2016-03-02 Nr. AB-4845-3-61-3-05694-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-169-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05694-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 58; 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Rugby Holding B. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Rugby Holding B. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Rugby Holding B. V. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. 1S-119/2015.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog Tarybos neelektroniniu būdu teismui pateiktoje medžiagoje esanti informacija yra konfidenciali, todėl prašė neleisti su šia medžiaga susipažinti, jos neskaitmenizuoti bei daryti jos kopijas tretiesiems asmenims.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi nutarė Tarybos tyrimo medžiagą laikyti administracinės bylos Nr. I-4966-815/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05694-2015-5) medžiaga ir ją laikyti nevieša bei neleisti susipažinti su ja kitiems asmenims, inter alia kitiems šios administracinės bylos proceso dalyviams.

Teismas atsižvelgė į tai, kad Tarnybos tyrimo medžiagoje esanti informacija yra konfidenciali, Tarnyba pateikė teismui prašymą neleisti susipažinti su minėta medžiaga, jos neskaitmenizuoti bei daryti jos kopijas kitiems asmenims .

II. Pareiškėjas Rugby Holding B. V. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria neleista administracinės bylos proceso dalyviams susipažinti su šiais dokumentais: 2013 m. gegužės 13 d. HeidelbergCement Northern Europe ir S. V. A., S. A., A. M., M. M. M., E. M., V. M., V. M. ir J. M. AB „Akmenės cementas“ akcininkų sutartimi; 2015 m. lapkričio 5 d. Gunnar Syvertsen įgaliojimu; 2015 m. lapkričio 6 d. HeidelbergCement Northern Europe raštu Tarybai; 2015 m. liepos 3 d. AB „Akmenės cementas“ raštu Tarybai „Dėl informacijos pateikimo“, panaikinti ir leisti pareiškėjui susipažinti su šiais dokumentais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo teigimu, nurodytuose dokumentuose nėra konfidencialios informacijos, todėl jie negali būti laikomi konfidencialiais. Pareiškėjas pabrėžia, kad turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (ABTĮ 51 str.). Dokumentai byloje yra teisiškai reikšmingi, nes yra tiesiogiai susiję su bylos esme, t. y. klausimu, ar Taryba pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias priemones pagal Konkurencijos įstatymo 26 straipsnį. Pareiškėjo teigimu, skundžiama nutartis užkerta kelią jam susipažinti su dokumentais ir veiksmingai įrodinėti skundo teismui reikalavimų pagrįstumą. Pareiškėjas nurodo, kad buvo priverstas skųsti Tarybos nutarimą, neturėdamas galimybės susipažinti su dokumentais ir jų turiniu, todėl buvo suvaržyta jo teisė į veiksmingą teisminę gynybą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Taryba nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl dokumentai laikytini konfidencialiais, kaip informacijos atskleidimas galėtų bent teoriškai pakenkti tyrimo sėkmei ar HeidelbergCement Northern Europe interesams. Pareiškėjo manymu, Tarybos argumentai, kad dar nėra baigtas pagrindinis tyrimas, todėl jis negali susipažinti su dokumentais, yra formalūs. Pareiškėjas nurodo, kad jam nežinomas dokumentų turinys, nors jų vertinimas sudaro administracinės bylos esmę, kadangi tik tinkamai juos įvertinus galima daryti išvadą apie laikinųjų priemonių taikymo pagrįstumą. Pareiškėjas daro išvadą, kad dokumentai negali būti laikomi konfidencialiais vien tuo pagrindu, jog juos tokiais prašė laikyti HeidelbergCement Northern Europe ir AB „Akmenės cementas“. Pareiškėjas pažymi, kad Tarybos nutarime nėra pakankamai informacijos apie dokumentus, nekonkretizuotas jų turinys, o informacija, pateikta Tarybos nutarime, tik patvirtina būtinybę taikyti laikinąsias priemones. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Tarybos 2004 m. darbo reglamento Nr. 1S-139 116 punkte nurodoma, jog tyrimo byloje turi būti vedamas dokumentų su komercinėmis paslaptimis apyrašas, jame negali būti konfidencialios informacijos, Taryba turėjo pateikti pareiškėjui ir teismui nekonfidencialias dokumentų versijas. Pareiškėjas nurodo įsipareigojantis, kad dokumentuose esančią informaciją naudos tik šios administracinės bylos bei Tarybos atliekamo tyrimo tikslais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas Rugby Holding B. V. atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties dalį, kuria teismas nutarė neleisti administracinės bylos proceso dalyviams susipažinti su šiais dokumentais: 2013 m. gegužės 13 d. HeidelbergCement Northern Europe ir S. V. A., S. A., A. M., M. M. M., E. M., V. M., V. M. ir J. M. AB „Akmenės cementas“ akcininkų sutartimi; 2015 m. lapkričio 5 d. Gunnar Syvertsen įgaliojimu; 2015 m. lapkričio 6 d. HeidelbergCement Northern Europe raštu Tarybai; 2015 m. liepos 3 d. AB „Akmenės cementas“ raštu Tarybai „Dėl informacijos pateikimo“.

Pareiškėjo teigimu, priimta pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįstai riboja jo teisę į teisminę gynybą, pažeidžia proceso šalių lygiateisiškumo principą, nes jam nepagrįstai yra apribojama galimybė susipažinti su visa tyrimo medžiaga.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo pateiktus argumentus, visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Būtina sąlyga teisingai išspręsti bylą yra tinkamas teismo procesas (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas viešo bylų nagrinėjimo teisme principas, tačiau jis nėra absoliutus. Atitinkamai, siekiant apsaugoti žmogaus orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą (Konstitucijos 22 str.), kitas vertybes, kurių apsauga kyla iš Konstitucijos, įstatymu gali būti ribojamas bylų nagrinėjimo proceso atskirų elementų viešumas, inter alia teismo baigiamojo akto viešas skelbimas, bylos medžiagos viešumas (Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

Pabrėžtina, jog administraciniame procese proceso dalyvių teisę susipažinti su dar nagrinėjamos bylos medžiaga, daryti kopijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnis. Nurodyto straipsnio 1 dalis numato, kad proceso dalyviai turi teisę teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) ir teismo (teisėjo) leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus. Kita vertus, to paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagas, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti ir dėl to teismas priima nutartį.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia būtent pirmosios instancijos teismo nutarties dalį neleisti susipažinti administracinės bylos proceso dalyviams su Tarybos tyrimo medžiagoje esančiais atitinkamais dokumentais. Vertindama priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju pirmiausiai turi būti atsižvelgta į tai, ar tokia nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Šis įvertinimas, be kita ko, gali būti siejamas su tuo, kad konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja ir tai, jog teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog atskirųjų skundų padavimo tvarką, taip pat atvejus, kai jie gali būti paduodami, nustato ABTĮ 149 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, dviem atvejais, pirma, šio įstatymo nustatytais atvejais, antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nenustačius ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju teismo nutarties neleisti susipažinti administracinės bylos proceso dalyviams su atitinkamais dokumentais apskundimas nėra expressis verbis numatytas ABTĮ ir negalima teigti, jog tokios teismo nutarties priėmimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai (nagrinėjant bylą apeliacine tvarka galės būti vertinama, ar pagrįstai teismas nusprendė neteikti susipažinti tam tikrą bylos medžiagą). Pabrėžtina, jog toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą dominuojančią praktiką (pvz., 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-217/2014, 2008 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-126/2008 ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atskirojo skundo dėl šiuo skundu skundžiamos teismo nutarties dalies padavimo galimybės ABTĮ nenumato ir ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties dalies, todėl procesas pagal šį atskirąjį skundą nutrauktinas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia proceso šalių dėmesį, kad šia priimta teismo nutartimi nėra pažeidžiamos ar apribojamos pareiškėjo ar kitų proceso šalių teisės, inter alia teisė į tinkamą teismo procesą, nes, priėmus pirmosios instancijos teismo nutartį, byla nagrinėjama toliau, o savo nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, argumentus dėl galimai nepagrįsto viešumo principo ribojimo, proceso šalys galės pareikšti paduodamos apeliacinį skundą dėl teismo procesinio sprendimo, kuriuo bus užbaigiama byla, jeigu apeliacinis skundas bus paduodamas. Tada, esant pateiktiems argumentams šiuo aspektu, ir bus vertinamas ginčijamos pirmosios instancijos nutarties pagrįstumas, ar priimta teismo nutartimi nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, jo teisė, be kita ko, į tinkamą teismo procesą (ABTĮ 5 str., Konstitucijos 30 str.).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik tokia proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Toks bylos laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu. Tik tada atsiranda pagrindas reikalauti išlaidų atlygino iš kitos, pralaimėjusios bylą, proceso šalies. Nutraukus procesą pagal pareiškėjo Rugby Holding B. V. pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties, nėra pagrindo priteisti pareiškėjo prašomas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 133, 148 straipsniais, 149 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

procesą pagal pareiškėjo Rugby Holding B. V. pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius