d4d0fd7c-0257-4fef-bfc7-4aab9cd1277f · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Viktoras PreikšasPranešėjas Giedrius Endriukaitis              Baudžiamoji byla Nr. 1A-79-634-2014Teisėja Inga Liubinienė             Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00377-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, nuteistojo T.

S. gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, nukentėjusiajai Ž. Z., jos atstovei advokatei Ingridai Maldeikienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d., ir nubaustas 35 MGL (4550 litų) dydžio bauda.IÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista nukentėjusiajai Ž.

Z. 1077,08 (vienas tÅ«kstantis septyniasdeÅ¡imt septyni litai 08 ct) turtinei žalai atlyginti ir 3000 (trys tÅ«kstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : T. S. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 8 d., apie 19 val., Prienų rajone, AÅ¡mintos sen., kelyje Strielčiai-Bagrėnas-PociÅ«nai 1 km 450 m, vairuodamas V. S. priklausančiÄ transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 158 punktÄ , nurodantį, kad nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, t. y. vairuodamas automobilį Å¡alutiniu keliu, nedavė kelio jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės pagrindiniu keliu atvažiuojančiam motociklui Honda, vairuojamam Ž.

Z., dėl to Å¡i atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galinę dalį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu Ž. Z. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kairio stipinkaulio skeveldrinio sÄ narinio distalinio galo lūžimo.Nuteistasis T. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ byloje, nepilnai ir nepakankamai kruopščiai iÅ¡tyrė įvykio situacijÄ , pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos sudėties įrodytumo.

Nagrinėjant bylÄ , nebuvo imtasi jokių priemonių tam, kad bÅ«tų patikrinti nuteistojo paaiÅ¡kinimai dėl autoįvykio mechanizmo, paÅ¡alinti prieÅ¡taravimai, įvertinta, ar nukentėjusiosios padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nebuvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam autoįvykiui kilti. Teismas tik formaliai konstatavo, kad T. S. kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vadomis ir kitais faktiniais bylos duomenimis, tačiau nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje teismas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris liudytų, kad bÅ«tent nuteistojo veiksmuose yra BK 281 str. 1 d. numatyto ir jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtis.

Skundo autoriaus nuomone, teismas nemotyvavo savo sprendimo taip, kaip to reikalauja BPK 305 str. 1 d. 2 ir 3 p. nuostatos bei nurodyta teismų praktikoje (2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 40).Apylinkės teismas, kaip T. S. kaltę neginčijamai patvirtinančius įrodymus, pripažino Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2012 m. vasario 15 d. iÅ¡vadÄ , taip pat vadovavosi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. kovo 27 d. ekspertizės aktu, neatsižvelgęs į tai, kad tiek specialisto iÅ¡vadÄ , tiek teismo paskirtÄ autotechninę ekspertizę atliko ta pati ekspertė L.

L., kad ekspertizės akto iÅ¡vados yra identiÅ¡kos bei neprieÅ¡taraujančios jos pateiktai specialisto iÅ¡vadai. Todėl atlikus autotechninę ekspertizę, bylos teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos aplinkybės taip ir nebuvo nustatytos bei įvertintos. Skunde abejojama Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. kovo 27 d. ekspertizės akto iÅ¡vadomis, kad nėra pagrindo teigti, jog buvusiomis kelio sÄ lygomis netvarkingos motociklo padangos turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Taip pat nesuvokiama ekspertizės iÅ¡vada, kad motociklo Honda vairuotojos Ž.

Z. veiksmai Å¡ioje eismo situacijoje - stabdymas, techniniu požiÅ«riu buvo priimtini, o iÅ¡ Å¡alutinio kelio posÅ«kio kreive prieÅ¡ais motociklo Honda vairuotojÄ iÅ¡važiuojančio automobilio (duomenys neskelbtini) apvažiavimas, motociklo vairuotojai nesant jokių kliūčių prieÅ¡ingoje juostoje, techniniu požiÅ«riu bÅ«tų nepriimtinas. Teismo posėdžio metu apklausiama liudytoja ekspertė L. L. nesugebėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti Å¡ių aplinkybių. Tai, kad nukentėjusiosios vairuojamas motociklas atsitrenkė į T.

S. vairuojamo automobilio galinę dalį, tik patvirtina, kad jis buvo visiÅ¡kai įvažiavęs į savo eismo juostÄ (tai patvirtina ir automobilio apgadinimai). Todėl specialistės paaiÅ¡kinimai teisme rodo jos Å¡aliÅ¡kumÄ bei neobjektyvumÄ , kaip ir jos teiginys, kad apelianto vairuojamo automobilio kėbulo geometrija lemiamos įtakos greičio nustatymui neturi, skaičiavimų iÅ¡ jos negalima atlikti. Nors nuteistojo nuomone, automobilio kėbulo geometrija akivaizdžiai patvirtina faktÄ , kad nukentėjusios vairuojamo motociklo greitis buvo didžiulis.

Nors L. L. savo pateiktas iÅ¡vadas teisiamajame posėdyje palaikė visiÅ¡kai, tačiau atsakydama į klausimÄ , ar bÅ«tų Å¡is eismo įvykis įvykęs, jei nukentėjusioji Ž. Z. nebÅ«tų virÅ¡ijusi leistino greičio, atsakė kategoriÅ¡kai - kad jeigu duotoje kelio situacijoje motociklo vairuotoja nebÅ«tų virÅ¡ijusi maksimaliai leistino greičio, eismo įvykis nebÅ«tų kilęs. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių pasekmių, bÅ«tina nustatyti, dėl kokių konkrečių Kelių eismo taisyklių pažeidimo atsirado BK 281 str. 1 d. numatyta žala.

Akivaizdu, kad Å¡i žala atsirado bÅ«tent dėl pačios nukentėjusios veiksmų, kuri pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 135 ir 238 p. reikalavimus, nes vairavo motociklÄ neturėdama Å¡ios teisės, žymiai virÅ¡ijo leidžiamÄ (50 km/val) greitį, nes važiavo ne mažesniu kaip 70 km/val greičiu, motociklui nebuvo atlikta techninė apžiÅ«ra ir jis nebuvo nustatyta tvarka įregistruotas. Kad motociklas buvo techniÅ¡kai netvarkingas, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V.

M., kuris parodė, kad motociklÄ buvo pirkęs perparduoti detalėmis, nes jis buvo nevažiuojantis, jį parsivežė priekaboje. Apelianto nuomone, Å¡io liudytojo parodymai apie tai, kad motociklo stabdžiai ir Å¡viesos veikė, turi bÅ«ti vertintini kritiÅ¡kai, kadangi jie prieÅ¡tarauja jo paties parodymams apie tai, kad motociklas buvo nevažiuojantis, todėl visiÅ¡kai nesuvokiama, kaip jis galėjo žinoti, kad veikia stabdžiai ir kokiu bÅ«du tai galėjo patikrinti. Vis gi teismas sprendė, kad Å¡viesos degė, nes nukentėjusioji Ž.

Z. parodė, jog Å¡viesas prieÅ¡ važiuodama įsijungė, tik nepatikrino, ar veikė. Be to, teismas pažymėjo, jog eismo įvykis buvo Å¡viesiu paros metu tiesiame kelio ruože, taigi, nors neįjungtos motociklo Å¡viesos ir galėtų turėti įtakos pastebint artėjantį motociklÄ , tai nebuvo priežastis kilti pačiam eismo įvykiui. Tokiomis savo iÅ¡vadomis teismas ignoruoja Kelių eismo taisyklių 102 p., kuris nurodo, kad Å¡viesuoju paros metu motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių maÅ¡inų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba specialiai Å¡iam metui skirtomis žibintų Å¡viesomis.Skunde pabrėžiama, kad, prieÅ¡ingai nei nukentėjusioji Ž.

Z., apeliantas jokių Kelių eismo taisyklių punktų nepažeidė. Ä®vykio dienÄ iÅ¡ Å¡alutinio kelio sukdamas kairėn į pagrindinį keliÄ , privažiavęs prie pagrindinio kelio sustojo, kad įsitikintų, ar gali saugiai įsukti iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį. TÄ aplinkybę, kad tikrai prieÅ¡ įvažiuodamas į pagrindinį keliÄ buvo sustojęs, patvirtino ir pati nukentėjusioji. Ä® pagrindinį keliÄ nuteistasis įsuko bÅ«damas įsitikinęs, kad tam kliūčių nėra, nes nukentėjusiosios vairuojamo motociklo jo stebėjimo lauke tikrai nebuvo, prieÅ¡ingu atveju, apeliantas tikrai bÅ«tų praleidęs jam iÅ¡ deÅ¡inės esančiÄ kliÅ«tį ir tik po to įvažiavęs į pagrindinį keliÄ .

Transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstÄ teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir nesukels pavojaus eismo saugumui, transporto priemonės vairuotojas neprivalo lėtinti greičio ar stabdyti transporto priemonės vien tik dėl to, kad yra teorinė galimybė, jog kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti eismo saugumo taisyklių, kol dar nėra tiesioginio pavojaus eismo saugumui. Teismas, priimdamas T. S. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, ignoravo bylos duomenis, kurie akivaizdžiai atsako į klausimÄ , kodėl nukentėjusioji Ž.

Z. nespėjo sustabdyti vairuojamo motociklo ir atsitrenkė į apelianto vairuojamo automobilio galinę dalį.Nuteistojo teigimu, jo paaiÅ¡kinimus apie tai, kad iÅ¡ Å¡alutinio kelio jam įvažiuojant į pagrindinį matomumÄ ribojo Å¡alia kelio augę medžiai, o motociklas važiavo be Å¡viesų, teismas nepagrįstai vertino kritiÅ¡kai, motyvuojant tuo, kad įvykio vietos apžiÅ«ros 2012 m. lapkričio 15 d. protokole užfiksuoti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad nuo Å¡alutinio kelio deÅ¡inės pusės važiuojamosios dalies pratęsimo linijos iki kelio deÅ¡inėje pusėje augančio pirmo medžio yra 19,90 m, pagrindinis kelias, kaip matyti byloje pateiktose fotonuotraukose, yra tiesus, jokio posÅ«kio, galėjusio riboti į pagrindinį keliÄ iÅ¡važiuojančio vairuotojo matymo laukÄ , pagrindiniame kelyje nėra.

Tačiau vasaros metu, medžiams esant su lapais ir krentant Å¡ešėliui, matomumas tikrai yra ribojamas. Siekiant nustatyti aplinkybes, ar tikrai prieÅ¡ apeliantui įsukant iÅ¡ Å¡alutinio į pagrindinį keliÄ , motociklas jau buvo mano matomumo ribose, ar augantys medžiai riboja matomumÄ , kaip motociklas yra pastebimas su Å¡viesomis ir be Å¡viesų, ar tikrai apeliantas sudarė kliÅ«tį nukentėjusiajai, jeigu pagal jos pačios parodymus ji pamatė automobilį prieÅ¡ 200 metrų, buvo praÅ¡oma byloje skirti matomumo eksperimentÄ , kuris nebÅ«tų užvilkinęs bylos tyrimo, tačiau paneigęs arba patvirtinęs apelianto parodymus apie tai, kad jis jokios kliÅ«ties nukentėjusiajai nesudarė, ir įsukdamas į pagrindinį keliÄ neturėjo net teorinės galimybės jÄ pamatyti.

Tačiau Å¡is praÅ¡ymas buvo atmestas. Teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjos praÅ¡ymÄ paskirti byloje matomumo eksperimentÄ , pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintÄ rungimosi principÄ . Teismas privalo patenkinti praÅ¡ymus, jeigu iÅ¡aiÅ¡kintos aplinkybės gali turėti reikÅ¡mės bylai.Skunde nurodoma ir tai, kad T. S. kaltė yra grindžiama specialisto ir ekspertizės iÅ¡vadomis, kurios yra neobjektyvios ir Å¡aliÅ¡kos, atliktos remiantis suklastotais duomenimis. Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė L.

L. patvirtino, kad pagrindiniai eismo įvykių ekspertizės (tyrimo) objektai yra eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir planas prie jo, transporto priemonių apžiūros protokolai, eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apgadinimo nuotraukos. Eksperto galimybė išspręsti pateiktus klausimus labiausiai priklauso nuo to, ar pakankamai pateikta pradinių duomenų minėtuose dokumentuose. Apeliantas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ginčijo eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotus duomenis, joje parašė, kad motociklo stabdymo kelias užfiksuotas neteisingai.

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolas nėra apelianto pasiraÅ¡ytas, todėl keliantis daug abejonių. BPK normos įsakmiai nurodo, kad eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ suraÅ¡o įvykio vietoje dalyvaujantis ir jÄ tiesiogiai apžiÅ«rintis pareigÅ«nas. VisiÅ¡kai nesuvokiama, dėl kokių priežasčių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ surašė įvykio vietoje net nebuvusi pareigÅ«nė V. B.. Be to, skyrėsi apklaustų pareigÅ«nų R. K. ir V. B. parodymai apie protokolo suraÅ¡ymo aplinkybes.

R. K. teigė, kad jis paliko ant lapuko suraÅ¡ytus duomenis, o vėliau tik pasirašęs jo vardu suraÅ¡ytame įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, pats nedalyvavęs jį suraÅ¡ant. Liudytoja V. B. parode, kad ji raÅ¡iusi apžiÅ«ros protokolÄ kartu su R. K., ji jam padėjusi, nes jis neturėjo patirties. Nors R. K. darė prielaidÄ , kad jei ant bylos dokumentų yra jo paraÅ¡ai, vadinasi, juose esančius duomenis jis patvirtino, tačiau taip ir liko neaiÅ¡ku, ar jis perskaitė protokolÄ prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas, ar sulygino ten nurodomus duomenis su tais, kÄ pats užfiksavo bÅ«damas eismo įvykio vietoje.

Apeliantui nebuvo duota susipažinti bei pasiraÅ¡yti ant transporto priemonių apžiÅ«ros protokolų. Tai, kad 2012-05-25 nebuvo apelianto parašų ant eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, transporto priemonių apžiÅ«ros protokolų, patvirtina jo į bylÄ pateikti dokumentai. Tik vėliau, praėjus daugiau kaip pusantrų metų po įvykio, tyrėja V. B. liepė apeliantui pasiraÅ¡yti ant minėtų dokumentų. Tokiu bÅ«du buvo pažeistos BPK 179 str. 2 d. nuostatos, jog protokolÄ raÅ¡o tyrimo veiksmÄ atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus, nenustatyta, kad protokolas bÅ«tų suraÅ¡ytas po ilgo laiko ar ne iÅ¡ eismo įvykio vietoje užfiksuotų duomenų.

Tačiau teismas neatsižvelgė į Å¡iuos pažeidimus, taip pat nenustatė minėtų policijos pareigÅ«nų suinteresuotumo tyčia melagingai nurodyti įvykio aplinkybes prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, todėl priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį jais vadovavosi, kaip ir eismo įvykio vietos planu bei kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, nors iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad specialistui, atlikusiam specialisto iÅ¡vadÄ bei ekspertizę, buvo pateikti suklastoti bylos duomenys.Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusioji, jos atstovė ir prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo T.

S. apeliacinis skundas netenkintinas.Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu transporto priemonę vairavęs asmuo padaro kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimus, kurie susiję priežastiniu ryšiu su šiame BK straipsnyje numatytais padariniais, ir kai nustatoma eismo įvykį bei dėl jo atsiradusius kitus padarinius sukėlusio vairuotojo kaltė.Šioje byloje dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta Ž. Z. sveikata, kaltinimas buvo pareikštas automobilį (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusiam T. S..Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , konstatavo, kad eismo įvykis įvyko dėl T. S. veiksmų, t.y. dėl to, kad 2011 m. rugpjūčio 8 d. apie 19 val. jis, vairuodamas automobilį Å¡alutiniu keliu, nedavė kelio jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės pagrindiniu keliu atvažiuojančiam motociklui Honda, vairuojamam Ž. Z., dėl to Å¡i atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galinę dalį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu Ž. Z. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Konstatuota, kad T. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 158 punktÄ - nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Å iuo pagrindu apylinkės teismas nusprendė, kad T. S. padarytas pažeidimas turėjo priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu ir jo padariniais. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad tokiai iÅ¡vada yra pagrįsta.Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ .

Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Apylinkės teismas savo iÅ¡vadas dėl apelianto nuteisimo grindė vertindamas visumÄ byloje surinktų įrodymų - nukentėjusiosios, kaltinamojo ir liudytojų parodymus, remdamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2012 m. vasario 15 d. iÅ¡vada Nr. 11-2353(11) ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. kovo 27 d. ekspertizės aktu Nr. 11-3020(12), kita raÅ¡ytine bylos medžiaga.Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl eismo įvykio vietos plane užfiksuotų duomenų teisingumo ir tuo pagrindu atliktų tyrimų iÅ¡vadų pagrįstumo.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių kilusioms abejonėms pašalinti – buvo atlikti papildomi tyrimo veiksmai, t.y. atlikta papildoma eismo įvykio vietos apžiūra, asmenų parodymų patikrinimas vietoje (t. 2, b. l. 18-44). Šių gautų duomenų pagrindu paskirta eismo įvykio ekspertizė. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl duomenų patikimumo, akcentuotina tai, kad duomenys eismo įvykio vietos plane bei duomenys pagal liudytojų ir paties nuteistojo T.

S. parodymus iÅ¡ esmės nėra skirtingi. Tai akivaizdžiai iliustruoja Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. kovo 27 d. ekspertizės akte Nr. 11-3020(12) 2 paveikslėlyje sugretinti iÅ¡ skirtingų Å¡altinių gauti duomenys apie įvykio aplinkybes (t. 2, b. l. 69). IÅ¡ sudarytos schemos matyti, kad svarbiausius duomenis – motociklo padėtį po eismo įvykio bei stabdymo pėdsakų pabaigÄ skirtingi asmenys nurodė beveik identiÅ¡kai. Suklastotuose apelianto nuomone eismo įvykio vietos plane ir apžiÅ«ros protokole T.

S. iÅ¡ esmės ginčija tik užfiksuotÄ motociklo stabdymo keliÄ . Ypatingai pabrėžtina ta aplinkybė, kad ekspertizės metu visapusiÅ¡kai buvo įvertinti ir paties apelianto parodymai apie motociklo stabdymo keliÄ , jo nurodyti duomenys buvo naudojami atliekant tyrimÄ ir remiantis jais pateiktos iÅ¡vados.Tokiu bÅ«du abejoti pradinių duomenų ir tuo pačiu atliktų tyrimų iÅ¡vadų pagrįstumu teismas neturi pagrindo. Surinktų duomenų visuma buvo iÅ¡samiai iÅ¡tirta ir įvertinta, neteikiant kažkuriems iÅ¡ jų prioriteto ar juos ignoruojant.

Apelianto argumentai dėl to, kad nebuvo imtasi jokių priemonių prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, neįvertinti jo paaiÅ¡kinimai apie autoįvykio mechanizmÄ , atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti bÅ«tina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nurodant konkretų KET punktÄ , įstatyme numatytų padarinių kilimÄ ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

Paprastai eismo įvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, taigi dėl BK 281 straipsnyje numatytų požymių sprendžiama dėl kiekvieno eismo įvykio dalyvio, nepriklausomai nuo to, kuris iš jų nukentėjo dėl eismo įvykio. Negalima atmesti situacijos, kad eismo įvykį sukėlė abiejų eismo dalyvių padaryti KET pažeidimai ar KET pažeidė tas eismo dalyvis, kuris ir nukentėjo dėl eismo įvykio (kasacinės nutartys Nr. 2K-195/2007, 2K-127/2010, 2K-185/2012).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikÅ¡mę nusikalstamų padarinių atsiradimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-151/2011, Nr. 2K-402/2012).Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad T. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punktÄ , nurodantį, kad nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, t.y. vairuodamas automobilį Å¡alutiniu keliu, nedavė kelio jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės pagrindiniu keliu atvažiuojančiam motociklui.Tokia iÅ¡vada yra teisinga ir Å¡tai dėl ko.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. kovo 27 d. ekspertizės akte Nr. 11-3020(12) konstatuojama, jog „tam, kad automobilis (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į pagrindinį keliÄ , vidutiniu greitėjimu įsibėgėtų iki 50 km/h greičio ir tokiu bÅ«du nesudarytų kliÅ«ties (nepriverstų stabdyti) prie sankryžos maksimaliu leistinu greičiu artėjančios transporto priemonės vairuotojui, iki artėjančios transporto priemonės turėtų bÅ«ti nemažesnis nei 74,9 m atstumas (t. 2, b. l. 72).

Pagal atliktų tyrimų duomenis, tuo metu, kai automobilis (duomenys neskelbtini), vairuojamas T. S., įvažiavo į pagrindinį keliÄ , motociklas, vairuojamas Ž. Z., buvo tikėtina apie 53,8 m (jai važiuojant 70 km/h greičiu) – 60,8 m (jai važiuojant 87 km/h greičiu) atstumu iki važiuojamųjų dalių sankirtos.Vertinant aukščiau paminėtus duomenis, galima daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad ir tuo atveju, jei nukentėjusioji Ž. Z. bÅ«tų važiavusi maksimaliu leistinu greičiu, T.

S. vairuojamas automobilis vis vien bÅ«tų sudaręs jai kliÅ«tį. Apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis neturėjo galimybės pamatyti jam iÅ¡ deÅ¡inės atvažiuojančio motociklo, kadangi nukentėjusioji virÅ¡ijo greitį, važiavo be Å¡viesų, įvykio vietoje yra ribotas matomumas, nepagrįstas ir paneigtas bylos duomenimis. Kaip minėta aukščiau, automobiliui (duomenys neskelbtini) įvažiuojant į pagrindinį keliÄ , motociklas nuo jo buvo maždaug 53,8÷60,8 m atstumu. Kadangi eismo įvykis įvyko Å¡viesiu paros metu tiesiame kelio ruože, o įvykio vietos fotonuotraukos patvirtina, kad matomumas į deÅ¡inę pusę T.

S. judėjimo kryptimi nebuvo ribojamas, nėra jokio pagrindo teigti, jog T. S. neturėjo galimybės pamatyti artėjantį motociklÄ . Nustačius tokias aplinkybes, nėra jokio pagrindo atlikti papildomus veiksmus dėl matomumo eismo įvykio vietoje nustatymo. Ä®rodymų rinkimas nėra begalinis procesas, jų turi bÅ«ti surinkta tiek, kad pakaktų padaryti pagrįstas iÅ¡vadas, todėl atsisakymas rinkti perteklinius duomenis negali bÅ«ti laikomas BPK 7 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo pažeidimu.

Eismo įvykio vietoje darytos motociklo nuotraukos neginčijamai patvirtina, kad motociklas važiavo be Å¡viesų (Å¡viesų perjungėjas yra nulinėje padėtyje, žr. kompaktinį diskÄ , t. 1, b. l. 14, to pirmosios instancijos teismas neįvertino), taigi T. S. teisus apeliaciniame skunde teigdamas, kad motociklas važiavo be Å¡viesų ir tai apsunkino galimybę pastebėti nukentėjusiÄ jÄ . Tačiau nežiÅ«rint Å¡ios aplinkybės, manytina, jog apeliantas, bÅ«damas pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, nagrinėjamu atveju objektyviai turėjo visas galimybes pastebėti pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjantį motociklÄ net ir su iÅ¡jungtomis Å¡viesomis.KET 158 punktas kategoriÅ¡kai reikalauja, kad nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

KET 3 punkte (red., galiojusi eismo įvykio metu) iÅ¡aiÅ¡kinta sÄ voka „duoti keliÄ (nekliudyti)“– eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Taigi T. S. padarytas KET 158 punkto pažeidimas yra akivaizdus ir jo padaryta veika yra priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kilusiais padariniais, nes analogiÅ¡koje situacijoje jam laikantis KET, o nukentėjusiajai jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų.Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat pagrįstai konstatavo, kad KET taisykles pažeidė ir nukentėjusioji Ž.

Z.: ji pažeidė KET 14, 135 ir 238 punktų reikalavimus, nes vairavo motociklÄ , neturėdama Å¡ios teisės, žymiai virÅ¡ijo leidžiamÄ 50 km/h greitį, nes važiavo ne mažesniu kaip 70 km/h greičiu, motociklui nebuvo atlikta techninė apžiÅ«ra ir jis nebuvo nustatyta tvarka įregistruotas. Taigi nustatyta, kad kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė abu vairuotojai. Tokiu atveju bÅ«tinÄ ja padarinių kilimo sÄ lyga galėjo bÅ«ti vieno eismo įvykio dalyvio pažeidimai arba abiejų eismo įvykio dalyvių kelių eismo taisyklių pažeidimai.

Apylinkės teismas pripažino, kad tik T. S. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais. Apylinkės teismas sprendė, kad Ž. Z. elgesys, prieÅ¡taraujantis Kelių eismo taisyklių reikalavimams, o bÅ«tent važiavimas virÅ¡ijant leistinÄ greitį, taip pat buvo pasekmių atsiradimo sÄ lyga, nes negalima atmesti galimybės, kad tuo atveju, jeigu ji bÅ«tų laikiusis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, autoavarijos pasekmės bÅ«tų kitokios.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Ž. Z. veiksmai, nors ir neatitikę Kelių eismo taisyklių reikalavimų, patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu šių taisyklių nebūtų pažeidęs ir T. S., teismas nusprendė, kad pagrindinė autoavarijos priežastis yra kaltinamojo T. S. padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai.Kolegijos nuomone apylinkės teismas pagrįstai pripažino T. S. kaltu dėl įvykusių padarinių, tačiau neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp nukentėjusiosios Ž.

Z. padarytų KET pažeidimų ir jai padarytų sveikatos sutrikdymų, ir dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jos padaryti KET pažeidimai nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais pavojingais padariniais. Bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusiosios Ž. Z. padaryti KET pažeidimai taip pat buvo bÅ«tinÄ ja padarinių kilimo sÄ lyga. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2012 m. vasario 15 d. iÅ¡vadoje Nr. 11-2353(11) konstatuota, kad motociklo Honda vairuotojos Z.

Z. veiksmai - virÅ¡ijo maksimalų gyvenvietėje leistinÄ greitį, dėl ko neteko techninės galimybės iÅ¡vengti atsitrenkimo į automobilį (duomenys neskelbtini), kai važiuodama maksimaliu leistinu gyvenvietėje greičiu tokiÄ galimybę turėjo - techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su Å¡iuo eismo įvykiu (1 t., b.l. 43). Taigi tuo atveju, jei T. S. ir bÅ«tų pažeidęs KET 158 punktÄ , o nukentėjusioji Ž. Z. bÅ«tų pasirinkusi saugų greitį, bÅ«tų pakankamai atidi, ji bÅ«tų laiku pastebėjusi kliÅ«tį ir sustabdžiusi motociklÄ ir iÅ¡vengusi sužalojimų sau padarymo.

Taigi kolegija konstatuoja, kad Ž. Z. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai taip pat buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga ir buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais – nesunkiu sveikatos sutrikdymu jai pačiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-450/2003, 2K-19/2007, 2K-297/2009, 2K-355/2013).Jeigu asmuo, kurio padaryti pažeidimai yra susiję su priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykio metu kilusiais padariniais, eismo įvykio metu susižaloja pats arba patiria turtinę žalÄ , jo veika pagal BK 281 straipsnį kvalifikuojama tik tada, kai dėl jo sukelto eismo įvykio nukentėjo ir kiti asmenys, kuriems kilo BK 281 straipsnio 1–6 dalyse numatyti padariniai.

Tokio asmens veikoje gali bÅ«ti įžvelgiamas tik ATPK pažeidimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2007, 2K-297/2009, 2K-355/2013).Tačiau konstatavimas, kad ir pačios nukentėjusiosios veiksmai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga, neÅ¡alina apelianto T. S. atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d., nes ir jo veiksmai (KET pažeidimas) tiesiogiai įtakojo tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Taigi aukščiau iÅ¡dėstyti motyvai, aptartų įrodymų turinys paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai nustatyto priežastinio ryÅ¡io tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių, dėl specialisto iÅ¡vados ir ekspertizės akto nepagrįstumo, dėl Ž.

Z. kaltės, dėl riboto matomumo eismo įvykio vietoje, dėl suklastotų apelianto nuomone eismo įvykio vietos plano ir apžiÅ«ros protokolo. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, kad įrodyta, jog T. S. padarė jam inkriminuotÄ BK 281 str. 1 d. nusikalstamÄ veikÄ . Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai kvalifikuota nuteistojo T. S. veika, paskirta teisinga bausmė, todėl tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymÄ , iÅ¡ kurios matyti, jog apeliacinės instancijos teisme buvo teikiama antrinė teisinė pagalba nukentėjusiajai Ž.

Z.. IÅ¡laidas sudaro advokato užmokestis – 330 litų (t. 3, b. l. 25). Atmetus apeliacinį skundÄ , Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apelianto T. S. (BPK 106 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo T. S. apeliacinį skundÄ atmesti.Priteisti iÅ¡ T. S. 330 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, priteistÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 188659752, bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Kolegijos pirmininkas             Giedrius Endriukaitis Teisėjai             Jurgis Kiškis              Danguolė Šiugždinytė