d4d3003a-0ec8-4ccf-87ff-7e2067730ee9 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                                                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-354/2017                  Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00240-2015-2                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                  1.2.9.1.2; 1.2.20.15; 2.4.6.1 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 1 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Boleslovo Kalainio, Ernestos Montvidienės, sekretoriaujant Renatai Kovierei, dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei,gynėjui advokatui Vaidotui Sviderskiui,nuteistajam E. S.,išteisintiesiems B.

S. ir E. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. S. ir Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Irenos Zgierskytės-Strumilaitės apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 245 str. ir jam skirta bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2016 m. kovo 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. birželio 16 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams. E. S. skirti įpareigojimai: būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.; neatlygintinai išdirbti 140 valandų per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas 2016 m. kovo 2 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. birželio 16 d. Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos ir atliktos bausmės laikas. E. S. iÅ¡teisintas pagal BK 156 str. 2 d., nesant jo veikoje Å¡io nusikaltimo sudėties. B. S. iÅ¡teisintas pagal BK 156 str. 2 d., nesant jo veikoje Å¡io nusikaltimo sudėties. E. S. iÅ¡teisinta pagal BK 156 str. 2 d., nesant jos veikoje Å¡io nusikaltimo sudėties. Nukentėjusiosios O.

S. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies. IÅ¡ nuteistojo E. S. nukentėjusiajai O. S. priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Nukentėjusiosios F. S. naudai pareikÅ¡tas atstovės pagal įstatymÄ O. S. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies. IÅ¡ nuteistojo E. S. nukentėjusiajai F. S., kuriÄ atstovauja O. S., priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : E. S. nuteistas už tai, kad, žinodamas apie 2015 m. gegužės 5 d. Å iaulių apygardos teismo priimtÄ nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-247-124/2014 (pagrindinė civilinė byla Nr. 2-3372-362/2013), kuria panaikintas 2014 m. birželio 19 d.

Å iaulių apygardos teismo nutartimi nustatytas laikinas O. S. bendravimo su dukra F. S. tvarkos nustatymas bei Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2013 m. lapkričio 25 d. priimtų sprendimų vykdymo sustabdymas ir paliktas galioti nepakeistas Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su jų mama O. S., neperdavė mažametį vaikÄ â€“ F. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., motinai O. S., tokiu bÅ«du, trukdydamas vykdyti teisingumÄ , nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. liepos 16 d. nevykdė įsiteisėjusio 2015 m. gegužės 5 d.

Å iaulių apygardos teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.E. S., B. S. ir E. S. buvo kaltinami tuo, kad, veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, žinodami apie 2015 m. gegužės 5 d. Å iaulių apygardos teismo priimtÄ sprendimÄ ir jo nevykdydami, tai yra neperduodami mažametės nukentėjusiosios F. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., jos mamai O. S., nuo 2015 m. gegužės 5 d. laikydami izoliuotÄ mažametę F. S. name ir jo aptvertoje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ motinos O. S. valiÄ , pas kuriÄ F.

S. turėjo teisėtai gyventi, neteisėtai apribodami mažametei F. S. laisvę, tokiu bÅ«du jÄ pagrobdami iki kol 2015 m. liepos 16 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigÅ«nai atlikdami kratÄ name ir pagalbinėse patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė paslėptÄ namo palėpėje mažametę F. S., tuo pažeisdami LR Konstitucijos, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas ir garantuotas vaiko teises ir teisėtus interesus.Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Irena Zgierskytė-Strumilaitė praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendį dėl nepagrįsto E. S., B.

S. ir E. S. iÅ¡teisinimo pagal BK 156 str. 2 d. E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 156 str. l d., ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 str. 4 d. ir 6 d. 1 p., 5 p. įpareigoti E. S. per visÄ bausmės laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23.00 valandos iki 6.00 valandos bei neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurie rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę – 2 metus laisvės apribojimo, įpareigojant E. S. per visÄ bausmės laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23.00 valandos iki 6.00 valandos bei neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurie rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Prokurorė taip pat praÅ¡o B.

S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 156 str. l d., ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 str. 4 d. ir 6 d. 1 p., 5 p. įpareigoti B. S. per visÄ bausmės laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23.00 valandos iki 6.00 valandos bei neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurie rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

E. S. prokurorė praÅ¡o pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 156 str. l d., ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimÄ 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 str. 4 d. ir 6 d. 1 p. įpareigoti E. S. per visÄ bausmės laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23.00 valandos iki 6.00 valandos. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 156 str. 2 d., nepagrįstai nesirėmė BK 146 str.

„Neteisėtas laisvės atėmimas“ 2 d., nes analogiÅ¡ki laisvės atėmimui veiksmai jaunesnio nei 14 metų amžiaus asmens atžvilgiu laikomi vaiko pagrobimu ir kvalifikuojami pagal BK 156 str. Prokurorė pažymi, kad mažametė F. S. dėl savo amžiaus negalėjo suvokti, ar ji yra laikoma prieÅ¡ jos valiÄ , negalėjo suprasti, kad kaltinamieji, laikydami jÄ izoliuotÄ namuose, neiÅ¡leisdami už namo ribų, tokiu bÅ«du stabdydami jos socialinę raidÄ , atimdami bendravimÄ su jos mama ir jaunesniu broliu, bendraklasiais, neleisdami jai skambinti mobiliojo ryÅ¡io telefonu, nusikaltimÄ darė tiesiogine tyčia.

Prokurorė atkreipia dėmesį, kad bylos su mažamečiais yra ypač jautrios, nagrinėjant jas negalima apsiriboti tik įstatymo raide.Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. praÅ¡o: panaikinti 2016 m. birželio 29 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 245 str. ir jam skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, ir jį iÅ¡teisinti; patenkinus pirmÄ jį praÅ¡ymÄ atmesti byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius.Nuteistasis skunde nurodo, kad buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos taikant BK 245 str., nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamosios atsakomybės taikymÄ sieja bÅ«tent su teisine situacija, kuomet teismo sprendimo vykdymas tampa iÅ¡ esmės neįmanomu, o Å¡iuo atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų ir įrodymų, taip pat ir nevykdytų teismų sprendimų turinio, matyti, kad sprendimų reikalavimai galėjo bÅ«ti įgyvendinti priverstinio vykdymo priemonėmis – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 624 str.

įtvirtintas nebaigtinis priverstinio vykdymo priemonių sÄ raÅ¡as, į kurį taip pat patenka ir CPK 764 str. įtvirtinta priverstinio vykdymo priemonė, kuri nebuvo iÅ¡naudota. Be to, Å¡ioje konkrečioje byloje nebuvo net bandytos taikyti lengvesnės priemonės, kaip antai, bauda, o raginimas įvykdyti sprendimÄ geruoju buvo tik apsimestinai deklaruotas. Nuteistojo E. S. nuomone, byloje esantys įrodymai parodo, kad sprendimus įgyvendinti buvo įmanoma, jie iÅ¡ esmės yra įvykdyti (nors ir ne CPK nurodytomis priemonėmis), ir bÅ«tent Å¡ios aplinkybės neleidžia jam (apeliantui) taikyti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis skunde taip pat teigia, kad tiek jis, tiek ir antstolis nesuprato teismų sprendimų turinio, todėl asmens pripažinimas kaltu už tokių neaiÅ¡kių teismų sprendimų nevykdymÄ akivaizdžiai prieÅ¡tarauja BK 2 str.Be to, nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad buvo pažeisti baudžiamosios teisės principai.

Nuteistojo teigimu, jį nubaudus kriminaline bausme, neiÅ¡naudojus visų Å¡velnesnių priemonių, buvo akivaizdžiai pažeistas ultima ratio principas, o tuo pačiu buvo pažeistas ir proporcingumo principas, kuris baudžiamosios teisės doktrinoje yra vienas iÅ¡ esminių ir kertinių principų. Nuteistojo įsitikinimu, proporcingumo principo pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad neteisėtai pripažinus jį kaltu padarius BK 245 str. įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ jam buvo paskirta neproporcinga ir neadekvati kriminalinė bausmė.Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad jis buvo nuteistas antrÄ kartÄ už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ ir pažymi, kad ankstesnėje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-52-953/2016, Nr. 1A-192-309/2016) jis taip pat yra pripažintas kaltu dėl teismų sprendimų nevykdymo civilinėse bylose Nr. 2-3372-362/2013 ir 2A-247-124/2015 (Å¡ios nutartys įsiteisėjo po to, kai teismo sprendimas jau buvo įvykdytas).

Nuteistojo teigimu, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis yra teisiamas už teismo sprendimo nevykdymÄ laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. liepos 16 d., tačiau atkreipia dėmesį, jog tai yra tęstinė nusikalstama veika, kuri buvo vykdoma nuo pradžios iki pabaigos, ir už Å¡iÄ veikÄ jis jau yra nuteistas. E. S. pažymi, kad, jei tokių jo veiksmų nepripažintume tęstine veika, atsirastų galimybė jį atskirai nuteisti už kiekvienÄ sprendimo nevykdymo dienÄ kaip atskirÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau tai prieÅ¡tarautų esminiams baudžiamosios teisės principams ir teisiniam reglamentavimuiApygardos teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistasis E. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡teisintieji B. S. ir E. S. bei jų gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliaciniai skundai atmetami. Dėl prokurorės apeliacinio skundo Nors prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu pagal BK 156 str. 2 d., tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡analizavo byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei baudžiamojo įstatymo taikymo.

BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė.Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 156 str. 2 d., nepagrįstai nesirėmė BK 146 str. 2 d.

Vertinant minėtų straipsnių nuostatas, pažymėtina, kad BK 156 str. numatyta norma turi visus bendrojoje normoje (BK 146 str.) nurodytus požymius, tačiau reguliuoja įstatymo leidėjo specialiai iÅ¡skirtus laisvės atėmimo atvejus. BK 156 str. 2 d. nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tėvas, motina ar artimas giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų mažametį vaikÄ iÅ¡ vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno. Taigi, jau iÅ¡ pačios normos dispozicijos matyti, kad atsakomybei pagal BK 156 str. 2 d. kilti, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo prokurorė, svarbus tiek laisvės apribojimo faktas, tiek ir tai, iÅ¡ ko vaikas buvo paimtas.

Be to, teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad vaiko pagrobimu laikomi tyčiniai neteisėti veiksmai, susiję su apgaulės bÅ«du, piktnaudžiaujant pasitikėjimu ar bet kokiu kitu bÅ«du padarytu svetimo mažamečio vaiko paėmimu kaltininko žinion iÅ¡ tėvų, globėjų ar vaikų įstaigos ir perkėlimu į kitÄ vietÄ , turint tikslÄ jį laikyti savo nuožiÅ«ra toje vietoje. Vaiko pagrobimas, kaip nusikaltimas, yra baigtas nuo jo paėmimo iÅ¡ tėvų, globėjų ar vaikų įstaigos prieÅ¡ pastarųjų valiÄ ar be jų žinios, turint tikslÄ laikyti jį savo nuožiÅ«ra pasirinktoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-127/2008).

Vaiko pagrobimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad pagrobia mažametį vaikÄ ir nori tai padaryti.Nagrinėjamos bylos atveju E. S., B. S. ir E. S. buvo pareikÅ¡ti kaltinimai, jog jie nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. liepos 16 d. neteisėtai apribojo mažametės F. S. laisvę – laikė name ir jo aptvertoje teritorijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), ir taip jÄ pagrobė. IÅ¡ informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Å iaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi Nr. 2A-247-124/2014 buvo sustabdytas Å iaulių apylinkės teismo sprendimo 2013 m. lapkričio 15 d. bei 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimų vykdymas iki bus iÅ¡nagrinėta byla apeliacine tvarka ir nustatyta atsakovės O.

S. bendravimo su nepilnamete dukra F. S. tvarka. Minėtoje Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodyta, jog atsižvelgus į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi buvo nustatyta laikina F. S. gyvenamoji vieta su E. S. iki įsiteisės sprendimas šioje byloje, pakartotinai nebespręstinas šis klausimas. Tai reiškia, kad iki Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarties Nr. 2A-4-124/2015, kuria buvo panaikintas 2014 m. birželio 19 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi nustatytas laikinas O.

S. bendravimo su dukra F. S. tvarkos nustatymas bei Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimų vykdymo sustabdymas, mažametė teisėtai gyveno name kartu su savo tėvu E. S. ir B. S. bei E. S.. Pažymėtina, kad iÅ¡teisintieji neatliko jokių tyčinių vaiko paėmimo veiksmų iÅ¡ vietos, kur jis teisėtai gyveno, todėl nėra pagrindo teigti, kad iÅ¡teisintieji turėjo tiesioginę tyčiÄ pagrobti mažametę F. S.. Dėl to visiÅ¡kai sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad E. S., B.

S. bei E. S. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 156 str. 2 d., sudėties. Dėl nuteistojo E. S. apeliacinio skundo Pagal BK 245 str. atsako tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Vienas iÅ¡ esminių kriterijų, į kurį turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant klausimÄ dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 str. ar kitų teisinio poveikio priemonių taikymo, kai nevykdomas sprendimas civilinėje byloje, – tai, ar galima teismo sprendimÄ Ä¯vykdyti civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis, ar ne.

Jeigu pripažįstama, kad tai neįmanoma padaryti naudojant Å¡ias priemones, tada turi bÅ«ti nustatyta, ar bÅ«tent kaltininkas savo tyčine veika sudarė tokiÄ teisinę situacijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010, 2K–69/2014).Nors apeliantas E. S. savo kaltės pagal BK 245 str. nepripažįsta, tačiau byloje surinkti duomenys rodo, jog jis piktybiÅ¡kai vengė vykdyti Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimÄ ir piktybiÅ¡kai neperdavė vaiko motinai.

Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog mažametė F. S. gyveno kartu su apeliantu, o tai reiÅ¡kia, kad be apelianto geros valios ji galėjo bÅ«ti perduota motinai tik prievarta. Kadangi apeliantas, nepaisant 2015 m. gegužės 6 d. antstolio parengto reikalavimo perduoti vaikÄ (vykdomosios bylos 2 t., 116–117 b. l.), mažametės F. S. iki nustatyto termino motinai neperdavė, 2015 m. gegužės 13 d. buvo organizuotas priverstinis F. S. paėmimas, tačiau paimti vaiko nepavyko (vykdomosios bylos 2 t., 131 b. l.).

Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-105-772/2015 E. S. buvo paskirta bauda už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimo reikalavimÄ nevykdymo dienÄ (vykdomosios bylos 3 t., 41–44 b. l.). Å ios aplinkybės rodo, kad civilinių teisinių priemonių nepakako, kad bÅ«tų įgyvendintas privalomai vykdytino teismo sprendimo vykdymas. Kartu pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės atsiradimui nereikÅ¡minga, kiek ir kokių civilinio ar administracinio proceso priemonių buvo panaudota.

ReikÅ¡minga yra tai, ar sprendimÄ privalantis vykdyti asmuo, žinodamas apie šį sprendimÄ ir jame nurodytÄ jo pareigÄ (įpareigojimÄ ), sprendimo nevykdė sÄ moningai, be objektyvių priežasčių, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2013, Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010).Apie tai, jog apeliantas slėpė vaikÄ ir sÄ moningai trukdė įvykdyti teismo sprendimÄ , parodė ne tik nukentėjusioji O. S. (4 t., 148–149 b. l.), bet ir antstolis R. K. (4 t., 165–168 b. l.), Vaikų teisių tarnybos specialistas A.

B. (4 t., 156 b. l.), kurie patvirtino, kad E. S. nebendradarbiavo, stengdavosi iÅ¡vengti dokumentų įteikimo, sudarinėjo kliÅ«tis vaiko susitikimams su mama, vėliau vaikas buvo visiÅ¡kai izoliuotas nuo aplinkos. Antstolio 2015 m. gegužės 13 d. patvarkyme nurodyta, kad vykdant priverstinį vaiko paėmimÄ , namo vartų niekas neatidarė, E. S. telefonu neatsiliepė (vykdomosios bylos 2 t., 131 b. l.). Pabrėžtina tai, kad 2015 m. gegužės 15 d. net buvo paskelbta F. S. paieÅ¡ka (vykdomosios bylos 2 t., 131 b. l.).

Liudytojas E. Č. paaiškino, jog stebėjimo metu buvo nustatyta, kad namo kiemo tvoros durys buvo nuolat rakinamos, taigi akivaizdu, jog asmenys nenorėjo, kad mergaitė išeitų, ar kas nors pas juos ateitų (4 t., 170–171 b. l.). Tik 2015 m. liepos 16 d. mažametė F. S. buvo perduota savo motinai O. S. (vykdomosios bylos 3 t., 81 b. l.). Liudytojas L. P. (4 t., 179–180 b. l.) paaiškino, jog E. S. buvo informuotas, kad bus atliekama krata tikslu surasti ir paimti F. S., tačiau į tai nebuvo reaguojama, prie kaltinamojo namų buvo atvažiavusios visos tarnybos: gaisrinė, greitoji, psichologė, vaiko teisių apsaugos atstovas.

Liudytojas V. U. (4 t., 169–170 b. l.) pažymėjo, kad vykdant kratÄ , į namo vidų pateko duris atidarant laužtuvu, viduje rastas E. S. Å¡aukė, nereagavo į raginimus gražiuoju atiduoti mergaitę ir nežaloti vaiko, vaikÄ paimti pavyko tik panaudojus jėgÄ . Taigi, tik po priverstinės sprendimo nevykdymo procedÅ«ros bei įsikiÅ¡us policijos pareigÅ«nams, vaikas pagaliau buvo perduotas motinai. Akivaizdu, jog tam, kad vaikas pagaliau bÅ«tų perduotas motinai, prireikė ypatingų daugelio institucijų pastangų.

Paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog E. S. teismo sprendimo perduoti vaikÄ motinai nevykdė tyčia ir piktybiÅ¡kai, o civilinės teisinės priemonės nebuvo efektyvios. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas ultima ratio principas ir su juo susijęs proporcingumo principas.Skundo teiginiai, kad neįvykdyti teismo sprendimai buvo nekonkretÅ«s ir neaiÅ¡kÅ«s, laikytina tik gynybine apelianto versija. Susipažinus su teismo sprendimais matyti, kad juose buvo aiÅ¡kiai nurodyta, per kiek laiko ir kokiu adresu reikia perduoti F.

S. motinai O. S. (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Dėl skundo argumentų, kad pačiam antstoliui buvo neaiÅ¡kÅ«s sprendimai, pažymėtina, kad iÅ¡ Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Å iaulių pedagoginės psichologijos tarnybai, Å iaulių apskrities VPK siųstų patvarkymų turinio (vykdomosios bylos 1 t., 42–46 b. l.) matyti, kad antstolis prašė rekomendacijų dėl tolesnio vykdytinų sprendimų vykdymo ne dėl to, kad sprendimų turinys jam bÅ«tų buvęs neaiÅ¡kus, o dėl to, kad E. S. gera valia jų nevykdė.Atmestini kaip nepagrįsti E. S. skundo argumentai, kad jis buvo nuteistas už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ antrÄ kartÄ .

Pažymėtina, kad EŽTT praktikoje iÅ¡ esmės laikomasi pozicijos, kad, nutraukus trunkamÄ nusikalstamÄ veikÄ , tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimÄ , tad asmuo nauju laikotarpiu daro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ sudaro nors ir analogiÅ¡kas, bet iÅ¡ esmės kitas nusikalstamas elgesys. Siekiant iÅ¡vengti principo non bis in idem pažeidimo tokiose bylose, esminę reikÅ¡mę turi tinkamas konkrečios trunkamos nusikalstamos veikos laikotarpio nustatymas, nes du kartus už tÄ patį laikotarpį asmuo negali bÅ«ti baudžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-68/2009).E. S. Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Å iaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, buvo nuteistas už tai, kad, žinodamas apie Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. bei Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. papildomÄ sprendimus, Å¡ių sprendimų nevykdė ir neperdavė F.

S. iki 2014 m. birželio 19 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), o nagrinėjamoje byloje Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už sprendimų nevykdymÄ kitu laikotarpiu – nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. liepos 16 d. Taigi, teismų nuosprendžiai nebuvo priimti dėl tapačių faktų, o tai reiÅ¡kia, kad nėra non bis in idem principo pažeidimo. Dėl apeliaciniame skunde plačiai analizuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutarties Nr. 2K-36/2012 pažymėtina, kad Å¡ios ir nagrinėjamos bylos situacijos nėra tapačios, nes teisiniai santykiai, susiklostę neatlaisvinus garažo patalpų, negali bÅ«ti tapatinami su mažamečio vaiko interesų apsauga.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl apelianto kaltės pagal BK 245 str., todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį nuteistojo E. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Irenos Zgierskytės-Strumilaitės ir nuteistojo E. S. apeliacinius skundus atmesti.                                        Kolegijos pirmininkė                                                                                        Nijolė Matuzevičienė             Teisėjai                                                                                                        Boleslovas Kalainis                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Ernesta Montvidienė                Â