A-143-2038-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-2038/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01893-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 26; 33.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui Z. A.,

atsakovo atstovei Laurai Daškevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. A. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Z. A. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 1–3), kurį patikslino (b. l. 23–25), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovas, Agentūra) 2011 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. BR6-(3.82)-5326 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“ ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 3R-206(AG-181/01-2011).

Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su skundžiamais sprendimais, nes Agentūra ir Komisija neįsigilino į visas aplinkybes, jas vertino netinkamai, dėl to priėmė neteisingus ir nepagrįstus sprendimus. Pažymėjo, kad jis visas sąlygas stengėsi vykdyti sąžiningai ir jas vykdė, tačiau dėl susiklosčiusios sunkios ekonominės situacijos ir susidėjusių objektyvių aplinkybių negalėjo priemonės įgyvendinti nustatytu laiku iki nustatyto termino. Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, buvo nustatytas minimalus pieno supirkimo įkainis – virš vieno lito (apie 1,12 Lt) už litrą.

Todėl teikdamas paraišką paramai gauti pagrįstai tikėjosi, kad tos nustatytos minimalios supirkimo kainos bus užtikrintos, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, šių minimalių pieno supirkimo kainų nebuvo laikytasi ir pienas buvo supirkinėjamas žymiai mažesnėmis kainomis. Todėl buvo pažeisti jo pagrįsti lūkesčiai, kurių jis pagrįstai tikėjosi teikdamas paraišką ir gaudamas paramą. Dėl pasaulinės krizės, kuri neišvengiamai palietė ir Lietuvą, sumažėjus perkamajai galiai, krito pieno, grūdinių kultūrų ir gyvulių supirkimo kainos.

Lietuvos Respublikoje nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji mokestiniai įstatymai, kurie ūkio subjektams užkrovė papildomą mokestinę naštą (buvo padidinti esami, iki tol galioję mokesčiai, bei nustatyti nauji mokesčiai). Dėl šių aplinkybių (sumažėjus gaunamoms pajamoms ir padidėjus mokestinei naštai) ūkis tapo nuostolingas ir buvo sudėtinga nebankrutuoti, t. y. buvo stengiamasi iš visų jėgų išsaugoti ūkį ir išsilaikyti. Faktas, kad tuo metu egzistavo tiek pasaulinė ekonominė krizė, tiek ir ekonominė krizė Lietuvoje, yra ne tik viešai pripažinta ir visiems žinoma aplinkybė, tačiau ši aplinkybė yra įtvirtinta ir teisės akte, o būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 25 d. nutarime Nr. 223 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 metų veiklos ataskaitos pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“.

Be to, esant ekonominei krizei, sumažėjus pajamoms ir padidėjus mokestinei naštai, bankai sugriežtino paskolų išdavimo sąlygas. Todėl jam gauti paskolą tapo neįmanoma. Taigi, negaudamas pajamų ir negalėdamas paimti paskolos, neturėjo jokios galimybės tinkamai prisidėti prie projekto įgyvendinimo, nors kiek galėjo, tiek stengėsi. Valstybė nesuteikė garantijų bankui dėl paskolos suteikimo jam, kaip ūkininkui, jeigu tokią garantiją valstybė būtų bankui suteikusi, tuomet bankui suteikus paskolą būtų buvusi galimybė gautomis lėšomis užbaigti projekto įgyvendinimą.

Tačiau valstybė nė kiek nepalengvino jo naštos ir neprisidėjo sunkmečiu, kad projektas, kurio įvykdymo reikalavo, būtų įgyvendintas. Pareiškėjas tvirtino, kad projektą sutrukdė įgyvendinti ir tai, jog 2010 m. dėl blogų meteorologinių sąlygų beveik visas žemės ūkio derlius (kviečiai, rapsai ir t. t.) žuvo, dėl to jis nebuvo pajėgus tuo metu išlaikyti ne tik tinkamo galvijų skaičiaus bei ne tik kad negavo pajamų už parduotą žemės ūkio produkciją, bet ir patyrė nuostolius. Atkreipė dėmesį, kad force majeure sąlygas patvirtino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Žuvus žemės ūkio produkcijai ir jam neįvykdžius pasirašytų sutarčių dėl žemės ūkio produkcijos pardavimo, supirkėjai kreipėsi į teismą, buvo areštuota ne tik turtas, bet ir sąskaitos banke. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartimi buvo taikytas areštas, dėl to negalėjo disponuoti ir banke turimomis lėšomis. Galutinis terminas įvykdyti programą buvo iki 2011 m. kovo 1 d. Esant areštui, joks bankas jam taip pat paskolos neteikė, nes turtas buvo areštuotas. Todėl tai taip pat sutrukdė iki 2011 m. kovo 1 d. visiškai įvykdyti programą.

Akcentavo, kad jis yra pastatęs gilaus kraiko tvartą, o tai atitinka mėšlidę ir srutų rezervuarą. Be to, papildomai, be esamo gilaus kraiko tvarto, statė dar vieną mėšlidę, todėl faktas, kad jis stato dar vieną papildomą mėšlidę, kuri nebuvo užbaigta iki 2011 m. kovo 1 d., negali būti laikomas pažeidimo faktu, nes jis neįsipareigojo turėti dviejų mėšlidžių. Kadangi viena yra pastatyta, o kita baigiama pastatyti, pareiškėjo nuomone, Agentūra nepagrįstai pritaikė jam 70 proc. sankciją. Nepastačius mėšlidės arba kai pastatytoje telpa mažiau nei 25 proc. reikalingo mėšlo ar srutų kiekio, parama mažinama 60 proc., o dar papildomai 10 proc. parama mažinama, jeigu organinėmis trąšomis (mėšlu, srutomis ir t. t.) tręšiama nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 1 d.

Pažymėjo, kad nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 1 d. organinėmis trąšomis (mėšlu, srutomis ir t. t.) nieko netręšė, ir toks faktas nebuvo nustatytas, todėl jam neaišku, kokiu pagrindu ir kokiais įrodymais remiantis jam parama sumažinta 10 proc. ir šiuo pagrindu. Kiek jo turimame tvarte telpa mėšlo ar srutų, niekas nenustatinėjo, o parama 60 proc. mažinama, jeigu pastatytame tvarte telpa mažiau nei 25 proc. reikalingo mėšlo ar srutų kiekio. Turimame tvarte visas reikalingas mėšlas ir srutos telpa. Todėl, pareiškėjo manymu, paminėtu pagrindu parama 60 proc. sumažinta nepagrįstai.

Be kita ko, nurodė ir tai, kad jam nepavyko išlaikyti reikiamo gyvulių kiekio, tačiau nėra jo kaltės. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 3D-496 patvirtintų Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Standartų laikymasis“ administravimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės) 31 punktu, jeigu patikros ar vertinimo, vykdomų po galutinės investicijų ataskaitos pateikimo, metu nustatoma, kad paramos gavėjas neįvykdė įsipareigojimo padidinti sąlyginių gyvulių (toliau – ir SG) ar melžiamų karvių skaičiaus iki nurodyto paraiškoje, paskutinių paramos metu išmoka mažinama už kiekvieną trūkstamą SG ar melžiamą karvę, o galutinė perskaičiuota paramos suma mažinama 20 proc.

Taigi Administravimo taisyklės nustato, kad mažinama tik paskutinių metų išmoka, tačiau Agentūra sumažino ne paskutinių metų išmoką, o visos paramos išmoką. Bet kokiu atveju Agentūra išmoką galėjo mažinti tik už paskutinius paramos metus, t. y. už 2006 m. Agentūra nurodė, kad išmoka už 2006 m. sudaro 40 562,05 Lt, nes iš gautos 43 672,44 Lt minusuota 3 110,39 Lt nepanaudotos išmokos, kuri grąžintina.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 37–40) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Agentūros sprendimas bei Komisijos sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo teiginiai, jog Agentūra ir Komisija neįsigilino į visas aplinkybes, jas vertino netinkamai, dėl to ir priėmė neteisingus bei nepagrįstus sprendimus, yra visiškai nepagrįsti. Iš viso pareiškėjas Agentūrai turi grąžinti 63 244,46 Lt paramos sumą, kurią sudaro nepagrįstai gautos išmokos suma (3 110,39 Lt), sankcija už 2005 m. (27 929,88 Lt) ir sankcija už 2006 m. (32 204,19 Lt). Apie pritaikytas sankcijas ir 63 244,46 Lt grąžintiną skolos sumą pareiškėjas buvo informuotas skundžiamu sprendimu, kuriame Agentūra nurodė grąžintinų lėšų atsiradimo priežastis ir aplinkybes, teisės aktus kaip pagrindą susigrąžinti grąžintinas lėšas, lėšų grąžinimo terminą ir palūkanų skaičiavimą, jeigu pareiškėjas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo išsiuntimo dienos negrąžins paramos.

Sprendimą pareiškėjas apskundė Komisijai ir prašė jį panaikinti, tačiau skundžiamu sprendimu Komisija pareiškėjo skundą atmetė. Atsakovas pažymėjo, kad apie atitikimą Administravimo taisyklių 8.2 ir 8.4 punktuose nustatytiems reikalavimams patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono Aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir RAAD) pažyma, kurią pareiškėjas turėjo pateikti Agentūrai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad paminėta pažyma nebuvo pateikta ir nebuvo įrodyta, kad pareiškėjo ūkis atitinka Administravimo taisyklių 8.2 ir 8.4 punktų numatytus reikalavimus, Agentūra pareiškėjui pritaikė sankcijas už neatitikimą abiem paminėtiems reikalavimams.

Be kita ko, tvirtino, kad Agentūra, taikydama Administravimo taisyklių 31 punktą, vadovaujasi gautu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žemės ūkio ministerija) 2005 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 2D-(12.41)-2110, kuriame pateiktas Administravimo taisyklių 31 punkto išaiškinimas. Jame teigiama, kad šiose taisyklėse neaiškiai išdėstyta, kaip turėtų būti skaičiuojama galutinė paramos suma tuo atveju, jei pareiškėjas paraiškoje numato melžiamų karvių ir sąlyginių gyvulių (SG) skaičiaus padidėjimą, tačiau vertinimo ar patikros metu po galutinės investicijų ataskaitos nustatoma, kad paramos gavėjas neįvykdė įsipareigojimo padidinti SG ir melžiamų karvių skaičiaus iki nurodyto paraiškoje.

Tokiu atveju reikia vadovautis paminėtų taisyklių 31 punktu. Paskutinių paramos metų išmoka apskaičiuojama įvertinus priešpaskutinių paramos metų įsipareigojimus, t. y. jei būtina, pritaikomos sankcijos, išskyrus sankciją už įsipareigojimo padidinti bandą neįvykdymą. Jei po galutinės investicijų ataskaitos nustatoma, kad paramos gavėjas neįvykdė įsipareigojimo padidinti bandą, tai apskaičiuojama permokėta paramos suma už kiekvieną trūkstamą SG ar melžiamą karvę per visus paramos metus. Tada apskaičiuota paskutinių paramos metų išmoka koreguojama atsižvelgiant į permokėtą paramos sumą, o galutinė paramos suma už visus paramos metus (išmokėta paramos suma už pirmus, antrus paramos metus ir pakoreguota paskutinių paramos metų išmoka) mažinama 20 proc., t. y. pritaikoma sankcija už įsipareigojimo padidinti bandą nevykdymą.

Taigi Agentūra, vadovaudamasi paminėtu Žemės ūkio ministerijos išaiškinimu, pareiškėjui paramos sumą perskaičiavo už 2005 m. ir 2006 m. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai, jog bet kokiu atveju Agentūra išmoką galėjo mažinti tik už paskutinius paramos metus, patvirtina, kad pareiškėjas sutinka su faktu, jog įsipareigojimų jis laiku neįvykdė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu (b. l. 56–58) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Agentūros 2011 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. BR6-(3.82)-5326 ir Komisijos 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 3R-206(AG-181/01-2011). Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Agentūros ir Komisijos sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas – sankcijų taikymo dėl nesilaikymo Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose bei (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti pagrindai. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi.

Nustatė, kad pareiškėjas 2005 m. spalio 29 d. Agentūrai pateikė Paraišką paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Standartų laikymasis“ (reg. Nr. 054F1008905238) (toliau – ir Paraiška). Kaip matyti iš deklaracijos turinio, pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su paramos lėšų teikimo taisyklėmis bei įsipareigoja laikytis reikalavimų paramai gauti. Taigi pareiškėjas įsipareigojo pateikti RAAD pažymą apie ūkio atitikimą/neatitikimą Administravimo taisyklių 8 punkto reikalavimams.

Be kita ko, pareiškėjas, teikdamas Paraišką, nurodė, kad jo turimų SG skaičius yra 35 SG, bei įsipareigojo iki galutinės investicijų ataskaitos pateikimo padidinti SG skaičių iki 50 SG. Pareiškėjas 2008 m. spalio 7 d. pateikė galutinę kasmetinę investicijų ataskaitą (reg. Nr. 054F1008905238K03) už 2007 m. (toliau – ir Kasmetinė investicijų ataskaita). Paramos teikimo laikotarpiu pareiškėjui iš viso buvo išmokėta 78 610,39 Lt paramos suma, t. y. 34 937,95 Lt už 2005 m. ir 43 672,44 Lt už 2006 m. Agentūra paklausimais dėl papildomų dokumentų (2008 m. spalio 15 d. paklausimas Nr. ESS/UPD-265055, 2008 m. lapkričio 24 d. paklausimas Nr. ESS/UPD-266121, 2009 m. sausio 5 d. paklausimas Nr. ESS/UPD-271149, 2010 m. spalio 21 d. paklausimas Nr. ESS/UPD-330574 ir kt.) ne kartą kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti RAAD pažymą bei kitus reikalingus dokumentus tam, kad galėtų tęsti paramos administravimą.

Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų reagavęs bei atsakęs į Agentūros raginimus, pateikęs RAAD pažymą bei kitus Paraiškai administruoti reikalingus dokumentus. Šių dokumentų pateikimo Agentūrai terminas buvo pratęstas iki 2010 m. gruodžio 31 d., tačiau reikalavimo iki šio termino pateikti dokumentus pareiškėjas neįvykdė. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas atsakovui teikė tik prašymus atidėti investicijų įgyvendinimo laikotarpį pagal Nitratų direktyvą (2008 m. gruodžio 14 d. prašymas, 2010 m. rugsėjo 27 d. prašymas, 2010 m. gruodžio 27 d. prašymas).

Agentūra 2011 m. sausio 6 d. paklausimu informavo pareiškėją, kad galutinė data, iki kada jis turi pateikti srutovežio ir mėšlo siurblio įsigijimo dokumentus bei RAAD pažymą, yra 2011 m. vasario 11 d., nes Paraiška buvo patvirtinta 2006 m. kovo 1 d., o, pagal Administravimo taisyklių 2 punktą, paramos teikimo laikotarpis yra laikotarpis nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos iki paskutinės išmokos išmokėjimo dienos, tačiau ne ilgesnis nei 5 metai. Šiame paklausime Agentūra pažymėjo, kad iki 2011 m. kovo 1 d. turi būti baigtas pareiškėjo bylos administravimas, taip pat Agentūrai reikalingas laikas Paraiškos administravimui, dėl to galutinio termino dokumentams pateikti Agentūra pratęsti nebegalės. Pareiškėjas iki nurodyto galutinio termino (2011 m. vasario 15 d.) RAAD pažymos bei kitų reikalingų dokumentų nepateikė, todėl Agentūra įvertino Paraišką pagal turimus dokumentus ir žinomas faktines aplinkybes.

Kadangi pareiškėjas RAAD pažymos Agentūrai nepateikė ir neįrodė, kad Administravimo taisyklių 8.2 ir 8.4 punktų nustatytus reikalavimus pastatyti mėšlidę, kurioje tilptų bent 6 mėnesius kauptas galvijų, arklių ir avių mėšlas, bei mėšlu ir srutomis laukus tręšti šiltuoju metų laiku, t. y. nuo balandžio 1 d. iki gruodžio 1 d., įvykdė, taip pat, vertindama Paraišką, nustatė mažesnį SG skaičių (pagal pareiškėjo įsipareigojimus siektina SG reikšmė buvo 46,05 SG), nustatė, kad pareiškėjo valdoje buvo tik 40 SG, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 31 punktu, paramos sumą už 2005 m. ir 2006 m. perskaičiavo bei skundžiamu sprendimu pritaikė jam 70 proc. sankciją dėl visos paramos sumos.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, tačiau ji pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nesutiko su skundžiamais sprendimais, laikė juos neteisėtais ir nepagrįstais, motyvuodamas tuo, kad Agentūra ir Komisija neįsigilino į visas aplinkybes, jas vertino netinkamai, dėl to priėmė neteisingus ir nepagrįstus sprendimus. Tačiau teismas pastebėjo, kad, kaip patvirtino skundo motyvai, iš esmės pareiškėjas pripažino, kad jis neįvykdė įsipareigojimų, nes tam įtakos turėjo Lietuvos bei pasaulio sunki ekonominė padėtis, tačiau laikė, kad jo atžvilgiu pritaikytos sankcijos yra per didelės. Taip pat teismas pažymėjo, kad byloje ginčo dėl pačių matematinių skaičiavimų nėra.

Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Administravimo taisyklės bei kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu. Teismas vadovavosi Administravimo taisyklių 2, 8.2, 8.4, 13, 31, 381.2.4, 381.4, 382 punktais, taip pat ABTĮ 57 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi. Taigi, teismo nuomone, sisteminė nurodytų teisės normų analizė ir ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma suponuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog skundžiami sprendimai yra neteisėti bei nepagrįsti. Pareiškėjas, teikdamas Paraišką, pasirašė deklaraciją, kurioje įsipareigojo laikytis teisės aktų reikalavimų, tačiau į atsakovo siunčiamus paklausimus neatsakė, RAAD pažymos nepateikė, taip pat nepadidino ir gyvulių kiekio iki nustatyto – 50.

Todėl teismas padarė išvadą ir konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog jis įvykdė anksčiau nurodytų Administravimo taisyklių punktų reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma ir aptartų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatavo, kad Agentūra ir Komisija tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, jų priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio nuostatomis, naikinti skundžiamų sprendimų nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 62–63), kurį patikslino (b. l. 75–78), prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino ir nepasisakė dėl skunde nurodytų aplinkybių ir argumentų. Yra pastatęs gilaus kraiko tvartą, o tai atitinka mėšlidę ir srutų rezervuarą, stato dar vieną mėšlidę, todėl Agentūra nepagrįstai pritaikė jam 70 proc. sankciją. Nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 1 d. nieko netręšė organinėmis trąšomis (mėšlu, srutomis ir t. t.), todėl parama nepagrįstai sumažinta 10 proc. šiuo pagrindu. Turimame tvarte telpa visas reikalingas mėšlas ir srutos, todėl ir šiuo pagrindu parama 60 proc. sumažinta nepagrįstai. Nepavyko išlaikyti reikiamo gyvulių kiekio, tačiau dėl to jo kaltės nėra. Administravimo taisyklės (31 p.) numato, kad mažinama tik paskutinių metų išmoka, tačiau Agentūra sumažino ne paskutinių metų išmoką, o visos paramos išmoką. Nebuvo jokio jo piktybiškumo, įgyvendinti sąlygas kliudė susiklosčiusios objektyvios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo jo valios. Pareiškėjas toliau iš esmės pakartoja skunde nurodytas aplinkybes.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 83–85) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad apie atitikimą Administravimo taisyklių 8.2 ir 8.4 punktuose numatytiems reikalavimams patvirtina RAAD pažyma, kurią pareiškėjas turėjo pateikti Agentūrai. Kadangi ši pažyma nebuvo pateikta ir tokiu būdu nebuvo įrodyta, kad pareiškėjo ūkis atitinka Administravimo taisyklių 8.2 ir 8.4 punktuose numatytus reikalavimus, Agentūra pareiškėjui pritaikė sankcijas už neatitikimą abiem paminėtiems reikalavimams. Agentūra, taikydama Administravimo taisyklių 31 punktą, vadovaujasi Žemės ūkio ministerijos 2005 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 2D-(12.41)-2110. Vadovaudamasi Žemės ūkio ministerijos išaiškinimu, Agentūra pareiškėjui perskaičiavo 2005 m. ir 2006 m. paramos sumą. Pareiškėjas sutinka su faktu, kad įsipareigojimų jis laiku neįvykdė. Atsakovo nuomone, Agentūros, Komisijos ir teismo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo teiginiai, kad teismas neatsižvelgė į skunde nurodytas faktines ir objektyvias aplinkybes, jų nevertino, yra visiškai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas yra paramos gavėjas pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Standartų laikymasis“. Šios paramos administravimas yra vykdomas atsakovo ir yra reglamentuojamas Administravimo taisyklių bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės), kurios yra suderintos su šiuos teisinius santykius reglamentuojančiais Bendrijos teisės aktais. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo skundžiamas atsakovo 2011 m. birželio 20 d. sprendimas yra priimtas, vadovaujantis Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 punktu, pagal kurį vykdomoji institucija (atsakovas) priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo (paramos gavėjas) nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Todėl bylai yra reikšminga išaiškinti, ar nagrinėjama situacija atitinka nurodytoje teisės normoje nustatytas sprendimo dėl grąžintinų lėšų susidarymo priėmimo sąlygas, t. y. nustatyti (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu išaiškinti), ar pareiškėjas įvykdė Paraiškoje deklaruotus savo įsipareigojimus dėl paramos sąlygų tinkamo įvykdymo. Nustačius, kad to nebuvo padaryta, būtina patikrinti Administravimo taisyklių nuostatų taikymo teisingumą ir pagrįstumą.

Pasisakydama dėl Administravimo taisyklių 8.2 ir 8.4 punktų taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija pažymi, kad šiuose punktuose nustatyti Nitratų direktyvų įgyvendinimo reikalavimai, kurių nesilaikymas sukelia Administravimo taisyklių 38-1.2.4 ir 38-1.4 punktų numatytas pasekmes: paramos sumos sumažinimą atitinkamai 60 ir 10 procentų. Aplinkybė, ar Administravimo taisyklių 8.2 ir 8.4 punktų nustatyti reikalavimai yra įvykdyti, nustatytina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – nustatytos formos RAAD pažymomis, kurios pareiškėjo (paramos gavėjo) turėjo būti teikiamos atsakovui paramos administravimo metu. Ši pareiškėjo pareiga jam buvo žinoma, nes tai buvo nurodyta jo pasirašytoje Paraiškoje (dalyje „Pareiškėjo deklaracijos“ 2.6.3 p.). Byloje neginčijamai nustatyta, kad paminėtų pažymų pareiškėjas nėra pateikęs, nors dėl to jam buvo pateikti keli atsakovo priminimai (paklausimai). Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, jog nurodytų RAAD pažymų nepateikimas iš esmės buvo sąlygojamas aplinkybės (fakto), kad Administravimo taisyklių 8.2 ir 8.4 punktų nustatyti reikalavimai jo nebuvo ir nėra tinkamai įvykdyti. Tai reiškia, kad atsakovas turėjo faktinį pagrindą taikyti pareiškėjo atžvilgiu paminėtas Administravimo taisyklių 38-1.2.4 ir 38-1.4 punktų nustatytas sankcijas. Pareiškėjas, iš esmės neneigdamas Administravimo taisyklių 8.2 ir 8.4 punktų nustatytų reikalavimų neįvykdymo, akcentuoja tokio neįvykdymo priežastis: savo sunkią finansinę padėtį, geram ūkininkavimui nepalankias ekonomines ir gamtines sąlygas. Tačiau šie pareiškėjo argumentai Administravimo taisyklių ir Grąžintinų lėšų taisyklių taikymo požiūriu negali būti pripažinti reikšmingais bylai. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas, laikydamasis proporcingumo principo ir siekdamas suteikti pareiškėjui palankesnes savo įsipareigojimų įvykdymo sąlygas, pratęsė paramos teikimo laikotarpį iki maksimalaus Administravimo taisyklių 2 punkto 4 pastraipoje nustatyto laiko – iki 5 metų.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, taip pat sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais ir jų nekartodama, kolegija pritaria teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo sprendimas teisės taikymo ir fakto nustatymo prasmėmis yra pagrįstas.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Anatolijus Baranovas

Veslava Ruskan