d4d4667c-4b23-4e28-993c-cdf1d313c403 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2VP-1101-440/2016Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00275-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.5; 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1. (S)                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. gruodžio 30 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo R. D. praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Citadele“ banko ieÅ¡kinį atsakovui R.

D. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių Baltija“, uždaroji akcinė bendrovė „Linos namai“ bei atsakovo R. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Citadele“ bankui dėl prievolės pagal laidavimo sutartį pripažinimo pasibaigusia. Teismas nustatė: Atsakovas R. D. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atleisti jį nuo 75 procentų Å iaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimu priteistos 12 410,20 Eur žyminio mokesčio dalies (t. y. 9 396,72 Eur sumos) sumokėjimo.

Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas aktyviai stengėsi abipusių nuolaidų bÅ«du taikiai iÅ¡spręsti ginÄÄ , tačiau ieÅ¡kovė nemotyvuotais atsakymais ginÄÄ užbaigti taikiai atsisakydavo. Atsakovas buvo priverstas savo teises ginti reiÅ¡kiant prieÅ¡ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kovei atsisakant sudaryti taikos sutartį atsakovas neteko teisės atgauti 75 procentus žyminio mokesčio. Pažymi, kad priteista žyminio mokesčio suma yra artima maksimaliai žyminio mokesčio sumai turtiniuose ginčuose.

Be to, jo darbo užmokestis yra tik 291,63 Eur, kuris atsakovui nėra iÅ¡mokėtas nuo 2015 m. lapkričio mėnesio. Taigi siekiant sumokėti 12 410,20 Eur dydžio žyminį mokestį prireiktų daugiau nei 42 mėnesių darbo užmokesčio. Mano, kad atleidus jį nuo 75 procentų žyminio mokesčio mokėjimo bÅ«tų pasiekti ir įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, kadangi jis sumokėtų likusius 25 procentus žyminio mokesčio.PraÅ¡ymas atmestinas.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Å iaulių apygardos teismas 2015 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-417-368/2015 tenkino ieÅ¡kovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Citadele“ banko ieÅ¡kinį atsakovui R.

D. dėl skolos priteisimo, o atsakovo priešieškinį atmetė: priteisė iš atsakovo ieškovei 1 301 551,91 Eur negražinto kredito, 12 528,96 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo 12 410,20 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį ir 17,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Lietuvos apeliacinio teismas 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-408-823/2016 ieÅ¡kovę AB „Citadele“ bankÄ pakeitė jos teisių ir pareigų perėmėja uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir nutraukė apeliacinį procesÄ atsakovui R. D. atsisakius nuo apeliacinio skundo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2016 m. gegužės 24 d. iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl 17,46 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko R.

D. iÅ¡ieÅ¡kotojai valstybei.Taigi įsiteisėjusia Å iaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimu valstybei iÅ¡ atsakovo yra priteista 12 410,20 Eur žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį, dėl kurio 75 procentų dalies (t. y. 9 396,72 Eur) atleidimo atsakovas kreipėsi į teismÄ . Taigi atsakovas pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 7 dalies norma, numatančia galimybę atleisti jį nuo dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo.CPK 96 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta procesinė teisės norma, suteikianti teisę suinteresuotiems fiziniams asmenims praÅ¡yti pirmosios instancijos teismo iÅ¡ dalies atleisti juos nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei, jeigu bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ sumokėjimas neįmanomas dėl objektyvių priežasčių arba priverstinis jų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ esmės pablogintų fizinio asmens ar jo Å¡eimos turtinę padėtį.

Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ fiziniams asmenims yra suteikta teisė praÅ¡yti atleisti juos nuo dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei ir baigiamojoje civilinio proceso stadijoje, t. y. teismas gali iÅ¡ dalies sumažinti fizinio asmens prievolės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, valstybei dydį. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1412-117/2015). Pastebėtina, kad galimybė pateikti tokį praÅ¡ymÄ yra ribojama laiko atžvilgiu, t. y. praÅ¡ymas gali bÅ«ti pateiktas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei įvykdymo.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas sumokėjo visÄ valstybei priteistÄ 12 410,20 Eur žyminį mokestį už prieÅ¡ieÅ¡kinį. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas sumokėjo tik dalį Å¡ių iÅ¡laidų, t. y. 3 102,55 Eur žyminio mokesčio (b. l. 59), taigi liko nesumokėta 75 procentai teismo sprendimu priteisto žyminio mokesčio.Nors 96 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog teismas turi teisę atleisti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimÄ , tačiau nekonkretizuoja, tokios dalies dydžio, todėl teismui priklauso diskrecijos teisė nuspręsti, nuo kokio dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo atleisti.

Nagrinėjamu atveju atsakovas praÅ¡ymÄ atleisti nuo 75 procentų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjo iÅ¡ esmės grindžia CPK 87 straipsnio 2 dalies norma, kurioje numatyta galimybė grÄ Å¾inti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, jei Å¡alys sudarė taikos sutartį. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas leidžia bet kurioje proceso stadijoje Å¡alims baigti bylÄ taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio 6.983 straipsnio 1 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, kuri bÅ«tų buvus patvirtinta teismo nutartimi.

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms bei atsižvelgiant į kitas įstatymo nuostatas CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatos negali bÅ«ti taikomos Å¡iuo atveju kaip analogija. CPK 96 straipsnio 7 dalyje yra numatytos dvi alternatyvios sÄ lygos, kada teikiamas praÅ¡ymas atleisti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei. Viena iÅ¡ jų – objektyvios priežastys, dėl kurių negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas, o antroji – subjektyvios priežastys, patvirtinančios, kad priverstinis bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ esmės pablogintų fizinio asmens ar jo Å¡eimos turtinę padėtį.Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, kad yra visiÅ¡kai nedarbingas, jam nustatytas neįgalumas, galintis objektyviai apriboti įsipareigojimų įvykdymÄ valstybei.

Priešingai, atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius). Aplinkybė, kad atsakovui prireiks net keleto mėnesių darbo užmokestį skirti priteisto žyminio mokesčio sumokėjimui, savaime nereiškia, kad atsakovas dėl objektyvių aplinkybių negali įvykdyti teismo sprendimo, kadangi, teismų praktikoje pripažįstama, kad turto nebuvimas ar darbinių pajamų neturėjimas yra iš esmės nuo paties pareiškėjo valios priklausančias subjektyvios priežastys.

Taigi Å¡iuo atveju nenustatyta objektyvių aplinkybių įrodančių atsakovo negalėjimÄ vykdyti teismo sprendimo.Kita atleidimo nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei sÄ lyga – priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ esmės pablogintų fizinio asmens ar jo Å¡eimos turtinę padėtį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Å¡is klausimas turi bÅ«ti nagrinėjamas atsižvelgiant į tai, ar Å¡alies procesinis elgesys buvo tinkamas. Nagrinėjamu atveju byla dėl skolos priteisimo teisme buvo nagrinėjama nuo 2014 m. liepos 3 d., atsakovas nesutiko su jam reiÅ¡kiamais reikalavimais.

Pastebėtina ir tai, kad pradėjus nagrinėti bylÄ dėl skolos priteisimo atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl prievolės pagal laidavimo sutartį, kurios pagrindu praÅ¡oma iÅ¡ jo priteisti skolÄ , pripažinimo pasibaigusia. Tačiau abi minėtos bylos buvo sujungtos, atsakovo reikalavimÄ laikant prieÅ¡ieÅ¡kiniu, o Å iaulių apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės pripažino, kad nėra pagrindo prievolę pagal laidavimo sutartį laikyti pasibaigusia, todėl ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo tenkino visiÅ¡kai.

Kartu su praÅ¡ymu pateikti duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas tik vienÄ kartÄ , t. y. 2015 m. gegužės 27 d., kreipėsi į ieÅ¡kovę siÅ«lydamas sudaryti taikos sutartį (b. l. 6-12), tačiau ieÅ¡kovė nesutiko sudaryti taikos sutarties pasiÅ«lyme nurodytomis sÄ lygomis (b. l. 13). IÅ¡ teismui pateikto taikos sutarties projekto matyti, kad atsakovas sutiko ieÅ¡kovei sumokėti tik dalį skolos, t. y. apie 65 procentus ieÅ¡kinio reikalavimų (b. l. 8-10). Taigi aplinkybė, kad per 15 mėnesių trukusį ginÄÄ dėl skolos priteisimo atsakovas tik vienÄ kartÄ bandė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai (tenkinant tik Å¡iek tiek daugiau nei pusę visų ieÅ¡kovės reikalavimų), teismo vertinimu, dar nerodo, ( kitų duomenų nepateikta), kad atsakovas dėjo maksimalias pastangas iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai, abipusių nuolaidų bÅ«du.

Pastebėtina ir tai, kad 12 410,20 Eur žyminis mokestis, nuo kurio dalies mokėjimo jis praÅ¡o jį atleisti, yra už prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį pareiÅ¡kė atsakovas, taigi Å¡ių iÅ¡laidų atsiradimÄ paskatino sÄ moningi atsakovo veiksmai, kuriais jis apsisprendė kreiptis į teismÄ reiÅ¡kiant savarankiÅ¡kus reikalavimus. Pabrėžtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas neprašė atidėti, iÅ¡dėstyti sprendimo vykdymo, nors ieÅ¡kovės reikalavimas yra daugiau nei milijono eurų vertės, o valstybei priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis, susijęs su žyminio mokesčio dydžiu galėjo bÅ«ti žinomas nuo 2015 m. vasario mėn., kai jis kreipėsi į teismÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartimi atidėtas nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo byloje Å¡ioje priėmimo.Pažymėtina ir tai, kad praÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo turi bÅ«ti motyvuotas, kartu su praÅ¡ymu turi bÅ«ti pateikti įrodymai (CPK 12 straipsnis, 96 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnis).

Teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ , t. y. praÅ¡ančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, sprendžia, ar pareiÅ¡kėjas gali sumokėti įvykdyti teismo sprendimÄ . Pažymėtina, kad tiek asmens turtinė padėtis, tiek ir galėjimas susimokėti bylinėjimosi iÅ¡laidas yra vertinamasis dalykas ir bÅ«tent teismas privalo nuspręsti, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami atleisti nuo tam tikros dalies iÅ¡laidų mokėjimo.

Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Taigi įstatymas, suteikdamas asmeniui teisę bÅ«ti atleistam nuo dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybei, įpareigoja asmenį motyvuoti ir įrodyti, jog jis turi teisę pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis (CPK 96 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnis). Asmuo nevykdantis įstatymo nustatytų pareigų negali tikėtis, jog įgis minėtÄ Ä¯statymo suteiktÄ teisę.

Taigi pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius pareikÅ¡to praÅ¡ymo pagrįstumÄ , t. y. bÅ«tinybę atleisti asmenį nuo dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų sumokėjimo valstybei, nukrypti nuo teismo sprendimo privalomumo principo (CPK 18 straipsnis), kuris yra užtikrina teisinį tikrumÄ bei stabilumÄ , tenka to praÅ¡ančiam asmeniui, kuris tokiu bÅ«du privalo atskleisti teismui savo tikrÄ jÄ turtinę padėtį, turinčiÄ reikÅ¡mės sprendžiant pareikÅ¡to praÅ¡ymo pagrįstumÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.

Dar daugiau, turi bÅ«ti vertinama ne tik asmens turtinė padėtis atskirai, bet visas jo Å¡eimos turimas turtas bei pajamos.Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo turtinė padėtis bÅ«tų pablogėjusi po bylos iÅ¡nagrinėjimo. Atsakovas teismui pateikė tik darbdavio pažymÄ apie jam priskaičiuotÄ ir iÅ¡moktÄ darbo užmokestį (b. l. 19), tuo tarpu kitų duomenų apie savo bei Å¡eimos turtinę padėtį jis nepateikė.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas yra įmonės, kuri verčiasi teisinių paslaugų teikimu, vadovas, tačiau jo darbo užmokestis yra artimas Vyriausybės patvirtintai minimaliai mėnesinei algai (b. l. 19, 20).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė AB „Citadele“ bankas reikalavimo teisę į R. D. skolÄ pagal Å iaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimÄ (b. l. 14-18), taigi atsakovo darbdavys yra jo kreditorius, turintis reikalavimo teisę į teismo sprendimu priteistÄ daugiau nei milijono eurų vertės skolÄ . VieÅ¡ai skelbiami duomenys (www.rekvizitai.lt) patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi skolų, be to, aplinkybė, kad reikalavimo perleidimo sutartis atlygintinė (b. l. 14-18) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonės finansinė padėtis nėra bloga, nors byloje ir yra duomenys patvirtinantys, kad nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. nėra mokamas darbo užmokestis atsakovui (b. l. 19).

Nors atsakovas jau pusmetį negavo darbo užmokesčio, tačiau sumokėjo 3 102,55 Eur žyminio mokesčio valstybei, t. y. 25 procentus teismo sprendimu priteisto žyminio mokesčio (b. l. 59), teismo vertinimu, bylos aplinkybės suteikia pagrindo spręsti, kad atsakovas yra pajėgus sumokėti ir likusiÄ dalį žyminio mokesčio valstybei.Ä®vertinus byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ dalies nuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybei, todėl praÅ¡ymas atmestinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu, 96 straipsnio 7 dalimi, 178 straipsniu, 290-291 straipsniais teismas n u t a r i a :

Atmesti atsakovo R. D. praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų sumokėjimo valstybei pagal Å iaulių apygardos teismas 2015 m. spalio 14 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-417-368/2015.Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ .Nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Teisėja                                                                              Vilija Valantienė