d4cca3ce-80e1-438f-8d0c-ded52cd0548e · Lietuvos apeliacinis teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-354/2011                                           Proceso Nr. 1-26-1-00154-2010-3 Procesinio sprendimo kategorija:1.2.3.2.3 (S)                                                    LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino Å iukÅ¡tos (pranešėjo),teisėjų Viktoro Kažio, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,gynėjai advokatei Angelei Fominienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios J.

P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. nuteista BK 129 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 12 metų.Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., prie Å¡ios bausmės pridėjus visÄ neatliktÄ bausmę 4 MGL dydžio (520 Lt) baudÄ , paskirtÄ Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų ir 520 Lt dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

IÅ¡ nuteistosios J. P. priteista: 2329 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. P., 4876,04 Lt gydymo iÅ¡laidų Valstybinei ligonių kasai ir 480 Lt proceso iÅ¡laidų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija,              n u s t a t ė : J. P. nuteista už tai, kad nužudė savo Å¡eimos narį. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ ji padarė tokiomis aplinkybėmis.2010 m. sausio 23 d., apie 21.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, J.

P. tyčia sudavė rankomis ne mažiau kaip Å¡eÅ¡iolika smÅ«gių savo motinai G. L. M. į galvÄ , kojas, kitas kÅ«no vietas, padarydama nukentėjusiajai trauminės kilmės kraujo iÅ¡lajÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairiojo smegenų pusrutulio bei poodines kraujosruvas kairėje pažandės srityje, kairiame žande prieÅ¡ais ausies kramslį, kairės smilkininės srities priekinėje dalyje, kairio smilkinio ir pakauÅ¡io sričių riboje, kairiojo žasto virÅ¡utinio trečdalio virÅ¡utiniame pavirÅ¡iuje, kairės Å¡launies iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus viduriniame trečdalyje, kairės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje ties II ir IV pirÅ¡tais, deÅ¡inės Å¡launies iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje virÅ¡utiniame ir viduriniame trečdaliuose, abiejų kojų kelių srityse bei blauzdų priekiniuose pavirÅ¡iuose.

Dėl trauminės kilmės kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairiojo smegenų pusrutulio, sukėlusio smegenų suspaudimÄ , pabrinkimÄ ir strigimÄ , G. L. M. 2010 m. sausio 27 d. ligoninėje mirė. Tokiu bÅ«du J. P. nužudė savo Å¡eimos narį - motinÄ G. L. M..Nuteistoji J. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes nusikaltimo, už kurį ji nuteista, nepadarė. Byloje nėra nė vieno tiesioginio jos kaltės įrodymo. Apklausti liudytojai nepatvirtino, kad ji, kaip nurodyta nuosprendyje, 2010 m. sausio 23 d., apie 21 val., savo bute sudavė savo motinai ranka į galvÄ ne mažiau 4 smÅ«gių.

Liudytoja A. M. parodė, kad nurodytu laiku jos bute girdėjo triukÅ¡mÄ ir iÅ¡ garsų suprato, kad ji muÅ¡a motinÄ . Svetimų asmenų bute nebuvo. Tokie Å¡ios liudytojos parodymai prieÅ¡tarauja liudytojo E. J. parodymams apie tai, kad minimu laiku jis buvo jos (nuteistosios) bute su savo draugu, visi gėrė alkoholį, kalbėjosi. Taigi liudytoja A. M. turėjo girdėti daugiau žmonių balsų, todėl Å¡i liudytoja arba sako netiesÄ , arba klysta dėl datos, o Å¡ie prieÅ¡taravimai liko nepaÅ¡alinti.

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji (nuteistoji) tik apstumdė motinÄ , o jis jÄ apgynė, tačiau teisme nepatvirtino ir to, kad matė, kaip ji stumdė savo motinÄ . Liudytojos E. G. parodymai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ E. J. parodymų. Å i liudytoja nė vienoje apklausoje neparodė, kad jai žinoma, jog ji sudavė savo motinai smÅ«gius į galvÄ . Kitų liudytojų parodymai yra susiję su ankstesniais įvykiais ir jie yra daugiau jÄ ir jos motinÄ charakterizuojantys. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad sužalojimai jos motinai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais prieÅ¡ 3-4 paras iki mirties.

Žinant jos motinos gyvenimo bÅ«dÄ (besaikis alkoholio vartojimas įvairiose kompanijose, grįždavo sužalota), buvo bÅ«tina nustatyti, kÄ jos motina veikė ir kokioje bÅ«senoje buvo visÄ 2010 m. sausio 23 d. Ji įsitikinusi, kad jos motina galvos traumÄ patyrė kitur, ir namo grįžo sužalota, dėl to 2010 m. sausio 23 d. naktį prisiÅ¡lapino į kelnes, rėkė ir dejavo. Teismas nuosprendį grindė tik spėjimais ir prielaidomis. Tokiu bÅ«du buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas ir BPK 20 str. 5 d. nuostatos.

PraÅ¡o nuosprendį panaikinti, priimti naujÄ nuosprendį ir jÄ iÅ¡teisinti.Teismo posėdyje gynėja praÅ¡o nuteistosios J. P. apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras praÅ¡o šį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino iÅ¡nagrinėtus įrodymus bei jų visumÄ , todėl pagrįstai pripažino J. P. kalta ir priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kvalifikuojant nuteistosios nusikalstamÄ veikÄ ir skiriant bausmę baudžiamieji įstatymai irgi pritaikyti tinkamai.Nuteistoji J.

P. apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikaltimo, už kurį ji nuteista, nepadarė, o byloje nėra nė vieno tiesioginio jo kaltės įrodymo. Teismas savo iÅ¡vadas pagrindė tik prielaidomis ir spėjimais ir tokiu bÅ«du pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Å ie apeliantės argumentai yra nepagrįsti ir neatitinka bylos aplinkybių. Teismas savo iÅ¡vadas nuosprendyje pagrindė tik teisėtais bÅ«dais gautais duomenimis, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, o įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Kad nuteistoji J. P. padarė skundžiamu nuosprendžiu pripažintÄ Ä¯rodyta nusikalstamÄ veikÄ , patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialistų iÅ¡vados, įvykio vietos apžiÅ«ros, akistatos protokolų duomenys ir kiti bylos duomenys. IÅ¡ dalies nuteistosios J. P. kaltę patvirtina ir pačios nuteistosios parodymai. Nukentėjusioji R. P. teisme parodė, kad G.L. M. yra jos dukra, o nuteistoji J. P. – jos anÅ«kė. Jos dukra su nuteistÄ ja, kuri lėbavo, mėgo „laisvÄ gyvenimÄ â€œ ir nesirÅ«pino savo dukra, gyveno kartu.

IÅ¡ savo dukros žino, kad J. P. prieÅ¡ jÄ naudodavo smurtÄ , nes motina jai trukdė „baliavoti“, tačiau G.L. M. į policijÄ niekada nesikreipė. Ant dukters kÅ«no ji pati yra mačiusi mėlynes ir liepė jai kreiptis į policijÄ , tačiau tuomet Å¡i atsakydavo, kad jau su dukra susitaikė. Paskutiniu metu G.L. M. taip buvo pradėjusi iÅ¡gėrinėti, tačiau buvo nekonfliktiÅ¡ka, visas savo lėšas skirdavo anÅ«kei, J. P. dukrai, o trÅ«kstant pinigų ir ji paremdavo savo dukrÄ , mokėjo mokesčius už butÄ .

J. P. su savo motina elgėsi agresyviai, nors ji pati nėra mačiusi, kad J. P. muÅ¡tų savo motinÄ , tačiau kiti žmonės jai sakė matę, kaip J. P. tampė savo motinÄ už plaukų, iÅ¡vydavo iÅ¡ namų. Kaimynė, vardu Alytė, gyvenanti gretimame bute, sakė girdėjusi, kaip 2010 m. sausio 23 d. naktį G. L. M. buvo muÅ¡ama. Liudytoja A. M. teisme parodė, kad yra J. P. kaimynė. Ä®vykio vakarÄ apie 21 val. bÅ«dama savo bute, ji už sienos esančiame J. P. bute girdėjo triukÅ¡mÄ , suprato, kad dukra „auklėjo“ savo motinÄ .

Kaip suprato, G. L. M. buvo „prisidariusi“ į kelnes, dejavo, o nuteistoji rėkė, girdėjosi bildesys, iÅ¡ garsų suprato, kad dukra mušė savo motinÄ , o Å¡i prašė „Baik, Jolita“. Svetimų balsų už sienos tuomet ji negirdėjo. Dar prieÅ¡ 3-4 dienas pati G.L. M. jai guodėsi, kad dukra jÄ sumušė už tai, kad Å¡i paėmė dvi deÅ¡reles. Anksčiau dar porÄ kartų už sienos yra girdėjusi, kaip nuteistoji mušė savo motinÄ , bet pačiai asmeniÅ¡kai neteko matyti J.

P. muÅ¡ant savo motinÄ . G.L. M. buvo ramaus bÅ«do, o J. P. nors su kaimynais nekonfliktavo, tačiau ir nebuvo ramus žmogus, buvo nemandagi ir laisvo elgesio mergina, pas jÄ nuolat rinkosi jaunimas, bÅ«davo triukÅ¡mas. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytoja A. M. galimai meluoja arba klysta dėl datos, kadangi jos parodymai apie tai, kad bute nesigirdėjo svetimų balsų, prieÅ¡tarauja liudytojo E. J. parodymams. Tačiau Å¡ie apeliantės argumentai yra nepagrįsti ir atmetami. Liudytojas E. J. teisme iÅ¡ tikrųjų parodė, kad nusikaltimo įvykio dienÄ , kuomet jis girtavo su J.

P., ten buvo atėjęs ir kartu su jais girtavo nuteistosios pažįstamas vardu ArtÅ«ras, tačiau Å¡is ten pastoviai nebuvo ir į nuteistosios butÄ tai ateidavo, tai iÅ¡eidavo, nebuvo pasilikęs ir nakvoti. Liudytojas E. J. teisme parodė, kad apie įvykį žino tik tiek, jog nuteistoji „trenkė mamai į akį“, ikiteisminio tyrimo metu jis yra davęs parodymus ir tai, apie kÄ jis tuomet parodė, yra tiesa. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡is liudytojas parodė, kad pas J. P. paskutiniu metu nuo 2010 m. sausio mėnesio vidurio lankėsi dažnai, nes žinojo, kad ten visuomet galima nuvažiuoti ir iÅ¡gerti, nuteistÄ jÄ pažįsta kaip laivo elgesio moterį, ji turi dukrÄ , kuriÄ nuo sausio mėnesio prižiÅ«ri jos uoÅ¡vienė. 2010 m. sausio 22-25 dienomis jis taip pat buvo pas J.

P., girtavo, ten buvo atvažiavęs ir kartu gėrė vaikinas vardu ArtÅ«ras. Jis pats tomis dienomis pas J. P. likdavo nakvoti, o į namus nueidavo tik dienÄ nusiprausti ir persirengti. Maždaug prieÅ¡ 2-3 dienas iki G.L. M. buvo iÅ¡vežta į ligoninę jis matė jos paakyje mėlynę. Apie sužalotÄ akį klausė J. P., o Å¡i jam pasakė, kad tai ji sudavė motinai į veidÄ , nes Å¡i vaikÅ¡to apsiÅ¡lapinusi ir daro jai gėdÄ prieÅ¡ kaimynus. Girdėjo, kaip tÄ naktį prieÅ¡ iÅ¡vežant į ligoninę G.L.

M. dejavo, kėlėsi atsigerti, J. P. puolė prie motinos ir norėjo jai suduoti, bet jis neleido. J. P. Å¡aukė ant motinos, sakė, kad ji užsičiauptų, nes jai „kals“. KitÄ rytÄ jie vėl pradėjo vartoti alkoholį, gulinčiai lovoje G.L. M. pasidarė bloga, atvykusi greitoji medicinos pagalba jÄ , esančiÄ be sÄ monės, iÅ¡vežė į ligoninę, o jie toliau gėrė alkoholį. Savo parodymus apie tai, kad pati J. P. jam pasakė, jog sudavė savo motinai į veidÄ , liudytojas E. J. patvirtino ir akistatos su nuteistÄ ja metu (2 t., 160-161 b. l. ).

Teisme buvo perskaityti visi Å¡io liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., 151-152, 155, 158-159 b. l.), kuriuos jis patvirtino sakydamas, kad viskas, kas paraÅ¡yta, yra tiesa. Ä®vertinus iÅ¡dėstytus liudytojų E. J. ir A. M. parodymus, daryti iÅ¡vados, kad jie prieÅ¡taringi, tikrai nėra pagrindo. Net ir pats E. J. neparodė, jog matė, kaip J. P. sumušė savo motinÄ . Tai reiÅ¡kia, kad paties nuteistosios su savo motina konflikto, kuomet ir buvo nukentėjusioji sumuÅ¡ta, jis nematė. O tai, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ J.

P. bute kažkuriuo momentu buvo ir kartu vartojo alkoholį dar vienas vaikinas, nepaneigia liudytojos A. M. parodymų apie tai, kad už sienos ji girdėjo triukÅ¡mÄ ir kaip nuteistoji „auklėjo“ savo motinÄ . Tuo tarpu liudytojos A. M. parodymai apie tai, kad ji girdėjo bildesį ir tik nuteistosios riksmÄ bei kaip nukentėjusioji prašė dukros nebemuÅ¡ti sakydama „Jolita, baik“, tik patvirtina, jog smurtÄ prieÅ¡ G.L. M. naudojo bÅ«tent J. P.. Apeliacinio skundo argumentÄ apie tai, kad liudytoja A.

M. tariamai galėjo supainioti įvykių datas, kolegija irgi atmeta. IÅ¡ bylos matosi, kad A. M. vienodus parodymus apie tas pačias įvykio aplinkybes nurodė nuo pačios ikiteisminio tyrimo pradžios. PirmÄ kartÄ liudytoja ji buvo apklausta kitÄ dienÄ po G.L. M. mirties, t. y. 2010 m. sausio 28 d., todėl supainioti tos dienos, kurios vakare girdėjo triukÅ¡mÄ gretimame bute, tikrai negalėjo. Nuteistosios nuomone, jos kaltės įrodymu negali bÅ«ti laikomi ir liudytojos E. G. parodymai, kadangi jie yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ E. J. parodymų.

IÅ¡ tikrųjų liudytoja E. G. teisme parodė, kad apie kaltinime nurodytu laiku prieÅ¡ G.L. M. nuteistosios naudotÄ smurtÄ ji sužinojo iÅ¡ liudytojo E. J., tačiau jos parodymai, vertinant juos kartu su kitais įrodymais, taip pat yra reikÅ¡mingi. Teisme apklausta buvusi nuteistosios ir nukentėjusiosios kaimynė liudytoja E. G. parodė, kad J. P. pažįsta nuo tada, kai gyveno tame pačiame bendrabutyje, žino, kad J. P. mėgo vyrų kompanijose iÅ¡gerti, ji pasigimdė dukrÄ S., bet ja rÅ«pinosi jos motina G.L.

M., kuri taip pat iÅ¡gerdavo, bet buvo labai ramaus bÅ«do ir nekonfliktiÅ¡ka. TÄ dienÄ , kai G.L. M. buvo iÅ¡vežta į ligoninę, jai paskambino J. P. ir pasakė, kad motina guli ligoninėje, nes jÄ dėl alkoholio iÅ¡tiko koma. Eidama iÅ¡ poliklinikos ji užėjo pas J. P. ir rado nuteistÄ jÄ visiÅ¡kai girtÄ , su ja buvo sunku susiÅ¡nekėti, ji gulėjo, o jos dukra iÅ¡ puodelio gėrė alų. Pas jÄ buvo du vyrai, vienas iÅ¡ jų E. J., kuris jai pasakė, kad tarp J. P. ir jos motinos buvo konfliktas ir kad Jolita motinÄ stumdė, mušė.

Vertinant liudytojos E. G. parodymus, pažymėtina, kad jie ne tik nėra iÅ¡vestiniai, bet ir turi svarbiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Asmens kratos metu iÅ¡ nuteistosios J. P. buvo paimtas jos mobilusis telefonas „Sony Ericsson W890i“, o apžiÅ«rėjus jį buvo padarytos telefoninių skambučių bei SMS praneÅ¡imų iÅ¡klotines. IÅ¡ Å¡ių iÅ¡klotinių (t. 2, b. l.

14) matosi matosi, kad 2010 m. vasario 1 d., t. y. tuo metu, kai J. P. jau buvo sulaikyta, Erika (E. G.) jai atsiuntė tokio turinio SMS žinutę: „Blm man Edma papasakojo, kÄ tu pridarei. Baisu. Net ir tavo Edma ir iÅ¡krypėlis. Nežinau ar tu uždaryta ar melavo bet net nekeli“. Å is SMS praneÅ¡imas patvirtina, kad liudytoja E. G. tikrai bendravo su E. J. ir tarp jų buvo pokalbis apie tai, kad J. P. savo motinÄ sumušė. Taip pat Å¡is SMS praneÅ¡imas patvirtina, kad liudytojos E. G. parodymai yra patikimi ir jais abejoti nėra jokio pagrindo.

Teisme liudytojas E. J. nepatvirtino to, kad J. P. kaltinime nurodytu laiku smurtavo prieÅ¡ savo motinÄ , tačiau Å¡i liudytojos E. G. SMS žinutė kaip tik patvirtina liudytojo E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie J. P. konfliktÄ su savo motina 2010 m. sausio 23 d. vakare. Teismas nuosprendyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. J. yra nuteistosios J. P. draugas, todėl nenori sunkinti jos padėties ir taip siekia padėti jai iÅ¡vengti atsakomybės. Apeliaciniame skunde nurodydama, kad byloje nėra jos kaltę patvirtinančių įrodymų, nuteistoji kitų liudytojų parodymus laiko tik kaip jÄ bei jos motinÄ charakterizuojančius.

Su Å¡iais jos argumentais galima sutikti tik iÅ¡ dalies. Visi teisme liudytojais apklausti nuteistosios ir nukentėjusiosios esami ar buvę kaimynai, duodami parodymus, tikrai Å¡ias abi moteris charakterizavo, tačiau kartu jie parodė ir apie konkrečias Å¡iai bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes. Liudytoja A. P. teisme parodė, kad gyvena tame pačiame aukÅ¡te, kaip ir nuteistoji. NuteistÄ jÄ ji apibÅ«dino kaip amoralaus elgesio ir mėgstančiÄ iÅ¡gerti moterį, o jos motinÄ â€“ nors irgi kaip mėgstančiÄ iÅ¡gerti, tačiau iÅ¡ esmės apibÅ«dino teigiamai.

Ji parodė, kad kai G.L. M. dirbo, negėrė, bet vėliau pradėjo iÅ¡gėrinėti, o tuomet ir prasidėdavo kivirčai. 2010 m. sausio 24 d. matė, kaip medikai iÅ¡nešė nukentėjusiÄ jÄ , o naktį tame bute girdėjo triukÅ¡mÄ . Yra mačiusi sumuÅ¡tÄ G.L. M., klausė, kas nutiko, o Å¡i jai sakė, kad dukra jÄ mušė ir spardė, sakė ir tai, kad dukra jÄ veja iÅ¡ namų. Tai buvo ne vienas kartas, nukentėjusioji jai yra sakiusi, kad dukra jÄ pastoviai muÅ¡a, kitų asmenų, kurie muÅ¡tų, neminėjo.

KartÄ ji matė, kaip nukentėjusioji girta iÅ¡stumta už durų sėdėjo. Liudytoja pati prašė J. P. įleisti mamÄ Ä¯ butÄ . Kad J. P. muÅ¡davo savo motinÄ , patvirtino ir kiti kaimynai. Liudytojas A. U. teisme parodė, kad matė sumuÅ¡tÄ G.L. M., Å¡i sakė jam, kad sumušė dukra, ir anksčiau matė nukentėjusiÄ jÄ sumuÅ¡tÄ . Å i jam sakė, kad dukra muÅ¡a už netinkamÄ pasakytÄ Å¾odį ar jei Å¡i ko nors dukrai neduoda, o tada ji pabėga pas jį. Liudytoja A. D. parodė, kad apie paskutinį įvykį, kad buvo girtavimas, triukÅ¡mas, ėjo rÅ«kyti, žino tik iÅ¡ kaimynų, tačiau sumuÅ¡tÄ G.L.

M. matė ne kartÄ , o Å¡i jai taip pat sakė, kad jÄ muÅ¡a dukra, kartÄ jai trenkė pelenine, kitÄ kartÄ Â - gėlių vazonu. Paskutiniu metu nukentėjusioji dažnai buvo sužalota. Nukentėjusioji sakė jai, kad jÄ muÅ¡a dukra, kitų asmenų neminėjo. Savaitė ar dvi iki įvykio teko matyti, kaip J. P. stÅ«mė savo motinÄ iÅ¡ kambario. J. P. girtavo, vedėsi į namus vyrus, G.L. M. buvo rami, daug dirbo, rÅ«pinosi savo dukra. Liudytoja J. L. taip pat parodė, kad pas J. P. lankėsi svetimi vyrai, nuteistoji yra laisvo elgesio moteris.

Apie 2010 m. sausio 20 d. matė sumuÅ¡tÄ G.L. M. veidÄ , o Å¡i jai sakė, kad sumušė dukra. Po to kitÄ dienÄ matė, kaip dukra motinÄ tempė už kojų iÅ¡ kambario. Praėjus kokioms 5 dienoms ji matė, kaip buvo atvykusi greitoji pagalba ir G.L. M. iÅ¡nešė. Vienintelė liudytoja S. B. davė nuteistÄ jÄ teisinančius parodymus. Ji parodė, kad nukentėjusioji dažnai bÅ«davo sužalota ir pati jai yra sakiusi, kad nukrenta ir užsigauna, kad jÄ sumuÅ¡a vyrai. Nukentėjusioji lankydavosi 100-jame bute, kur gyvena tėvas su sÅ«numi.

G.L. M. jai yra sakiusi, kad tie vyrai ja nepasidalina. Matė G.L. M. po sausio 20 d. sumuÅ¡tÄ , o Å¡i sakėsi, kad jÄ sumušė vyrai iÅ¡ 100-ojo kambario. Kad jÄ muÅ¡tų jos dukra, nukentėjusioji jai nesiskundė, o J. P. jai sakė, kad su mama susipykdavo tik žodžiu. Å ios liudytojos parodymus apie galimai prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ naudotÄ smurtÄ teismo salėje buvęs liudytojas A. U., gyvenantis 100-jame kambaryje, kategoriÅ¡kai paneigė. Atsakydamas į teismo klausimÄ jis parodė, kad tikrai turi sÅ«nų, tačiau nei jis, nei jo sÅ«nus smurto prieÅ¡ G.L.

M. niekada nenaudojo. Akivaizdu, kad liudytoja S. B. nori palengvinti nuteistosios teisinę padėtį, o tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad bÅ«tent Å¡i liudytoja paprašė teisme liudyti kitÄ bendrabučio gyventojÄ L. P. ir netgi jai nurodė, kÄ Å¡i turėtų sakyti. Gynėjos praÅ¡ymu teisme apklausta liudytoja L. P. parodė, kad už piniginį atlygį gyventojų praÅ¡ymu kasdien, iÅ¡skyrus Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį, ji valo bendrabučio 4 ir 5 aukÅ¡tus. 2010 m. sausio 23 d., apie 20 val., valydama bendrabutį ji matė G.L.

M. iÅ¡einančiÄ iÅ¡ 100-ojo buto, jos veidas buvo „fanaruotas“. Išėjusi ji nulipo laiptais ir išėjo į gatvę, tai liudytoja matė, nes neÅ¡dama Å¡iukÅ¡les ėjo nukentėjusiajai iÅ¡ paskos. Atsakydama į prokuroro klausimus liudytoja taip pat parodė, kad jau sumuÅ¡tÄ G.L. M. matė ir įeinančiÄ Ä¯ butÄ Nr. 100. Taip pat ji parodė, kad į teismÄ eiti paliudyti jos prašė to paties bendrabučio penkto aukÅ¡to gyventoja S. B., kuri sakė ir kÄ reikia teisme pasakoti, tačiau dabar teismui ji sako ne tai, kÄ jai nurodė kaimynė, o tai, kÄ pati matė.

Tačiau Å¡ios liudytojos parodymai apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku ji matė sumuÅ¡tÄ nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡einančiÄ iÅ¡ buto Nr. 100, kelia abejonių dėl keleto priežasčių. Visų pirma, L. P. parodė, kad nukentėjusiÄ jÄ matė valydama bendrabutį, taip pat ji parodė, kad bendrabutį ji valo kasdien, iÅ¡skyrus Å¡eÅ¡tadienius ir sekmadienius. 2010 m. sausio 23 d. kaip tik ir buvo Å¡eÅ¡tadienis, todėl kyla abejonių, ar tikrai tÄ dienÄ , t. y. sausio 23 d., liudytoja valė bendrabutį ir matė G.L.

M., einančiÄ iÅ¡ A. U. buto. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudyti teisme jÄ pakvietė kita Å¡ioje byloje apklausta liudytoja, kuri davė nuteistajai palankius parodymus. VisiÅ¡kai galimas atvejis, kad Å¡i liudytoja kada nors galėjo matyti G.L. M. sumuÅ¡tÄ ir netgi užeinančiÄ ar iÅ¡einančiÄ iÅ¡ 100-ojo buto, tačiau tai galėjo bÅ«ti ne kaltinime nurodytu laiku, o kaimynės paraginta ji teisme liudijo nuteistosios naudai.IÅ¡dėstyti ir aptarti nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai paneigia galimybę, kad nukentėjusioji G.L.

M. galėjo bÅ«ti sumuÅ¡ta ir sužalota kitoje, ne kaltinime nurodytoje vietoje ir kitų asmenų, o teismo iÅ¡vadas, kad tai padarė nuteistoji J. P., iÅ¡ dalies patvirtina ir jos pačios parodymai. Nuteistoji J. P. teisme kalta neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. sausio 23 d. savo motinos nemušė. Jos motina dažnai iÅ¡gėrinėjo ir vaikščiojo sužalota, tÄ dienÄ ji irgi buvo sumuÅ¡ta, bet kas jÄ sumušė, ji nežino. Ji spėliojo, kad motinÄ galėjo sumuÅ¡ti kas nors kitame bendrabutyje, kur motina lankydavosi, gal pas kaimynÄ iÅ¡ penkto aukÅ¡to.

Tačiau taip pat nuteistoji parodė, jog motina tÄ dien jai nesiskundė, kad jÄ kas nors bÅ«tų sumušęs. Ji namo grįžo girta ir atsigulė ant čiužinio Å¡alia lovos, matė motinÄ griuvinėjant, tačiau parodė, kad atsitrenkdama susižaloti negalėjo, nes čiužinys yra minkÅ¡tas. Taip pat ji pripažino, kad anksčiau yra sudavusi savo motinai už tai, kad Å¡i buvo per daug apsileidusi, pripažino, kad ir ji pati iki Å¡io įvykio kelias dienas girtavo, tačiau tÄ dienÄ motinos nemušė.

Dabar neprisimena, kad E. J. bÅ«tų sakiusi, jog mušė savo mamÄ . Ji savo kaltę pripažįsta tik tiek, kad su motina netinkamai elgėsi, bet kaltinime nurodytu laiku smurto prieÅ¡ jÄ nenaudojo. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu apie įvykio aplinkybes nuteistoji buvo parodžiusi kitaip. Teisme buvo perskaityti nuteistosios J. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., 76-77, 78-81 b. l.). 2010 m. sausio 29 d. apklausta įtariamÄ ja nuteistoji buvo parodžiusi, kad kalta prisipažįsta iÅ¡ dalies, nes savo motinÄ tik stumdė rankomis, gerokai jÄ papurtė suėmusi už pečių, tačiau kojomis nespardė.

Tai ji darė 2010 m. sausio 23 d. savo kambaryje. Ar tuo metu kambaryje buvo E. J., ji neprisimena. Ä® galvos sritį motinai ji nesudavė, tik po to, kai jÄ papurtė, sudavė jai kumščiais į pečių sritį, nuo smÅ«gių motina buvo nugriuvusi ant grindų. Taip pat motinai ji sudavė kokius tris smÅ«gius kumščiais į rankas. Daugiau jokio smurto prieÅ¡ motinÄ ji nenaudojo. Gal kada ir yra sudavusi motinai į veido sritį, bet dabar tiksliai to negali pasakyti, neprisimena. Jos draugas E. J. prieÅ¡ motinÄ nebuvo pakėlęs rankos ir jos nemušė.

Perskaičius Å¡iuos nuteistosios parodymus, J. P. parodė, kad tikrai ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog smurtavo prieÅ¡Â motinÄ , nes jai nebuvo kaip kitaip sakyti, pareigÅ«nai sakė, kad bus geriau, jei ji prisipažins. Kodėl ji tuomet tyrėjams papasakojo apie smurtÄ prieÅ¡ motinÄ , nuteistoji teisme negalėjo paaiÅ¡kinti. Nuteistosios aiÅ¡kinimas, kad ikiteisminio tyrimo metu ji davė save apkaltinančius parodymus įkalbėta pareigÅ«nų, yra neįtikinantis ir vertinamas kaip siekimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Apklausos metu J.

P. parodymus davė dalyvaujant gynėjai, pasirašė apklausos protokolÄ ir ji pati, ir jos gynėja, o po protokolu savo ranka parašė ne tik, kad protokolÄ perskaitė ir jis suraÅ¡ytas teisingai, bet ir įrašė patikslinimÄ , kad jos motina iÅ¡gėrus visada yra labai agresyvi, o apie tai ji yra pasakojusi savo draugui. Todėl teismas visiÅ¡kai pagrįstai atmetė nuteistosios teisme duotus parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku ji savo motinos nemušė, o įvertinęs jos pirminius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie atitiko kitais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad savo motinÄ sumušė ir sunkiai jÄ sužalojo tik pati J.

P.. Tai, kad G.L. M. buvo sumuÅ¡ta bÅ«tent 2010 m. sausio 23 d. vakare, o tuomet jos patirti kÅ«no sužalojimai į galvos sritį tapo nukentėjusiosios mirties priežastimi, patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vada (1 t. 25-31 b. l.). Joje nurodyta, kad G.L. M. mirties priežastis yra trauminės kilmės kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairiojo smegenų pusrutulio, sukėlęs smegenų suspaudimÄ , pabrinkimÄ ir strigimÄ . G. L. M. kÅ«ne nustatyti tokie sužalojimai: mirties priežastimi tapusi trauminės kilmės kraujo iÅ¡laja po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairiojo smegenų pusrutulio, poodinės kraujosruvos kairėje pažandės srityje, kairiame žande prieÅ¡ais ausies kramslį, kairės smilkininės srities priekinėje dalyje, kairio smilkinio ir pakauÅ¡io sričių riboje, kairiojo žasto virÅ¡utinio trečdalio virÅ¡utiniame pavirÅ¡iuje, kairės Å¡launies iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus viduriniame trečdalyje, kairės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje ties II ir IV pirÅ¡tais, deÅ¡inės Å¡launies iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje virÅ¡utiniame ir viduriniame trečdaliuose, abiejų kojų kelių srityse bei blauzdų priekiniuose pavirÅ¡iuose.

Visi Å¡ie sužalojimai susidarė nuo trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais 3 - 4 paros iki mirties keturių ar daugiau į kairiÄ jÄ veido ir galvos pusę bei dvylikos ar daugiau į kitas iÅ¡vardintas kÅ«no sritis. Trauminė kraujo iÅ¡laja po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusi smegenų spaudimÄ , pabrinkimÄ ir strigimÄ , atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, o mirtinÄ trauminę kraujo iÅ¡lajÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo sÄ lygoti bet kuris iÅ¡ iÅ¡vardintų mažiausiai keturių trauminių galvos kontaktų arba jų poveikių visuma.

Visi kiti iÅ¡oriniai sužalojimai, vertinant atskirai, atitiktų nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Mirties priežastimi tapusi kraujo iÅ¡laja po kietuoju smegenų dangalu sÄ monės sutrikimÄ sukėlė ne iÅ¡ karto po jį sukėlusio trauminio kontakto, bet praėjus keliolikai minučių ar net keliolikai valandų po jo. O per tÄ laikÄ bÅ«dama sÄ moninga nukentėjusioji galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus. Nuo trauminio galvos kontakto, sukėlusio kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu, iki patekimo į stacionarÄ galėjo bÅ«ti praėję iki keliolikos valandų.

Specialisto išvadoje taip pat yra nurodyta apie sužalojimus, patirtus galimai ginantis ar priešinantis. Tokie sužalojimai yra poodinės kraujosruvos nukentėjusiosios kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ties II ir IV pirštais, kurios, galėjo susidaryti nukentėjusiajai priešinantis ar ginantis nuo suduodamų smūgių. Nurodytoje teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuoti ir seni, daugiau nei šešių parų senumo (iki mirties) G.L. M. kūne nustatyti sužalojimai: poodinės ir minkštųjų audinių kraujosruvos abiejų akių vokuose, viršutinės lūpos dešiniajame gale, dešinėje pažandėje, smakro dešinėje pusėje, viršugalvio srityje, kairiajame petyje ir dešinėje šlaunyje įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Sužalojimai veido srityje padaryti paveikiant riboto paviršiaus daiktais ir yra labiau būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui gali būti padaryti spiriant, smūgiuojant kumščiu ar kitu panašių savybių daiktu. Tačiau mirties priežastimi tapusios kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu susidarymui įtakos neturėjo. Įvertinus tyrimui papildomai pateiktų medicininių dokumentų duomenis, šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2010 m. sausio 19 d.Šios specialisto išvados dėl sužalojimų padarymo laiko atitinka liudytojos A.

M. parodymus apie J. P. bute jos girdėtÄ triukÅ¡mÄ , bildesį, nuteistosios riksmÄ ir nukentėjusiosios praÅ¡ymÄ nemuÅ¡ti. Nustatyti seni kÅ«no sužalojimai patvirtina liudytojų parodymus apie jų ir anksčiau G.L. M. veide matytas sumuÅ¡imo žymes, o taip pat ir pačios nuteistosios parodymus, kad anksčiau ji gal ir yra sudavusi savo motinai į galvÄ , tačiau nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių apie pačios nuteistosios smurto panaudojimÄ prieÅ¡ savo motinÄ 2010 m. sausio 23 d. Apeliantės argumentus apie tai, kad jos motina, kuri paskutiniu metu girtavo, iÅ¡eidavo iÅ¡ namų ir grįždavo sumuÅ¡ta, todėl ir šį kartÄ mirtinus sužalojimus jai galėjo padaryti kas nors kitas kitoje vietoje, paneigia ir kita specialisto iÅ¡vada (2 t., 98 b.l.), kurioje nurodyta, kad J.

P. konstatuoti odos nubrozdinimai deÅ¡iniame rieÅ¡e, kairiame dilbyje, juosmenyje padaryti kietu bukabriauniu daiktu, galimai pirÅ¡tų nagais 4 trauminių poveikių pasekoje ir jie galėjo gautis tiriamosios nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2010 m. sausio 23 d. ApžiÅ«ros metu J. P. nurodė, kad jÄ sužalojo G.L. M. konflikto su ja metu. Vertinat abi Å¡ias specialisto iÅ¡vadas galima daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinime nurodytu laiku tarp nuteistosios ir jos motinos tikrai buvo kilęs konfliktas, kurio metu nuteistoji sumušė savo motinÄ , o Å¡i besigindama taip pat nežymiai sužalojo ir J.

P.. Kad nukentėjusioji mirtį sukėlusius galvos sužalojimus patyrė ne griÅ«dama ir atsitrenkdama, patvirtina byloje esantis teismo medicinos specialisto paaiÅ¡kinimas (1 t., 32 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ekspertas J. Vėlavičius paaiÅ¡kino, kad mirties priežastimi tapusi kraujo iÅ¡laja po kietuoju galvos smegenų dangalu pagal savo atsiradimo laikÄ sutampa su keturiais atskirais iÅ¡oriniais ir pavirÅ¡iniais vidiniais veido ir galvos kairėje pusėje, o bÅ«tent kairėje pažandėje ties žandikaulio kampu, kairės smilkininės dalies priekinėje dalyje, kairiojo žando užpakalinėje dalyje prieÅ¡ais ausies kauÅ¡elio centrinę dalį ir pakauÅ¡io srities ir kairės smilkininės srities riboje, padaryti kietu buku daiktu, kurio identifikacinės savybės neužsifiksavę.

Kontaktiniai plotai maži ir riboti, tačiau yra iÅ¡sidėstę ties nežymiai iÅ¡sikiÅ¡usiomis skeleto dalimis, todėl kategoriÅ¡kai pasakyti apie smÅ«ginę jų kilmę smÅ«giuojant riboto pavirÅ¡iaus daiktu negalima. Ä®vertinant sužalojimų nebuvimÄ ausies (kairės) kauÅ¡elyje, neįmanoma visų Å¡ių sužalojimų paaiÅ¡kinti vienu griuvimu kontaktuojant su plokščiu pavirÅ¡iumi, todėl labiau tikėtini paÅ¡aliniai jėgos poveikiai. Tam neprieÅ¡tarautų tikėtini gynybiniai sužalojimai G.

L. M. kairės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje.Kadangi byloje nustatyta, jog nurodytu laiku G.L. M. sužaloti niekas kitas, iÅ¡skyrus nuteistÄ jÄ , negalėjo, todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiÄ jÄ sumušė ir mirtinÄ galvos traumÄ padarė bÅ«tent J. P., o remiantis specialisto iÅ¡vadomis, daroma iÅ¡vada, kad tarp nuteistosios veiksmų – smÅ«gių į galvÄ sudavimo ir nukentėjusiosios mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Jau iÅ¡dėstytų ir aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad G.L.

M. nužudė bÅ«tent nuteistoji J. P. ir šį nusikaltimÄ ji padarė nuosprendžio nustatomojoje dalyje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis. IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad J. P. kaltės formÄ ir rūšį teismas nustatė teisingai. Byloje nėra duomenų, kad J. P. norėjo nužudyti savo motinÄ ir siekė bÅ«tent tokių padarinių, tačiau suduodama savo motinai keliolika smÅ«gių rankomis, taip pat ir ne mažiau kaip 4 smÅ«gius į gyvybei svarbų organÄ - galvÄ nuteistoji suprato, kad tokia savo veika kėsinasi į savo motinos gyvybę ir numatė, kad gali atimti jai gyvybę.

Nors ji ir nenorėjo atimti savo motinai gyvybės, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. Todėl teismo iÅ¡vada, kad J. P. G.L. M. nužudė veikdama netiesiogine tyčia, yra pagrįsta. Kadangi nuteistoji J. P. nužudė savo motinÄ , jos nusikalstamÄ veikÄ teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad grįsdamas nuosprendį spėjimais ir prielaidomis teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas, tačiau ir Å¡ie nuteistosios argumentai yra nepagrįsti.

Å ioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad teismas savo iÅ¡vadas nuosprendyje pagrindė tik teisėtais bÅ«dais gautais duomenimis, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, o įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėjo nuteistoji, nelaikoma BPK pažeidimu. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka kolegija jokių kitų esminių BPK pažeidimų taip pat nenustatė.IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmę teismas vadovavosi BK 41 str. nustatyta bausmės paskirtimi ir BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tuo tarpu jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamÄ veikÄ ji padarė bÅ«dama apsvaigus nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kad J. P. kaltinime nurodytÄ dienÄ ir dar kelias dienas iki to girtavo, teisme patvirtino pati nuteistoji, o taip pat ir liudytojas E. J.. Nors nuteistoji teisme ir parodė, kad nusikaltimo įvykio dienÄ ji gėrė tik alų ir stipriai apsvaigusi nesijautė, tačiau pats nusikaltimo pobÅ«dis, kad smurtÄ nuteistoji panaudojo prieÅ¡ savo motinÄ , rodo, kad nuteistosios apsvaigimas nuo alkoholio neabejotinai turėjo įtakos jos pykčio proveržiui, o taip pat ir nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos stadijÄ , jos motyvus bei į kaltininko asmenybę. J. P. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ , o gyvybės atėmimas nukentėjusiajai sukėlė neatstatomus padarinius ir padarė ypatingÄ Å¾alÄ nužudytosios motinai ir visuomenei. J. P. savo motinÄ nužudė faktiÅ¡kai be jokios priežasties, tiesiog iÅ¡ pykčio.

Teisme ji pati pripažino, kad su motina konfliktai bÅ«davo dėl to, kad motina yra apsileidusi ir daro jai gėdÄ prieÅ¡ kaimynus. Buvo įvertinta ir nuteistosios asmenybė. J. P. yra teista, teistumas neiÅ¡nykęs. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu už melagingų parodymų davimÄ jai buvo paskirta 4 MGL dydžio (520 Lt) bauda, kurios ji iki Å¡iol nesumokėjusi. Kaimynai ir nuteistosios senelė nukentėjusioji R. P. J. P. charakterizuoja neigiamai. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu J.

P. įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, sÄ raÅ¡Ä ir Å¡eimai skirta socialinė priežiÅ«ra, kuri vėliau buvo nutraukta, o nuteistosios dukrai paskirta laikinoji globa. BK 129 str. 2 d. 3 p. sankcija numato laisvės atėmimÄ nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Teismas nuteistajai paskyrė mažesnę už sankcijos vidurkį 12 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nuteistoji J. P. Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neatlikus Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės - 4 MGL dydžio (520 Lt) baudos (nuteistoji teisme patvirtino, kad jai paskirtos baudos ji nesumokėjo), teismas pagrįstai Å¡ias bausmes subendrino visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę paskyrė laisvės atėmimÄ 12 metų ir 4 MGL dydžio (520 Lt) baudÄ .

Ä®vertinus tai, kad nenustatyta jokių J. P. atsakomybę lengvinančių, nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o taip pat kitas jau aptartas bausmės skyrimui reikÅ¡mės turinčias aplinkybes, nuteistajai pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. paskirta bausmė, o taip pat ir galutinė subendrinta negali bÅ«ti laikomos aiÅ¡kiai per griežtomis ir jas Å¡velninti nėra pagrindo.Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a : Nuteistosios J. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                 Linas Å iukÅ¡ta Teisėjai                                                                              Viktoras Kažys                                                                               Elena Vainienė