Legislator Case Law & Legislation
d4cdc17e-61ce-4500-aba9-487db73d6969 AI generated

d4cdc17e-61ce-4500-aba9-487db73d6969 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number d4cdc17e-61ce-4500-aba9-487db73d6969
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-2075-1133/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57359-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.1.7.2.3; 2.14.10.2; 1.2.14.10.2.2; 2.3.6.4.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, sekretoriaujant Boženai Voišvilienei, vertėjaujant Olgai Macijauskienei, Svetlanai Minakovai, Giedriui Račkauskui, Eglei Smailienei, Helenai Žemaitel, dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui, kaltinamajam L.

Legislator headnote

AI generated

d4cdc17e-61ce-4500-aba9-487db73d6969 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Neturi mėgstamų vietų, nes tik darbiniais reikalais atvažiuodavo. Ä®monė „K. N.“ jam nežinoma, pas juos yra tokios degalinės „N.“. „N.“ bakelio radimas negali turėti su juo jokios sÄ sajos, jis neperka tokių bakelių savo veiklai. Nesupranta, kas ten per bakelis, jei su benzinu, tai jo su savimi nevežioja. Neatsimina kÄ veikė gruodžio 1-2 dienomis, neatsimena to laikotarpio, nes bÅ«davo į savaitę po keletÄ kartų Lietuvoje. Gali bÅ«ti, kad buvo detalių atvykęs į LietuvÄ . (duomenys neskelbtini)su jokiais pervežėjais nepalaiko jokių ryÅ¡ių, ten bÅ«na tÅ«kstančiai pakrovimų.

Keywords

AI generated
motor vehicle expenses motor vehicle pollution confiscation of motor vehicle fuel tax non-roadworthy vehicle minor traffic violation
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-2075-1133/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57359-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.1.7.2.3; 2.14.10.2; 1.2.14.10.2.2; 2.3.6.4.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, sekretoriaujant Boženai Voišvilienei, vertėjaujant Olgai Macijauskienei, Svetlanai Minakovai, Giedriui Račkauskui, Eglei Smailienei, Helenai Žemaitel, dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui, kaltinamajam L.

A. ir jo gynėjui advokatui Dariui Pociui, civilinių ieÅ¡kovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „E“ ir UAB „V“ atstovui advokatui Bogdan Chranovskij, specialistės Renata Bužinska, Daiva Kairienė, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė :

L. A. 2018 m. gruodžio 25 d. apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, ypač degiu skysčiu – benzinu, visuotinai pavojingu bÅ«du padegė ir sunaikino svetimÄ didelės vertės turtÄ - 12 750 Eur bendros vertės UAB  „E“ turtÄ , kurį sudaro 2 000 Eur vertės krovininis automobilis „DAF FT XF105“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), 450 Eur vertės GPS įranga ir 300 Eur vertės nuotolinio mokėjimo už naudojimÄ si keliais įranga bei sugadino didelės vertės svetimÄ ; 12 750 Eur bendros vertės UAB „V“ turtÄ , kurį sudaro 12 000 Eur vertės krovininis automobilis „MAN TGA 18.480“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), 450 Eur vertės GPS įranga ir 300 Eur vertės mokėjimo už naudojimÄ si keliais įranga.

Tokiu bÅ«du L. A. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje. L. A. buvo kaltinamas ir tuo, kad visuotinai pavojingu bÅ«du pasikėsino sugadinti – sunaikinti didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent, kad galimai jis tarp 2018 m. gruodžio 1 d. apie 10.30 val. ir 2018 m. gruodžio 2 d. 15 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00408-21, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ypač degiu skysčiu – benzinu, visuotinai pavojingu bÅ«du pasikėsino padegti didelės vertės svetimÄ turtÄ - krovininius automobilius „DAF FT XF105“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), „MAN TGA 18.480“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi krovininių automobilių padegti nepavyko.

Tokiu bÅ«du L. A. buvo kaltinamas visuotinai pavojingu bÅ«du pasikėsinęs sugadinti – sunaikinti didelės vertės svetimÄ â€”UAB „E“, UAB „V“ turtÄ ir padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 2 dalyje. Taip pat L. A. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2020 m. birželio 11 d. apie 10.30 val. iki 2020 m. birželio 23 d. 12.45 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė svetimÄ , A.

K. vardu iÅ¡duotÄ akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę „Debit MC CL“ Nr. (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2020 m. birželio 23 d., tarp 11.34 val. ir 12.45 val., minėtÄ banko kortelę kratos metu minėtame bute rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai. Tokiu bÅ«du L. A. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis L. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį bei dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kaltės nepripažino visiÅ¡kai. Dėl kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Parodė, kad dėl padegimų nieko negirdėjo, gatvės pavadinimas jam irgi nieko nesako, (duomenys neskelbtini) apskritai prastai pažįsta, važiuodavo su navigacijos pagalba. Užsiima automobilių detalių prekyba ir pervežimais, kartais per LietuvÄ važiuoja tranzitu, veždamas krovinius į (duomenys neskelbtini).

Turi savo įmonę (duomenys neskelbtini). Yra vienintelis akcininkas ir vadovas. Įmonėje dirba buhalteris, dispečeris ir jis. Įmonė įteigta 2016 metais. Gali būti, kad kaltinime nurodytu metu (2018 m. gruodžio 1 d. 10.30 val. iki 2018 m. gruodžio 2 d. 15 val.) jis buvo Lietuvoje, ta diena jam neįsiminė. Važinėja kartais lengvuoju, o kartais krovininiu automobiliu. Dažnai atvykdavo lengvaisiais automobiliais, ne jo nuosavais, o išnuomotais (duomenys neskelbtini). Buvo „Hyndai“, „Audi“, „BMW“.

Nuomojo automobilius „C“ ir dar keliose įmonėse, bÅ«davo savo vardu nuomojosi arba žmogaus, kuris jam užsakydavo detales. (duomenys neskelbtini)ir kertant sienÄ su tuo problemų nekildavo. Automobiliuose, kuriuos nuomojosi bÅ«davo ir dyzelis ir benzinas naudojami, skirtingai. Jis turėjo tik vienÄ reikalavimÄ , kad pavarų dėžė bÅ«tų automatinė. Turi tik Lietuvoje nuosavÄ automobilį „BMW X5“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), varomÄ dyzeliu, įsigijo prieÅ¡ porÄ metų ar prieÅ¡ metus.

UAB „E“ ir UAB „V“ jam nežinomos. UAB „A. L.“ jam nežinoma. BraÅ¡kių niekada nevežiojo. Vardai V. A., A. A. nieko jam nesako. Lietuvoje neturėjo su niekuo jokių konfliktinių situacijų. 2018 m. gyveno (duomenys neskelbtini), Lietuvoje negyveno. Savo automobilio pagal sutartį kitai kompanijai nenuomodavo Lietuvoje, jis tiesiog atvažiuodavo ir iÅ¡važiuodavo. Jis turi du samdomus vairuotojus. 2018 m. iÅ¡ jo užsakydavo detales, jis atvažiuodavo lengvuoju automobiliu. Dėl krovininio automobilio, turi dispečerį logistÄ , važiuoja arba pats, arba vairuotojas.

Taip pat buvo ir 2018 m. ir 2016 m. Užsakymus gaudavo iÅ¡ visos (duomenys neskelbtini). Krovinius jam padeda ieÅ¡koti dispečeris, (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jo krovininiai automobiliai laikomi (duomenys neskelbtini), jo veiksmai vyksta iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Lietuvoje tik atsargines dalis pirko. Dispečeris ieÅ¡kojo užsakymų tinklalapyje, sistema tokia, kad žmogui reikia krovinio arba žmogus turi krovinį, įdeda į internetÄ skelbimÄ , kad jam reikia tokiai ir tokiai dienai arba yra kažkoks krovinys ir reikiÄ jį nuvežti iÅ¡ (duomenys neskelbtini), tada dispečeris jam skambina ir sako, kad toks krovinys yra, tada arba jis arba vairuotojas važiuoja.

Ä® Europos SÄ jungÄ nepristatinėjo krovinių, automobiliai iÅ¡muitinami (duomenys neskelbtini), automobiliai negali važiuoti į EuropÄ , tik iÅ¡ (duomenys neskelbtini) arba iÅ¡ (duomenys neskelbtini). BÅ«damas Lietuvoje, jis visada gyvendavo vieÅ¡bučiuose, neturėjo priežasčių čia nuomotis bÅ«sto. VieÅ¡bučių pavadinimų, kuriuose buvo apsistojęs, neprisimena, kelis kartus buvo apsistojęs (duomenys neskelbtini) gal 5-7 kartus. Nežino kokiuose (duomenys neskelbtini) vieÅ¡bučiuose buvo apsistojęs, per „bookingÄ â€œ užsirezervuoja vietÄ , bÅ«davo ir taip, kad atvažiuodavo ir tuoj iÅ¡važiuodavo.

Neturi mėgstamų vietų, nes tik darbiniais reikalais atvažiuodavo. Ä®monė „K. N.“ jam nežinoma, pas juos yra tokios degalinės „N.“. „N.“ bakelio radimas negali turėti su juo jokios sÄ sajos, jis neperka tokių bakelių savo veiklai. Nesupranta, kas ten per bakelis, jei su benzinu, tai jo su savimi nevežioja. Neatsimina kÄ veikė gruodžio 1-2 dienomis, neatsimena to laikotarpio, nes bÅ«davo į savaitę po keletÄ kartų Lietuvoje. Gali bÅ«ti, kad buvo detalių atvykęs į LietuvÄ . (duomenys neskelbtini)su jokiais pervežėjais nepalaiko jokių ryÅ¡ių, ten bÅ«na tÅ«kstančiai pakrovimų.

Neturi jokios tiesioginės sutarties. Neturi pažįstamų vardu L.. 2018 metų Kalėdų metu, jei ir buvo Lietuvoje, tik darbo reikalais dėl atsarginių dalių, nes (duomenys neskelbtini) nėra Kalėdų. Buhalterija nėra vedama, tiesiog yra eiliniai žmonės, kurie žino kuo jis užsiima, jam skambina žmonės į asmeninį telefonÄ dėl atsarginių dalių, mokesčius moka kaip transporto kompanija, deklaracijų pildyti nereikia. Lietuvoje užsakovų neturi. Lietuvoje pasiima atsargines dalis ir veža į (duomenys neskelbtini).

Turi Lietuvos pasÄ . Detales perka per tinklalapius „autoplius“ ar „autogidas“. Randa detalę, skambina žmogui ir susitaria susitikti, bÅ«na ir per kurjerį. Jam atsiperka, nes (duomenys neskelbtini) detalė brangiau kainuoja, jam paprasčiau atvažiuoti čia, (duomenys neskelbtini) degalų užtenka. Neprisimena kÄ veikė laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 29 d., nes praėjo beveik 3 metai. GalbÅ«t įvykio metu rasta kepurė-kaukė ir buvo jo. Prisimena, kad turėjo tokiÄ kepurę.

NeÅ¡iojo tÄ kepurę žiemÄ , modelis kaip slidininko, turi daug kepurių su bumbulu ir ausimis. Neatsimena spalvos, gal pilka ar juoda. Greičiausiai pametė kepurę, naujÄ nusipirko. Ikiteisminio tyrimo metu jam nerodė kepurės, pagal modelį tai jo kepurė, jei ten rado DNR, tai nesiginčija dėl to. Kaip ji įvykio vietoje atsirado, galbÅ«t toje vietoje ir buvo, nes daug kur buvo darbo reikalais. Nežino kaip kepurė ten atsirado, nežino kaip tai susiję su nusikaltimu. Pas jį buvo ne viena kepurė, galbÅ«t tÄ kepurę paliko kokiame nors automobilyje Dėl rasto batų pėdsako nieko negali pasakyti, yra panašūs pėdsakai, bet nežino, kodėl tyrimas mano, kad ten jo pėdsakas.

Tai tik sutapimas, kad rado jo kepurę, batų pėdsakas panaÅ¡us į jo, tuo metu jis buvo Lietuvoje, bet jis su tuo niekaip nesisijęs. Ä®kÅ«rė įmonę „L“, jam patiko Lietuvoje ir norėjo čia dirbti. Turi minčių ateityje čia visam laikui persikraustyti. Organizavo tÄ kompanijÄ , galvojo pasisamdyti vairuotojÄ ir tokiu bÅ«du dirbti, tačiau buvo sunku su pakrovimais, bet dabar jau lengviau, todėl mÄ sto atkurti tos įmonės veiklÄ . Patalpų (duomenys neskelbtini) neturėjo. Adreso neatsimina.

Buhalterė buvo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), o įmonė registruota (duomenys neskelbtini), nelabai gilinosi, jis mokėjo pinigus ir tuo nesidomėjo, įmonę jam užregistravo. Turėjo vienÄ krovininį automobilį, kuris (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telėje stovėjo. UAB „L“ nevykdė veiklos, nes pas jį (kaltinamÄ jį) buvo sena maÅ¡ina ir jos remontas labai brangus buvo ir tuo momentu buvo problemų su pakrovimu. Dėl kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį parodė, kad rado kortelę (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli „M“ parduotuvės ant Å¡aligatvio, dienÄ ar dvi iki kratos.

Nuo kovo mėnesio gyveno netoli tos vietos, (duomenys neskelbtini), nuomojosi butÄ . A. K. jam nežinomas. Nuo 2020 m. liepos mėnesio iki dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Tiesiog surado kortelę ir dėl pilietinio atsakingumo galvojo rasti tÄ Å¾mogų per „Fecebook“, nežino kodėl kortelės nenunešė į parduotuvę, tiesiog paėmė kortelę, buvo vakaras, gal jau ir parduotuvė buvo uždaryta. Nieko su kortele nedarė, jokio ketinimo dėl kortelės neturėjo, norėjo nuneÅ¡ti į bankÄ ar policijÄ , bet nebuvo laiko, nes po dienos ar dviejų atvažiavo daryti kratÄ .

Tik per internetÄ savo kompiuteryje ieÅ¡kojo asmens. Jis supranta, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, bet jis negyveno Lietuvoje ir nežino čia esančios tvarkos, galvojo ras žmogų per internetÄ ir tik dėl Å¡ios priežasties pasiėmė kortelę namo. Kortelė gulėjo jo spintelėje, neturėjo tikslo jos paslėpti, kartu ten buvo ir telefono kortelės su internetu bendravimui – pasibaigia internetas, jis naujÄ kortelę pirkdavo, telefonų kortelės su rasta banko kortele nebuvo susijusios.

Liudytojas, UAB „E“ vadovas V. A. teisme parodė, kad įvykiai vyko 2018 m. gruodžio 24 d., metų pabaigoje 22-24 dienomis buvo iÅ¡eiginės, maÅ¡inos stovėjo aikÅ¡telėje, o naktį jam paskambino policija ir pasakė, kad jo teritorijoje yra gaisras, kad reikia atvykti. Jis atvažiavo, vartai buvo apgadinti, apdegusios maÅ¡inos. Jis pasakė, kad Å¡ie automobiliai yra jo. Jis buvo Å¡oke, sėdėjo maÅ¡inoje, viskÄ matė. Buvo chaosas, buvo policininkai, kinologai su Å¡unimi, gaisrininkai. Grįžo namo, negalėjo suprasti dėl ko čia taip, galvojo su kuo turėjo konfliktų, per antstolius aiÅ¡kinosi, kas norėjo pinigus iÅ¡ieÅ¡koti.

Teisėsi su viena logistikos įmone, pagalvojo, kad gal jie, nes per teismÄ jis iÅ¡reikalavo pinigus ir jie turėjo jam sumokėti. Dar turėjo su ekspeditoriumi reikalų, nes jis sumokėjo pinigus, o jie jam dokumentų nedavė, jis (V. A.) jiems du kartus sumokėjo ir per juos nukentėjo kiti, nes jo darbas susijęs su transportu ir per juos nukentėjo jo užsakovai, su kuriais jis dirbo. (duomenys neskelbtini) dingo automobiliai, tai galvojo, kad jie jam atkerÅ¡ijo, todėl tuo metu juos įvardijo. (duomenys neskelbtini) jis nedalyvavo, bet žino, kad ten vyko teismas ir buvo surasti tie asmenys, kurie pavogė tÄ krovinį.

Dar galvojo, kad gal ne jam buvo skirtas padegimas, nes jų teritorijoje yra kita įmonė, kuri vykdo remonto darbus. Ta įmonė neprekiauja detalėmis, jie tik remontuoja, jis (V. A.) taip pat neprekiauja detalėmis. Tiesiog negalėjo suprasti iÅ¡ kur ir kodėl, iki Å¡iol negali suprasti. PorÄ savaičių prieÅ¡ įvykį, taip pat maÅ¡inos grįžusios iÅ¡ reiso stovėjo, buvo pakrautos. Paskambino vairuotojas, sakė, kad kažkas negerai su automobiliu, kad yra gedimai, bakas atidarytas, prapjautas vamzdelis, buvo kažkoks padegtas skuduras.

Toje aikÅ¡telėje anksčiau bÅ«davo taboras, narkomanai įlįsdavo į dirbtuves, chuliganai nupildavo degalus, tokie incidentai ten bÅ«davo visada, kiek ten nuomojo patalpas. IÅ¡ pradžių negalvojo, kad tai kažkoks bandymas, o po to, kai sudegė maÅ¡inos, suprato, kad tai buvo bandymas padegti. BÅ«davo sulaikomi kokie narkomanai jų aikÅ¡telėje, kviesdavo policijÄ , pastoviai su narkomanais bÅ«davo konfliktų, toks rajonas neramus buvo, dabar taboro nėra, tai tylu – ramu. Neatsimena ar buvo radęs kokių pėdsakų pirmÄ kartÄ .

Dėl pirmo karto jie nesikreipė į policijÄ , nes negalvojo, kad taip nutiks. Vairuotojas pirmas pastebėjo, jam reikėjo į reisÄ iÅ¡važiuoti, jis (vairuotojas) pats sutvarkė smulkius pažeidimus ir iÅ¡važiavo į reisÄ . Vairuotojas grįžęs iÅ¡ reiso su tuo automobiliu, pradėjo aiÅ¡kintis, kad laidai prie priekabos ir kabinos buvo apdegę, bakas buvo atidarytas, Å¡alia gulėjo apdegęs skuduras. IÅ¡ pradžių galvojo, kad norėjo nupilti kurÄ ar pavogti, bet buvo tamsu ir kažkÄ uždegė, kad Å¡viesos bÅ«tų.

Suprato, kad bÅ«tent Å¡ie automobiliai buvo iÅ¡rinkti, pirmÄ kartÄ jie vienoje vietoje stovėjo, po to kitur, dar buvo automobiliai su kroviniais netoli, jei tie automobiliai bÅ«tų sudegę, tai visas krovinys bÅ«tų sudegęs. Sudegusius automobilius jie taisė. Teritorija aptverta, teritorijoje yra vartai, jie buvo nuolat uždaryti, rakinami. Kiekvienas vairuotojas turėjo savo raktÄ . Per visÄ perimetrÄ viela buvo. Kameros kaip muliažai buvo. Automobiliai stovėjo 7-10 metrų atstumu vienas nuo kito. Neturėjo jokių juridinių santykių su (duomenys neskelbtini).

Krovinio, kuris dingo (duomenys neskelbtini), užsakovai buvo (duomenys neskelbtini). IÅ¡ pradžių nurodė, kad A. A. galėjo prisidėti prie Å¡ių įvykių, nes jie turėjo konfliktÄ . Jis (V. A.) buvo sumokėjęs pinigus, nes iÅ¡ jų samdė pervežimus, automobilius, mokėjo jiems pinigus, o jie kažkokias „makles“ darydavo - uždarinėdavo vienÄ Ä¯monę, o po to atsidarinėjo kitÄ . Jis sumokėjo pinigus. Jam atvežė ne tos firmos kvitÄ , pasakė, kad tai ne tas, jam pasakė, kad atveÅ¡ gerÄ , bet neatvežė.

Po to, jie (A. A.) siuntė kitas sÄ skaitas ir jį (V. A.) padavė antstoliams. Kai dingo trys vilkikai braÅ¡kių, jie (A. A.) irgi ten dalyvavo, buvo kaip ekspeditoriai ir jis paprasčiausiai (duomenys neskelbtini) įvardijo A. A., kad jis dalyvavo tame dingime ir ten vyko procesas. Kaltinamasis jam nepažįstamas, A. A. ir A. S. irgi nepažįstami. UAB „A. L.“, UAB „L“, UAB „A“ jam nežinomos. Su L. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) teko bendrauti, nes ji užsakinėjo transportÄ , L. ekspeditorė, buvo (duomenys neskelbtini).

Greičiausiai ji iÅ¡ (duomenys neskelbtini), nes braÅ¡kių krovinys ėjo į (duomenys neskelbtini). Kai dingo braÅ¡kės, ji (L.) užsakė transportÄ , jie naudodavosi „Cargo LT“, pasiimdavo transporto priemones, su ja buvo tik telefono kontaktas, fiziÅ¡kai niekada jos nematė. Liudytojas A. A. teisme parodė, kad nežino kodėl V. A. pagalvojo, kad jis jam kerÅ¡ijo. IÅ¡ jo pusės V. A. kerÅ¡yti nebuvo priežasčių, jis daugiau nesutarimų turėjo su M. L., nes jis V. A. nešė pinigus, bet jie į kasÄ nepataikydavo, su V.

A. jokių nesusipratimų neturėjo. M. L. pradėjęs dirbti vienoje įmonėje, dalyvavo krovinių pervežime, ekspediavo krovinius ir 3 kroviniai iÅ¡ 5 dingo. IÅ¡ karto, kai dingo kroviniai, stebuklingai atsirado V. A. ir paaiÅ¡kino, kad jis yra to kliento krovinio, kuris dingo, savininko atstovas. Tokiu bÅ«du jis susipažino su V. A.. Policijai nebuvo praneÅ¡ta apie krovinių dingimÄ , galbÅ«t kažkas jam kerÅ¡ijo už tų krovinių dingimÄ . Buvo atvejis, kai jis (V. A.) nemokėjo pinigų, kreipėsi (liudytojas) į teismÄ , buvo teismas ir priteisė iÅ¡ jo (V.

A.) pinigus per antstolį. Daugiau jokių santykių su juo neturėjo. UAB „L“ nežinoma. A. A., L. A., A. S. nepažįsta. Ä®taria, kad UAB „E“ galėjo turėti priešų, nes įmonė užsiima pervežimais, ir buvo, kad dingdavo kroviniai, nenuvažiuodavo, galėjo bÅ«ti praeityje nesutarimai su kažkuo, gal kažkas norėjo jam tokiu bÅ«du „atsidėkoti“. Sužinojo apie padegimÄ , kai atėjo pas tyrėjÄ , kuriai pasakė, kad galbÅ«t už krovinio dingimÄ galėjo atkerÅ¡yti V.

A., nes buvo dingę trys kroviniai. Kiek žino, užsakovas buvo (duomenys neskelbtini), kuris patyrė žalÄ , kažkokie santykiai juos siejo, nes jie seniai dirba ir gerai pažįstami. Krovinio turėtojas pasamdė ekspeditorių iÅ¡ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasamdė (duomenys neskelbtini)įmonę, o (duomenys neskelbtini) įmonė kreipėsi į M. L., kuris pasamdė lenkus, kurie buvo kauniečių suklaidinti klaidingu nurodymu, kaliningradiečiai prašė krovinį pristatyti į vienÄ vietÄ , o kauniečiai pakeitė iÅ¡krovimo vietÄ , ir bÅ«tent toje vietoje kroviniai dingo.

Žodžiu, buvo iÅ¡ anksto suplanuota, kad kroviniai bus iÅ¡krauti kitur. Gal krovinių turėtojas galėjo atkerÅ¡yti V. A., nes jis patyrė nuostolius, neatsimena jo vardo. Mano, kad tas asmuo iÅ¡ kokios (duomenys neskelbtini), nes su tokiu akcentu (duomenys neskelbtini) Å¡nekėjo, jis tikrai ne (duomenys neskelbtini) buvo. Liudytojas M. L. teisme parodė, kad apie Å¡iÄ situacijÄ sužinojo tik tada, kai jį iÅ¡kvietė apklausai, nieko nežinojo apie vilkikų padegimus. Tuo metu, kai buvo pavogtos braÅ¡kės, dirbo įmonėje UAB „G“, kurios neoficialus vadovas buvo A.

A.. Dirbo per programėlę „Cargo LT“, pasiÅ«lė jam krovinį, įmonės pavadinimo neprisimena. Pamena, kad buvo (duomenys neskelbtini) įmonė. Vadovas buvo A. S., pasiÅ«lė penkis krovinius, jei teisingai prisimena, iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Buvo susitarimas, kad pinigai bus iÅ¡mokėti grynais iÅ¡krovimo metu. Kai atvažiavo pirma maÅ¡ina buvo susitarta, kad po 3 automobilio iÅ¡krovimo bus apmokėjimas, sutiko su tokiomis sÄ lygomis, kai pradėjo 3 automobilio iÅ¡krovimÄ , jam paskambino iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad nėra iki Å¡iol krovinių.

Pradėjo aiÅ¡kintis, kad vėžėjai iÅ¡sikrovė neteisingoje vietoje. Tas užsakovas, kuris užsakinėjo transportÄ davė jiems kitÄ iÅ¡krovimo adresÄ ir, kaip suprato, jau buvo kažkur sandėliuose. Tas užsakovas buvo A. S.. Ä®monės neprisimena, bet ji iki Å¡iol egzistuoja. Tada jie (liudytojas) sustabdė dvi likusias maÅ¡inas ir pradėjo aiÅ¡kintis dėl pinigų, nes (duomenys neskelbtini) pradėjo reikalauti, kad grÄ Å¾intų krovinius. Jie (liudytojas) pasakė, kad negrÄ Å¾ins krovinių, kol nebus atsiskaityta už transportÄ , nes neaiÅ¡kus užsakovas, jie nenorėjo likti „ant ragų“.

Jam (liudytojui) pasakė, kad kol neatsiskaito, tol kitų maÅ¡inų neatiduoti, tegul stovi ir laukia jų (liudytojo) tolesnių nurodymų. Paskui susitarta buvo su (duomenys neskelbtini), kad su jais (liudytoju) atsiskaitys V.. Jis susitarė su tokia L. (pavardės nežino), kad V. atsiskaitys. Kaip jis suprato, tai jie abu bendradarbiavo, kiek žino, V. turėjo Å¡aldytuvÄ ir vežiojo tas pačias braÅ¡kes, su juo dirbo ir niekada problemų dėl atsiskaitymų nebuvo. Jis (liudytojas) gerai su juo sutardavo. Paskui reikėjo nuvežti kasos pajamų orderį už pinigų gavimÄ , A.

A. pasakė nuvažiuoti pasiimti pinigus ir pasiraÅ¡yti popierių. Kai atvažiavo į ofisÄ (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kėjo, kad kasos orderiai ne tos įmonės, nes A. A. iÅ¡pirko dar vienÄ Ä¯monę, kuri vadinosi „V“ ir jie supainiojo tuos orderius. Su V. gerai bendravo, jis sumokėjo ir jie susitarė, kad atveÅ¡ (liudytojas) gerus orderius. Kiek žino, kad A. A. turėjo nuvežti kasos orderius, nežino nuvežė ar ne, kiek žino, tai nenuvežė, žinant A. kaip asmenybę – jis nepatikimas, daug įmonių yra metęs, daug vadovų nuo jo nukentėjo.

ApibÅ«dina V. A. kaip tvarkingÄ asmenį, kuris laikosi savo žodžio, su juo nebuvo jokių konfliktinių situacijų, nieko blogo negali apie jį pasakyti. Jam nepažįstamas asmuo L. A.. A. A. girdėtas, tačiau tai ne tas asmuo, kuris apklaustas liudytoju. A. S. nepažįsta. UAB „L“ negirdėta. Liudytojas S. B. teisme parodė, kad yra tolimųjų reisų vairuotojas, kaltinamojo nepažįsta. Prisimena kaip degė du krovininiai automobiliai. Tai buvo žiemÄ , prieÅ¡ ar po Å¡venčių.

Buvo namie, atostogavo. MaÅ¡inos buvo pastatytos garaže. Paskambino UAB „E“, kurioje dirbo, darbuotojas, jam atrodo, I. I., pasakė, kad lyg garaže buvo gaisras ir maÅ¡ina sudegė. Pirmas atvejis buvo su jo maÅ¡ina, raudonu „DAF“. Ryte atėjo, reikėjo iÅ¡važiuoti, jie visada apeina automobilį, kažkaip jautė benzino kvapÄ , matė plastikinį „kraniukÄ â€œ, nepamena ar jis gulėjo ant maÅ¡inos, ar po baku, taip pat gulėjo skuduras. Neatsimena ar skuduras buvo apdegęs ar ne.

Nieko nepagalvojo, nes pamanė, kad kažkokie meistriukai kažkÄ â€žmakalavo“. Vėliau savo automobilį statė toliau nuo kitų, nes ten kalniukas, žiemÄ geriau iÅ¡važiuoti. Po to buvo kitas atvejis, kai viskas liepsnojo, pagalvojo, kad pas jį panaÅ¡iai buvo. V. A. pasakė, kad jo automobiliui nieko nepadarė, tada pasakė (liudytojas), kad panaÅ¡us atvejis buvo pas jį, kad buvo skuduriukas, bet nesusirÅ«pino ir nieko nepasakė. Kai Å¡is didelis gaisras buvo, jis sėdėjo namie, paskambino bendradarbis, pasakė, kad automobiliai dega.

Ryte atvažiavo, direktorius jau buvo, nes direktoriaus automobilis buvo sudegęs. PažiÅ«rėjo, kad jo automobilis Å¡alia stovi sveikas. Ta bazė buvo tokiame rajone, kad kiekvienas iÅ¡ narkomanų galėjo ateiti. Buvo daug aplinkybių, kas galėjo tai padaryti ar konkurentai, ar narkomanai. Dirba tokį darbÄ , tai tokių dalykų daug matė, bÅ«davo ir darbe, aikÅ¡telėje, geria ir neužgesina, padegdavo automobilį. Kiti darbuotojai buvo tokios pat nuomonės kaip ir jis (liudytojas), kad arba konkurentai arba narkomanai tai padarė.

Dirbo 3 metus toje įmonėje, ji buvo didelė, ilgai dirbo. Toje teritorijoje buvo autoservisas, su sunkvežimiais susijęs. Gal servisas kažkÄ padarė, prekiauja detalėmis. Dabar (liudytojas) dirba kitur, išėjo prieÅ¡ porÄ metų, nes V. A. sakė, kad darbo mažiau, kad pristabdys veiklÄ . Suprato, kad jo vilkikÄ bandė padegti, kai prie to sudegusio vilkiko buvo tokie pat daiktai – bakelis su benzinu, paprastas baltas bakelis buvo, kaip parduoda langų valytuvus. Pagalvojo apie padegimÄ , nes krovininiai automobiliai nesusiję su benzinu, jei smirda, tai dyzeliu.

Benzino kvapÄ iÅ¡ karto pajautė. Naktį visada vartai bÅ«davo uždaryti, tokių konfliktų nebuvo, kažkÄ girdėjo, kad buvo atvejai dėl narkomanų, kas ten dirba, tai žinojo ir jei kas užeidavo, tai parėkdavo ir pabėgdavo. Liudytojas A. A. apklausiamas teisme parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, juos sieja tik darbo reikalai, anksčiau atvažiuodavo į LietuvÄ kartu su L. A., o dabar nebe, daugiau nei metai nebeatvyksta. Atvažiuodavo dėl darbo. Darbas susijęs su automobilių detalėmis, todėl kartu važiuodavo. (duomenys neskelbtini) teko bÅ«ti ir ne vienÄ kartÄ .

Jis perka naudotas detales, todėl jam daug kur tenka bÅ«ti. Turi didelį sÄ raÅ¡Ä ir negali atsakyti kur konkrečiai pirkdavo detales, pagal skelbimus. Jokių santykių Lietuvoje neturi. Bendravo tik ten, kur atvažiuodavo nupirkti detalių, pagal skelbimÄ skambino ir klausinėjo dėl detalių. Su L. A. atvykdavo į (duomenys neskelbtini) labai dažnai, tiksliai negali pasakyti kiek. Jei reikėdavo apsistoti, tai vieÅ¡bučiuose apsistodavo, jei greitai, tai nusipirkdavo ir iÅ¡važiuodavo tranzitu. Dažnai atvažiuodavo 2018 metais, bet negali pasakyti konkrečiai kiek kartų, nes jau 3 metai praėjo.

Neprisimena kelintais metais vykdavo kartu ir kaip dažnai. Kai atvykdavo su L. A. į LietuvÄ , tai kartu tvarkė savo reikalus, bÅ«davo, kad iÅ¡ Lietuvos iÅ¡važiuodavo per (duomenys neskelbtini). 2018 metais kartu su L. A. greičiausiai su lengvuoju automobiliu atvažiuodavo, bet bÅ«davo ir autobusu, negali konkrečiai atsakyti, nes transportas keisdavosi dažnai, buvo ir jo, žmonos ar brolio automobiliu, su krovininiu transportu jis neatvykdavo. „Soliaris Hyndai“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) yra žmonos automobilis, dažnai su Å¡iuo automobiliu važiuodavo į LietuvÄ .

Kai bÅ«na eilė, jam užtrunka 1,5 val. kirsti sienÄ , bÅ«davo, kad atvažiuodavo Å¡iandien, o rytoj iÅ¡važiuodavo, bÅ«davo, kad ir dvi dienas galėjo bÅ«ti. Transporto priemonės „Soliaris“, kurios valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini), nežino. A. S. nepažįsta. Neprisimena ar buvo 2018 m. gruodžio 1 d. Lietuvoje, seniai buvo. Neturėjo konfliktinių situacijų Lietuvoje. Jam dalyvaujant L. A. neturėjo konfliktinių situacijų Lietuvoje. Liudytojas A. S. teisme parodė, kad kaltinamojo kaip žmogaus nepažįsta, vienÄ kartÄ matė, tai buvo senai, kai važiavo dėl detalių.

Tiksliai pasakyti negali kada su L. važiavo kartu į LietuvÄ , nepamena, bet, jam atrodo, kad kartu ir grįžo. Tai buvo labai seniai. Važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Nepamena per kokį pasienio taÅ¡kÄ važiavo. Anksčiau labai dažnai važiavo į (duomenys neskelbtini). Metų laiko neprisimina. Neprisimena kada tai buvo, nes tuo laikotarpiu labai dažnai važiuodavo į LietuvÄ , (duomenys neskelbtini). Nieko nepadegė kai buvo Lietuvoje. Neprisimina kokiu automobiliu važiavo. Jam reikėjo automobilių dalių, todėl važinėjo.

Draugai, kažkas iÅ¡ pažįstamų, jam davė L. telefono numerį, pervedė pinigus ir važiavo detalių. Važiavo dėl autodetalių, bet nepamena kur, nepamena ar tik Lietuvoje, nepamena kurie metai buvo. Gyvena (duomenys neskelbtini), dirba fermoje, 2018 metas turbÅ«t buvo bedarbis, užsiiminėjo automobiliais. Neprisimena su kokiu automobiliu važiavo su L. A. į LietuvÄ . Nežino, kam priklauso automobilis „Soliaris“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Nepamena ar į (duomenys neskelbtini) ar į LietuvÄ važiavo, tada reikėjo jam į (duomenys neskelbtini), neprisimena ar buvo Lietuvoje.

Tuo laikotarpiu važinėjo su įvairiais žmonėmis, ar tai buvo L. A. ar kitas, nepamena. Lietuvoje daug kur atvažiuodavo dėl detalių, pagal navigatorių. Nepamena, ar važiavo į (duomenys neskelbtini). Dėl detalių jis susiskambindavo ir pirkdavo pas tÄ , kuris pardavinėjo. Nepažįsta V. A.. UAB „E“ ir „V“ – negirdėti. Liudytojas T. Å . teisme parodė, kad įvykio metu dirbo mobiliojoje kuopoje (duomenys neskelbtini). Jie su kolega V. P. patruliavo ir pastebėjo aptvertos teritorijos vietoje liepsnas, pranešė operatoriui ir iÅ¡kvietė prieÅ¡gaisrinio gelbėjimo tarnybas.

Neprisimena kokiu bÅ«du apžiÅ«rėjo teritorijÄ , ar perlipus per tvorÄ ar atvykus tarnyboms, teritorija buvo aptverta ir vartai buvo uždaryti. Kai pastebėjo automobilius, jie jau liepsnojo, nes bÅ«dami savo tarnybiniame automobilyje už tos aptvertos teritorijos, už sienos pamatė blykstę nuo ugnies, iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio pamatė, kad kažkas viduje dega, paskui pamatė, kad ten vilkikai. Prie vilkiko ant sniego matėsi Å¡vieži žmogaus pėdsakai, kurie vedė link tvoros ir perÅ¡okus per tvorÄ , vedė į miÅ¡ko gilumÄ , matėsi akivaizdÅ«s pėdsakai, kurie vedė į miÅ¡ko masyvÄ , bet buvo tamsu, todėl buvo iÅ¡kviestas kinologas su Å¡unimi, kuris sekė pėdsakus.

Negali pasakyti kiek pėdsakų buvo įvykio vietoje, kiek pamena, pėdsakai buvo iÅ¡sidėstę nuo vilkiko priekio iki tvoros, kur matėsi per tvorÄ buvo perlipta, o po to į miÅ¡kÄ . PerÅ¡okus tvorÄ pėdsakai ėjo link miÅ¡ko gilumos link (duomenys neskelbtini) gatvės, už tvoros iÅ¡ karto miÅ¡ko teritorija. Ten aptverta teritorija ir perlipus tÄ tvorÄ , iÅ¡ karto yra krÅ«mai, miÅ¡ko masyvas ir jokio kelio ar Å¡aligatvio nėra, pastatų toje pusėje nebuvo, ten miÅ¡kas iki (duomenys neskelbtini).

Akivaizdžiai matėsi, kad iÅ¡ tos teritorijos ėjo iÅ¡ karto ne kur kitur, bet į miÅ¡ko masyvÄ . Tiksliai negali pasakyti kas buvo rasta, bet jam atrodo, kad sekant tais pėdsakais buvo rasti daiktiniai įrodymai. Pėdsakai nėjo tiesiai, kiek prisimena, einant miÅ¡ko takeliais, tai iÅ¡ takelio į gatvę išėjo, o po to į (duomenys neskelbtini) gatvę ir į daugiabučių kiemus ir namus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pėdsakai nutrÅ«ko ten, kur matėsi, kad stovėjo automobilis. Tuo momentu neturėjo informacijos, kad anksčiau buvo bandyta tuos vilkikus padegti.

Liudytojas V. P. teisme parodė, kad įvykis vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia romų taboro. Atsimena, kad patruliavo, greičiausiai su kolega T. Š., tai buvo prieš naujuosius metus ar prieš Kalėdas. Pastebėjo, kad kažkas teritorijoje dega, privažiavo arčiau ir ten pro tokį langelį pastebėjo, kad dega vienas ar du vilkikai, sunkvežimiai. Pranešė budėtojų daliai, buvo iškviestos gaisrinės, pradėjo gesinti ir neužilgo atvyko kinologas, kuris už teritorijos su jo kolega nuėjo palei pėdsakus.

Jis pats nėjo su kinologu, liko vietoje, todėl nežino iki kur nuvedė pėdsakai. Atsimena, kad buvo pėdsakai, bet negali pasakyti kiek jų buvo už teritorijos. Neatsimena kas pirmas pastebėjo tuos pėdsakus. Buvo žiema, buvo sniego ir su prožektoriais matėsi, kad ten kažkas ėjo. Ant sniego gal buvo iÅ¡spausti, Å¡vieži pėdsakai. Negali pasakyti kaip buvo patekta į teritorijÄ . Sako, kad jei jis ikiteisminio tyrimo metu minėjo, kad buvo viela, tai taip ir buvo. Neprisimena nuo kur vedė tie pėdsakai.

Jei buvo nurodęs, kad iÅ¡ kažkur vedė tie pėdsakai, tai ten teisingai nurodė, dabar nepamena. Liudytoja S. I. teisme parodė, kad tuo metu dirbo Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje, t. y. operatyvinėje grupėje. Buvo naktis. IÅ¡ budėtojo gavo iÅ¡kvietimÄ , kad Kirtimų mikrorajone dega vilkikai. Atvykus į vietÄ automobiliai jau buvo užgesinti. Jos darbas buvo įforminti įvykį. Vilkikai stovėjo, gal, Å¡alia vienas kito, stovėjo užpakaline dalimi į tvorÄ , o priekine dalimi į pastatÄ .

ApžiÅ«rint įvykio vietÄ su ja buvo patruliai ir ekspertas. Su ekspertu nusprendė, kad automobiliai buvo padegti, ekspertas tai pastebėjo pagal pėdsakus. Berods sniege buvo pėdsakas ir matėsi pakankamai ryÅ¡kiai. Tie pėdsakai vedė iki tvoros. Negali pasakyti kiek pėdsakų matėsi už tvoros. Gal vieno žmogaus, bet tiksliai neatsimena. Tvoroje buvo pažeidimas. Už tvoros matėsi, kad pėdsakai nuėjo toliau. Vietoje užfiksavo vienÄ pėdsakÄ . Tai buvo bato, avalynės, pėdsakas. Sekė paskui pėdsakus.

Pėdsakai vedė iki gyvenamųjų namų, ten buvo konteineris. ApžiÅ«rėjus tÄ konteinerį buvo kažkas rasta, gal kaukė ar kažkas, jÄ jie pridėjo prie bylos. Konteineris sudomino, nes tvora buvo pažeista ir nuo to pažeidimo vedė pėdsakai bÅ«tent iki to konteinerio. Pirmas kaukę pastebėjo arba N. A., arba ekspertas. Prisimena, kad netoli to konteinerio buvo ryÅ¡kios automobilio vėžės, kurios taip pat buvo užfiksuotos. Jų sekti nebebuvo įmanoma. Atstumas pėdsakų iki konteinerio buvo nemažas, pagal pojÅ«tį apie 700 m, reikėjo paeiti, bet iki automobilio kokie 50-100 m.

Konteineris buvo arčiau, o po to pėdsakai toliau vedė iki automobilio padangų žymų. Ji pati asmeniÅ¡kai matė kaukę, kaukė buvo ryÅ¡ki, gal raudona, čia spėjimas. Už tvoros pieva ir nėra gyvenamųjų namų, buvo tik pasnigę, pėdsakai buvo ryÅ¡kÅ«s, tai suprato, kad tai Å¡vieži pėdsakai. Iki konteinerio buvo ryÅ¡kÅ«s pėdsakai ir jais buvo atsekta iki konteinerio ir galima buvo suprasti, kad buvo prieita prie konteinerio. Tie patys pėdsakai buvo nuo tvoros iki konteinerio, buvo galima spręsti, kad asmuo nuo automobilio per pažeidimÄ tvoroje nuėjo iki konteinerio per pievÄ .

Jie (liudytoja) labiausiai atkreipė dėmesį į pėdsakų kryptį, nes pats savininkas nurodė, kad pažeidimo tvoroje anksčiau nebuvo ir jų (liudytojos) tikslas buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti kur asmuo nuėjo ir jį sulaikyti. Už pievos jau gyvenamieji namai prasideda. AikÅ¡telėje aplink automobilius buvo pėdsakų, bet jie buvo sutrypti. Automobilio priekyje buvo daug sutryptų pėdsakų, link vartų pėdsakai buvo sutrypti, priekyje pėdsakai buvo labai sutrypti, o už automobilio buvo ryÅ¡kesnis pėdsakas ir jie pagal tai iÅ¡sikėlė tokiÄ versijÄ , nes prie tvoros pastebėjo bÅ«tent tokį patį pėdsakÄ , kaip prie automobilio.

AikÅ¡telėje buvo ir kitų pėdsakų, jų nestebėjo, buvo labiau orientuota į pėdsakus nuo automobilio iki tvoros ir nuo tvoros per pievÄ . Jai atrodo, kad visa teritorija buvo aptverta viela. Neprisimina kiek rūšių pėdsakų buvo, bet, jai atrodo, kad pėdsakas buvo vienos rūšies, nes prisimena, kad rado vienÄ labai ryÅ¡kų pėdsakÄ . Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 151-153), kur ji nurodė, kad už tvoros buvo aiÅ¡kÅ«s nepažeisti dviejų skirtingų avalynių pėdsakai; abu skirtingi pėdsakai vedė link namo, esančio (duomenys neskelbtini), papraÅ¡ius paaiÅ¡kinti kodėl dabartiniai ir ikiteisminio tyrimo metu parodymai Å¡ioje vietoje skiriasi, nurodė, kad dvejoja, nes tiksliai neprisimena.

Pamena momentÄ , kad buvo vienas ryÅ¡kus pėdsakas. Ji nepasakė užtikrintai. Nėra užtikrinta dabar ir nebuvo užtikrinta ikiteisminio tyrimo metu Å¡ių metų gegužę. Nuo įvykio jau buvo praėję nemažai laiko. Ji nepasakė užtikrintai, gal tyrėja parašė, bet sakė, kad nėra užtikrinta ar vienas ar du pėdsakai skirtingi buvo. Kai grįžo atgal į tarnybinį automobilį ir apvažiavo, tiesiog žiÅ«rėjo ar yra vaizdo kameros ant pastatų, ar yra kažkokių liudytojų.

Vietoje buvo apklaustas įmonės vadovas. Automobiliai priklausė įmonei, bet pavadinimo neprisimena. Jis (įmonės vadovas) nurodė, kad tai ne pirmas atvejis, jau buvo bandyta padegti automobilius. Buvo vaizdo kamera, bet ji neveikė. Neprisimena ar buvo kinologas, prisimena patrulius. Liudytojas N. A. teisme parodė, kad pamena, kai prie taboro degė sunkvežimiai. Gautas iÅ¡kvietimas, kad dega vienas automobilis, nuvykus į įvykio vietÄ , jau degė ir antras automobilis, gaisrininkai jau gesino ugnį. Jie ėjo žiÅ«rėti, sekti pėdsakais.

Buvo žiema, sniegas, pėdsakai matėsi ir jie tokiais atvejais dažniausiai žiÅ«ri pagal paliktus pėdsakus. Kiek pamena, ten buvo betoninė ar panaÅ¡i tvora ir matėsi, kad nuo tų sunkvežimių ėjo tie pėdsakai link miÅ¡ko. Ilgai pėdsakais ėjo. Pėdsakai vedė per miÅ¡kÄ , per gatvę ir per pagrindinę gatvę link (duomenys neskelbtini). Matėsi, kad toje vietoje buvo maÅ¡ina ir pasiÅ¡alino. Jie sekė pėdsakais, lyg dar vieni buvo atsiradę, dingę nebuvo, jie išėjo į gyvenvietę, į privačių namų kvartalÄ , po to link gatvės, link (duomenys neskelbtini) ir prie sankryžos matėsi, kad stovėjo automobilis.

Prie sankryžos pėdsakai dingo. Gyvenvietėje labai gerai pėdsakai matėsi, nes, kaip jis suprato, ėjo per vidurį važiuojamosios dalies. Sekdami pėdsakais rado kaukę, jei gerai pamena, konteineryje. Kaip tik toje vietoje prie konteinerio sukiojosi tie pėdsakai. Nebepamena kas atidarė konteinerį, gali būti, kad jis. Kaukė buvo ar po šiukšlėmis ar panašiai, nepamena, jis pirmas aptiko kaukę. Konteineris buvo toli nuo įvykio vietos. Ėjo mišku, prie tos vietos, kur kaukė buvo rasta, buvo tik tie patys pėdsakai, kurie vedė nuo įvykio vietos.

Jie į teritorijÄ nėjo, pažiÅ«rėjo, kad vilkikai dega, važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės link taboro, nieko nepastebėjo, niekas nėjo. ŽiÅ«rėjo ar nėra prie namo prisegtų kamerų. Ant vieno namo rado kamerÄ ir nurodė tai, perdavė medžiagÄ kriminalinei policijai. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 1, b. l. 135; teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡o 14 min. 42 sek. – 16 min. 56 sek.), nurodė, kad galimai ir buvo toje teritorijoje, neprisimena, nes seniai buvo.

Lyg kopėčios buvo padėtos, neprisimena. Jis rado kepurę. Jos neapžiÅ«rėjo, nes negalima įkalčių apžiÅ«rinėti. BÅ«tent prie Å¡io konteinerio buvo labai daug antspaudų batų, kuriais sekė nuo įvykio vietos iki to konteinerio. Neatsimena ar kažkas dar buvo tame konteineryje. Tas konteineris buvo perduotas ekspertams. Nepamena, nes labai seniai viskas buvo. Tvirtina savo duotus parodymus. Jie dažniausiai eina pagal pėdsakus. Liudytojas (buvęs specialistas, išėjęs į pensijÄ ) T.

G. teisme parodė, kad jis į įvykio vietÄ buvo pakviestas kaip specialistas užfiksuoti pėdsakus. Kai atvyko, buvo gesinami automobiliai. ApžiÅ«rėjus automobilius, rado pėdsakų takelį prie tvoros ir toliau į miÅ¡kÄ , kurie gerai matėsi. Pėdsakai prasidėjo nuo maÅ¡inos, iki tvoros, perlipo per tvorÄ ir per miÅ¡kÄ jais išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pėdsakai buvo labai gerai matomi. Ėjo pėdsakais ir priėjo prie konteinerio, kuriame buvo rasta kaukė-kepurė. Priėjo prie Å¡iukÅ¡liadėžės, nes pėdsakai nuvedė iki ten.

Neprisimena kas pakėlė konteinerio dangtį, gal jis, gal tyrėja, kaukė-kepurė buvo konteinerio viduje, jis išėmė kaukę. Kai atidarė konteinerį, tai ten buvo visokios Å¡iukÅ¡lės ir ant jų gulėjo kaukė-kepurė. Kepurė buvo pačiame virÅ¡uje. Konteineryje buvo visokie maiÅ¡eliai nuo Å¡iukÅ¡lių, patikrino kelis maiÅ¡elius, bet ne visus, nepamena, kas gulėjo maiÅ¡eliuose, daug laiko praėjo. IÅ¡ karto kepurė buvo supakuota į folijÄ su absorbentu odorologiniu, kad kvapÄ paimtų, o po to kepurė į popierinį užplombuotÄ vokÄ buvo įdėta.

Atliko kÄ reikėjo – paėmė kvapÄ , supakavo ir prisegė prie bylos. Absorbentas buvo uždarytas į stiklinį bakelį ir užklijuotas. Yra speciali kvapo paėmimo į stiklainį tvarka, jis į stiklainį paėmė absorbentÄ ir užvyniojo į folijÄ : atėjo, žiÅ«ri kepurė, paėmė iÅ¡ lagamino folijÄ , stiklainį, ant folijos padėjo kepurę, iÅ¡ stiklinės išėmė absorbentÄ Ä¯dėjo į kepurę, įvyniojo į folijÄ ir padėjo į specialų konteinerį.

Ten valandÄ palaikė, iÅ¡vyniojo, absorbentÄ Ä¯ stiklainį padėjo, o kepurę į vokÄ Ä¯dėjo, kepurė į vokÄ pateko po valandos, viskas buvo atlikta vietoje. Pagal metodikÄ odorologinį tyrimÄ galima paskirti iki 5 metų, bet ji to nedaro, nežino. Atliko kÄ reikėjo – odorologinį tyrimÄ ir supakavo į vokÄ . Nusprendė įvykio vietoje fiksuoti tuos batų pėdsakus, nes tai nusikaltimas, yra padegimas, pėdsakai buvo Å¡vieži, nes tik buvo pasnigę, labai aiÅ¡kiai matėsi pėdsakai.

Jis įtarė, kad tai buvo įtariamojo pėdsakai. Pėdsakai prasidėjo ten, kur mašina stovėjo. Būda degė, po to prie būdos sniegas buvo truputį sutryptas ir po to buvo tie pėdsakai. Jis ieškojo pėdsakų ten, kur vartai. Ne viskas buvo sutrypta, priekyje automobilių žiūrėjo pėdsakų ir ten buvo ir gaisrininkų pėdsakų, kurie nešioja spec. avalinę, o šie pėdsakai buvo paprasti, gaisrininkų pėdsakai buvo nuo mašinos iki vartų. Specialistė Renata Bužinska teisme parodė, kad tyrimo metu buvo vienas pėdsakas, kuris priklausė grupinei priklausomybei ir kiti du negalimi.

Jei identifikacinių požymių nėra, tada eina tik matmenys ir raÅ¡tų elementų forma. Kadangi labai prasta raiÅ¡ka, negalėjo vertinti, o vienas puikiai sutapo ir dydžiai ir raÅ¡tas, bet identifikacinių požymių neįžvelgė. Jei jie (specialistė) darė grupinę priklausomybę, tai panaÅ¡u, kad neįžiÅ«rėjo individualių požymių. Lyginamasis pavyzdys (batas) turėjo individualius požymius. Dėl to, kad bato dydis nurodomas apie 29 cm padų ilgio, o kojos įspaustinis apie 28 cm – yra pėdsakas ir jis nepilnas ir dėl to pėdsakas trumpesnis, nei pats padas, todėl nesutampa tie skaičiai, ji lygina pėdsakÄ su avalynės padu, avalynės pėdsakas atsispaudęs sniege, jis gi ne pilnai iÅ¡reikÅ¡tas, ten trÅ«ksta nosies, todėl taip ir yra.

Kiek pagal mastelinę liniuote pėdsakas yra apskaičiuotas, kiek jį mato, tiek ir aprašo, tiriamasis pėdsakas yra pamatuotas. Raštas idealiai tinka, tai nėra abejonių, kad tas pėdsakas buvo paliktas būtent tokios pat avalynės dydžio ir rašto. Individualieji požymiai labai priklauso nuo pačios avalynės, tai gali būti nunešiojimai, įdrėskimai, įpjovimai pado liejimo metu. Kiekvienoje avalynėje galima surasti individualius požymius, net naujoje avalynėje jų yra. Tikrai buvo individualiųjų požymių avalynės eksperimentiniuose pėdsakuose, bet dabar jų neprisimina.

Eksperimentiniai pėdsakai daromi taip, kad visi individualieji požymiai atsispindėtų, daro jų tiek, kol tie pėdsakai idealiai atsispindo ir jų forma atitinka visuose eksperimentiniuose pėdsakuose. Tyrimas taip daromas: su avalyne darome eksperimentinius pėdsakus ant specialaus popieriaus lapo, Å¡iuo atveju darė modeline (nuotrauka Nr. 6). Jei daro eksperimentinį, tai lygina su nuotrauka, avalyne. Jie turi tokį aparatÄ Ä¯ kurį įdeda ir sulyginimo bÅ«du daro. Pirmas pėdsakas idealiai atitiko. Kitos nuotraukos padarytos ne pagal taisykles, todėl jų negalėjo lyginti.

Tyrėja jai nuotraukas atsiuntė su CD, kad bÅ«tų maksimali raiÅ¡ka. Tie pėdsakai, kurių nevertino, panašūs. Negali pasakyti per kiek laiko buvo nufotografuotas pėdsakas, nes galėjo patirpti ir jei jis Å¡iek tiek pakitęs, tai gali dingti, nes tie individualÅ«s požymiai yra „mikro“. Jie galėjo atsispindėti, bet galėjo iÅ¡nykti. Kai jie darė lyginimÄ ir sudėjo nuotraukas – viskas idealiai tinka, kiekvienas raÅ¡tas, kiekvienas įdubimas ir logiÅ¡kai mÄ stant, tai užsibaigs toje vietoje.

Grupinė priklausomybė – Å¡is pėdsakas paliktas arba Å¡ios avalynės, arba kitos, kuri turi idealius matmenis ir raÅ¡tÄ . Kokia yra galimybė, kad įvykio vietoje buvo paliktas pėdsakas kito asmens avinčio batÄ , turintį bÅ«tent tokį padÄ , tai ne jai (specialistei) spręsti. Nurodytas 39 dydis, jei bÅ«tų 38 – neatitiktų, tas padas atitiko idealiai dydį ir raÅ¡tÄ . Specialistė Daiva Kairienė teisme parodė, kad byloje buvo du tyrimai. Pirmas tyrimas buvo objekto tyrimas, o po kurio laiko buvo lyginamojo pavyzdžio tyrimas.

Kas buvo daroma su objektu, ji gali pasakyti tik iÅ¡ turimų dokumentų. Buvo apraÅ¡yta, kad kaukė-kepurė turi plyšį akims, jei jÄ dėvi ne vienas asmuo, tai praktiÅ¡kai tyrimas tÄ ir parodo. Jei atlikus tyrimÄ rastas vienas DNR, tai nėra įrodymas, kad tos kepurės nėra kažkas dar užsidėjęs, priklauso nuo kiekvieno objekto, kas su juo daroma ir kas ant jo lieka. Å iuo atveju buvo padarytos iÅ¡karpos iÅ¡ kelių kepurės-kaukės vietų ir tos iÅ¡karpos buvo tiriamos. Tai nėra proceso metu įrodinėjama, bet rezultatas gaunamas iÅ¡ odos epitelių lÄ stelių, kurios turi branduolius, o branduolys turi DNR – tai Å¡altinis, iÅ¡ kurio gaunamas rezultatas.

Ji lyginamuosius pavyzdžius neima. Tokiam dalykui, kaip DNR pėdsakų susimaišymas, tikimybės niekas negali pasakyti, bet ji, kaip specialistė, tokiu atveju tikėtųsi surasti daugiau DNR, bet tyrimas parodė, kad pėdsakas labai gražus vieno asmens. Gali būti tokie atvejai, kai vieno asmens daugiau pėdsakų, o kito asmens mažiau, bet šiuo atveju yra gražus vieno asmens pėdsakas. Pavyzdys buvo imamas nuo kaktos srities, o kitas iš nosies ir burnos srities, nes dėl kontakto su burna iš burnos srities gaunami labai geri rezultatai.

Abejuose mėginiuose buvo gautas vienodas DNR. Kepurė buvo pateikta voke, kuris buvo užklijuotas, užantspauduotas, su specialisto paraÅ¡u, užklijuota plomba Nr. 008358. Ar galėjo ir kitas asmuo dėvėti kaukę, tai yra diskusijos ir spėliojimai, specialistas gali atsakyti tiksliai, kai yra tyrimo duomenys, o jie rodo, kad ten yra vieno žmogaus DNR. Jei keli žmonės dėvėtų kaukę, tai jie paliktų panaÅ¡iai vienodÄ kiekį pėdsakų, ji, kaip specialistė, tikėtųsi rasti abu DNR, tačiau Å¡iuo atveju taip nebuvo, bet ji negali pasakyti, kad tai tikrai reiÅ¡kia, kad tai tik vieno žmogaus, nes specialistas niekada nesako tokių dalykų, jis nurodo Å¡altinį.

Tikslas buvo nustatyti asmenį, kuris dėvėjo tÄ kaukę, todėl buvo paimtos bÅ«tent tokios vietos, kad žmogus užsidėtų tÄ kaukę ant veido. Buvo tirtos tik kaktos, burnos ir nosies sritys. Dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 187 straipsnio 2 dalį UAB „E“  2019 m. sausio 4 d. pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 3 d., UAB „E“ darbuotojams atvykus į darbÄ buvo pastebėta, kad buvo bandoma padegti įmonei priklausančius krovininius automobilius „DAF“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)).

Nežymiai apdegė šių automobilių dalys ir apie įvykį buvo pranešta policijos pareigūnams. O 2018 m. gruodžio 25 d. apie 3.40 val. gauta informacija, kad UAB „E“ teritorijoje dega įmonei priklausantys krovininiai automobiliai „DAF“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Po gaisro užgesinimo pastebėta, kad tai buvo tyčinis padegimas, kadangi automobilių kabinose iš vairuotojų pusės buvo išdaužti langai ir į automobilių salonus buvo pripilta degaus skysčio ir padegta.

FaktÄ patvirtino prie padegtų automobilių ir prie įmonės teritorijos betoninės tvoros vedantys žmogaus pėdsakai bei virÅ¡ tvoros prakirpta spygliuota viela. Padegimo faktÄ patvirtino į įvykio vietÄ atvykę gaisrininkai ir policijos pareigÅ«nai (t. 1, b. l. 20). Bendrojo pagalbos centro duomenimis, kad UAB „E“ direktorius V. A. 2018 m. gruodžio 3 d. 9.36 val. pranešė, jog galimai vakar vakare įmonės teritorijoje bandyta sudeginti krovininius automobilius. Apdegta, skuduras mėtosi Å¡alia, talpa su skysčiu (t. 1, b. l.

6) Įvykio vietos apžiūros 2018 m. gruodžio 3 d. protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir fotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį „DAF“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) su priekaba (v. n. (duomenys neskelbtini)) apgadinimų nerasta. Šalia krovininio automobilio matomos juodos spalvos degimo liekanos. Kuro bakas galimai apsnigtas, matosi geltonos spalvos žymės. Stovint šalia krovininio automobilio jautėsi stiprus specifinis kvapas.

Nuo apžiūrimo krovininio automobilio, apie 4 m. dešiniau stovi pilka priekaba, šalia guli melsvos spalvos bakelis su užrašu kirilicos raidėmis „N. K.“. Minėtas bakelis be dangtelio, butelio kaklelis iš dalies pajuodavęs, išsilydęs. Šalia bako guli raudonos spalvos kamštelis, kuris yra iš dalies išsilydęs. Apžiūros metu daiktai dalinai buvo apsnigti. Apžiūros metu paimtas melsvos spalvos bakelis su užrašu „N. K.“, raudonos spalvos dangtelis, plastmasinė butelio dalis (t. 1, b. l. 72-75);

Å ių daiktų apžiÅ«ra užfiksuota 2021 m. sausio 26 d. protokole (t. 1, b. l. 88-91). Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2018 m. gruodžio 3 d., protokolo duomenimis, UAB „E“ direktorius V. A. pateikė geltonos spalvos plastmasinę žarnÄ (t. 1, b. l. 86-87). IÅ¡ asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sienos, duomenų matyti, kad kaltinamasis L. A. į Lietuvos RespublikÄ atvyko Å¡eÅ¡tadienį 2018 m. gruodžio 1 d. 19.35 val. per (duomenys neskelbtini) PKP ir iÅ¡vyko sekmadienį 2018 m. gruodžio 2 d. 15.46 val., per (duomenys neskelbtini) PKP.

Taip pat buvo atvykęs ir išvykęs 2021 m. gruodžio 4 d.; du kartus atvykęs ir išvykęs gruodžio 8 d.; po to gruodžio 12-13 d.; po to atvykęs ir išvykęs gruodžio 14 d.; po to atvykęs ir išvykęs gruodžio 22 d., gruodžio 22 d., 29 d. ir t.t . (t. 2, b. l. 197-201). Bendrojo pagalbos centro duomenys, iš kurių matyti, kad 2018 m. gruodžio 25 d., 3.38 val. pranešta, jog (duomenys neskelbtini), UAB „T“ priklausančioje aptvertoje teritorijoje dega du vilkikai: „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) su priekaba (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir „DAF“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) su priekaba (v. n. (duomenys neskelbtini)), priklausantys UAB „E“ (t. 1, b. l. 15-17).

Įvykio vietos apžiūros 2018 m. gruodžio 25 d. apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurių matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimta raudona medžiaginė kaukė, fiksuoti reikšmingi pėdsakai. Nurodyta, kad matosi tvoros pažeidimai, apdegę vilkikai stovi prie tvoros, aptvertoje teritorijoje, kairėje pusėje nuo vartų. Tvora iš priekabų galo pusės yra vielinė, matosi tvoros pažeidimai. Nuo vilkiko priekabos link tvoros ir už aptvertos teritorijos sniege matomi avalynės pėdsakai, kurie nufotografuoti.

Einant pėdsakų kryptimi, link (duomenys neskelbtini)gatvės, rastas konteineris, ties (duomenys neskelbtini), jame raudona medžiaginė kaukė, kuri paimta prie apžiūros. Taip pat sekant pėdsakais iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, pastebėtos automobilių padangų žymės, kurios nufotografuotos. Nuo kaukės paimtas kvapas (t. 1, b. l. 95-104). Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas V.

P. 2018 m. gruodžio 27 d. akte „dėl kilusio gaisro“ nurodė, kad 2018 m. gruodžio 25 d. kilusio gaisro vilkikuose „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), „DAF“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), stovėjusiuose (duomenys neskelbtini), labiausiai tikėtina priežastis - tyčinė žmonių veikla (t. 1, b. l. 179). Tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrÄ patikrinimo“ nurodė, kad 2018 m. gruodžio 25 d. apie 3.26 val. kilo gaisras krovininiuose automobiliuose „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), „DAF“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), stovėjusiuose (duomenys neskelbtini), Gaisro metu iÅ¡degė minėtų krovininių automobilių vidus.

Gaisravietės apžiÅ«ros metu nustatyta, kad gaisras kilo aptvertoje įmonės „E“ teritorijoje stovinčiuose vilkikuose. ApžiÅ«rėjus vilkikÄ Â â€žDAF“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad iÅ¡degė vilkiko kabinos vidus, buvo iÅ¡dužę vilkiko stiklai. ApžiÅ«rėjus vilkiko „DAF“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) kabinÄ , didžiausi apdegimai ir stipriausias terminis poveikis matomas kabinos apatinėje vidinėje dalyje. Å ioje vietoje matyti stipriai iÅ¡degusios sėdynės priekinis skydas, kabinos apdaila ir pan.

Tikėtina, kad Å¡ioje vietoje kilęs gaisras iÅ¡plito po visÄ kabinÄ . Nuo degančios kabinos nežymiai apdegė vilkiko priekaba. Vilkikas „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), stovėjo apie 20 (dvideÅ¡imties) metrų atstumu nuo sudegusio vilkiko. ApžiÅ«rėjus vilkikÄ Â â€žMAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad vairuotojo pusės langas iÅ¡dužęs. Vilkiko „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) kabinos viduje matyti apdegusi vairuotojo pusės sėdynė, vairas, kabinos lubų apdaila.

Nuo vilkiko „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) sėdynės ir kilimėlio sklinda naftos produktų kvapas. Siekiant nustatyti medžiagÄ , kuri skleidžia minėtÄ kvapÄ paimta vilkiko „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo pusės sėdynės sėdimoji dalis bei vairuotojo pusės kilimėlis. Ä®vertinus apdegimus ir ugnies plitimo kelius pasireiÅ¡kiančius vilkiko detalių sugedimu bei metalinių detalių spalvos pakitimais, nustatytos dvi gaisro židinio zonos: 1 (pirmoji) gaisro židinio zona vilkiko „DAF“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) kabinos apatinėje dalyje; 2 (antroji) vilkiko „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) kabinoje ant vairuotojo pusės sėdynės. Nurodė, kad todėl apibendrinus surinktÄ informacijÄ ir įvertinus gaisro židinio zonas, ugnies plitimo kelius, atsižvelgiant į gaisro kilimo vietÄ , laikÄ , kitas aplinkybes bei atmetus technines gaisro kilimo versijas, darytina iÅ¡vada, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis - tyčinė žmonų veikla.

Prie tarnybinio pranešimo pridėjo fotolentelę iš gaisro vietos (t. 1, b. l. 180-182). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2019 m. kovo 15 d. išvados Nr. 11-304 (19) matyti, kad ant tirti pateiktų apdegusio automobilio kilimėlio ir apdegusios automobilio sėdynės fragmento yra ypač degaus skysčio - benzino pėdsakų (t. 1, b. l. 192-193).  Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antros kuopos Trečiojo būrio vyriausiojo patrulio N. A. 2018 m. gruodžio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 25 d. apie 3.30 val., patruliuojant kartu su vyriausia patrule E. K. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) atvira liepsna dega du vilkikai.

Ä®vykio vietoje nuėjo prie degančių vilkikų, kur buvo pastebėti batų pėdsakai, vedantys nuo vilkikų ties betonine tvora. Einant pagal pėdsakus, buvo prieita prie stovinčio konteinerio, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame pastebėjo galvos uždangalÄ , apie tai informavo budėtojÄ . Einant toliau ir sekant pėdsakais buvo prieita prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Rasta kaukė buvo perduota atvykusiam ekspertui (t. 1, b. l. 18).  Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos Mobilios kuopos Trečiojo bÅ«rio vyriausiasis patrulio V.

P. 2018 m. gruodžio 25 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 25 d. apie 3.30 val., dirbant kartu su vyriausiais patruliais T. Å ., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pastebėjo atvira liepsna degančius vilkikus „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), „DAF“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Ä® teritorijÄ galimai buvo patekta per tvorÄ , kadangi buvo matomi pėdsakai ir buvo nukirpta viela esanti virÅ¡ tvoros (t. 1, b. l. 19). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. vasario 25 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(93)-IS1-995 duomenimis, ant tirti pateiktos kepurės - kaukės, paimtos 2018 m. gruodžio 25 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 165-166).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. gegužės mėnesio praneÅ¡ime Nr. 140-S-(8.31E) nurodyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant kepurės – kaukės, paimtos 2018 m. gruodžio 25 d., apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), atlikus objektų DNR tyrimÄ , genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre yra L. A. (t. 1, b. l. 171). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2020 m. liepos 31 d. iÅ¡vadoje nurodyta, kad ant kepurės - kaukės, paimtos 2018 m. gruodžio 25 d., apžiÅ«rinti įvykio vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su L.

A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiÅ¡kas iÅ¡tirtų L. A. lokusų genotipui, t. y., atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2x10-20 (t. 1, b. l. 175-176). Kratos 2020 m. birželio 23 d. protokolo su fotolentele duomenimis, atlikus kratÄ kaltinamojo L. A. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rasti laisvalaikio batai „Armani“ (t. 2, b. l. 36-44). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2020 m. liepos 9 d. iÅ¡vados duomenimis, tirti pateikti du avalynės pėdsakai fotografuoti pažeidžiant mastelinės fotografijos taisykles, todėl tolimesnis jų tyrimas negalimas.

Tirti pateiktas deÅ¡inės kojos avalynės pėdsakas, užfiksuotas nuotraukoje Nr. 1, galėjo bÅ«ti paliktas avalyne, kurios deÅ¡inės kojos bato pado raÅ¡tas: elementų forma, lokalizacija ir tarpusavio iÅ¡dėstymas yra toks pat kaip ir tirti pateiktos „Armani“ avalynės deÅ¡inės kojos pado (t. 2, b. l. 58-61). IÅ¡ asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sienos, duomenų matyti, kad kaltinamasis L. A. į Lietuvos RespublikÄ atvyko Å¡eÅ¡tadienį 2018 m. gruodžio 1 d. 19.35 val. per (duomenys neskelbtini) PKP ir iÅ¡vyko sekmadienį 2018 m. gruodžio 2 d. 15.46 val., per (duomenys neskelbtini) PKP.

Taip pat buvo atvykęs ir išvykęs 2021 m. gruodžio 4 d.; du kartus atvykęs ir išvykęs gruodžio 8 d.; po to gruodžio 12-13 d.; po to atvykęs ir išvykęs gruodžio 14 d.; po to atvykęs ir išvykęs gruodžio 22 d., gruodžio 22 d.. Buvo atvykęs pirmadienį 2018 m. gruodžio 24 d. 24.55 val. per (duomenys neskelbtini) PKP, išvykimas nefiksuotas, bet atvykimas fiksuotas šeštadienį 2018 m. gruodžio 29 d. per (duomenys neskelbtini) PKP, taip pat buvo atvykęs ir išvykęs 2019 m. sausio 8 d., sausio 10 d., sausio 26 d. ir t.t. (t. 2, b. l. 197-201).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raÅ¡tų, gautų teisme 2021 m. rugpjūčio 26 d. ir rugsėjo 21 d., duomenimis, L. A. 2018 m. gruodžio 1 d. per (duomenys neskelbtini) PKP atvyko transporto priemone „Solaris“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kartu su juo vyko A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris kartu ir iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos 2018 m. gruodžio 2 d. (t. 3, b. l. 160, t. 4, b. l. 84, 85). 2018 m. gruodžio 24 d. L. A. į LietuvÄ atvyko su A. S., gim. (duomenys neskelbtini), automobiliu „Solaris“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) (t. 3, b. l. 160).

Valstybinės įmonės (toliau – VÄ®) „Regitra“ duomenimis „DAF“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) priklauso UAB E“ (t. 2, b. l. 135). Priekabos „K“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), „K“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) – UAB „K. S.“ (t. 2, b. l. 136, 137). Automobilis „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) – UAB „V“ (t. 2, b. l. 139). Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nustačius, kad kaltininkas be kita ko, sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du <...>, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimÄ turtÄ <...>.

VeikÄ kvalifikuojantys požymiai, apibÅ«dinantys veikimo bÅ«dÄ ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl kiekvienoje byloje jie turi bÅ«ti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.??? ??? ???Didelės vertės turto sÄ voka yra iÅ¡aiÅ¡kinta BK 190 straipsnyje. Didelės vertės turtas yra, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Dėl turto sugadinimo visuotinai pavojingu bÅ«du, be kita ko, gali bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į paties sugadinto turto paskirtį ir ypatumus.

L. A. kaltinamas 2018 m. gruodžio 25 d. apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, veikiant kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00408-21, ypač degiu skysčiu – benzinu, visuotinai pavojingu bÅ«du padegęs ir sunaikinęs didelės, 12 750 Eur bendros vertės svetimÄ , UAB „E“ turtÄ , t. y. 12 000 Eur vertės krovininį automobilį „DAF FT XF105“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kartu su 450 Eur vertės GPS įranga ir 300 Eur vertės nuotolinio mokėjimo už naudojimÄ si keliais įranga) bei sugadinęs 12 750 Eur bendros vertės UAB „V“ turtÄ - 12 000 Eur vertės krovininį automobilį „MAN TGA 18.480“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kartu su 450 Eur vertės GPS įranga ir 300 Eur vertės mokėjimo už naudojimÄ si keliais įranga.

Byloje nekyla ginčas, kad buvo tyčia padegti kaltinime nurodytu laiku, būdu ir vietoje vilkikai „DAF FT XF105“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir „MAN TGA 18.480“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Šios faktinės aplinkybės yra įrodytos liudytojų V. A., S. B., T. Š., V. P., S. I. parodymais. Taip pat įvykio vietos apžiūros 2018 m. gruodžio 25 d. apžiūros protokolo duomenimis ir fotolentele, kur užfiksuota rasta ir paimta medžiaginė kepurė, avalynės pėdsakai, tvoros pažeidimai, apdegę vilkikai ir įvykio vieta (t. 1, b. l. 95-104).

Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus vyriausiasis specialisto V. P. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytomis aplinkybėmis, kad apibendrinus surinktÄ informacijÄ ir įvertinus gaisro židinio zonas, ugnies plitimo kelius, atsižvelgiant į gaisro kilimo vietÄ , laikÄ , kitas aplinkybes bei atmetus technines gaisro kilimo versijas, darytina iÅ¡vada, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis - tyčinė žmonų veikla. Prie tarnybinio praneÅ¡imo pridėjo fotolentelę iÅ¡ gaisro vietos (t. 1, b. l. 180-182).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2019 m. kovo 15 d. iÅ¡vados Nr. 11-304 (19) duomenimis, kad ant tirti pateiktų apdegusio automobilio kilimėlio ir apdegusios automobilio sėdynės fragmento yra ypač degaus skysčio - benzino pėdsakų (t. 1, b. l. 192-193). IÅ¡ liudytojo S. B. parodymų matyti, kad krovininiai automobiliai nesusiję su benzinu, jei smirda, tai dyzeliu. Å ios aptartos aplinkybės patvirtina faktÄ , kad kaltinime nurodyti vilkikai buvo padegti tyčia. Taip pat byloje nekyla ginčas, kad padegtų automobilių vertė yra didelė.

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkÅ«rimo (atstatymo) sÄ naudomis (kaÅ¡tais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kt.).??? Byloje pateikta Nepriklausomų vertintojų biuro kelių transporto priemonių vertinimo ataskaita Nr. 2181249, kurioje nurodyta, kad vilkiko „DAF XF FT105“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė iki apgadinimo buvo 10 700 Eur (plius PVM 21 procentas) (t. 4, b. l. 5-30).

Taip pat pateikta kelių transporto priemonių vertinimo ataskaita Nr. 2181250, kurioje nurodyta, kad vilkiko „MAN TGA18.480“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė iki apgadinimo 7 800 Eur (plius PVM 21 procentas) (t. 4, b. l. 31-53). Taigi, vertinimo ataskaitose nustatyta transporto priemonių vertė įvykio metu virÅ¡ijÄ vertę nurodytÄ kaltinime bei civiliniame ieÅ¡kinyje, kuri kaltinamam asmeniui palankesnė, todėl teismas vadovaujasi kaltinime ir civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta automobilių turto verte.

BK 190 straipsnyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Nuo 2018 m. sausio 1 d., nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, todėl didelės vertės turtas konstatuojamas tada, kai 12 500 Eur. Å iuo atveju padegti du vilkikai, bendros 24 000 Eur vertės, todėl sunaikinto ir sugadinto turto vertė pagrįstai kaltinime kvalifikuojama didele. Teismui nekyla abejonių ir dėl veikos padarymo bÅ«do, t. y., kad svetimas turtas sunaikintas ir sugadintas visuotinai pavojingu bÅ«du.

Visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo bÅ«du pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Å is bÅ«das padidina veikos pavojingumÄ , nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Visuotinai pavojingais bÅ«dais dažniausiai laikomi padegimai, sprogdinimai, taip pat gali bÅ«ti užtvindymai, griÅ«tys ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-352/2013).

Nagrinėjamu atveju padegti du vilkikai automobilių stovėjimo aikštelėje, jie degė atvira liepsna, šalia buvo administracinis pastatas, už tvoros, pasak liudytojų, cheminėmis medžiagomis prekiaujančios įmonės pastatas, kiti pastatai. Todėl vilkikų padegimas kėlė grėsmę aplinkiniams bei aplinkai. Visa tai rodo, jog nagrinėjamu atveju turtas sunaikintas ir sugadintas visuotinai pavojingu būdu. Taigi, byloje nustatyta, kad sunaikintas ir sugadintas didelės vertės svetimas turtas ir tai padaryta visuotinai pavojingu būdu.

Kaltinamasis L. A. neigia įvykdęs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Parodė, kad įmonės pavadinimas jam nieko nesako, (duomenys neskelbtini) apskritai prastai pažįsta, važiuodavo su navigacijos pagalba. Užsiima atsarginių dalių prekyba, kartais važiuoja tranzitu veždamas krovinį į (duomenys neskelbtini). UAB „E“ ir UAB „V“ jam nežinomos. 2018 m. iÅ¡ jo užsakydavo detales, jis atvažiuodavo lengvuoju automobiliu. Jo krovininiai automobiliai laikomi (duomenys neskelbtini), jo veiksmai vyksta (duomenys neskelbtini).

Lietuvoje tik atsargines dalis pirko. Jis visada gyvendavo viešbučiuose, neturėjo priežasčių čia nuomotis būsto. Viešbučių pavadinimų, kuriuose buvo apsistojęs, neprisimena, kelis kartus buvo apsistojęs (duomenys neskelbtini), Įmonė „K“ jam nežinoma, pas juos yra tokios degalinės „N“. (duomenys neskelbtini) su jokiais pervežėjais nepalaiko jokių ryšių, ten būna tūkstančiai pakrovimų. Neturi jokios tiesioginės sutarties. Neturi pažįstamų vardu L.. 2018 metų Kalėdų metu, jei ir buvo Lietuvoje, tik darbo reikalais dėl atsarginių dalių, nes (duomenys neskelbtini) nėra Kalėdų.

Buhalterija nėra vedama, tiesiog yra eiliniai žmonės, kurie žino kuo jis užsiima, jam skambina žmonės į asmeninį telefonÄ dėl atsarginių dalių, mokesčius moka kaip transporto kompanija, deklaracijų pildyti nereikia. Lietuvoje užsakovų neturi. Lietuvoje pasiima atsargines dalis ir veža į (duomenys neskelbtini). Detales perka per tinklalapius „autoplius“ ar „autogidas. Neprisimena kÄ veikė laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 29 d., nes praėjo beveik 3 metai.

GalbÅ«t įvykio metu rasta kepurė-kaukė ir buvo jo. Prisimena, kad turėjo tokiÄ kepurę. NeÅ¡iojo tÄ kepurę žiemÄ , modelis kaip slidininko, turi daug kepurių su bumbulu ir ausimis. Greičiausiai pametė kepurę, naujÄ nusipirko. Jei ten rado NDR, tai nesiginčija dėl to. Kaip ji įvykio vietoje atsirado, galbÅ«t toje vietoje ir buvo, nes daug kur buvo darbo reikalais. Nežino kaip kepurė ten atsirado, nežino kaip tai susiję su nusikaltimu. Dėl rasto batų pėdsako nieko negali pasakyti, yra panašūs pėdsakai, bet nežino, kodėl tyrimas mano, kad ten jo pėdsakas.

Tai tik sutapimas, kad rado jo kepurę, batų pėdsakas panaÅ¡us į jo, tuo metu jis buvo Lietuvoje, bet jis su tuo niekaip nesisijęs. BraÅ¡kių niekada nevežiojo. Vardai V. A., A. A. nieko jam nesako. Lietuvoje neturėjo su niekuo jokių konfliktinių situacijų. Nors kaltinamasis L. A. teigia nepadegęs kaltinime nurodytų vilkikų, Å¡iÄ jo versijÄ paneigia visuma surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų, įvertinus juos bendrame bylos kontekste. Kaltinamasis nurodė, nepažįstantis teisme apklaustų liudytojų, nežinantis įmonių UAB „E“, UAB „V“ ir nėra su jomis susijęs jokiais santykiais, taip ir teisme apklausti liudytojai UAB „E“ vadovas V.

A., A. A. (V. A. šį asmenį nurodė, kaip galimai galėjusį kerÅ¡yti), liudytojas M. L., S. B. nurodė nežinantys nei L. A., nei jo įmonės UAB „L“. Taigi, jokių sÄ sajų kaltinamo asmens su įmonėmis, kurioms priklauso padegti vilkikai ir su pareiÅ¡kėju V. A., nėra nustatyta. Tačiau, įvykio vietoje buvusių pareigÅ«nų parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ra, kurios metu nufotografuotas įvykio vietoje rastas bato pėdsakas, paimta, sekant pėdsakais, rasta kepurė, specialistų iÅ¡vados ir specialistų paaiÅ¡kinimai, Å¡iuos įrodymus įvertinus atskirai ir visumoje yra pakankami iÅ¡vadai, kad L.

A. padegė vilkikus. Kaltinamasis įvykio metu buvo Lietuvoje, tai matyti iÅ¡ Asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sienos, duomenų, kur nurodyta, kad kaltinamasis L. A. į Lietuvos RespublikÄ atvyko pirmadienį 2018 m. gruodžio 24 d. 24.55 val. per (duomenys neskelbtini) PKP (atstumas iki įvykio vietos apie 180 km (vieÅ¡ai prieinami duomenys internete)), iÅ¡vykimas nefiksuotas, bet atvykimas fiksuotas Å¡eÅ¡tadienį 2018 m. gruodžio 29 d. per (duomenys neskelbtini) PKP (t. 2, b. l. 197-201). Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, L.

A. buvo atvykęs su liudytoju A. S., kurį teismas, siekdamas paÅ¡alinti abejones, apklausė teisme, tačiau Å¡io liudytojo parodymai nėra informatyvÅ«s, nes dėl praėjusio laiko tarpo jis tik paliudijo, kad vienÄ kartÄ važiavo su L. A., bet kur buvo neprisiminė, ar visÄ laikÄ buvo kartu, nei paneigti, nei patvirtinti negalėjo, todėl Å¡io liudytojo parodymais teismas nesivadovauja. Nors įvykio metu kaltinamojo buvimas Lietuvoje savaime nei paneigia, nei patvirtina, kad bÅ«tent jis padarė kaltinime nurodytÄ nusikaltimÄ , tačiau Å¡i aplinkybė svarbi jÄ vertinant su kitais byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais.

Be to, atvykimo į įLietuvos RespublikÄ laikas (24,55 val.) ir atstumas iki įvykio vietos nuo (duomenys neskelbtini) PKP (apie 180 km), rodo, kad jis galėjo bÅ«ti įvykio metu (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje. Pažymėtina, kad apklausus policijos pareigÅ«nus T. Å ., V. P., S. I., N. A., buvusį specialistÄ T. G. visi jie parodė, kad aiÅ¡kiai matėsi vieno asmens pėdsakai įvykio vietoje. Liudytojai S. I., N. A., buvęs specialistas T. G. patvirtino, kad pėdsakai nuo įvykio vietos, per miÅ¡kÄ , nuvedė prie konteinerio, kuriame rasta kepurė „kaukė“.

Liudytojas T. Å . parodė, kad prie degusio vilkiko ant sniego matėsi akivaizdÅ«s, Å¡vieži žmogaus pėdsakai, kurie vedė link tvoros ir perÅ¡okus per tvorÄ , vedė į miÅ¡ko gilumÄ , bet buvo tamsu, todėl buvo iÅ¡kviestas kinologas su Å¡unimi, kuris sekė pėdsakus. PerÅ¡okus tvorÄ , pėdsakai ėjo link miÅ¡ko gilumos, link (duomenys neskelbtini) gatvės, už tvoros iÅ¡ karto miÅ¡ko teritorija, ten aptverta teritorija ir perlipus tÄ tvorÄ iÅ¡ karto yra krÅ«mai, miÅ¡ko masyvas ir jokio kelio ar Å¡aligatvio nėra, pastatų toje pusėje nebuvo, ten miÅ¡kas iki (duomenys neskelbtini).

Akivaizdžiai matėsi, kad iÅ¡ tos teritorijos ėjo iÅ¡ karto ne kur kitur, bet į miÅ¡ko masyvÄ . Pėdsakai nėjo tiesiai, kiek prisimena, einant miÅ¡ko takeliais, tai iÅ¡ takelio į gatvę išėjo, o po to į (duomenys neskelbtini) gatvę ir į daugiabučių kiemus ir namus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pėdsakai nutrÅ«ko ten, kur matėsi, kad stovėjo automobilis. Liudytojas V. P. teisme parodė, kad ant sniego Å¡vieži pėdsakai, kad atvyko kinologas, kuris už teritorijos su jo kolega nuėjo palei pėdsakus.

Buvo žiema, buvo sniego ir su prožektoriais matėsi, kad ten kažkas ėjo. Liudytoja S. I., taip pat parodė, kad apžiÅ«rinėdami įvykio vietÄ , pirmiausia pastebėjo pėdsakus prie automobilio. Automobiliai buvo jau užgesinti. Berods sniege buvo pėdsakas ir matėsi pakankamai ryÅ¡kiai. Tie pėdsakai vedė iki tvoros. Tvoroje buvo pažeidimas. Už tvoros matėsi, kad pėdsakai nuėjo toliau. Vietoje užfiksavo vienÄ pėdsakÄ . Tai buvo bato, avalynės, pėdsakas. Sekė paskui pėdsakus.

Pėdsakai vedė iki gyvenamųjų namų, ten buvo konteineris. ApžiÅ«rėjus tÄ konteinerį buvo kažkas rasta, gal kaukė ar kažkas, kÄ jie pridėjo prie bylos. Konteineris sudomino, nes tvora buvo pažeista ir nuo to pažeidimo vedė pėdsakai bÅ«tent iki to konteinerio. Pirmas kaukę pastebėjo arba N. A., arba ekspertas. Prisimena, kad netoli to konteinerio buvo automobilio vėžės ryÅ¡kios, kurios taip pat buvo užfiksuotos. Jų sekti nebebuvo įmanoma. Atstumas pėdsakų iki konteinerio buvo nemažas, gal 700 m, reikėjo paeiti, bet nuo konteinerio iki automobilio kokie 50-100 m.

Konteineris buvo arčiau, o po to pėdsakai toliau vedė iki automobilio padangų žymų. Ji pati asmeniÅ¡kai matė kaukę, kaukė buvo ryÅ¡ki, gal raudona, čia spėjimas. Pėdsakai ėjo per pievÄ , kur nėra gyvenamųjų namų, buvo tik pasnigę, pėdsakai buvo ryÅ¡kÅ«s, todėl suprato, kad tai Å¡vieži pėdsakai. Pėdsakai iki konteinerio buvo ryÅ¡kÅ«s, jais buvo atsekti iki konteinerio ir galima buvo suprasti, kad buvo prieita prie konteinerio. Tie patys pėdsakai buvo nuo tvoros iki konteinerio, buvo galima spręsti, kad asmuo nuo automobilio per pažeidimÄ tvoroje nuėjo iki konteinerio per pievÄ .

AikÅ¡telėje aplink automobilius buvo pėdsakų, bet jie buvo sutrypti. Automobilio priekyje buvo daug sutryptų pėdsakų, link vartų pėdsakai buvo sutrypti, priekyje pėdsakai buvo labai sutrypti, o vėliau už automobilio buvo ryÅ¡kesnis pėdsakas ir jie pagal tai iÅ¡sikėlė tokiÄ versijÄ , nes prie tvoros pastebėjo bÅ«tent tokį patį pėdsakÄ , kaip prie automobilio. AikÅ¡telėje buvo ir kitų pėdsakų, jų nestebėjo, buvo labiau orientuota į pėdsakus nuo automobilio iki tvoros ir nuo tvoros per pievÄ .

Jai atrodo, kad visa teritorija buvo aptverta viela. Liudytojas N. A. buvo žiema, sniegas, pėdsakai matėsi ir jie tokiais atvejais dažniausiai žiÅ«ri pagal paliktus pėdsakus. Kiek pamena, ten buvo betoninė ar panaÅ¡i tvora ir matėsi, kad nuo sunkvežimių pėdsakai ėjo link miÅ¡ko. Ilgai pėdsakais ėjo. Pėdsakai vedė per miÅ¡kÄ , per gatvę ir per pagrindinę gatvę link (duomenys neskelbtini). Matėsi, kad toje vietoje buvo maÅ¡ina ir pasiÅ¡alino. Gyvenvietėje labai gerai pėdsakai matėsi, nes, kaip jis suprato, ėjo per vidurį važiuojamosios dalies.

Sekdami pėdsakais rado kaukę, jei gerai pamena, konteineryje. Konteineris buvo toli nuo įvykio vietos. Ėjo miÅ¡ku, prie tos vietos, kur kaukė buvo rasta, buvo tik tie patys pėdsakai, kurie vedė nuo įvykio vietos. Liudytojas (buvęs specialistas, išėjęs į pensijÄ ) T. G. kai atvyko, buvo gesinami automobiliai. ApžiÅ«rėjus automobilius, rado pėdsakų takelį prie tvoros ir toliau į miÅ¡kÄ , kurie gerai matėsi. Pėdsakai prasidėjo nuo maÅ¡inos, iki tvoros, perlipo per tvorÄ ir per miÅ¡kÄ jais išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę.

Pėdsakai buvo labai gerai matomi. Ėjo pėdsakais ir priėjo prie konteinerio, kuriame buvo rasta kepurė. Nusprendė įvykio vietoje fiksuoti tuos batų pėdsakus, nes tai nusikaltimas, yra padegimas, pėdsakai buvo švieži, nes tik buvo pasnigę, labai aiškiai matėsi pėdsakai. Jis įtarė, kad tai buvo įtariamojo pėdsakai. Pėdsakai prasidėjo ten, kur mašina stovėjo. Būda degė, po to prie būdos sniegas buvo truputį sutryptas ir po to buvo tie pėdsakai. Jis ieškojo pėdsakų ten, kur vartai.

Ne viskas buvo sutrypta, priekyje automobilių žiūrėjo pėdsakų ir ten buvo ir gaisrininkų pėdsakų, kurie nešioja spec. avalinę, o šie pėdsakai buvo paprasti, gaisrininkų pėdsakai buvo nuo mašinos iki vartų. Šiuos liudytojų parodymus atitinka įvykio vietos 2018 m. gruodžio 25 d. apžiūros protokole su fotolentele užfiksuoti duomenys. Kur užfiksuoti vielinės tvoros, buvusios vilkikų užpakalyje, pažeidimai, apdegę vilkikai, stovintys prie tvoros, aptvertoje teritorijoje, kairėje pusėje nuo vartų.

Taip pat užfiksuoti nuo vilkiko priekabos link tvoros ir už aptvertos teritorijos sniege matomi avalynės pėdsakai. Pėdsakai nufotografuoti. Nurodyta, kad einant pėdsakų kryptimi, link (duomenys neskelbtini) gatvės, rastas konteineris, ties (duomenys neskelbtini), jame raudona medžiaginė kaukė, kuri paimta prie apžiūros. Taip pat sekant pėdsakais iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, pastebėtos automobilių padangų žymės, kurios nufotografuotos. Nuo kaukės paimtas kvapas. Apžiūros metu paimta raudona medžiaginė kaukė, fiksuoti reikšmingi pėdsakai (t. 1, b. l. 95-104).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo, liudytojo V. A. parodymų matyti, kad teritorija aptverta, teritorijoje yra vartai, jie ne darbo metu buvo nuolat uždaryti, rakinami. Kiekvienas vairuotojas turėjo savo raktÄ . Per visÄ perimetrÄ buvo viela. Taigi, aptarti įrodymai, tiek įvertinus juos kiekvienÄ atskirai, tiek visumoje, leidžia teigti, kad pėdsakai, palikti sniege, buvo aiÅ¡kÅ«s, ryÅ¡kÅ«s, palikti ant kÄ tik pasnigusio sniego, pėdsakai ėjo nuo degusio vilkiko palei tvorÄ , po to už tvoros, kuri perlipimui buvo apgadinta (nukirpta viela), po to pėdsakai vedė per laukymę, kur nebuvo gyvenamųjų namų, todėl jie nebuvo susimaišę su kitais, galinčiais suklaidinti pėdsakais, po to sekant pėdsakais pareigÅ«nai išėjo į (duomenys neskelbtini), kur pėdsakai nuvedė prie konteinerio, esančio ties (duomenys neskelbtini), kuriame rasta kepurė, panaÅ¡i į slidininko kaukę.

Po to pėdsakai vedė iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, pastebėtos automobilių padangų žymės, kurios nufotografuotos. Pasak liudytojo T. G., įvykio vietoje fiksuoti pėdsakai skyrėsi iÅ¡ kitų, t. y. gaisrininkų pėdsakų, kurie neÅ¡ioja spec. avalinę, o Å¡ie pėdsakai buvo paprasti, gaisrininkų pėdsakai buvo nuo maÅ¡inos iki vartų, o Å¡ie nuo vilkiko, palei tvorÄ , perlipus per tvorÄ , ėjo per miÅ¡kÄ . Taigi, nuo vilkiko iki konteinerio, kuriame rasta kepurė, vedė aiÅ¡kÅ«s pėdsakai, kurie nebuvo nutrÅ«kę ir nebuvo susimaišę su kitais pėdsakais.

Keli Å¡ie pėdsakai buvo užfiksuoti nufotografuojant. Kratos 2020 m. birželio 23 d. protokolo su fotolentele duomenimis, atlikus kratÄ kaltinamojo L. A. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rasti laisvalaikio batai „Armani“ (t. 2, b. l. 36-44). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2020 m. liepos 9 d. iÅ¡vados duomenimis, tirti pateikti du avalynės pėdsakai fotografuoti įvykio vietoje pažeidžiant mastelinės fotografijos taisykles, todėl tolimesnis jų tyrimas negalimas.

Tirti pateiktas dešinės kojos avalynės pėdsakas, užfiksuotas nuotraukoje Nr. 1, galėjo būti paliktas avalyne, kurios dešinės kojos bato pado raštas: elementų forma, lokalizacija ir tarpusavio išdėstymas yra toks pat kaip ir tirti pateiktos „Armani“ avalynės dešinės kojos pado (t. 2, b. l. 58-61). Taigi, įvykio vietos apžiūros metu rastas vienas avalynės pėdsakas, buvo sulygintas su avalyne, paimta kratos metu iš kaltinamojo gyvenamosios vietos ir nustatyta, kad įvykio vietoje paliktas avalynės pėdsakas gali būti paliktas kaltinamojo „Armani“ bato pado.

IÅ¡samiam Å¡io įrodymo iÅ¡tyrimui, buvo teisme apklausta specialistė Renata Bužinska, kuri palaikė iÅ¡vadÄ ir nurodė, kad tyrimo metu buvo tinkamas vienas pėdsakas, kuris priklausė grupinei priklausomybei. Ji nuosekliai ir suprantamai paaiÅ¡kino, kad sniege užfiksuotas pėdsakas yra nepilnas, todėl bato dydis nurodomas apie 29 cm padų ilgio, o kojos įspaustinis apie 28 cm, dėl to pėdsakas trumpesnis, nei pats padas, Jie lygina pėdsakÄ su avalynės padu, avalynės pėdsakas atsispaudęs sniege, jis gi ne pilnai iÅ¡reikÅ¡tas, ten trÅ«ksta nosies.

Pėdsakas yra apskaičiuotas pagal mastelinę liniuote. RaÅ¡tas idealiai tinka, tai nėra abejonių, kad tas pėdsakas buvo paliktas bÅ«tent tokios pat avalynės dydžio ir raÅ¡to. Neneigė, kad buvo individualiųjų požymių avalynės eksperimentiniuose pėdsakuose, nurodė, kad sniege pėdsakas galėjo patirpti ir jei jis Å¡iek tiek pakitęs, tai gali dingti individualÅ«s požymiai, nes jie yra „mikro“. Jie galėjo atsispindėti, bet galėjo iÅ¡nykti. Kai jie darė lyginimÄ ir sudėjo nuotraukas – viskas idealiai tiko, kiekvienas raÅ¡tas, kiekvienas įdubimas.

Nurodytas 39 dydis, jei bÅ«tų 38 – neatitiktų, tas padas atitiko idealiai dydį ir raÅ¡tÄ . IÅ¡ iÅ¡dėstyto matyti, kad vertintas tik paliktas avalyne pėdsakas, kuris buvo užfiksuotas taip, kad nekeltų abejonių ir buvo tinkamas specialisto iÅ¡vadai gauti. Todėl teismas tiek tirtÄ avalyne paliktÄ pėdsakÄ , tiek specialisto iÅ¡vadÄ , laiko įrodymais ir jais vadovaujasi. Aptarti įrodymai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad tirti pateiktas deÅ¡inės kojos avalynės pėdsakas, atitinka kaltinamojo „Armani“ avalynės deÅ¡inės kojos padÄ .

Be įvykio vietoje užfiksuoto bato pėdsako, taip pat konteineryje, prie kurio atvedė minėti pėdsakai nuo įvykio vietos, rasta kepurė, panaÅ¡i į slidininko kaukę. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. vasario 25 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(93)-IS1-995 duomenimis, ant tirti pateiktos kepurės - kaukės, paimtos 2018 m. gruodžio2i5 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ , rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 165-166).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. gegužės mėnesio pranešime Nr. 140-S-(8.31E) nurodyta, kad vyro biologinių pėdsakų genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre yra L. A. (t. 1, b. l. 171). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2020 m. liepos 31 d. išvadoje nurodyta, kad ant minėtos kepurės rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su L. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų L.

A. lokusų genotipui, t. y., atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2x10-20 (t. 1, b. l. 175-176). Siekiant paÅ¡alinti abejones, dėl galimybės, kad ne vienas asmuo iki tyrimo dėvėjo rastÄ kepurę, teisme apklausta specialistė Daiva Kairienė. Ji iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kodėl nėra pagrindo manyti, kad Å¡iÄ kepurę dėvėjo kitas asmuo. Nurodė, kad kaukė-kepurė turi plyšį akims, jei jÄ dėvi ne vienas asmuo, tai praktiÅ¡kai tyrimas tÄ ir parodo. Å iuo atveju buvo padarytos iÅ¡karpos iÅ¡ kelių kepurės-kaukės vietų ir tos iÅ¡karpos buvo tiriamos.

Rezultatas gaunamas iÅ¡ odos epitelių lÄ stelių, kurios turi branduolius, o branduolys turi DNR – tai Å¡altinis, iÅ¡ kurio gaunamas rezultatas. Jei bÅ«tų sumaiÅ¡yti DNR pėdsakai, ji, kaip specialistė, tokiu atveju tikėtųsi surasti daugiau DNR, bet tyrimas parodė, kad pėdsakas labai gražus vieno asmens. Gali bÅ«ti tokie atvejai, kai vieno asmens daugiau pėdsakų, o kito asmens mažiau, bet Å¡iuo atveju yra gražus vieno asmens pėdsakas. Pavyzdys buvo imamas nuo kaktos srities, o kitas iÅ¡ nosies ir burnos srities, nes dėl kontakto su burna iÅ¡ burnos srities gaunami labai geri rezultatai.

Abejuose mėginiuose buvo gautas vienodas DNR. Jei keli žmonės dėvėtų kaukę, tai jie paliktų panaÅ¡iai vienodÄ kiekį pėdsakų, ji, kaip specialistė, tikėtųsi rasti abu DNR, tačiau Å¡iuo atveju taip nebuvo. Ä®vertins liudytojo T. G. (buvusio specialisto) parodymus ir specialistės D. Kairienės parodymus, teismui nekyla abejonių, kad kepurė įvykio vietoje buvo paimta tinkamai, kad nekeltų abejonių ir paÅ¡alintų klaidos ar atsitiktinumo galimybę užfiksuojant įvykio vietos apžiÅ«ros duomenis bei panaudojant gautus duomenis specialisto iÅ¡vadai gauti.

Todėl teismas neturi pagrindo abejoti specialisto iÅ¡vada nustatytomis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad kepurę, paimtÄ apžiÅ«rint įvykio vietÄ , dėvėjo tik L. A.. Kaltinamasis teigė, kad kepurę galėjo pamesti. Tačiau teismas Å¡iuos jo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, pats L. A. teigęs (duomenys neskelbtini) buvęs gal 5-7 kartus iki įvykio, kad (duomenys neskelbtini) nepažįsta, tuo metu (duomenys neskelbtini) negyveno, negalėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, kaip kepurė atsirado bÅ«tent tame konteineryje, kuris buvo apie 700 m atstumu (pasak liudytojos) nuo įvykio vietos, prie kurio atvedė pėdsakai nuo gaisravietės. Antra, Å¡iÄ jo versijÄ paneigia jau pirmiau nustatytos faktinės aplinkybės, kad pėdsakai, kurie sutampa su bato, paimto kratos metu iÅ¡ L.

A., padu, nuo degusio vilkiko, perlipus per tvorÄ ir perėjus miÅ¡kelį, nuvedė prie konteinerio, kuriame ir rasta kepurė. Liudytojas N. A. nurodė, kad gyvenvietėje labai gerai matėsi pėdsakai, nes, kaip jis suprato, asmuo ėjo per vidurį važiuojamosios dalies. Sekdami pėdsakais rado kaukę, jei gerai pamena, konteineryje. Konteneris sudomino, nes prie Å¡io konteinerio buvo labai daug antspaudų batų, kuriais sekė nuo įvykio vietos iki to konteinerio. Å ie liudytojo parodymai sutampa su liudytojos S. I. parodymais, kad pėdsakai iki konteinerio buvo ryÅ¡kÅ«s, jais buvo atsekta iki konteinerio ir galima buvo suprasti, kad buvo prieita prie konteinerio.

Tie patys pėdsakai buvo nuo tvoros iki konteinerio, buvo galima spręsti, kad asmuo nuo padegto automobilio per pažeidimÄ tvoroje nuėjo iki konteinerio per pievÄ . Taigi, teismas įvertinęs visumÄ aptartų įrodymų bendrame bylos kontekste, kurie vienas kitÄ papildo ir sudaro vientisÄ loginę įrodymų grandinę, leidžiančiÄ daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent L. A. padegė kaltinime nurodytus vilkikus, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinime nurodyta, kad L. A. veikė veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00408-21, tačiau Å¡ioje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįsti tokiÄ kaltinimo aplinkybę. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas daro įvertinęs be kita policijos pareigÅ«nų, buvusių įvykio vietoje parodymus, kurie visi nurodė aiÅ¡kiai matę vienus pėdsakus, o ar buvo kiti, atsakyti negalėjo. Liudytojas T. G. taip pat nurodė, kad Å¡ie pėdsakai skyrėsi įvykio vietoje iÅ¡ kitų – ugniagesių spec. avalyne paliktų pėdsakų.

Byloje nėra nustatyta, kodėl L. A. padegė vilkikus ir bÅ«tų galima daryti prielaidÄ , kad kažkas kitas buvo suinteresuotas Å¡ios veikos padarymu, tačiau tai bÅ«tų tik prielaida, o prielaidomis asmens kaltės grįsti negalima. Todėl nepasitvirtinus kaltinimo aplinkybei, kad L. A. veikė su bendravykdžiais, Å¡i aplinkybė iÅ¡ kaltinimo Å¡alinama. L. A. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis tarp 2018 m. gruodžio 1 d. apie 10.30 val. ir 2018 m. gruodžio 2 d. 15 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00408-21, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ypač degiu skysčiu – benzinu, visuotinai pavojingu bÅ«du pasikėsino padegti svetimÄ didelės vertės turtÄ - krovininius automobilius „DAF FT XF105“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), „MAN TGA 18.480“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi krovininių automobilių padegti nepavyko.

Nors kaltinimas dėl vilkikų padegimo pasitvirtino, tačiau negalima to paties pasakyti apie kaltinimÄ L. A. pirma pasikėsinus padegti tuos pačius vilkikus. Matyti, kad pasikėsinimÄ padegti kaltinime nurodytus vilkikus ir jų padegimÄ , skiria daugiau nei 20 dienų laikotarpis. Å is kaltinimas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad 2018 m. gruodžio 3 d. įvykio apžiÅ«ros metu rastas melsvos spalvos plastikinis bakelis ant kurio kirilica užraÅ¡yta „N. K.“ ir asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sienÄ , duomenimis, iÅ¡ kurių matyti, kad L.

A. į LietuvÄ buvo atvykęs Å¡eÅ¡tadienį 2018 m. gruodžio 1 d. 19.35 val. per (duomenys neskelbtini) PKP ir iÅ¡vyko sekmadienį 2018 m. gruodžio 2 d. 15.46 val., per (duomenys neskelbtini) PKP. Visų pirma, pažymėtina, kad kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, neatitinka asmens atvykimo ir iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos laiko. Kaltinime nurodyta, kad veika padaryta tarp 2018 m. gruodžio 1 d. apie 10.30 val. (sienos kirtimo duomenimis L. A. atvyko į LietuvÄ 19.35 val.) ir 2018 m. gruodžio 2 d. 15 val. (iÅ¡vyko per (duomenys neskelbtini) postÄ 15.46 val.). (duomenys neskelbtini) PKP ir įvykio vietÄ skiria mažiausiai 180 km, o (duomenys neskelbtini) PKP ir nusikalstamos veikos padarymo vietÄ skiria mažiausiai 250 km (pagal vieÅ¡us duomenis internete), Å¡ie duomenys nurodant kaltinime nusikalstamos veikos padarymo laikÄ nebuvo įvertinti.

Be to, duomenys apie L. A. sienos kirtimÄ 2021 m. gruodžio 1-2 dienomis, tik patvirtina faktÄ , kad įvykio metu L. A. buvo Lietuvoje. Tačiau asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ duomenimis, L. A. 2018 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais dažnai lankydavosi Lietuvoje. Jis taip pat buvo atvykęs ir iÅ¡vykęs 2021 m. gruodžio 4 d.; du kartus atvykęs ir iÅ¡vykęs gruodžio 8 d.; po to gruodžio 12-13 d.; po to atvykęs ir iÅ¡vykęs gruodžio 14 d.; po to atvykęs ir iÅ¡vykęs gruodžio 22 d., gruodžio 22 d. ir t.t. (t. 2, b. l. 197-201).

Taigi, nėra paneigta L. A. versija, kad jis Lietuvoje lankydavosi ir savo veiklos, automobilių detalių prekybos, reikalais. Kitas įrodymas, kuriuo grindžiamas kaltinimas, tai rastas bakelis, ant kurio kirilica užrašyta „N. K.“. Pas L. A., atliktų kratų metu bute ir automobilyje, panašus bakelis nebuvo rastas. Priežastis, kodėl L. A. padegė kaltinime nurodytus vilkikus, nenustatyta, nes niekas jo su UAB „:E“ nesieja, bendrovės vadovas ir kiti liudytojai, nurodė, kad L. A. nepažįsta.

Nors UAB „E“ vadovas V. A. nurodė, nesuprantantis, dėl ko buvo padegti vilkikai, kad jokių reikalų su (duomenys neskelbtini)neturėjo, tačiau iš liudytojų A. A. ir M. L. parodymų galima daryti priešingas išvadas. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad buvo dingę keli kroviniai, kurių gabenimo aplinkybės susijusios su V. A. ir (duomenys neskelbtini) įmone. Liudytojas A. A. paaiškino, kad liudytojas M. L. pradėjęs dirbti vienoje įmonėje, dalyvavo krovinių pervežime, ekspediavo krovinius ir 3 kroviniai iš 5 dingo.

IÅ¡ karto, kai dingo kroviniai, stebuklingai atsirado V. A. ir paaiÅ¡kino, kad jis yra to kliento krovinio, kuris dingo, savininko atstovas. Ä®taria, kad UAB „E“ dėl krovinių dingimo galėjo kerÅ¡yti. Kiek žino, užsakovas buvo (duomenys neskelbtini), kuris patyrė žalÄ , kažkokie santykiai juos siejo, nes jie seniai dirba ir gerai pažįstami. Krovinio turėtojas pasamdė ekspeditorių iÅ¡ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasamdė (duomenys neskelbtini) įmonę, o (duomenys neskelbtini) įmonė kreipėsi į M.

L., kuris pasamdė lenkus, kurie buvo kauniečių suklaidinti klaidingu nurodymu, kaliningradiečiai prašė krovinį pristatyti į vienÄ vietÄ , o kauniečiai pakeitė iÅ¡krovimo vietÄ , ir bÅ«tent toje vietoje kroviniai dingo. Mano, kad buvo iÅ¡ anksto suplanuota, kad kroviniai bus iÅ¡krauti kitur. Gal krovinių turėtojas galėjo atkerÅ¡yti V. A., nes jis patyrė nuostolius, neatsimena jo vardo. Liudytojas M. L. teisme parodė, kad tuo metu, kai buvo pavogtos braÅ¡kės, dirbo įmonėje UAB „G“, kurios neoficialus vadovas buvo A.

A.. Dirbo per programėlę „Cargo LT“, pasiÅ«lė jam krovinį, įmonės pavadinimo neprisimena. Pamena, kad buvo (duomenys neskelbtini) įmonė, vadovas buvo A. S., pasiÅ«lė penkis krovinius, jei teisingai prisimena, iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Kai pradėjo 3 automobilio iÅ¡krovimÄ , jam paskambino iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad nėra iki Å¡iol krovinių. Pradėjo aiÅ¡kintis, kad vėžėjai iÅ¡sikrovė neteisingoje vietoje. Tas užsakovas, kuris užsakinėjo transportÄ davė jiems kitÄ iÅ¡krovimo adresÄ ir, kaip suprato, jau buvo kažkur sandėliuose.

Tas užsakovas buvo A. S.. Tada jie (liudytojas) sustabdė dvi likusias maÅ¡inas ir pradėjo aiÅ¡kintis dėl pinigų, nes (duomenys neskelbtini) pradėjo reikalauti, kad grÄ Å¾intų krovinius. Jie (liudytojas) pasakė, kad negrÄ Å¾ins krovinių, kol nebus atsiskaityta už transportÄ , nes neaiÅ¡kus užsakovas, jie nenorėjo likti „ant ragų“. Jam (liudytojui) pasakė, kad kol neatsiskaito, tol kitų maÅ¡inų neatiduoti, tegul stovi ir laukia jų (liudytojo) tolesnių nurodymų. Paskui susitarta buvo su (duomenys neskelbtini), kad su jais (liudytoju) atsiskaitys V..

Jis susitarė su tokia L. (pavardės nežino), kad V. atsiskaitys. Kaip jis suprato, tai jie abu bendradarbiavo, kiek žino, V. turėjo Å¡aldytuvÄ ir vežiojo tas pačias braÅ¡kes, su juo dirbo ir niekada problemų dėl atsiskaitymų nebuvo. Kaip nustatyta pirmiau, nėra nustatyta priežastis, kodėl L. A. buvo suinteresuotas padegti vilkikus, todėl iÅ¡ paties kaltintojo pozicijos, kaltinime nurodant nenustatytus bendravykdžius, galima manyti, jog buvo ir kitų suinteresuotų Å¡ia veika asmenų, kurie gali bÅ«ti ir (duomenys neskelbtini).

Taigi, be sienos kirtimo duomenų ir rasto bakelio, ant kurio kirilica užraÅ¡yta „N. K.“, iÅ¡ kur L. A. atvažiuodavo į LietuvÄ , kitų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad bÅ«tent kaltinamasis pasikėsino padegti vilkikus, byloje nėra. Taip pat nėra nustatyti asmenys, kurie kaltinime nurodyti kaip bendravykdžiai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Vadovaujantis principu in dubio pro reo, visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šis principas gali būti taikomas tik tada, kai pagrįstai konstatuojama, jog nėra galimybės abejonių ir neaiškumų pašalinti.

Abejonėms paÅ¡alinti teismas kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybÄ , nustatė, kad į LietuvÄ L. A. atvyko su liudytojų A. A., automobiliu „Solaris“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Å is liudytojas nurodė, kad dažnai vykdavo su L. A. į LietuvÄ , į (duomenys neskelbtini) 2018 metais, bet negali pasakyti konkrečiai kiek kartų, nes jau 3 metai praėjo. Lietuvoje kartu tvarkė savo reikalus, bÅ«davo, kad iÅ¡ Lietuvos iÅ¡važiuodavo per (duomenys neskelbtini). „Soliaris Hyndai“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) yra liudytojo žmonos automobilis, dažnai su Å¡iuo automobiliu važiuodavo į LietuvÄ .

Kai bÅ«na eilė, jam užtrunka 1,5 val. kirsti sienÄ , bÅ«davo, kad atvažiuodavo Å¡iandien, o rytoj iÅ¡važiuodavo, bÅ«davo, kad ir dvi dienas galėjo bÅ«ti. Neprisimena ar buvo 2018 m. gruodžio 1 d. Lietuvoje, nes seniai buvo. Jam dalyvaujant L. A. neturėjo konfliktinių situacijų Lietuvoje. IÅ¡ iÅ¡dėstyto matyti, kad Å¡io liudytojo parodymai, nei paneigia, nei patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Taigi, įvertinus teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ bendrame bylos kontekste, konstatuojama, jog abejonių, dėl L.

A. dalyvavimo pasikėsinant padegti vilkikus, paÅ¡alinti nepavyko. Byloje surinktų įrodymų nepakanka neabejotinai iÅ¡vadai, kad L. A. padarė minėtÄ nusikaltimÄ , todėl jis, dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, iÅ¡teisintinas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas, siekiant nustatyti kitus asmenis, dalyvavusius pasikėsinant padegti vilkikus, yra iÅ¡skirtas (ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00408-21), kad dėl dviejų nusikaltimų L.

A. šioje byloje pripažintas kaltu, baudžiamoji byla po įsiteisėjimo neperduodama prokurorui, o tik išsiunčiamas nuosprendžio nuorašas.  Dėl kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį Iš 2020 m. birželio 23 d. kratos protokolo matyti, kad kaltinamojo L. A. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 23 d. atliktos kratos metu - kambario komodos antrame stalčiuje buvo rasta A. K. vardu AB „Swedbank“ banko išduota banko mokėjimo kortelė „Debit MC CL“ (t. 2, b. l. 36-44);

AB „Swedbank“ 2020 m. gruodžio 29 d. raÅ¡te nurodyta, kad A. K. sÄ skaita buvo susieta su mokėjimo kortele „Bekontaktė Debit MC“ Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo kortelė aktyvuota nebuvo. Nuo 2020 m. birželio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d. operacijų sÄ skaitoje nebuvo (t. 2, b. l. 122) IÅ¡ liudytojo A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (įraÅ¡yti į kompaktinį diskÄ ) ir pagarsintų teisme, iÅ¡naudojus visas galimybes užtikrinti asmens dalyvavimÄ teisiamajame posėdyje, matyti, kad pastarasis nurodė, negalintis nurodyti, kaip pametė savo banko kortelę, tačiau pastarÄ jÄ neÅ¡iojosi su savimi kiÅ¡enėje, kartu su kitomis kortelėmis.

Kortelės pasigedo 2020 metų vasarÄ , tačiau kada tiksliai nepamena. Pasigedęs kortelės, pastarosios neužblokavo, nes tikėjosi, kad kortelė jam bus grÄ Å¾inta. Banko kortelę buvo iÅ¡siėmęs, kadangi ieÅ¡kojo darbo, tačiau darbo negavęs AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele nesinaudojo. Jokios žalos nepatyrė. L. A. nepažįsta. Jis turi programėlę, todėl jei kas bÅ«tų naudojęs kortelę, gautų praneÅ¡imÄ , tačiau jokių praneÅ¡imų nėra gavęs. L.

A. nėra girdėjęs (t. 1, b. l. 157 ir kompaktinis diskas su apklausos įraÅ¡u). L. A. kaltinamas nuo 2020 m. birželio 11 d. apie 10.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikęs svetimÄ - A. K. vardu iÅ¡duotÄ AB „Swedbank“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę „Debit MC CL“ Nr. (duomenys neskelbtini). JÄ laikęs iki 2020 m. birželio 23 d., 11.34 val.- 12.45 val., kol minėtÄ banko kortelę kratos metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai.

Kaltinamasis L. A. teigė radęs kortelę (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli „M“ parduotuvės ant Å¡aligatvio, dienÄ ar dvi iki kratos. Nuo kovo mėnesio gyveno netoli tos vietos, (duomenys neskelbtini), nuomojosi butÄ . A. K. jam nežinomas. Tiesiog surado kortelę ir dėl pilietinio atsakingumo galvojo rasti tÄ Å¾mogų per „Fecebook“, nežino kodėl kortelės nenunešė į parduotuvę, tiesiog paėmė kortelę, buvo vakaras, gal jau ir parduotuvė buvo uždaryta. Nieko su kortele nedarė, jokio ketinimo dėl kortelės neturėjo, norėjo nuneÅ¡ti į bankÄ ar policijÄ , bet nebuvo laiko, nes po dienos ar dviejų atvažiavo daryti kratÄ .

Kortelė gulėjo jo spintelėje, neturėjo tikslo jos paslėpti, kartu ten buvo ir telefono kortelės su internetu bendravimui – pasibaigia internetas, jis naujÄ kortelę pirkdavo, telefonų kortelės su rasta banko kortele nebuvo susijusios. Taigi, nors kaltinamasis tiesiogiai ir nenurodo, iÅ¡ esmės kelia klausiamÄ , ar jo veiksmai gali bÅ«ti vertinami, kaip veika, užtraukianti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, numatytÄ BK 214 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas neteisėtai įgijo, laikė vienÄ ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių.

Taigi norint veikÄ kvalifikuoti pagal šį BK straipsnį bÅ«tina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – neteisėtÄ Ä¯gijimÄ (pirkimÄ , radimÄ ir pan.) ar (ir) laikymÄ â€“ ir subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčiÄ , t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami Å¡io BK straipsnio dispozicijoje apraÅ¡yti veiksmai yra neteisėti, ir norėti taip veikti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui, t. y. banko kortelę iÅ¡davusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima, o jos laikymas yra neteisėtas.

Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2011, 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014).

IÅ¡ byloje esančių įrodymų (banko raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad kortelė bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo aktyvuota, A. K. parodymai, kad neatsimena, kaip prarado kortelę, jÄ prarado 2020 m. vasarÄ ; jis turi programėlę, tad jei kas bÅ«tų naudojęs kortelę, gautų praneÅ¡imÄ , tačiau jokių praneÅ¡imų nėra gavęs) matyti, kad L. A., kaltinime nurodytu neteisėto laikymo laikotarpiu, svetimos mokėjimo kortelės neteisėtai nepanaudojo. Tačiau iÅ¡ paties L. A. parodymų matyti, kad jis suprato laikęs svetimÄ â€“ A.

K. vardu iÅ¡duotÄ â€“ banko mokėjimo kortelę. Nors L. A. teigia ketinęs jÄ grÄ Å¾inti A. K., tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis bÅ«tų siekęs banko mokėjimo kortelę grÄ Å¾inti teisėtam jos turėtojui ar savininkui (bankui). L. A. nurodo, kad banko kortelę rado prie prekybos centro, tačiau jos neperdavė apsaugos darbuotojams, o pasiėmė su savimi ir laikė namuose stalčiuje. Taip pat nėra duomenų, kad jis bÅ«tų ketinęs jÄ grÄ Å¾inti savininkui (bankui, įdedant kortelę į bankomatÄ , esantį prekybos centre ir pan.).

Taigi, L. A. radęs svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę ir supratęs, kad ji jam nepriklausė, nesiekė jos grÄ Å¾inti teisėtam savininkui, bet laikė savo namuose, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad L. A. veika formaliai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, požymius. Tačiau asmuo baudžiamojon atsakomybėn gali bÅ«ti traukiamas ne dėl bet kokios, o tik dėl pavojingos veikos, kuri dėl savo pavojingumo užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkiams nusikaltimams, už kurio padarymÄ yra numatytos pakankamai griežtos bausmės - bauda nuo 100 MGL (5 000 Eur) iki 4 000 MGL (20 000 Eur), areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki Å¡eÅ¡erių metų. Todėl atitinkamai ir asmens neteisėti veiksmai turi siekti atitinkamÄ pavojingumÄ . BK 37 straipsnis numato, jog padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me.

Baudžiamojo kodekso 37 straipsnio prasme veika yra mažareikÅ¡mė, jei ji nedaro esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms arba nekelia grėsmės tokiai žalai atsirasti. Svarbu yra nustatyti, ar kėsinimusi į baudžiamuoju įstatymu ginamas vertybes asmuo siekė padaryti joms esminę žalÄ , ar veikos tikslai ir motyvai, veikos padarymo bÅ«das ir pasekmės rodo, kad Å¡ia veika nebuvo siekiama tokiÄ Å¾alÄ padaryti, todėl veika yra mažareikÅ¡mė. Pirmiau aptartos aplinkybės, rodančios, kad kortelė laikyta neilgÄ laiko tarpÄ (pagal kaltinimÄ 12 dienų iki kratos atlikimo,); kad ja nebuvo inicijuojamos jokios mokėjimo operacijos; kad kaltinamojo teigimu jis ketino surasti kortelės savininkÄ â€“ sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad L.

A. veiksmai nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad užtrauktų griežtÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla Å¡ioje dalyje nutrauktina. Dėl bausmės Asmuo, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Kaltinamojo L. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Prokuroras siÅ«lo L.

A. skirti areÅ¡to bausmę, tačiau areÅ¡to bausmė yra prilyginama trumpalaikiam laisvės atėmimui (BK 49 straipsnio 2 dalis) ir yra viena iÅ¡ labiausiai ribojančių asmens laisvę bausmių. Laisvės atėmimas yra kraÅ¡tutinė priemonė, kuri skiriama tada, kai kitomis bausmėmis negalima pasiekti bausmei keliamų tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje. Todėl teismas spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo, atsižvelgia į tai, kad L. A. Lietuvoje neteistas, įvykdė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , visuotinai pavojingu bÅ«du ir kėlė realiÄ grėsmę ne tik svetimam turtui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei (Å¡alia buvo parduotuvė, prekiaujanti cheminėmis medžiagomis).

L. A. gyvena Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka 2019 m. baustas 5 kartus už greičio virÅ¡ijimÄ , baudos sumokėtos. Teismas, įvertinęs visas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, L. A. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje, skiria trečiÄ pagal griežtumÄ sankcijoje numatytÄ vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant L. A. per metus civilinėms ieÅ¡kovėms atlyginti po pusę priteistos sumos turtinei žalai atlyginti (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas) bei per laisvės apribojimo laikÄ nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę prižiÅ«rinčios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Laivės apribojimo bausmę teismas skiria atsižvelgęs į padarytos veikos pavojingumÄ . L. A. laikinai sulaikytas 2020 m. birželio 22 d., 10 val. (t. 3, b. l. 64), paleistas 2020 m. birželio 23 d., 14.19 val. (dvi dienas) (t. 3, b. l. 73), Å¡is laikas įskaitytinas į baudos bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina iki įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos (t. 3, b. l. 69-70, 79).

Dėl civilinių ieÅ¡kinių BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Byloje pareikšti du civiliniai ieškiniai. Civilinė ieškovė UAB „E“ prašo iš kalto asmens priteisti 12 750 Eur žalai atlyginti. Nurodė, kad buvo padegtas UAB „E“ priklausantis krovininis automobilis „DAF FT XF105“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) su priekaba „K“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Krovininis automobilis „DAF FT XF105“ sudegė visiškai. Jo vidutinė rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo diena buvo 12 000 Eur. Pažymėjo, kad šis vilkikas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo techniškai tvarkingas, be defektų ir trūkumų.

Kartu su vilkiku sudegė ir jame įmontuota GPS įranga, kurios vertė 450 Eur, bei Vokietijos gamybos nuotolinio mokėjimo už naudojimÄ si keliais įranga, kurios vertė 300 Eur. IÅ¡ viso dėl Å¡io vilkiko sudegimo UAB „E“ patyrė 12 750 (dvylika tÅ«kstančių septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) Eur nuostolių. Nurodė, jog dėl vilkiko sudeginimo bendrovė negalėjo visa apimtimi ir tinkamai vykdyti savo veiklos, krovinių pervežimo, todėl neteko dalies apyvartinių lėšų ir pajamų.

Civilinė ieÅ¡kovė UAB „V“ praÅ¡o iÅ¡ kalto asmens priteisti 10 750 Eur žalai atlyginti. IeÅ¡kinyje nurodė, kad buvo padegtas UAB „V“ priklausantis vilkikas „MAN TGA 18.480“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) su priekaba (v. n. (duomenys neskelbtini)). Vilkikas „MAN TGA 18.480“ sudegė iÅ¡ dalies, jo vidutinė rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo dienÄ buvo 12 000 Eur. Vilkikas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo techniÅ¡kai tvarkingas, be defektų ir trÅ«kumų.

Taip pat sudegė vilkike įmontuota GPS įranga, kurios vertė 450 Eur, bei Vokietijos gamybos nuotolinio mokėjimo už naudojimÄ si keliais įranga, kurios vertė 300 Eur. UAB „V“ remonto darbus dėl Å¡io vilkiko atstatymo atliko savo jėgomis ir lėšomis. Remonto darbai kainavo 10 000 Eur. IÅ¡ viso dėl Å¡io vilkiko sugadinimo UAB „V“ patyrė 10 750 (deÅ¡imt tÅ«kstančių septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) Eur nuostolių. Nurodė, kad dėl vilkiko sudeginimo bendrovė negalėjo visa apimtimi ir tinkamai vykdyti savo veiklos, krovinių pervežimo, todėl neteko dalies apyvartinių lėšų ir pajamų.

Byloje pateikta Nepriklausomų vertintojų biuro kelių transporto priemonių vertinimo ataskaita Nr. 2181249, kurioje nurodyta, kad vilkiko „DAF XF FT105“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė iki apgadinimo buvo 10 700 Eur (plius PVM 21 procentas), apgadintos transporto priemonės likutinė vertė 4 600 Eur. Apgadintos transporto priemonės atstatymas netikslingas (t. 4, b. l. 5-30). Taip pat pateikta kelių transporto priemonių vertinimo ataskaita Nr. 2181250, kurioje nurodyta, kad vilkiko „MAN TGA18.480“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė iki apgadinimo 7 800 Eur (plius PVM 21 procentas), atkuriamoji (remonto) vertė – 6 137,37 Eur (su PVM).

Apgadintos transporto priemonės remontas tikslingas (t. 4, b. l. 31-53). Nors dokumentai dėl GPS įrangos, kuriÄ ieÅ¡kovės vertina 450 Eur, bei Vokietijos gamybos nuotolinio mokėjimo už naudojimÄ si keliais įrangos, kuriÄ ieÅ¡kovės vertina 300 Eur, nėra pateikti, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti, kad Å¡ios įrangos buvo sumontuotos vilkikuose, nes įmonė užsiėmė krovinių pervežimais, taip pat praÅ¡omos sumos nelaiko neprotinga ar per didele. Atsižvelgiant į tai, kad žalos dydis yra įrodytas, ieÅ¡kovių reikalavimai atsirado dėl neteisėtų L.

A. veiksmų, todėl jam kyla prievolė atlyginti visÄ , dėl Å¡ių jų veiksmų ieÅ¡kovių patirtÄ Å¾alÄ (CK 6.247 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnis). todėl ieÅ¡kiniai tenkinami ir iÅ¡ L. A. UAB „E“ priteisiama 12 750 Eur turtinei žalai atlyginti, UAB „V“ priteisiama 10 750 Eur turtinei žalai atlyginti. Už transporto priemonių vertinimÄ Nepriklausomas vertintojų biuras iÅ¡rašė 2019 m. sausio 4 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 6453, už paslaugas 300 Eur sumai.

UAB „E“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenimis, Å¡i suma sumokėta 2019 m. sausio 8 d. (t. 4, b. l. 2-3). Å ias iÅ¡laidas taip pat praÅ¡oma priteisti iÅ¡ kaltinamojo. BPK 103–105 straipsnyje reglamentuojama proceso iÅ¡laidų, kurias sudaro ir specialistams iÅ¡mokami pinigai, atlyginimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarka. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų.

Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡laidos už transporto priemonių vertinimÄ yra susijusios su civilinio ieÅ¡kinio reikalavimu, jos buvo bÅ«tinos, todėl Å¡ias iÅ¡laidas teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis ir 300 Eur UAB „E“ priteisia iÅ¡ kaltinamojo. Civilinių ieÅ¡kovių atstovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ kalto asmens ir iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ , kurios sudaro 500 Eur.

Pateikė 2021 m. rugpjūčio 3 d. dvi sÄ skaitas Nr. 05/21, 04/21 bei mokėjimo nurodymÄ , patvirtinantį 2021 m. birželio 9 d. UAB „E“ sumokėtÄ sumÄ už civilinių ieÅ¡kovių atstovavimÄ teisme (t. 3, b. l. 137). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgęs į iÅ¡laidų dydį, į bylos nagrinėjimo teisme trukmę, į tai, kad buvo rengti ieÅ¡kiniai (iÅ¡ esmės tapatÅ«s), kad civilines ieÅ¡koves atstovavo vienas atstovas, teismas sprendžia, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ atitinka protingumo reikalavimus, nėra akivaizdžiai per didelės ar neprotingos, todėl praÅ¡ymas tenkinamas ir Å¡ios 500 Eur iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ kaltinamojo UAB „E“. Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Nuosprendžiui įsiteisėjus 2018 m. gruodžio 3 d.

įvykio apžiūros metu paimta melsvos spalvos plastikinė talpa su užrašu „N. K.“ ir apsilydžiusi plastikinė talpa (1 paketas), geltonos spalvos žarna (2 paketas), 2 šviesios spalvos spynos ir 1 tamsios spalvos spyna (3 ir 4 paketai), perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį (t. 1, b. l. 92-93), perduotini prokurorui (BPK 303 straipsnio 6 dalis). Kvapo pėdsakas nuo kaukės, supakuotas į 0,5 l stiklainį, saugomas Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyriuje, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 167), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vokas Nr. 18006084 su DNR lyginamaisiais pavyzdžiais, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 2, b. l. 63), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėžė su batais, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 2, b. l. 63), nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini L. A. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). A. K. vardu iÅ¡duota banko kortelė; nuosprendžiui įsiteisėjus perduotina savininkui AB „Swedbank“ (Voke, prisegtame ant bylos 2 tomo virÅ¡elio) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas) Kompaktinis diskas su liudytojo A.

K. apklausa, kompaktinis diskas su informacija pagal 2019 m. kovo 27 d. prokuroro nutarimÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kepurė su voku, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekama saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 4 dalis, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , nustatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant L. A. per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo UAB „E“ atlyginti 6 375 (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis) Eur turtinės žalos, UAB „V“ 5 375 (penkis tÅ«kstančius tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis) Eur turtinės žalos; visÄ laisvės apribojimo bausmės laikÄ nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos sutikimo.

L. A. iÅ¡teisinti dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Nuosprendžiui įsiteisėjus, jo kopija iÅ¡siųsti prokuratÅ«rai prie ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00408-21. Pritaikius BK 37 straipsnį, L. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ Å¡ioje dalyje jam nutraukti. Civilinių ieÅ¡kovių UAB „E“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „V“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kinius tenkinti visiÅ¡kai ir UAB „E“ iÅ¡ L.

A. priteisti 12 750 (dvylika tÅ«kstančių septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) Eur turtinei žalai atlyginti, 800 (aÅ¡tuonis Å¡imtus) Eur už proceso iÅ¡laidas. UAB „V“ iÅ¡ L. A. priteisti 10 750 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) Eur turtinei žalai atlyginti. Nuosprendžiui įsiteisėjus 2018 m. gruodžio 3 d. įvykio apžiÅ«ros metu paimtÄ melsvos spalvos plastikinę talpÄ su užraÅ¡u „N. K.“ ir apsilydžiusiÄ plastikinę talpÄ (1 paketas), geltonos spalvos žarnÄ (2 paketas), 2 Å¡viesios spalvos spynas ir 1 tamsios spalvos spynÄ (3 ir 4 paketai), perduoti prokurorui prie ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00408-21.

Kvapo pėdsakÄ nuo kaukės, supakuotÄ Ä¯ 0,5 l stiklainį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. VokÄ Nr. 18006084 su DNR lyginamaisiais pavyzdžiais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Dėžę su batais, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini L. A.. A. K. vardu iÅ¡duotÄ banko kortelę; perduoti savininkui AB „Swedbank“. Kompaktinį diskÄ su liudytojo A. K. apklausa, kompaktinį diskÄ su informacija pagal 2019 m. kovo 27 d. prokuroro nutarimÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Kepurę voke saugoti byloje. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė