d4dbbd9e-85e3-4f2e-ba7f-ee03a4a92a8b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-2637-1053/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32439-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.4; 1.2.4.6.2; (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė GailiÅ«nienė, iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto LeiÅ¡io pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamÄ ja byla, kurioje M.

D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2020-01-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir 138 straipsnio 1 dalį - 1 m. laisvės apribojimo, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., toliau dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo; paskirta Lietuvos Respublikos BK 72(2) straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikusi, teistumas neiÅ¡nykęs. kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : M. D. tyčia nežymiai sutrikdė savo Å¡eimos nario sveikatÄ ir sukėlė jam fizinį skausmÄ , 2020 m. rugpjūčio 13 d., apie 21.45 val., bÅ«dama neblaivi (nustatytas 2.53 promilės girtumas), buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, sukėlė konfliktÄ su sugyventiniu J. S., kurio metu virtuvės indu sudavė tris smÅ«gius nukentėjusiajam į galvÄ , Å¡iais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam J. S. fizinį skausmÄ ir padarė virÅ¡ugalvio žaizdÄ , kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Å iais veiksmais M. D. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamoji M. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino ir parodė, kad ji gyveno kartu su savo sugyventiniu J. S. ir jo motina R. S., pastarajai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ji ir J.S. niekur nedirba, registruoti darbo biržoje, gyvena iÅ¡ nedarbo draudimo iÅ¡mokų, jų trys vaikai Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 13 d. Jono motina R. S. iÅ¡važiavo poilsiauti pas savo sesę, jie namuose buvo dviese.

Ji kartu su savo sugyventiniu vartojo alkoholį, gėrė stiprų alų, buvo pakankamai stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, jautėsi girta. Vakare, apie 21.30 val., ji su J.S. pradėjo pyktis, konfliktas įvyko dėl jo motinos. Ji buvo labai pikta, girta, negalėjo kontroliuoti savo emocijų, todėl konflikto metu nuėjo į virtuvę, pasiėmė pirmÄ pasitaikiusį puodelį ir grįžusi į kambarį tuo puodeliu sudavė J. S. į galvos virÅ¡ugalvį. Sudavė kelis kartus, neatsimena kiek tiksliai, bet galėjo suduoti tris kartus.

Kokiu bÅ«tent puoduku sudavė, ji neatsimena, griebė pirmÄ , stovėjusį ant stalo. J. S. išėjo iÅ¡ namo, tada ji irgi išėjo į kiemÄ parÅ«kyti, ir matė kaip jis stovėdamas už vartų skambina telefonu. Suprato, kad jis iÅ¡kvietė policijÄ , parÅ«kiusi ji nuėjo atgal į namus. Netrukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba, J. S. apžiÅ«rėjo ir iÅ¡važiavo, tada atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir jÄ sulaikė. Ji nenorėjo bÅ«ti sulaikoma, buvo neblaivi, todėl nevykdė policijos pareigÅ«nų nurodymų, jai buvo uždėti antrankiai ir buvo iÅ¡vežta į areÅ¡tinę.

Ji labai gailisi dėl savo elgesio, atsiprašė J. S., jie kaip ir iÅ¡siaiÅ¡kino, jis atleido, tačiau kartu nebegyvena. Rudenį jai yra paskirti kursai dėl smurto artimoje aplinkoje, žada juos iÅ¡klausyti, taip pat žada nustoti vartoti alkoholį (b. l. 58-59). Nukentėjusysis J. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kartu su sugyventine M. D. gyveno jo motinai R. S. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Motina gyvena tame pačiame name, turi darbÄ . Jis ir M.D. nedirba, registruoti darbo biržoje, gyveno iÅ¡ nedarbo iÅ¡mokų.

Jų trys vaikai su jais negyvena, gyvena (duomenys neskelbtini), jų kaip tėvų teisės neapribotos. 2020 m. rugpjūčio 13 d. jo motina R. S. iÅ¡važiavo poilsiauti, namuose liko dviese - jis ir M.D.. Dienos metu jis ir M.D., kartu, vartojo alkoholį, gėrė stiprų alų, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau girtu nesijautė, M.D. buvo girta. Apie 21.30 val. jiems bÅ«nant kambaryje jie su M.D. pradėjo pyktis, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, galimai pykosi dėl jo motinos, neatsimena. Konflikto metu M.D. nuėjusi į virtuvę paėmė kažkokį indÄ , priėjusi prie jo tuo indu sudavė jam tris kartus į galvos pakaušį.

Kai sudavė trečiÄ kartÄ , praskėlė jam galvÄ , pradėjo bėgti kraujas, juto fizinį skausmÄ . Tada jis nuėjo į laukÄ ir stovėdamas prie vartelių iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Netrukus atvažiavo medikai, po apžiÅ«ros pasiÅ«lė jam važiuoti į ligoninę, tačiau jis neturėjo pinigų taksi, kad naktį grįžtų iÅ¡ ligoninės, todėl atsisakė vykti su medikais. Atvykę policijos pareigÅ«nai sulaikė M.D., ji prieÅ¡inosi, todėl jai buvo uždėti antrankiai ir ji buvo sulaikyta.

Jam buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba, iÅ¡plauta žaizda, apvyniota galva, jis daugiau į gydytojus nesikreipė. Jam buvo duota užduotis vykti į Teismo medicinos tarnybÄ kÅ«no tyrimui atlikti, tačiau į tarnybÄ jis nevyko. Nematė kokiu bÅ«tent indu M.D. jam sudavė, tačiau juto, kad keramikiniu puodeliu ar lėkÅ¡tute. M.D. jo motinos bute po įvykio nebegyvena, nežino kur ji bÅ«na, nes jos tėvai į savo namus M.D. nepriima. Jis civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡ (b. l. 9-10, 13-14). Medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėjus greitosios medicinos pagalbos 2020 m. rugpjūčio 13 d. kvietimo J.

S., gim. (duomenys neskelbtini)., kortelę, (kvietimo ID (duomenys neskelbtini)), J. S. nustatyta virÅ¡ugalvio žaizda, kuri padaryta kietu daiktu prieÅ¡ kreipiantis med. pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ . (b. l.

20) Policijos patrulių tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. 21.50 val. apie įvykį pranešė nukentėjęs asmuo J. S., kurio galvoje buvo matyti kraujuojanti žaizda, asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus ir paaiÅ¡kino, kad jam į galvÄ puodeliu ar lėkÅ¡te sudavė sugyventinė M. D.. Pastaroji buvo neblaivi, jai nustatytas 2.58 promilės girtumas, sulaikoma prieÅ¡inosi. Ä®vykio vietoje matyti iÅ¡mėtyti daiktai, stebimi girtavimo pėdsakai (b. l. 4-5, 6-7, 30). Alkotesterių kvitų duomenimis M.

D. 2020 m. rugpjūčio 13 d. 21:51 val. nustatytas 1,90 prom. girtumas, patikrinus pakartotinai 2020 m. rugpjūčio 13 d. 22:10 val. nustatytas 2,53 prom. girtumas (b. l. 31). Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl pakanka bent vieno iÅ¡ jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Artimų giminaičių ar Å¡eimos narių sÄ raÅ¡as įtvirtintas BK 248 straipsnyje. Akivaizdu jog asmenys, gyvenantys kartu, nors ir neįregistravę santuokos, bendrai turintys vaikų yra artimi, todėl kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamoji M. L. kaltę pripažino visiÅ¡kai, nurodė, jog tÄ dienÄ vartojo alkoholį – gana stiprų alų, jautėsi girta, kilus konfliktui nesuvaldė emocijų ir paėmusi pirmÄ pasitaikiusį puodelį iÅ¡ virtuvės trenkė juo kelis kartus sugyventiniui per galvÄ .

Jos parodymus patvirtina nukentėjusiojo J. S. parodymai, taip pat policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų duomenys bei greitosios medicinos pagalbos kortelės duomenys, apie tai, jog kaltinamoji bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, paėmusi iÅ¡ virtuvės pirmÄ po ranka pasitaikiusį indÄ , juo tris kartus trenkė nukentėjusiajam J. S. į galvos sritį, tokiais savo veiksmais padarė žaizdÄ ir sukėlė skausmÄ . Minimi sužalojimai prilyginami nežymiam sveikatos sutrikdymui.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ sprendžia, kad M. D. kaltė įrodyta, jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali bÅ«ti baigiamas priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ . Kaltinamoji M. D. sutinka, kad byla bÅ«tų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi ir jos dydžiu (b. l. 67).

Skirdamas bausmę M. D., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininkės kaltės formÄ ir rūšį – padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, padarytas nusikaltimas prieÅ¡ artimÄ asmenį, veika baigta. Kaltinamosios atsakomybę lengvina aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančia aplinkybe pripažįstamas faktas, jog kaltinamoji nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama neblaivi ir tai turėjo įtakos minėtos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), Å¡iÄ aplinkybę patvirtina alkotesterio kvito duomenys, taip pat jos pačios bei liudytojų parodymai.

Tiriant kaltinamosios asmenybę nustatyta, kad ji teista už tokio pat pobÅ«džio veikas, teistumas neiÅ¡nykęs, bausmė dar neatlikta. Administracine tvarka taip pat bausta kelis kartus, visi jos nusižengimai vienarÅ«Å¡iai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalyje (b. l. 67). M. D. nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, turi tris vaikus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti kaltinamajai skiriant prokuroro siÅ«lomÄ laisvės apribojimo bausmę.

Ä®vertinus tai, kad ji jau teista už analogiÅ¡kas veikas, Å¡iÄ veikÄ padarė dar neatlikusi anksčiau skirtos bausmės, bausmės trukmė nustatytina maksimali. Skiriami bausmės tikslus padėsiantys pasiekti įpareigojimai, iÅ¡skyrus prokuroro siÅ«lomÄ Ä¯pareigojimÄ tam tikru laiku bÅ«ti namuose, nes nusikalstama veika padaryta bÅ«tent namuose vakaro metu, taigi toks įpareigojimas neprisidėtų prie bausmės tikslų siekimo. Kaltinamoji taip pat įpareigojama dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kadangi M. D. prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. M. D. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. 22.10 val. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. 13.05 val. (vienÄ parÄ ) (b. l. 45, 47). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, M. D. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į bausmę, vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant 2 laisvės apribojimo paroms. 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu M.

D. buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 61), naikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, n u s p r e n d ž i a : M. D. pripažinti kalta, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant įsidarbinti arba toliau be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visÄ bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu, M. D. skirti bausmę – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimÄ , įpareigojant įsidarbinti arba toliau be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visÄ bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskirti M.

D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ä® paskirtÄ bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. 22.10 val. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. 13.05 val., (t. y. vienÄ parÄ ), vienÄ laikino sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. M. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti.

Išaiškinti M. D., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) Å¡aukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybÄ . Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybÄ . Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieÅ¡ septynias dienas praneÅ¡ti Å¡iÄ bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamÄ gyvenamosios vietos pakeitimÄ . Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu.

2. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Ugnė GailiÅ«nienė