ir šiuo metu) nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir nedalytina. Įregistravus palėpę Nekilnojamojo turto registre atsakovei priklausytų tik palėpė, o apeliantui visas antras aukštas.

Todėl nėra logiÅ¡ka ir pagrįsta atsakovei mokėti 70 proc. visų mokesčių už dujas, kai apeliantui tiek pagal susitarimÄ , tiek faktiÅ¡kai priklauso didesnės patalpos. Atsakovė nurodė, kad skirtingai nei apeliantas atsakovė nesinaudoja dujine virykle, todėl                     70 proc. mokesčių už dujas mokėjimas bÅ«tų neproporcingas suvartotinų dujų kiekiui.Atsakovė nurodė, kad mokesčių už gamtines dujas dydis priklauso nuo Å¡ildymo prietaisų (radiatorių) skaičiaus.

Visose atsakovės naudojamose patalpose – palėpėje – radiatoriai turi tik 22 sekcijas. Tuo tarpu apelianto virtuvėje yra analogiÅ¡kas radiatorių skaičius. Apelianto patalpose esantis didesnis kiekis radiatorių suponuoja faktÄ , jog apeliantas iÅ¡naudoja daugiau dujų nei atsakovė. Todėl apeliantui turi tekti didesnė dalis mokesčių už dujas.Atsakovė nurodė, kad visÄ laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2016-10-17 pervesdavo apeliantui jai tenkančiÄ iÅ¡laidų už suteiktas komunalines paslaugas dalį – 40 procentų ieÅ¡kovo sumokėtos sumos už dujas, apeliantas su tuo sutiko ir iki ieÅ¡kinio pateikimo pretenzijų nereiÅ¡kė.

Å alių sutarties vykdymo praktika patvirtina Å¡alių susitarimÄ â€“ atsakovės įsipareigojimÄ sumokėti 40 proc. apelianto sumokėtų mokesčių už dujas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .Apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo fotonuotraukas su paaiÅ¡kinimais, patalpų planus.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismui sprendžiant bylÄ kilo klausimai dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu, todėl apeliacinės instancijos teismui teikia papildomus įrodymus. Nurodė ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas negali riboti naujų įrodymų pateikimo, nes teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Atsakovė nurodė, kad visi apelianto teikiami nauji įrodymai galėjo bÅ«ti pateikiami pirmosios instancijos teismui, todėl jie turėtų bÅ«ti nepriimti.

Nurodė ir tai, kad apelianto teikiami įrodymai turėtų bÅ«ti nepriimami dėl to, kad yra surinkti neteisėtais bÅ«dais. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡alių nurodytas aplinkybes dėl naujų įrodymų, konstatuoja, kad apelianto su skundu teikiami nauji įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl atsisakytina juos priimti (LR CPK 314 str.). Dėl kitų Å¡alių argumentų, susijusių su naujais įrodymais, teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, nors nė viena Å¡alis tokio praÅ¡ymo nebuvo pareiÅ¡kusi.

Pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės apeliantui duoti paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, pažeidė Å¡alių žodiÅ¡kumo bei teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam principus. Å ie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė LR CPK 441 str. nuostatas, reglamentuojančias ginčų dėl nedidelių sumų (iki 1 500 Eur) priteisimo nagrinėjimo ypatumus, ir procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, tai pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė ir atsakovė.Kasacinio teismo sutarčių aiÅ¡kinimo ir jų nuostatų taikymo praktika yra gausi ir pakankamai iÅ¡plėtota.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu (CK 6.193 straipsnio                       1 dalis). Be to, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiÅ¡kinant sutartį taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; kt.). Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktÄ ; 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 17 punktÄ ; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015; kt.).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Å¡alių susitarimÄ dėl dujų apmokėjimo tvarkos, Å¡alių susitarimo vykdymo praktikÄ , byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių susitarimu atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovui mokėti už Å¡ildymÄ dujomis 40 (o ne 70) procentų nuo bendros apmokėjimo už dujas sÄ skaitos (LR CPK 178, 185 str.).Dėl kitų Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teistumui ir pagrįstumui.Ä®vertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ Å¡ioje byloje.

Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apelianto nurodytu apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovo turėtos 200 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).RaÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė                517,28 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimÄ .

Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose (2015-03-19 redakcija) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio. Apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ apelianto (ieÅ¡kovei) priteistinas turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (LR CPK 93 str. 1 d.).Teisėjų kolegija nustačiusi tai, kad byloje nėra duomenų apie sumokėtÄ Å¾yminį mokestį už apeliacinį skundÄ , konstatuoja, kad yra pagrindas iÅ¡ apelianto (ieÅ¡kovo) valstybei priteisti                           26 Eur žyminį mokestį (1167,92 Eur (ginčijama suma) x 3 proc. (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.) x 75 proc. (LR CPK 80 str. 7 d.) už apeliacinį skundÄ .Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. V. atsakovei A. V. 517,28 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme.              Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. V. valstybei 26 Eur žyminį mokestį už paduotÄ apeliacinį skundÄ . Teisėjai             ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius              Jolanta Gailevičienė              AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė