N-575-760-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-760/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00089-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 48.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. Ž. (V. Ž.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutarties V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. V. Ž. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 25 d., apie 02.10 val., t. y. nakties metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, garsiai leido muziką per televizorių. Tokiais veiksmais V. Ž. trikdė kitų buto ir namo gyventojų viešąją rimtį, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2011 m. kovo 23 d. nutarimu V. Ž. už ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 700 Lt bauda.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, bei atsižvelgęs į tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad V. Ž. kaltė padarius ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, V. R. (V. R.) pareiškimu, L. Ž. paaiškinimu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, policijos informacinės sistemos duomenimis ir kitais byloje esančiais duomenimis. Pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai vienas kitam neprieštarauja ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, be to, nėra jokio pagrindo abejoti tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų nustatytais faktais. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginį, jog jis yra nepagrįstai kaltinamas, o kartu su juo tame pačiame bute gyvenanti buvusi sutuoktinė galėjo melagingai pranešti apie nebūtą pažeidimą, teismas vertino kritiškai, kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Pabrėžė, kad asmens veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis jau yra baustas už tokį patį pažeidimą. Nurodė, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikomasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos, administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, o nustačius asmens atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda), buvo pagrįstai paskirta sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos baudos vidurkį nežymiai viršijanti 700 Lt bauda.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymi, jog skundžiamoje nutartyje nenurodyta, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Pažymi, kad policijos pareigūnai nematė nagrinėjamo įvykio metu triukšmavusio asmens ir rėmėsi tik V. Ž. buvusios žmonos L. Ž., su kuria jo santykiai yra konfliktiški, parodymais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teigia, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta byloje esančia medžiaga. Pažymi, kad teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai yra pagrįsti, nuoseklūs ir objektyvūs, taip pat nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, kurie yra nešališki ir nuoseklūs. Be to, atkreipia dėmesį, jog V. Ž. nepateikė jokių jo nekaltumą įrodančių duomenų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju V. Ž. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus (šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį), užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo 300 Lt iki 1 000 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. Ž. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Pažymėtina, kad policijos pareigūnus dėl triukšmo, sklindančio iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kvietė kaimyninio buto gyventojas V. R. (b. l. 7, 9), kuris tiek savo rašytiniame pareiškime (b. l. 8), tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme (b. l. 46), būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 44), aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog nagrinėjamo įvykio metu puikiai girdėjo, kad garsi muzika sklido būtent iš minėtame bute esančio V. Ž. kambario, ją leido ne jo buvusi žmona L. Ž., į prašymus išjungti muziką administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nereagavo, jis dažnai garsiai leidžia muziką. Šias aplinkybes savo rašytiniame paaiškinime (b. l.

23) bei apklausiama liudytoja pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, taip pat būdama supažindinta su atsakomybe už melagingų parodymų davimą (b. l. 44), patvirtino ir L. Ž., kuri teismo posėdyje, be kita ko, pabrėžė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Ž. žinojo apie teismo posėdžio laiką ir vietą (b. l. 45-46). Be to, iš policijos pareigūno A. B. (A. B.) tarnybinio pranešimo (b. l.

10) matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu, atvykus į įvykio vietą, buto duris atidariusi L. Ž. pareigūnams paaiškino, jog jos girtas vyras įjungė muziką ir, užsirakinęs savo kambaryje, užmigo. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų liudytojų parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėti asmenys dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą V.

Ž.. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau į teismo posėdį neatvyko, todėl, remdamasis ABTĮ 78 straipsnio 3 dalimi, bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginiai, kad teismas nenurodė, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, o priimdamas ginčijamą nutartį rėmėsi tik L.

Ž., su kuria jo santykiai yra konfliktiški, parodymais, atmestini kaip nepagrįsti ir vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl V. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą daryti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

V. Ž. (V. Ž.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas