2022-06-08 Nr. AB-15518-3-61-3-03653-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-138-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03653-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aleno Piesliako,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. S. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – „Swedbank“, AB) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Š. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 21R-813 (AG-728/02-2020); 2) panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (20)SN-77)SP-64; 3) teismui netenkinus aukščiau pateiktų prašymų dėl administracinių aktų panaikinimo, kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą, siekiant išaiškinti, ar Vyriausybės patvirtinto Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 37 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas, neprieštarauja: Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir jo elementui – proporcingumo principui; Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam diskriminavimo draudimui; Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai asmenų teisei į mokslo prieinamumą; Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai asmenų teisei gauti valstybės paramą mokslui.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. balandžio 16 d. kreipėsi į AB „Swedbank“ (toliau – ir Bankas) dėl specializuotos paskolos lengvatinėmis sąlygomis su valstybės garantija studijų kainai apmokėti. Paaiškino, kad Valstybinis studijų fondas (toliau – ir Fondas) jam yra suteikęs 899 Eur valstybinę garantiją paskolai studijoms apmokėti. Banko atstovė 2020 m. balandžio 16 d. telefonu informavo pareiškėją, jog jam buvo iškelta bankroto byla ir vadovaujantis Banko vidinėmis taisyklėmis, tokiems asmenims paskolos neteikiamos. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Banką dėl išsamesnio išaiškinimo, o 2020 m. balandžio 21 d. gavo Banko atsakymą.

3. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 11 d. kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (toliau – ir Tarnyba) dėl Banko netiesioginės diskriminacijos jo atžvilgiu dėl jo socialinės padėties (bankrutavęs). Tarnyba skundžiamu sprendimu skundą atmetė. Pareiškėjas teigė, kad priimtą sprendimą atsakovas motyvavo tuo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 480 patvirtinto Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 37 punkte yra įtvirtinta plati komercinio banko (šiuo atveju AB „Swedbank”) diskrecija vertinti, kas yra studento ankstesnių skolinių įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas ir komercinis bankas būtent pasinaudojo tokia savo teise. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, ar pasibaigus turtinėms prievolėms fizinio asmens bankroto procese, šių prievolių pasibaigimas gali būti laikomas įsipareigojimų nevykdymu arba netinkamu jų vykdymu po bankroto bylos užbaigimo. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir LAGK), kuri 2020 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 21R-813 (AG-728/02-2020) atmetė jo skundą, motyvuodama iš esmės analogiškais argumentais kaip ir Tarnyba. Teigė, kad LAGK visiškai nepagrįstai bandė aiškinti Tvarkos aprašo 37 punktą, remdamasi Lietuvos banko nuomone, nes Lietuvos bankas kelis kartus pažymėjo, jog kredito davėjų veiksmai, susiję su valstybės remiamomis paskolomis studijų kainai apmokėti (ne) suteikimo, nepatenka į Vartojimo kredito įstatymo taikymo sritį, todėl yra nesusiję su Lietuvos banko kompetencijai priskirtuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais ir Lietuvos bankas neturėjo įgaliojimų atlikti jų priežiūros.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. spalio 24 d. kreipėsi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir AVNT), jog ši, kaip kompetentinga valstybės institucija, išaiškintų, juridinio fakto apie pareiškėjo bankrotą (socialinį statusą – bankrutavęs), skelbiamo jos internetiniame puslapyje, teisinį turinį. AVNT 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė atsakymą, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 31 straipsnio 2 bei 3 dalių nuostatomis, AVNT savo internetinėje svetainėje skelbia informaciją apie fizinio asmens bankrotą 10 metų nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar baigimo dienos. AVNT vertinimu, minėtas informacijos skelbimo terminas yra tiesiogiai susijęs su teismo teise atsisakyti iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui, jei nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų (FABĮ 5 str. 8 d. 5 p.). Remdamasis AVNT atsakymu, pareiškėjas darė išvadą, jog informacija apie jo – kaip fizinio asmens bankroto faktą (socialinį statusą – bankrutavęs) gali būti skelbiama ir naudojama tik FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkto apimtyje ir šios informacijos negalima naudoti kituose visuomeniniuose santykiuose. Pažymėjo, kad FABĮ tikslas yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Įgyvendinus mokumo atkūrimo planą, fizinis asmuo turi grįžti į pilnavertį visuomeninį gyvenimą, t. y. vėl tapti vartotoju ir (ar) imtis komercinės ūkinės veiklos, veikti ar vykdyti kitas ekonomines veiklas ir pan. Fizinis asmuo negali būti stigmatizuojamas vien dėl to, kad turi socialinį statusą – bankrutavęs. Pabrėžė, kad fizinio asmens bankroto byla iš esmės gali būti iškelta tik tada, kai asmuo tampa nemokiu dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo, objektyvių ekonominių veiksnių ir pan.). Asmuo turi atitikti ne tik objektyvųjį kriterijų, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad valstybės remiamas paskolas studentams reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. Valstybės paskolų arba valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė (Mokslo ir studijų įstatymo 74 str. 2 d.). Nurodė, kad Vyriausybė patvirtino Tvarkos aprašą.

6. Pareiškėjas pabrėžė, kad tiek Tarnyba, tiek LAGK, tiek trečiasis asmuo Bankas juridinį faktą apie pareiškėjo iškeltą ir užbaigtą fizinio asmens bankroto bylą (socialinį statusą – bankrutavęs) vertino išskirtinai tik Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) kontekste, kuris net nereguliuoja šio visuomeninio teisinio santykio. Manė, kad pareiškėjas patenka į tą ribotą visuomenės dalį, kuriai gali būti suteiktos palankesnės kredito sąlygos nei vyraujančios rinkoje.

7. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog Bankas užima monopolinę padėtį specializuotų studijų paskolų teikime su valstybės garantija ir pareiškėjas objektyviai neturėjo kitos galimybės kreiptis į kitą kredito įstaigą dėl analogiškos paskolos suteikimo. Tokias pasekmes nulėmė būtent per didelė kredito įstaigos diskrecijos teisė, kuri įtvirtinta Tvarkos aprašo 37 punkte ir negalėjo būti aiškinama išplečiant kredito įstaigos diskreciją tokia apimtimi, kad būtų paneigti Mokslo ir studijų įstatymo ir Fizinio asmenų bankroto įstatymo tikslai, t. y. bendro visuomenės intereso tikslai. Tvarkos aprašo 37 punkto norma negalėjo būti daugiareikšmiškai interpretuojama, ypatingai šiuo atveju, kai yra naudojamas pareiškėjo socialinis statusas – bankrutavęs, netiesiogiai jį diskriminuojant.

8. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad gavęs pareiškėjo skundą dėl galimos diskriminacijos, atsižvelgdamas į tai, jog fizinio asmens bankroto faktas yra informacija, susijusi su ankstesne asmens finansine (ekonomine) padėtimi, pripažino, jog nagrinėjama situacija galėjo būti tiriama kaip galima diskriminacija socialinės padėties pagrindu. Tvarkos apraše ar kituose teisės aktuose nėra tiksliai numatyta, ką reiškia Tvarkos aprašo 37 punkte minimas ankstesnių skolinių įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, jog finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms.

Remiantis Lietuvos banko pateikta informacija, finansų įstaiga turi pareigą ne tik atsakingai skolinti vartotojams, tačiau ir valdyti pačios prisiimamą skolinimo riziką. Pažymėjo, kad ir Valstybinio studijų fondo interneto tinklalapyje vsf.lrv.lt yra rašoma, jog bankai gali atsisakyti sudaryti valstybės remiamų paskolų sutartis su studentais, netinkamai vykdančiais savo finansinius įsipareigojimus: už lizingo paslaugas, telefono, interneto ryšį, vartojimo kreditus ar panašiai, todėl studentams rekomenduojama nepamiršti domėtis savo skolomis ir atsakingai vertinti finansines galimybes.

Pabrėžė, kad kredito įstaiga (šiuo atveju – Bankas) turi pareigą skolinti atsakingai, taigi kredito įstaiga prieš sudarydama kredito sutartį turi surinkti reikšmingą informaciją apie kredito siekiantį asmenį, įskaitant informaciją apie kredito siekiančio asmens mokumą / kreditingumą. Bankas vertina paskolos siekiančių asmenų ne tik mokumą, bet ir kreditingumą bei kredito istoriją. Nei įstatymai, nei kiti teisės aktai nedetalizuoja, kas konkrečiai apima kredito gavėjo kredito istoriją bei jos vertinimą, todėl vartojimo kredito davėjai turi teisę tai nustatyti savo vidinėse tvarkose bei taisyklėse.

Atsakovas rėmėsi Lietuvos banko nuomone, kad kredito istorija turi būti suprantama kaip įvairūs turimi bei anksčiau turėti finansiniai įsipareigojimai, taip pat įsipareigojimų pagal turimas / turėtas finansinių įsipareigojimų sutartis vykdymo / nevykdymo istorija. Atsakovas vadovavosi ir Lietuvos banko teigimu, kad fizinio asmens bankroto faktas galėjo būti laikomas požymiu, kad asmuo netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus.

10. Atsakovas nurodė, kad Bankas turėjo informaciją apie trijų pareiškėjo su Banku sudarytų valstybės remiamų paskolų studentams vykdymą ir Bankas pažymėjo, kad pasinaudojo galimybe susigrąžinti pareiškėjui paskolintas šių kreditų lėšas pagal valstybės garantijos sąlygas, tačiau pareiškėjas liko skolingas Bankui delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas. Tarnyba konstatavo, kad tokie ribojimai dėl asmens socialinės padėties (informacijos apie asmens finansinę padėtį) yra proporcingi ir pagrįsti, atsižvelgiant į tai, kad Bankas kaip finansų institucija turi įvertinti riziką ir skolinti atsakingai. Atsižvelgdama į visą tyrimo metu surinktą informaciją Lygių galimybių kontrolierius (toliau – ir Kontrolierius) konstatavo, kad Bankas nediskriminavo pareiškėjo socialinės padėties pagrindu atsisakydamas suteikti paskolą remdamasis Tvarkos aprašo 37 punkto nuostatomis. Skunde LAGK pareiškėjas iš esmės ginčijo Vyriausybės nutarimu patvirtintą Tvarkos aprašą, t. y., teigė, kad Tvarkos aprašo 37 punkto normos gali būti daugiareikšmiškai interpretuojamos ir galimai prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucijos 102 straipsnio nuostatas, tik Konstitucinis Teismas gali įvertinti, ar Vyriausybės nutarimu priimti teisės aktai nepažeidžia Konstitucinio lygybės principo arba kitų įstatymų nuostatų. Lygių galimybių kontrolierius nevertino šio teisės akto dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bankas atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad paskolas studentams iš savo lėšų suteikia Bankas, o valstybė tik teikia Bankui garantijas skolininko nemokumo atveju. Pažymėjo, kad ši aplinkybė neįpareigojo Banką suteikti valstybės remiamą paskolą bet kuriam to pageidaujančiam asmeniui, nes Bankas turėjo teisę atsisakyti išduoti paskolą, jeigu kredito rizika prašomo dydžio kreditui neatitiko Banko reikalavimų, keliamų kredito gavėjams. Atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje pateikta informacija apie tai, jog „Bankai gali atsisakyti sudaryti valstybės remiamų paskolų sutartis su studentais, netinkamai vykdančiais savo finansinius įsipareigojimus: už lizingo paslaugas, telefono, interneto ryšį, vartojimo kreditus ar panašiai, todėl studentams rekomenduojame neužmiršti domėtis savo skolomis ir atsakingai vertinti finansines galimybes. Jei nutarėte, kad Jums reikia valstybės remiamos paskolos, pasidomėkite savo kredito istorija. Ją galima pasitikrinti tinklalapyje manocreditinfo.lt.“

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad teikdamas kreditus, įskaitant valstybės remiamas paskolas studentams, Bankas vadovaujasi teisės aktais, kurie reglamentuoja kredito davėjų veiklą. Paaiškino, kad pareiškėjas su Banku buvo sudaręs 3 valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo sutartis: 2009 m. spalio 22 d. sutartį Nr. 09-086305-PP dėl 1 878,07 Eur sumos paskolos gyvenimo išlaidoms; 2010 m. spalio 22 d. sutartį Nr. 10-080410-PI dėl 1 483,14 Eur Paskolos studijų kainai sumokėti ir 2011 m. spalio 20 d. sutartį Nr. 11-050699-PI dėl 1 483,15 Eur paskolos studijų kainai sumokėti (toliau – ir Sutartys). Nors Bankas pasinaudojo galimybe susigrąžinti pareiškėjui paskolintas šių kreditų lėšas pagal valstybės garantijos sąlygas, tačiau pareiškėjas liko skolingas Bankui delspinigius už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas. Bankas taip pat turėjo informaciją apie netinkamą sistemingą pareiškėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-24657-861/2017 pareiškėjui iškėlė bankroto bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo užbaigta pareiškėjo fizinio asmens bankroto byla, įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d., o jau po pusmečio pareiškėjas paprašė, kad Bankas suteiktų jam valstybės remiamą paskolą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad Bankas turėjo teisinį pagrindą vertinti ne tik kliento mokumą, bet ir kliento kredito riziką, t. y. kreditingumą, ne tik pagal kredito gavėjo gaunamas pajamas, prievolių užtikrinimo priemones, bet ir įvertinti visas objektyviai reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos finansinių įsipareigojimų vykdymui. Nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo kredito istorija, patvirtino, kad pareiškėjas potencialiai galėjo vėl nevykdyti savo finansinių įsipareigojimų, o paskoliniai santykiai yra būtent tarpusavio pasitikėjimu tarp kreditoriaus bei skolininku grindžiami teisiniai santykiai. Aplinkybės, susijusios su pareiškėjo fizinio asmens bankroto byla ir jos užbaigimu, tokios svarbios, kad kita informacija apie pareiškėjo tvarias pajamas nebuvo papildomai renkama. Nuo pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo (2019 m. rugpjūčio 5 d.) iki pareiškėjo kreipimosi dėl valstybės remiamos paskolos studentams suteikimo praėjo labai nedaug laiko, todėl pareiškėjo finansinė situacija negalėjo būti iš esmės pasikeitusi lyginant su 2017 m. spalio 6 d. mokumo atkūrimo plane nurodytąja bei pareiškėjo bankroto administratoriaus teismui pateikta bankroto byla užbaigimo metu. Į pareiškėjo neįvykdytus įsipareigojimus buvo įtrauktos visos trys su Banku sudarytos Sutartys.

