Legislator Case Law & Legislation
d4d7c64e-216f-4d4d-a178-eeb1c07c4cc9 AI generated

d4d7c64e-216f-4d4d-a178-eeb1c07c4cc9 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Case Number d4d7c64e-216f-4d4d-a178-eeb1c07c4cc9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-07-23 nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. (2 epizodai), 145 str. 1 d. vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p., 6, 7, 8 d. subendrinus paskirtas bausmes pirmiau jas apimant, o po to, iÅ¡ dalies sudedant ir subendrinus bausmes nuteistas laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 1 str. 1, 2 d. paskirtas 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimas sumažintas vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir mokslu, neįgyti, nevartoti, neperduoti kitiems asmenims alkoholinių gėrimų.2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-27 baudžiamuoju įsakymu, pagal 227 str. 4 d. nuteistas 9 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant 1 mėnesio laikotarpiu nuo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo datos užsiregistruoti darbo biržoje arba įsidarbinti ir per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį registruotis Darbo biržoje arba dirbti, bei uždraudžiant per laisvės apribojimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali bÅ«ti vartojami alkoholiniai gėrimai, per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str. paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant 1 mėnesio laikotarpiu nuo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo datos užsiregistruoti darbo biržoje arba įsidarbinti ir per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį registruotis Darbo biržoje arba dirbti, bei uždraudžiant per laisvės apribojimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali bÅ«ti vartojami alkoholiniai gėrimai, per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

d4d7c64e-216f-4d4d-a178-eeb1c07c4cc9 · Vilniaus rajono apylinkės teismas: taip pat pastÅ«mė jį. Taip pat R. buvo paėmęs už rankų ir jÄ papurtė. Jos nemušė, negrasino. R. juos visÄ laikÄ vijo iÅ¡ namų. Konfliktas prasidėjo, dėl to, kad R. pamanė, kad jie nori įsilaužti į namus. Ji pradėjo juos vyti. Jis norėjo su R. pasikalbėti, bet pokalbis neįvyko, tik konfliktas. Kaip sakė, nežinojo net, kad R. bus tame name, ir nebuvo tikslo su jÄ konfliktuoti. Dėl padarytos veikos gailisi. Dabar jie su R. vėl susitaikė, Å¡i grįžo vėl namo pas jį, pretenzijų jam neturi.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1-144-298/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65476-2015-9Procesinio sprendimo kategorija:1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.12.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.; 1.2.4.8.;2.1.10.4; 2.10..1.VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 14 d.Vilnius              Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas KarÅ¡ulis,supaprastinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. M. (V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., SkaidiÅ¡kių k., (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirba su verslo liudijimu, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-07-23 nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. (2 epizodai), 145 str. 1 d. vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p., 6, 7, 8 d. subendrinus paskirtas bausmes pirmiau jas apimant, o po to, iÅ¡ dalies sudedant ir subendrinus bausmes nuteistas laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 1 str. 1, 2 d. paskirtas 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimas sumažintas vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir mokslu, neįgyti, nevartoti, neperduoti kitiems asmenims alkoholinių gėrimų.2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-27 baudžiamuoju įsakymu, pagal 227 str. 4 d. nuteistas 9 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant 1 mėnesio laikotarpiu nuo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo datos užsiregistruoti darbo biržoje arba įsidarbinti ir per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį registruotis Darbo biržoje arba dirbti, bei uždraudžiant per laisvės apribojimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali bÅ«ti vartojami alkoholiniai gėrimai, per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str. paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant 1 mėnesio laikotarpiu nuo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo datos užsiregistruoti darbo biržoje arba įsidarbinti ir per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį registruotis Darbo biržoje arba dirbti, bei uždraudžiant per laisvės apribojimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali bÅ«ti vartojami alkoholiniai gėrimai, per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., n u s t a t ė:

V. M. sukėlė fizinį skausmÄ Å¡eimos nariui, o bÅ«tent jis:2015-11-28, apie 02.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (2,29 promilės), M. J. namuose, esančiuose Vilniaus r., Rukainių sen., (duomenys neskelbtini) k., smurtavo savo sugyventinės R. J. atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto metu stvėręs tampė nukentėjusiÄ jÄ už plaukų, rankomis pastÅ«mė į krÅ«tinę, dėl ko R. J. parklupo, pagriebęs už rankų purtė, tad tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R.

J. fizinį skausmÄ ,t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltu padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino jos padarymo aplinkybes, nuoÅ¡irdžiai gailisi (b. l. 37, 39 - 40, 44 - 45). K. V. M., kai jam buvo praneÅ¡ta apie įtarimÄ kaltu dėl jam pareikÅ¡to įtarimo prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jis dirbo, darbo metu susiskambino su sugyventine R. J., kuri pareiÅ¡kė, kad pavargo su juo gyventi, nori pasilinksminti, nueiti kur nors į klubÄ , atsipalaiduoti nuo namų Å«kio darbų, kuriuos darė jo senelio namuose, kuriuose jie gyveno.

Jis atsakė, kad ji gali važiuoti kur nori. Atvažiavęs namo apie 18.00 val. nerado nei sugyventinės, nei dviejų jų vaikų. Suprato, kad ji iÅ¡važiavo su vaikais pas tėvus. Pabuvęs namuose kažkiek laiko kartu su broliu nuvažiavo jam padėti užpilti pamatus. Grįžo namo apie 23.00 val. Namuose iÅ¡gėrė alaus ir susiskambinęs su draugu sužinojo, kad jis važiuos į Tumosų kaimÄ , paprašė nuvežti. Važiuojant stotelėje pamatė savo sÅ«nėnÄ V. M., kuriam pasiÅ«lė važiuoti kartu ir jis sutiko.

Buvo nupirkęs jaunėliui sÅ«nui sauskelnes ir maistelio, kurį vežė R. J.. Atvažiavęs prie sugyventinės tėvų namų norėjo užeiti, tačiau sugyventinė laikė duris iÅ¡ kitos pusės ir nenorėjo leisti jo į vidų, nes, kai vėliau sužinojo iÅ¡ sugyventinės, namuose vyko iÅ¡gertuvės. Jis stipriau patraukė duris ir R.tuo metu nukrito keliais ant grindų. Kai užėjo į namÄ , pamatė ant stalo alaus butelius ir suprato, kad vyksta iÅ¡gertuvės. Tuo metu buvo sugyventinės kaimynas J., pavardės nežino, kartu su juo į kambarį užėjo ir sÅ«nėnas.

Tarp jo ir J. kilo konfliktas, jiedu susistumdė, kurį jis bandė nutraukti. TÄ patį darė ir R.. Galimai tuo metu kažkas sugriebė R. už rankų ir nuo to galimai liko mėlynės. R. sakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Tarp jo sÅ«nėno ir J. konfliktas baigėsi, netrukus atvykę pareigÅ«nai jį sulaikė (b.1.37).Be to, V. M. parodė, kad pas jį atėjo sÅ«nėnas V. M., jie paėmė alaus, sidro, sėdėjo gėrė. Jie norėjo važiuoti į Vilniaus miestÄ , į eglutės įžiebimÄ .

Vežti turėjo jo draugas Jevgenijus pavardės neprisimena. Jevgenijus atvažiavo pas jį, ir kai jie iÅ¡važiavo iÅ¡ jo namų, Jevgenijus sumanė dar užvažiuoti pas tėvÄ Senasalio k. Kai jie važiavo į Senasalį jis nutarė nuvažiuoti pas savo sugyventinės tėvÄ . Nežinojo, kad R. yra ten, nes ji sakė, kad iÅ¡eina gyventi pas tetÄ , kuri gyvena Vilniaus mieste, jie privažiavo ir pradėjo belstis, Jevgenijus smarkiau patraukė duris ir jos atsidarė. Jie užėjo į vidų. Užėjo jis ir Viktoras, Jevgenijus apsisuko ir nuėjo atgal.

Tada jis pamatė RenatÄ , kuri pradėjo Å¡aukti ir varyti juos iÅ¡ namų. Virtuvėje buvo Renatos tėvas ir kaimynas, jam iÅ¡ matymo pažįstamas vardu Janas. T. J. ir Viktoro prasidėjo žodinis konfliktas, R. tuo metu juos varė iÅ¡ namų, iÅ¡bėgo į laukÄ ir kažkuo tai metė į Jevganijaus automobilį. Jevgenijus apsisuko ir iÅ¡važiavo. Jie grįžo į namus. R. Å¡aukė, jis tada paėmė jÄ už plaukų ir tempė, kai tempė jÄ už plaukų ji parklupo ant vieno kelio.

R. taip pat pastÅ«mė jį. Taip pat R. buvo paėmęs už rankų ir jÄ papurtė. Jos nemušė, negrasino. R. juos visÄ laikÄ vijo iÅ¡ namų. Konfliktas prasidėjo, dėl to, kad R. pamanė, kad jie nori įsilaužti į namus. Ji pradėjo juos vyti. Jis norėjo su R. pasikalbėti, bet pokalbis neįvyko, tik konfliktas. Kaip sakė, nežinojo net, kad R. bus tame name, ir nebuvo tikslo su jÄ konfliktuoti. Dėl padarytos veikos gailisi. Dabar jie su R. vėl susitaikė, Å¡i grįžo vėl namo pas jį, pretenzijų jam neturi.

K. R. nėra dirbusi, negauna motinystės iÅ¡mokos ir Å¡eimÄ turi iÅ¡laikyti jis. Pas juos du mažamečiai vaikai, vienam 4 metai, kitam 6 mėnesiai. PraÅ¡o, esant galimybei, paskirti bausmę nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, sutinka, kad bÅ«tų paskirtas laisvės apribojimas ar vieÅ¡ieji darbai (b. 1. 37, 39 - 40, 44 - 45). Be visiÅ¡ko kaltės pripažinimo, jo kaltė grindžiama Å¡iais duomenimis: - 2015-11-28 pareiÅ¡kimu apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėja R.

J. pageidaujanti praneÅ¡ti apie įvykį parodė, kad 2015-11-28, apie 02.00 val. Vilniaus r., Tumosų k., sugyventinis V. M. gim. 1983 m., apsvaigęs nuo alkoholio namuose konflikto metu tempė jÄ už plaukų, trankė. Apklausos metu R. J. parodė, kad 2015-11-28, apie 02.00 val. pas jÄ Ä¯ namus Vilniaus r., Rukainių sen., Tumosų k., atvažiavo sugyventinis V. M.. Ji su Å¡io gyvena apie 5 metus. 2015-11-27 ji iÅ¡ pastarojo išėjo, kadangi jis smurtavo. Atvažiavęs pas jÄ iÅ¡laužė duris, pradėjo reikalauti, kad atiduotų vaikus ir grįžtų namo.

Jai nesutikus griebė už plaukų, pradėjo tampyti, trankyti į žemę dėl ko patyrė fizinius sužalojimus. ApžiÅ«rėta įvykio vieta, namas esantis Vilniaus r., Rukainių sen., Tumosų k. (b. l. 6 - 10); - nukentėjusiosios R. J. parodymais, kad 2015-11-28 dienÄ ji su vaikais iÅ¡važiavo pas savo tėvÄ Ä¯ Vilniaus r., Rukainių sen., Tumosų k. Vakare atvažiavo pas jÄ sugyventinis V. M. su sÅ«nėnu, kurio ji asmeniÅ¡kai nepažįsta. Atvežė draugas vardu Jevgenijus. Ji buvo namie, gulėjo lovoje, kai atvažiavo jos sugyventinis, jis pradėjo belstis, ji neleido į namus ir jis iÅ¡laužė duris, nes durys yra labai silpnos, namas senas.

T. V. ir jo sÅ«nėnas užėjo į namÄ . Name buvo J. S. ir jos tėvas. Ji paprašė J., kad jis liktų nakvoti pas tėvÄ , nes bijojo, kad jos sugyventinis gali atvažiuoti. Kai sugyventinis atvažiavo Janas ir tėvas jau miegojo. Janas atsikėlė ir įvyko konfliktas tarp J. ir sugyventinio sÅ«nėno. Po to jie išėjo į laukÄ , o ji su Vitalijumi buvo namuose. V. pradėjo reikalauti, kad ji grįžtų namo. Tada jis paėmė ranka jÄ už plaukų ir tempė. Paėmęs už rankos ir stipriai suspaudęs purtė.

MuÅ¡ti jis jos nemušė, kartÄ pastÅ«mė. Po įvykio buvo mėlynės ant rankų nuo Å¡io pirÅ¡tų. Po įvykio pas medikus ir teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Å iuo metu jokių žymių neliko. Mano, kad jos sugyventinis supyko, kad nutarė šį palikti ir išėjo gyventi pas tėvÄ . V. sakė, kad atvažiavo, nes norėjo perduoti vaikui sauskelnes ir miÅ¡inukÄ , bet taip to ir neperdavė. Patikslina, kad kai ji su sugyventiniu kalbėjo, jis jÄ pagriebė už plaukų ir patraukė, po to pastÅ«mė ir ji suklupo ant kelio bei taip pat patyrė skausmÄ .

Vėliau jis jÄ purtė paėmęs už rankų. Grasinimų iÅ¡ sugyventinio nebuvo. Å iuo metu ji grįžo atgal pas sugyventinį, nes vaikas serga ir iÅ¡ čia patogiau susisiekti su gydytojais. Kai vaikas pasveiks, ketina vėl grįžti pas tėvÄ . Ji nenori, kad jos sugyventiniui bÅ«tų paskirta laisvės atėmimo bausmė. Ji neprieÅ¡tarauja, kad Å¡is bendrautų su vaikais ir padėtų juos auginti, bet neketina su juo gyventi dėl patiriamo smurto. Materialinių pretenzijų neturi, ieÅ¡kinio nereikÅ¡, kaip minėjo įvykio metu sužalojimų nepatyrė, tik fizinį skausmÄ ir iÅ¡gÄ stį.

Ä®vykio metu sugyventinis buvo neblaivus (b. 1. 15 - 16); - liudytojo M. (M.) J. parodymais, kad R. J. jo dukra, kuri gyvena pas savo sugyventinį V. M.. Tarp dukros ir sugyventinio dažnai vyksta konfliktai, bet jie vienÄ dienÄ konfliktuoja, kitÄ dienÄ jau pas juos meilė, jie susitaiko, todėl jis nesikiÅ¡a į Å¡ių santykius. 2015-11-28 dukra jam paskambino ir paprašė surasti automobilį, kad kas atvežtų jÄ namo, suprato, kad ji susipyko su sugyventinu. Jis paskambino pažįstamam ir Å¡is atvežė dukrÄ su anÅ«kais pas jį.

Vakare, kai jie jau miegojo atvažiavo dukros sugyventinis V. su savo pusbroliu, kurio jis asmeniÅ¡kai nepažįsta bei dar vienas nepažįstamas vairuotojas. Dukra neįleido sugyventinio namo, laikė duris. Po to V. užėjo ir pradėjo ginčytis, V. paėmęs dukrÄ už rankų jÄ tempė sakydamas, kad ji grįžtų namo. Dukra sakė, kad nevažiuos. Vaikai tuo metu miegojo jo kambaryje. Jis nesikiÅ¡o į Å¡ių barnius. Kartu namuose buvo kaimynas I. S.. Namuose jis nematė, kad V. dukrÄ muÅ¡tų.

Vėliau dukra su Vitalijumi išėjo iÅ¡ namo, ten kalbėjosi. Po to dukra iÅ¡kvietė policijÄ . Kai atvažiavo pareigÅ«nai V. su draugais jau buvo iÅ¡važiavę, dukra nebuvo sumuÅ¡ta, greitosios nekvietė. Ä® namÄ buvo užėjęs V. ir pusbrolis. Jis tik pasikalbėjo su pusbroliu ir išėjo, o po to, kaip sakė, išėjo iÅ¡ namų ir V.. V. negrasino jo dukrai, tik traukė, kad važiuotų namo. V. ir jo pusbrolis buvo iÅ¡gėrę. Å iuo metu dukra susitaikė su savo sugyventiniu ir vėl iÅ¡važiavo gyventi pas jį (b. 1. 20 - 21); - liudytojo I. (I.) S. parodymais, kad 2015-11-28 jis buvo pas M.

J., pas kurį atvažiavo dukra su vaikais. Vakare jis jau miegojo, kaip iÅ¡girdo barnius. Išėjęs į virtuvę pamatė, kad atvažiavo R. J. sugyventinis V., kurį jis pažįsta iÅ¡ matymo ir Å¡is su Renata pykosi. Konfliktas buvo žodinis. Jis nesikiÅ¡o į Å¡ių konfliktÄ , išėjo į laukÄ . Lauke buvo vairuotojas, jam nepažįstamas. Jie du susiginčijo. Vairuotojas, kuris atvežė Vitalijų iÅ¡važiavo, liko Vitalijus ir dar jo giminaitis. R. iÅ¡kvietė policijÄ . Po to R. su sugyventiniu nuėjo į virtuvę ten barėsi, kad muÅ¡tųsi negirdėjo.

Jis su M. buvo kitame kambaryje. Po įvykio Renata nebuvo sumuÅ¡ta. Jis nematė, kad V. jÄ muÅ¡tų, girdėjo kaip Å¡aukė vienas ant kito (b. 1. 23); - liudytojo V. M. (V. M.) parodymais, kad 2015-12-27 vakare nuėjo pas savo dėdę V. M., jie gėrė alkoholio ir iÅ¡karto ketino važiuoti į Vilnių. Pokalbio, kad važiuos pas V. sugyventinę nebuvo. Kol sėdėjo, nebuvo jokio pokalbio apie tai, kad V. sugyventinė išėjo ar, kad važiuos pas jÄ . V. paskambino kažkokiam pažįstamam, jie sėdo į automobilį ir jis užmigo, atsibudo, kai buvo kažkokiame kaime, pasirodo prie V. sugyventinės namo.

J. V. sugyventinės asmeniÅ¡kai nepažįsta, buvo matęs kelis kartus parduotuvėje, kai V. su jÄ apsipirkinėdavo. BÅ«nant prie V. sugyventinės namo, Å¡is pradėjo belstis. Ä® namÄ niekas neįleido, tada V. beldėsi į langus. Atrodo, kad namo virtuvėje degė Å¡viesa. Automobilio vairuotojas nuėjo prie namo durų stipriau patraukė ir durys atsidarė. Tada jie, t. y. jis ir Vitalijus užėjo į vidų. Vairuotojas buvo lauke. Namo virtuvėje buvo kažkoks nepažįstamas vyras, kaip suprato vėliau kaimynas.

IÅ¡ kambario išėjo V. sugyventinės tėvas ir pati sugyventinė. V. nuėjo į kambarį, o iÅ¡bėgusi iÅ¡ ten sugyventinė iÅ¡bėgo į laukÄ , kažkokiu pagaliu pradėjo daužyti automobilį ir V. draugas iÅ¡važiavo. Jis tuo metu buvo virtuvėje, tarp jo ir to kaimyno prasidėjo žodinis konfliktas, jie pastÅ«mė vienas kitÄ . V. liepė jiems nurimti ir jie nusiramino. V. sugyventinės tėvas išėjo iÅ¡ namo rÅ«kyti. Atėjusi iÅ¡ lauko V. sugyventinė ir V. nuėjo į kambarį ir ten pradėjo bartis.

Jis negirdėjo, kad V. grasintų sugyventinei. Jie kažkÄ ten barėsi dėl tarpusavio santykių ir buvo kalbama apie vaikus, bet kÄ bÅ«tent sakė, neįsidėmėjo, nes jie tiesiog Å¡aukė. Jis nežino, kada V.sugyventinė iÅ¡kvietė policijÄ . Po to V., jis, kaimynas ir V. sugyventinė buvo virtuvėje, jos tėvas nuėjo į kambarį. Tėvas nesikiÅ¡o į konfliktÄ . Moteris pasakė, kai buvo virtuvėje, kad jie iÅ¡eitų iÅ¡ namo, kad ji iÅ¡kvietė policijÄ , V. vis prašė jos, kad pasikalbėtų, ji sakė, kad nenori, liepė eiti iÅ¡ namo.

Nematė, kad V.bÅ«tų stvėręs jÄ už plaukų ar, kad ji bÅ«tų parklupusi. Taip pat nematė, kad Vitalijus jÄ muÅ¡tų, ant tos moters nematė sužalojimų ar kraujo. Kai atvažiavo pareigÅ«nai, pasikalbėjo su sugyventinę, ji parašė pareiÅ¡kimÄ , Vitalijų iÅ¡viežė policijÄ , o jis pėsčiomis nuėjo namo (b. 1. 25). IÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui – sugyventinei R.

J. ir tuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jos pavojingumo laipsnį, kad nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), kad smurtaujama buvo prieÅ¡ savo Å¡eimos narį sukeliant fizinį skausmÄ , į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad jis dirba, anksčiau teistas 2 kartus, 13 kartų baustas administracine tvarka, į tai, kad yra po vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybę, bei tai, kad jis neprieÅ¡tarauja, jog procesas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl jam skirtina prokuroro pareiÅ¡kime siÅ«lomos rūšies ir dydžio bausmė.

BaudžiamÄ jÄ bylÄ užbaigiant teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina trečdaliu (BK 641 str.).Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.Ä® bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2015-11-28 iki 2015-11-29.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., 421 str., n u s p r e n d ė: V. M. (V. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir skirti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.Vadovaujantis BK 641 str. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. b p. p. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2015-11-28 iki 2015-11-29 (1 para) ir paskutinį mėnesį viešųjų darbų bausmę sutrumpinti 6 valandų, kai viena areÅ¡to para prilyginama Å¡eÅ¡ioms viešųjų darbų valandoms.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. M. palikti galioti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, o jam įsiteisėjus - panaikinti.IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo Å¡io dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (Å¡velnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas. Teisėjas                                                                                     Vaclavas Karšulis