2017-05-25 Nr. AB-10977-3-61-3-04139-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A. Tilindė

Administracinė byla Nr. A-397-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04139-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 3R-303(AG-256/01-2014); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2014 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. BR6-2327623 (toliau – ir Sprendimas) ta dalimi, kuria nustatoma, kad pagal 2013 metų paraiškos duomenis buvo nustatytas pakartotinis Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto 2007 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – ir GAAB), pažeidimas; 3) panaikinti Sprendimą ta dalimi, kuria taikomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos (toliau – ir Metodika) 22 punktas ir skiriama jame numatyta sankcija – paramos išmokos sumą mažinti 100 proc. ir paramos neskirti už kitus kalendorinius metus; 4) įpareigoti NMA pritaikyti Metodikos punktus, pagal kuriuos būtų taikoma kompleksinio paramos susiejimo 19 proc. sankcija, ir įpareigoti išmokėti 39 412,62 Lt paramos išmoką.

Nurodė, kad sankcija skirta dėl to, jog pagal 2013 metų Paraiškos duomenis buvo nustatytas pakartotinis tyčinis GAAB Aprašo 7 punkto pažeidimas, nes NMA, vertindama pareiškėjo 2012 m. birželio 15 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų paraišką, kurios reg. Nr. 12-1011554602-A1-1 (toliau – ir 2012 m. Paraiška), nustatė, kad yra GAAB Aprašo 7 punkto pažeidimas. Pareiškėjas teigė, jog apie tai, kad yra nustatytas GAAB Aprašo 7 punkto pažeidimas dėl sąlyginių gyvūnų skaičiaus, deklaruojant pievas ir ganyklas už 2012 metų laikotarpį, jis buvo informuotas tik 2014 m. vasario 14 d. NMA sprendimu Nr. BR6-2121703, kurį gavo 2014 m. vasario 17 d. Taigi, apie pažeidimą pareiškėjas sužinojo po 2013 m. birželio 1 d., t. y. nuo tos dienos iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. savo valdoje buvo privaloma išlaikyti pagal GAAB Aprašo 7 punkto nuostatas reikalaujamą sąlyginių gyvūnų skaičių deklaruojant pievas ir ganyklas už 2013 metų laikotarpį. Taip pat 2013 m. birželio 17 d. buvo paskutinė diena deklaruoti pievas ir ganyklas už 2013 metus, o paraišką pareiškėjas pateikė 2013 m. birželio 13 d., todėl pareiškėjas manė, jog jis pakartotinio pažeidimo nepadarė. Pareiškėjas teigė, jog 2014 metais informavus jį apie 2012 metais padarytą pažeidimą, jis nebegalėjo šio pažeidimo pašalinti, todėl priimant sprendimą dėl 2013 metų paraiškos negalėjo būti konstatuotas pakartotinis pažeidimas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 29 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nurodė, jog NMA sprendimai buvo priimti pasibaigus išmokų mokėjimo terminui.

Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad Metodikos 2.5 punktas reiškia, jog pareiškėjo informavimas ar neinformavimas apie nustatytą pažeidimą, pareiškėjo galėjimas ar negalėjimas pašalinti nustatytą pažeidimą neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis GAAB Aprašo reikalavimų ir nepašalina jo atsakomybės už jų pažeidimą. Pareiškėjas, teikdamas 2012 metų Paraišką ir 2013 metų Paraišką, patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, įsipareigojo laikytis GAAB reikalavimų, kad žino, jog Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos žemės ūkio srities teisės aktų pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą. Pareiškėjas, žinodamas, kad GAAB reikalavimų Aprašo 7 punkte numatytu laikotarpiu deklaruojamose pievose (ganyklose) neturėjo reikiamo skaičiaus sutartinių gyvulių, negali remtis tuo, kad jis nebuvo informuotas apie GAAB reikalavimų Aprašo 7 punkto reikalavimų pažeidimą. NMA nurodė, kad 2013 m. kovo 8 d. pareiškėjui buvo išsiųsta patikros ataskaita, kurios 5–9 lapuose išvardinti pažeidimai (taip pat – nepakankamas SG skaičius). Be to, iš Patikros ataskaitos matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas apie Patikros vietoje atlikimą jo valdose.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas pažeidė GAAB Aprašo 7 punkto reikalavimus ir pagal 2012 metų Paraišką, ir pagal 2013 metų Paraišką, tačiau pareiškėjas teigė, jog GAAB Aprašo 7 punkto pažeidimas pagal 2013 metų Paraišką negalėjo būti vertinamas kaip pakartotinis tyčinis minėto punkto pažeidimas, todėl jam pritaikyta sankcija (paramos neskyrimas) yra neteisėta, kadangi NMA netinkamai aiškino „pakartotinio tyčinio pažeidimo“ sąvoką ir pareiškėjas nurodė, jog jis buvo laiku neinformuotas apie pažeidimą, todėl nebuvo galimybės jį pašalinti.

Atlikęs išsamią teisės aktų, reglamentuojančių pakartotinius tyčinius GAAB Aprašo pažeidimus, analizę, išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad NMA pareiškėjo veiksmus pagrįstai traktavo kaip pakartotinį (kaip numato Metodikos 2.5 p.) tyčinį GAAB Aprašo 7 punkto pažeidimą, kadangi minėtas analogiškas pažeidimas buvo nustatytas ir pagal 2012 metų Paraišką, ir pagal 2013 metų Paraišką.

Pareiškėjo argumentą, jog jis nebuvo informuotas apie minėtą pažeidimą pagal 2012 metų Paraišką, todėl nurodytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip pakartotinis pagal 2013 metų Paraišką, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes, teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog, teikdamas 2012 metų Paraišką, pareiškėjas patvirtino, jog yra susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis ir įsipareigojo jų laikytis. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas apie nustatytus GAAB Aprašo 7 punkto pažeidimus pagal 2012 metų Paraišką buvo informuotas jam pateiktoje 2013 m. kovo 8 d. patikros ataskaitoje Nr. 525 (b. l. 9–17), kurios 5–9 lapuose išvardinti pažeidimai. Be to, teismas pažymėjo, jog iš patikros vietoje ataskaitos turinio matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas apie patikrą vietoje, tačiau patikrinimo metu asmeniškai nedalyvavo. Todėl teismas darė išvadą, jog apie nustatytus GAAB Aprašo 7 punkto pažeidimus (patikra buvo atliekama nuo 2012 m. gruodžio 20 d. iki 2013 m. kovo 6 d.) pareiškėjas buvo tinkamai ir laiku informuotas, todėl turėjo galimybę juos pašalinti, tačiau to nepadarė.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog naikinti NMA 2014 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. BR6-2327623 bei Komisijos 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 3R-303(AG-256/01-2014) nėra jokio teisinio pagrindo. Konstatavus, kad minėti NMA bei Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, teismas nenustatė teisinio pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą įpareigoti NMA pritaikyti Metodikos punktus, pagal kuriuos būtų taikoma kompleksinio paramos susiejimo 19 proc. sankcija, ir įpareigoti išmokėti 39 412,62 Lt paramos išmoką.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, kaip ir Komisija, nepasisakė dėl pakartotinio tyčinio reikalavimo pažeidimo sąvokos išaiškinimo. Šiuo aspektu pakartotinai dėsto savo argumentus, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad nebuvo tinkamai informuotas apie nustatytus pažeidimus, todėl jam nebuvo suteikta galimybė šiuos pažeidimus pašalinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Metodikos 2.5 punkto nuostatas aiškino plečiamai. Pareiškėjo vertinimu, pasirašymas, teikiant 2012 metų Paraišką, negali būti vertinamas kaip informavimas apie ateities pažeidimus. Pareiškėjas nurodo, kad nei Patikros ataskaitoje už 2012 metus, nei jos lydraštyje (2013 m. kovo 8 d. pranešimas) nebuvo aiškiai nurodyti pažeidimai, nebuvo patektų nuorodų į GAAB Aprašo punktus. Pažymi, kad 2013 m. kovo 8 d. raštas negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, nustatančiu pareiškėjui teises ir pareigas.

Atsakovas NMA pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Kartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pažymi, kad pareiškėjui buvo aiškiai ir konkrečiai nurodyti padaryti pažeidimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Nacionalinės mokėjimo agentūros 2014 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. BR6-2327623, kuriuo konstatuojama, kad pagal pareiškėjo M. R. 2013 metų paraiškos duomenis buvo nustatytas pakartotinis Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto 2007 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-327, pažeidimas, ir kuriuo taikomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 22 punktas ir skiriama jame numatyta sankcija – paramos išmokos sumą mažinti 100 proc. ir paramos neskirti už kitus kalendorinius metus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas, teismui nustačius, kad NMA pareiškėjo veiksmus pagrįstai traktavo kaip pakartotinį (kaip numato Metodikos 2.5 p.) tyčinį GAAB Aprašo 7 punkto pažeidimą, kadangi minėtas analogiškas pažeidimas buvo nustatytas ir pagal 2012 metų Paraišką, ir pagal 2013 metų Paraišką, o pareiškėjas apie pažeidimą pagal 2012 metų Paraišką buvo informuotas tinkamai.

Pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir akcentuoja, kad nebuvo tinkamai informuotas apie nustatytus pažeidimus, todėl jam nebuvo suteikta galimybė šiuos pažeidimus pašalinti.

Iš bylos duomenų matyti, kad NMA nustatė, jog pareiškėjo 2013 metais deklaruoti pievų ir ganyklų plotai, neturintys ūkinių gyvūnų, sudarė 87,79 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ploto (t. y. daugiau nei 50 proc.), todėl vertino, kad pareiškėjas pažeidė GAAB aprašo 7 punkto reikalavimus – padarė tyčinį pažeidimą. NMA, atsižvelgusi į tai, kad pagal 2012 metų Paraišką buvo nustatytas toks pats GAAB aprašo 7 punkto tyčinis pažeidimas (NMA 2014 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. BR6-2161703; Komisijos byla, b. l. 43-48 ), pareiškėjo pažeidimą pagal 2013 metų Paraišką vertino kaip pakartotinį tyčinį reikalavimo pažeidimą ir paramą pagal 2013 metų Paraišką sumažino 100 proc. bei paramos neskyrė kitiems kalendoriniams metams.

Byloje ginčo dėl nustatytų pažeidimų esmės nėra, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentų, ginčas nagrinėjamoje byloje kyla dėl to, ar pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie pažeidimo nustatymą pagal 2012 metų Paraišką, ir, atitinkamai, pažeidimo pagal 2013 metų Paraiška vertinimo kaip pakartotinio tyčinio.

Metodikos (redakcija, galiojusi 2013 metų Paraiškos teikimo metu) 2.5 punktas įtvirtina pakartotinio reikalavimo pažeidimo sąvoką, pagal kurią – tai to paties geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo ar standarto, žemės ūkio veiklos valdymo ir (ar) trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimo pažeidimas daugiau negu vieną kartą per trejus metus iš eilės, nors žemės ūkio veiklos subjektas buvo informuotas apie ankstesnius nustatytus reikalavimų pažeidimus ir turėjo galimybę juos pašalinti.

Metodikos 17.4 punkte taip pat įtvirtinta, kad tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, kai pareiškėjo valdoje nustatomas GAAB Aprašo 7 punkte nurodytas GAAB reikalavimo pažeidimas, kai plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų, nurodytų GAAB Aprašo 7 punkte, ploto.

Metodikos 22 punkte įtvirtinta, kad, nustačius pakartotinį tyčinį reikalavimo pažeidimą, taikoma sankcija – išmokos suma sumažinama 100 proc., be to, parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus.

Kaip matyti iš išdėstyto teisinio reguliavimo, nustačius tyčinį GAAB Aprašo pažeidimą, Metodikos 22 punkte įtvirtinta sankcija, kaip už pakartotinį tyčinį pažeidimą, taikoma, be kita ko, su sąlyga, jog žemės ūkio veiklos subjektas buvo informuotas apie ankstesnius nustatytus reikalavimų pažeidimus ir turėjo galimybę juos pašalinti (Metodikos 2.5 p.). Ši sąlyga yra taikoma tiek nustačius tyčinius, tiek netyčinius pakartotinius pažeidimus, kadangi aptartas Metodikos 2.5 punktas įtvirtina bendrą sąvokos apibrėžimą pakartotiniam pažeidimui, t. y. šio pažeidimo neskirstant į tyčinį ar netyčinį.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija, viena vertus, nustatė, kad pareiškėjo GAAB Aprašo 7 punkto pažeidimai pagal 2012 metų Paraišką buvo nustatyti ir įvertinti tik 2014 m. vasario 14 d. NMA sprendime.

Antra vertus, atsakovas byloje pateikė 2013 m. kovo 8 d. pranešimą apie patikros vietoje/ nuotolinės patikros metus nustatytus neatitikimus Nr. 525, kurio adresatu yra pareiškėjas (byloje nėra pateiktų duomenų, kada su aptariamu raštu buvo supažindintas pareiškėjas). Šio pranešimo priedu esančioje Patikros ataskaitoje, sudarančioje 16 lapų, nurodyti faktiniai patikrinimo duomenys, tam tikri neatitikimai, tačiau nėra padarytų konkrečių ir aiškių išvadų apie pareiškėjo padarytus pažeidimus bei nepateikta nuorodų į teisės aktus, kuriuos pareiškėjas laikytas pažeidusiu. Nors pačioje ataskaitoje nurodoma, kad patikra yra nepozityvi, tačiau iš ataskaitos aiškiai ir konkrečiai neįmanoma nustatyti padarytų pažeidimų bei šių pažeidimų įvertinti teisės aktų kontekste, taip pat – pagal aktualias teisės aktų redakcijas, kadangi, kaip jau buvo minėta, teisinė bazė patikros ataskaitoje neaptarta, vartojamas nedetalizuotos santrumpos, o vietoje galbūt padarytų pažeidimų – teisės aktų citatos, iš kurių neįmanoma suprasti pažeidimo masto ir esmės (pvz., ar ganyklos, pievos yra blogos agrarinės būklės, ar nenaudojamos gyvuliams ganyti, ar nenušienautos, ar nėra pakankamo gyvulių skaičiaus ir pan.) (Komisijos byla, b. l. 62–70).