15. Bankas manė, kad remiantis Tvarkos aprašo 37 punkto nuostatomis, turėjo teisę atsisakyti su pareiškėju pasirašyti valstybės remiamos paskolos sutartį, paaiškėjus faktams apie pareiškėjo ankstesnių skolinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Pabrėžė, kad remiantis FABĮ 31 straipsnio 3 dalimi, informacija apie fizinio asmens bankrotą skelbiama 10 metų nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar baigimo dienos. Taigi, faktas apie fizinio asmens bankrotą, taip pat kaip ir kita informacija apie asmens kredito istoriją (pagal Bendrųjų sąlygų 7.3 punktą), yra saugoma 10 metų, todėl ši informacija laikyta aktualia vertinant asmenų kreditingumą.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas nustatė, kad:

17.1. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Banką su prašymu dėl specializuotos paskolos lengvatinėmis sąlygomis su valstybės garantija studijų kainai apmokėti.

17.2. Bankas 2020 m. balandžio 20 d. raštu Nr. SR/20-6834 informavo pareiškėją, jog vadovaudamasis Tvarkos aprašo 37 punktu atsisako išduoti paskolą, paaiškėjus faktams apie ankstesnių įsipareigojimų nevykdymą, nes pareiškėjo kredito rizika neatitiko Banko keliamų reikalavimų.

17.3. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 21 d. skundu kreipėsi į Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentą, prašydamas pripažinti, jog Banko atsisakymas suteikti pareiškėjui specializuotą 899 Eur paskolą lengvatinėmis sąlygomis studijų kainai apmokėti yra neteisėtas.

17.4. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. S 2020/(2 L 12.E-2101)-12-2774 informavo pareiškėją, jog valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų suteikimą reglamentuojantis Tvarkos aprašas nėra priskirtas Lietuvos banko kompetencijai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos banke taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2017 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 03-74, 45 punktu, persiuntė skundą nagrinėti Valstybiniam studijų fondui.

17.5. Valstybinis studijų fondas 2020 m. gegužės 5 d. raštu Nr. R2 informavo pareiškėją, jog pagal Tvarkos aprašo 34 punktą, sprendimą dėl paskolos sutarties su į studentų, kuriems siūloma skirti valstybės remiamų paskolų sutartis, sąrašą įtrauktais studentais priima pati kredito įstaiga. Nei Tvarkos aprašas, nei Valstybinio studijų fondo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato įgaliojimų Fondui įpareigoti kredito įstaigą pasirašyti valstybės remiamos paskolos sutartį su studentu. Fondas taip pat nesprendžia tarp studento ir kredito įstaigos kilusių ginčų, todėl nagrinėti skundo negali. Banko sprendimas gali būti apskųstas teismui.

17.6. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 12 d. kreipėsi su skundu į Tarnybą dėl lygių galimybių pažeidimo netiesiogiai diskriminuojant socialinės padėties atžvilgiu, Bankui atsisakius suteikti specializuotą paskolą lengvatinėmis sąlygomis su valstybės garantija studijų kainai apmokėti.

17.7. Tarnyba pagal pareiškėjo skundą pradėjo tyrimą – 2020 m. gegužės 25 d. raštu Nr. (20)SN-77)S-313 paprašė Banko pateikti motyvuotus paaiškinimus dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių ir atsakyti į Kontrolieriaus suformuluotus klausimus: ar pareiškėjas kreipėsi į Banką dėl specializuotos paskolos lengvatinėmis sąlygomis su valstybės garantija studijų kainai apmokėti; dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta pareiškėjui suteikti specializuotą paskolą lengvatinėmis sąlygomis su valstybės garantija studijų kainai apmokėti; ar tai buvo susiję su anksčiau pareiškėjui iškelta ir užbaigta fizinio asmens bankroto byla; paprašė, jei įmanoma, pateikti 2020 m. balandžio 16 d. pareiškėjo ir Banko atstovės pokalbio garso įrašą; kokie konkretūs faktai atskleidė pareiškėjo ankstesnių kreditinių įsipareigojimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą; kada / kokiais atvejais pagal Banko vidaus taisykles yra nesuteikiamos tokios paskolos, kokios siekė pareiškėjas.

17.8. Bankas 2020 m. birželio 5 d. rašte Tarnybai paaiškino, kad atsisakymas suteikti vartojimo kreditą – valstybės remiamą paskolą studentams – grindžiamas Vyriausybės patvirtintu Tvarkos aprašo 37 punktu. Taip pat paaiškino, kad Bankas suteikia paskolas studentams iš savo lėšų, o valstybė tik teikia Bankui garantijas skolininko nemokumo atveju, todėl Bankas turi teisę atsisakyti išduoti paskolą, jeigu kredito rizika prašomo dydžio kreditui neatitinka Banko standartinių reikalavimų, keliamų vartojimo kredito gavėjams. Informacija apie kredito įstaigos teisę atsisakyti sudaryti su studentu sutartį paskelbta ir Fondo interneto svetainėje.

17.9. Lygių galimybių kontrolierė 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. (20)SN-77)SP-64 pripažino nepagrįstu pareiškėjo skundą dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu.

18. Teismas nurodė, kad Tarnyba nagrinėjamu atveju tyrė, ar Bankas, atsisakydamas pareiškėjui suteikti specializuotą paskolą su valstybės garantija studijų kainai apmokėti dėl pareiškėjo ankstesnio fizinio asmens bankroto fakto, nepažeidė Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 punkto, kuriame nustatytas, kad įgyvendindamas lygias galimybes, prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas.

19. Teismas pažymėjo, kad valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turinčių Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų ir užsienio aukštųjų mokyklų filialų studentams suteikimą, administravimą ir grąžinimą reglamentuoja Tvarkos aprašas. Tvarkos aprašo 7.1 papunktyje nustatyta, kad valstybės remiama paskola yra paskola su valstybės garantija, teikiama iš kredito įstaigų lėšų šio aprašo nustatyta tvarka. Viena iš valstybės remiamų paskolų yra paskola studijų kainai sumokėti. Kredito įstaiga turi teisę atsisakyti su studentu pasirašyti valstybės remiamos paskolos sutartį, paaiškėjus faktams apie studento ankstesnių skolinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą (37 punktas).

20. Teismas vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 2 punkto, bei Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis, bei padarė išvadą, jog Bankas, kaip kreditorius, turi teisę bei pareigą vertinti ne tik kliento mokumą, kredito riziką, bet ir kredito istoriją, kurią sudaro duomenys apie fizinio asmens atžvilgiu pradėtą ir užbaigtą bankroto procesą, kitų finansinių įsipareigojimų vykdymas.

21. Teismas nurodė, kad Kontrolierius 2020 m. birželio 25 d. raštu Nr. (20)SN- 77)S-376 prašė Lietuvos Banko pateikti išaiškinimą apie fizinio asmens, kuriam iškelta ir baigta bankroto byla, galimybes gauti specializuotą paskolą lengvatinėmis sąlygomis su valstybės garantija studijų kainai apmokėti ir apie tai, kas laikoma ankstesnių skolinių įsipareigojimų nevykdymu bei ar pradėta ir užbaigta bankroto byla galėtų būti laikoma ankstesnių įsipareigojimų nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Lietuvos bankas, atsakydamas į šį Kontrolieriaus raštą, paaiškino, jog kredito istorija turėtų būti suprantama kaip įvairūs turimi bei anksčiau turėti finansiniai įsipareigojimai, taip pat įsipareigojimų pagal turimas / turėtas finansinių įsipareigojimų sutartis (ne)vykdymo istorija (t. y., ar asmuo tinkamai ir laiku moka / mokėjo įmokas ir pan.), fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas gali būti laikomas požymiu, kad asmuo netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Vadovaujantis Banko interneto puslapyje paskelbtomis Banko klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrosiomis sąlygomis (toliau – ir Bendrosios sąlygos), kurios yra taikomos visiems asmenims, kurie kreipiasi į Banką dėl paslaugų suteikimo (4.1 punktas), Bankas, prieš sudarydamas arba atsisakydamas sudaryti sutartį, visapusiškai įvertina visą jam žinomą informaciją ir aplinkybes. Pagal Bendrųjų sąlygų 4.1.4 papunktį Bankas gali atsisakyti sudaryti sutartį su klientu dėl svarbių priežasčių, viena kurių, jei klientas yra pažeidęs savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal sutartis, sudarytas su Banku kitais Banko grupei priklausančiais asmenimis ir / ar kitais kreditoriais.

22. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti specializuotą paskolą, Bankas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-24657-861/2017 pareiškėjui buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, kuri baigta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi. Taip pat Bankas vertino tai, kad pareiškėjas su Banku jau buvo sudaręs tris valstybės remiamas paskolos sutartis ir nors Bankas pasinaudojo galimybe susigrąžinti paskolintas lėšas pagal valstybės garantijos sąlygas, pareiškėjas liko skolingas Bankui delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas. Teismo vertinimu, Bankas, atsisakydamas suteikti pareiškėjui specializuotą paskolą, vadovavosi ne tik nustatytu faktu, kad pareiškėjui buvo iškelta bankroto byla, bet ir įvertino pareiškėjo kredito riziką bei kredito istoriją. Duomenų, kad bankroto bylos iškėlimo faktas turėjo lemiamą įtaką sprendimo nesuteikti pareiškėjui specializuotos paskolos priėmimui, byloje nebuvo.

23. Teismas pažymėjo, kad Lygių galimybių įstatymas numato, jog diskriminacija nelaikomi atvejai, kai veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju teisės aktuose įtvirtinta kredito įstaigos pareiga skolinti atsakingai ir valdyti savo pačios riziką skolinant, laikytina teisėtu tikslu, todėl Bankas, įvertinęs pareiškėjo kredito istoriją ir faktą apie pradėtą ir užbaigtą fizinio asmens bankroto procesą, teismo vertinimu, turėjo teisę atsisakyti suteikti pareiškėjui paskolą. Pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad Fondas yra patvirtinęs ginčo paskolai valstybės garantiją, šiuo atveju nereiškė besąlygiškos Banko pareigos sudaryti paskolos sutartį su pareiškėju, kadangi specializuotą paskolą su valstybės garantija studijų kainai apmokėti suteikia kredito įstaiga. Teismas sprendė, jog Kontrolieriaus sprendimo išvada, kad aptarti Banko veiksmai nelaikytini diskriminavimu pareiškėjo socialinės padėties pagrindu, yra pagrįsta.

24. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Tarnyba pareiškėjo skundo tyrimą atliko vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, skundžiamame sprendime aptarė tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei aiškiai nurodė jų teisinį įvertinimą. Tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (20)SN-77)SP-64 nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo.

25. Teismas sprendė, kad LAGK tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Kontrolieriaus sprendimo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Panaikinti jį taip pat nebuvo teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestas.

26. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiame ginče analizuojama situacija yra išsamiai reglamentuota teisės aktuose, dėl kurių konstitucingumo teismui abejonių nekyla, darė išvadą, kad šiuo atveju pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra.

III. 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išreikalauti iš Banko rašytinius įrodymus.

28. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės šiais argumentais:

28.1. Nagrinėjant apeliacinį skundą visų pirma reikėtų atsakyti į kelis pagrindinius klausimus: 1) ar turtinės prievolės pasibaigimas, remiantis specialiajame Fizinių asmenų bankroto įstatyme įtvirtintais pagrindais, gali būti laikomas juridiniu faktu, įrodančiu ankstesnių skolinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą; 2) koks yra tikrasis šio teisinio santykio reguliacinis šaltinis; 3) ar specializuota paskola su valstybės garantija studijų įmokai sumokėti gali būti laikoma vartojamuoju kreditu.

28.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo – kaip bankrutavusio fizinio asmens juridinio fakto teisinį turinį. Vien tai, kad turtinės prievolės Banko atžvilgiu, kuriomis grindžiamas pareiškėjo kreditingumas, pasibaigė specialiaisiais pagrindais įtvirtintais FABĮ, negali būti laikoma ankstesnių skolinių įsipareigojimų nevykdymu ar netinkamu vykdymu kaip tai numatyta bendrajame reguliavime. Banko argumentai dėl delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas pasibaigus bankroto bylai yra tik maskuojamieji teiginiai paslėpti netiesioginę diskriminaciją socialinės padėties atžvilgiu. Viešojoje teisėje vadovaujamasi principu – „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, todėl nesant aiškiai įtvirtintai taisyklei turtinių prievolių pasibaigimo FABĮ pagrindais, negalima vertinti kaip ankstesnių skolinių įsipareigojimų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, kaip tai numatyta bendrajame reguliavime. Juolab, kad juridinis faktas apie asmens bankrotą gali būti naudojamas tik FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkto apimtyje.

28.3. Nors bylą nagrinėjęs teismas kaip vieną iš pagrindinių motyvų nurodė atsakingojo skolinimo taisyklę įtvirtintą VKĮ 8 straipsnio 1 dalies bei 3 dalies 2 punkte, tačiau visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, jog VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyta, kad VKĮ netaikomas kredito sutartims, pagal kurias teisės aktuose nustatytais atvejais, kai siekiama bendro intereso, tam tikrai ribotai visuomenės daliai suteikiamas kreditas taikant mažesnę negu rinkoje vyraujanti palūkanų norma arba visai nemokant palūkanų, arba kitomis sąlygomis, kurios būtų palankesnės kredito gavėjui negu rinkoje vyraujančios sąlygos, ir taikant ne didesnę negu rinkoje vyraujanti palūkanų normą. Į VKĮ išimtį patenka specializuotos paskolos su valstybės garantija, kadangi atitinkamo palankesnio finansavimo sąlygos yra įtvirtintos atskiruose privalomo pobūdžio teisės aktuose, tokie kreditai teikiami ribotai visuomenės daliai (studentams) ir siekiant suteikti pagalbą studentams, kas atitinka bendro (viešojo) intereso tikslą.

28.4. Pirmosios instancijos teismas argumentavo, kad Bankas privalėjo remtis Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punktu, tačiau visiškai neatkreipė dėmesio į pareiškėjo pateiktus argumentus, kad Bankas galėjo remtis Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 6 dalies 5 punktu. Nagrinėjamu atveju tokia priemonė yra valstybės garantija pagal Tvarkos aprašo ir Sutarties nuostatas.

28.5. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Banko ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sutarties 14.1, 14.1.1. ir 14.1.2. papunkčiuose yra apibrėžtos įsipareigojimų nevykdymo ir netinkamo vykdymo sąvokos ir šių sąvokų turinys neapima prievolių pasibaigimo bankroto instituto pagrindais. Bankas neturėjo jokios pareigos vertinti pareiškėjo mokumo ir / arba kreditingumo, o savo veiksmais bandė užmaskuoti netiesioginę diskriminaciją socialinės padėties atžvilgiu.

29. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovas pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus išdėstytus pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime ir konstatuoja, kad Lygių galimybių kontrolieriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. (20)SN-77)SP-64 priimtas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl jo keisti arba kitaip tenkinti pareiškėjo apeliaciniame skunde teismui išdėstytų reikalavimų nėra teisinio pagrindo. Taigi, darytina išvada, jog pareiškėjo skundas teismui yra nepagrįstas.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bankas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus išdėstytus pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime ir nurodo, kad Banko atsisakymas suteikti pareiškėjui kreditą buvo pagrįstas jo bloga kredito istorija, kurią Bankas turi teisę ir pareigą vertinti, o pareiškėjo situacija buvo įvertinta lygiai taip pat kaip ir bet kurio kito kliento, taikant vienodus standartus ir taisykles, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad Bankas diskriminavo pareiškėją socialinės padėties pagrindu ir / ar kad skųstas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimas bei skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas turi būti panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lygių galimybių kontrolieriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. (20) SN-77)SP-6, kuriuo pripažintas nepagrįstu pareiškėjo skundas dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu Bankui atsisakius suteikti specializuotą paskolą lengvatinėmis sąlygomis su valstybės garantija studijų kainai apmokėti, teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netenkino jo prašymo išreikalauti iš trečiojo suinteresuoto asmens Banko rašytinius įrodymus, todėl, pareiškėjas prašo išreikalauti iš Banko 2020 m. kovo 4 d. sutarties Nr. 1S-20 dėl valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygų ir valstybės garantijos 2 priedo nuorašą, kuris nurodytas Sutarties 12.2 papunktyje.

35. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjo analogišką prašymą dėl papildomų dokumentų išreikalavimo atmetė, nustatęs, kad 2020 m. kovo 4 d. Sutartis Nr. 1S-20 „Dėl valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygų ir valstybės garantijos“ sudaryta tarp Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir „Swedbank“ AB. Aptariamos sutarties 12.2 papunktyje nurodyta, kad „kredito įstaiga, teikdama valstybės remiamas paskolas, įsipareigoja laikytis Apraše ir šioje Sutartyje nustatytų Valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygų bei vadovaujantis šios Sutarties 2 priedu „Finansų ministerijai pateiktas pasiūlymas dėl valstybės remiamų paskolų studentams teikimo 2020 metais“ (toliau – Pasiūlymas). Sąlygos, taikomos tiek, kiek jos nėra pakeistos šia Sutartimi“. Nagrinėjamojoje byloje 2020 m. kovo 4 d. Sutartis Nr. 1S-20 „Dėl valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygų ir valstybės garantijos“ nėra ginčijama. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos ginčo dalyką ir pagrindą, padarė išvadą, jog pareiškėjo prašomi išreikalauti dokumentai su nagrinėjama byla nėra susiję, todėl pareiškėjo prašymas dėl papildomų įrodymų išreikalavimo atmestas.

36. Teisėjų kolegija, sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 18 d. išdėstytu 2020 m. kovo 4 d. sutarties Nr. 1S-20 2 priedo vertinimu nagrinėjamo ginčo kontekste, todėl netenkina pakartotinai pateikto pareiškėjo prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo.

37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

39. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ginčo sprendimui aktualų teisinį reguliavimą. Todėl Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių nekartoja.

40. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 480 patvirtinto Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo atitinkamos nuostatos.

41. Pareiškėjas į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi dėl galimos jo diskriminacijos socialinės padėties pagrindu, kadangi AB „Swedbank“ atsisakė suteikti jam valstybės remiamą paskolą studentams.

42. Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiama tokia diskriminacijos samprata: diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Tiesioginė diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui. Netiesioginė diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis (2 str. 5 d.). Socialinė padėtis šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiama kaip fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis ir studijos mokslo ir studijų institucijose, turima nuosavybė, gaunamos pajamos, teisės aktuose nustatytos valstybės paramos poreikis ir (arba) kiti su asmens finansine (ekonomine) padėtimi susiję veiksniai, išskyrus: 8) kai ribojimų, specialių reikalavimų arba tam tikrų sąlygų dėl asmens socialinės padėties teisinį reguliavimą pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

43. Mokslo ir studijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybinis studijų fondas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja valstybės paskolas ir valstybės remiamas paskolas studentams, taip pat kitą finansinę paramą studentams, atlieka kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme. Valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms teikti ir jų administravimo išlaidoms padengti gali būti naudojami Valstybiniam studijų fondui šiam tikslui skirti valstybės biudžeto asignavimai, lėšos, sukauptos iš grąžinamų paskolų, palūkanų ir delspinigių, paramos, taip pat privačių ūkio subjektų ir kitos lėšos. Valstybės paskolų arba valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė (81 str. 2 d.).

44. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 480 patvirtinto Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 36.6 punktą valstybės remiamos paskolos sutartis nesudaroma su studentu, kuriam, vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymu, yra iškelta fizinio asmens bankroto byla – nuo teismo nutarties, kuria iškelta fizinio asmens bankroto byla, įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties nutraukti fizinio asmens bankroto bylą ar sprendimo baigti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Tvarkos aprašo 37 punkte nustatyta, kad kredito įstaiga turi teisę atsisakyti su studentu pasirašyti valstybės remiamos paskolos sutartį, paaiškėjus faktams apie studento ankstesnių skolinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

45. Finansinių įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą <...> skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms. Pagal Banko klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrųjų sąlygų 4.1.4 punktą Bankas gali atsisakyti sudaryti sutartį su klientu dėl svarbių priežasčių, viena iš kurių – jei klientas yra pažeidęs savo įsipareigojimus pagal sutartis, sudarytas su Banku, kitais Banko grupei priklausančiais asmenimis ir / ar kitais kreditoriais.

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad Bankas 2020 m. balandžio 20 d. raštu Nr. SR/20-6834 informavo pareiškėją, jog vadovaudamasis Tvarkos aprašo 37 punktu atsisako išduoti paskolą, paaiškėjus faktams apie ankstesnių įsipareigojimų nevykdymą, nes pareiškėjo kredito rizika neatitiko Banko keliamų reikalavimų. Bankas, turėdamas duomenis, jog pareiškėjas su Banku jau anksčiau buvo sudaręs 3 valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo sutartis, tačiau liko skolingas Bankui delspinigius už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas, gavęs informaciją apie netinkamą sistemingą pareiškėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-24657-861/2017 pareiškėjui iškėlė bankroto bylą (teismo sprendimas, kuriuo užbaigta pareiškėjo fizinio asmens bankroto byla, įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d., o jau po pusmečio pareiškėjas paprašė, kad Bankas vėl suteiktų jam valstybės remiamą paskolą), t. y. nustatęs pareiškėjo kreditorinių įsipareigojimų pažeidimus, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą vadovautis Finansinių įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punkto bei Banko klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrųjų sąlygų 4.1.4 punkto nuostatomis.

47. Teisėjų kolegija visiškai pritaria Lietuvos banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento 2020 m. liepos 10 d. rašte išdėstytai pozicijai, jog finansų įstaiga turi pareigą ne tik atsakingai skolinti vartotojams, tačiau ir valdyti pačios prisiimamą skolinimo riziką. Teikiant kreditus vienas iš rizikos valdymo elementų yra įsitikinimas, kad kredito gavėjas tinkamai vykdo / vykdė savo įsipareigojimus finansų įstaigoms.

48. Atsakovas, atlikęs tyrimą pagal pareiškėjo skundą, padarė pagrįstą išvadą, jog Bankas, atsisakydamas suteikti pareiškėjui paskolą, remdamasis Tvarkos aprašo 37 punkto nuostatomis, nediskriminavo pareiškėjo socialinės padėties pagrindu. Pareiškėjas, be kita ko, ir nepateikė jokių duomenų, kad jam buvo taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, t. y., kad kitų studentų atžvilgiu, jiems esant tokioje pačioje situacijoje, Bankas yra, buvo ar būtų pasielgęs kitaip. Bankas, kaip finansų įstaiga, turi pareigą vykdyti skolinimą atsakingai, taigi, ir vertinti paskolos siekiančio asmens kreditingumą bei neprisiimti per didelės rizikos. Informacija apie fizinio asmens bankrotą (kuri skelbiama 10 metų po bankroto bylos pabaigos), apie ankstesnių fizinio asmens skolinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, tuo pačiu ir asmens finansinę padėtį, gali būti vienas iš svertų vertinant asmens kreditingumą ir priimant atitinkamą sprendimą dėl kredito suteikimo / nesuteikimo.

49. Pareiškėjas prašo teismui netenkinus reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo, kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinti, ar Tvarkos aprašo 37 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas neprieštarauja: Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir jo elementui – proporcingumo principui; Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam diskriminavimo draudimui; Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai asmenų teisei į mokslo prieinamumą; Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai asmenų teisei gauti valstybės paramą mokslui.

50. Pirmosios instancijos teismas šio pareiškėjo prašymo netenkino, konstatavęs, kad šiame ginče analizuojama situacija yra išsamiai reglamentuota teisės aktuose, dėl kurių konstitucingumo teismui abejonių nekyla, todėl šiuo atveju pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra.

51. Vertindama apelianto argumentus, susijusius su prašymu keiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą yra suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra siejama su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o yra palikta paties teismo nuožiūrai. Būtent teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstitucinis tam tikrų teisių užtikrinimas pats savaime nepaneigia įstatymų leidėjo teisės nustatyti tam tikras jų atsiradimo sąlygas ar ribojimus, tarp jų ir konkrečias sąlygas valstybės remiamai paskolos sutarčiai sudaryti. Įvertinusi nagrinėjamos administracinės bylos faktines aplinkybes bei šioje byloje taikytinų teisės aktų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi teismui nekyla abejonių dėl šioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų atitikties Konstitucijai, o pareiškėjo subjektyvios abejonės nėra pakankamai teisiškai argumentuotos.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų jį tenkinti. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pagrįstos objektyviai byloje nustatytomis aplinkybėmis ir iš esmės tinkamu ginčo teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų taikymu; byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas laikantis administracinių bylų procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Š. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Alenas Piesliakas