d4c87cb0-ba3b-472f-8210-2ecabe3d22ca · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo                                                                                                                                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-643-212/2011Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05964-2010-0                                       Procesinio sprendimo kategorija: (S) 75.4.3;75.8;78.2.1;121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 15 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės,kolegijos teisėjų:

Zinos MickevičiÅ«tės (pranešėja), Ramunės Čeknienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui L. B. ir jo atstovui adv. Rolandui VaitekÅ«nui,atsakovei R. B. ir jos atstovei adv. Ingai Radinienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. B. ir atsakovės R. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal L. B. ieÅ¡kinį atsakovei R.

B. ir atsakovės R. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų n u s t a t ė: IeÅ¡kovas prašė nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl atsakovės kaltės ir padalinti bendrÄ turtÄ : sodybÄ (žemės sklypas su jame esančiais statiniais), esančiÄ (duomenys neskelbtini) pripažinti jo asmenine nuosavybe, nes nebuvo pagerintas santuokos metu bendromis lėšomis. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė ieÅ¡kinį atmesti, nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės, priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos; pripažinti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 60 000 Lt vertės, jos asmenine nuosavybe ir padalinti bendrÄ turtÄ .

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. SantuokÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės nutraukė dėl ieÅ¡kovo kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokinę pavardę „Bagdonienė“, ieÅ¡kovui – „B.“, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 4 000 Lt neturtinės žalos ir padalino bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtÄ . Priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 27 450 Lt piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį, kuriÄ Ä¯pareigojo sumokėti per tris mėnesius nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 2 760 Lt iÅ¡laidų, valstybei – 2 419 Lt iÅ¡laidų. Nustatė, kad 1983-08-20 Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje Å¡alys sudarė santuokÄ . IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, žiauriai elgėsi su atsakove, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. IeÅ¡kovas nevykdė sutuoktinio pareigų bÅ«ti lojaliu kitam sutuoktiniui, jį gerbti, remti moraliai, kadangi jis buvo nepagrįstai pavydus, keldavo konfliktus, atsakovę sekdavo, tikrindavo darbe, reikalaudavo atsiskaityti, vienÄ kartÄ privertė jÄ oficialiai pasitikrinti blaivumÄ medicinos įstaigoje.

Å ias aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtino liudytojai M. B., S. J., B. P., J. J.. Kad konfliktų iniciatorius daugumoje atvejų buvo bÅ«tent ieÅ¡kovas patvirtino ir policijos surinkta medžiaga apie Å¡alių buityje įvykusius ginčus 2010-01-30, 2010-07-23, 2010-08-09, 2010-10-25. Teismas sprendė, jog byloje neįrodyta, kad ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas atsakovei. Tačiau jo elgesys, palaikant artimus santykius su R. A., ir taip suteikiant pagrindÄ sutuoktinei abejoti jo iÅ¡tikimybę, laikė esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu.

IeÅ¡kovo artimus santykius su R. A. patvirtino liudytojai J. J., S. J., B. P., M. B., S. J., nurodydami, jog yra ne kartÄ matę ieÅ¡kovÄ ir R. A. kartu, jie kartu apsiperka prekybos centruose, vyksta į Å¡ventes, ieÅ¡kovas dažnai lankosi ir nakvoja pas jÄ , jie vienas kitam padeda. Šį ieÅ¡kovo santykių su R. A. pobÅ«dį iÅ¡ dalies patvirtino ir pats ieÅ¡kovas bei R. A., kuri naudojosi ieÅ¡kovo telefonu, ilsėjosi pas jį sodyboje, nežinant atsakovei. Toks ieÅ¡kovo elgesys, suteikiant pagrindÄ abejoti jo iÅ¡tikimybe (palaikant artimus santykius su kita moterimi ir juos slepiant nuo sutuoktinės), negali bÅ«ti pateisinamas moralės požiÅ«riu, laikytinas esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu.

IeÅ¡kovo žiaurų elgesį su sutuoktine patvirtino atsakovės paaiÅ¡kinimai apie tai, jog jis yra ne kartÄ jÄ sužalojęs, byloje esančios nuotraukos, policijos surinkta medžiaga, liudytojų M. B., S. J., Z. L., B. P. parodymai apie tai, kad jie yra matę sužalotÄ atsakovę, ji jiems sakiusi, kad sužalojo sutuoktinis. Nors visi nurodyti liudytojai atsakovės artimi giminaičiai ar kitaip su ja susiję asmenys, tačiau jų parodymai atitiko ir papildė vieni kitus, nurodytus raÅ¡ytinius bylos įrodymus, jie nėra prieÅ¡taringi, papildė iÅ¡ kitų įrodymų Å¡altinių nustatytas aplinkybes.

IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų apie atsakovės kaip sutuoktinės pareigų pažeidimus nepatvirtino jokie liudytojai, raÅ¡ytiniai įrodymai, todėl teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus dėl sutuoktinės pareigų pažeidimo. IeÅ¡kovui nustatytas sveikatos sutrikimas galėtų patvirtinti tiek atsakovės, tiek paties ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie ieÅ¡kovo santykius su R. A., liudytojos M. B. parodymus apie galimus ieÅ¡kovo santykius su kita moterimi, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nurodyta ieÅ¡kovo liga nepatvirtino atsakovės neiÅ¡tikimybės. Byloje neįrodyta, kad savo kaip sutuoktinės pareigas pažeidė atsakovė.

Kadangi savo pareigas pažeidė ieÅ¡kovas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad dėl Å¡alių santuokos iÅ¡irimo yra kaltas ieÅ¡kovas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į neturtinės žalos pasekmes – ieÅ¡kovė ne vienÄ kartÄ patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus dėl žiauraus atsakovo elgesio, jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo ir santuokos nutraukimo kaip to pasekmės, dėl to gydėsi medikamentais, į ieÅ¡kovo kaltę dėl žalos padarymo, kuri pasireiÅ¡kė tyčine forma, į Å¡alių turtinę padėtį, į tai, kad santuokoje Å¡alys gyveno dvideÅ¡imt aÅ¡tuonerius metus, Å¡eimoje joms gimė ir užaugo du vaikai.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, teismas atsakovės reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Å alys turi garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), 4 500 Lt vertės, automobilio priekabÄ COMPTOURIST 6-1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės. BendrÄ ja jungtine nuosavybe yra automobilis MERCEDES (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilis VOLVO S 40, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Jokių įrodymų apie Å¡io turto vertę Å¡alys nepateikė, nenurodė, jokių Å¡io turto požymių, dėl kurių jo vertė galėtų bÅ«ti didesnė ar mažesnė. Atsižvelgdamas į vieÅ¡ai skelbiamas Å¡io turto vidutines kainas ir Å¡alių nurodytas jo vertes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) vertė yra 7 000 Lt, automobilio VOLVO S 40 vertė - 8 900 Lt. Kadangi Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, Å¡alys negalės racionaliai naudotis garažu, todėl jį priteisė ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovui tenkančio turto bendra vertė yra 12 000 Lt (automobilis MERCEDES (duomenys neskelbtini) – 7 000 Lt, priekaba COMPTOURIST 6-1 – 500 Lt, garažas – 4 500 Lt), atsakovei – 8 900 Lt (automobilis VOLVO S 40). Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisė 3 100 Lt kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnės vertės Å¡io turto dalį.Atsakovė reikalavo ginčo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe, nes jis įgytas iÅ¡mainius jos asmenine nuosavybe buvusį kitÄ butÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad butas įgytas santuokos metu, jį įgyjant iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų buvo sumokėta 9 200 Lt dydžio priemoka, be to santuokos metu butas buvo iÅ¡ esmės pagerintas. Liudytoja I. N. patvirtino, kad mainant butus, gavo priemokÄ . Mainų sandorio metu Å¡alių įgytas butas buvo 61,60 kv. m. ploto, jo vertė buvo 17 800 Lt, o atsakovės iÅ¡mainytas butas buvo 29,86 kv. m. ploto, 8 600 Lt vertės. Todėl teismas pripažino, jog labiau tikėtina, kad mainant butus Å¡alys sumokėjo priemokÄ .

Todėl ginčo butas nėra įgytas tik iÅ¡ asmeninių atsakovės lėšų, be to, santuokos metu butas iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų buvo remontuojamas. Atsakovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, jog įgydama ginčo butÄ ji aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ jį įgyti bÅ«tent asmeninėn nuosavybėn. Teismas sprendė, kad atsakovė nepaneigė ginčo butui galiojančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos. Remiantis buto vertinimo ataskaita, pripažino, kad buto vertė yra 105 000 Lt.

Dėl komplikuotų sutuoktinių tarpusavio santykių jiems nėra galimybės racionaliai naudotis butu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad su atsakove ginčo bute gyvena Å¡alių pilnametė dukra, ieÅ¡kovas ginčo bute jau kurį laikÄ negyvena, jam asmeninės nuosavybės teise priklauso sodyba su gyvenamuoju namu, t.y. jis turi ir kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , atsakovė tokio bÅ«sto neturi, todėl ginčo butÄ natÅ«ra priteisė atsakovei. Teismas pripažino, jog, dalinant ginčo butÄ , yra pagrindas nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė didesne dalimi prisidėjo prie ginčo buto įgijimo, įvertinęs, jog atsakovė didesne dalimi prisideda prie paramos Å¡alių pilnamečiams vaikams (atsakovei priteisiamu automobiliu naudojasi Å¡alių sÅ«nus, atsakovė suteikia gyvenamÄ jį bÅ«stÄ Å¡alių dukrai, sumoka už jos studijas), dėl to atsakovės galimybes iÅ¡mokėti didesnę kompensacijÄ ribotos, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti priteista 36 750 Lt (t.y. 35 proc. ginčo buto vertės) kompensacija už atsakovei tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį.Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais registruotais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovo asmeninė nuosavybė, kadangi tai ieÅ¡kovo paveldėtas turtas.

Pagal 2011-01-05 vertinimo ataskaitÄ , gyvenamojo namo, esančio tame sklype, vertė yra 15 000 Lt, pirties – 1 400 Lt. Atsakovės argumentus, kad namo vertė yra 87 100 Lt, t.y. tokia, kokia nurodyta draudimo liudijime, atmetė. Kadangi Å¡i vertė nustatyta kitu metodu – draudimo likutinės vertės, vertės nustatymo tikslas – draudimo sutarties sudarymas, t.y. vertė nustatyta sudarant savanoriÅ¡ko draudimo sutartį, sutarties Å¡alių sulygtomis sÄ lygomis, kurios nebÅ«tinai turi atitikti realiÄ padėtį nekilnojamojo turto rinkoje, vertę nustatė atestato verstis tokia veikla neturintis subjektas – draudimo įmonė, vertė nustatyta 2010 m. rugsėjo mėn., t.y. anksčiau nei ieÅ¡kovo pateiktas vertinimas.

Atsakovės argumentai apie jos nurodytÄ gyvenamojo namo vertę nepatvirtinti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, t.y. byloje nepateikta raÅ¡ytinių įrodymų apie rekonstruojant namÄ panaudotas statybines medžiagas, jų vertę (iÅ¡skyrus įrodymus 300 Lt sumai), kitas namo rekonstravimo iÅ¡laidas. Atsakovė taip pat nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pirties vertė galėtų bÅ«ti 25 000 Lt. Draudimo liudijimas, kuriame nurodyta pirties atkÅ«rimo vertė 24 000 Lt, nepaneigė turto vertinimo ataskaitoje nurodytos pirties vertės dėl anksčiau minėtų argumentų.

Atsakovės paaiškinimai, liudytojos S. J., kitų liudytojų parodymai, kad, statant pirtį, panaudota medžiagų, kurių vertė didesnė nei nurodyta minėtoje turto vertinimo ataskaitoje, nepatvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Be to atsakovės paaiškinimai, liudytojos S. J. parodymai nepatvirtina, kad pirties, kaip atitinkamoje vietoje esančio nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo – priklausinio, ar kaip statybinių medžiagų, galimų gauti pirtį išardžius, visumos vertė yra didesnė nei nurodyta ataskaitoje.

Vertintojas, nustatydamas pirties vertę, įvertino ir jai pastatyti reikalingų pagrindinių žaliavų vertę. Atsižvelgdamas į Å¡ių aplinkybių visumÄ , teismas sprendė, kad atsakovės pateikti įrodymai apie gyvenamojo namo, pirties vertę nėra pakankami, byloje esanti turto vertinimo ataskaita nenuginčyta ir joje esančiais duomenimis turi bÅ«ti remiamasi priimant sprendimÄ byloje.2003-03-04 name kilo gaisras, po kurio namas buvo rekonstruotas. Atsakovės paaiÅ¡kinimais, liudytojų M. B., G.

B., S. J., S. J., I. D., G. V. parodymais nustatė, kad rekonstruojant namÄ , tvarkant sodybÄ dirbo ir atsakovė, santuokos metu bendru Å¡alių darbu sodyboje buvo pastatyta pirtis. Namas buvo iÅ¡ esmės pagerintas bendru sutuoktinių darbu, todėl namÄ pripažino bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Namo pagerinimas atliktas daugiau asmeninėmis ieÅ¡kovo lėšomis (draudimo iÅ¡moka, teismo vertinimu, atsižvelgiant į jos paskirtį, gavimo sÄ lygas, pripažino asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe), todėl namÄ priteisė ieÅ¡kovui, o 5 500 Lt kompensacijÄ atsakovei.

Pirtis nėra įteisinta ir registruota, todėl negali bÅ«ti laikoma nekilnojamojo turto objektu. Kadangi pirtis sukurta santuokos metu bendru Å¡alių darbu, ieÅ¡kovas neįrodė, jog Å¡is turtas yra jo asmeninė nuosavybė, teismas laikė, kad tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgiant į atsakovės reikalavimÄ , pirtį priteisė ieÅ¡kovui, o atsakovei - 700 Lt kompensacijÄ . Padalinus sutuoktinių turtÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės turėtų bÅ«ti priteista 36 750 Lt kompensacija, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo – 9 300 Lt kompensacija (3 100 Lt + 5 500 Lt + 700 Lt).

Pritaikius įskaitymÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė 27 450 Lt piniginę kompensacijÄ už atsakovei tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį. Kadangi santuoka nutraukiama dėl ieÅ¡kovo kaltės, ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, bei iÅ¡ jo priteisė visas atsakovės ir valstybės patirtas iÅ¡laidas. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-05 sprendimÄ dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės, dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl dalintino turto apimties nustatymo, balanso sudarymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tik iÅ¡ jo pakeisti ir sprendimÄ Å¡iose dalyse iÅ¡dėstyti sekančiai: santuokÄ nutraukti dėl atsakovės kaltės, padalinti santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ ; iÅ¡ atsakovės priteisti 62 350 Lt piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį, kuriÄ Ä¯pareigoti sumokėti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o iki jos sumokėjimo dienos paliekant ieÅ¡kovui teisę neatlygintinai gyventi trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini); panaikinti sprendimo dalį dėl priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 4 000 Lt neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo atlyginimo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės. Skundžiamas teismo sprendimas iÅ¡ dalies yra nepagrįstas ir priimtas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kinus ir pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, nevisapusiÅ¡kai, neobjektyviai bei neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymus bei to pasėkoje padarius neteisingas ir nepagrįstas iÅ¡vadas, todėl jis keistinas.

Teismo motyvai dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovo kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes tikrovėje bÅ«tent atsakovės netinkamas elgesys nulėmė, kad santuoka iÅ¡iro ir bendras jų santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas. Atsakovė ignoravo ieÅ¡kovÄ kaip sutuoktinį ir kaip vyrÄ , pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas bÅ«ti lojaliam, gerbti kitÄ sutuoktinį, taip pat jį remti moraliai bei materialiai, prisidėti prie Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Dėl atsakovės elgesio bet kokie bandymai iÅ¡saugoti Å¡eimÄ ir bendras jų gyvenimas tapo nebeįmanomas ir negalimas.

IeÅ¡kovas visÄ laikÄ jÄ mylėjo, siekė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ ir stengėsi elgtis maksimaliai tolerantiÅ¡kai ir pakančiai atsakovės atžvilgiu. Tuo tarpu atsakovė elgėsi prieÅ¡ingai, iÅ¡vykdavo poilsiauti apie tai ieÅ¡kovui nepraneÅ¡usi, dėl to nepasitarusi su juo ir pan. Jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, namuose praleisdavo 1,5-2 savaites ir iÅ¡vykdavo kelioms savaitėms ar net mėnesiui į tolimÄ jį reisÄ . Atsakovė jo visiÅ¡kai nepasiilgdavo, keldavo konfliktus be jokio pagrindo, visais bÅ«dais stengėsi jo gyvenimÄ namuose padaryti nepakenčiamu.

Daug kartų kalbėjo su atsakove, kokios jos elgesio priežastys, bet tai tarpusavio santykių pakeisti nepadėjo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad nurodyta liga galėtu patvirtinti bet kurios iÅ¡ Å¡alių neiÅ¡tikimybę. Teismas neįvertino atsakovės paaiÅ¡kinimų, kad kai ieÅ¡kovas jai pasakė apie susirgimÄ Å¡ia liga bei, kad reikia ir jai gerti gydytojos iÅ¡raÅ¡ytus nuo Å¡ios ligos vaistus, tai ji Å¡iuos vaistus gydytojo nustatyta tvarka ir suvartojo, kas patvirtina, jog ji apie Å¡iÄ ligÄ Å¾inojo ir ieÅ¡kovÄ užkrėtė.

Å iuo metu santykiai su atsakove itin blogi, ji tapo agresyvi, dažnai vartoja alkoholį, triukÅ¡mauja, grasina, visais įmanomais bÅ«dais mėgina iÅ¡provokuoti ieÅ¡kovÄ , tačiau teismas šį neetiÅ¡kÄ atsakovės elgesį vertino kaip neesminį, nustatant jos kaip sutuoktinės pareigų tinkamÄ vykdymÄ ar nevykdymÄ . Teismas nepagrįstai vertino, kad ieÅ¡kovas žiauriai elgėsi su atsakove, keldavo konfliktus, buvo nepagrįstai pavydus, kad jo draugiÅ¡ki santykiai su draugu R. S. bei jo Å¡eima sudarė pagrindÄ atsakovei abejoti jo iÅ¡tikimybe, todėl laikė esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu.

Å ias aplinkybes teismas grindė tik atsakovės ir jos artimų giminaičių, draugų ar kitaip artimai su ja susijusių asmenų parodymais, nesant jokių objektyvesnių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių faktinių duomenų. Toks vertinimas yra neteisingas, kadangi tiek atsakovė, tiek liudytojai yra suinteresuoti Å¡ioje byloje ir jų parodymai vertintini kritiÅ¡kai. Teismas nepagrįstai pripažino, kad liudytojų parodymai matymo atsakovę susižalojusiÄ , pastarajai pasakius, kad tai ieÅ¡kovas tariamai jÄ sužalojo, yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadai, kad jis tai ir padarė, kadangi tikrovėje atsakovė dėl alkoholio padauginimo buvo ne kartÄ griuvusi bei kitais bÅ«du susižalojusi ir akivaizdu, kad jai pripažinti tokias susižalojimo aplinkybes buvo gėda, dėl ko ji galėjo pasiteisinti pažystamiems, jog tai ieÅ¡kovas jÄ tariamai sužalojo.

Be to, R. A. patvirtino, kad su ieÅ¡kovu jokių artimesnių santykių nepalaikė, o jis buvo jos dukters sugyventinio draugas. IeÅ¡kovo su atsakove santuoka nutrÅ«ko dėl prieÅ¡ tai nurodytų aplinkybių, patvirtinančių atsakovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje keistinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės. Kadangi santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, tai ji privalo atlyginti žalÄ ieÅ¡kovui, o ne jis jai. Mano, kad teismo parinktas 4 000 Lt neturtinės žalos dydis, įvertinus byloje esančius faktinius duomenis, yra per didelis bei neatitinka protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų.

Darant hipotetinę prielaidÄ , kad santuoka tariamai nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovo kaltės, atsakovei galėtų bÅ«ti priteistas ne didesnis nei artimo MMA (800 Lt) dydžio neturtinės žalos atlyginimas.Nesutinka su teismo sprendimu, kad automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 7 000 Lt, nes tikrovėje Å¡i kaina yra 5 000 Lt. Teismas nepagrįstai netaikė Finansų ministerijos 2007-07-04 nutarimo Nr. 6 Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo 2007 m. rugpjūčio 1 d. taisyklių, kurios yra pripažinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir plačiai taikoma teismų praktikoje nustatant turto vidutinę rinkos vertę.

Teismas neteisingai skaičiavo mokėtinos kompensacijos dalį už automobilius ir garaÅ¾Ä , nes pradžioje reikėjo paskaičiuoti bendrÄ Å¡io turto vertę, po to kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių Å¡io turto 1/2 dalies vertę ir šį dydį imti bendru vardikliu nustatant mokėtinos kompensacijos už gautÄ didesnę Å¡io turto dalį, t. y. iÅ¡ kiekvienam priklausančios Å¡io turto 1/2 vertės dalies atimti atsakovei tenkančiÄ mažesnės Å¡io turto vertę, ir nustatyti, kad jai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos kompensacijos dydis yra 550 Lt.Nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovo paveldėtÄ asmeninę nuosavybę bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe tuo pagrindu, kad Å¡is namas buvo santuokos metu remontuotas už ieÅ¡kovo asmenines lėšas po gaisro.

Mano, kad 2001-05-04 paveldėtas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), - yra nedalintinas, nes jis priklauso asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovui. Šį turtÄ pagal susitarimÄ teisiÅ¡kai apiformino ieÅ¡kovo vardu, nors faktiÅ¡kai juo naudojasi bei jį tvarko kartu su broliais ir seserimis.

Remontui ieÅ¡kovas jokių bendrų Å¡eimos pinigų nepanaudojo, o jį po gaisro suremontavo iÅ¡ asmeninių lėšų. Po gaisro ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka - 11 000 Lt, kurių dalį panaudojo namo remontui. Remontas pilnai nėra baigtas ir namas nebuvo pagerintas nuo jo bÅ«klės iki gaisro. Be to, atsakovė neprisidėjo prie Å¡io namo remonto, o tik vykdavo į Å¡iÄ sodybÄ pailsėti ar užsiiminėti čia daržininkyste. Atsakovė savo darbu neprisidėjo prie Å¡io turto pagerinimo.

Teismas nepagrįstai vertino tÄ aplinkybę, kad atsakovė didesne dalimi prisideda prie materialinės pagalbos pilnametei dukrai teikimo, todėl nukrypo nuo lygių dalių principo prezumpcijos. Ä®vertinant Å¡ios bylos aplinkybes, kad butas buvo pagerintas santuokos metu abiejų lėšomis bei ieÅ¡kovo 5 000 Lt asmeninėmis lėšomis, t.y. už gaisro metu apdegusio jo asmeninės nuosavybės namo draudimo iÅ¡mokos dalimi, kad nėra nepilnamečių vaikų bei nėra kitų esminių aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių principo, Å¡is turtas turi bÅ«ti dalijamas vadovaujantis lygių dalių principu, t.y. kiekvienam priklausanti dalys yra 52 500 Lt ir tokio dydžio kompensacijÄ už šį turtÄ atsakovė ieÅ¡kovui turi sumokėti, kadangi jai priteistas Å¡is turtas natÅ«ra.

Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė CPK 93 str. 2 d., 96 ir 98 str. taisykles bei nepagrįstai priteisė visas bylinėjimosi iÅ¡laidas tik iÅ¡ ieÅ¡kovo. Mano, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti paskirstytos proporcingai kiekvienos Å¡alies patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. IeÅ¡kovas su atsakove buvo tarpusavio sutarimu sutarę dėl bute esančio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto pasidalinimo, tačiau po pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovė atsisakė įleisti ieÅ¡kovÄ Ä¯ butÄ , kur ir liko bute esantis turtas.

Kadangi atsakovė atsisakė duoti ieÅ¡kovui dalį kilnojamojo turto, esančio bute, praÅ¡o įtraukti šį turtÄ Ä¯ dalintino turto sÄ raÅ¡Ä ir jį padalinti. Nurodo, kad ginčo bute yra 29 400 Lt vertės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas kilnojamasis turtas ir praÅ¡o jam priteisti 4 300 Lt turto vertės kilnojamuosius daiktus, o atsakovei – 25 100 Lt. Kadangi ieÅ¡kovui tenka mažesnė Å¡io turto dalis, todėl iÅ¡ atsakovės priteistina ieÅ¡kovui 10 400 Lt kompensacija už jam tenkančiÄ mažesnę Å¡ios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį.

Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-05 sprendimÄ dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės ir Å¡iÄ sprendimo dalį iÅ¡dėstyti taip, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 9 633,6 Lt piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį, kuriÄ Ä¯pareigoti atsakovę sumokėti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Nurodo, kad pagal 1985-05-30 paveldėjimo teisės liudijimÄ atsakovė paveldėjo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 1994-11-23 mainų sandorio pagrindu butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡mainytas į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Sudarytas lygiaverčių mainų sandoris be priemokos, todėl butas, (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine atsakovės nuosavybe. Teismas neteisingai nustatė dalinamo ginčo buto proporcijas Å¡alims ir todėl netinkamai taikė CK 3.118 str., 3.123 straipsnio 1 dalies normÄ .

Pirmiausia teismas turėjo ir pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus galėjo tiksliai nustatyti, kokia dalis lėšų, asmeninės nuosavybės teise priklausančių atsakovei buvo įneÅ¡ta į santuokos metu mainų sandorio pagrindu įgytÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir Å¡iÄ dalį eliminuoti iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės, o likusiÄ dalį buto (jo vertės) dalinti sutuoktiniams lygiomis dalimis ar nukrypstant nuo lygių dalių principo, jei tam yra pagrindas.Pagal 1985-05-30 paveldėjimo teisės liudijimÄ atsakovė paveldėjo butÄ (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 29,86 kv. m., vertė 8 600 Lt. 1994-11-23 mainų sandorio pagrindu atsakovė įgijo butÄ (duomenys neskelbtini), 61,60 kv. m. ploto, jo vertė buvo 17 800 Lt.

Taikant matematinį skaičiavimo metodÄ , darytina iÅ¡vada, kad santuokos metu įgyta buto dalis sudaro 31,74 kv. m. (61,61 kv. m. -29,86 kv. m.) arba atitinkamai 51,52 proc. viso buto. Vadinasi primos instancijos teismas turėjo ir galėjo dalinti sutuoktiniams tik 51,52 proc. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini). Dalinant nustatytÄ santuokos metu įgyto turto dalį (51,52 proc. buto, (duomenys neskelbtini)), teismas turi teisę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Teismo nustatyta 35 proc. kompensacija turi bÅ«ti apskaičiuota nuo 51,52 procentinės dalies buto vertės (viso buto vertė 105 000 Lt). Kadangi 51,52 proc. buto dalies vertė yra 54 096 Lt, įvertinus teismo nustatytÄ kompensavimo dalį ieÅ¡kovui (35 proc.), piniginė kompensacija ieÅ¡kovui sudarytų 18 933,60 Lt (54 096 Lt x 35 proc.). Nenukrypus nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ieÅ¡kovui mokėtina kompensacija sudarytų 27 048 Lt. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas, nustatydamas bendrasavininkų turto dalis įvertino ir aplinkybę, kad atsakovė didesne dalimi prisidėjo prie šios bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo ir, priteisdamas jai didesnę šio turto dalį, tokiu būdu kompensavo jai taip pat ir už ginčo buto įgijimui panaudotas jos 8 600 Lt sumoje asmenines lėšas. Todėl apeliaciniame skunde apeliantės nurodytas teiginys, kad teismas turėjo dar daugiau nei dvigubai didesniu dydžiu nukrypti nuo lygių dalių principo bei, kad kompensacija turi būti skaičiuojama nuo 51,52 proc. buto vertė, o ne nuo visos buto vertės, yra nepagrįstas ir neteisėtas, o jos apeliacinis skundas vien šiuo pagrindu netenkintinas.

Be to, 8 600 Lt suma sudaro nuo 17 800 Lt sumos 48,31 procentus, o ne apeliantės nurodomus 51,52 procentus. Viso Å¡alių bendro turto vertė yra 153 300 Lt ir ieÅ¡kovui natÅ«ra priteistinas bendros 14 300 Lt vertės turtas, o atsakovei- bendros 139 000 Lt vertės turtas, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 62 350 Lt kompensacija už jam tenkančiÄ mažesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį. Pagal pirmos instancijos nustatytas faktines aplinkybes, viso bendro turto vertė yra 123 900 Lt ir ieÅ¡kovui natÅ«ra priteistinas bendros 10 000 Lt vertės turtas, o atsakovei - 113 900 Lt vertės turtas, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 51 950 Lt kompensacija už jam tenkančiÄ mažesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktus, kad apeliantas artimai bendraudamas, palaikydamas artimus santykius, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryÅ¡ių, t.y. iÅ¡ esmės pažeidė savo santuokinio pareigas dėl ko santuokinis gyvenimas tapo negalimas. Be to, ieÅ¡kovas žiauriai elgėsi su sutuoktine - naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtÄ . Nė vienos iÅ¡ aukščiau aptartų prezumpcijų apeliantas nepaneigė, nors turėjo tokiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ .

Pagrįstai teismas esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu kvalifikavo ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę, žiaurų elgesį. Santuokos nutrÅ«kimo priežastys byloje nustatytos ir konkrečiai apibrėžtos ieÅ¡kovo elgesiu, jo santuokinių pareigų netinkamu vykdymu. Teismas pagrįstai ir iÅ¡samiai pasisakė dėl 2007 m. ieÅ¡kovo susirgimo lytiniu keliu plintančia liga. Kita vertus, byloje nėra tikslių medicininių duomenų apie ligos anamnezę, t.y. nenustatyta ar liga, kuria sirgo ieÅ¡kovas, yra lytiniu keliu plintanti ar uždegiminio pobÅ«džio, taip kaip nėra nustatyta, kokios priežastys ieÅ¡kovui sukėlė nurodytÄ ligÄ .

Nepagrįsti ir neįrodyti ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovė agresyvi, dažnai vartoja alkoholį, kelia triukÅ¡mÄ . Å ios aplinkybės neįrodytos ir realiai neegzistuoja. IeÅ¡kovas bÅ«damas santuokoje savo draugę yra pakvietęs svečiuotis sodyboje, nežinant jai ir vaikams, t.y. akivaizdžiai parodo, jog santuokiniai ryÅ¡iai yra nutrÅ«kę dėl jo kaltės. Jis santuokos metu naudojo fizinį smurtÄ atsakovės atžvilgiu, Å¡ias aplinkybes iÅ¡samiai tvirtino teismo iÅ¡klausyti liudytojai bei policijos pateikta medžiaga.

Atsakovė alkoholiu nepiktnaudžiauja, tuo labiau niekada nėra griuvusi ir susižalojusi veido sritį. Apelianto nurodytas motyvas apeliaciniame skunde dėl alkoholio vartojimo yra pasikartojantis, formuojantis neteisingÄ Ä¯vaizdį apie ieÅ¡kovę. Kadangi santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovo kaltės, teismas pagrįstai įvertino 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Pirmos instancijos teismas padalino visÄ sutuoktinių turtÄ , kurį nurodė sutuoktiniai procesiniuose dokumentuose. Apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti primos instancijos teismui, negalima, todėl apelianto praÅ¡ymas pakeisti teismo sprendimÄ , padalinant santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus, negalimas.

Be to, apeliantas apeliaciniame skunde nurodė nesamÄ , sutuoktiniams nepriklausantį kilnojamÄ jį turtÄ . Kilnojamojo turto vertės akivaizdžiai per didelės, neatitinka realios turto vertės, neįvertintas kilnojamojo turto nusidėvėjimas, o kai kurie ieÅ¡kovo iÅ¡vardyti kilnojamieji daiktai priklauso jų pilnamečiams vaikams. IeÅ¡kovas prie apeliacinio skundo nepateikė įrodymų, kad jo iÅ¡vardytas kilnojamasis turtas egzistuoja. Apeliantas nesÄ Å¾iningai siÅ«lo visus santuokos metu įgytus, nudėvėtus, apgadintus daiktus padalinti priteisiant juos atsakovei, perdėtai iÅ¡keliant Å¡ių daiktų vertę.

Be to, ieÅ¡kovas ne visus kilnojamuosius daiktus įtraukė į sÄ raÅ¡Ä , t. y. neįtraukė kilnojamojo turto, kuris yra pas ieÅ¡kovÄ , 31 160 Lt vertės. PraÅ¡o juos padalinti tokiu bÅ«du: atsakovei priteisti 1/2 dalį santaupų 3 500 Lt, automobilio VOLVO žiemines padangas 1 000 Lt vertės, lauko vandens baseinÄ 500 Lt vertės, bulvių tarkavimo maÅ¡inÄ 200 Lt vertės, apeliantui priteisti visus likusius kilnojamuosius daiktus, o jai - piniginę kompensacijÄ 13 880 Lt. Apeliaciniame skunde iÅ¡vardintus kilnojamuosius daiktus, kuriuos įgijo sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise, praÅ¡o padalinti natÅ«ra lygiomis dalimis, remiantis ieÅ¡kovės nurodytomis daiktų vertėmis, t. y. ieÅ¡kovui priteisti viso daiktų bendros 1 800 Lt vertės, o už atsakovei atitekusio apeliaciniame skunde nurodyto kilnojamojo turto didesnę dalį priteisti ieÅ¡kovui 745 Lt kompensacijÄ arba Å¡iÄ pinigų sumÄ Ä¯skaityti į ieÅ¡kovo man priteistas ir mokėtinas sumas.

Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių automobilio rinkos vertę santuokos nutraukimo dienai, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai automobilio rinkos vertę nustatė remiantis viešai skelbiama informacija apie automobilių rinkos kainas. Taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2003-03-04 gyvenamajame name kilo gaisras, po gaisro santuokos metu namas buvo rekonstruotas. Liudytojų parodymais nustatyta, kad rekonstruojant namÄ , tvarkant sodybÄ dirbo ir atsakovė ir ieÅ¡kovas. Namo rekonstrukcijai buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos, nes draudimo iÅ¡mokos atstatyti gyvenamÄ jį namÄ nepakako. Teismas pagrįstai pripažino namÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Teismas, įvertinęs, jog atsakovė didesne dalimi prisideda prie paramos Å¡alių pilnamečiams vaikams, pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui tenka 35 proc. atitinkamai atsakovei 65 proc. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto (buto).

L. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, R. B. apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Šalys susituokė 1983-08-20, santuokoje gimę vaikai pilnamečiai.

IeÅ¡kovas L. B. 2010-09-07 pateikė ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, nurodydamas, kad kaltė pasireiÅ¡kia atsakovės neiÅ¡tikimybe, nuo jos užsikrėtė lytiniu keliu plintančia liga; lojalumo jo atžvilgiu nebuvimu, esminių santuokinių pareigų pažeidimu. Atsakovė 2011-03-30 pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės. IeÅ¡kovÄ kaltina neiÅ¡tikimybe, psichologinio ir fizinio smurto naudojimu jos atžvilgiu, konfliktiÅ¡ku ir įžeidžiančiu elgesiu Å¡eimoje.Panevėžio miesto apylinkės teismas kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažino ieÅ¡kovÄ .

Su tokia teismo iÅ¡vada apeliantas nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialines bei procesines teisės normas, neteisingai įvertino pateiktus įrodymus ir todėl padarė neteisingas ir nepagrįstas iÅ¡vadas. Teigia, kad dėl atsakovės neiÅ¡tikimybės jis susirgo lytiniu keliu plintančia liga, atsakovė vartoja alkoholį, yra agresyvi, konfliktiÅ¡ka, susižalojo bÅ«dama neblaivi, jis jos nesužalojo. PraÅ¡o įvertinti atsakovės elgesį po 2011-07-05, t. y. po teismo sprendimo priėmimo, kuomet neįleido jo į namus.Apeliacinio proceso paskirtis – partikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 str.).

Apeliacinis procesas nelaikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl apeliacinis teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų pirmosios instancijos teismo. Ä®statymas draudžia reikÅ¡ti naujus reikalavimus apeliacinės instancijos teisme ir tai visiÅ¡kai atitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintÄ koncentruotumo principÄ (CPK 312 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Å¡iÄ Ä¯statymo norma neanalizuoja apelianto argumentų, susijusių su atsakovės elgesiu po teismo sprendimo priėmimo, o kitus apelianto argumentus dėl atsakovės kaltės nutraukiant santuokÄ , atmeta kaip nepagrįstus.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu (CK 3.60 str. 2 d.). Ä®statymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpcijÄ , kada santuoka yra laikoma iÅ¡irusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė.

Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimÄ , jo neiÅ¡tikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, palikimas Å¡eimos ir nesirÅ«pinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuokÄ dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirÅ«pinimas Å¡eimos nariais, jų žeminimas ir kt.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose yra nurodęs, kad sutuoktinių viena iÅ¡ pareigų – vienas kitÄ remti. Jie privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s, vienas kitÄ gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinio lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai apie sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu Å¡is nebuvo lojalÅ«s, jeigu tÄ pareigÄ pažeidė iÅ¡ esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos nepasitikėjimo vienu iÅ¡ sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011-01-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011-05-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-233/2011).Nagrinėjamoje byloje Panevėžio miesto apylinkės teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetÄ , konstatavo ieÅ¡kovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo ir teisėjų kolegija su Å¡ia iÅ¡vada sutinka. IeÅ¡kovas tvirtina, kad atsakovė jį užkrėtė venerine liga, tačiau dokumentų, patvirtinančių tokį argumentÄ , nepateikė.

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos pažymos (t. 1, b. l. 21-22) matyti, kad 2007-10-12 L., gim. (duomenys neskelbtini), atlikti tyrimai. Ligos kodas nenurodytas, diagnozė neperskaitoma, o kitų įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė. Å ių duomenų nepakanka iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas sirgo venerine liga, o ta liga jį užkrėtė atsakovė. Atsakovė neigia tokį faktÄ , o iÅ¡ pateikto iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų (t. 2, b. l. 130) matyti, kad ieÅ¡kovui suteikta urologo konsultacija. Nėra jokių duomenų byloje ir apie atsakovės piktnaudžiavimÄ alkoholiu, agresyvumÄ , konfliktų inicijavimÄ .

Priešingai, šalių dukra M., pirmosios instancijos teisme paneigė ieškovo argumentus. Jos nuomone šeima iširo dėl ieškovo nepagrįsto pavydo, atsakovės persekiojimo, jo neištikimybės, keliamų konfliktų, įžeidinėjimų ir žeminimo (t. 2, b. l. 43-44). Apeliantas teigia, kad teismas jo kaltę grindė tik atsakovės ir jos artimų giminaičių, draugų ir artimų asmenų parodymais, tačiau byloje liudijusios jo seserys nepatvirtino, kad atsakovė girtavo ar konfliktavo, todėl atmestini ir šie apelianto argumentai.

Kad ieÅ¡kovas bÅ«damas neblaivus sukėlė Å¡eimoje konfliktÄ , sužalojo atsakovę patvirtina bylos duomenys (t. 1, b. l. 60-62, t. 2, b. l. 4-5). Kilus konfliktui 2010-10-25, buvo kviečiami policijos pareigÅ«nai, tačiau ieÅ¡kovas nesikreipė į juos dėl atsakovės blaivumo nustatymo, nepatvirtina tos aplinkybės ir Å¡alių kaimynas J. V.. IeÅ¡kovo neleistinÄ elgesį apibÅ«dina ir byloje esantis įraÅ¡as (t. 1, b. l. 89-97). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentų dėl atsakovės elgesio sodyboje 2010-07-22, jo nuomone toks atsakovės elgesys patvirtina jos agresyvų bÅ«dÄ , nepagarbÄ jam ir nepaisymÄ jo interesų.

Kolegija nesutinka su tokiais apelianto motyvais ir mano, kad ši situacija labiau parodo ieškovo netinkama elgesį su sutuoktine. Ji pats teigė, kad visa šeima naudojosi sodyba, tačiau apie tai, kad sodyboje gyvena pašaliniai, kad jis leido jiems ten būti, atsakovės neįspėjo apie tai, nesitarė dėl šio sprendimo. Teismas pagrįstai vertino atsakovės elgesį kaip vienkartinį ir neesminį, nes priešingų įrodymų byloje nėra.Nesutinka apeliantas su teismo priteistos 4 000 Lt neturtinės žalos dydžiu.

Jei ir būtų nustatyta jo kaltė dėl santuokos nutraukimo, žalos dydis galėtų būti 800 Lt. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis.

Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiÅ«riu neturi bÅ«ti daromas. Tai gali bÅ«ti fizinis skausmas, kÅ«no žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat su tuo susiję dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Asmuo tai vertina ir ateities požiÅ«riu, kaip kÅ«no sužalojimas ir patirtas stresas paveiks tolimesnę jo sveikatÄ . Neturtinės žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, yra bendrieji nuostoliai ir jų dydį nustato teismas. Bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CK 6.250 straipsnio 2 dalis, t. y.

žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mės bylos aplinkybes, o taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus. IÅ¡vardintų kriterijų sÄ raÅ¡as neiÅ¡samus, todėl teismas, atsižvelgdamas į bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , gali nustatyti ir kitus kriterijus. Kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytais kriterijais ir priteistu žalos dydžiu. Teismas, įvertinę bylos aplinkybes, Å¡alių santuokos trukmę pagrįstai pripažino, kad atsakovė dėl ieÅ¡kovo elgesio ne vienÄ kartÄ patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, pažeminimus.

Atsižvelgiant į nurodytų kriterijų visumÄ kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo atsakovei priteistas neturinės žalos dydis nėra per didelis. Dėl santuokinio turto padalijimo Apeliantas ginčija sprendimo dalį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo. Teigia, kad automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) vertės yra 5 000 Lt, o ne 7 000 Lt, kaip nustatė teismas. Taip pat: neteisingai paskaičiuota kompensacija dalijant automobilius ir garaÅ¾Ä ; nepagrįstai jo paveldėtas turtas pripažintas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe; nepagrįstai nukrypta nuo lygių dalių principo, nustatant kompensacijos dydį už atsakovei atitenkantį butÄ ; neteisingai paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Nurodo, kad praÅ¡o padalinti turtÄ likusį bute 29 400 Lt vertės. Atsakovė jo į butÄ neįleidžia ir turto neatiduoda.Ä®statymas reglamentuoja, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ turi abu sutuoktiniai. Jeigu sutuoktiniai turtÄ yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai jie dalytino turto neturi, tai apie tai turi bÅ«ti nurodyta ieÅ¡kinyje dėl santuokos nutraukimo, kai santuoka nutraukiama dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės (CPK 178 str., 382 str. 4 p., CK 3.60 str.).

Be to, kaip jau minėta anksčiau, įstatymas draudžia reikÅ¡ti naujus reikalavimus apeliacinės instancijos teisme, nes Å¡io teismo paskirtis yra partikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 str.). Dėl to, kas pasakyta, teisėjų kolegija neanalizuoja apelianto reikalavimo dėl turto, esančio bute padalijimo. Dėl automobilio vertės ir kompensacijos dydžio. Apeliantas teigia, kad jam tenkančio automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) vertė yra 5 000 Lt.

Jo manymu teismas nepagrįstai netaikė Finansų ministerijos 2007-07-04 nutarimo Nr. 6 „Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo“.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡alys pripažįsta, jog bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo automobilius VOLVO S 40, MERCEDES (duomenys neskelbtini), automobilio priekabÄ COMPTOURIST 6-1 ir garaÅ¾Ä . IeÅ¡kovas, jam tenkantį automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini) vertina 5 000 Lt suma, o atsakovei tenkanti automobilį VOLVO S 40 – 8 900 Lt suma.

Atsakovė nurodė prieÅ¡ingai, jai tenkančio automobilio VOLVO S 40 vertę sumažino iki 2 000 Lt, o ieÅ¡kovui tenkančio automobilio vertę padidino. Kadangi Å¡alys nepateikė teismui jų naudojamų automobilių realaus įvertinimo, teismas pagrįstai vadovavosi informacija, skelbiama vieÅ¡oje erdvėje. Ä®vertinus automobilių kainÄ (8 900 + 7 000), priekabos ir garažo vertę (500 + 4 500) bendra turto vertė yra 20 900 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių, todėl kiekvienam sutuoktiniui atitenka turto už 10 450 Lt (20 900:2).

IeÅ¡kovui priteistas automobilis MERCEDES (duomenys neskelbtini), priekaba ir garažas, kurių bendra vertė 12 000 Lt, todėl Å¡ioje dalyje atsakovei tenka 1 550 Lt mažiau turto. Pirmosios instancijos teismas už Å¡iÄ turto dalį priteisė 3 100 Lt kompensacija.Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto skundas Å¡ioje dalyje pagrįstas ir tenkintinas, kompensacijos dydis mažintinas iki 1 550 Lt. Dėl paveldėto turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2001-05-04 paveldėjo ir nuosavybės teise valdo gyvenamÄ jį namÄ su pagalbiniais pastatais (sodybÄ ) PapiÅ¡kių kaime, Pasvalio rajone (t. 1, b. l. 10-12, 146).

Minėtoje sodyboje 2003-04-04 kilo gaisras, kurio metu sudegė durys, medinė lentų pertvara, dalis pastato elektros instaliacijos, apdegė dar trys patalpos. Gaisro nuostoliais draudimo bendrovės buvo įvertinti 11 000 Lt ir Å¡i suma iÅ¡mokėta ieÅ¡kovui (t. 1, b. l. 71-73). Pirmosios instancijos teismas minėtÄ sodybÄ pripažino bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurios vertę 16 400 Lt (kartu su pirtimi) ir sodybÄ priteisė ieÅ¡kovui, o atsakovei, pripažindamas draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovo asmeninėmis lėšomis, priteisė 6 200 Lt kompensacijÄ .Apeliantas nesutinka su Å¡ia teismo sprendimo dalimi ir teigia, kad Å¡is turtas nedalintinas, nes tai jo asmeninė nuosavybė.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais ir su teismo iÅ¡vada, kad 11 000 Lt draudimo iÅ¡moka yra asmeninės ieÅ¡kovo lėšos.

Nors apeliantas ginčo sodybÄ paveldėjo, tačiau po gaisro didžiÄ ja dalimi jÄ buvo bÅ«tina atstatyti. Gaisro padarytų nuostolių atlyginimui iÅ¡mokėta 11 000 Lt draudimo iÅ¡moka pripažintina bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes duomenų, kad draudimo įmokos buvo mokamos ne iÅ¡ bendrų lėšų, nėra. IeÅ¡kovo seserų liudijimai, kad mokėjo draudimo įmokas, vertintini kritiÅ¡kai, nes pinigų mokėjimÄ nepatvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, o atsakovei teigia, kad draudimo įmokas mokėjo abu (t. 2, b. l.

39. Tokiu bÅ«du, įvertinus į sudegusios sodybos atstatymÄ Ä¯dėtas bendras lėšas, bendrÄ Å¡alių darbÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Å¡i turtÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Dėl buto padalijimo. Nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), registruotas R. B. vardu 1994-11-23 mainų sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 15, 43). IÅ¡ mainų sutarties matyti, kad atsakovė vieno kambario butÄ (29,86 m2 ploto), priklausančio jai nuosavybės teise iÅ¡mainė į butÄ (duomenys neskelbtini) (61,60 m2 ploto).

IeÅ¡kovas šį butÄ laikė bendrÄ ja jungtine nuosavybe, atsakovė – asmenine. Butas įvertintas 105 000 Lt suma (t. 2, b. l. 63).Pirmosios instancijos teismas ginčo butÄ pripažino bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalindamas jį nukrypo nuo lygių dalių (35 ir 65 proc.) ir natÅ«ra priteisė butÄ atsakovei, o ieÅ¡kovui – 36 750 Lt kompensacijÄ . Šalys Å¡iÄ sprendimo dalį ginčija. IeÅ¡kovo nuomone teismas nepagrįstai nustatė nelygias nuosavybės dalis, neatsižvelgė į tai, kad jis buto remontui panaudojo 5 000 Lt asmeninių lėšų, likusių nuo 11 000 Lt draudimo iÅ¡mokos, todėl reikalauja priteisti 52 500 Lt kompensacijÄ , t. y. už ½ buto dalį.

Atsakovė teigia, kad teismas priteisė per didelę kompensacijÄ už butÄ . Pritaikius matematinį skaičiavimo metodÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad santuokos metu įgyta buto dalis sudaro 31,74 m2 ploto (61,61 – 29,86), arba 51,52 proc. viso buto. Jos manymu kompensacija sudaro tik 18 933,60 Lt, nes 51,52 proc. buto sudaro 54 096 Lt, o 35 proc. nuo Å¡ios sumos sudaro 18 933,60 Lt.Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus dėl ginčijamos sprendimo dalies.Dėl 11 000 Lt draudimo iÅ¡mokos kolegija jau pasisakė, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad į buto pagerinimÄ investavo 5 000 Lt asmeninių lėšų.

Å alys ginčo bute gyveno nuo 1994 metų pabaigos, todėl visiÅ¡kai akivaizdu, kad Å¡eima butÄ remontavo, vadinasi naudojo bendras santuokines lėšas. Kadangi pagrįstų įrodymų apie investuotas lėšas nėra, kolegija, įvertinusi bute gyventÄ laikÄ (16 metų) bei pirmosios instancijos teismo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad teismas pagrįstai taikė CK 3. 123 straipsnio normas ir teisingai nustatė sutuoktinių nuosavybės į butÄ dalis. IeÅ¡kovui teismas priteisė iÅ¡ atsakovės 27 450 Lt piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį.

Å i suma didintina 1 550 Lt, nes skaičiuojant kompensacijÄ už dalijamus automobilius, priekabÄ ir garaÅ¾Ä , padaryta klaida, kompensacijos dydis nurodytas 3 100 Lt Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas nesutinka su teismo motyvais, kurių pagrindu iÅ¡ jo pirmosios instancijos teisme buvo priteistos visos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Mano, kad teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė CPK 93 straipsnio 2 dalį, 96, 98 straipsnius, nes bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti paskirstomos proporcingai.Ä®statymas reglamentuoja, kad patenkinus reikalavimus iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktikÄ . Kaip žinia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas užtikrina vienodos teismų praktikos formavimÄ (CPK 4 str.) ir ne kartÄ yra nurodęs, kad santuokos nutraukimo bylose, sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu. Sutuoktinio bylinėjimosi iÅ¡laidos pripažįstamos jo turtine žala, kuriÄ turi atlyginti kaltas dėl santuokos nutraukimo kitas sutuoktinis (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-293/2010, 2011-01-24 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-82/2011). Kadangi kaltu dėl santuokos nutraukimo) pripažintas ieškovas, todėl iš jo priteistos visos atsakovės bylinėjimosi išlaidos. Tokiu pat principu bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 98 straipsnis). Iš ieškovo priteistinos atsakovės bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme: 200 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme bei 334 Lt žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio mokėjimo buvo atleista atsakovė (CPK 93 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo pakeisti ir iÅ¡dėstyti taip:„Priteisti iÅ¡ R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 29 000 Lt (dvideÅ¡imt devynių tÅ«kstančių litų) piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį, kuriÄ Ä¯pareigoti sumokėti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.Priteisti iÅ¡ L.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Lt (du Å¡imtus litų) žyminio mokesčio ir 1 000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) advokato atstovavimo iÅ¡laidų R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 334 Lt (tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis litus) žyminio mokesčio valstybei. Teisėjai                                                    Zina MickevičiÅ«tė                                                                  Birutė Valiulienė                                                     Ramunė Čeknienė