d4cc34f8-0c10-4c11-a4de-ece701979d16 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas V. Kursevičius                                                     Civilinė byla Nr. 2A-447-210/2013Teisėja E. Kavaliauskienė                                   Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02182-2012-0                                                   Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 44.8; 121.21. (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 28 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus,            teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo AB Å iaulių bankas apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

F. U. ieÅ¡kinį atsakovui AB Å iaulių bankui, tretiesiems asmenims H. G., R. B., A. N. dėl žalos atlyginimo, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, ir           n u s t a t ė:                                                                    I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. F. U. ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti 67786,92 Lt žalos atlyginimo, 6168,61 Lt palÅ«kanų, skaičiuojant nuo 2010-12-30 iki 2012-04-05, 6 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas ir Tadžikijos Respublikos pilietis A.

F. U. sudarė banko sÄ skaitos sutartį ir ieÅ¡kovui buvo atidaryta banko sÄ skaita. 2010-12-30 atsakovas trečiajam asmeniui H. G. pateikus banko darbuotojui suklastotÄ Ä¯galiojimÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos neteisėtai iÅ¡mokėjo pinigus - 25800 USD sumÄ . IeÅ¡kovas asmens, kuris pateikė jo vardu iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , nepažįsta, jokių ryÅ¡ių su juo neturi, įgaliojimo veikti savo vardu nedavė. Notarė yra informavusi, jog įgaliojimas notariÅ¡kai patvirtintas nebuvo. IeÅ¡kovas dėl tokių banko veiksmų patyrė 67786,92 Lt žalÄ , kadangi atsakovas neįvykdė tiek teisės aktais, tiek banko sÄ skaitos sutartimi prisiimtos prievolės užtikrinti lėšų, įplaukiančių į kliento sÄ skaitas, saugumÄ .

IeÅ¡kinį grindė atsakovo klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrųjų taisyklių, galiojančių nuo 2010-03-15 2.8. punktu, numatančiu banko pareigÄ apsaugant kliento interesus veikti budriai bei atidžiai ir kontroliuoti pateikiamus duomenis, ypač kai bankines operacijas kliento vardu atlieka atstovai, taip pat grindė taisyklių 3.6 punktu, numatančiu, kad bankas turi teisę kreiptis į kitus asmenis, taip pat ir į valstybės institucijas, su praÅ¡ymu pateikti jų turimÄ informacijÄ apie bankui pateiktų dokumentų bei jų turinio tikrumÄ .

Å iais punktais atsakovas nepasinaudojo, nesikreipė pas notarÄ su paklausimu dėl įgaliojimo tikrumo. Taip pat banko darbuotojai privalėjo vizualiai palyginti ieÅ¡kovo paraÅ¡Ä Ä¯galiojime su paraÅ¡u paties banko turimuose dokumentuose (banko sÄ skaitos sutartyje, praÅ¡yme daryti banko sÄ skaitÄ ir kt.). Å io palyginimo metu, ieÅ¡kovo teigimu, bÅ«tų buvę galima pastebėti, kad paraÅ¡as bankinei operacijai vykdyti pateiktame įgaliojime nuo tikrojo A. F. U. paraÅ¡o skiriasi. Taip pat banko darbuotojai privalėjo atkreipti dėmesį ir tai, kad ieÅ¡kovas nesinaudojo teise dėl piniginių lėšų valdymo ir disponavimo jomis per trečiuosius asmenis, į tai, kad klientas nėra Lietuvos Respublikos gyventojas, Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, Å¡alyje lankosi retai, tai, kad įgaliojime yra klaidų (klaidingai nurodytas ieÅ¡kovo adresas, lytis).

Nurodyta, kad Å¡iuo įgaliojimu yra pavedama iÅ¡imti pinigų sumas, atlikti visus veiksmus. Jeigu banko atsakingi darbuotojai prieÅ¡ atlikdami bankinę operacijÄ bÅ«tų ėmęsi nurodytų veiksmų, bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti ir žalos dėl neteisėto piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo atsiradimo. IeÅ¡kovas yra verslininkas ir vykdo individualiÄ veiklÄ , tai grindė Tadžikistano Respublikos Vyriausybės Mokesčių komiteto liudijimu, todėl prašė priteisti 6168,61 Lt, skaičiuojant nuo 2010-12-30, kai pinigai neteisėtai buvo iÅ¡mokėti trečiajam asmeniui iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos. IeÅ¡kovas nurodo, jog atsakovo kaltė pasireiÅ¡kia neatsargumu, nes banko darbuotojai pasielgė neapdairiai ir iÅ¡mokėjo pinigus trečiajam asmeniui.

IeÅ¡kovo manymu, atsakovas savo veiksmais nebuvo pakankamai apdairus, akivaizdi yra banko kaltė, todėl turi atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo aplaidumo ir nepateisinamo neatsargumo. Atsakovas AB Å iaulių bankas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2010-12-30 į banko Marijampolės klientų aptarnavimo skyrių kreipėsi H. G., kuriam pagal notariÅ¡kai patvirtintÄ ir jokių įtarimų dėl jo tikrumo nekeliantį įgaliojimÄ , buvo iÅ¡mokėta 25800 USD suma, buvusi ieÅ¡kovo sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB Å iaulių banke.

IeÅ¡kovas į bankÄ kreipėsi po pusmečio, t. y. 2011-05-24, žinodamas, kad piniginės lėšos iÅ¡ jo sÄ skaitos yra iÅ¡mokėtos, teigdamas, kad nurodyta suma buvo iÅ¡mokėta neteisėtai, nes jis nėra iÅ¡davęs įgaliojimo. Atsakovas nurodė, kad tÄ pačiÄ dienÄ buvo pradėtas ir iki Å¡iol yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, nes nėra visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, o pagal CK 6.253 str. 5 p. civilinė atsakomybė neturėtų bÅ«ti taikoma, kadangi pats ieÅ¡kovas galimai yra prisidėjęs prie žalos atsiradimo.

Atsakovas tai grindė tuo, kad ieÅ¡kovas 2011-05-24 atvyko į bankÄ jau žinodamas, kad piniginės lėšos iÅ¡ jo sÄ skaitos yra iÅ¡mokėtos, ir teigdamas, kad nurodyta suma buvo iÅ¡mokėta neteisėtai, nes jis nėra iÅ¡davęs įgaliojimo, pats minėjo ir trečiÄ jį asmenį, kuris yra susijęs su piniginių lėšų iÅ¡mokėjimu pagal įgaliojimÄ . Tai sukėlė atsakovui abejonių, nes ieÅ¡kovas nesinaudojo elektroninės bankininkystės paslauga, prieÅ¡ tai banke jam nebuvo teikta informacija apie sÄ skaitos likučius bei informacija apie tai, kad piniginės lėšos iÅ¡ sÄ skaitos yra iÅ¡mokėtos.

Atsakovo teigimu, akivaizdu, kad ieÅ¡kovas žinojo egzistuojant įgaliojimui, jis tinkamai neįvykdė savo pareigos apie tai informuoti bankÄ ir pats yra kaltas dėl galimai atsiradusios žalos. Nurodo, jog banko darbuotoja atidžiai apžiÅ«rėjo ir įvertino įgaliojimÄ , jai nekilo nei menkiausių abejonių dėl įgaliojimo, jo tikrumo, jokių abejonių nekėlė ir asmuo, veikiantis įgaliojimo pagrindu, nes 2010-11-16 iÅ¡duotame ir vienerius metus nuo jo iÅ¡davimo galiojančiame įgaliojime nurodyti įgaliojimÄ patvirtinusios Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarės D.

V. duomenys, jos paraÅ¡as, antspaudas bei notarinio registro numeris, be to, įgaliotinis H. G. turėjo iki 2011-04-04 galiojantį laikinÄ leidimÄ gyventi Lietuvoje, įgaliojime buvo nurodyti teisingi ieÅ¡kovo ir įgaliotinio duomenys: ieÅ¡kovo vardas, pavardė, gimimo data, paso duomenys, sÄ skaitos numeris, įgaliojime nurodyta, kad Å¡iuo įgaliojimu H. G. įgaliojamas valdyti, tvarkyti ir pilnai disponuoti piniginėmis lėšomis sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Abu asmenys - tadžikų tautybės, kurie įprastai nuolat nereziduoja Lietuvoje, todėl tokiose situacijose dažnai naudojamasi Lietuvoje likusių įgaliotų asmenų paslaugomis, be to, ne pirmÄ kartÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos buvo daromas tokio dydžio piniginių lėšų.

Banko darbuotoja ėmėsi visų saugumo priemonių. Atsakovas nesutiko ir su ieÅ¡kovo reikalavimu priteisti iÅ¡ atsakovo Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas. Nurodė, kad bankas yra sudaręs sutartį su ieÅ¡kovu, kaip su fiziniu asmeniu, o ne su verslininku, todėl teisės norma, numatanti pareigÄ mokėti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas, neturėtų bÅ«ti taikoma. Banko sÄ skaitos sutarties sudarymo metu bankui net nebuvo žinoma aplinkybė apie ieÅ¡kovo vykdomÄ individualiÄ veiklÄ , kuriÄ jis vykdo tik nuo 2010-03-06, o sÄ skaita atidaryta daug anksčiau.

Nurodo, jog atsakovui nėra žinoma ar šiai dienai nuostoliai ieškovui nėra atlyginti, kokie yra ieškovo ir H. G. tarpusavio santykiai, ar apskritai H. G. veiksmuose buvo nusikalstamos veikos sudėtis. 2010-11-16 įgaliojimas, patvirtintas notarės D. V., not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas ieškovo, yra galiojantis, nėra nuginčytas, atsakovo žiniomis nėra atlikta ekspertizė siekiant nustatyti, ar įgaliojime pasirašęs asmuo yra ieškovas, ar įgaliojimas patvirtintas originaliu notarės antspaudu, ikiteisminiame tyrime nėra priimtas procesinis sprendimas dėl įgaliojimo tikrumo ar suklastojimo, todėl negalima remtis vien notarės raštu, teigiančiu, kad ji nėra patvirtinusi minėto įgaliojimo.

Trečiasis asmuo A. N. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad trečiasis asmuo G. H. prie kasos priėjo jau turėdamas kasos iÅ¡laidų orderį, ji savo pareigas atliko tinkamai, sutikrino duomenis, kurie atitiko, jokių įtarimų dėl įgaliotinio elgesio ar jo pateiktų dokumentų nekilo.Trečiasis asmuo R. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad patikrino įgaliojimÄ , kuriame buvo visi reikalaujami rekvizitai, iÅ¡rašė kasos iÅ¡laidų orderį, o pinigines lėšas iÅ¡mokėjo kita banko darbuotoja.

Gramatinių klaidų nesureikÅ¡mino, ieÅ¡kovo vardas taip pat nekliuvo, nes tokiu vardu buvo atidaryta sÄ skaita banke 2006 m., taip pat buvo suraÅ¡yta ir įgaliojime. Ä®galiotinis pateikė visus reikalingus dokumentus, ji neprivalėjo susisiekti nei su notare, nei su ieÅ¡kovu, nes joks teisės aktas to privalomai nenumato. Pats ieÅ¡kovas kreipėsi į bankÄ jau žinodamas, kad sÄ skaitoje nėra pinigų.                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2013 m. vasario 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ atsakovo AB Å iaulių banko ieÅ¡kovui A.

F. U. 67786,92 Lt žalos atlyginimo, 4225,07 Lt palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo 2010-12-30 iki 2012-04-05, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 67786,92 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2012-05-02, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 7073,60 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kinį likusioje dalyje teismas atmetė. Be to, priteisė iÅ¡ atsakovo AB Å iaulių banko valstybei 46,95 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad 2010-12-30 į AB Å iaulių banko Marijampolės klientų aptarnavimo skyrių kreipėsi trečiasis asmuo H.

G., kuris pateikė banko darbuotojai įgaliojimÄ , dėl kurio tikrumo ji nesuabejojo ir buvo iÅ¡mokėta 25800 USD suma, buvusi ieÅ¡kovo F. A. sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB Å iaulių banke. Pažymėjo, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo. Teismo vertinimu, byloje esantis įgaliojimas formaliai atitiko įstatymo reikalavimus: nurodyta data, galiojimo terminas, Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarės D. V. duomenys, jos paraÅ¡as, antspaudas bei notarinio registro numeris, įgaliojimo apimtis - valdyti, tvarkyti ir pilnai disponuoti piniginėmis lėšomis sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), antspaudas.

