d4d0591c-5331-45f6-a265-a0643262f78c · Vilniaus apygardos teismas

NuoraÅ¡asByla Nr. 1A-256-626/2016Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01153-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.1.2.; 2.4.6.3.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2016 m. balandžio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Vitalijos NorkÅ«naitės, teisėjų Stasio Lemežio ir Virginijos Å vedienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Kubiliui, nuteistojo M. Č. gynėjui advokatui E. K., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

Č. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda ir nustatytas 6 mėnesių terminas savanoriÅ¡kam baudos sumokėjimui. Pritaikius BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., M. Č. skirta baudžiamojo poveikio priemonė, - draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.Å iuo nuosprendžiu civilinės ieÅ¡kovės nukentėjusiosios O.

J. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ M. Č. nukentėjusiajai O. J. priteista 1 500 Eur neturtinei žalai ir 580 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: M. Č. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitiems žmonėms buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o bÅ«tent, kad jis 2014 m. liepos 13 d., apie 16.01 val., Vilniaus r., kelio Vilnius – Polockas 20,916 km., neblaivus (nustatytas 2,21 promilių girtumas), vairuodamas automobilį ,,Peugeot 607‘‘ (v. n. (duomenys neskelbtini) pažeidė tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 9, 14, 125, 133 punktų reikalavimus, draudžiančius, vairuoti transporto priemonę asmenims, neblaiviems, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, nurodančius, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, - tai yra vairavo transporto priemonę neblaivus, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nevažiavo kelio važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse, iÅ¡važiavęs į siaurÄ iÅ¡tisinę kelio horizontalaus ženklinimo linijÄ , atskirtÄ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį ta eismo juosta prieÅ¡inga kryptimi važiavusiam automobiliui ,,Mercedes Benz C200‘‘ (v. n. (duomenys neskelbtini) vairuojamam L.

J. ir dėl to su automobiliu ,,Mercedes Benz C200‘‘ susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo automobiliu ,,Peugeot 607‘‘ (v. n. (duomenys neskelbtini) važiavę keleiviai: V. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), kuriam dėl dešiniojo antakio srities muštinės žaizdos nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas; A. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), kuriam dėl devinto kairės pusės šonkaulio lūžio ir veido odos nubrozdinimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; V. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), kuriam dėl kairiojo inksto parenchimos ir geldelės plyšimo, su gausiu kraujavimu ir šlapimo pūslėje susilaikymu nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei automobilio ,,Mercedes Benz C200‘:‘ vairuotojas L.

J. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), kuriam dėl poodinių kraujosruvų kairiame petyje, kairiame žaste, dilbiuose, pilve, klubuose, šlaunyse, kairiame kelyje, blauzdose, odos nubrozdinimų dešiniame kelyje ir kairėje pėdoje, dešinės pėdos padikaulių lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; šiame automobilyje važiavusi keleivė O. J. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), kuriai dėl kairės rankos riešo mėnulinio kaulo išnirimo ir krūtinės nubrozdinimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Č. praÅ¡o pakeisti Vilniaus rajono apdylinės teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendį. Nukentėjusiųjų atsipraÅ¡ymÄ , geranoriÅ¡kÄ sutikimÄ atlyginti žalÄ bei autoavarijos metu patirtÄ sveikatos sutrikdymÄ pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, jo atžvilgiu taikyti BK 39 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. O. J. priteistÄ 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti – atmesti. Apygardos teismui netenkinus praÅ¡ymų visiÅ¡kai, praÅ¡o atsižvelgiant į jo turtinę padėtį ir esamÄ piniginę prievolę, paskirtÄ baudÄ ir pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį mažinti, maksimaliai prailginti baudos sumokėjimo terminÄ .

Apeliaciniame skunde nurodo, kad be teismo paskirtos baudos ir priteisto civilinio ieÅ¡kinio, privalo atlyginti draudimo bendrovei iÅ¡mokėtas sumas: 4 513,44 Eur už nukentėjusiųjų gydymÄ Vilniaus teritorinei ligonių kasai; 1 500 Eur neturtinei ir 587,44 Eur turtinei žalai atlyginti V. K.; 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti O. J.. Nurodo, kad O. J. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas nepagrįstai, nes jai neturtinę žalÄ jau atlygino AB „Lietuvos draudimas“, atsižvelgdamas į sužalojimų sunkumÄ , o draudimo bendrovės iÅ¡mokÄ jis privalės atlyginti regreso tvarka.

Mano, kad teismas, priteisdamas iÅ¡ jo 1 500 Eur O. J. neturtinei žalai atlyginti, jį antrÄ kartÄ Ä¯pareigojo sumokėti tÄ pačiÄ Å¾alÄ , kuriÄ atlygino draudimo bendrovė ir kuri atitinka teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo sumos dydžio. Pažymi, kad L. J. mirtis nėra priežastiniame ryÅ¡yje su autoįvykiu, todėl O. J. kalbos apie tai, kokius ji patyrė nepatogumus po sutuoktinio mirties, niekaip negali bÅ«ti siejamos su apeliantu ir jis neprivalo už tai atlyginti. Mano, kad teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ , ignoravo jo turtinę padėtį, nukentėjusiosios patirto sužalojimo sunkumÄ , protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Nesutikdamas su paskirtos bausmės dydžiu nurodo, kad teismas paskirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių nukentėjusiesiems, kurie patyrė nesunkius sveikatos sutrikdymus, o teismo posėdyje pareiÅ¡kė, kad jokių traumų padarinių Å¡iuo metu nejaučia. Neatsižvelgė į tai, kad jis nukentėjusiųjų atsiprašė ir jie jam atleido, kad jis savo iniciatyva, pagal galimybes (jo darbo užmokestis yra 1 MMA) pradėjo atlyginti žalÄ draudimo bendrovei, pats patyrė stuburo traumÄ , kuriÄ gydosi iki Å¡iol.

Mano, kad Å¡ias aplinkybes teismas galėjo pripažinto jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir jį, pritaikius BK 39 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsiliepimai į skundÄ nepateikti. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas praÅ¡o skundÄ tenkinti. Prokuroras praÅ¡o nuteistojo skundÄ atmesti. Skundas tenkintinas iÅ¡ daliesVilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų, o bÅ«tent dėl O.

J. priteistos neturtinės žalos atlyginimo (BPK 326 str. 2 d. 3 p., 328 str. 4 p.). Tuo tarpu bausmę M. Č. pirmosios instancijos teismas individualizavo tinkamai, kuri kolegijos nuomone yra teisinga, taikyti BK 39 str. nuostatų nėra teisinio pagrindo. Dėl BK 39 str. nuostatų taikymoApeliantas praÅ¡o taikyti BK 39 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 39 str. 1 d. 2 p. nustatant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygas tiesiai įvardijama, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės galima asmenį tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės.Apylinkės teismas nustatė tik vienÄ apelianto atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad jo savanoriÅ¡kas pastangas pradėti atlyginti žalÄ draudimo bendrovei, apylinkės teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kai kaltininkas savo noru atlygina ar paÅ¡alina padarytÄ Å¾alÄ . Priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar paÅ¡alina dalį žalos.

Eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti nukentėjusieji įvyko 2014-07-13. Nuteistajam savanoriÅ¡kai nukentėjusiesiems žalos neatlyginus bei dėl jos atlyginimo su nukentėjusiaisiais nesusitarus, tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ pastariesiems atlygino draudimo bendrovė: Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2015-04-22 atlygino iÅ¡laidas už nukentėjusiųjų gydymÄ (t. 1, b. l. 62, 63); 2015-04-21 priėmė sprendimus nukentėjusiesiems O. J. ir V. K. iÅ¡mokėti po 1 500 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 6, 7) bei V.

K. atlygino 587,44 Eur už nedarbingumo laikotarpį. Atlyginusi žalÄ nukentėjusiesiems, draudimo bendrovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į apeliantÄ . Apeliantas teigia, kad yra dalį žalos draudimo bendrovei atlyginęs, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė, LITEKJO duomenimis 2016-04-20 Draudimo bendrovė yra pateikus teismui ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo iÅ¡ apelianto civilinio proceso tvarka (Vilniaus rajono apylinkės teismo c. B. Nr. e2-2157-341/2016). Teismų praktikoje žalos atlyginimas pripažįstamas lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/20142K-115/2016).

Teismas, vadovaudamasis BK 59 str. 2 d. ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimÄ , tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį – nuoÅ¡irdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje minėtų aplinkybių nėra nustatyta, nukentėjusiesiems žalÄ atlygino ne nukentėjusysis ar jo valia kiti asmenys, o draudimo bendrovė praėjus beveik metams po įvykio, savo noru asmenims, kurie tiesiogiai patyrė dėl jo veiksmų turtinę ir neturtinę žalÄ , nuteistasis neatlygino nei dalies žalos, apelianto teigimu, jis pagal iÅ¡gales žalÄ moka draudimo bendrovei, kuri tiesiogiai jo nusikalstamais veiksmais jokios žalos nepatyrė. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad šioje nagrinėjamoje situacijoje pripažinti atsakomybę lengvinančia, BK 59 str. 1 d. nenumatytÄ aplinkybę – dalinį žalos atlyginimÄ savo noru – nėra teisinio pagrindo.Apeliantas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe praÅ¡o pripažinti ir jo sveikatos bÅ«klę dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

BK 59 str. 2 d. dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir kitas Å¡io straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Kolegija sprendžia, kad pagrindo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti apelianto patirtus sužalojimus eismo įvykio metu nėra, nes jie atsirado dėl paties apelianto kaltės. Duomenų, kad apeliantui bÅ«tų dėl patirtų sužalojimų nustatyti spec. poreikiai ar pan. – nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkama BK norma gali ir turi bÅ«ti taikoma tik nustačius visas bÅ«tinas jos taikymo sÄ lygas.

Esant nustatytai tik vienai lengvinančiai apelianto atsakomybę aplinkybei, teisinio pagrindo atleisti nuteistÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39 str. nėra.Dėl bausmėsApeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtÄ piniginę bausmę, praÅ¡o atsižvelgti, kad jo padaryta veika nesukėlė sunkių pasekmių, pradėjo atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija.

Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei kaltÄ asmenį.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str..

BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 str. 2 d., skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pagal BK 61 str. 2 d. teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

M. Č. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 str. 2 d. 12 MGL (451,92 Eur) bauda. Jam taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus. Pagal BK 281 str. 2 d. baudžiama bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.Pagal BK 47 str. 2 d. ir 3 d. 5 p. už neatsargų nusikaltimÄ nustatoma bauda nuo 1 MGL iki 75 MGL. Bausmės vidurkis – 38 MGL.BK 68 str. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Remiantis BK 67 str. 3 d., Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė ir jas taikė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į bylos aplinkybes, padaryto nusikalstamo pavojingumo laipsnį, kad jis priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, į nustatytÄ vienÄ apelianto atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių, į kaltininko asmenybę.

Kaip matyti, nusikaltimo padarymo metu M. Č. buvo baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 146), duomenų apie jo gydymÄ psichiatrinėse, priklausomybės ligų gydymo įstaigose nėra, dirba, neteistas. Ä®vertinęs visumÄ skiriamos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių, apylinkės teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Å¡velniausiÄ , tris kartus mažesnę nei vidutinę, sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatytÄ piniginę bausmę kartu su baudžiamojo poveikio priemone – draudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Apeliantas, praÅ¡ydamas paskirti Å¡velnesnę bausmę, praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jo padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių. Pažymėtina, kad jei apelianto padarytas nusikaltimas bÅ«tų sukėlęs sunkesnius padarinius, jis bÅ«tų baudžiamas jau pagal kitÄ BK 281 str. dalį, t. y. už sunkesnį nusikaltimÄ . Nagrinėjamu atveju jis ir nubaustas pagal kilusius padarinius dėl jo nusikalstamos veikos. Pažymėtina ir tai, kad dėl jo neteisėtos veikos buvo sužaloti 5 asmenys, todėl Å¡is apelianto teiginys įrodo, kad pastarasis nesuvokia savo veiksmų sunkumo ir pavojingumo, keliamos grėsmės kitiems eismo dalyviams, asmenims ar kitų asmenų turtui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta Å¡iuo nuosprendžiu bausmė nėra per griežta ir jÄ Å¡velninti nėra pagrindo. Taigi, pirmosios instancijos teismas paskyrė M. Č. individualizuotÄ bausmę, kuri yra teisinga ir atitinka padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ , paskirtos bausmės ir baudžiamosios poveikio priemonės dydis neprieÅ¡tarauja bausmės paskirčiai.Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, nėra pagrindo nustatyti ilgesnio nei įstatymo (Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.) numatytas 2 mėnesių (nuo nuosprendžio įsiteisėjimo) paskirtos baudos savanoriÅ¡ko sumokėjimo terminas.

Dėl O. J. civilinio ieÅ¡kinioO. J. civiliniu ieÅ¡kiniu, patikslintu teisiamojo posėdžio metu, prašė priteisti 8 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kinį grindė tuo, kad dėl eismo įvykio civilinė ieÅ¡kovė patyrė didelį fizinį skausmÄ , stresÄ , baimės ir nesaugumo jausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl sutuoktinio L. J. sveikatos ir gyvybės, nes civilinė ieÅ¡kovė yra riboto darbingumo, jai nustatytas tik 35 procentų darbingumas. Po operacijos civilinei ieÅ¡kovei 3 mėnesius buvo sugipsuota ranka, sutrenktos smegenys, paÅ«mėjo liga.

Po eismo įvykio ilgai gydėsi ligoninėje, o po vyro mirties prarado gyvenamÄ jÄ plotÄ ir dabar neturi kur gyventi bei liko be pragyvenimo Å¡altinio. Byloje nustatyta, kad dėl M. Č. kaltės įvykusio eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios O. J. ir jos sutuoktinio L. J. sveikata. L. J. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiajame petyje, kairiame žaste, dilbiuose, pilve, klubuose, Å¡launyse, kairiame kelyje, blauzdose, odos nubrozdinimai deÅ¡iniame kelyje ir kairėje pėdoje, deÅ¡inės pėdos 1 ir 2 padikaulių iÅ¡nirimas bei 2, 3 ir 5 padikaulių pamatinių dalių lūžis (t. 1, b. l. 81).

Nukentėjusiajai O. J. nustatytas kairės rankos riešo mėnulio kaulo išnirimas ir krūtinės nubrozdinimas (t. 1, b. l. 92). L. J. mirė 2014-07-23 (t. 1, b. l. 69-72). Siekiant nustatyti ar L. J. mirties neįtakojo eismo įvykis, paskirta ekspertizė. Ekspertizės išvadoje nurodyta, jog L. J. mirė nuo širdies išeminės ligos. Konstatuota, kad į tai nurodo širdies vainikinių arterijų aterosklerozės III stadija, stenozė iki 90 procentų (širdies vidiniame sienelių paviršiuje nustatytos sukalkėjusios aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios spindžius iki 90 procentų), širdies raumenų fibrozė, netolygi širdies raumens pilnakraujystė.

Nurodyta, kad Å¡ie sveikatos sutrikimai komplikavosi Å«miniu Å¡irdies veiklos sutrikimu. Konstatuota, kad eismo įvykio metu patirti sužalojimai priežastinio ryÅ¡io su mirtimi neturėjo (t. 1, b. l. 83-85). AB „Lietuvos draudimas“ 2015-02-12 buvo gavęs nukentėjusiosios O. J. praÅ¡ymÄ atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalÄ . Draudimo bendrovė, iÅ¡tyrusi visas aplinkybes, atsižvelgdamas į patirtų fizinių sužalojimų sunkumÄ , dvasinių kančių pobÅ«dį, individualias nukentėjusiojo savybes, žalÄ padariusio asmens kaltę, nusprendė nukentėjusiajai iÅ¡mokėti 1500 Eur draudimo iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-6).

Liteko duomenimis O. J. yra testamentinė L. J. viso turto įpėdinė (Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. 2-2642-592/2015). CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio str. 2 d. nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Apylinkės teismas iÅ¡ dalies tenkindamas civilinį ieÅ¡kinį nurodė, kad CK 6.250 str. 2 d. nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu atveju teismas nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti protingÄ ir teisingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus.

Konstatavo, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala didesnė nei atlyginta draudimo bendrovės, nes mirus nukentėjusiosios sutuoktiniui, jo buvusi sutuoktinė jÄ iÅ¡varė iÅ¡ namų, dėl ko nukentėjusioji gyvena be pastovios gyvenamosios vietos, maistu padeda kaimynai, prausimÄ si ir gamtinius reikalus atlieka lauke. Taip pat teismas pripažino, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai savo pareigÄ atlyginti neturtinę žalÄ Ä¯vykdė visiÅ¡kai. Teisėjų kolegija pažymi, kad žalÄ privalo atlyginti už jÄ atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.), vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai ir pan.

Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų, teismas sprendė, kad draudimo bendrovės nustatyta ir išmokėta 1 500 Eur draudimo išmoka nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti yra per maža.

Teismas nusprendė iš kaltinamojo papildomai nukentėjusiajai priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į tai, kad O. J. po vyro mirties neturi kur gyventi ir neteko pragyvenimo šaltinio. Toks teismo sprendimas yra neteisėtas, nes nėra nustatyta, kad sutuoktinio mirtis nuo širdies išeminės ligos, ūminio širdies veiklos sutrikimo, buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, t. y. nuteistasis nėra kaltas dėl nukentėjusiosios sutuoktinio mirties, todėl iš jo negali būti priteista ir neturtinė žala dėl nukentėjusiosios išgyvenimų ir patirtų nepatogumų dėl pastarojo mirties.

Be abejo, pripažintina, kad O. J. dėl patirtų sužalojimų ir paties eismo įvykio patyrė tiek fizinius (dėl savo patirtų sužalojimų) tiek dvasinius (dėl savęs ir sutuoktinio, paties eismo įvykio) iÅ¡gyvenimus, tačiau, antra vertus, sukelti padariniai nei jai, nei jos sutuoktiniui nebuvo itin sunkÅ«s ir negrįžtami. Pažymėtina ir tai, kad, iÅ¡ nukentėjusiosios 2014-11-26 pareiÅ¡kimo (t. 1, b. l. 95-96) matyti, kad nukentėjusiÄ jÄ â€žemocinis Å¡okas“ iÅ¡tiko po sutuoktinio mirties, kai jÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos iÅ¡vijo sutuoktinio sÅ«nus iÅ¡ pirmos santuokos, kuris nukentėjusiosios teigimu, jÄ ir sumušė, dėl to ji atsidÅ«rė ligoninėje, o po to ambulatoriÅ¡kai gydėsi 1,5 mėn. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad draudimo bendrovės iÅ¡mokėta nukentėjusiajai 1 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, kuri iÅ¡ nuteistojo bus iÅ¡ieÅ¡kota regreso tvarka, yra pakankama ir atitinkanti teismų praktikÄ formuojamÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (Nr. 2K-136/2008, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258-699/2015).

Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismo sprendimas papildomai iš nuteistojo O. J. priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįstas, 3 000 Eur neturtinės žalos dydis yra neproporcingas nukentėjusiosios patirtiems sužalojimams ir išgyvenimams dėl eismo įvykio, todėl šioje dalyje teismo nuosprendis naikintinas ir O. J. civilinis ieškinys atmestinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a: pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš dalies patenkintas nukentėjusiosios O. J. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo ir O. J. civilinį ieškinį atmesti. Likusios nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                             Vitalija Norkūnaitė                                    Teisėjai                                                                                    Stasys Lemežis                                                                                                                   Virginija Švedienė              Nuorašas tikrasTeisėja                                                         Vitalija Norkūnaitė