Vertinant šį atsakovo pateiktą dokumentą, kaip įrodymą, jog pareiškėjas buvo informuotas apie nustatytus pažeidimus, atkreiptinas dėmesys į atsakovo NMA poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovo įsitikinimu, toks dokumentas kaip Patikros ataskaita, negali būti laikomas administraciniu aktu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo prasme, kadangi jame tik trumpai ir glaustai fiksuojamos faktinės aplinkybės (b. l. 100).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad byloje pateiktas dokumentas – Patikros ataskaita – nėra toks valinio pobūdžio aktas, iš kurio pareiškėjas būtų galėjęs aiškiai ir konkrečiai suvokti savo pažeidimų pobūdį, esmę ir mastą, bei, atsižvelgęs į nustatytus pažeidimus, – atitinkamai koreguoti savo ūkinę veiklą kitais kalendoriais metais. Patikros ataskaita teisėjų kolegijos laikytina tik tarpiniu procedūriniu dokumentu, kuriame buvo fiksuojamos tam tikros faktinės aplinkybės, tačiau pareiškėjo padaryti pažeidimai nebuvo teisiškai kvalifikuoti ir įvertinti, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas iš Patikros ataskaitos negalėjo daryti vienareikšmių išvadų dėl padarytų pažeidimų bei jų vertinimo, t. y. ar patikrinimo metu nustatytos aplinkybės yra/ bus vertinamos kaip GAAB Aprašo reikalavimų pažeidimas paramos skyrimo bei sankcijų taikymo prasme.

Pasisakydama dėl atsakovo veiksmų, teisėjų kolegija pažymi, jog viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai. Teisėjų kolegija pabrėžia būtinybę viešojo administravimo subjektui, net ir turint pažeidimus patvirtinančių įrodymų, laikytis gero administravimo principo. Lietuvos Respublikos Konstitucija (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą), ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (41 str.) įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą, kuris, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą bei asmens teisę būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes, teisę būti išklausytam prieš priimant asmens atžvilgiu neigiamą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).

Nagrinėjamu atveju teisės aktai NMA įtvirtino pozityvią pareigą – imtis aktyvių veiksmų informuojant paraiškos teikėją. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė pareigą tinkamai informuoti pareiškėją apie galimus jo teisių ribojimus, nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir juose įtvirtintos sankcijos taikymo už pakartotinį tyčinį pažeidimą procedūros, neužtikrino gero administravimo principo tinkamo įgyvendinimo – t. y. 2013 m. kovo 8 d. Patikros ataskaitoje nustatęs tam tikras aplinkybes, šias aplinkybes, kaip pažeidimą, įvertino bei sankciją paskyrė tik 2014 m. vasario 14 d. BR6-2161703 sprendimu, t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams ir pareiškėjui iš esmės nebeturint galimybių nustatytus pažeidimus pašalinti iki teikiant paraišką už kitus kalendorinius metus.

Vadovaudamasi šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nebuvo įgyvendintas Metodikos 2.5 punkto reikalavimas informuoti žemės ūkio veiklos subjektą apie ankstesnius nustatytus reikalavimų pažeidimus bei nesudaryta galimybė jam šiuos pažeidimus pašalinti, todėl pareiškėjo padarytas pažeidimas pagal 2013 metų Paraišką negali būti vertinamas kaip pakartotinis, o NMA 2014 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. BR6-2327623 turi būti naikinamas.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinis teismas nėra kompetentingas nustatyti pareiškėjui skirtinos paramos ir taikytinos sankcijos dydžius ir kad šios funkcijos yra NMA kompetencija, NMA įpareigotina priimti naują sprendimą dėl pareiškėjui mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų, pareiškėjo padaryto pažeidimo nevertindama kaip pakartotinio. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo M. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Pareiškėjo M. R. skundą tenkinti iš dalies.

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 3R-303(AG-256/01-2014) panaikinti.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. BR6-2327623 panaikinti ir įpareigoti atsakovą Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos paramos išmoką pareiškėjui pagal 2013 m. birželio 13 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką Nr. 13-1011554602-A1-1 išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas