d4d7332d-0381-4e91-9052-cccf6b1986f2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-7160-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-01056-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė:1.

PareiÅ¡kėjas D. B. su skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už tai, kad nuo 2013 m. kovo mėnesio iki 2013 m. birželio mėnesio buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.2. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose, kuriose buvo 4 asmenys.

Asmenų laikymas tokiomis sÄ lygomis prilygsta kankinimui, o tai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio nuostatoms. PareiÅ¡kėjas buvo baudžiamas kankinant, buvo pažeista jo garbė ir orumas. LukiÅ¡kių TI-K kamerose Å¡alta, drėgna, tamsu, trÅ«ksta oro. Vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto, nei yra nustatyta teisės aktuose. Kamerų plotas apytiksliai buvo 7-8 m2, kameroje buvo stalas, gultai bei sanitarinis mazgas.

PareiÅ¡kėjas kameroje turėjo nuolat gulėti arba sėdėti, negalėjo judėti ar sportuoti, be to, turėjo atlikinėti gamtinius reikalus visų akivaizdoje. Gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, o tai pakenkė pareiÅ¡kėjo akims, taip pat rÅ«kantys asmenys buvo laikomi su nerÅ«kančiais.Asmeninės apžiÅ«ros LukiÅ¡kių TI-K atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, suimtas asmuo, esant žemai temperatÅ«rai, verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes.Dėl Å¡ių neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs neturtinę žalÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, emocinius sukrėtimus, pažeminimÄ , pareiÅ¡kėjui prasidėjo depresija.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės remdamasis skunde iÅ¡dėstytais motyvais prašė jo skundÄ tenkinti.3.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 12–16) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų tvarkymÄ ir valymÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Taip pat iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui.

Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. LukiÅ¡kių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).

Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Tualetas nuo likusios kameros ploto turi būti atskirtas sienele, kuri turi būti ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad dalis pareiškėjo nurodyto kalinimo laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.Teismask o n s t a t u o j a:PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.1.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 2 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis nuo 2013 m. kovo mėnesio iki 2013 m. birželio mėnesio periodiÅ¡kai buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.2. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).3. Remiantis Å¡ioje byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas: 2013-04-04 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 4 asmenys; 2013-04-05 perkeltas į kamerÄ Nr. 128, kurios plotas 7,87 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2013-05-06, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2013-05-07 perkeltas į kamerÄ Nr. 182, kurios plotas 7,94 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2013-06-13, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2013-06-14 iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ .Taigi pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2013-04-04 iki 2013-06-13 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 71 dienÄ .4.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2. Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas, bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K, buvo užtikrintas 1,5 dienos. Vadinasi, 69,5 dienos LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ .5.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.6.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad įstatymų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų patyrė nepatogumų, psichinę įtampÄ , buvo suvaržytas pareiÅ¡kėjo judėjimas, jis turėjo nuolat sėdėti arba gulėti, tuo buvo žeminama pareiÅ¡kėjo garbė ir orumas. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.

Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 69,5 dienos neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .Å ios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Taigi, įvertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas periodiÅ¡kai buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo ženkliai pažeista.7.

Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K turėjo gamtinius reikalus atlikinėti visų akivaizdoje.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Taigi Å¡i patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistema.Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su LukiÅ¡kių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų ir taip pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas.Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ . Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.8. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K buvo sutrikdyta jo sveikata – esÄ dėl to, kad kamerose nebuvo užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, pablogėjo pareiÅ¡kėjo regėjimas, o dėl kalinimo perpildytose kamerose pareiÅ¡kėjui prasidėjo depresija. Tačiau Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų bÅ«tų pablogėjusi jo sveikata.

Ä® bylÄ pateiktoje D. B. asmens sveikatos istorijoje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl pablogėjusio regėjimo ir (ar) dėl psichologinės sveikatos pablogėjimo.9. Skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo Å¡alta, drėgna, tamsu, trÅ«ko oro, o asmeninės apžiÅ«ros buvo atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis. Teismo vertinimu, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra bendro pobÅ«džio nusiskundimai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl Å¡ie jo argumentai atmestini.Be to, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-03-03 raÅ¡te Nr. 13-15(2.1)-2-2500 (b. l.

44) nurodyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nėra gavęs D. B. skundų dėl jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K. Atsakovės atstovas teismui pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-05-07 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13-3)-13.16-442 (b. l. 24, 25), 2013-05-07 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13-3)-13.16-443 (b. l. 20, 21), 2013-05-09 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13-3)-13.16-468 (b. l. 26–28), 2013-07-18 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13.3)-13.16-845 (b. l. 22, 23), iÅ¡ kurių matyti, kad atliktos operatyvios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (tarp jų ir kamerose Nr. 105 bei Nr. 182, kuriose periodiÅ¡kai buvo laikomas ir pareiÅ¡kėjas) oro temperatÅ«ros, santykinės drėgmės, apÅ¡vietos reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta.

10. Pareiškėjas skunde teismui taip pat abstrakčiai nurodė, kad gyvenamosiose patalpose rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais. Šie pareiškėjo teiginiai vertintini kritiškai, kadangi pareiškėjas teismui nenurodė, ar jis pats kalinimo Lukiškių TI-K metu buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis ir kad tuo buvo pažeistos jo teisės ir/ar teisiniai interesai. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šie pareiškėjo argumentai nėra susiję su kokiomis nors pareiškėjo neteisėtai apribotomis teisėmis ir iš to kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos žalos dydžio.11.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų mastÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl laikotarpiu nuo 2013-04-04 iki 2013-06-13 padarytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 500 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 500 Eur suma.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo D.

B. (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                      Rytis Krasauskas