Vis dėl to, byloje pateiktas notarės D. V. raÅ¡tas, kuriame ji informuoja, kad 2010-11-16 įgaliojimas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas nebuvo, nes tuo registracijos numeriu (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas įgaliojimas J. S. ir tai atlikta kita data. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad notarė D. V. 2010-11-16 įgaliojimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), F. A. vardu nebuvo iÅ¡davusi, nes tuo numeriu yra registruotas kitas įgaliojimas, ir nusprendė, kad 2010-11-16 įgaliojimas yra niekinis (CK 1.78 str. 1 d., 1.80 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, kad AB Å iaulių banko klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrųjų taisyklių, galiojančių nuo 2010-03-15, 3.1 p. numatyta: jei bankui kyla pagrįstų abejonių dėl kliento pateiktų dokumentų tikrumo ar teisingumo, bankas turi nevykdyti kliento pateikiamų nurodymų ir/ar pareikalauti, kad bankas pateiktų papildomus dokumentus. Todėl teismas pripažino, jog visais atvejais bankas turi bÅ«ti įsitikinęs dėl dokumento tikrumo ar teisingumo. Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje situacija yra tokia, kad banko darbuotojos turėjo suabejoti pateikto įgaliojimo tikrumu dėl dviejų priežasčių: pirma ir esminė - įgaliojime ir banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e ieÅ¡kovo vardas skiriasi.

Pripažino, jog banko darbuotoja turėjo atkreipti dėmesį į Å¡iÄ svarbiÄ aplinkybę, nes buvo pateiktas, kaip teigė atsakovas, notarės patvirtintas įgaliojimas, o notarai įgaliojimus tvirtina pagal galiojančius asmens dokumentus. Teismas nustatė, kad pase ieÅ¡kovo vardas nurodytas ,,F.“, pasas iÅ¡duotas 2009 m., jau po sutarties su banku sudarymo. Vertime į lietuvių kalbÄ vardas nurodytas ,,F.“, įgaliojime - ,,F.“, banko sÄ skaitoje -,,F.“. Kasos iÅ¡laidų orderį iÅ¡rašė ,,F.“ vardu, nors jis skyrėsi nuo įgaliojime nurodyto.

Todėl, teismo vertinimu, buvo aiÅ¡kus ir matomas vardo neatitikimas įgaliojime bei banko sÄ skaitoje ir tai turėjo sukelti abejones dėl dokumento tikrumo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju neatitiko ieÅ¡kovo vardas, nors kiti duomenys ir sutapo, tačiau pažeidžiant Banko klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrųjų taisyklių 2.5 p. ir 2.7 p. nuostatas, bankas iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui ieÅ¡kovui priklausančiÄ pinigų sumÄ , tokius atsakovo veiksmus teismas vertino kaip atliktus neatidžiai ir nerÅ«pestingai, kas sudaro pagrindÄ spręsti dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Kita priežastis, kuri teismo nelaikytina esmine, bet Å¡iuo atveju galėjo sukelti abejones įgaliojimo tikrumu, tai įgaliojime padarytos gramatinės klaidos.

Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad banko darbuotojos neprivalo tikrinti dokumente esančių klaidų, tačiau su tuo, jog yra tiek padarytų gramatinių klaidų ir jos nesukėlė abejonių įgaliojimo tikrumu, teismas nesutiko ir vertino šį faktÄ kaip nepakankamai apdairų ir rÅ«pestingÄ . Teismas pripažino, kad atsakovas ne­Ä¯ro­dė, jog dėl pi­ni­gi­nių lė­Å¡Å³ pa­si­sa­vi­ni­mo kal­tas ar kuo nors prie Å¡ių veiks­mų yra pri­si­dė­jęs ieÅ¡­ko­vas, nes pats atsakovas elgėsi ne­rÅ«pestingai ir neatidžiai, iÅ¡mokėdamas pi­ni­gi­nes lė­Å¡as iÅ¡ ieÅ¡­ko­vo sÄ ­skai­tos trečiajam asmeniui ir ne­pa­kan­ka­mu atidu­mu pa­leng­vi­no pa­si­sa­vin­ti pi­ni­gi­nes lė­Å¡as.

Teismo vertinimu, atsakovo nurodyti atsikirtimai, kad H. G. bankui buvo žinomas, AB Å iaulių banko Kauno filiale turėjo banko sÄ skaitÄ , banko paslaugomis naudojosi ne pirmÄ kartÄ , dėl jo patikimumo taip pat nebuvo jokių abejonių, todėl atsakovui nekėlė abejonių, laikytini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes iÅ¡mokant pinigus pagal įgaliojimÄ , Å¡ie banko atsikirtimai nelemia, o lemia įgaliojimo tikrumas, teisingumas. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas yra atsakingas už atsiradusiÄ Å¾alÄ , ir iÅ¡ atsakovo priteisė 67786,92 Lt žalos atlyginimÄ .

Spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas, teismas pažymėjo, kad atsakovas neteisėtai iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui priklausančias lėšas, taikė CK 6.924 str. ir priteisė 5 proc. dydžio palÅ«kanas, nes nepateikti įrodymai, jog ieÅ¡kovas sutartį sudarė kaip verslininkas.                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas AB Å iaulių bankas praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Kad bankui pateiktas įgaliojimas formaliai atitiko teisės aktų reikalavimus, savo sprendime pripažino ir pirmosios instancijos teismas. NežiÅ«rint į tai, teismas, vadovaudamasis notarės D. V. raÅ¡tu, kuriame nurodyta, jog ji notariÅ¡kai tokio įgaliojimo netvirtino, taip pat vadovaudamasis notarės D. V. liudijimu teisme, pripažino nurodytÄ Ä¯galiojimÄ niekiniu. Pripažindamas 2010-11-16 įgaliojimÄ , registro Nr. 4462, niekiniu, pirmosios instancijos teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas ir tokiu bÅ«du pažeidė CPK 265 str., nes ieÅ¡kovas nebuvo suformulavęs reikalavimo šį įgaliojimÄ pripažinti niekiniu ar negaliojančiu.

Tokiu bÅ«du, atsakovui nebuvo suteikta galimybė atsiliepime į ieÅ¡kinį, kituose procesiniuose dokumentuose pareikÅ¡ti savo atsikirtimus ir motyvus dėl įgaliojimo pripažinimo niekiniu. Be to, atsakovo manymu, byloje nebuvo nustatytos visos svarbios ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos bylai aplinkybės bei neatlikti svarbÅ«s procesiniai veiksmai, kas įtakojo neteisėto ir neteisingo teismo sprendimo priėmimÄ . Teismas pripažino tiek ieÅ¡kovo F. A., tiek trečiojo asmens G. H. dalyvavimÄ byloje nebÅ«tinu, nors atsakovas to prašė ir pagrindė tokį savo praÅ¡ymÄ ; neiÅ¡reikalavo iÅ¡ G.

H. įgaliojimo originalo; nepaskyrė raÅ¡ysenos ekspertizės, siekiant nustatyti įgaliojime esančio F. A. paraÅ¡o tikrumÄ . Tokiu bÅ«du, atsakovo teigimu, buvo užkirstas kelias nustatyti, kokiomis aplinkybėms buvo sudarytas 2010-11-16 įgaliojimas, ar ant įgaliojimo pasirašė tikrai ne F. A., o nenustatytas asmuo.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad bankas, iÅ¡duodamas F. A. priklausančias lėšas trečiajam asmeniui buvo nepakankamai rÅ«pestingas, nesilaikė padidintų finansų institucijai taikomų atsargumo reikalavimų.

Atsakovo teigimu, tiek „F.“, tiek „F.“ tariasi vienodai – „F.“, akivaizdu, kad tai yra tas pats vardas. Å is nelietuviÅ¡kas vardas skirtinguose dokumentuose raÅ¡omas skirtingai dėl to, kad dokumentus suraÅ¡o, vertimus daro skirtingo mentaliteto ir iÅ¡silavinimo žmonės, skirtingai traktuojantys lietuvių kalbos raÅ¡ybos ir svetimvardžių raÅ¡ymo taisykles. Be to, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo pavardė pirmiausia iÅ¡ tadžikų kalbos verčiama į rusų kalbÄ , o iÅ¡ rusų kalbos - į lietuvių kalbÄ .

IeÅ¡kovas 2006-06-27 atsidarydamas sÄ skaitÄ , pateikė AB Å iaulių bankui pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jo vardas buvo paraÅ¡ytas kaip „F.“, todėl banko darbuotojai ir nepasirodė įtartina, kad ir įgaliojime nurodytas toks pat vardas. Akivaizdu, kad skirtinguose dokumentuose tas pats „F.“ ir „F.“ skirtingai raÅ¡omas dėl vertėjų klaidos. Atsakovo manymu, byloje esantys įrodymai, įskaitant byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä dėl lėšų iÅ¡davimo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad banko darbuotojos, iÅ¡davusios G.

H. pinigines lėšas, tinkamai vykdė savo pareigas, buvo pakankamai atsargios, atidžios ir rÅ«pestingos. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovo vidinė teisinė bazė (tvarkos, taisyklės, procedÅ«ros ir pan.), kurios pagrindu 2010 metais buvo tvarkomos banko sÄ skaitos, vyko lėšų įskaitymas į sÄ skaitas, lėšų išėmimas, buvo nepakankama ar neiÅ¡sami.

3. Atsakovo teigimu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nustatytos kitos itin svarbios aplinkybės – kokie santykiai siejo ir sieja Tadžikistano Respublikos piliečius G. H. ir F. A.; kaip F. A. asmens duomenys, banko sÄ skaitos numeris, lėšų dydis tapo prieinami G. H., kuris pateikęs bankui įgaliojimÄ , išėmė iÅ¡ F. A. banko sÄ skaitos 25800 USD. Taip pat nenustatyta, kokiu bÅ«du trečiasis asmuo G. H. sužinojo, kokiame banke, kokiame mieste F. A. turi lėšų sÄ skaitoje.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybė, kad tokius duomenis G. H. galėjo sužinoti iÅ¡ AB Å iaulių banko ar jo darbuotojų. Neatmestina galimybė, kad Å¡iuos duomenis tyčia ar per neatsargumÄ galėjo atskleisti pats sÄ skaitos savininkas F. A. ir tokiu bÅ«du prisidėti prie žalos atsiradimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo praÅ¡ymo ir nepripažino ieÅ¡kovo dalyvavimo byloje bÅ«tinu ir nusprendė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, atsakovo manymu, nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios galėtų turėti svarbiÄ Ä¯takÄ teisingo sprendimo priėmimui.

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.253 str. 4, 5 d. nuostatomis, kad asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės arba ta atsakomybė netaikoma jei yra trečiojo asmens veikla (asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių) arba nukentėjusio asmens veiksmai - (veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai).4. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad civilinė byla turėtų būti sustabdyta iki bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 182 str. ir 300 str. l d..

Tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad civilinė byla ir ikiteisminis tyrimas yra tarpusavyje nesusiję, ir vykstantis ikiteisminis tyrimas netrukdo civilinės bylos nagrinėjimui. Vis dėl to, atsakovo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu bÅ«tų buvę nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galimybės nustatyti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo metu, o bÅ«tent - įgaliojimo iÅ¡raÅ¡ymo aplinkybės, asmenys, pasirašę ant įgaliojimo, ieÅ¡kovo asmens duomenų ir duomenų apie sÄ skaitines lėšas atskleidimo aplinkybės ir kitos aplinkybės, galėjusios turėti svarbiÄ Ä¯takÄ sprendimo priėmimui Å¡ioje civilinėje byloje.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                    Apeliacinis skundas atmestinas.              Teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant arba vertinant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai kvalifikavo tarp bylos Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius.

             Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi konstatavus jų buvimÄ kyla atitinkamos pasekmės – priimtasis pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla turi bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme.             Dėl dispozityvunmo principo ir atsakovo kaltės.             Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, kuriuo ieÅ¡kovo reikalavimas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas ir tokiu bÅ«du pažeidė CPK 265 str., nes ieÅ¡kovas nebuvo suformulavęs reikalavimo šį įgaliojimÄ pripažinti niekiniu ar negaliojančiu, tačiau pirmosios instancijos teismas tokį sprendimÄ priėmė, tokiu bÅ«du nesuteikdamas atsakovui teikti savo argumentus dėl tokio reikalavimo.             CPK 265 str. 2 d. reikalauja, kad nagrinėjamoje byloje teismas priimtų sprendimÄ dėl visų bylos Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimų ir nustato bendrojo pobÅ«džio draudimÄ peržengti byloje reiÅ¡kiamų reikalavimų ribas.

Tai reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo dalykÄ nustato Å¡alys, bet ne teismas, kuris, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis, negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko, nei pagrindo, taip pat priteisti ieÅ¡kovui to, ko Å¡is ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu nepraÅ¡o. Toks draudimas peržengti pareikÅ¡tų reikalavimų ribas laikomas vienu iÅ¡ klasikinių dispozityvumo principo aspektų.              Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį, jame formulavo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo, kuri atsirado dėl atsakovo kaltės, t. y. nepakankamo apdairumo ir rÅ«pestingumo iÅ¡mokant ieÅ¡kovui priklausančius ir laikomus AB Å iaulių banke pinigus asmeniui, kuris pateikė bankui akivaizdžiai suklastotÄ Ä¯galiojimÄ .

IeÅ¡kovas, ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodydamas faktines aplinkybes ir ieÅ¡kinio dalykÄ , Å¡ias aplinkybes aiÅ¡kino ir teikė teismui, į jas atsakovas ir teiktame atsiliepime ir paaiÅ¡kinimuose teismo proceso metu davė paaiÅ¡kinimus ir teikė savo argumentus. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas ir nusprendė dėl to, ko ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu neprašė, t. y. pažeidė CPK 265 str. 2 d. suformuluotus reikalavimus.

Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo priimtu procesiniu sprendimu, kuriuo ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies tik priteisė ieÅ¡kovui žalÄ , palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip kaip savo ieÅ¡kinio rezoliucinę dalį formulavo ieÅ¡kovas, tačiau nesprendė dėl įgaliojimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, kaip apeliaciniame skunde teigia apeliantas. Todėl pagrindo konstatuoti CPK 265 str. 2 d. normos pažeidimÄ byloje nėra. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ir vertindamas atsakovo veiksmus, kuriuos pripažino kaltais civiline prasme, vertino atsakovo teises ir pareigas, kurias nustato ir civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys bankų veiklÄ .

Todėl pagrįstai nurodė, kokiais neteisėtais, neapdairiais, neatidžiais veiksmais atsakovas padarė žalÄ ieÅ¡kovui. Vertinant civilinės atsakomybės pagrindų atsakovui atsiradimÄ teisėjų kolegija primena, kad AB Å iaulių banko klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrųjų taisyklių, galiojančių nuo 2010-03-15, 3.1 p. yra numatyta: jei bankui kyla pagrįstų abejonių dėl kliento pateiktų dokumentų tikrumo ar teisingumo, bankas turi nevykdyti kliento pateikiamų nurodymų ir/ar pareikalauti, kad jis pateiktų papildomus dokumentus.

Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog visais atvejais bankas turi bÅ«ti įsitikinęs dėl dokumento tikrumo ar teisingumo. Analizuojamoji situacija tokiÄ iÅ¡vadÄ dar sustiprina, nes bankinę operacijÄ didelei pinigų sumai atlikinėjo ne tiesiogiai banko klientas, bet asmuo, veikiantis pagal įgaliojimÄ , kuris akivaizdu, buvo netikslus ir turėjo sukelti atidžiam asmeniui, turinčiam tokio pobÅ«džio patirtį pagrįstas abejones dėl jo (ne)tikrumo.

Pagal LR Bankų įstatymÄ bankas yra juridinis asmuo, kuris verčiasi indėlių ar kitų piniginių lėšų priėmimu iÅ¡ neprofesionalių rinkos dalyvių, jų skolinimu, saugojimu, operacijų sus atlikimu, todėl akivaizdu prisiima su tuo susijusiÄ rizikÄ bei atsakomybę. Bankui, kaip juridiniam asmeniui, užsiimančiam tokio pobÅ«džio veikla yra taikomi padidinti reikalavimai, siekiant apsaugoti kliento interesus. Todėl teisėjų kolegija Å¡ių argumentų pagrindu sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad banko darbuotojos, esant akivaizdiems dokumento netikslumams, turėjo suabejoti pateikto įgaliojimo tikrumu dėl nurodytų sprendimo motyvuojamojoje dalyje priežasčių.

             Dėl įrodymų pakankamumo ir vertinimo.              Apeliaciniame skunde be kita ko keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamo pagrindo spręsti, kad asmuo, atsiėmęs ieÅ¡kovo sÄ skaitoje AB Å iaulių bankas laikytus pinigus, pateikė banko darbuotojams tikrai suklastotÄ dokumentÄ â€“ įgaliojimÄ , ar tokiam sprendimui pakako įrodymų, ar teismas neprivalėjo Å¡ioje byloje paskirti ekspertizę arba sustabdyti bylos nagrinėjimÄ kol bus iÅ¡tirta baudžiamoji byla.

             Įrodymų vertinimas kiekvienoje konkrečioje byloje yra teismo prerogatyva. Viena esminių aplinkybių Å¡ioje byloje, ar teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus dėl atsakovo kaltės iÅ¡mokant trečiajam asmeniui ieÅ¡kovo sÄ skaitoje banke laikytus pinigus pateikus pastarajam suklastotÄ dokumentÄ . Ar teismo iÅ¡vados dėl netikro dokumento pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Bylos duomenys, kuriuos iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu iÅ¡samiai atskleidė pirmosios instancijos teismas, leidžia pagrįstai teigti, kad įgaliojimas, kurį trečiasis asmuo pateikė banko darbuotojui buvo suklastotas.

Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kurias pagrindžia byloje iÅ¡tirti įrodymai – Å¡tai liudytoja apklausta notarė ne tik paaiÅ¡kino aplinkybes dėl dokumento galimo suklastojimo, tačiau pateikė ir pakankamus įrodymus, kad Å¡is dokumentas, t. y. įgaliojimas, kurio pagrindu buvo iÅ¡mokėti trečiajam asmeniui pinigai notarės D. V. nebuvo nei suraÅ¡ytas, nei patvirtintas. Å iÄ aplinkybę pagrindžia ir kiti netiesioginiai įrodymai – tai reikalavimai, keliami įgaliojimams, jų turiniui, kurie pateikiami bankams, akivaizdžios klaidos ir vardo neatitikimai teiktame dokumente.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tokių įrodymų pakako priimant civilinėje byloje sprendimÄ , nes visuma teismo iÅ¡tirtų bylos duomenų leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad pinigai trečiajam asmeniui buvo iÅ¡mokėti nepagrįstai, pagal suklastotÄ dokumentÄ â€“ įgaliojimÄ . Pagrindo Å¡ioje byloje skirti teismo ekspertizę arba bylÄ sustabdyti, taip pat privalomai kviesti į bylos nagrinėjimÄ ieÅ¡kovÄ nebuvo, todėl Å¡ie apelianto skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir atmetami.

             Šioje byloje keliamas klausimas dėl bylos sustabdymo iki bus iÅ¡nagrinėta kita susijusi byla. Sprendžiant dėl pagrindo sustabdyti bylÄ kol bus iÅ¡nagrinėta kita byla teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CPK numato privalomÄ jį bylos sustabdymÄ (163 str.) ir teismo teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ (CPK 164 str.). Å ioje situacijoje galima svarstyti tik dėl CPK 164 str. taikymo, kai teismas pripažįsta, jog sustabdyti bylÄ yra bÅ«tina. Bylos sustabdymas kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti racionalus atitikti Å¡alių interesus, civilinio proceso tikslus, kad bylos nagrinėjimas nebÅ«tų be pagrindo vilkinamas.

Å ioje byloje akivaizdu atliekamas ikiteisminis tyrimas, tyrime baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 182 str. ir 300 str. l d., kurioje yra tiriamos įgaliojimo suraÅ¡ymo aplinkybės, asmenys, galimai pasirašę ant įgaliojimo, ieÅ¡kovo asmens duomenų ir duomenų apie sÄ skaitines lėšas atskleidimo aplinkybės ir kitos aplinkybės, kurios, atsakovo teigimu, gali turėti įtakos sprendimui nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija, vertindama Å¡iuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad civilinio proceso kodeksas leidžia teismui civiliniame procese savarankiÅ¡kai nustatyti visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, iÅ¡tirti įrodymus ir jų pagrindu padaryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas.

Ir tik nesant tokiai galimybei, teismas gali nuspręsti dėl bylos sustabdymo. Nagrinėjamoje byloje toks bylos sustabdymas nebuvo bÅ«tinas, nes teismas pagrįstai sprendė, kad civilinės bylos nagrinėjimui ir bylos įrodymų pakankamam iÅ¡tyrimui nebÅ«tina naudoti kitas – BPK numatytas priemones. Su tokia teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka, todėl pastarÄ jį apelianto skundo argumentÄ atmeta, kaip nepagrįstÄ .              Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

             Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                                                                                                                                                       Teisėjai                                                                                      Danutė Burbulienė                                                                                                                                  Birutė Simonaitienė Vytautas Kursevičius