2020-06-23 Nr. AB-12617-3-61-3-02212-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-911-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02212-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovas), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus PN jam nebuvo užtikrinta saugi gyvenamoji aplinka, kadangi 2018 m. birželio 1 d. kameroje Nr. 405, 406 ir 413 buvo aptikta parazitų (blakių). Apie tai pareiškėjas informavo medicinos darbuotoją, atėjo ir ūkio skyriaus vedėjas. Nurodo, kad 2018 m. birželio 30 d. rytą jis kreipėsi į medicinos darbuotoją dėl sukandžiojimų. Teigė, kad su prašymais dezinfekuoti kameras ne kartą kreipėsi žodžiu ir raštu. Naktimis negalėjo išsimiegoti dėl nuolatinio parazitų kandžiojimo. Pareiškėjas prašė medicinos darbuotojos išduoti pažymą apie jo sukandžiojimą, tačiau pažyma nebuvo išduota, kadangi tokie faktai Vilniaus PN medicinos darbuotojų į asmens sveikatos istorija neįrašomi.

3. Pareiškėjas nurodė, kad dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė diskomfortą, garbės ir orumo pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, negalėjo išsimiegoti. Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. neužtikrintos saugios sveikatai aplinkos, jis patyrė žalą, kurią vertina 3 000 Eur.

4. Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Nurodė, kad pareiškėjas reikalavimą atlyginti žalą grindžia abstrakčiais argumentais. Teigė, kad vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punktu, Vilniaus PN yra atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų pėdsakus – teisės aktų nustatyta tvarka atliekamas jų naikinimas. Vilniaus PN yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Pelias“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų, taip pat ir blakių naikinimo darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Vilniaus PN 2018 m. birželio mėnesį buvo atlikti trys kenkėjų naikinimo darbai, t. y. 2018 m. birželio 7 d. deratizacija Vilniaus PN I-ojo korpuso bendrabučio tipo patalpose Nr. 203 ir 405; 2018 m. birželio 12 d. – Vilniaus PN I-ojo korpuso 4 aukšte ir 2018 m. birželio 27 d. Vilniaus PN I-ojo korpuso bendrabučio tipo patalpose Nr. 406 ir Nr. 203.

6. Pažymėjo, kad pareiškėjas su prašymais naikinti parazitus nesikreipė. Be to, asmens ligos istorijoje duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į šeimos gydytoją dėl sukandžiojimų, nėra. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl negali būti tenkinamas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisė 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus PN gyvenamojoje patalpoje Nr. 6-413-03. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nurodo keletą kamerų, kuriose, jo teigimu, veisėsi blakės, tačiau teismas vertintino tik 413 kamerą, kurioje jis buvo laikomas.

9. Teismas nurodė, kad pagal Kenkėjų naikinimo darbų atlikimo žurnale pateiktą informaciją, 2018 m. liepos 23 d. patalpoje Nr. 413 buvo atlikti dezinsekcijos darbai. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. birželio 1 d. jis pastebėjo, jog kamerose veisiasi blakės ir jį kandžiojo naktimis, jis kreipėsi dėl pažymos apie įkandimus išdavimo, tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti. Vilniaus PN jokių argumentų dėl šių aplinkybių nenurodė. Aplinkybė, kokiu būdu (žodžiu ar raštu) jis prašė naikinti blakes, nėra svarbi. Šiuo atveju Vilniaus PN turėjo užtikrinti pareiškėjo sveikatai saugią aplinką.

10. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 20 punktu, kuriame nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog buvo sukandžiotas blakių ir, negalėdamas patvirtinti įrodymais įkandimų, plastikiniame skaidriame įpakavime teismui pateikė jį sukandžiojusius negyvus (sudžiuvusius) parazitus. Vilniaus PN jokių argumentų dėl pateiktų parazitų nenurodė. Duomenų, kad į pareiškėjo prašymą dėl sukandžiojimų būtų pateikta prašoma informacija, taip pat nenurodė. Teismas pareiškėjo skundo argumentus pripažino pagrįstais. Pažymėjo, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN atlieka nuo 2015 m. balandžio 17 d. Nesant duomenų, kad jis ginčui aktualiu laikotarpiu iš minėtos įstaigos buvo išvykęs, teismas konstatavo, jog jis buvo sukandžiotas Vilniaus PN. Atsakovui nepaneigus skunde nurodytų argumentų, teismas sprendė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. liepos 23 d., kai buvo atlikta dezinsekcija patalpoje Nr. 413, nebuvo užtikrinta sveikatai saugi aplinka, t. y. pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatytas reikalavimas, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Aplinkybė, kad pareiškėjo asmens ligos istorijoje nėra įrašų apie kreipimąsi į gydytojus, nepaneigia pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų. Vilniaus PN nepateikė duomenų, kad kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, iki 2018 m. birželio 1 d. buvo atlikti kenkėjų naikinimo darbai.

13. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimo sąlygas, teismas vertino, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.

14. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė žalą. Pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, jog ją būtų galima vertinti pareiškėjo prašoma priteisti suma, todėl sprendė, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kad Vilniaus PN sąmoningai būtų siekę pažeisti pareiškėjo teises ir jo laikymo sąlygas.

III. 15. Pareiškėjas V. K. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo patirtą neturtinę žalą įvertino per maža suma, kadangi dėl to, jog jį sukandžiojo parazitai, jis patyrė žymiai didesnę žalą. Teigia, kad jį parazitai kandžiojo daugiau kaip mėnesį laiko, jis naktimis negalėjo miegoti, o Vilniaus PN administracija į jo žodinius bei raštiškus prašymus nereagavo, pažyma apie jo sukandžiojimą nebuvo išduota. Kadangi kitaip savo teiginių negalėjo pagrįsti, pirmosios instancijos teismui plastikiniame maišelyje atsiuntė daiktinius įrodymus (parazitus). Vilniaus PN tokių pažeidimų neviešina, todėl ir pažymų neišduoda.

17. Pareiškėjas teigė, kad Vilniaus PN pažeidė jo teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas, todėl jam turi būti priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. K. skundą atmesti.

19. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatyta pareiga laisvės atėmimo vietų administracijai atlikti nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimą bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – užtikrinti jų naikinimą. Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad įstaigoje nuolatos vykdomi patalpų deratizacijos, dezinfekcijos, dezinsekcijos darbai. Taigi įstaiga vykdo savo pozityviąją pareigą užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką nuteistiesiems. Įstaigoje atsiradus parazitų, informuojama įmonė, su kuria yra pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, bei parazitai nedelsiant naikinami.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas bylą nagrinėjančiam teismui plastikiniame skaidriame įpakavime pateikė jį sukandžiojusius negyvus (sudžiuvusius) parazitus. Lieka visiškai neaišku, kaip pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsiųsti parazitai buvo būtent iš Vilniaus PN, juk nuteistajam jų galėjo atsiųsti kartu su laišku iš laisvės ar pan. Tačiau pirmosios instancijos teismas besąlygiškai konstatavo, kad atsiųsti parazitai buvo būtent iš Vilniaus PN, ir, kad pareiškėjas šių parazitų buvo sukandžiotas. Vilniaus PN kategoriškai nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais. Pareiškėjas šių parazitų galėjo gauti ir paštu, ir pasimatymo metu bei kitais būdais. Maišelyje teismui atsiųsti parazitai niekaip neįrodo, kad įstaigoje jų yra ar nevykdomas jų naikinimas.

21. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopiją, kurioje, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nėra įrašų apie kreipimąsi į gydytojus dėl parazitų įkandimų, tačiau teismas konstatavo, kad tai nepaneigia pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų. Nesant įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje apie parazitų įkandimus, šis faktas įrodo, kad pareiškėjas nebuvo jų sukandžiotas. Pareiškėjo teismui pateikti argumentai nepagrįsti jokiais pareiškėjo žodžius patvirtinančiais įrodymais. Vilniaus PN nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, kadangi Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jokios žalos jam nepadarė, taigi, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo šiuo atveju priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

22. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

23. Atsiliepime nurodo, kad savo poziciją išsamiai išdėstė pateiktame apeliaciniame skunde, kurį palaiko ir prašo tenkinti, o pareiškėjo skundą ir apeliacinį skundą atmesti.

24. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

25. Nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo teiginiais, jog dėl blakių įkandimo nesikreipė į gydytoją. Teigia, kad jis kreipėsi į medicinos darbuotoją ir jo kreipimasis buvo užregistruotas budėjimų knygoje. Be to, jis prašė išduoti pažymą apie jo apsilankymą pas medicinos darbuotoją, tačiau pažyma nebuvo išduota. Taip pat pirmosios instancijos teismo prašė liudytoja iškviesti medicinos sesutę, tačiau ir šis prašymas nebuvo tenkintas.

26. Pažymi, kad buvo atliekami parazitų naikinimo darbai, tai jeigu jų nebūtų buvę, tai ir darbai nebūtų buvę atliekami. Teigia, kad kitaip įrodyti savo teiginių dėl blakių buvimo kamerose, kaip tik pateikti daiktinius įrodymus, neturi galimybių, todėl pateikė pirmosios instancijos teismui maišelį su parazitais.

27. Pareiškėjas kaip nepagrįstus vertina Vilniaus PN teiginius, kad parazitai jam galėjo būti atsiųsti laiške, kadangi prieš įteikiant laiškus, juos Vilniaus PN pareigūnė apžiūri, atplėšia. Jeigu parazitai maišelyje būtų buvę atsiųsti, pareigūnė turėjo juos matyti. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas nevedęs ir 4 metus nebuvo ilgalaikiame pasimatyme, trumpalaikiai pasimatymai vyksta per stiklą, patalpos filmuojamos, todėl perduoti maišelį nebūtų įmanoma. Todėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jam saugios gyvenamosios aplinkos kalinimo metu, atlyginimo.

29. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos neužtikrino pareiškėjui saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos, pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punktą, todėl priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinę žalą.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad jo patirta neturtinė žala įvertinta per maža suma ir prašo priteisti neturtinei žalai atlyginti 3 000 Eur.

31. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, kadangi Vilniaus PN jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų.

33. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

34. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo aplinkybių vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pareiškėjo ir atsakovo atstovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu.

36. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

37. Byloje pateikti įrodymai (UAB „Pelias“ darbų ataskaita) patvirtina, kad 2018 m. liepos 23 d. atlikus vidiniame ir išoriniame Vilniaus PN teritorijoje esančių pastatų perimetre monitoringą, sekcijose Nr. 401, 405 ir 413 pastebėtos blakės (nuteistųjų bendrabutyje), atlikta dezinsekcija. Taip pat 2018 m. birželio 27 d. atlikus monitoringą, kambariuose Nr. 203 ir 406 pastebėtos blakės, atlikta dezinsekcija. Be to, kaip teigia pareiškėjas, negalėdamas pateikti įrodymų savo teiginiams dėl blakių buvimo ir jo sukandžiojimo, pirmosios instancijos teismui pateikė plastikiniame skaidriame įpakavime negyvus parazitus. Taigi byloje nepaneigta faktinė aplinkybė dėl parazitų buvimo Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose, taip pat ir gyvenamojoje patalpoje Nr. 413, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, kaip dažnai atliekamas Vilniaus PN gyvenamųjų patalpų monitoringas, sutarčių su tarnyba, atliekančia graužikų ir nariuotakojų stebėjimą bei naikinimą.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą teisės normų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka, kad Vilniaus PN neįrodė, jog patalpose, kuriomis pareiškėjas naudojosi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo tinkamai atliekama dezinsekcija, nepaneigė pareiškėjo argumentų, kad Vilniaus PN patalpose veisėsi parazitai (blakės).

39. Vilniaus PN apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad įstaigoje nuolatos vykdomi patalpų deratizacijos, dezinfekcijos, dezinsekcijos darbai ir tokiu būdu įstaiga vykdo savo pozityviąją pareigą užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką nuteistiesiems, atsiradus parazitų, informuojama įmonė, su kuria yra pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, bei parazitai nedelsiant naikinami, nepaneigia šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Šiuo atveju yra pagrindas teigti, kad Vilniaus PN buitinių parazitų kontrolė buvo vykdoma nepakankamai, patalpose veisėsi parazitai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punktą, pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, t. y. Vilniaus PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti (CK 6.271 str. 1 d.), o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

40. Aplinkybė, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl parazitų (blakių) sukandimų būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros tarnybą, nepaneigia, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

41. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjui priteistos neturtinės žalos, pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Taigi neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatytas pažeidimai nėra sunkus, Vilniaus PN patalpose buvo atliekama deratizacija, dezinfekcija ir dezinsekcija, taigi įstaiga iš esmės ėmėsi priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, nenustatyta, kad pareiškėjas dėl jų būtų patyręs ilgalaikes neigiamas pasekmes, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar atitinkamų sveikatos sutrikimų būtų kreipęsis (teikęs skundus) Vilniaus PN administracijai ir (ar) kitoms kompetentingoms institucijoms (įstaigoms).

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, nustatyto pažeidimo mastą, atsižvelgusi į aktualią teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2042-662/2019; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-239-502/2020 ir kt.), sprendžia, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl byloje nustatyto pažeidimų galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, šie pareiškėjui galbūt kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti nežymių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigais, atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui nepriteistinas, atitinkamai pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjo V. K. skundą tenkinti iš dalies. Pripažinti, kad pareiškėjo V. K. teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas Vilniaus PN buvo pažeista. Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė