d4cd7acc-ea3d-489e-a254-32a62503f2d6 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-280-265/2021 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00882-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.3.15.1; (S) 1.3.5.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 18 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. H. (P. H.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo P. H., atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos, ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vlantana“ dėl su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas, atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos (toliau – ir LVPS), pateikė ieÅ¡kinį, juo prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovės 10 137,91 Eur su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų (3 052,91 Eur darbo užmokesčio ir 7 085,00 Eur dienpinigių) ir netesybas, numatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 straipsnio 2 dalyje.

2. Nurodė, kad 2016 m. vasario 24 d. ieÅ¡kovas P. H. su atsakove uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Vlantana“ pasirašė terminuotÄ darbo sutartį Nr. 3733 (toliau – ir Darbo sutartis) ir pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbo sutartis keista 2016 m. kovo 21 d. IeÅ¡kovas 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo savo noru. Darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta 2019 m. rugpjūčio 8 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .

IeÅ¡kovo teigimu, atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ atsakovė nevisiÅ¡kai atsiskaitė su ieÅ¡kovu, t. y. atsakovė ieÅ¡kovui nesumokėjo 3 052,91 Eur darbo užmokesčio ir 7 085,00 Eur dienpinigių. Darbo sutarties 7 punktu Å¡alys sulygo, kad jam bus mokama ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos (vadovaujantis DK 220 straipsniu ir Lietuvos Respublikos (toliau – ir LR) Vyriausybės nutarimu „Dėl iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 2004 m. lapkričio 3 d.

Nr. 1365). Joks konkretus procentinis dienpinigių dydis aptartas nebuvo. Nurodė, jog LVPS suvestinėje yra nurodyta, kad duomenys yra apskaičiuoti remiantis vairuotojo kortele. Joje matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. jam turėjo būti išmokėta 13 494,89 Eur darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, ir 44 939,00 Eur dienpinigių. Tačiau šiuo laikotarpiu ieškovui atsakovė sumokėjo tik 10 441,98 Eur darbo užmokesčio ir 37 854,00 Eur dienpinigių.

Todėl iš viso atsakovė ieškovui liko skolinga 10 137,91 Eur.

3. Atsakovė UAB „Vlantana“ prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ nustačius, kad ieÅ¡kinį ieÅ¡kovo vardu padavė neįgaliotas vesti bylÄ asmuo; nusprendus ieÅ¡kinį nagrinėti, prašė jį atmesti visa apimtimi ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kinį ieÅ¡kovo vardu teismui pateikė LVPS, kuri neturi teisės atstovauti ieÅ¡kovui darbo byloje, nes kartu su ieÅ¡kiniu teismui buvo pateikta 2019 m. rugsėjo 5 d. nario anketa, pateiktas metinio narystės mokesčio sumokėjimÄ patvirtinantis pinigų įmokėjimo dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų keliamų reikalavimų, tai yra jis yra nepasiraÅ¡ytas, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas yra sumokėjęs tik dalį nario mokesčio, t. y. 75 Eur, todėl jis negali bÅ«ti laikomas priimtu į Lietuvos vežėjų profesinę sÄ jungÄ , nes neatitinka Å¡ios profesinės sÄ jungos nariams keliamų reikalavimų.

Atsikirsdama į ieÅ¡kinio argumentus atsakovė nurodė, kad pagal Darbo sutarties 3 punktÄ ji įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui LR Vyriausybės nustatytÄ minimalųjį valandinį darbo užmokestį, padaugintÄ iÅ¡ 1,3 koeficiento, ir pridėti pastoviÄ 5,8 Eur sumÄ , bet ne mažiau nei Lietuvos Respublikoje nustatytas minimalusis mėnesinis atlyginimas, pagal Darbo sutarties 5 punktÄ taikyti suminę darbo laiko apskaitÄ , bet ne mažiau nei 40 val. per savaitę. Be to, Darbo sutarties 7 punkte yra nurodyta, kad darbuotojui esant komandiruotėje darbdavys įsipareigoja mokėti dienpinigius, ne mažesnius nei galiojanti LR Vyriausybės numatyta minimali dienpinigių norma.

Å is punktas atitinka LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių iÅ¡laidų apmokėjimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d.) patvirtinto Dienpinigių apmokėjimo apraÅ¡o 2 punkte įtvirtintÄ reglamentavimÄ , pagal kurį dienpinigiai apskaičiuojami pagal LR Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje; kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali bÅ«ti mažesni kaip 50,00 procentų LR Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Ieškovui buvo mokama ne mažiau nei 50 procentų dienpinigių norma. Atsakovė savo nuožiūra turėjo teisę mokėti didesnius dienpinigius, nei sutartyje nurodyta, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šalys buvo susitarusios dėl kitokio dienpinigių dydžio, nei nurodyta Darbo sutartyje. Nurodė, kad ieškovui visas mokėtinas darbo užmokestis, dienpinigiai, komandiruočių metų patirtų išlaidų kompensacijos (pagal ieškovo pateiktus komandiruočių išlaidas pagrindžiančius dokumentus), kitos pagal DK mokėtinos išmokos yra teisingai apskaičiuoti ir išmokėti.

Per visÄ darbo laikotarpį atsakovė ieÅ¡kovui sumokėjo iÅ¡ viso 524,42 Eur. Å i suma buvo iÅ¡mokėta bankiniais pavedimais, tai patvirtina paties ieÅ¡kovo pateiktas jo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as. Nesutiko, kad atsakovė yra įpareigota mokėti ieÅ¡kovui netesybas, nes ieÅ¡kovui yra tinkamai apskaičiuotos bei visiÅ¡kai iÅ¡mokėtos su darbo teisiniais santykiais susijusios iÅ¡mokos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Priteisė iš ieškovo 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei.

5. Nustatė, kad ieÅ¡kovas 2016 m. vasario 24 d. su atsakove pasirašė darbo sutartį Nr. 3733 ir pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta 2019 m. rugpjūčio 8 d. pagal DK 58 straipsnio 3 punkto 1 dalį. Sutarties 3 punktu Å¡alys sutarė, kad ieÅ¡kovas gaus MMA, padaugintÄ iÅ¡ koeficiento 1.3, pridėjus pastoviÄ 5,8 Eur sumÄ . 7 punktu Å¡alys sutarė, kad ieÅ¡kovui bus mokama ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos (vadovaujantis DK 220 straipsniu ir 2004 m. lapkričio 3 d. LR Vyriausybės nutarimu „Dėl iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ Nr. 1365.

6. Teismas netenkino atsakovės reikalavimo palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . Nurodė, kad Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos nario anketa patvirtina, jog 2019 m. rugsėjo 5 d. ieÅ¡kovas P. H. pateikė praÅ¡ymÄ priimti jį į LVPS narius sumokėdamas 75 Eur grynaisiais ir 75 Eur mokėjimo pavedimu nario mokesčio, t. y. ieÅ¡kovas yra sumokęs visÄ nario mokestį, todėl pagrįstai laikomas LVPS nariu ir turi teisę bÅ«ti atstovaujamas LVPS.

7. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo. Teismas, susipažinęs su UAB „Vlantana“ pateiktomis ieškovo darbo užmokesčio žiniaraščių suvestinėmis, algos išmokėjimo analize už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d., darbuotojui P. H. su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo detalizacija, konstatavo, kad ieškovui laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. buvo priskaičiuota ir išmokėta 19 123,33 Eur atlyginimo.

Kad bÅ«tent tokio dydžio darbo užmokestis ieÅ¡kovui jo darbo pas atsakovę laikotarpiu ir turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtas, nurodyta ir LVPS buhalterės Jolantos Urbanovič atliktoje suvestinėje apie ieÅ¡kovo gautas pajamas iÅ¡ UAB „Vlantana“ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad darbdavio pateiktoje darbuotojui su darbo santykiais susijusių sumų iÅ¡mokėjimo detalizacijoje nurodytos ieÅ¡kovui P. H. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuotos komandiruotpinigių (40 401,09 Eur) ir (19 123,33 Eur) atlyginimo sumos, bendra suma – 59 524,42 Eur, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, Å¡i suma yra lygi atsakovės į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ pervestai sumai.

Taip pat pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ir pats ieškovas negalėjo pagrįsti savo reikalavimo dėl 3 052,91 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, negalėjo nurodyti sumų ir datų, kada jam nebuvo sumokėtas darbo užmokestis. Teismas akcentavo ir tai, kad teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog darbo užmokestis jam buvo mokamas reguliariai, nors kartais ir nestabiliai, darbdaviui pretenzijų dėl nesumokėto darbo užmokesčio jis anksčiau nėra reiškęs, o į LVPS kreipėsi ne dėl nesumokėto darbo užmokesčio, o dėl užstato, kurį neva atsakovė jam išskaičiavo iš darbo užmokesčio.

Todėl teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo teisės Å¡iuo atveju nėra pažeistos, kadangi byloje pateikti duomenys patvirtina, kad jam yra iÅ¡mokėtas visas jam priklausęs darbo užmokestis, atsakovė yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi su ieÅ¡kovu, sumokėdama jam visÄ priklausantį darbo užmokestį, todėl reikalavimÄ dėl 3 052,91 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo laikė nepagrįstu ir yra atmetė.

8. Dėl dienpinigių priteisimo. Nustatė, kad Å¡alys pasiekė bendrÄ susitarimÄ ir laisva valia sudarė Darbo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas pradėjo dirbti įmonėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbo sutarties 7 punktu Å¡alys sutarė, kad ieÅ¡kovui bus mokama ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos (vadovaujantis DK 220 straipsniu ir 2004 m. lapkričio 3 d. LR Vyriausybės nutarimu „Dėl iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ Nr. 1365).

Pažymėjo, kad į darbo sutartį įtrauktas 7 punktas atitinka LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių iÅ¡laidų apmokėjimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d.) patvirtinto Dienpinigių apmokėjimo apraÅ¡o 2 punkte įtvirtintÄ reglamentavimÄ . Å alys savo paraÅ¡ais patvirtino sudarytÄ darbo sutartį tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis. Pastebėjo ir tai, kad ir pats ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog darbo sutartį skaitė, jos sÄ lygos buvo aiÅ¡kios ir suprantamos.

Teismo vertinimu, nenustatyta tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ teigti, kad darbo sutarties Å¡alys turėjo kitokių ketinimų ir siekė susitarti dėl kitokių sÄ lygų, nei susitarė darbo sutartyje. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju sutartimi atsakovė nustatė tik žemutinę dienpinigių dydžio ribÄ , nepažeisdama jau minėto LR Vyriausybės nutarimo nuostatų, tačiau atsakovė darbo sutartimi neįsipareigojo dėl konkretaus nuolat mokamo dienpinigių dydžio. Taigi, tokia darbo sutarties nuostata, teismo nuomone, atsakovė pasiliko sau teisę mokėti ir didesnius nei 50 procentų dienpinigius, kartu pasiliko teisę šį klausimÄ spręsti atsakovės nuožiÅ«ra.

Tai, kad ieÅ¡kovui laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. buvo iÅ¡mokėta dienpinigių daugiau nei ieÅ¡kovės pateiktoje lentelėje apskaičiuota dienpinigių suma, taikant 50 proc. dienpinigių sumos (22 429,95), patvirtina ir atsakovės į bylÄ pateikta pažyma apie darbuotojui P. H. priskaičiuotus ir iÅ¡mokėtus dienpinigius, pažyma apie darbuotojui kompensuotas komandiruotės iÅ¡laidas, kurios yra įtrauktos į avansines apyskaitas, pažyma apie darbuotojui kompensuotas komandiruotės iÅ¡laidas, kuri nėra įtraukta į avansines apyskaitas, ir ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as.

Teismas konstatavo, kad Å¡alys darbo sutartyje buvo aiÅ¡kiai sutarusios dėl dienpinigių dydžio, todėl ieÅ¡kovui dienpinigiai buvo apskaičiuoti tinkamai. Todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi su ieÅ¡kovu, sumokėdama jam visus priklausančius dienpinigius laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn., todėl reikalavimÄ dėl 7 085,00 Eur neiÅ¡mokėtų dienpinigių priteisimo laikė nepagrįstu ir taip pat atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 9.

IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti – priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, kuris, ieÅ¡kovo skaičiavimu, yra 3 052,89 Eur; priteisti neiÅ¡mokėtus dienpinigius, kurie, ieÅ¡kovo skaičiavimu, pagal atsakovės pateiktus duomenis, yra 14 598,90 Eur; priteisti 2 183,99 Eur netesybas. Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 9.1.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo iÅ¡mokėtas visas darbo užmokestis, kadangi rėmėsi vien paties darbdavio parengta suvestine. Visų atliktų mokėjimų ieÅ¡kovui pavedimų, kurie buvo skiriami padengti konkrečiai darbo užmokestį, paskirtyse kiekvienu atveju buvo nurodoma „Darbo užmokestis“ arba „Atlyginimas P. H.“. Mokėjimo pavedimai, kuriuose atsispindėtų ieÅ¡kovo nurodytos ir reikalaujamos sumos (2017 m. kovo mėn. – 253,13 Eur; 2018 m. kovo mėn. – 473,57 Eur; 2018 m. balandžio mėn. – 407,95 Eur; 2018 m. gegužės mėn. – 90,24 Eur; 2018 m. lapkričio mėn. – 380,53 Eur; 2019 m. birželio mėn. – 409,22 Eur; 2019 m. liepos mėn. – 369,34 Eur ir 2019 m. rugpjūčio mėn. – 791,83 Eur) ir pavedimuose nurodytos mokėjimo paskirtys nesutampa su atsakovės nurodytais pavedimais, kuriais neva atsakovė padengė nesumokėtÄ darbo užmokestį už nurodytus laikotarpius. 9.2.

IÅ¡ Darbo sutarties 7 punkto matyti, kad atsakovė ir ieÅ¡kovas taip ir nesulygo dėl konkretaus mažesnio dienpinigių normos dydžio procentais. Teisinis reguliavimas dėl dienpinigių dydžių įtvirtina bendrÄ taisyklę, kad darbuotojui turi bÅ«ti mokamas 100 procentų LR Vyriausybės apraÅ¡e nustatytas dienpinigių dydis. Atsakovė, iÅ¡mokėdama dienpinigius, neteisėtai traktavo, kad ji tinkamai susitarė su ieÅ¡kovu ir gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo pritarimÄ taikyti mažesnę dienpinigių normÄ .

IÅ¡ Darbo sutarties turinio akivaizdu, kad darbuotojo teisė sutikti ar nesutikti dėl dienpinigių normos dydžio nebuvo nei iÅ¡aiÅ¡kinta, nei atskleista darbuotojui. Å iuo atveju atsakovė pasinaudojo tuo, kad ieÅ¡kovas yra kitatautis, kitakalbis ir nesupranta bei nežino Lietuvos Respublikoje taikomų darbuotojų teisių, garantijų ir jų ribojimų. 9.3. Darbo sutartyje konkretus dienpinigių dydis nebuvo iÅ¡reikÅ¡tas, vadinasi, nebuvo susitarta, kokiais atvejais ir kokiomis sÄ lygomis bus mokamas konkretus darbuotojui priklausantis dienpinigių dydis, todėl darbuotojas niekaip negalėjo suprasti nei savo darbo užmokesčio struktÅ«ros, nei stabilaus ir tikėtino atlyginimo.

Nesant tinkamai išreikštos darbuotojo valios, neatskleidus susitarimo turinio ir jo pasekmių, nutylint apie darbuotojo teises nesudaryti tokio susitarimo ir darbuotojui nesupažindinus su dienpinigių apskaičiavimo tvarka, laikytina, kad darbuotojo valia šiuo klausimu išreikšta nebuvo, todėl susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl dienpinigių mažinimo nebuvo sudarytas. Todėl atsakovė turėjo ieškovui mokėti 100 proc. dienpinigių normos. 9.4. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės pozicija dėl dienpinigių dydžio nebuvo nuosekli, nėra aišku, kokiu pagrindu ir kuo vadovaudamasi atsakovė rinkosi skirtingus užmokesčio dydžius. 9.5.

Pažymėtina, jog ieÅ¡kovo atstovui nebuvo sudaryta galimybė apklausti ieÅ¡kovÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinti jo valiÄ ir Darbo sutarties sudarymo aplinkybes. IeÅ¡kovo atstovas, po to, kai buvo užduotas teisėjo klausimas apie tai, ar ieÅ¡kovui buvo aiÅ¡kios visos darbo sutarties sÄ lygos, norėjo taip pat užduoti klausimÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kovas atsimena Darbo sutarties 7 punkto sÄ lygÄ dėl dienpinigių mažinimo, ar suprato tokios sÄ lygos taikymo tvarkÄ ir kaip suprato, ar jam, kaip užsienio valstybės piliečiui, buvo iÅ¡aiÅ¡kintos tokios užmokesčio mažinimo sÄ lygos pasekmės. Tačiau teismas tokių klausimų užduoti neleido ir ieÅ¡kovo atstovo klausimÄ paÅ¡alino.

Tokiu bÅ«du teismas pažeidė liudytojo apklausos tvarkÄ , nesiaiÅ¡kino ginčo dalykui reikÅ¡mingų aplinkybių, neįsigilino į nagrinėjimo klausimo esmę ir nenurodė objektyvių motyvų, pagrindžiančių Å¡ioje dalyje priimtÄ sprendimÄ .

10. Atsakovė praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 10.1. IeÅ¡kovo procesinis elgesys yra itin nenuoseklus nuolat keičiant pareikÅ¡tus reikalavimus (darbo ginčų komisijoje prašė iÅ¡ieÅ¡koti 2 892 Eur dienpinigių, apeliaciniame procese jau reiÅ¡kiamas reikalavimas priteisti 14 598,90 Eur dienpinigių). Atsakovės įsitikinimu, nuolat keičiami materialiniai teisiniai reikalavimai įrodo, kad ieÅ¡kovo reikalavimai nėra susiję su realiu pažeistų teisių gynimu.

IeÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai, nevertindamas objektyvių atsakovės pateiktų dokumentų, subjektyviai perskaičiuoja dienpinigius apskaičiuodamas vis kitÄ tariamÄ nepriemokÄ ir nuolat jÄ didindamas. 10.2. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde taip pat kaip ir pirmosios instancijos teisme pakartoja argumentus, kad jam turėjo bÅ«ti sumokėta 13 494,89 Eur darbo užmokesčio, tačiau tariamai buvo sumokėta tik 10 441,98 Eur suma. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai neatsižvelgia į tai, jog atsakovė pateikė įrodymus, paneigiančius ieÅ¡kovo apskaičiavimus. 10.3.

Apeliacinio skundo argumentai, jog ieÅ¡kovui nebuvo aiÅ¡kios ir suprantamos Darbo sutarties sÄ lygos, nepagrįsti. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas ieÅ¡kovas nurodė, jog į LVPS jis kreipėsi dėl, jo nuomone, nesumokėtos 880 Eur sumos. Jis nekėlė klausimų dėl netinkamai mokėtų dienpinigių, taip pat nekėlė klausimų dėl Darbo sutarties 7 punkto, nustatančio dienpinigių mokėjimo tvarkÄ , taikymo bei vykdymo. Kaip nurodė ieÅ¡kovas P. H., LVPS jam paaiÅ¡kino, kad buvo netinkamai mokamas atlyginimas.

Tai yra, ieÅ¡kovas nemanė, jog nesuprato Darbo sutarties sÄ lygų. 10.4. Manytina, kad ieÅ¡kovui įrodinėjant valios trÅ«kumus pasiraÅ¡ant darbo sutartį, turėtų bÅ«ti įrodinėjamos aplinkybės, buvusios pasiraÅ¡ant darbo sutartį (ieÅ¡kovui iÅ¡reiÅ¡kiant valiÄ dėl darbo sutarties sÄ lygų), o ne įrodinėjamos aplinkybės, įvykusios po Darbo sutarties nutraukimo (t. y. praėjus daugiau kaip 3 metams po darbo sutarties pasiraÅ¡ymo). Paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad darbo sutartį jis pasirašė be valios trÅ«kumų, tiesiog po to, kai nutraukė Darbo sutartį ir kreipėsi į LVPS, ieÅ¡kovo valia pasikeitė (jai buvo padaryta įtaka) ir ieÅ¡kovas nusprendė reikalauti iÅ¡ darbdavio tariamos darbo užmokesčio ir dienpinigių nepriemokos. 10.5.

Apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovė tariamai slėpė, nutylėjo, kad darbuotojas galėjo nesutikti su Darbo sutarties 7 punkto sÄ lyga, nepagrįsti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Darbo sutartis buvo sudaryta 2016 m. vasario 24 d. lietuvių ir ieÅ¡kovui suprantama rusų kalba. Darbo sutartis nutraukta 2019 m. rugpjūčio 8 d. Per daugiau kaip 3 metus trukusį darbo santykių laikotarpį ieÅ¡kovas atsakovei nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl apskaičiuotų dienpinigių dydžio. 10.6.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas aktualų ginčui klausimÄ yra nurodęs, kad esant iÅ¡reikÅ¡tai darbuotojo valiai dėl dienpinigių dydžio mažinimo, tokia darbo sutarties sÄ lyga yra pakankama darbdaviui sprendžiant dėl dienpinigių darbuotojui mažinimo, mokant ne mažiau kaip 50 procentų nustatytos dienpinigių sumos. Teisės aktai nenumato reikalavimo darbo sutartyje nustatyti konkrečius darbuotojui mokėtinus dienpinigių dydžius. 10.7. Apeliaciniame skunde suformuluotas reikalavimas priteisti 2 183,99 Eur netesybų nėra pagrįstas jokiais argumentais.

Nėra aiÅ¡ku, nuo kokių sumų ieÅ¡kovas skaičiavo netesybas, už kokį laikotarpį, kokiu bÅ«du apskaičiavo nurodytÄ sumÄ . 10.8. Didžioji dalis klausimų, susijusių su darbo sutarties pasiraÅ¡ymu, vykdymu, darbo užmokesčio mokėjimu, ieÅ¡kovo iÅ¡reikÅ¡ta valia pasiraÅ¡ant darbo sutartį, buvo pateikti bÅ«tent bylÄ nagrinėjusio teismo. IeÅ¡kovo atstovas atstovaujamajam pateikė vos kelis klausimus. Pirmosios instancijos teismas paÅ¡alino vienÄ ieÅ¡kovo atstovo klausimÄ , tačiau tos pačios aplinkybės buvo iÅ¡siaiÅ¡kintos pateikiant daugybę kitų klausimų.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl bylos nagrinėjimo formos 12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis). Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo 13. Å ioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio, dienpinigių bei netesybų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kadangi apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu visa apimtimi, teisėjų kolegija pasisakys dėl kiekvienos apeliacinio skundo dalies. Dėl faktinių aplinkybių 14. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pakartotinai jų nenurodo. Dėl darbo užmokesčio 15. Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis yra atlyginimas už darbÄ , darbuotojo atliekamÄ pagal darbo sutartį.

16. Å iuo atveju dėl ieÅ¡kovo darbo užmokesčio dydžio ir sÄ lygų Å¡alys susitarė 2016 m. vasario 24 d. darbo sutartimi Nr. 3733. Å ios sutarties 3 punkte Å¡alys sutarė, kad ieÅ¡kovas gaus MMA, padaugintÄ iÅ¡ koeficiento 1.3 ir pridėjus pastoviÄ 5,8 Eur sumÄ , bet ne mažiau nei Lietuvos Respublikoje nustatytas minimalusis mėnesinės atlyginimas. Pagal Darbo sutarties 5 punktÄ sutarė taikyti suminę darbo laiko apskaitÄ , bet ne mažiau nei 40 val. per savaitę. IeÅ¡kovas Å¡ios sutarties sÄ lygos neginčijo.

17. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti jam priskaičiuotÄ , tačiau neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį – 3 052,91 Eur laikotarpiu nuo 2017 m. sausio iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio. ReikalavimÄ grindė į bylÄ pateikta LVPS suvestine dėl priskaičiuoto ir neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovui už nurodytÄ laikotarpį turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtas 13 494,89 Eur darbo užmokestis, tačiau jam iÅ¡mokėta tik 10 441,98 Eur suma.

18. Pirmosios instancijos teismas susipažinęs su darbdavės UAB „Vlantana“ pateiktomis ieškovo darbo užmokesčio žiniaraščių suvestinėmis, algos išmokėjimo analize už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d., darbuotojui P. H. su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo detalizacija, konstatavo, kad ieškovui minėtu laikotarpiu buvo priskaičiuota ir išmokėta 19 123,33 Eur atlyginimo. Teismas taip pat nurodė, kad būtent tokio dydžio darbo užmokestis ieškovui jo darbo pas atsakovę laikotarpiu ir turėjo būti išmokėtas, tai nurodyta ir LVPS buhalterės Jolantos Urbanovič sudarytoje suvestinėje apie ieškovo gautas pajamas iš UAB „Vlantana“ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio mėn., kurioje nurodyta, kad iš viso ieškovui turėjo būti sumokėtas 19 123,33 Eur darbo užmokestis.

19. NesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovui yra sumokėtas visas darbo užmokestis, ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik atsakovės pateiktais duomenimis, ir nurodo, jog mokėjimo pavedimai, kuriuose atsispindėtų ieÅ¡kovo nurodytos ir reikalaujamos sumos (2017 m. kovo mėn. – 253,13 Eur; 2018 m. kovo mėn. – 473,57 Eur; 2018 m. balandžio mėn. – 407,95 Eur; 2018 m. gegužės mėn. – 90,24 Eur; 2018 m. lapkričio mėn. – 380,53 Eur; 2019 m. birželio mėn. – 409,22 Eur; 2019 m. liepos mėn. – 369,34 Eur ir 2019 m. rugpjūčio mėn. – 791,83 Eur) ir pavedimuose nurodytos mokėjimo paskirtys, nesutampa su atsakovės nurodytais pavedimais, kuriais neva atsakovė padengė nesumokėtÄ darbo užmokestį už nurodytus laikotarpius.

20. Visų pirma kolegija pastebi, jog prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik atsakovės pateiktus duomenis. Teismas taip pat rėmėsi ir LVPS buhalterės J. U. sudaryta suvestine, ir ieÅ¡kovo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, ir paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais. Taigi pirmosios instancijos teismas vertino, analizavo, gretino visus aktualius nagrinėjamam klausimui įrodymus ir iÅ¡vadÄ padarė nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis). Antra, ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju nepagrįstai akcentuoja formalų mokėjimo pavedimuose nurodytÄ mokėjimo paskirties bei pervestų sumų neatitikimÄ , nevertindamas visų į bylÄ pateiktų įrodymų visumos.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliaciniame skunde nėra kvestionuojama teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovui atsakovės iÅ¡mokėta 19 123,33 Eur darbo užmokesčio suma atitinka ir atsakovės pateiktoje detalizacijoje nurodytÄ darbo užmokesčio sumÄ , ir paties ieÅ¡kovo pateiktoje suvestinėje užfiksuotus duomenis.

21. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovui yra iÅ¡mokėtas visas jam priklausęs darbo užmokestis, atsakovė yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi su ieÅ¡kovu, sumokėdama jam visÄ priklausantį darbo užmokestį. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijama teismo sprendimo dalis, susijusi su darbo užmokesčio nepriteisimu, vertintini iÅ¡ esmės kaip deklaratyvÅ«s, todėl atmestini. Dėl dienpinigių 22.

DK 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta darbdavio pareiga darbuotojo komandiruotės metu mokėti jam darbo užmokestį ir kompensuoti papildomas sÄ naudas, jeigu tokių darbuotojas komandiruotės metu patiria. Darbuotojui taip pat turėtų bÅ«ti iÅ¡saugoma jo darbo vieta. Pagal DK 107 straipsnio 3 dalį (Darbo sutarties sudarymo metu galiojusio DK 220 straipsnis), darbdavio pareiga mokėti darbuotojui dienpinigius atsiranda dviem atvejais: jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu viena darbo diena (pamaina); jeigu darbuotojas komandiruojamas į užsienį (nepriklausomai nuo to, komandiruotė trunka ilgiau ar trumpiau negu viena darbo diena (pamaina).

23. Teisėjų kolegija nustatė, kad Å¡alių sudarytos Darbo sutarties 7 punkte numatyta, jog atsakovė įsipareigoja mokėti ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos vadovaujantis DK 220 straipsniu ir LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1365 „Dėl iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti ieÅ¡kovui 7 085,00 Eur dienpinigių, t. y. iÅ¡mokėti likusiÄ dienpinigių dalį (100 procentų), nes darbo sutartimi Å¡alys susitarė dėl teisės mažinti dienpinigius, o darbo sutartį Å¡alys vykdė.

24. Apeliantas nurodo, kad jis neiÅ¡reiÅ¡kė sutikimo dėl dienpinigių mažinimo, todėl jie turėjo bÅ«ti mokami 100 procentų. Taip pat akcentuoja, jog darbuotojo teisė sutikti ar nesutikti dėl dienpinigių normos dydžio nebuvo nei iÅ¡aiÅ¡kinta, nei atskleista darbuotojui. Apelianto teigimu, akivaizdu, kad atsakovė pasinaudojo tuo, kad ieÅ¡kovas yra kitatautis, kitakalbis ir nesupranta bei nežino Lietuvos Respublikoje taikomų darbuotojų teisių, garantijų ir jų ribojimų, o neiÅ¡aiÅ¡kindama bei nutylėdama realias darbuotojo teises, siekė iÅ¡gauti darbuotojo sutikimÄ , kurį de jure galėtų traktuoti kaip tinkamÄ Darbo kodekso 107 straipsnio 3 dalies bei LR Vyriausybės apraÅ¡o 2 punkto realizavimÄ .

25. Å iuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog į darbo sutartį įtrauktas 7 punktas atitinka LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių iÅ¡laidų apmokėjimo“ patvirtinto Dienpinigių apmokėjimo apraÅ¡o 2 punkte įtvirtintÄ reglamentavimÄ , pagal kurį dienpinigiai apskaičiuojami pagal LR Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje; kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali bÅ«ti mažesni kaip 50,00 procentų LR Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nagrinėjamu atveju sutartimi atsakovė nustatė tik žemutinę dienpinigių dydžio ribÄ , nepažeisdama minėto LR Vyriausybės nutarimo nuostatų, tačiau atsakovė Darbo sutartimi neįsipareigojo dėl konkretaus nuolat mokamo dienpinigių dydžio – tokia Darbo sutarties nuostata atsakovė pasiliko sau teisę mokėti ir didesnius nei 50 procentų dienpinigius, kartu pasiliko teisę šį klausimÄ spręsti atsakovės nuožiÅ«ra.

26. Pažymėtina, kad esant abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytai darbo sutarčiai galioja prezumpcija, kad sutarties sÄ lygos atitinka tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , o su jomis nesutinkanti sutarties Å¡alis Å¡iÄ prezumpcijÄ gali ginčyti darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka įrodinėdama, kad tam tikra sutarties sÄ lyga neatitinka tikrosios Å¡alių valios (DK 213 straipsnio 3 ir 4 dalys). Ä®rodinėjimo pareiga Å¡iuo atveju tenka sutarties sÄ lygas ginčijančiai Å¡aliai. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas įrodinėjimo ypatybes darbo bylose yra nurodęs, kad darbuotojas (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas), nors ir bÅ«damas silpnesniÄ ja darbo teisinių santykių Å¡alimi, neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, rinkti įrodymus ir juos pateikti, o jų trÅ«kstant, praÅ¡yti pirmosios instancijos teismo juos iÅ¡reikalauti, kaip tai numatyta CPK 179 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2008; 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-687/2015).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darbo sutartyje nurodyta bei sulygta dienpinigių norma atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti buvus susitarimÄ dėl didesnės dienpinigių normos ar tai, kad ieÅ¡kovas nesuprato / jam nebuvo aiÅ¡ki Darbo sutarties 7 punkte nustatyta sÄ lyga.

27. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovė, pasinaudojusi tuo, kad ieÅ¡kovas yra kitatautis, kitakalbis ir nesupranta bei nežino Lietuvos Respublikoje taikomų darbuotojų teisių ir garantijų, neiÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui teisės nesutikti su Darbo sutarties 7 punkte įtvirtinta sÄ lyga dėl dienpinigių mokėjimo tvarkos, pažymėtina, kad darbo sutartis yra sudaryta tiek lietuvių, tiek ieÅ¡kovui suprantama rusų kalba. Ginčo, jog ieÅ¡kovas teisme patvirtino darbo sutartį skaitęs ir sutarties sÄ lygos jam buvo aiÅ¡kios, byloje nėra.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas, atsakydamas į teisėjo klausimÄ , ar jis turi kitÄ darbo sutarties egzempliorių, nurodė jį pateikęs savo atstovui. Taigi, darbo sutartis, kaip jau minėta, sudaryta ir ieÅ¡kovui suprantama kalba, ieÅ¡kovui buvo įteikta ir ieÅ¡kovas turėjo galimybes vertinti sutarties sÄ lygų turinį bei kilus neaiÅ¡kumams dėl sutartyje nustatytų sÄ lygų, kreiptis į atsakovę dėl jų iÅ¡aiÅ¡kinimo.

28. Å iuo atveju negalima daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas darbo sutartį, su jos nuostatomis, įskaitant ir 7 punktÄ dėl 50,00 procentų dydžio dienpinigių normos mokėjimo, nebuvo susipažinęs. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai, jog ieÅ¡kovui nebuvo tinkamai atskleista darbo sutarties sÄ lyga, nurodyta 7 punkte, atsižvelgus į ieÅ¡kovo teismo posėdžio metu ne kartÄ paminėtas aplinkybes, jog jis neprisimena darbo sutarties turinio, negali bÅ«ti laikoma pakankama aplinkybe iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas nebuvo supažindintas su darbo sutarties sÄ lygomis, tarp jų ir mokėtinų dienpinigių dydžiu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui buvo aiÅ¡ki dienpinigių mokėjimo tvarka ir jų dydis, patvirtina tai, kad darbo santykių metu, t. y. nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d., ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė pretenzijų dėl galbÅ«t neteisingai skaičiuojamų dienpinigių dydžio. Primintina, jog į LVPS ieÅ¡kovas kreipėsi dėl užstato, kurį, ieÅ¡kovo teigimu, atsakovė jam iÅ¡skaičiavo iÅ¡ darbo užmokesčio, o ne dėl neiÅ¡mokėtos dienpinigių sumos.

Taip pat ir teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog anksčiau pretenzijų darbdaviui dėl dienpinigių jis nėra reiškęs.

29. Teisėjų kolegija, be anksčiau aptartų aplinkybių bei padarytų iÅ¡vadų, mano, jog bÅ«tina atkreipti dėmesį į nenuosekliÄ ieÅ¡kovo pozicijÄ dėl jo teisių pažeidimo. Visų pirma pastebėtina, jog ieÅ¡kovas į LVPS kreipėsi ne dėl nesumokėto darbo užmokesčio, o dėl užstato, kurį neva atsakovė jam iÅ¡skaičiavo iÅ¡ darbo užmokesčio. Darbo ginčų komisijos ieÅ¡kovas prašė jam priteisti 3 094,20 Eur darbo užmokesčio ir 2 892 Eur dienpinigių; pirmosios instancijos teismui pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu iÅ¡ atsakovės prašė priteisti 3 052,91 Eur darbo užmokesčio ir 7 085 Eur dienpinigių.

Apeliaciniu skundu prašoma iš atsakovės ieškovui priteisti 3 052,89 Eur darbo užmokesčio, 14 598,90 Eur dienpinigių ir 2 183,99 Eur netesybų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuolat keičiami reikalavimai leidžia atsakovės abejones, jog ieškovo materialiniai reikalavimai nėra susiję su realiu pažeistų teisių gynimu ir yra paremti tik subjektyviu ieškovo įsitikinimu, nevertinant byloje esančių įrodymų, vertinti kaip pakankamai įtikinamas.

30. Taigi pripažinus teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys darbo sutartyje buvo aiÅ¡kiai susitarusios dėl dienpinigių mokėjimo dydžio, įvertinus ieÅ¡kovo atstovo teismo posėdžio metu nurodytÄ pozicijÄ , jog, nesiejant dienpinigių mokėjimo su 100 proc. norma, tokiu atveju galima bÅ«tu teigti, kad darbdavys dienpinigius mokėjo teisingai (2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 20 min. 45 s.–22 min.), t. y. atsižvelgus į tai, jog apeliaciniame skunde nurodytÄ dienpinigių sumÄ ieÅ¡kovas skaičiuoja, nepagrįstai jÄ siedamas su 100 proc. dienpinigių norma, spręstina, jog Å¡iuo atveju, prieÅ¡ingai, nei teigiama skunde, ieÅ¡kovui dienpinigiai buvo apskaičiuoti tinkamai.

Dėl proceso teisės normų pažeidimo 31. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ buvo pažeista liudytojo apklausos tvarka – teismas, paÅ¡alinęs ieÅ¡kovo atstovo klausimÄ ieÅ¡kovui, nesudarė galimybių iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kovui buvo tinkamai atskleistos darbo sutarties sÄ lygos, susijusios su dienpinigių mokėjimu. Teisėjų kolegija negali sutikti su Å¡ia skundo nuostata.

32. IÅ¡klausius 2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , nustatyta, kad į ieÅ¡kovo atstovo klausimÄ : „Kokios buvo sÄ lygos sutartos dėl komandiruočių apmokėjimo sudarant sutartį?“, ieÅ¡kovas atsakė, kad apie dienpinigius komandiruočių metų nieko nežinojo, kol nesikreipė į profsÄ jungÄ , o kitų iÅ¡mokų mokėdavo po 200–300 Eur į sÄ skaitÄ , kad jis galėtų apmokėti iÅ¡laidas komandiruočių metu. Ä® teisėjo užduotÄ klausimÄ , ar ieÅ¡kovas skaitė darbo sutartį, pasirašė jÄ , jis atsakovė teigiamai ir teisėjui patvirtino, jog visos sÄ lygos buvo aiÅ¡kios.

Ä® ieÅ¡kovo atstovo klausimÄ : „O, kai skaitėte darbo sutarties sÄ lygas, atsimenat tokiÄ vietÄ dėl komandiruotpinigių mokėjimo tvarkos?“, ieÅ¡kovas atsakė: „Ne, neprisimenu.“ IeÅ¡kovo atstovas uždavė klausimÄ : „Niekas nieko neiÅ¡aiÅ¡kino, nepaaiÅ¡kino, kad toks punktas yra sutartyje?“ Šį klausimÄ teisėjas paÅ¡alino ir nurodė: „KlausimÄ paÅ¡alinsiu, nes teisėjas klausė ar skaitė sutartį ar sÄ lygos suprantamos, atsakė, kad skaitė, sutarties sÄ lygos aiÅ¡kios, suprantamos.“ (2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 51 min. 1 s.–53 min. 24 s.).

IeÅ¡kovas papildomai paaiÅ¡kino, kad sutartyje nebuvo sÄ lygos dėl komandiruočių apmokėjimo, tik nurodytas paros mokestis (2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 53 min. 53 s.–54 min. 7 s.). IeÅ¡kovas ne kartÄ atsakydamas į kitus klausimus nurodė, jog susitarimo dėl dienpinigių mokėjimo nebuvo (garso įraÅ¡as: 55 min. 56 s. ir kt.).

33. IÅ¡ Å¡io teismo posėdžio garso įraÅ¡o matyti, kad dėl aplinkybių, susijusių su darbo sutarties sÄ lygų (ne) aiÅ¡kumu, buvo aiÅ¡kintasi ieÅ¡kovui užduodant įvairius klausimus. Spręstina, jog nors ir paÅ¡alintas ieÅ¡kovo atstovo užduotas klausimas ieÅ¡kovui yra susijęs su nagrinėjama byla, tačiau įvertinus tai, jog ieÅ¡kovas savo nuomonę dėl darbo sutartyje esančių sÄ lygų (ne) aiÅ¡kumo pateikė atsakydamas į teismo užduotus klausimus patvirtindamas, jog darbo sutarties sÄ lygos jam buvo aiÅ¡kios, ir ne kartÄ paminėjo neprisimenantis aplinkybių, klausimo paÅ¡alinimas nelaikytinas lemiančiu nevisapusiÅ¡kÄ bylos aplinkybių atskleidimÄ ar nepagrįstų iÅ¡vadų konstatavimÄ , todėl nevertintinas kaip proceso teisės normų pažeidimas.

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , pagrindo jį keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 36. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 straipsniai).

37. Apelianto skundo netenkinus jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

38. Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 786,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu.

39. Atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), nustatytų dydžių, atsakovės praÅ¡ymas tenkintinas ir Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo P. H. (P. H.) 786,50 Eur (septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vlantana“. Teisėjai Raimonda Andrulienė Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas