2018-03-13 Nr. BB-1839-1-07-1-00526-2007-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla

Nr. 2K-7-8-788/2018

Teisminio

proceso Nr. 1-07-1-00526-2007-1

Procesinio

sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.1.; 1.1.3.7.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.10.1.;

1.2.19.3.2.; 2.1.7.1; 2.1.7.4.; 3.1.5.3 (S)

LIETUVOS

AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 13

d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės

Juodkaitės-Granskienės, Artūro Ridiko, Artūro Pažarskio, Rimos Ažubalytės,

Dalios Bajerčiūtės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui,

nuteistajam L. K.

ir jo gynėjui advokatui Romaldui Briliui,

nuteistajam V. P. ir jo gynėjui advokatui Vyteniui

Dziegoraičiui,

nuteistajam S. R. ir jo gynėjai advokatei Alfredai

Pūkienei,

nuteistajam R. Ž. ir jo gynėjui Arūnui Petrauskui,

nuteistajam M. K. ir jo gynėjui Raimundui Lideikai,

nuteistajam K. B.,

nuteistųjų K. B. ir juridinio asmens UAB „A“ gynėjui

advokatui Sauliui Juzukoniui,

nuteistojo A. V. gynėjui advokatui Linui Stanislavui

Bagdonui,

viešame teismo posėdyje kasacine

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos

prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus, nuteistųjų R. Ž., M. K.,

K. B., nuteistojo A. V. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono, nuteistojo

juridinio asmens UAB „V“ atstovo techninio direktoriaus A. Š., nuteistojo S. R.

gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės ir nuteistojo juridinio asmens UAB „A“

gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos

teismo 2013 m. birželio 27 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžių.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m.

birželio 27 d. nuosprendžiu:

L. K. nuteistas pagal Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalį

(2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš V. Ž.) laisvės

atėmimu vieneriems metams; pagal BK 225 straipsnio 2 dalį

(2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš J.

B.) – laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 225 straipsnio 2 dalį

(2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš V. D.) –

laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams; pagal BK

228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija)

(dėl piktnaudžiavimo dėl J. P.) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems

mėnesiams; pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo dėl J. P.)

– laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m.

rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir

kyšio dalies priėmimo iš K. B.) – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK

225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio

priėmimo iš A. V.) – laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 225 straipsnio

2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio

priėmimo iš J. U.) – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo

redakcija) (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš R.

Ž. ir M. K.) – laisvės atėmimu penkeriems metams; pagal BK 225 straipsnio 3

dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl didelės vertės kyšio

reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš P. V. P.) – laisvės atėmimu penkeriems

metams ir trims mėnesiams; pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (2000 m.

rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir turto

prievartavimo iš J. P.) – laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK

228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija)

(dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir turto prievartavimo iš J. P.) – laisvės

atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 227 straipsnio 2 dalį

(2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl S. R. ir V. P. papirkimo) –

laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2,

4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais ir 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos

dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir L. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė

– laisvės atėmimas septyneriems metams, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu (2000 m. rugsėjo 26

d. įstatymo redakcija) ir 5 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo

redakcija), iš L. K. konfiskuota 58 734 Lt (17 010,54 Eur).

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino

sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2008 m. kovo 23 d;

S. R. nuteistas

pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl

kyšio priėmimo iš J. B.) – laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 225

straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl didelės

vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš K. B.) – laisvės atėmimu

ketveriems metams; pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio

28 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš A. V.) – laisvės atėmimu

trejiems metams; pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28

d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš J. U.) – laisvės atėmimu trejiems

metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m.

rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir

kyšio dalies priėmimo iš R. Ž. ir M. K.) – laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl

didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš P. V. P.) – laisvės

atėmimu penkeriems metams; pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m.

birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš L. K.) – laisvės

atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos

bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir S. R. paskirta galutinė

subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę paskiriant

atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies

3 punktu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 5 dalimi (2004 m. liepos

5 d. įstatymo redakcija), iš S. R. konfiskuota 38 234 Lt (11 073,33

Eur);

V. P. nuteistas

pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl

kyšio priėmimo iš J. B.) – laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 228 straipsnio

2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir

savavaldžiavimo dėl J. P.) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems

mėnesiams; pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo dėl J. P.) –

laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m.

rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir

kyšio dalies priėmimo iš K. B.) – laisvės atėmimu trejiems metams ir devyniems

mėnesiams; pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš A. V.) – laisvės atėmimu dvejiems

metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo

26 d. įstatymo redakcija) (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies

priėmimo iš R. Ž. ir M. K.) – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 225

straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio

priėmimo iš L. K.) – laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63

straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos

dalinio bausmių sudėjimo bei apėmimo būdu ir V. P. paskirta galutinė

subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, ją atliekant pataisos

namuose. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu (2000 m.

rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 5 dalimi (2004 m. liepos 5 d.

įstatymo redakcija), iš V. P. konfiskuota 29 334 Lt (8495,71 Eur);

K. B. nuteistas pagal BK 227

straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu

vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis

BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės

vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 67

straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, K. B. įpareigotas per šešis

mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL (2600 Lt –

753,01 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

juridinis asmuo UAB „A“ nuteista

pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija)

250 MGL (32 500 Lt – 9412,65 Eur) dydžio bauda;

A. V. nuteistas pagal BK 227

straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 100 MGL (13 000 Lt –

3765,06 Eur) dydžio bauda;

juridinis asmuo UAB „V“ nuteista

pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija)

– 200 MGL (26 000 Lt – 7530,12 Eur) dydžio bauda;

M. K. nuteistas pagal BK 227

straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) – laisvės atėmimu

vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis

BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės

vykdymas atidėtas dvejiems metams; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies

6 punktu, BK 71 straipsniu, M. K. įpareigotas per šešis mėnesius nuo

nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (2600 Lt – 753,01 Eur) dydžio

įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

R. Ž.

nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo

redakcija) – laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1,

2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis

BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, R. Ž.

įpareigotas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20

MGL (2600 Lt – 753,01 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų

fondą;

juridinis asmuo UAB „D“

pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m.

rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – 300 MGL (39 000 Lt) dydžio

bauda.

Lietuvos apeliacinio teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 9 d.

nuosprendžiu:

1) nuteistųjų J.

U., K. B., J. B., M. K., R. Ž., nuteistojo juridinio asmens UAB „A“ atstovės V.

B., nuteistojo A. V. advokato gynėjo L. S. Bagdono, nuteistojo juridinio

asmens UAB „V“ atstovo laikinai einančio direktoriaus pareigas A. Š.,

nuteistojo V. D. ir jo advokato L. Judicko, nuteistojo juridinio asmens UAB „E“

atstovo V. B., nuteistojo juridinio asmens UAB „D“ atstovo advokato Valdemaro

Bužinsko apeliaciniai skundai atmesti;

2) Vilniaus apygardos teismo 2013

m. birželio 27 d. nuosprendis pakeistas:

panaikinta nuosprendžio dalis dėl

L. K. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (dėl turto prievartavimo iš

J. P), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, dėl D. R. nuteisimo pagal BK 24

straipsnio 6 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį ir L.

K. bei D. R. išteisinti, nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo ar

baudžiamojo nusižengimo požymių. D. R. panaikintas taikytas bausmių

subendrinimas pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą. D. R.

panaikintas BK 75 straipsnio, baudžiamojo poveikio priemonės pagal BK

67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, BK 71 straipsnį taikymas;

panaikinta nuosprendžio dalis dėl

V. P. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš L. K.),

dėl S. R. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš

L. K.), dėl L. K. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl S. R.

ir V. P. papirkimo), ir V. P., S. R. bei L. K. išteisinti, nepadarę veikų,

turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuteistajam L. K. inkriminuota

veika pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį (dėl

savavaldžiavimo dėl J. P.) perkvalifikuota į BK 228 straipsnio 2 dalį ir

paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistajam V. P.

inkriminuota veika pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 294

straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo dėl J. P.) perkvalifikuota į BK 228

straipsnio 2 dalį ir paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo S. N. veika iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 228 straipsnio 2 dalies ir

BK 294 straipsnio 2 dalies (dėl savavaldžiavimo dėl J. P.)

perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir

paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Iš nuosprendžio aprašomosios

dalies nuteistiesiems L. K., V. P. pagal BK 228 straipsnio 2

dalį, o S. N. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį

pašalintas didelės turtinės žalos požymis. Nuteistajam S. N. panaikintas

taikytas bausmių bendrinimas pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1

punktą, pagal BK 75 straipsnį taikytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės

vykdymo atidėjimo terminas sumažintas iki vienerių metų. Panaikinta nuteistajam

S. N. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė pagal

BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 71 straipsnį, t. y.

įpareigojimas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti

20 MGL (2600 Lt – 753,01 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų

asmenų fondą.

Pašalintas iš nuosprendžio

nuteistiesiems L. K., S. R., V. P. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, o G. S.

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 2 dalį inkriminuotas

objektyvusis požymis – reikalavimas duoti nenustatyto, tačiau didesnio nei 1 MGL

dydžio kyšį iš J. B. Nuteistajai G. S. panaikinta taikyta baudžiamojo poveikio

priemonė pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, BK 71 straipsnį,

įpareigojimas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti

20 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Iš nuosprendžio nuteistiesiems L.

K., S. R., V. P. pašalintas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį

inkriminuotas objektyvusis požymis – provokavimas duoti kyšį iš UAB „V“

direktoriaus A. V.

Nuteistiesiems L. K. ir S. R. iš

nuosprendžio pašalintas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį inkriminuotas

objektyvusis požymis – provokavimas duoti kyšį iš UAB „B“ direktoriaus J.

U. L. K. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo,

susitarimo ir priėmimo iš K. B.) paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė

sumažinta iki trejų metų ir trijų mėnesių, pagal BK 225 straipsnio 3 dalį

(dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš R. Ž. bei M. K.) paskirta penkerių

metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų ir devynių mėnesių, pagal

BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš P. V. P.)

paskirta penkerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki

trejų metų ir dešimties mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4

dalimis, 5 dalies 2 punktu, šios bausmės ir bausmės, paskirtos pagal BK 225

straipsnio 1 dalį (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš V. Ž.), pagal BK 225

straipsnio 2 dalį (dėl susitarimo ir kyšio priėmimo iš V. D.), pagal BK 225

straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš J. B.), pagal BK 228 straipsnio

2 dalį (dėl piktnaudžiavimo, susijusio su J. P.), 225 straipsnio 2 dalį

(dėl kyšio priėmimo iš A. V.), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio

priėmimo iš J. U.), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5

dalies 2 punktu, subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir

L. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, L. K.

paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams,

įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios

vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos

leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK

71 straipsniu, L. K. įpareigotas per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio

įsiteisėjimo sumokėti 25 MGL (941,25 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo

nusikaltimų asmenų fondą.

S. R. pagal BK 225 straipsnio 3

dalį (dėl kyšio reikalavimo, susitarimo ir priėmimo iš K. B.) paskirta ketverių

metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų ir trijų mėnesių, pagal

BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš R. Ž.

bei M. K.) paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki

trejų metų, pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo ir

priėmimo iš P. V. P.) paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta

iki trejų metų ir dešimties mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4

dalimis, šios bausmės ir bausmės, paskirtos pagal BK 225 straipsnio 2

dalį (dėl kyšio priėmimo iš J. B.), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį

(dėl kyšio priėmimo iš A. V.), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio

priėmimo iš J. U.), subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. R. paskirta

subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė. Vadovaujantis BK 75

straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, S. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės

vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo

atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be

nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio

2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, S. R. įpareigotas per šešis mėnesius nuo

šio nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 25 MGL (941,25 Eur) dydžio įmoką į

Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

V. P. pagal BK 225 straipsnio 3

dalį (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš R. Ž. ir M. K.) paskirta

ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų. Vadovaujantis

BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė ir bausmės, paskirtos pagal

BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš J. B.), pagal BK 225

straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo, susitarimo ir priėmimo iš K. B.),

pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo

iš A. V.), subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. P. paskirta

subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75

straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, V. P. paskirtos laisvės

atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį per bausmės

vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono)

ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK

67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. P. įpareigotas per

šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 25 MGL (941,25 Eur)

dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nagrinėjamoje byloje taip pat

nuteisti G. S., J. B., V. D., juridinis asmuo UAB „E“, S. N., J. U., juridinis

asmuo UAB „D“, P. V. P., juridinis asmuo UAB „B“, išteisinta D. R., tačiau dėl

jų kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išklausiusi

proceso dalyvių paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. K. nuteistas už tai, kad,

būdamas valstybės tarnautojas, t. y. (duomenys neskelbtini) savivaldybės

administracijos direktorius bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės

administracijos viešųjų pirkimų komisijos narys, padedant UAB „Da“, atlikusios (duomenys

neskelbtini) savivaldybės įgyvendinamų projektų (duomenys neskelbtini)

administravimą, direktorei G. S., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus

reikalavo ir priėmė kyšį, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

1.1. 2006 metais, tyrimo metu

tiksliai nenustatytu laiku, tačiau prieš (duomenys neskelbtini)

savivaldybės administracijai skelbiant viešųjų pirkimų konkursus pirkti (duomenys

neskelbtini) valymo darbų techninių projektų rengimo paslaugas, G. S.,

veikdama pagal susitarimą su L. K., telefoninio pokalbio metu iš V. Ž., firmos

„K“, rengusios projektų (duomenys neskelbtini) techninius projektus,

direktoriaus, pareikalavo L. K. naudai penkių procentų techninių projektų

rengimo vertės dydžio kyšio.

1.2. (duomenys neskelbtini)

savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijai, kurios nariu buvo ir L.

K., viešojo konkurso metu pasirinkus pirkti V. Ž. firmos „K“ paslaugas ir

bendrovei parengus techninius projektus, G. S. 2007 m. liepos mėnesį, tiksliai

nenustatytu metu, tęsdama su L. K. sutartą nusikalstamą veiką, UAB „Da“ biuro patalpose

iš V. Ž. paėmė L. K. skirtus 4500 Lt ir juos 2007 m. liepos 13 d.,

apie 10 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) savivaldybės

administracijos, esančios (duomenys neskelbtini), direktoriaus kabinete

perdavė L. K.

1.3. Šiais veiksmais L. K. padarė

nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, o G. S. padarė

nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 225 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, L. K., S. R. ir V. P.

nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – (duomenys

neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius ir (duomenys

neskelbtini) savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos narys,

S. R. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero pavaduotojas, V. P. – (duomenys

neskelbtini) savivaldybės meras, padedant UAB „Da“, atlikusios (duomenys

neskelbtini) savivaldybės įgyvendinamų projektų (duomenys neskelbtini)

administravimą, direktorei G. S., veikdami bendrininkų grupe, priėmė kyšį, o J.

B., būdamas UAB „Vi“ direktorius ir veikdamas UAB „Ka“ interesais, papirko

minėtus valstybės tarnautojus, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis

aplinkybėmis:

2.1. 2007 metais, tiksliai tyrimo

metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, L. K., V. P. ir S. R.

suplanavo bendrą nusikalstamą veiką ir sutarė, kad L. K. jų naudai priims

kyšį iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės įgyvendinamų projektų (duomenys

neskelbtini) vykdymo metu darbus atliksiančių bendrovių atstovų, o S. R. ir

V. P. eidami pareigas netrukdys L. K. nusikalstamai veikti ir kartu

pasidalins priimtą kyšį.

2.2. 2007 metais, tiksliai tyrimo

metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, L. K. susitarė su UAB „Da“

direktore G. S., kad vykdant minėtus projektus jie kartu proteguos konkursuose

dalyvausiančią UAB „Ka“, t. y. neteisėtai veiks, kad minėta bendrovė laimėtų

tuos konkursus, o už šiuos veiksmus L. K., V. P. ir S. R., padedant G. S.,

priims kyšį.

2.3. 2007 m. kovo 20 d., apie

10.00 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus

kabinete L. K. susitiko su UAB „Vi“ direktoriumi J. B. ir G. S. bei aptarė

ir derino būsimų konkursų reikalavimus konkursų dalyviams. Šio pokalbio metu L.

K. ir G. S. pažadėjo J. B., kad veiks pagal UAB „Ka“ interesus, t. y.

parengs bendrovei palankius kvalifikacinius reikalavimus konkursų dalyviams ir

taip sudarys išskirtines sąlygas laimėti minimus viešųjų pirkimų konkursus.

2.4. 2007 m. gegužės 9 d., apie

11.40 val., ten pat vykusio susitikimo metu L. K. ir G. S. UAB „H“

direktoriui M. S., aptardami dalyvavimo konkursuose sąlygas, pažadėjo, kad tuo

atveju, jei bendrovės UAB „H“ ir UAB „Ka“ konkurse pateiks bendrą pasiūlymą,

jie veiks pagal šių bendrovių interesus, t. y. parengs bendrą pasiūlymą

pateiksiančioms minėtoms bendrovėms palankius kvalifikacinius reikalavimus

konkursų dalyviams ir taip sudarys išskirtines sąlygas šioms bendrovėms kartu

laimėti minimus viešųjų pirkimų konkursus.

2.5. 2007 m. lapkričio 27 d., apie

8.15 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus

kabinete L. K. ir S. R. aptarė planus, kaip jie kartu su V. P. dalinsis už

vykdomą nusikalstamą veiką gautus pinigus. Be to, to paties susitikimo metu L.

K. informavo S. R. apie J. B. ketinimą perduoti pinigus už neteisėtą veikimą

UAB „Ka“ naudai. Tą pačią dieną, apie 11.00 val., ten pat vykusio pokalbio

metu L. K. su J. B. sutarė, kad už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus UAB

„Ka“ naudai pinigus J. B. perduos per G. S.

2.6. 2007 m. lapkričio 28 d.,

apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos

direktoriaus kabinete L. K. ir V. P. aptarė, kaip bus vykdomas susitarimas

priimti kyšį iš J. B.

2.7. 2007 m. gruodžio 7 d., apie

11.00 val., G. S., veikdama pagal susitarimą su L. K., telefoninio

pokalbio metu netiesiogiai nurodė J. B. iki 2007 m. gruodžio 12 d.

atvežti jai pinigus, t. y. kyšį. Tyrimo metu nenustatytoje vietoje

laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 7 d. iki 2007 m. gruodžio 10 d.

J. B. perdavė G. S. tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio, tačiau ne

mažesnę nei 1 MGL dydžio, t. y. 130 Lt, sumą. Po to G. S. 2007 m. gruodžio 10

d., apie 19.00 val., jos tėvui priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys

neskelbtini), tęsdama sutartą nusikalstamą veiką, minėtą pinigų sumą

perdavė L. K. už jų neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. UAB „Ka“

protegavimą, dėl to ši bendrovė su subrangove – UAB „Hi“ dėl dirbtinai sudarytų

sąlygų konkursų metu įgijo pranašumą prieš konkurentus ir buvo paskelbta minėtų

konkursų laimėtoja. Tęsdamas sutartą nusikalstamą veiką, 2007 m. gruodžio 11

d., apie 8.50 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus

kabinete L. K. informavo bendrininkų grupės narį S. R. apie gautų pinigų

sumą už minėtus nusikalstamus veiksmus bei kartu suskaičiavo, ar gauta suma

atitinka reikalautą.

2.8. Šiais veiksmais L. K., S.

R., V. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje, G. S.

padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 225 straipsnio

2 dalyje, o J. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

3. Be to, L. K. nuteistas už tai,

kad būdamas valstybės tarnautojas, t. y. (duomenys neskelbtini)

savivaldybės administracijos direktorius, priėmė kyšį už neteisėtą veikimą

vykdant įgaliojimus, o V. D. ir UAB „E“ papirko valstybės tarnautoją, t.

y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

3.1. 2007 m. liepos 11 d., apie

14.15 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos

direktoriaus kabinete vykusio susitikimo metu L. K. UAB „E“ direktoriui V. D.

pasiūlė, kad jis, vykdydamas savo įgaliojimus, neteisėtai veiks UAB „E“ naudai,

t. y. kad ši bendrovė būtų pasirinkta (duomenys neskelbtini)

savivaldybės atliekamoje tiekėjų apklausoje dėl (duomenys neskelbtini)

vietinių avarinių žvyrkelių remonto darbų atlikimo už 54 280 Lt

(15 720,57 Eur), ir susitarė, kad už tai V. D. grąžins L. K.

10 000 Lt (2896,20 Eur) iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės

sumokėtų pinigų už kelių remonto darbus bendrovei „E“ kaip kyšį.

3.2. To paties pokalbio metu L.

K. telefonu nurodė (duomenys neskelbtini) seniūnui J. K. atlikti

apklausą dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos vietinių avarinių

žvyrkelių remonto darbų atlikimo ir paaiškino, kad yra sutarta, jog darbus už

54 000 Lt (15 639,48 Eur) atliks V. D. bendrovė. Taip pat L. K.

nurodė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vietinio ūkio

vyriausiajam specialistui S. A. paruošti įsakymo projektą, kuriuo (duomenys

neskelbtini) seniūnui būtų pavesta atlikti apklausą dėl kelių remonto.

3.3. 2007 m. liepos 12 d. L. K.

nurodymu pirkimų organizatorius, t. y. (duomenys neskelbtini) miesto

seniūnas J. K., atliko tiekėjų apklausą ir raštu apklausė J. B. IĮ, UAB „S“ ir

UAB „E“, iš kurių tik UAB „E“ realiai pretendavo atlikti siūlomus darbus. L. K.

davus minėtus neteisėtus nurodymus, 2007 m. liepos 17 d. (duomenys

neskelbtini) savivaldybė sudarė su UAB „E“ statybos rangos sutartį Nr. (duomenys

neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos vietinių avarinių

žvyrkelių remonto darbų ir pagal UAB „E“ 2007 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą

faktūrą ELP Nr. 0000566 pervedė 54 280 Lt (15 720,57 Eur) už darbus į

bendrovės „E“ sąskaitą banke „DnB Nord“.

3.4. 2007 m. spalio 11 d., apie

13.20 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus

kabinete V. D., veikdamas UAB „E“ naudai, davė L. K. 10 000 Lt (2896,20

Eur) kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

3.5. Šiais veiksmais L. K. padarė

nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, V. D. ir juridinis asmuo

UAB „E“ padarė nusikaltimus, numatytus BK 227 straipsnio 2 dalyje.

4. Be to, L. K. ir V. P. nuteisti

už tai, kad būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – (duomenys

neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius ir (duomenys

neskelbtini) savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos narys,

o V. P. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras, padedant S. N.,

veikdami bendrininkų grupe, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi (dėl J. P.)

ir nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

4.1. 2007 m. lapkričio 28 d., apie

11.30 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos,

esančios (duomenys neskelbtini), direktoriaus kabinete L. K. bei V. P.,

piktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi, ir S. N., naudodami psichinę

prievartą, t. y. pareikšdami, kad J. P. yra skolingas 30 000 Lt (8688,60

Eur) L. K. ir V. P. už tai, jog jo vadovaujama UAB „J“ 2007 metais buvo

pripažinta laimėtoja (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos

organizuotuose viešųjų pirkimų konkursuose, bei pareikšdami, kad, pastarajam

įvykdžius jų reikalavimus, ateityje nebus trukdoma UAB „J“ dalyvauti (duomenys

neskelbtini) savivaldybės vykdomuose viešųjų pirkimų konkursuose, atvirai

partijos „N“ naudai vertė J. P. atleisti nuo didelės vertės turtinės pareigos

partiją „N“, t. y. nereikalauti iš (duomenys neskelbtini) skyriaus

pirmininko V. P. ne mažesnės nei 80 000 Lt (23 169,60 Eur) skolos,

susidariusios UAB „J“ pagal 2006 m. balandžio 19 d. statybos rangos

sutartį Nr. 9, su partija „N“ atlikus jos (duomenys neskelbtini)

skyriaus naudojamo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remonto

darbus už 182 640,27 Lt (52 896,28 Eur).

4.2. Vykdydamas L. K., V. P. ir

S. N. reikalavimą, 2007 m. gruodžio 3 d. J. P. pateikė V. P. 2007 m. gruodžio 3

d. UAB „J“ protokolo dėl „N“ patalpų remonto projektą, kuriame buvo nurodyta,

kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų kaina nuo

182 640 Lt (52 896,2 Eur) mažinama iki 100 000 Lt

(28 962 Eur), ir 2007 m. gruodžio 3 d. kreditinę sąskaitą JP

Nr. 168, kurioje buvo nurodyta, jog UAB „J“ partijai „N“ grąžina

82 640,27 Lt (23 934,28 Eur) iš 2007 m. gruodžio 12 d. sąskaitoje

faktūroje JP Nr. 134 nurodytos 182 640,27 Lt (52 896,28 Eur) sumos.

4.3. Tęsdamas sutartą

nusikalstamą veiką, 2007 m. gruodžio 19 d., apie 10.00 val., (duomenys

neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete L. K.

nurodė S. N. pakartotinai perduoti J. P. reikalavimą atleisti nuo turtinės pareigos

partiją „N“, t. y. nereikalauti skolos iš V. P. už atliktus partijos „N“

naudojamo pastato remonto darbus ir surašyti naują PVM sąskaitą faktūrą dėl

80 000 Lt (23 169,60 Eur), o 2007 m. gruodžio 21 d., apie 16.05 val.,

ir 2008 m. vasario 6 d., apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini)

savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete vykusių pokalbių su J. P.

metu L. K. pakartotinai pareikalavo pakeisti UAB „J“ 2006 m.

lapkričio 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje JP Nr. 071 už partijos „N“ (duomenys

neskelbtini) skyriaus naudojamo pastato, esančio (duomenys neskelbtini),

remonto darbus nurodytą atliktų darbų vertę, t. y. 182 640,27 Lt

(52 896,28 Eur) į 80 000 Lt (23 169,60 Eur), tokiu būdu

atleidžiant nuo turtinės prievolės ne mažesnei nei 102 640,27 Lt

(29 726,68 Eur) sumai.

4.4. Tokiais savo veiksmais L. K.,

(duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2003 m. birželio

4 d. patvirtintu (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos

veiklos reglamentu bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2003

m. birželio 4 d. patvirtintais (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos

nuostatais būdamas tiesiogiai atsakingas už įstatymų įgyvendinimą savivaldybės

teritorijoje, ir V. P., (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos

2003 m. birželio 4 d. patvirtinto (duomenys neskelbtini)

savivaldybės tarybos veiklos reglamento 112.7 punktu būdamas įpareigotas

kontroliuoti ir prižiūrėti savivaldybės viešojo administravimo institucijų, iš

jų ir savivaldybės administracijos, vadovų veiklą bei 112.4 punktu būdamas

įgaliotas atleisti ar siūlyti nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui,

kuris tiesiogiai atsakingas už įstatymų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje,

padedant S. N., pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo

15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktuose nustatytą valstybės tarnautojų

prievolę laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai

atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme,

kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų

ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti

tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus

tvarkos taisyklių, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje numatytą

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą,

bei L. K., siekdamas asmeninės naudos, t. y. gerų santykių su V. P., kuris,

siekdamas turtinės naudos partijai „N“, diskreditavo valstybės tarnautojo

vardą, sumenkino valstybinės institucijos, t. y. (duomenys neskelbtini)

savivaldybės, autoritetą, dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

4.5. Šiais veiksmais L. K. ir V.

P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 2 dalyje, o S.

N., veikęs kaip padėjėjas, padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6

dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje.

5. Be to, L. K., S. R. ir V. P.

nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – (duomenys

neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius ir (duomenys

neskelbtini) savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos narys,

S. R. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero pavaduotojas, V. P. – (duomenys

neskelbtini) savivaldybės meras, veikdami bendrininkų grupe, reikalavo

didelės vertės kyšio ir priėmė jo dalį, o K. B. ir UAB „A“ papirko minėtus

valstybės tarnautojus, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

5.1. 2007 m., tiksliai tyrimo

metu nenustatytu laiku ir vietoje, L. K., V. P. ir S. R. suplanavo bendrą

nusikalstamą veiką ir sutarė, kad L. K. reikalaus ir savo bei pastarųjų naudai

priims kyšį iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės viešųjų pirkimų

konkursuose dalyvavusios ir juos laimėjusios UAB „A“ atstovų už teisėtą veikimą

vykdant įgaliojimus, o S. R. ir V. P., eidami pareigas, netrukdys jam

nusikalstamai veikti ir kartu su L. K. pasidalins priimtą kyšį.

5.2. 2007 m. gruodžio 5 d., apie

10.20 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos,

esančios (duomenys neskelbtini), direktoriaus kabinete L. K. ir V. P.

sutarė, kad apskaičiuos numatomą reikalauti kyšio sumą iš UAB „A“, kuri 2007

metais dalyvavo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos

skelbiamuose viešuosiuose konkursuose dėl statybos ir remonto darbų pirkimo ir,

2007 metais laimėjusi konkursus, (duomenys neskelbtini) savivaldybės

administracijai atliko įvairių darbų, ir pareikalaus, kad UAB „A“ vadovas K. B.

minėtą pinigų sumą pervestų pavedimu. Tęsdamas sutartą nusikalstamą veiką, 2007 m. gruodžio 18 d., apie 15.30 val., (duomenys

neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete vykusio

pokalbio metu L. K. savo bei S. R. ir V. P. naudai priėmė kyšį iš UAB „A“

direktoriaus K. B., veikusio UAB „A“ interesais, ir priėmė voką su 20 000

Lt (5792,40 Eur) bei susitarė, kad K. B. perves į partijos „N“ sąskaitą,

kurios (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininkas buvo V. P.,

30 000 Lt (8688,60 Eur) arba partijos „N“ vietoje sumokės 30 000 Lt

(8688,60 Eur) J. P. už dalį šio vadovaujamos UAB „J“ atliktų darbų remontuojant

partijos „N“ (duomenys neskelbtini) skyriaus naudojamas patalpas,

esančias (duomenys neskelbtini), už jų, t. y. L. K., S. R. ir V. P.,

teisėtą veikimą UAB „A“ naudai vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jie vykdė

savo pareigas ir nesudarė kliūčių UAB „A“ 2007 metais dalyvauti ir laimėti (duomenys

neskelbtini) savivaldybės organizuotus konkursus.

5.3. Tą pačią dieną, apie 17.00

val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus

kabinete vykusio pokalbio metu L. K., V. P. ir S. R. susitarė pasidalinti iš

K. B. gautus 20 000 Lt (5792,40 Eur), kaip kyšį, o 2007 m. gruodžio

28 d., apie 11.15 val., ten pat vykusio pokalbio metu, L. K. ir V. P. bei

2008 m. sausio 9 d., apie 18.20 val., tame pačiame kabinete vykusio

pokalbio metu L. K. ir S. R. derino kyšių reikalavimo ir kaip kyšį duotų

pinigų priėmimo iš K. B. bei šių nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo

detales, t. y. L. K., S. R. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe, susitarė

priimti 50 000 Lt (14 481 Eur), t. y. didesnės nei 250 MGL vertės,

kyšį ir priėmė 20 000 Lt (5792,40 Eur) kyšį, o K.

B. ir UAB „A“ susitarė perduoti valstybės

tarnautojams 50 000 Lt (14 481 Eur), t. y. didesnės nei 250 MGL

vertės, kyšį ir perdavė 20 000 Lt (5792,40 Eur) kyšį už teisėtą

veikimą vykdant įgaliojimus.

5.4. Šiais veiksmais L. K., S. R.

ir V. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 3 dalyje, o K.

B. ir UAB „A“ padarė nusikaltimus, numatytus BK 227 straipsnio 2 dalyje.

6. Be to, L. K., S. R. ir V. P.

nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – (duomenys

neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius ir (duomenys

neskelbtini) savivaldybei priklausančios UAB „T“ valdybos narys, S. R. – (duomenys

neskelbtini) savivaldybės mero pavaduotojas, V. P. – (duomenys

neskelbtini) savivaldybės meras, veikdami bendrininkų grupe, priėmė kyšį, o

A. V. ir UAB „V“ papirko minėtus valstybės tarnautojus, t. y. nusikalstamą

veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

6.1. 2007 m., tiksliai tyrimo

metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, L. K., V. P. ir S. R.

suplanavo bendrą nusikalstamą veiką ir sutarė, kad L. K. reikalaus savo

bei V. P. ir S. R. naudai, priims kyšį iš (duomenys neskelbtini)

savivaldybės viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujančios UAB „V“ atstovų už

neteisėtą veikimą bendrovės naudai, o S. R. ir V. P. eidami pareigas netrukdys

L. K. nusikalstamai veikti ir kartu pasidalins priimtą kyšį.

6.2. 2007 m. rugsėjo 10 d.

vykusio UAB „T“ valdybos posėdžio metu atplėšus vokus su viešojo pirkimo

konkurse dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos stogo remonto darbų pirkimo

dalyvavusių bendrovių – UAB „A“ (pasiūlyta darbų atlikimo kaina –

172 206,84 Lt (49 874,55 Eur) ir UAB „V“ (pasiūlyta darbų

atlikimo kaina – 178 479,00 Lt (51 691,09 Eur) pasiūlymais,

paaiškėjo, jog mažesnę kainą, t. y. 172 206,84 Lt (49 874,55 Eur),

pasiūlė UAB „A“. Veikdamas UAB „V“ interesais, 2007 m. rugsėjo 13 d.

15.00 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos,

esančios (duomenys neskelbtini), direktoriaus kabinete vykusio pokalbio

su UAB „A“ direktoriumi K. B. metu, L. K. paprašė, jog UAB „A“ atsisakytų

savo pasiūlymo ar kitu būdu leistų UAB „V“ laimėti minėtą konkursą.

6.3. 2007 m. rugsėjo 14 d., apie

15.20 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos

direktoriaus kabinete vykusio pokalbio metu, L. K. su S. R. pasakė

A. V., kad gali paveikti UAB „A“ direktorių K. B., kad UAB „A“ leistų

konkursą laimėti UAB „V“.

6.4. Laikotarpiu nuo 2007 m.

rugsėjo 14 d. iki 2007 rugsėjo 20 d. tyrimo nenustatytose vietose L. K.

susitiko su UAB „A“ direktoriumi K. B. ir nurodė derybų su UAB „T“ metu

nurodyti darbų atlikimo kainą, t. y. „172 000 Lt (49 814,64 Eur)“, o

kito susitikimo metu UAB „V“ atstovui L. K. nurodė derybų su UAB „T“ metu

nurodyti darbų atlikimo kainą, t. y. „170 000 Lt (49 235,40 Eur)“.

6.5. 2007 m. rugsėjo 20 d. UAB

„A“ ir UAB „V“ atstovai UAB „T“ valdybai derybų metu nurodė su L. K. aptartas

ir suderintas darbų atlikimo kainas bei sąlygas, ir bendrovės valdyba nusprendė

pirkti paslaugas už mažesnę kainą bei trumpesnį darbų atlikimo terminą

nurodžiusios UAB „V“. Tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) savivaldybės

administracijos direktoriaus kabinete L. K. informavo S. R., kaip darė įtaką

dėl UAB „T“ vykdyto (duomenys neskelbtini) mokyklos stogo remonto

darbų atlikimo viešojo pirkimo procedūros UAB „V“ naudai.

6.6. 2007 m. spalio 4 d., apie

16.45 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus

kabinete L. K. iš A. V., veikusio UAB „V“ interesais, savo, V. P. ir

S. R. naudai priėmė kyšį, t. y. voką su ne mažesne nei 20 000 Lt

(5792,40 Eur) suma už neteisėtą veikimą UAB „V“ naudai vykdant

įgaliojimus, t. y. už darymą įtakos dėl UAB „T“ organizuoto viešojo pirkimo

konkurso dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos stogo remonto darbų pirkimo

dalyvavusios UAB „A“ direktoriaus K. B., dėl ko buvo sudarytos sąlygos UAB „V“

neteisėtai laimėti minėtą viešojo pirkimo konkursą. Po to 2007 m. spalio 5 d.,

apie 8.40 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus

kabinete L. K. kyšio dalį, skirtą S. R. ir V. P., t. y. 10 500 Lt

(3041,01 Eur), perdavė S. R.

6.7. 2007 m. lapkričio 5 d., apie

11.00 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus

kabinete L. K., V. P. ir S. R. aptarė iš UAB „V“ vadovo A. V. gautus kyšius, t.

y. L. K., S. R. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe, priėmė 20 000 Lt (5792,40

Eur) kyšį, o A. V. ir UAB „V“ davė 20 000 Lt (5792,40 Eur) kyšį

už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

6.8. Šiais veiksmais L. K., S. R.

ir V. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje, o A.

V. ir UAB „V“ padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

7. Be to, L. K. ir S. R. nuteisti

už tai, kad būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – (duomenys

neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius ir (duomenys

neskelbtini) savivaldybei priklausančios UAB „T“ valdybos narys, S. R. – (duomenys

neskelbtini) savivaldybės mero pavaduotojas, veikdami bendrininkų grupe,

priėmė kyšį, o J. U. ir UAB „B“ papirko minėtus valstybės tarnautojus, t.

y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

7.1. 2007 m. spalio 1 d., apie 9

val. 30 min., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos,

esančios (duomenys neskelbtini), direktoriaus kabinete susitikimo metu

L. K. susitarė su UAB „B“ direktoriumi J. U., kad suorganizuos viešojo

pirkimo konkursą ir padarys taip, kad UAB „T“ pirktų UAB „B“ siūlomą gatvių

valymo mašiną.

7.2. 2007 m. spalio 2 d. L. K.,

elektroniniu paštu iš J. U. gavęs pasiūlytų trijų bendrovių dalyvauti viešojo

pirkimo konkurse sąrašą, kuriame buvo nurodytos bendrovės: „Ba“, „W“ ir „B“,

bei gatvių valymo mašinos techninę specifikaciją, 2007 m. spalio 11 d., apie

9.20 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančios

UAB „T“ valdybos posėdžio metu, pasiūlė pateikti pasiūlymus parduoti

gatvių valymo mašiną ir išsiųsti bendrovėms UAB „B“, UAB „Ba“ ir UAB „W“,

iš kurių tik UAB „B“ prekiavo specializuotomis gatvių valymo mašinomis, bei

pateikė J. U. elektroniniu paštu atsiųstą perkamos gatvių valymo mašinos

techninę specifikaciją.

7.3. 2007 m. spalio 15 d., apie

10.45 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos

direktoriaus kabinete vykusio susitikimo metu, L. K. ir S. R. susitarė su

J. U. priimti iš jo 4000 Eur (13 811,20 Lt) kyšį už tai, kad L. K. ir

S. R. veikia ir ateityje veiks UAB „B“ interesais bei sudarys išskirtines

sąlygas šiai bendrovei laimėti UAB „T“ paskelbtą viešųjų pirkimų konkursą

gatvių valymo mašinai pirkti.

7.4. 2007 m. spalio 19 d. (duomenys

neskelbtini) savivaldybės administracijos, esančios (duomenys

neskelbtini), direktoriaus kabinete vykusio UAB „T“ valdybos posėdžio metu

L. K. pritarė sprendimui gatvių valymo mašiną pirkti iš UAB „B“.

7.5. 2007 m. lapkričio 12 d.,

apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus

kabinete L. K. iš J. U. savo ir S. R. naudai tiesiogiai priėmė 13 800 Lt

(3996,76 Eur) kyšį už jų neteisėtą veikimą, t. y. už viešojo pirkimo konkurso

organizavimą ir bendrovės UAB „B“ protegavimą minėto konkurso metu, kai į

konkursą buvo pakviestos J. U. nurodytos bendrovės, kurioms išsiųstos J. U. pateiktos

perkamos gatvių valymo mašinos techninės specifikacijos, ir UAB „B“,

pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatyme numatytus pirkimų principus, be

konkurencijos buvo pasirinkta gatvių valymo mašinos pardavėja, t. y. L. K. ir

S. R., veikdami bendrininkų grupe, priėmė 13 800 Lt (3996,76 Eur)

kyšį, o J. U. ir UAB „B“ davė 13 800 Lt (3996,76 Eur) kyšį už neteisėtą

veikimą vykdant įgaliojimus.

7.6.

Šiais veiksmais L. K. ir S. R. padarė nusikaltimus, numatytus BK

225 straipsnio 2 dalyje, o J. U. ir UAB „B“ padarė nusikaltimus,

numatytus BK 227 straipsnio 2 dalyje.

8. Be to, L. K., S. R. ir V. P. nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojai,

t. y. L. K. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos

direktorius ir (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančios UAB

„Ti“ valdybos pirmininkas, S. R. – (duomenys neskelbtini)

savivaldybės mero pavaduotojas, V. P. – (duomenys neskelbtini)

savivaldybės meras, veikdami bendrininkų grupe, reikalavo duoti didelės vertės

kyšį ir priėmė jo dalį, o R. Ž., M. K. ir UAB „D“ susitarė duoti didelės

vertės kyšį ir davė jo dalį, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis

aplinkybėmis:

8.1.

2007 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, (duomenys

neskelbtini) savivaldybei gavus UAB „D“ raštą, kuriuo buvo prašoma

išnuomoti patalpas hemodializės klinikai, L. K., S. R., būdami partijos „L“

nariai, ir V. P., būdamas partijos „N“ narys, suplanavo bendrą nusikalstamą

veiką ir sutarė, kad L. K. ir S. R. reikalaus savo ir V. P. naudai bei

priims kyšį iš (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančios bendrovės

„Ti“ patalpas išsinuomoti norinčios UAB „D“ atstovų už teisėtą veikimą bendrovės

naudai, o V. P. eidamas pareigas netrukdys L. K. ir S. R. nusikalstamai veikti

bei kartu pasidalins priimtą kyšį.

8.2.

2007 m. spalio 17 d., apie 10.15 val., (duomenys neskelbtini)

savivaldybės administracijos, esančios (duomenys neskelbtini), direktoriaus

kabinete vykusio L. K. ir UAB „D“ atstovaujančio UAB „D“ Vilniaus filialo

direktoriaus M. K. susitikimo metu bei 2007 m. spalio 18 d. restorane (duomenys

neskelbtini) vykusio L. K. ir M. K. bei UAB „D“ generalinio

direktoriaus R. Ž. susitikimo metu, bei 2007 m. lapkričio 21 d., apie 9 val. 30

min., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus

kabinete vykusio L. K., S. R. ir M. K. susitikimo metu susitarė, kad UAB

„D“ bus išnuomotos (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančios

UAB „Ti“ patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir už tai L. K. ir

S. R. savo ir V. P. naudai pareikalavo iš M. K. 100 000 Lt

(28 962 Eur), t. y. didesnio nei 250 MGL vertės, kyšio, o M. K., būdamas

susitaręs su R. Ž., pažadėjo šį kyšį duoti.

8.3.

2007 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos

direktoriaus kabinete vykusio UAB „Ti“ valdybos posėdžio metu L. K. pasisakė ir

balsavo už bendrovei priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini),

išnuomojimą UAB „Di“.

8.4.

2007 m. lapkričio 28 d., apie 8 val. 15 min., (duomenys neskelbtini)

savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete L. K. ir S. R. aptarė, kaip

legalizuos nusikalstamu būdu iš UAB „D“ atstovo M. K. gautus pinigus, taip pat

tą pačią dieną, tame pačiame kabinete vykusio pokalbio metu, L. K. ir V. P.

suderino kyšio priėmimo iš M. K. būdus ir sąlygas, t. y. kad kyšis bus

pervestas pavedimu į partijų sąskaitas.

8.5.

Tęsdami sutartą nusikalstamą veiką, 2007 m. gruodžio 5 d., apie 10.25 val., (duomenys

neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete L. K. iš V.

P. gavo lapelį su partijos „N“ sąskaitos numeriu, kurį 2007 m. gruodžio 6 d.,

apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos

direktoriaus kabinete perdavė M. K. ir sutarė dėl kyšio perdavimo būdo, t.

y. kad kyšio dalis, neva suteikiant paramą, bus pervesta pavedimu į partijų „L“

bei „N“ sąskaitas.

8.6.

2007 m. gruodžio 6 d., apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini)

savivaldybės administracijos patalpose vykusio susitikimo metu, M. K.,

veikdamas pagal bendrą susitarimą su R. Ž., pažadėjo L. K. perduoti

100 000 Lt (28 962 Eur), t. y. didesnį nei 250 MGL vertės, kyšį

už netrukdymą bei L. K., S. R. ir V. P. aktyvius veiksmus UAB „D“ naudai ir

susitarus dėl kyšio perdavimo sąlygų, o L. K. perdavus M. K. duotą partijos „N“

sąskaitos numerį bei nurodant kyšio dalį perduoti neva suteikiant paramą

partijoms „N“ ir „L“.

8.7.

2008 m. sausio 8 d. UAB „D“ direktorius R. Ž., veikdamas bendrovės interesais

ir vykdydamas susitarimą duoti kyšį, davė nurodymą UAB „D“ vyr. finansininkei B.

M., kuri iš AB SEB Vilniaus banke esančios bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys

neskelbtini) į „L“ (duomenys neskelbtini) skyriaus sąskaitą

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Hansabankas“, kaip

paramą pervedė 10 000 Lt (2896,20 Eur) ir į „N“ sąskaitą Nr. (duomenys

neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“, kaip paramą pervedė 20 000 Lt

(5792,40 Eur), t. y. L. K., S. R. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe,

reikalavo 100 000 Lt (28 962 Eur), didesnio nei 250 MGL vertės,

kyšio ir priėmė kyšio dalį, t. y. 30 000 Lt (8688,60 Eur) kitų naudai už

teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o R. Ž. ir M. K., veikdami bendrininkų

grupe, veikdami UAB „D“ naudai, susitarė dėl 100 000 Lt (28 962

Eur), didesnio nei 250 MGL vertės kyšio davimo ir davė jo dalį, t. y.

30 000 Lt (8688,60 Eur), taip papirkdami valstybės tarnautojus už

teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

8.8.

Šiais veiksmais L. K., S. R. ir V. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio

3 dalyje, o R. Ž., M. K. ir UAB „D“ padarė nusikaltimus, numatytus BK 227

straipsnio 2 dalyje.

9. Be to, L. K. ir S. R. nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojai, t. y.

L. K. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos

direktorius ir (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančios UAB

„T“ valdybos narys, S. R. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero

pavaduotojas, veikdami bendrininkų grupe, reikalavo duoti didelės vertės kyšį

ir priėmė jo dalį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o P. V. P. susitarė

duoti didelės vertės kyšį ir davė jo dalį, t. y. nusikalstamą veiką padarė

šiomis aplinkybėmis:

9.1.

2007 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje,

L. K. ir S. R. suplanavo bendrą nusikalstamą veiką ir sutarė, kad L. K. reikalaus

savo bei S. R. naudai bei priims kyšį iš (duomenys neskelbtini)

savivaldybei priklausančios bendrovės „T“ patalpas, esančias (duomenys

neskelbtini), norinčio pirkti asmens, o S. R. eidamas pareigas

netrukdys L. K. nusikalstamai veikti ir kartu pasidalins priimtą kyšį.

9.2.

2007 m. lapkričio 30 d., apie 9.40 val., (duomenys neskelbtini)

savivaldybės administracijos, esančios (duomenys neskelbtini),

direktoriaus darbo kabinete susitikimo metu L. K. pasiūlė P. V. P. už

mažiausią galimą kainą, t. y. 2 520 000 Lt (729 842,44 Eur),

įsigyti UAB ,,T“ priklausantį pastatų kompleksą, esantį (duomenys

neskelbtini), ir susitarė dėl 200 000 Lt (57 924 Eur), t. y.

didesnio nei 250 MGL vertės, kyšio už galimybę statinių kompleksą nusipirkti už

nurodytą kainą priėmimo.

9.3.

2008 m. vasario 4 d., apie 8.15 val., (duomenys neskelbtini)

savivaldybės administracijos direktoriaus darbo kabinete L. K. ir S. R. aptarė

UAB ,,T“ priklausančio pastatų komplekso, esančio (duomenys neskelbtini),

pardavimo aplinkybes bei nusikalstamos veiklos planą paaiškėjus, kad apie jų

reikalaujamą 200 000 Lt (57 924 Eur) kyšį iš galimų statinių

komplekso pirkėjų žino ir kiti asmenys.

9.4.

2008 m. vasario 4 d., apie 11 val. 50 min., ir 2008 m. vasario 5 d., apie 10.50

val., toje pačioje vietoje vykusių susitikimų metu, P. V. P. pažadėjo duoti L.

K. 200 000 Lt (57 924 Eur), t. y. didesnį nei 250 MGL, kyšį už tai,

kad L. K., vykdydamas įgaliojimus, sudarytų galimybę P. V. P. atstovaujamai UAB

„Se“ už mažiausią galimą kainą, t. y. 2 520 000 Lt (729 842,44

Eur), iš (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančios UAB „T“

įsigyti pastatų kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini).

9.5.

2008 m. vasario 5 d., apie 11.20 val., (duomenys neskelbtini)

savivaldybės administracijos direktoriaus darbo kabinete L. K. paaiškino S. R.

numatomas minėto pastatų komplekso pardavimo ir sutartas kyšio perdavimo

sąlygas.

9.6.

2008 m. vasario 5 d., apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini)

savivaldybės administracijos direktoriaus darbo kabinete L. K. nurodė UAB „T“

direktoriui E. J. sukviesti UAB „T“ valdybos narius į posėdį dėl klausimo apie

UAB ,,T“ priklausančio pastatų komplekso, esančio (duomenys neskelbtini),

pardavimą svarstymo, o E. J. tai padarius, 2008 m. vasario 8 d. (duomenys

neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus darbo kabinete

vykusio UAB „T“ valdybos posėdžio metu balsavo už sprendimą bendrovei „Se“

parduoti UAB ,,T“ priklausantį pastatų kompleksą, esantį (duomenys

neskelbtini).

9.7.

2008 m. vasario 13 d., apie 9.10 val., (duomenys neskelbtini)

savivaldybės administracijos direktoriaus darbo kabinete L. K. priėmė iš P. V.

P. 10 000 Lt (2896,20 Eur), kaip reikalauto kyšio dalį už jo, t. y. L. K.,

ir S. R. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. galimybės sudarymą P.

V. P. atstovaujamai UAB „Se“ už mažiausią galimą kainą – 2 520 000 Lt

(729 842,44 Eur) įsigyti (duomenys neskelbtini) savivaldybei

priklausančios UAB ,,T“ priklausantį pastatų kompleksą, esantį (duomenys

neskelbtini), t. y. L. K. ir S. R., veikdami bendrininkų grupe, susitarė

priimti 200 000 Lt (57 924 Eur), didesnį nei 250 MGL vertės, kyšį ir

priėmė kyšio dalį, t. y. 10 000 Lt (2896,20 Eur), už teisėtą veikimą

vykdant įgaliojimus, o P. V. P. susitarė duoti 200 000 Lt

(57 924 Eur), didesnį nei 250 MGL vertės, kyšį ir davė jo dalį, t. y.

10 000 Lt (2896,20 Eur), valstybės tarnautojams už jų teisėtą veikimą

vykdant įgaliojimus.

9.8.

Šiais savo veiksmais L. K. ir S. R. padarė nusikaltimus, numatytus BK

225 straipsnio 3 dalyje, o P. V. P. – nusikaltimą, numatytą BK 227

straipsnio 2 dalyje.

II. Kasacinių

skundų teisiniai argumentai

10. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J.

Laucius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus

teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį dėl

nuteistiesiems L. K., S. R. ir V. P. paskirtų bausmių švelninimo ir jų vykdymo

atidėjimo ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus apygardos teismo

2013 m. birželio 27 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

10.1.

Apeliacinės instancijos teismas L. K., S. R. ir V. P. pritaikė BK 75 straipsnio

nuostatas, nesant jo taikymo pagrindų, nepagrįstai atidėjo nuteistiesiems

paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taip pat nors šiems nuteistiesiems

parinko teisingą bausmės rūšį, tačiau jos dydį už kiekvieną iš atskirų

nusikaltimų bei skirdamas galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę nustatė

netinkamai pritaikydamas BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61

straipsnio 1, 3 ir 4 dalių, 63 straipsnio nuostatas.

10.2. Tam, kad būtų taikomas BK 75 straipsnis, turi būti

nuspręsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo.

Tokia išvada turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai

apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, sudarančiomis

galimybes įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar

nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam

būdingos antivisuomeninės nuostatos, yra polinkių daryti nusikalstamas veikas

(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-482/2014).

Bausmės vykdymo institutas skirtas tinkamam, proporcingam, objektyviam ir

teisingam asmens, padariusio nusikaltimą, nubaudimui užtikrinti. Bausmė turi

atlikti nubaudimo ir asmens pataisymo funkciją, sukelti tam tikrus nuteistojo

elgesio pokyčius, o bausmę skiriantis teismas turi rasti tinkamą santykį tarp

skiriamos bausmės dydžio ir šia bausme siekiamų tikslų. Baudžiamojo kodekso

nuostatos, švelninančios nuteistojo padėtį, turi būti taikomos siekiant

užtikrinti tinkamą teisingumo principo įgyvendinimą, o ne tapti išvestiniu

pagrindu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Bausmės vykdymo

atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma ir galima tik tada, kai bylos

aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali

būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti

taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012,

2K-115-648/2016). Taikant BK 75 straipsnį, bausmės individualizavimas

atliekamas du kartus: vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais

teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko

asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir,

atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir

dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje

numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar

bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtos

bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių

priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir

kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis

įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti,

svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai

kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismai vadovaujasi

bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje

Nr. 2K-7-266-942/2015). Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo,

teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta

veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos

pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas

savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan., teismo

sprendimu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius

(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016,

2K-7-29-942/2016). Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali būti suabsoliutinamas

ir taikomas pažeidžiant baudžiamojo proceso principų pusiausvyrą. Taikant

bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami

su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo

baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir

paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti

nukentėjusiųjų teisėtų interesų, valstybės reakcija turi užtikrinti ir

specialiąją, ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose

Nr. 2K-396-746/2016, 2K-132-942/2016).

10.3.

Tai, kad nuteistieji L. K., V. P. ir S. R. anksčiau neteisti, dirba, įgiję

aukštąjį išsilavinimą, nėra aplinkybės, lemiančios jiems BK 75 straipsnio

taikymą. Daug korupcinio pobūdžio nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems

interesams vykdytojų anksčiau neteisti, yra nepriekaištingos reputacijos,

turintys aukštąjį išsilavinimą asmenys. Teistumo neturėjimas bei teisės

pažeidimų nedarymas, nepriekaištinga reputacija yra viena iš sąlygų eiti

pareigas, kuriomis pasinaudodami nuteistieji padarė sunkius korupcinius

nusikaltimus. Pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero

pareigomis, V. P. padarė penkis korupcinio pobūdžio nusikaltimus,

pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero pavaduotojo pareigomis,

S. R. padarė šešis korupcinio pobūdžio nusikaltimus, o L. K., pasinaudodamas (duomenys

neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus ir (duomenys

neskelbtini) savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos nario

pareigomis, padarė devynis korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Nuteistųjų

nusikaltimai susiję su visuomenei jautria sfera – už savivaldybės disponuojamas

lėšas organizuojant viešuosius pirkimus (duomenys neskelbtini)

savivaldybėje esančių ežerų valymo, žvyrkelių remonto darbams atlikti, gatvių

valymo mašinai įsigyti, patalpoms išnuomoti bei kitokiems visuomenės poreikiams

tenkinti. Nuteistieji visas korupcines veikas darė savo iniciatyva, sistemingai

ir ilgą laiką. Nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, padaryti nepalankiai

susiklosčius aplinkybėms ar dėl kitų asmenų įtakos, jie buvo logiška jų

gyvenimo būdo bei siekio gauti neteisėtos turtinės naudos pasinaudojant tuo

metu einamomis aukštomis pareigomis pasekmė. Į šias aplinkybes apeliacinės

instancijos teismas neatsižvelgė, be to, neįvertino to, kad visi kyšininkavimo

epizodai, už kuriuos šie asmenys nuteisti (išskyrus pripažinimą kaltais pagal

BK 225 straipsnio 3 dalį dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš R. Ž.

bei M. K.), susiję su neteisėtu veikimu, vykdant įgaliojimus.

10.4.

Sprendžiant dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistiesiems, nebuvo atsižvelgta ir

į BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sunkinančią aplinkybę

bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymo motyvai

ir išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės

atlikimo, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje siejami tik su

humaniškumo principu, nurodant, kad nuteistųjų izoliavimas nuo visuomenės,

vertinant tai bylos išnagrinėjimo trukmės aspektu, neišvengiamai turėtų

neigiamos įtakos jų socialiniams ryšiams ir nenutrūkstamai nuteistųjų darbinei

veiklai, tačiau padarytų korupcinio pobūdžio veikų pavojingumas, laipsnis, šių

nusikaltimų skaičius bei kitos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės

nuosprendyje vertinamos nebuvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje

laikomasi pozicijos, kad, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo

laipsnį, teismas privalo atsižvelgti ir į kėsinimosi dalyko vertingumą. Šiuo

atveju kuo aukštesnes pareigas valstybės tarnyboje eina kaltininkai, tuo savo

nusikalstamais veiksmais sukelia sunkesnių padarinių tiek valstybės tarnybai,

tiek apskritai valstybės interesams. Nusikaltimai padaryti nuteistiesiems

einant aukštas pareigas ir vykdant jiems priskirtas funkcijas, sumenkintas

savivaldybės prestižas, autoritetas. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos

teismas nepasisakė, nepripažino jų reikšmingomis. Aukščiausių pareigūnų

sisteminė korupcija rodo ypač didelį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą.

10.5.

Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo tikslingumo, privalu vertinti

visus kaltininko asmenybę apibūdinančius požymius. Būtina įvertinti, ar asmuo

supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo

elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė

išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė

įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, taip pat dėl kokių priežasčių padarė

nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.

2K-132-942/2016). Nuteistieji jiems inkriminuotus nusikaltimus padarė per ilgą

laiką, jie buvo iš anksto suplanuoti, suvokė pavojingą nusikalstamų veikų

pobūdį ir norėjo taip veikti, taip pat siekė turtinės naudos. Nuteistieji

ikiteisminio tyrimo metu dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų

neprisipažino, neigė savo kaltę, nesigailėjo dėl padarytų veiksmų, siekdami

palengvinti savo teisinę padėtį, keitė parodymus sau naudinga linkme.

Kasatorius mano, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog nepadarydami naujų

nusikalstamų veikų per visą laiką, kol vyko procesas, nuteistieji jų nedarys ir

ateityje, kritiškai vertina savo veiksmus, gailisi, padarė teigiamas išvadas.

10.6.

Ir pats baudžiamasis procesas, ir jo trukmė negali būti tapatinami su bausmės

institutu. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad baudžiamasis procesas

nuteistiesiems L. K., S. R. ir V. P. turėjo tam tikrą prevencinį

poveikį, neturi teisinės reikšmės ir negali turėti įtakos dėl BK 75 straipsnio

taikymo. Teismui nepagrįstai paskyrus švelnią bausmę ir jos vykdymą atidėjus,

kaltininko sąmonėje susiformuoja lengvo baudžiamosios atsakomybės išvengimo

modelis, tai prieštarauja ne tik bausmės tikslams, ypač bendrajai ir

specialiajai prevencijai, bet ir baudžiamosios teisės prigimčiai. Teisingumo

principas negali formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, paneigti baudžiamosios teisės

esmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007,

2K-25-942/2015). Nuteistiesiems taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nebuvo

realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės paskirtis,

teisingumo principo įgyvendinimas.

10.7.

Apeliacinės instancijos teismas, švelnindamas bausmes

nuteistiesiems L. K., S. R. ir V. P., netinkamai taikė BK 54

straipsnio nuostatas. Teismas neįvertino jų padarytų nusikalstamų veikų

pavojingumo (L. K. padarė tris sunkius, vieną nesunkų ir penkis apysunkius

nusikaltimus, S. R. – tris sunkius ir tris apysunkius nusikaltimus, V. P.

– du sunkius ir tris apysunkius nusikaltimus), to, kad jie veikas padarė

tiesiogine tyčia, inkriminuotos veikos nebuvo atsitiktinės, o pačių nuteistųjų

inicijuotos, savanaudiško pobūdžio, padarytos, siekiant neteisėtos turtinės

naudos, po pirmo kyšininkavimo nuteistieji savo nusikalstamų ketinimų

nenutraukė, nusikalstamų veikų darymas tapo sisteminis, nusikalstamos veikos

buvo daromos ilgai ir nukreiptos prieš skirtingus asmenis, nuteistieji

nepripažino padarę nusikalstamas veikas, neigė savo kaltę, savaip interpretavo

ir aiškino bylos aplinkybes, jų parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir

prieštaringi, visi nuteistieji – bendrininkų grupės vykdytojai, veikė bendrininkų

grupe, tai yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o lengvinančių atsakomybę

aplinkybių nėra.

10.8.

Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes, suteikė išskirtinę reikšmę

ilgam laiko tarpui nuo nusikaltimų padarymo pradžios, jų ištyrimo, akcentavo,

kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ilgiau kaip devynerius metus, per kuriuos šie

nuteistieji nepadarė kitų nusikalstamų veikų. Kadangi nusikaltimų ir kitų

teisės pažeidimų nedarymas yra ne teisė, o pareiga, baudžiamosios teisės

požiūriu toks ilgesnį laiką po nusikaltimų padarymo trunkantis elgesys

kaltininkui papildomų privilegijų nesukuria. Apeliacinės instancijos teismas

netinkamai taikė BK 61 straipsnio 2, 3, 4 dalių nuostatas, nukrypta nuo esminių

bausmės skyrimui taikomų baudžiamosios teisės principų, teismo nuosprendis

neatitinka BPK 1 straipsnio 1 dalies, BK 41 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktų

reikalavimų. Teismui nebuvo pagrindo L. K., S. R. ir V. P. pagal BK 225

straipsnio 3 dalį skirti bausmes, žymiai mažesnes už sankcijos vidurkį, o

galutinę bausmę paskirti tokią, kuri užtikrintų formalią galimybę taikyti BK 75

straipsnio nuostatas.

11. Kasaciniu skundu nuteistasis R. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo

2013 m. birželio 27 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų

bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžius ir jį

išteisinti. Kasatorius skunde nurodo:

11.1.

Teismai aiškiai netinkamai taikė BK 227 straipsnio 2 dalį. Baigiamasis teismo

aktas turi būti aiškus byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims, apkaltinamajame

nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, turi būti

išdėstyti ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigti kaltinimui

prieštaraujantys duomenys, ištirtos ir įvertintos visos versijos, susijusios su

įrodinėtinomis aplinkybėmis, renkami, tiriami ir vertinami tiek kaltinantys,

tiek teisinantys įrodymai, tačiau teismas nuosprendyje nepasisakė dėl

teisinančių įrodymų, todėl nuosprendis nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu

(Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo

28 d. nutarimai, BPK 305 straipsnio 1 dalis, kasacinė nutartis baudžiamojoje

byloje Nr. 2K-131/2009).

11.2.

Pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo

26 d. redakcija) už papirkimą baudžiamojon atsakomybėn galėjo būti

patrauktas asmuo, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti

arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už

pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus arba tarpininkui,

siekdamas tų pačių veiksmų. 2011 m. liepos 5 d. buvo pakeistas BK 227

straipsnis nurodant, kad už papirkimą baudžiamas tas, kas tiesiogiai ar

netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba

davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam

asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą

(neteisėtą) veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi veikos už neteisėtą

materialinių vertybių perdavimą trečiajam asmeniui iki 2011 m. liepos 5 d.

nebuvo kriminalizuotos (tai įstatymų leidėjas nurodo ir aiškinamajame rašte).

11.3.

R. Ž. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas UAB „D“

vadovas, davė kyšį trečiajam asmeniui – politinėms partijoms „N“ ir „L“ už tai,

kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė išnuomotų bendrovei atitinkamas

patalpas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas neargumentuotai,

nepateikdamas motyvuotų išvadų pripažino R. Ž. kaltu pagal BK 227 straipsnio

2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), nors straipsnio dispozicijoje nebuvo

numatyta baudžiamoji atsakomybė už kyšio davimą trečiajam asmeniui, taip

pažeidžiant BK 2 straipsnio 1, 4 dalių, 3 straipsnio 3 dalies

nuostatas.

11.4.

Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje deklaratyviai teigdamas, kad politinės

partijos, kurioms UAB „D“ pervedė 30 000 Lt (8688,60 Eur), jokio

pageidaujamo ar nepageidaujamo veikimo daryti negalėjo ir nedarė, neatsakė į

kasatoriaus keltą veikos kvalifikavimo klausimą. Įstatymo leidėjui pakeitus BK

227 straipsnio dispoziciją, trečiojo asmens sąvoka nebuvo siejama su jo

pageidaujamų ar nepageidaujamų veiksmų atlikimu, o kyšio davimas valstybės

tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui sietinas būtent

su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimu ar neveikimu vykdant

įgaliojimus.

11.5.

Bylą nagrinėję teismai nepateikė motyvų, kodėl kasatoriaus veika laikytina

kriminalizuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d.

redakcija), taip pat kodėl atmetami teisinantys duomenys, nurodyti apeliaciniame

skunde. Veikos kriminalizavimas ir kvalifikavimas yra esminiai apeliacinio

skundo argumentai, todėl, teismui nepateikus dėl jų motyvų, tai laikytina

esminiu BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 dalies pažeidimu, sukliudžiusiu

teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (kasacinės

nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105-489/2017, 2K-409/2016,

2K-284-648/2016).

11.6.

Teismo nuosprendyje nurodoma, jog kasatoriaus iniciatyva UAB „D“ priėmė

sprendimą paremti politines partijas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių

teigti, kad R. Ž. būtų rodęs tokios veiklos iniciatyvą. Liudytoja B. M. teisme

nurodė, jog kiekvienais metais bendrovės akcininkai priima sprendimus dėl lėšų

skyrimo paramai; tokie sprendimai buvo priimti 2006 ir 2007 m. ir juos

bendrovės darbuotojai, iš jų ir vyriausioji finansininkė bei bendrovės vadovas,

privalo vykdyti. Apie byloje esančius bendrovės akcininkų sprendimus teismas

savo nuosprendyje nepasisakė, jų nevertino, savo išvadų dėl jų neišdėstė.

Skirti paramą partijoms buvo bendrovės akcininkų valia, jis ją privalėjo

vykdyti. Teisme R. Ž. nurodė, kad iš byloje esančių UAB „D“ akcininkų

visuotinių susirinkimų protokolų turinio matyti, kad partijoms parama buvo

skirta akcininkų iniciatyva ir valia ir tai nėra susiję su patalpų nuoma. Šios

aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos, dėl jų nuosprendyje

nepasisakyta, apeliacinės instancijos teismas taip pat jų netyrė, nelygino su

kitais bylos duomenimis, nepateikė argumentuotų išvadų. Pagrindiniai

apeliacinio skundo argumentai dėl teisinančių įrodymų įvertinimo teismo liko

netirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79/2011,

2K-214-139/2015, 2K-48/2010, 2K-105-489/2017).

11.7.

Nors apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimus, ir

pažymėjo, kad teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė

formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į bausmės individualizavimo,

teisingumo principo viršenybės užtikrinimo nuostatas, tačiau įgyvendindamas

šias nuostatas nebuvo nešališkas, tas pačias aplinkybes skirtingiems

nuteistiesiems vertino nevienodai (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 2, 3

dalys). Baudžiamasis persekiojimas visiems nuteistiesiems tęsėsi nuo 2007 iki

2017 m., tačiau, skirdamas bausmes ir jas švelnindamas, ilgą proceso trukmę

kaip bausmės švelninimo pagrindą teismas taikė tik nuteistiesiems S. N., G. S.,

L. K., S. R. ir V. P., o kasatoriui skiriant bausmę į beveik dešimt metų

užsitęsusį procesą, kaip bausmės švelninimo pagrindą, nebuvo atsižvelgta.

12. Kasaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo

2013 m. birželio 27 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų

bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžius ir bylą

nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

12.1.

Teismai, nagrinėdami bylą, pažeidė BK 3 straipsnio 1 dalį ir lex retro non

agit (įstatymas negalioja atgal) principą (BK 3 straipsnio 3 dalis, Žmogaus

teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnis, Tarptautinio

pilietinių ir politinių teisių pakto 15 straipsnis). Remiantis

istoriniu-loginiu ir teleologiniu teisės normų aiškinimo metodais, teigiama,

kad BK 227 straipsnio 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija

neapėmė tų atvejų, kai pinigai ar kitokia nauda buvo pasiūlomi, pažadami duoti

arba duodami ne valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba

tarpininkui, o trečiajam asmeniui. Pasiūlymas, pažadėjimas ar susitarimas duoti

arba davimas kyšio trečiajam asmeniui buvo kriminalizuotas tik nuo

2011 m. liepos 5 d., kai įsigaliojo nauja BK 227 straipsnio 2011

m. birželio 21 d. įstatymo redakcija. Priežastis pakeisti BK 227 straipsnį kilo

dėl Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ataskaitoje

Lietuvos Respublikai pateiktų rekomendacijų. Ataskaitoje buvo pažymėta, kad BK

227 straipsnyje nėra jokių kyšininkavimo inkriminavimo nuostatų, kai kyšio gavėjas

yra trečiasis asmuo, nors tokias situacijas aiškiai apima BK 225 straipsnio

kyšininkavimo nuostatos („savo ar kitų naudai“). Teismai į BK

227 straipsnio pakeitimo priežastis ir įstatymo leidėjo valią ir tikslus

neatsižvelgė nagrinėdami M. K. veiksmus, atliktus 2007 metais, t. y. iki

2011 m. veikos kriminalizavimo. Įstatymų leidėjas 2011 metais nebūtų

pildęs BK 227 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos požymių dėl pasiūlymo,

pažadėjimo ar susitarimo duoti arba kyšio davimo trečiajam asmeniui požymio,

jeigu būtų sprendęs, kad toks požymis jau nustatytas, įskaitomas iš BK 227

straipsnio dispozicijų ir pagal 2000 m. rugsėjo 26 d. redakciją. Nuo

2011 m. liepos 5 d. BK 227 straipsnio dispozicija nustato baudžiamąją

atsakomybę ne trečiajam asmeniui, o tam, kas pasiūlė, pažadėjo ar susitarė

duoti arba davė kyšį trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar

jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus;

trečiasis asmuo pagal įstatymo prasmę neprivalo pats būti valstybės tarnautojas

ar jam prilyginamas asmuo ir pats turėti galimybę daryti kaltininkui

pageidaujamą ar nepageidaujamą veikimą. Trečiasis asmuo gali būti toks asmuo,

kuriam valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pageidauja, kad būtų

suteikta nauda, arba yra suinteresuotas, kad jis naudą gautų. Pageidaujamo ar

nepageidaujamo veikimo požymis įstatyme siejamas su valstybės tarnautoju ar jam

prilyginamu asmeniu, o ne su trečiuoju asmeniu, – tai klaidingai nurodė

apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio

motyvuojamojoje dalyje veiką, kuria jis buvo kaltinamas, vertino BK 225

straipsnio kontekste, taip plečiamai aiškindamas BK 227 straipsnyje numatytus

požymius. Apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo padarytų

teisės taikymo klaidų neištaisė.

12.2.

Teismai nepaneigė, kad dėl 100 000 Lt (28 962 Eur) pervedimo buvo

tartasi ne L. K., S. R. ar V. P., o politinių partijų, t. y. trečiųjų

asmenų, naudai: pinigai buvo pervesti į „L“ (duomenys neskelbtini)

skyriaus ir „N“ sąskaitas, L. K. ir S. R. nebuvo „N“ nariai, o V. P.

– „L“ narys, nė vienas negalėjo turėti įtakos partijų turtui valdyti, tyrimo

metu nebuvo užfiksuotas L. K., S. R. ar V. P. ketinimas pasisavinti

partijoms pervestus pinigus. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje matyti, kad nė

vieno pokalbio metu nei L. K., nei S. R. iš kasatoriaus niekada neprašė

jokių pinigų ar kitokios turtinės naudos sau asmeniškai ar V. P., pokalbiai

vyksta tik apie paramą partijoms. Įstatymų leidėjas tik 2011 m. gruodžio 6

d. įstatymu pakeitė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei

finansavimo kontrolės įstatymą ir panaikino juridinių asmenų teisę remti

politines partijas. 2007 metais juridinių asmenų parama partijoms buvo

teisėta, tad M. K. negalėjo numatyti, kad jo veiksmai bus vertinami kaip

papirkimas.

12.3.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 54 ir 75 straipsnio

nuostatų bei nesušvelnino paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino, nors

kitiems nuteistiesiems šioje byloje tai buvo padaryta. Nors apeliaciniame

skunde nebuvo argumentų dėl paskirtos bausmės, atsižvelgiant į tai, kad

procesas truko ilgiau nei devynerius metus, į tai turėjo būti atsižvelgta ir

bausmė švelninama. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir pažeidė BPK 320

straipsnio 3 dalį, įpareigojančią savo iniciatyva patikrinti, ar nebuvo

padaryta esminių BPK pažeidimų ir tie pažeidimai turėjo neigiamos įtakos skundą

padavusiam asmeniui. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos

6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad

kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo

bylą per kuo trumpiausią laiką išnagrinėtų teismas. Ilgiau nei devynerius metus

trukęs teismo procesas pažeidžia šias nuostatas. Teismas savo iniciatyva turi

teisę švelninti paskirtą bausmę, įvertinti tai, kad M. K. per devynerius metus,

kol vyko procesas, nepadarė jokių teisės pažeidimų. Bausmės trukmė ir bausmės

vykdymo atidėjimo terminas turėjo būti sumažinti iki minimalių.

12.4.

Teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį, nepatikrino bylos tiek, kiek to

buvo prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodė

įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvų, kuriais vadovaudamasis

teismas atmetė kitus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismui baudžiamojo

proceso įstatymas nesuteikia teisės siaurinti apeliacinio skundo patikrinimo

ribų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016),

tikrindamas apskųsto nuosprendžio pagrįstumą, jis turi laikytis BPK 20

straipsnio 5 dalies reikalavimų, pateikti motyvuotas išvadas (BPK 331

straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 2

straipsnio 3 dalis). Teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jame

padarytos išvados pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių

išnagrinėjimu. Tik pagal BPK nustatytus reikalavimus nustačius baudžiamosios

atsakomybės taikymui turinčias reikšmės faktines aplinkybes, priimtas teismo

sprendimas gali būti teisingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.

2K-330/2014).

12.5.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl daugelio esminių M. K.

apeliacinio skundo argumentų. Lietuvos apeliacinis teismas nenurodė jokių

argumentų dėl lex retro non agit pažeidimo, BK 227 straipsnio

dispozicijos turinio, susijusio su pinigų ar kitokios turtinės naudos

pasiūlymu, pažadėjimu duoti ar davimu ne valstybės tarnautojui ar jam

prilygintam, o trečiajam asmeniui, nenurodė, kam buvo duodamas kyšis, kodėl pinigų

pervedimas į partijų sąskaitas reiškia, kad pinigus priėmė L. K., S. R. ir

V. P. Teismas visiškai neanalizavo skundo argumento, kad L. K. ir

S. R. nebuvo „N“ nariai, o V. P. – „L“ narys, tad nė vienas iš jų neturėjo

jokių įgaliojimų valdyti šių partijų turtą. Lietuvos apeliacinis teismas, be

to, neargumentavo, ar pirmosios instancijos teismo pasirinktas kasatoriaus ir

kitų asmenų, kurie nuteisti pagal BK 225 straipsnį, veikų aprašymo būdas kartu

su kitų asmenų BK 225 straipsnyje numatyta veika ir neva M. K. padaryta BK 227

straipsnyje numatyta veika yra teisiškai korektiškas, ar L. K. kasatoriaus

apskritai teiravosi dėl paramos galimybių grynaisiais pinigais, kad M. K.

bendraujant su valstybės tarnautojais nebuvo suvokiama, jog kalbama apie

kyšininkavimą, kad 2007 m. juridinių asmenų parama politinėms partijoms buvo

teisėta. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino R. Ž. gynėjo

pateiktų įrodymų, kad dėl paramos teikimo partijoms sprendimą priėmė UAB „D“

visuotinis akcininkų susirinkimas, o M. K. nebuvo UAB „D“ akcininkas.

Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas tariamus papirkėjus, nenustatė jų

kaltės formos ir rūšies, ir kyšio priėmėjų, ir papirkėjų veikas aprašė kartu,

jų subjektyvių veikų požymių neatskleidė, tai pakartojo ir apeliacinės

instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad

tai, ką suvokė ir siekė L. K., S. R. ir V. P., tą patį turėjo suvokti ir M. K.

bei R. Ž. Teismai turėjo analizuoti individualiai tyčios turinį M. K.

veiksmuose.

12.6.

Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstė

įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvų, kuriais teismas atmetė

kitus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2

punktas). Lietuvos apeliacinis teismas susiaurino apeliacinio skundo ribas (BPK

320 straipsnio 3 dalis), vengė įrodymų analizės, išvengė atsakymo į esminius

klausimus, kuriuos kasatorius kėlė apeliaciniame skunde (kaip teismas atribojo

pokalbių apie 100 000 Lt (28 962 Eur) paskirtį, kaip teismas atribojo, kad ši

suma buvo skirta L. K., S. R. ir V. P. ir tai nebuvo pokalbiai apie paramą

partijoms, kas yra 30 000 Lt (8688,60 Eur) pavedimų iš įmonės sąskaitos į

partijų sąskaitas naudos gavėjas ir kodėl tai laikytina kyšiu nuteistiesiems

valstybės tarnautojams.

13. Kasaciniu skundu nuteistasis K. B. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo

2013 m. birželio 27 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų

bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžius. Panaikinti

nuosprendžių dalis dėl K. B. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį,

perkvalifikuoti K. B. veiksmus iš BK 227 straipsnio 2 dalies į BK 227 straipsnio

1 dalį ir baudžiamąją bylą K. B., vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies

1 punkto b papunkčiu (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija),

nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Kasatorius skunde nurodo:

13.1.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 2

straipsnio 3, 4 dalis, 3 straipsnio nuostatas, BK 227 straipsnį,

atskleisdami K. B. tyčios kryptingumą, BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44

straipsnio 5, 7 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies

1–4 punktų, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, dėl to buvo suvaržytos nuteistojo

K. B. procesinės teisės į gynybą bei sukliudyta priimti teisingą nuosprendį ar

nutartį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 2, 3 dalys). Taip pat

apeliacinės instancijos teismo nuosprendis laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu,

jam padarius BPK 44 straipsnio 5, 7 dalyse, 320 straipsnio 3 dalyje, 324

straipsnyje numatytus pažeidimus, ignoravus konstitucinę apeliacinės

instancijos teismo paskirtį.

13.2.

Pirmosios instancijos teismas K. B. veiksmus dėl 20 000 Lt (5792,40 Eur)

perdavimo L. K. teoriškai įvertino BK 227 straipsnio 1 dalies aspektu, tačiau,

dėl 30 000 Lt (8688,60 Eur) nuosprendyje aprašydamas K. B. veiką, nenurodė

nė vieno BK 227 straipsnio 1 dalies požymio, nekonstatavo, kad jis

pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį. Teismas nenustatė faktinių bylos

aplinkybių dėl šios papirkimo dalies, lemiančios BK 227 straipsnio 2

dalies taikymą, tik konstatavo, kad K. B. ir juridinis asmuo UAB „A“ susitarė

perduoti valstybės tarnautojams kyšį. UAB „A“ yra privatus juridinis asmuo,

neturintis fiziniam asmeniui būdingų psichinės veiklos elementų, tad fizinio ir

juridinio asmens bendrininkavimas neįmanomas, o susitarimo duoti kyšį požymis

veikos padarymo metu galiojusiose BK 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse nebuvo

numatytas. Veika dėl 20 000 Lt (5792,40 Eur) perdavimo valstybės tarnautojams

turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla

nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams (pagal veikos

padarymo metu galiojusį BK 95 straipsnį patraukimo baudžiamojon

atsakomybėn senaties terminas buvo penkeri metai, pirmosios instancijos teismo

apkaltinamasis nuosprendis priimtas pasibaigus šiam laikui). Apeliacinės

instancijos teismas dėl argumento, susijusio su patraukimo baudžiamojon

atsakomybėn senaties termino taikymu, savo procesiniame sprendime nepasisakė.

Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl veikos kvalifikavimo yra lakoniški.

Susitarimas duoti kyšį, kaip BK 227 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymis,

įvestas tik 2011 m. birželio 21 d. įstatymu.

13.3.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad K. B. žinojo, jog L. K., V. P. ir S. R.

iš jo reikalauja kyšio, juolab konkrečios sumos. Nesant kitų įrodymų byloje,

netiesioginiams įrodymams, t. y. techninėmis priemonėmis užfiksuotiems

nuteistųjų L. K., S. R. ir V. P. pokalbiams, teismai negalėjo teikti

išskirtinės reikšmės įrodinėjant K. B. veiką paperkant 20 000 Lt (5792,40

Eur) suma L. K., juolab grindžiant kaltinimo dalį dėl susitarimo duoti

30 000 Lt (8688,60 Eur) kyšį. Iš pokalbių turinio spręstina, kad šie

asmenys patys nebuvo apsisprendę, kokią pinigų sumą K. B. turėjo pervesti

partijai „N“ ar J. P. Nustatytas tik 20 000 Lt (5792,40 Eur) perdavimo L.

K. faktas, duomenų apie tai, kad 2007 m. gruodžio 18 d. atvykdamas į L. K.

kabinetą K. B. suprato, kad bus kalbama apie 30 000 Lt (8688,60 Eur) sumą,

kuria reikės paremti „N“ partiją ar, prisidengiant parama šiai partijai ar

piniginiu pavedimu J. P., tartis dėl kyšio valstybės tarnautojams, nėra.

13.4.

Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali būti įgyvendinta

baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį

asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.

2K-380-942/2015). K. B. veikos kvalifikavimas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį

negalimas ne tik dėl to, kad veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis

įstatymas nenumatė atsakomybės už susitarimą duoti kyšį ateityje, bet ir dėl

to, kad nuosprendžiuose neatskleistas tariamos K. B. kaltės turinys (siejant

perduotus 20 000 Lt (5792,40 Eur) su neva perduotinais 30 000 Lt

(8688,60 Eur). Byloje esanti 2007 m. gruodžio 18 d. pokalbio L. K.

kabinete išklotinė neduoda pagrindo spręsti apie tai, kad būsima atlygio (duomenys

neskelbtini) savivaldybės tarnautojams suma yra jokiais bylos duomenimis

nepatvirtinto ankstesnio šių tarnautojų ir K. B. susitarimo tęsinys. Taigi

teismai negalėjo konstatuoti, kad 20 000 Lt (5792,40 Eur), kuriuos K.

B. padavė L. K. kabinete, yra didesnio, anksčiau sutarto 50 000 Lt

(14 481 Eur) vertės, kyšio dalis. Byloje nenustatyta, už kokio pobūdžio

valstybės tarnautojų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus K. B. davė

20 000 Lt (5792,40 Eur) nuteistajam L. K. (duodantis kyšį asmuo,

veikdamas tiesiogine tyčia, turi suvokti tiek kam, tiek kokiu tikslu jį duoda).

Nustatyta, kad K. B. su V. P. ir S. R. nebendravo, motyvas duoti pinigus

L. K. nenustatytas. Statybos darbų konkursus (duomenys neskelbtini)

savivaldybėje UAB „A“ laimėjo teisėtai, jų rezultatai panaikinti nebuvo.

Taigi K. B. abiejų instancijų teismų netinkamai pritaikytas baudžiamasis

įstatymas, nes jo veika neatitinka inkriminuojamos veikos padarymo metu

galiojusios BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymių.

13.5.

Pareikštas kaltinimas nuteistajam K. B. ir nustatytų nusikalstamos veikos

padarymo aplinkybių aprašymas neatitinka Konvencijos 6 straipsnio ir BPK 44

straipsnio 7 dalies bei 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

Neviešo pobūdžio veiksmų atlikimo metu gautais jų rezultatais grindžiant

kaltinimą, turi būti patikrintas tokių duomenų patikimumas, teisėtumas;

duomenys, gauti suvaržius įstatymų garantuotas žmogaus teises (pvz., asmens

teisę į privataus gyvenimo ir susižinojimo slaptumo gerbimą), nesilaikant

įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gautais neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK

20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo

ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007 m. spalio 29 d. nutartyje dėl leidimo atlikti

veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, taikyti L. K. BPK 158 straipsnyje

numatytą procesinės prievartos priemonę nurodoma, kad jis, pasinaudodamas

tarnybine padėtimi, sistemingai gauna neteisėtą atlygį iš UAB „A“ direktoriaus

K. B. ir jo vadovaujamos bendrovės už jos protegavimą savivaldybės skelbiamuose

konkursuose. Faktinio pagrindo taikyti šią procesinės prievartos priemonę

nebuvo. Specialiosios techninės priemonės buvo taikomos remiantis ne tik

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartimi, bet ir

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartimi pagal

Operatyvinės veiklos įstatymą. Ikiteisminio tyrimo ir operatyvinio tyrimo

dubliavimas paprastai teismų pripažįstamas kaip neleistinas galimai padarytų

nusikalstamų veikų išaiškinimo metodas. Taigi, tinkamai nepatikrinę faktinio

pagrindo taikyti neviešo pobūdžio procesinę prievartos priemonę, tiek

pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo

BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, neįvykdė BPK 1 straipsnyje

nustatytos pareigos išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą. Nors apeliaciniame

skunde buvo nurodyti argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teisme byla

buvo išnagrinėta neišsamiai, veika kvalifikuota netinkamai, nepagrįstai

netaikytas BK 95 straipsnis, apeliacinės instancijos teismas į šiuos argumentus

išsamiai neatsakė. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad apeliacinis

procesas vis labiau suprantamas ne kaip priimto sprendimo patikrinimas, o kaip

bylos nagrinėjimas iš naujo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.

2K-7-29-942/2016), o pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir

pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tiksliai

laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, nerodyti

nepalankumo kaltinamajam ir nepažeisti nešališkumo, teisės į teisingą teismą principų

(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2008, 2K-523/2008 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio

3 dalį, nepatikrino bylos tiek, kiek to prašyta apeliaciniame skunde,

iškraipė K. B. skundo argumentus dėl kyšio davimo trečiojo asmens naudai

požymio, dėl 30 000 Lt (8688,60 Eur) tariamo davimo kaip kyšio.

14. Kasaciniu skundu nuteistojo juridinio asmens UAB „A“ gynėjas advokatas Saulius

Juzukonis prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. ir Lietuvos

apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio

9 d. nuosprendžius pakeisti. Panaikinti nuosprendžių dalis dėl juridinio asmens

UAB „A“ nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti UAB „A“

veiksmus iš BK 227 straipsnio 2 dalies į BK 227 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją

bylą dėl UAB „A“, remiantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu,

nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Kasatorius skunde nurodo:

14.1.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį

įstatymą (BK 2 straipsnio 3, 4 dalis, 3 straipsnį, 20 straipsnį) bei baudžiamojo

proceso įstatymą (BPK 20 straipsnio 5 dalį, 44 straipsnio 7 dalį, 305

straipsnio 1 dalies 1–4 punktus). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos

teisme, buvo padaryti esminiai BPK 44 straipsnio 5, 7 dalių, 320 straipsnio

3 dalies, 324 straipsnio pažeidimai.

14.2.

Juridinis asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai

fizinis asmuo padarė nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ar jo

interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu toks

fizinis asmuo eina tam tikras vadovaujamas pareigas ir turi teisę atstovauti

juridiniam asmeniui arba priimti įmonės vardu sprendimus, kontroliuojant

juridinio asmens veiklą. Be įprastai baudžiamosiose bylose įrodinėtinų

aplinkybių, turi būti renkami ir duomenys apie juridinio asmens veiklą, be to,

juridinis asmuo už fizinio asmens padarytą nusikaltimą atsako tik esant

juridinio asmens kaltei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011,

2K-494/2013, 2K-345/2011, 2K-P-95/2012). UAB „A“ patraukta baudžiamojon

atsakomybėn tinkamai nenustačius juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės

kilimo sąlygų, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas motyvų dėl

juridinio asmens UAB „A“ baudžiamosios atsakomybės nenurodė. Teisiškai

įvertinta buvo tik 20 000 Lt (5792,40 Eur) kyšio dalis, tačiau dėl

30 000 Lt (8688,60 Eur) teismų nenurodytas nė vienas BK 227 straipsnio 1

dalies dispozicijos požymis, nekonstatuotos, remiantis BPK 305 straipsnio 1

dalies 1 punktu, įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės,

nenustatyta, kokį BK 227 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymį atitiko K. B.

veiksmai, tik konstatuota, kad K. B. ir juridinis asmuo susitarė perduoti

valstybės tarnautojams kyšį. Juridinis asmuo neturi tik fiziniam asmeniui

būdingų psichinės veiklos elementų, taigi neįmanomas fizinio ir juridinio

asmens susitarimas daryti konkrečią nusikalstamą veiką, be to, veikos padarymo

metu galiojęs BK 227 straipsnis nenumatė objektyviojo veikos požymio –

susitarimo duoti kyšį. Dėl 30 000 Lt (8688,60 Eur) kyšio dalies juridinio

asmens UAB „A“ vadovas K. B. nuteistas už veiką, kurios jos padarymo metu

nenumatė baudžiamasis įstatymas, susitarimas papirkti valstybės tarnautojus

tarp fizinio asmens K. B. ir juridinio asmens – UAB „A“ neįmanomas net

teoriškai, K. B. nesiūlė ir nepažadėjo valstybės tarnautojams perduoti

30 000 Lt (8688,60 Eur) vertės kyšio. Tiek juridinio asmens UAB „A“, tiek

jos vadovo K. B. veika turėjo būti perkvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 1

dalį, o baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties

terminams. Aplinkybės dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, suėjus apkaltinamojo

nuosprendžio priėmimo senaties terminams, buvo nurodytos ir nuteistojo K. B.

apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl to niekaip

nepasisakė. Pirmosios instancijos teismo motyvai kvalifikavimo aspektu yra

lakoniški, laikyti jų teisiškai reikšmingais nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje taip pat neatsižvelgė į

įstatymo, sunkinančio kaltininko teisinę padėtį, negaliojimo atgal imperatyvą

(inkriminuojamos veikos metu galiojusi BK 227 straipsnio redakcija susitarimo duoti

kyšį požymio nenumatė, toks požymis kaip BK 227 straipsnio 1 dalies

dispozicijos požymis atsirado tik 2011 m. birželio 21 d.).

14.3.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „A“ ir jos vadovas K. B. žinojo, kad L.

K., V. P. ir S. R. iš jo reikalauja kyšio, juolab kad reikalauja

konkrečios pinigų sumos. Nesant kitų duomenų, netiesioginiams įrodymams, t. y.

techninėmis priemonėmis užfiksuotiems nuteistųjų L. K., S. R. ir V. P.

pokalbiams, negali būti teikiama išskirtinė reikšmė. Pagal nuteistųjų L. K., S.

R. ir V. P. tarpusavio pokalbių išklotines šie asmenys nebuvo apsisprendę,

kokią pinigų sumą K. B. turėjo pervesti partijai „N“ ar J. P. Jokių duomenų

apie tai, kad 2007 m. gruodžio 18 d. atvykdamas į L. K. kabinetą K. B. suprato,

kad bus kalbama dar apie 30 000 Lt (8688,60 Eur) sumą kaip kyšį,

nėra.

14.4.

Juridinio asmens UAB „A“ baudžiamoji atsakomybė pagal

BK 227 straipsnio 2 dalį negalima dar ir dėl to, kad neatskleistas

juridinio asmens ir jos vadovo kaltės turinys: nebuvo bendros tyčios dėl

perduotų 20 000 Lt (5792,40 Eur) ir pervestinų 30 000 Lt (8688,60

Eur). Byloje esanti 2007 m. gruodžio 18 d. pokalbio L. K. kabinete išklotinė

neduoda pagrindo teigti, kad būsima atlygio (duomenys neskelbtini)

savivaldybės tarnautojams suma yra jokiais bylos duomenimis nepatvirtinto

ankstesnio šių tarnautojų ir K. B. susitarimo tęsinys. Teismai negalėjo

konstatuoti, kad 20 000 Lt (5792,40 Eur), kuriuos K. B. padavė L. K.

kabinete, yra tik dalis didesnio, anksčiau susitarto 50 000 Lt

(14 481 Eur) vertės kyšio. Byloje nenustatyta, už kokio pobūdžio valstybės

tarnautojų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus juridinio asmens UAB „A“

vadovas direktorius K. B. davė 20 000 Lt (5792,40 Eur) nuteistajam L. K.

Neginčijamai nustatyta, kad juridinio asmens UAB „A“ vadovas K. B. su V. P. ir

S. R. nebendravo, o motyvas duoti pinigus L. K. neatskleistas. Statybos

darbų konkursus (duomenys neskelbtini) savivaldybėje UAB „A“ laimėjo

teisėtai, jų rezultatai nepanaikinti, neaiškus ir K. B. interesas papirkti (duomenys

neskelbtini) savivaldybės tarnautojus, net jei kyšio iš K. B. ir būtų

buvę reikalauta.

14.5.

Nei juridiniam asmeniui UAB „A“, nei jos vadovui K. B. pareikštas kaltinimas,

nei teismų tariamai nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių

aprašymas neatitinka nei Konvencijos, nei BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatų,

taip pat BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kaltinimas iš esmės

grįstas tik neviešo pobūdžio veiksmų atlikimo metu gautais šių veiksmų

rezultatais. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta

kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti gautų duomenų

patikimumą, išsiaiškindamas, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal

kuriuos duomenys gauti. Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas

žmogaus teises (pavyzdžiui, asmens teisę į privataus gyvenimo ir susižinojimo

slaptumo gerbimą), nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gautais

neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus (kasacinė

nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-141/2008). 2007 m. spalio 29 d. teismo

nutartyje dėl leidimo atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės (BPK 158

straipsnis) nurodoma, kad L. K., pasinaudodamas tarnybine padėtimi, sistemingai

gauna neteisėtą atlygį iš UAB „A“ direktoriaus K. B. ir jo vadovaujamos

bendrovės už protegavimą savivaldybės skelbiamuose konkursuose. Nei pirmosios,

nei apeliacinės instancijos teismas byloje esančių duomenų neanalizavo, iki

šios nutarties priėmimo duomenų apie galimą L. K. kyšininkavimą nebuvo. Dėl L.

K. buvo tuo pačiu metu atliekamas ir operatyvinis tyrimas. Ikiteisminio ir

operatyvinio tyrimo dubliavimas paprastai teismų pripažįstamas kaip neleistinas

galimai padarytų nusikalstamų veikų išaiškinimo metodas. Tinkamai nepatikrinę

faktinio pagrindo taikyti neviešo pobūdžio procesinę prievartos priemonę, tiek

pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo BPK 20 straipsnio 5

dalyje numatytų reikalavimų. Apeliaciniame skunde buvo pateikta argumentų dėl

veikos kvalifikacijos netinkamumo, nepagrįsto BK 95 straipsnio netaikymo, bylos

nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme neišsamumo, tačiau į šiuos argumentus

nebuvo atsakyta. Apeliacinis procesas vis labiau suprantamas ne kaip priimto

sprendimo patikrinimas, o kaip bylos nagrinėjimas iš naujo (kasacinė nutartis

baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016). Nepaisant atlikto dalinio įrodymų

tyrimo apeliacinės instancijos teisme, išsamiai į apeliacinio skundo argumentus

nebuvo atsakyta. Pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos

teismas iškraipė juridinio asmens UAB „A“ vadovo direktoriaus K. B. skundo

argumentus dėl kyšio davimo trečiojo asmens naudai nebuvimo, o dėl juridinio

asmens UAB „A“ apeliacinio skundo nieko nepasisakė.

15. Kasaciniu skundu nuteistojo A. V. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas prašo

panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų

kolegijos 2017 m. birželio 9 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio

27 d. nuosprendžius ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos

teisme. Nesant BPK 382 straipsnio 1 dalies 3 ar 5 punkte numatyto pagrindo, A.

V. baudžiamąją bylą nutraukti, vadovaujantis BPK 382 straipsnio 2 punktu.

Kasatorius skunde nurodo:

15.1.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė tiek esminius

materialiosios teisės (BK 227 straipsnio 2 dalis, 95 straipsnio 1 dalies 1

punktas), tiek proceso (BPK 6, 7, 20 straipsniai, 320 straipsnio 3 dalis, 305

straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalies 3 punktas) pažeidimus.

15.2.

Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose nėra neginčijamų

įrodymų, kad A. V., paduodamas voką L. K., perdavė pinigus, konkrečią jų sumą,

ir taip padarė veiką, atitinkančią BK 227 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Filmuota medžiaga L. K. kabinete nepatvirtina to, kad jis paėmė kyšį iš A. V.;

nėra duomenų, kad L. K. žinojo ir suprato, jog jam duotame voke yra pinigai, L.

K. ir A. V. viso proceso metu tvirtino, kad nebuvo suinteresuoti nei imti

kyšio, nei jo duoti. Apeliacinės instancijos teismas BK 227 straipsnio

2 dalies inkriminavimą nuteistajam A. V. grindė tik prielaidomis.

Tai, kad voke buvo dokumentai, susiję su UAB „V“ veikla, patvirtino A. V. ir L.

K., ši aplinkybė teismų nepaneigta. Nors apeliacinio skundo vienas iš esminių

argumentų buvo inkriminuojamo kyšio dydžio nustatymas, tačiau nagrinėjant

apeliacinį skundą ši aplinkybė nebuvo tinkamai ištirta, nuosprendyje pateikti

prieštaringi argumentai dėl kyšio dydžio (vokas su ne mažesne nei 20 000

Lt (5792,40 Eur) dydžio suma ar 20 000 Lt (5792,40 Eur) kyšis ar vokas su

ne mažesne nei 20 000 Lt (5792,40 Eur) suma (t. y. 21 000 Lt (6082,02

Eur). Taip pat nors apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje ir negalėjo

įvardyti tikslios kyšio sumos, patvirtinti aplinkybių, kad perduodamame voke

buvo ne dokumentai, apie kuriuos liudijo ir L. K. bei A. V., nepagrįstai darė

išvadą, jog tai, kad nebuvo užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, nepaneigia

įrodymų apie šių pinigų, buvusių voke, perdavimo patikimumą. Argumentai dėl

kaltinamojo akto netinkamumo, kaltinimo neaiškumo buvo keliami ir pirmosios, ir

apeliacinės instancijos teismuose, tačiau šie pažeidimai nepašalinti,

kaltinimas liko nesuprantamas dėl nusikaltimo dalyko neapibrėžtumo, taip

pažeista teisė į gynybą. Nuo perduodamo kyšio dydžio bet kuriuo atveju

priklauso veikos kvalifikavimas pagal BK 227 straipsnio atitinkamą dalį. Tam,

kad veika būtų pripažįstama nusikaltimu, joje turi būti visi tiek objektyvieji,

tiek subjektyvieji atitinkamo straipsnio dalies dispozicijoje numatyti

požymiai. Kasatorius remiasi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.

2K-94/2012 ir teigia, kad, nesant konkrečiai nustatytam tariamo kyšio dydžiui,

baudžiamoji atsakomybė negalima. Taip pat remiamasi kasacine nutartimi

baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008 ir teigiama, kad teismai nenustatė,

kokius neteisėtus veiksmus atliko L. K., kokių neteisėtų veiksmų tikėjosi

tiek A. V., tiek UAB „V“; taigi kai nėra neabejotinai nustatyta, kad kyšį

duodantis asmuo iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens siekė jų

konkrečių neteisėtų veiksmų arba neteisėto neveikimo, t. y. kai kyšis duodamas

siekiant paperkamo asmens palankumo ateityje, veika kvalifikuojama pagal BK

227 straipsnio 1 dalį; kitaip aiškinant tokią situaciją, t. y. veiką

kvalifikuojant pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, būtų nepagrįstai plečiamos BK

227 straipsnio taikymo ribos.

15.3.

Net ir nustačius, kad voke buvo ne dokumentai, o pinigai, A. V. veika galėtų

būti kvalifikuojama tik pagal BK 227 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 95

straipsnio 1 dalies 1 punktu, byla turėtų būti nutraukta, suėjus

apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

15.4.

Byla nebuvo patikrinta tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde,

apeliacinės instancijos teismas argumentų, susijusių dėl santykių tarp UAB „V“

ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos, dėl vykdomų

darbų (duomenys neskelbtini) darželyje-mokykloje neišnagrinėjo.

Apeliaciniu skundu taip pat buvo kritikuojamas 2008 m. vasario 13 d. L. K.

asmens kratos metu rastas ir paimtas popieriaus lapas su atspausdinta lentele

„2007 m. gruodžio 31 d. „Statybos, remonto ir projektų programų atlikti darbai“

bei rankraštiniais įrašais, kur Vilniaus apygardos teismas, neturėdamas tam

teisinio pagrindo, dalį įrašų susiejo su UAB „V“, nors niekur nebuvo nurodyta

nei A. V. pavardė, nei UAB „V“ pavadinimas. Apeliacinės instancijos teismas

nieko nepasisakė dėl šio dokumento ir jame esančių įrašų pagrįstumo, bet šiuo

dokumentu vadovavosi kaip teisėtu įrodymu. Vilniaus apygardos teismas pažeidė

baudžiamojo proceso įstatymo taisykles, susijusias su tuo, kad nuosprendžio

aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų įvertinimo motyvai, o

apeliacinės instancijos teismas su tokiais pažeidimais sutiko, nes nagrinėdamas

apeliacinius skundus bei vertindamas įrodymus nesirėmė visų byloje esančių

duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų

argumentavimu. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino atsietai vienus

nuo kitų, nenustatė tiesos byloje. Taip pat nors apeliacinės instancijos

teismas ir pašalino provokavimo požymius, tačiau vis tiek savo nuosprendyje

nurodė, kad L. K., V. P. ir S. R. turėjo tiesioginės įtakos prašant kyšio.

Apeliacinės instancijos teismas atnaujino įrodymų tyrimą ir išreikalavo dalį

įslaptintų teismo nutarčių ir protokolų, tačiau vadovautis jais negalėjo, nes

atmetė nuteistųjų gynėjų prašymus išreikalauti ne dalį, bet visas įslaptintas

teismo nutartis; taip apeliacinės instancijos teismas neleido susipažinti su

procesiniais dokumentais nuteistiesiems ir jų gynėjams, negalėjo pasisakyti dėl

visų teismo priimtų nutarčių ir atliktų operatyvinių (žvalgybos) veiksmų

teisėtumo, leistinumo ir pagrįstumo. Tik 2007 m. spalio 29 d. iškilo

būtinybė patekti į L. K. kabinetą ir įrengti technines priemones, anksčiau

jos įrengtos nebuvo arba buvo įrengtos neteisėtai. 2016 m. birželio 10 d.

Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį atnaujinti byloje įrodymų tyrimą,

kurioje jau buvo išsakęs išankstinę nuomonę dėl apeliacinių skundų išsprendimo,

taigi apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, visos abejonės turėjo būti

aiškinamos nuteistojo A. V. naudai, jam neturėjo būti perkeliama įrodinėjimo

našta.

16. Kasaciniu skundu UAB „V.“ techninis direktorius A. Š. prašo panaikinti Lietuvos

apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio

9 d. nuosprendį; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendį,

kuriame UAB „V“ pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 227

straipsnio 2 dalyje, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos

teisme. Nesant pagrindo taikyti BPK 382 straipsnio 1 dalies 3 ar 5

punktų nuostatas, UAB „V“ išteisinti. Kasatorius skunde nurodo:

16.1.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį

įstatymą, padarė esminius BPK 20, 320 straipsnių pažeidimus. Vien tos

aplinkybės, kad A. V. buvo UAB „V“ direktorius ir turėjo BK 20 straipsnio

2 dalyje numatytus įgaliojimus veikti juridinio asmens vardu, nepakanka, kad

juridinis asmuo būtų nuteistas. Būtina įrodyti, kad fizinis asmuo neteisėtai

veikė būtent juridinio asmens naudai ir / ar jo interesais. Ikiteisminio tyrimo

metu nebuvo renkami šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Bylą nagrinėjant

teismuose nebuvo įvertinta tai, kad UAB „V“ dalyvavo viešajame konkurse dėl (duomenys

neskelbtini) mokyklos stogo remonto darbų pirkimo, pateikė pasiūlymą, buvo

pakviesta į derybas, kuriose bendrovei atstovavo ne jos direktorius A. V.,

jų metu sumažino pasiūlymo kainą, nurodė mažiausius darbų atlikimo terminus ir

dėl to laimėjo konkursą. Jeigu pasiūlymo kaina nebūtų buvusi sumažinta,

nenurodyti trumpesni darbų atlikimo terminai, konkursą būtų laimėjusi UAB „A“,

kuriai įtaką darė L. K. Konkurso rezultatą lėmė UAB „V“, o ne L. K. ar UAB „A“.

Taip pat teismai, pažeisdami kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinė

nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012), neatskleidė juridinio asmens

UAB „V“ kaltės turinio dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, fizinio

asmens kaltė perkelta juridiniam asmeniui.

16.2.

Pirmosios instancijos teisme UAB „V“ buvo pakeistas kaltinimas. Po kaltinimo

pakeitimo nei UAB „V“, nei nuteistasis A. V. apklausti nebuvo. Tiek A. V.,

tiek UAB „V“ pagal naują kaltinimą nebuvo kaltinti davę kyšį valstybės

tarnautojams už tai, kad jie darytų įtaką jiems pavaldiems (duomenys

neskelbtini) savivaldybės administracijos tarnautojams, (duomenys

neskelbtini) savivaldybei priklausančios UAB „T“ valdybos nariams, o

nuteisti už tai, kad tariamai darė įtaką UAB „A“ direktoriui K. B., todėl buvo

sudarytos sąlygos UAB „V“ laimėti konkursą. Apeliaciniame skunde buvo keliamas

pirmosios instancijos teismo šališkumo klausimas, nes priėmus apkaltinamąjį

nuosprendį dėl kaltinimų, pagal kuriuos nebuvo apklausti kaltinamieji, buvo

pažeistos jų teisės į gynybą ir nešališką teismą, tačiau apeliacinės

instancijos teismas pakankamo dėmesio šiam klausimui neskyrė. Taip pat tiek

kaltinamajame akte, tiek teismų nuosprendžiuose yra daromos tik prielaidos dėl

kyšio dydžio, – tai taip pat rodo teismų šališkumą. Teismams, be to, nepakako

įrodymų, patvirtinančių ir paties kyšio davimo faktą. Apkaltinamajame

nuosprendyje, pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nenustatytas

aiškus ir konkretus nusikaltimo dalykas, neanalizuoti jokie su tuo susiję

įrodymai, nenurodomi jokie nusikalstamos veikos motyvai. Tiesioginių įrodymų

apie tai, kad A. V. turėjo tikslą papirkti, tai darydamas veikė UAB „V“ naudai,

davė kyšį, nėra. Teismų nuosprendžiai, anot kasatoriaus, grįsti prielaidomis.

Dalimi išslaptintų įrodymų apeliacinės instancijos teismas, priimdamas

nuosprendį, negalėjo remtis, nes nuteistųjų gynėjų prašymai dėl visų su šia

byla susijusių duomenų išslaptinimo buvo atmesti. Taigi, apeliacinės

instancijos teismas, neleisdamas susipažinti su procesiniais dokumentais

nuteistiesiems ir jų gynėjams, negalėjo pasisakyti dėl visų atliktų

operatyvinių veiksmų teisėtumo, leistinumo ir pagrįstumo. Kasatorius atkreipia

dėmesį ir į tai, kad 2016 m. birželio 10 d. apeliacinės instancijos teismas

priėmė nutartį atnaujinti byloje įrodymų tyrimą, joje išsakė išankstinę nuomonę

dėl apeliacinių skundų išsprendimo, savo procesinį sprendimą grindė ne

įrodymais, o prielaidomis.

17. Kasaciniu skundu nuteistojo S. R. gynėja advokatė A. Pūkienė prašo panaikinti

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m.

birželio 9 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka

arba priimti naują nuosprendį ir S. R. išteisinti. Kasatorė skunde nurodo:

17.1.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma

atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti papildomus liudytojus, skirti kompleksinę

vaizdo ir fonoskopinę ekspertizę; teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą,

nepagrįstai netenkino prašymo skirti ekspertizę, nors specialistų nebuvo

ištirti visi užfiksuoti pokalbiai, kuriais grįstas kaltinimas, kai kuriuose

pokalbiuose S. R. balsas nebuvo atpažintas. Pirmosios instancijos teismo buvo

prašoma užduoti ekspertams klausimus, ar garso ir vaizdo įrašai, užfiksuoti

tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose, yra vientisi, nesuredaguoti ir

nesumontuoti, ar protokoluose užfiksuotas garso įrašo turinys atitinka garso

įraše girdimo pokalbio turinį, ar garso ir vaizdo įrašuose užfiksuotuose tyrimo

protokoluose pareigūnų surašytose stenogramose S. R. priskirtas frazes pasakė

S. R., ar jas pasakė kitas asmuo. Prašymas buvo pakartotas apeliaciniame

skunde bei apeliacinio proceso metu, tačiau apeliacinės instancijos teismas,

nors atsisakė skirti prašomą ekspertizę, priimdamas nuosprendį pasisakė dėl

vaizdo įrašų turinio ir pripažino juose užfiksuotas aplinkybes pagrindiniu

bylos įrodymu. Kritikuotinas apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad

garso ir vaizdo įrašų papildomas tyrimas nebuvo būtinas, nes byloje yra

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, tačiau šio tyrimo metu

garso įrašai, susiję su S. R. inkriminuojamomis veikomis, tirti nebuvo.

Teismas, atsisakydamas papildomai tirti nusikalstamos veikos aplinkybes, pažeidžia

S. R. teisę į efektyvią gynybą, yra šališkas, pažeidžiama teisė į teisingą

teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, BPK 22 straipsnio 3

dalis, BPK 44 straipsnio 7 dalis). BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo

teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, konkrečiai –

teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir

galimybių pasirengti gynybai, teisė žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą teismų

praktikoje aiškinama kaip įtariamojo teisė aiškiais žodžiais ir nedviprasmiškai

būti informuotam apie socialinius ir procesinius jo padėties pokyčius,

išaiškinus dabartinės padėties specifiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose

bylose Nr. 2K-383/2004, 2K-7-13/2007, 2K-660/2007, 2K-7-198/2008, 2K-233/2008).

Teisė žinoti kaltinimo pobūdį akcentuojama ir Konstitucinio Teismo

(Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2006 m. sausio 16 d.

nutarimai) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (Pelissier ir Sassi prieš

Prancūziją) jurisprudencijoje. Panaikinus MGL institutą ir įvedus kitą

sąvoką – bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, nepakeitus baudžiamojo įstatymo

straipsnio dispozicijos, nėra galimybės diferencijuoti atsakomybės pagal šį

požymį. Kaltinamajame akte taip pat nenurodyta, kokie konkretūs duomenys

patvirtina padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamajame akte tik nurodyta, kad

pareikštus kaltinimus patvirtina protokolai ir garso įrašai, nurodant protokolų

ir garso įrašų išklotinių puslapius, kuriuose garso įrašai kartais tęsiasi po

pusę valandos. Kadangi pokalbiai, kurių įrašai buvo nagrinėjami bylos metu,

vyko labai seniai, atsiminti ir paaiškinti, apie ką buvo kalbama, buvo sunku,

juolab kad nebuvo konkrečiai nurodyta, kuri užfiksuoto pokalbio dalis pagrindžia

kaltę. S. R. kaltinimas sukonkretintas buvo tik teisminių ginčų metu. Asmens

teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, užtikrinama kaltinamajame akte išdėstant

pavojingos veikos faktines aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą. Netinkamai

surašytas kaltinamasis aktas trukdo tinkamai išnagrinėti bylą, priimti teisingą

ir pagrįstą nuosprendį, įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo paskirtį.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose

bylose Nr. 2K-105/2007, 2K-415/2005) kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų,

kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės

aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos

veikos sudėties požymius. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai į šias

aplinkybes neatkreipė dėmesio.

17.2.

Be to, teismas, pripažindamas S. R. kaltu, rėmėsi tik garso ir vaizdo įrašais,

kitų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, nėra. Nors ikiteisminio tyrimo metu S.

R. ir davė balso pavyzdžius, byloje neatliktas joks tyrimas, patvirtinantis,

kad būtent jis pasakė nuosprendyje nurodytas frazes ar frazės, pacituotos

nuosprendyje ir girdimos garso įrašuose, yra tos pačios, ar atitinkamas frazes

iš garso įrašų pasakė būtent S. R., ar garso įrašai vientisi, neredaguoti ir

nemontuoti. Operatyvinis tyrimas dėl nusikaltimų, už kuriuos nuteistas S. R.,

buvo pradėtas 2006 m. spalio 11 d. įtariant, kad L. K. palaiko ryšius su

S. N., o šis daro įtaką (duomenys neskelbtini) savivaldybės skelbiamų

konkursų rezultatams. Pažymoje dėl operatyvinio tyrimo pradėjimo buvo nurodyti

ir kitokie S. R. veiksmai, kurie, operatyvinės veiklos subjekto nuomone, buvo

susiję su daromais piktnaudžiavimais tarnyba ir kyšininkavimu. Pradėjus

operatyvinį tyrimą, Vilniaus apygardos prokuratūra 2006 m. spalio 12 d.

kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su teikimu, vadovaujantis Operatyvinės

veiklos įstatymo 10 straipsniu, sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą

specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą

informaciją S. R. naudojamais telefono abonentų numeriais bei kitokį susižinojimą

ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui

apie tokią kontrolę nežinoma. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 13 d.

nutartimi, vadovaudamasis OVĮ 10 straipsniu, sankcionavo slaptą telekomunikacijų

tinklais (S. R. telefono abonentų numeriais) perduodamos informacijos turinio

kontrolę ir fiksavimą, taip pat techninių priemonių panaudojimą specialia

tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant šio asmens pokalbius, kitokį susižinojimą

ar veiksmus su kitais asmenimis jiems nežinant viešose vietose atitinkamu

laikotarpiu, vėliau tęsiant priemonės taikymo terminą. 2007 m. kovo 5 d.

prokuratūra pateikė teismui kitą teikimą – vadovaujantis OVĮ 11 straipsniu,

sankcionuoti slaptą patekimą į negyvenamąsias patalpas, jų apžiūrą bei

techninių priemonių (vaizdo ir garso) naudojimo specialia tvarka kontroliuojant

ir fiksuojant pokalbius bei kitokį susižinojimą ir veiksmus, kai nė vienam

pokalbio kitokio susižinojimo ar veiksmo dalyviui apie tokią kontrolę nėra

žinoma, L. K. darbo kabinete. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo

5 d. nutartimi prašymą tenkino tik dėl veikų, turinčių sunkių nusikaltimų

požymių, vėliau šią priemonę tęsiant. Prokuratūros teikimų ir teismo nutarčių

tekstai nesutampa. Teikimuose nurodoma, kad S. R. galimai vykdo nusikaltimus,

numatytus BK 228 straipsnyje ir 225 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taigi

galimai vyksta apysunkis ar sunkus nusikaltimas. Teismas sankcionuoja

procesinės prievartos priemonę tik dėl sunkaus nusikaltimo padarymo. Spręstina,

ar teisėta naudoti tam tikrus duomenis, gautus taikant procesines prievartos

priemones dėl sunkių nusikaltimų, įrodinėjant galimas apysunkes nusikalstamas

veikas, ar tokiu būdu gauti faktiniai duomenys gali būti panaudoti kaip

įrodymai baudžiamajame procese dėl tų veikų, dėl kurių techninių priemonių

panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas. Duomenys, gauti atliekant

slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ar

vykdant techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir leidžiantys įtarti

apie kitas asmens daromas nusikalstamas veikas, kurios nepatenka į kategoriją

nusikalstamų veikų, dėl kurių priimta apygardos teismo nutartis, galėjo būti

atliekamas šis operatyvinio tyrimo veiksmas, turi būti nepripažinti įrodymais

pagal BPK ir jais negali būti remiamasi nagrinėjant baudžiamąją bylą. Pagal BPK

20 straipsnio nuostatas, nepripažinus tokiu būdu gautų duomenų įrodymais,

sprendžiama, ar pakanka kitų įrodymų konstatuoti, kad asmuo padarė nusikalstamą

veiką.

17.3.

S. R. nuteisimas dėl kyšio paėmimo iš J. B., K. B., A. V., J. U., R. Ž. ir

M. K., P. V. P. ir dėl papirkimo pagrįstas įrodymais, surinktais naudojant

operatyvinius veiksmus ir priemones, t. y. įrengus L. K. kabinete slaptą vaizdo

bei garso įrašymo įrangą ir klausantis pokalbių. Teisėtai sankcionuotus

operatyvinius veiksmus teisėtus daro ne tik jų sankcionavimo pagrindų, bet ir

realizavimo teisėtumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.

2K-549/2006, 2K-7-315/2009, 2K-7-86/2011). Duomenys, gauti kontroliuojant

pokalbius L. K. tarnybiniame kabinete, nesinaudojant telekomunikacijų tinklų

operatorių paslaugomis, negali būti pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio

prasme. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartimi nebuvo duotas

leidimas įrengti L. K. kabinete slaptos garso ir vaizdo įrašymo

aparatūros. Teismo nutartyje dėl leidimo slapta patekti į tarnybines patalpas

apsiribota leidimu įeiti ir apžiūrėti patalpas, specialia tvarka naudoti

technines priemones, tačiau nepasisakyta dėl leidimo įrengti technines priemones

specialia tvarka. Leidimas duotas tik slapta patekti ir apžiūrėti tarnybines

(turbūt L. K. kabineto) patalpas, tačiau ne atlikti kokius nors veiksmus. 2007

m. gegužės 31 d. ir 2007 m. rugsėjo 4 d. nutarčių dėl kitokio susižinojimo

ar veiksmų kontrolės ir fiksavimo sankcionavimo turinys pernelyg lakoniškas,

nenurodant, kokios konkrečios priemonės ir veiksmai, kokioje vietoje bus

taikomi konkrečiam žmogui. Vilniaus apygardos teismo nutartimis operatyvinės

veiklos subjektams nebuvo duotas leidimas įmontuoti vaizdo ir garso įrašymo

priemones ir klausytis pokalbių L. K. kabinete, vadinasi, duomenimis, gautais

naudojant šią priemonę, negalima remtis kaip įrodymais (BPK 20 straipsnio

4 dalis). 2007 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas priėmė

nutartį, kuria leido STT specialistams slapta patekti į L. K. darbo kabinetą ir

jame įrengti technines priemones bei jas naudoti pokalbių kontrolei bei

fiksavimui, taip pat kitokio susižinojimo ar veiksmų, kai nė vienam pokalbio

kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nežinoma,

kontrolei ir fiksavimui, leisti išvardytų veiksmų fiksavimui daryti garso ir

vaizdo įrašus panaudojant visų rūšių vaizdo ir garso įrašymo technines

priemones. Teismas leido įrengti aparatūrą, tai reiškia, kad anksčiau ji nebuvo

įrengta arba įrengta neturint leidimo.

17.4.

Taip pat Vilniaus apygardos teismo nutartimi (2006 m. spalio 12 d.

teikimas) buvo sankcionuotas S. R. naudojamais telefono abonentų numeriais

kontroliavimas ir fiksavimas telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos

bei kitokio susižinojimo, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar

veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma. Šios priemonės naudojimo

laikotarpiu jokia nusikalstama veika dėl S. R. nebuvo fiksuojama, tačiau operatyvinis

tyrimas jam nutrauktas nebuvo, jis tęstas, be to, 2007 m. kovo 5 d. teikimu

prokuratūra kreipėsi į teismą su papildomu teikimu dėl slapto patekimo į

negyvenamąsias patalpas, tačiau jokios naujos aplinkybės teikime nebuvo

nurodytos. Pirmieji duomenys dėl K. B. ir J. B. buvo užfiksuoti

2007 m. kovo 20 d., tačiau operatyviniai veiksmai buvo nepagrįstai

vykdomi toliau, prokuratūra per visą operatyvinio tyrimo laikotarpį (vienerius

metus) penkis kartus kreipėsi į teismą dėl priemonės pratęsimo, naujuose

teikimuose nepateikė jokių naujų motyvų, be tų, kurie buvo pateikti

ankstesniuose teikimuose, dėl kurių atsirado būtinybė pratęsti slaptus, teismo

sankcijos reikalaujančius operatyvinio tyrimo veiksmus. Ikiteisminis tyrimas

byloje pradėtas tik 2007 m. spalio 25 d. Taigi prokuratūra, turėdama

duomenų apie keturias galimai įvykdytas nusikalstamas veikas, nesiima jokių

priemonių joms užkardyti, o tęsia procesinių privartos priemonių taikymą nuo

2007 m. spalio 29 d. iki 2008 m. vasario. Operatyvinio tyrimo metu,

slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą

veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Tačiau, reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos

rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų

teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai

atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo

užtikrinimo. Operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų laikas turi būti

optimalus, jie turi tęstis tiek, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti

nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo,

išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, tam, kad būtų galima greitai ir

efektyviai juos nubausti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.

2K-P-94-2015). Operatyviniai veiksmai tęstini tol, kol surenkama pakankamai

įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Teisėsaugos

institucijos nebūtinai turi atlikti slaptus operatyvinius veiksmus iki

paskutinės teismo sankcijos galiojimo dienos. Neteisėtai taikant operatyvinės

veiklos priemones, buvo renkami duomenys dėl kyšio priėmimo iš UAB „V“

direktoriaus A. V. ir kyšio priėmimo iš UAB „B“ direktoriaus J. U. Slapti

sankcionuoti operatyvinio tyrimo veiksmai negali būti naudojami tam, kad

pasunkintų kaltininko atsakomybę (pvz., tęsti veiksmus iki tol, kol kaltininkas

padarys naujus nusikaltimus, pasisavins didesnės vertės turtą, disponuos

didesniu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir pan.). Valstybės

institucijos gali tęsti slaptus operatyvinius veiksmus tik dėl tokių veikų,

kurios, pasibaigus jų sankcionavimo laikui, dar nebuvo baigtos, arba nors ir

surinkta pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, tačiau reikia išaiškinti

organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų veiklą, grupių organizatorius,

grupių ryšius su kitomis grupėmis ar pareigūnais tam, kad būtų atskleistas

visas jų organizacinis tinklas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.

2K-7-86-2011, 2K-530/2012). Taip pat kasatorė pažymi, kad ilgesnis operatyvinių

veiksmų tęsimas prieš asmenį gali lemti sunkesnę asmens, kuris padaro veikas,

kontroliuojamas valstybės pareigūnų, baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju S. R.

operatyviniai veiksmai prisidėjo prie baudžiamosios atsakomybės pasunkinimo, o

ne naujų reikšmingų aplinkybių nustatymo. Teisėsaugos institucijų veiksmai,

prasidėję teisėtai, dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo peraugo

į provokuojančius. Lietuvos apeliacinis teismas, pripažindamas, kad įstatymo

reikalavimai nebuvo pažeisti, remiasi įrodymais, susijusiais su kitų nuteistųjų

veikomis, tačiau ne S. R. veika.

17.5.

Teismo nuosprendyje nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus atliko S. R., kaip

vykdytojas. Bendrininkavimo institutas nustatytas netinkamai, nes teismas,

nurodydamas, kad nuteistieji suvokia savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą,

nė vienas iš jų nenutraukia savo veiksmų bei neišreiškia nepritarimo kitų

veiksmams, savo išvadas grindė vien prielaidomis.

III. Kasacinės instancijos

teismo teisiniai argumentai ir išvados

18. Kasaciniai skundai atmestini.

Dėl

įrodymų leistinumo ir jų vertinimo

19. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK

numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje ištirti ir

teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro

išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio

asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti

teisingai. Pagal BPK byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais yra išimtinė

teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis).

Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio

3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų sąsajumo ir leistinumo

reikalavimų, ir, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, vertinti juos pagal

savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių

išnagrinėjimu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų

byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir

savo sprendimų argumentavimu. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas

baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis

skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis

šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų

nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys

baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012). Ar teisingai įvertinti

įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar

kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme

(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014,

2K-525-648/2015). Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis

aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant

argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai

baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus

teismų sprendimus. Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas garso

įrašų ir kitų įrodymų netiria, liudytojų nekviečia ir neapklausia, todėl

palieka nenagrinėtus kasacinių skundų teiginius dėl neteisingai interpretuotų

techninėmis priemonėmis užfiksuotų nuteistųjų pokalbių, jų dalyvių tapatybės,

vienos ar kitos užfiksuotos frazės, neteisingai nustatyto kyšio dydžio, pinigų

voke nebuvimo, nesuvoktos tikrosios pinigų perdavimo prasmės, motyvo duoti kyšį

nebuvimo ir pan. Kasacinės instancijos teismas taip pat nenagrinėja kasatorių

subjektyvių ir neargumentuotų teiginių dėl nesuprantamo kaltinimo, teismo

šališkumo ir pan.

20. Kasaciniuose skunduose ginčijamas įrodymų, kuriais remiantis priimtas

apkaltinamasis nuosprendis, leistinumas, abejojama operatyvinių veiksmų

pradėjimo ir vykdymo teisėtumu, atkreipiamas dėmesys į pernelyg užsitęsusius

neviešo pobūdžio veiksmus, kurie buvo vykdomi net ir po to, kai buvo turima

duomenų apie padarytas nusikalstamas veikas. Teigiama, kad L. K. kabinete

slapta garso ir vaizdo įrašymo įranga įrengta neteisėtai, neturint leidimo

tokiam veiksmui. Šie teiginiai nepagrįsti.

21. Pažymėtina, kad, slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą

nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo

neliečiamumą, todėl reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto

informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant

gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio

išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo

neliečiamumo užtikrinimo. Slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar

padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus

privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės

į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių

konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos

demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas

vertybes; 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir

esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Įstatymų nustatytos

institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti

konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo

faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant

į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas,

užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina

minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.

Taigi tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą

suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą

veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali

būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, motyvuotu teismo sprendimu,

laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, paisant proporcingumo reikalavimų. Pagal

kasacinės instancijos teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje

kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą,

privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės

žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos

tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą,

patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė

atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinė

nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Teismų praktikoje

pabrėžiama, kad teismo sankcijos reikalaujantys operatyviniai veiksmai skirti

baudžiamojo proceso tikslams pasiekti ir negali tęstis neribotą laiką. Tuo

atveju, kai, įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, ilgesnį laiką

imituojant nusikalstamą veiką ar tęsiant kitus neviešo pobūdžio veiksmus, buvo

siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai

pasunkinti kaltininko baudžiamąją atsakomybę (pvz., kai tuo siekiama tęstinės

veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis

atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis

teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai

dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms

nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą

daryti naujas nusikalstamas veikas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose

bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012, 2K-249-788/2015, 2K-7-85-696/2016,

2K-8-788/2017 ir kt.).

22. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinių skundų

argumentus, išsamiai ištyrė operatyvinių veiksmų pradėjimo ir jų vykdymo

teisėtumą. Prokuroras apeliacinės instancijos teisme pateikė išslaptintą

operatyvinę medžiagą, pažymas dėl operatyvinio tyrimo pradėjimo, prokuroro

teikimus bei Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuriomis buvo sankcionuoti

operatyviniai veiksmai. Visų operatyvinių veiksmų, taip pat neviešo pobūdžio

ikiteisminio tyrimo veiksmų, numatytų BPK 154, 158 ir 160 straipsniuose,

atitiktis įstatymo reikalavimams patikrinta. Teisinis pagrindas atlikti

operatyvinius veiksmus pagrįstas apygardos teismo pirmininko ar jo įgalioto

teisėjo nutartimis, teisinis ir faktinis šių veiksmų pagrindas buvo išsamiai

patikrintas apeliacinės instancijos teisme, tam buvo atliktas papildomas įrodymų

tyrimas. Su dokumentais, susijusiais su operatyvinių veiksmų atlikimu, turėjo

galimybę susipažinti byloje dalyvaujantys asmenys. Visi argumentai dėl

nepagrįsto operatyvinių veiksmų sankcionavimo ir duomenų rinkimo neteisėtumo

motyvuotai paneigti. Išsami sankcionuotų veiksmų chronologija ir jų pagrindų

analizė pateikta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, šie bylos

duomenys šioje nutartyje nekartojami.

23. Nuteistojo S. R. gynėjos kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl nepagrįstai

ilgos operatyvinio tyrimo trukmės, kuri prisidėjo prie S. R. baudžiamosios

atsakomybės pasunkinimo, o ne naujų reikšmingų aplinkybių nustatymo, ir lėmė

tai, kad dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo tyrimo veiksmai

peraugo į provokuojančius. Iš tiesų, nagrinėjamoje byloje slapti tyrimo

veiksmai tęsėsi gana ilgą laiką: pirmieji tokie veiksmai buvo teismo nutartimis

sankcionuoti 2006 m. spalio 13 d., vėliau buvo ne kartą pratęsiami ir

truko net iki 2008 m. vasario mėn. Taigi tokių žmogaus privatumą varžančių

tyrimo veiksmų trukmė iš tiesų yra „ribinė“ ir reikalaujanti legitimaus

pagrindimo. Visgi šį faktą byloje galima paaiškinti objektyviu poreikiu, o ne

noru dirbtinai pasunkinti kurio nors įtariamo asmens teisinę padėtį. Iš bylos

medžiagos matyti, kad slapti tyrimo veiksmai buvo pratęsinėjami siekiant

išsiaiškinti bendrininkų veikų apimtį, mechanizmą, atskirų kyšininkavimų

detales, į šias veikas įtrauktų asmenų skaičių. Tęsiant šiuos veiksmus, plėtėsi

asmenų, užfiksuotų dalyvaujant korupciniuose sandėriuose, ratas, nepasibaigus

vienam kyšininkavimui, jau buvo tariamasi dėl kito. Kiekviena kaltinamiesiems

inkriminuota nusikalstama veika yra tęstinio pobūdžio ir susidedanti iš laike

išsidėsčiusių daugybės tarpinių epizodų (pokalbių, aptarimų, susitarimų ir t. t.),

taigi buvo susidurta su sistemine korupcija, kuriai atskleisti reikia didesnių

laiko sąnaudų. Darytina išvada, kad užsitęsusio neviešo tyrimo priežastys yra

aiškios ir objektyvios. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės

instancijos teismo išvada, kad užsitęsę operatyvinės veiklos ir neviešo

pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai atitiko baudžiamojo proceso tikslus ir

nelaikytini neproporcingais, pertekliniais ir skatinančiais (provokuojančiais)

daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl šie surinkti duomenys atitinka

teisėtumo ir leistinumo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

24. Nuteistojo S. R. gynėjos kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, ar

teisėta naudoti slaptais tyrimo veiksmais, sankcionuotais tik dėl sunkių

nusikalstamų veikų, gautus duomenis įrodinėjant apysunkius nusikaltimus. Šiuo

klausimu teismų praktikoje išaiškinta, jog vien tai, kad nusikalstama veika,

dėl kurios buvo sankcionuoti slapti tyrimo veiksmai, vėliau perkvalifikuota į

kitą BK straipsnį, taip pat ir tokį, pagal kurį šie veiksmai negalėjo būti

atliekami, savaime nepaneigia šių duomenų reikšmės ir jų naudojimo

baudžiamajame procese galimybių (leistinumo). Nusikalstamos veikos

kvalifikavimo pakeitimas negali lemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo

(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-504/2010, 2K-246/2013,

2K-194/2014, 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015). Įstatymų pažeidimu paprastai

nelaikytinos situacijos, kai, atliekant operatyvinius veiksmus dėl galbūt

daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų, atsiranda pagrindas manyti, kad gali

būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama

atliekant operatyvinius veiksmus patikrinti ir naują informaciją (kasacinė

nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Kita vertus, tokie duomenys

gali būti ir nepripažinti įrodymais pagal BPK ir jais gali būti nesiremiama

nagrinėjant baudžiamąją bylą, jeigu daroma išvada, jog tokių duomenų naudojimas

reikštų asmens teisės į privatumą suvaržymą, pažeidžiantį proporcingumo

reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015,

2K-286-746/2015). Vilniaus apygardos teismo nutarčių (išslaptintų) dėl

operatyvinių veiksmų sankcionavimo turinys rodo, kad faktinis pagrindas tyrimo

veiksmams nurodomas abstrakčiai, kaip veikos, „turinčios sunkių nusikaltimų

požymių“, tai pagrįstai apeliacinės instancijos teismo pripažinta šių

procesinių dokumentų trūkumu. Kita vertus, vien tai neleidžia pripažinti fakto,

kad tyrimo veiksmai buvo atliekami neteisėtai. Nėra pagrindo daryti ir išvados

apie proporcingumo reikalavimų pažeidimą renkant įrodymus vien dėl to, kad

tyrimo metu dalis atskleistų veikų, atsižvelgiant į kyšio dydį, kvalifikuotos

ne kaip sunkūs, bet kaip apysunkiai nusikaltimai. Visos S. R. inkriminuotos

nusikalstamos veikos yra korupcinio pobūdžio (kyšininkavimai), nė viena negali

būti pripažinta „atsitiktiniu tyrimo radiniu“. Natūralu, kad pradedant

operatyvinį tyrimą dėl kyšininkavimo ne visada įmanoma tiksliai prognozuoti,

kokio sunkumo šios nusikalstamos veikos požymiai bus atskleisti, taigi negali

būti keliamas ir reikalavimas, kad atskleidus mažesnio masto kyšininkavimą, nei

buvo manoma, visi surinkti duomenys tampa neleistini. Atkreiptinas dėmesys ir į

tai, kad dalis S. R. inkriminuotų kyšininkavimo atvejų atitiko ir sunkaus

nusikaltimo požymius (BK 225 straipsnio 3 dalis).

25. Nesutiktina ir su S. R. gynėjos kasacinio skundo argumentu, kad L. K. kabinete

slapta garso ir vaizdo įrašymo aparatūra buvo įrengta neteisėtai, nes Vilniaus

apygardos teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartimi toks leidimas nebuvo

duotas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų

bylų skyriaus pirmininkas 2007 m. kovo 5 d. nutartimi Nr. SD-666

(išslaptinta), vadovaudamasis Operatyvinės veiklos įstatymo 10, 11 straipsniais,

sankcionavo slaptą patekimą į negyvenamąsias patalpas – L. K. darbo kabinetą,

esantį (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, šių patalpų apžiūrą bei

techninių priemonių (vaizdo ir garso) naudojimą specialia tvarka,

kontroliuojant ir fiksuojant pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė

vienam pokalbio dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, nuo 2007 m. kovo 5 d.

iki 2007 m. birželio 5 d. (39 t., b. l. 122). Nors nutartyje kalbama apie

vaizdo ir garso įrašymo priemonių naudojimą, o ne įrengimą, tačiau iš to, kad

šia nutartimi taip pat duotas leidimas slaptai patekti į šias patalpas,

natūraliai išplaukia išvada, kad minėtų priemonių naudojimas apima ir jų

įrengimą.

26. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismai įrodymus vertino kaip visumą, lygino iš

įvairių šaltinių gautus duomenis, kiekvieną korupcinės veiklos atvejį analizavo

atskirai, vertino tiek kaltinančius įrodymus, tiek ir, gynybos manymu,

teisinančias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, priešingai nei

teigiama kasaciniuose skunduose, slaptų tyrimo veiksmų metu surinkti duomenys

nėra vienintelis įrodymų šaltinis, patvirtinantis kaltinimo šioje byloje

nuteistiems asmenims apimtį. Kasaciniuose skunduose, kvestionuojant įrodymų

vertinimą šioje byloje, kreipiamas dėmesys tik į slaptų tyrimo veiksmų

atlikimą, tačiau kiekviena korupcinė veika teismų pagrįsta įrodymais,

susijusiais su papirkimo ar kyšininkavimo mechanizmu, dokumentais,

liudijančiais apie kaltininkų pasinaudojimą einamomis pareigomis priimant

palankius sprendimus papirkėjų naudai, L. K. kabinete atliktos kratos metu

rastais rankraštiniais įrašais, dokumentais, susijusiais su viešųjų pirkimų

organizavimu, telefoninių skambučių išklotinėmis, kitais duomenimis. Teisėjų

kolegija pagal savo kompetencijos ribas neturi pagrindo išvadai, kad teismai

neteisingai nustatė atskirų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes ar

neteisingai vertino atskirus įrodymus ir jų visumą. Kaip jau buvo minėta,

techninėmis priemonėmis užfiksuotų nuteistųjų pokalbių turinio interpretavimas

ir gynybos versijų dėl atskirų nusikalstamų veikų epizodų analizė nėra

kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl

BK 227 straipsnio 2 dalies 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcijos taikymo

27. Nuteistieji K. B., R. Ž., M. K. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „A“

gynėjas kasaciniuose skunduose ginčija BK 227 straipsnio 2 dalies taikymą

argumentuodami, kad sutartos sumos (jų dalys) buvo skirtos ne (duomenys

neskelbtini) savivaldybės tarnautojams papirkti, bet partijoms „L“ ir „N“

paremti, tačiau veikos darymo metu galiojusi papirkimo normos redakcija (2000

m. rugsėjo 26 d.) nenumatė trečiojo asmens papirkimo galimybės. Šiems

argumentams nepritartina, be to, analogiški argumentai jau buvo nagrinėjami

kasacinėje praktikoje, bet pripažinti nepagrįstais (kasacinė nutartis baudžiamojoje

byloje Nr. 2K-409/2014).

28. Pagal BK 227 straipsnio 1 dalies 2000 m. rugsėjo 26 d. redakciją už papirkimą

atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė

kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą

veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus arba tarpininkui siekdamas tų pačių

rezultatų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas padarė

šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, siūlydamas, pažadėdamas duoti arba

duodamas didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, arba tokius veiksmus padarė

siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens

veikos vykdant įgaliojimus. Sutiktina su kasatoriais, kad minimose normose nėra

tiesioginės nuorodos į tai, kad kyšis gali būti skirtas ne valstybės

tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, bet trečiajam asmeniui. Kita vertus,

to negalima suprasti taip, kad toks korupcinio veikimo modelis papirkimo normos

nebuvo apimamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinamų nusikalstamų veikų

darymo metu galiojusioje kyšininkavimo normoje buvo tiesiogiai nurodyta, kad

kyšis gali būti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens priimamas

(pažadamas ar sutariamas priimti, reikalaujamas, provokuojamas) savo ar kitų

naudai (2007 m. birželio 28 d. redakcija). Turint galvoje, kad kyšininkavimas

iš esmės neįmanomas be papirkimo, būtų nelogiška skirtingai aiškinti šių dviejų

nusikalstamų veikų sudėčių apimtis dėl naudos suteikimo trečiajam asmeniui.

2011 m. birželio 21 d. įstatymu papirkimo normoje buvo tiesiogiai įtvirtinta

nuostata dėl kyšio siūlymo, pažadėjimo ar susitarimo duoti arba davimo

trečiajam asmeniui, tačiau ši nuostata traktuotina kaip nusikalstamos veikos

sudėties patikslinimas, o ne išplėtimas. Pažymėtina, kad papirkimo nusikalstamos

veikos esmė ir pavojingumas kyla ne iš to, kas yra naudos gavėjas, bet iš to,

kad kyšiu siekiama valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pageidaujamo

veikimo ar neveikimo. Taigi tiek iki įsigaliojant 2011 m. birželio 21 d.

pataisai, tiek po jos įsigaliojimo papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis apima

naudos suteikimą tiek pačiam valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui,

tiek ir trečiajam asmeniui siekiant tų pačių tikslų. Nagrinėjamoje byloje

nustatyta, kad tiek K. B., tiek R. Ž. ir M. K. sutiko pervesti pinigus į

nurodytas partijų sąskaitas atsilygindami (duomenys neskelbtini)

savivaldybės atsakingiems tarnautojams už jų vadovaujamų įmonių interesus

atitinkančius sprendimus, papirkdami būtent juos, o ne partijas. Tai, kad kyšio

ėmėjai ir davėjai sutarė dėl tokio modelio, neprieštarauja kyšininkavimo ir

papirkimo esmei ir nepaneigia šių nusikalstamų veikų sudėčių požymių.

29. Kasaciniuose skunduose esama argumentų, kad nuteistajam K. B. ir juridiniam

asmeniui UAB „A“ nepagrįstai inkriminuotas susitarimas duoti didelės vertės

kyšį ir dėl to netinkamai taikyta BK 227 straipsnio 2 dalis. Anot kasatorių,

toks fizinio ir juridinio asmens susitarimas apskritai neįmanomas, be to, toks

požymis BK 227 straipsnio 2 dalies 2000 m. rugsėjo 26 d. redakcijoje nebuvo

numatytas. Šie argumentai nepagrįsti. Pirma, šioje byloje teismų nustatyta, kad

2007 m. gruodžio 18 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini)

savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete vykusio pokalbio metu L. K.

savo bei S. R. ir V. P. naudai priėmė 20 000 Lt (5792,40 Eur) kyšį iš UAB

„A“ direktoriaus K. B. bei susitarė, kad K. B. perves į partijos „N“ sąskaitą,

kurios (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininkas buvo V. P., dar

30 000 Lt (8688,60 Eur) arba sumokės 30 000 Lt (8688,60 Eur) J.

P. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, teismų yra

konstatuotas K. B. susitarimas su kyšio ėmėju (L. K.) dėl bendros didelės

vertės kyšio, o ne K. B. ir juridinio asmens UAB „A“ susitarimas (tai nėra

įrodinėtina aplinkybė byloje). Antra, nors šios nusikalstamos veikos padarymo

metu galiojusi BK 227 straipsnio 2 dalies redakcija (2000 m. rugsėjo 26

d.) nenumatė požymio „susitarė duoti“, tačiau numatė alternatyvius požymius

„pasiūlė duoti“, „pažadėjo duoti“, „davė“. Atsižvelgdama į tai, kad

susitarimas duoti reikalaujamą kyšį savo turiniu sutampa su pažadėjimu duoti

reikalaujamą kyšį (iš dalies ir su kyšio pasiūlymu), taip pat į tai, kad dalis

kyšio buvo duota, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. B. ir juridinis asmuo

UAB „A“ buvo nuteisti už veiksmus, kurie atitiko šių veiksmų padarymo metu

galiojančią BK 227 straipsnio 2 dalies redakciją (2000 m. rugsėjo 26 d.), taigi

esminis teisės principas nullum crimen sine lege (BK 2 straipsnio

1 dalis) pažeistas nebuvo. Tai, kad, aprašant nusikalstamos veikos

aplinkybes, nenurodytas požymis „pažadėjo“, bet nurodytas požymis „susitarė“,

laikytina kaltinimo trūkumu, tačiau nesuteikia pagrindo išvadai, kad BK 227 straipsnio

2 dalis taikyta pažeidžiant lex retro non agit principą (BK 3 straipsnio

3 dalis), kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami, ir veiksmingai

gintis nuo kaltinimo (BPK 44 straipsnio 7 dalis).

30. Nuteistieji R. Ž. ir M. K. kasaciniuose skunduose netinkamą BK 227 straipsnio 2

dalies taikymą ginčija ir tuo, kad dėl paramos teikimo partijoms sprendimą

priėmė UAB „D“ visuotinis akcininkų susirinkimas, šia parama nebuvo siekiama

neteisėtai paveikti valstybės tarnautojų, todėl ji nelaikytina kyšiu.

Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos faktinės

aplinkybės ir išvados paneigia šiuos kasatorių teiginius ir pagrindžia

priešingą išvadą, t. y. kad UAB „D“ parama partijoms buvo tik dalis sutarto

kyšio už tai, kad šiai bendrovei būtų išnuomotos (duomenys neskelbtini)

savivaldybei priklausančios UAB „Ti“ patalpos, esančios (duomenys

neskelbtini). Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitokią

išvadą nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.

Dėl

juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės

31. Nuteistojo juridinio asmens UAB „A“ gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad

UAB „A“ patraukta baudžiamojon atsakomybėn tinkamai nenustačius juridinio

asmens baudžiamosios atsakomybės kilimo sąlygų. Šis teiginys nepagrįstas.

Pirma, ši kasacinio skundo dalis prieštaringa, nes tame pačiame skunde

teigiama, kad juridinio asmens UAB „A“ veika turėjo būti perkvalifikuota į BK

227 straipsnio 1 dalį, tuo iš esmės paneigiamas pirmasis skundo teiginys apie

juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų nebuvimą. Antra, minėtas

kasacinio skundo teiginys neatitinka bylos duomenų.

32. Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma nustatyta

BK 20 straipsnyje (šiai bylai aktuali yra 2004 m. liepos 5 d. šio

straipsnio redakcija). Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis juridinis asmuo atsako

tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje

numatyta juridinio asmens atsakomybė, ir tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą

veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujamas pareigas ir turi teisę

atstovauti juridiniam asmeniui ar priimti sprendimus jo vardu arba gali

kontroliuoti jo veiklą, ir šis fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro

juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio

asmens vardu. Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo

atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas

ar įgaliotas atstovas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nepakankamos

priežiūros arba kontrolės. Pirmosios instancijos teismas baudžiamosios atsakomybės

taikymą juridiniam asmeniui UAB „A“ pagrindė šiomis nustatytomis aplinkybėmis:

K. B. buvo ne tik buvo UAB „A“ direktorius, bet ir kartu su savo žmona V. B.

100 proc. bendrovės akcijų savininkas, todėl jis turėjo teisę tiek atstovauti

juridiniam asmeniui, tiek priimti sprendimus juridinio asmens vardu, tiek ir

kontroliuoti juridinio asmens veiklą. K. B., susitardamas duoti didelės vertės

kyšį ir perduodamas to kyšio dalį valstybės tarnautojams, veikė išimtinai

bendrovės naudai, atsilygino už bendrovės laimėtus konkursus ir sumokėjo už

galimybę ateityje gauti užsakymų darbams. Konstatuotina, kad pagal teismo

nustatytas aplinkybes baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui UAB „A“

pritaikyta tinkamai.

33. Juridinio asmens UAB „A“ nuteisimas taip pat ginčijamas tuo, kad neatskleistas

juridinio asmens ir jo vadovo kaltės turinys, kad nebuvo bendros tyčios dėl

perduotų 20 000 Lt (5792,40 Eur) ir pervestinų 30 000 Lt (8688,60

Eur), kad nenustatyta, už kokio pobūdžio valstybės tarnautojų veikimą ar

neveikimą vykdant įgaliojimus juridinio asmens UAB „A“ vadovas direktorius K.

B. davė 20 000 Lt (5792,40 Eur) nuteistajam L. K. ir pan. Pažymėtina, kad

pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir

išvados paneigia šiuos kasatoriaus teiginius ir pagrindžia priešingą išvadą, t.

y. kad K. B. susitarė (pažadėjo, sutiko) perduoti valstybės tarnautojams

50 000 Lt (14 481 Eur) vertės kyšį ir realiai perdavė 20 000 Lt

(5792,40 Eur) kyšį už tai, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės

atsakingi valstybės tarnautojai veikė UAB „A“ naudai, nesudarė jai kliūčių

2007 metais dalyvauti (duomenys neskelbtini) savivaldybės organizuotuose

konkursuose ir juos laimėti. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo

daryti kitokią išvadą nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.

34. Kasaciniu skundu UAB „V“ techninis direktorius A. Š. ginčija baudžiamosios atsakomybės

taikymą UAB „V“ tuo, jog neįrodyta, kad šios bendrovės direktorius A. V. veikė

būtent juridinio asmens naudai ar jo interesais ir kad neatskleistas juridinio

asmens UAB „V“ kaltės turinys, o fizinio asmens kaltė nepagrįstai perkelta

juridiniam asmeniui. Šie argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas

baudžiamosios atsakomybės taikymą juridiniam asmeniui UAB „V“ pagrindė šiomis

nustatytomis aplinkybėmis: A. V. buvo ne tik UAB „V“ direktorius, bet ir

pagrindinis bendrovės akcininkas, jam priklausė daugiau kaip 90 proc.

bendrovės akcijų, todėl jis turėjo teisę tiek atstovauti juridiniam asmeniui,

tiek priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens

veiklą; duodamas kyšį valstybės tarnautojams A. V. veikė išimtinai bendrovės

naudai, atsilygino už padėjimą neteisėtai bendrovei laimėti konkursą. Šios

faktinės aplinkybės nustatytos byloje esančiais, teismo posėdyje ištirtais ir

teismų įvertintais įrodymais. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo

abejoti minėtomis teismų nustatytomis aplinkybėmis ir daryti kitokią išvadą nei

pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Konstatuotina, kad pagal teismų

nustatytas aplinkybes baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui UAB „V“

pritaikyta tinkamai.

Dėl

kyšio vertės nustatymo pagal MGL dydžius

35. Kasaciniu skundu nuteistojo S. R. gynėja ginčija kaltinimus kyšininkavimu ir

tuo, kad kyšių didelė vertė identifikuota vadovaujantis minimalaus gyvenimo

lygio (MGL) dydžiu, tačiau šis rodiklis yra panaikintas ir vietoj jo įvesta

bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio (BBND) sąvoka. Šis teiginys deklaratyvus.

Pažymėtina, kad nors MGL kriterijus jau nebenaudojamas už baudžiamosios teisės

ribų ir nieko bendro neturi su realiais gyvenimo lygio rodikliais, tačiau jo

dydžio piniginė išraiška yra visiškai aiški.

36. 2008 m. liepos 15 d. Minimaliojo darbo užmokesčio, socialinės apsaugos išmokų

ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 10 straipsnio 4

dalyje nustatyta, kad, įsigaliojus šiam įstatymui, teisės aktuose,

reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų

kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą,

vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir

lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Nagrinėjamai bylai aktualiu

laikotarpiu MGL dydis buvo lygus 130 Lt (37,66 Eur). Pagal šį dydį buvo apskaičiuota

ir S. R. ir jo bendrininkų reikalautų ir priimtų kyšių vertė. Nėra jokio

teisinio pagrindo išvadai, kad kyšių vertės apskaičiavimas pagal MGL dydį šioje

byloje lemtų netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar esminį baudžiamojo

proceso pažeidimą.

Dėl

paskirtų laisvės atėmimo bausmių ir galutinės bausmės vykdymo atidėjimo

37. Kasaciniuose skunduose nuteistieji M. K. ir R. Ž. teigia, kad apeliacinės

instancijos teismas neatsižvelgė į daugiau kaip devynerių metų proceso trukmę

ir nepagrįstai nesušvelnino paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino, nors

kitiems nuteistiesiems šioje byloje tai buvo padaryta. Šis argumentas

nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. K. pagal BK 227

straipsnio 2 dalį buvo nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems

mėnesiams, o R. Ž. – laisvės atėmimu dvejiems metams, tačiau, vadovaujantis BK

75 straipsnio 1, 2 dalimis, šiems nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo

bausmių vykdymas atidėtas dvejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas

išnagrinėjo M. K. ir R. Ž. paskirtų bausmių pagrįstumo klausimą, tačiau

konstatavo, kad bausmės paskirtos įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas

aplinkybes, nėra per griežtos ir jų švelninti nėra pagrindo. Atsižvelgusi į

tai, kad R. Ž. ir M. K. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtas,

teisėjų kolegija sprendžia, kad pernelyg ilga proceso trukmė šiuo atveju

nesudaro pagrindo šiems nuteistiesiems švelninti paskirtų bausmių.

38. Prokuroras, prašydamas palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio

dalį dėl nuteistiesiems L. K., S. R. ir V. P. paskirtų atskirų ir galutinių

bausmių dydžių, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas

laisvės atėmimo bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, nustatydamas

galutines subendrintas bausmes ir atidėdamas jų vykdymą, netinkamai taikė

baudžiamąjį BK 41 straipsnį, 54 straipsnio 1 ir 2 dalis, 61 straipsnio 1,

3 ir 4 dalis, 75 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija,

išnagrinėjusi prokuroro argumentus, nenustatė pagrindo tenkinti skunde pateiktą

prašymą.

39. Išnagrinėjusi prokuroro kasacinio skundo argumentus dėl nuteistiesiems L. K.,

S. R. ir V. P. nepagrįstai sumažintų atskirų bausimų, teisėjų kolegija

pažymi, kad pagal Konstitucijos 109 straipsnį teisingumą Lietuvos Respublikoje

vykdo tik teismai (1 dalis), teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra

nepriklausomi (2 dalis), teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (3

dalis). Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks

teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir

taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos

konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Konstitucinio Teismo 2003

m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui

turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris

geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

40. Prokuroro argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, švelnindamas bausmes

nuteistiesiems L. K., S. R. ir V. P., netinkamai taikė BK 54 straipsnio

nuostatas, neįvertino jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, atsakomybę

sunkinančios aplinkybės buvimo ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimo

fakto, kaltinamųjų pasirinkto gynybos būdo – neigti savo kaltę, yra

deklaratyvūs ir jais iš esmės išreiškiamas vien tik nesutikimas su tuo, kaip

apeliacinės instancijos teismas individualizavo nuteistiesiems skiriamas

bausmes. Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių

dydžių klausimą pirmiausia nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo

(BPK 376 straipsnio 3 dalis) požiūriu, pvz., ar nepažeistos sankcijos ribos,

kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija

ir pan. Bausmių dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo

proceso pažeidimo požiūriu, pvz., ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas

bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų, ar laikėsi non reformatio in

peius principo ir pan. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo

argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio

pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės

nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016), taigi

kasacinės instancijos teismas nesprendžia, kurios instancijos teismas nustatė

teisingesnį laisvės atėmimo ar kitos bausmės dydį.

41. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į

tai, kad kaltinamieji anksčiau neteisti, po nusikaltimų padarymo praėjo nemažai

laiko, buvo nutaręs skirti „kiek mažesnes nei sankcijų vidurkiai“ laisvės

atėmimo bausmes (nuosprendžio 73 psl.). Kita vertus, pirmosios instancijos

teismas šio savo paties nustatyto kriterijaus laikėsi ne visais atvejais, pvz.,

L. K. net už septynias nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, lygias ar

viršijančias sankcijoje numatytą laisvės atėmimo vidurkį, S. R. – už keturias,

V. P. – už vieną. Taigi vien dėl to byloje buvo pagrindas daryti tam tikras

bausmių korekcijas. Apeliacinės instancijos teismas sumažino L. K.,

S. R. ir V. P. tik pagal BK 225 straipsnio 3 dalį paskirtų laisvės atėmimo

bausmių dydžius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visos bausmės sumažintos ne

daugiau kaip ketvirtadaliu, sumažintų bausmių dydžiai visiškai atitiko

pirmosios instancijos teismo nustatytą kriterijų, pagal kurį L. K.,

S. R. ir V. P. skirtinos „kiek mažesnės nei sankcijų vidurkiai“ laisvės

atėmimo bausmės. Sprendimą mažinti bausmes apeliacinės instancijos teismas

argumentavo sumažėjusia bendra kaltinimo apimtimi, ekonominiu (nesmurtiniu)

padarytų nusikaltimų pobūdžiu, taip pat tuo, kad praėjo didelis laiko tarpas

nuo nusikaltimų padarymo ir per tą laiką nuteistieji nepadarė kitų nusikalstamų

veikų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos

teismo sprendimas sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes už

atskiras nusikalstamas veikas pažeidė bausmių skyrimo nuostatas (BK 54

straipsnis) ar proceso reikalavimus.

42. Išnagrinėjusi prokuroro kasacinio skundo argumentus dėl nuteistiesiems L. K.,

S. R. ir V. P. nepagrįstai taikyto bausmės vykdymo atidėjimo, teisėjų

kolegija pažymi, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją

atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam

taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį ir

dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui,

paskirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62

straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis),

atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40 straipsniai).

Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų

sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik

kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę

apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis.

43. Nesutiktina su prokuroro teiginiais, kad nuteistiesiems taikytas bausmės

vykdymo atidėjimas formuoja nebaudžiamumo nuotaikas ir nepagarbą įstatymui.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios

atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios

baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas

veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių

ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų

veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones

skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms:

1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92)16 dėl Europos

visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių; 2000 m. lapkričio 29 d.

rekomendacija Rec (2000)22 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių

taisyklių taikymo tobulinimo; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija CM/Rec(2010)1

dėl Europos probacijos taisyklių. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad

plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės

sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant

teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų

prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Atkreiptinas dėmesys į tai,

kad probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Probacijos įstatymu ir

yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais

atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų

pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti

bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo prilyginimas

nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui, kaip teisinis argumentas, nepriimtinas

(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015).

44. Iš ginčijamo apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo

matyti, kad bausmės nuteistiesiems buvo subendrintos gana palankiai, o

galutinės bausmės dydis, matyt, buvo parinktas atsižvelgiant į ketinimus

taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Kita vertus, tiek bausmių bendrinimas ir

galutinių bausmių nustatymas, tiek bausmių vykdymo atidėjimo taikymas

nagrinėjamoje byloje nepažeidė įstatymo raidės, t. y. BK 63 straipsnio 4 dalies

ir 75 straipsnio 1 dalies atitinkamų 2000 m. rugsėjo 26 d. ir 2015 m. kovo

24 d. redakcijų, šioje byloje taikytinų nuteistiesiems. Šių normų pakeitimai

(2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija), reikalaujantys, kad, bendrinant

bausmes, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos

bausmės rūšies dydis, taip pat draudžiantys atidėti už sunkų nusikaltimą

paskirtos bausmės vykdymą, neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis)

ir šiai bylai neaktualios.

45. Prokuroro skundo argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas padarė

klaidingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo

ir kad, taip spręsdamas, teismas nesivadovavo bausmės tikslais ir pažeidė

teisingumo principą, yra subjektyvūs ir nepagrindžiantys išvados dėl netinkamo

baudžiamojo įstatymo taikymo. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisingumo

principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos

proporcingumu, bet turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji

teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant

tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės,

socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo

1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24

d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės,

kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat

neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra

nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir

nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne

vien tik nuteistojo įkalinimu. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra

priešingas bausmės tikslams, bet yra vienas iš teisinių instrumentų, padedančių

juos pasiekti.

46. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje susiklostė tokia situacija, kai

kitoks apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas (realių laisvės

atėmimo bausmių palikimas) reikštų, kad nuteistieji netektų laisvės praėjus

daugiau kaip devyneriems metams po įtarimų jiems pareiškimo (2008 m. vasario

13, 20 d.), kartu tai reikštų ir riziką pažeisti Europos žmogaus teisių

konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5

dalyje įtvirtintą kaltinamojo teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Ši

rizika būtų dar didesnė, jeigu toks sprendimas būtų priimtas išnagrinėjus bylą

kasacine tvarka, t. y. praėjus dešimčiai metų nuo

įtarimų pareiškimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką

pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per

įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti

bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (pvz.,

kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256/2009), taip pat ir taikyti

bausmės vykdymo atidėjimą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.

2K-7-27-746/2015) arba skirti švelnesnę, nei numatyta straipsnio sankcijoje,

bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (pvz., kasacinės

nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-102/2009, 2K-192/2011,

2K-337-489/2017). Tokia praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo

jurisprudenciją, pagal kurią bausmės sumažinimas kaltinamiesiems yra tinkama

teisinės gynybos priemonė kompensuojant pernelyg ilgo proceso trukmės neigiamus

padarinius (1995 m. balandžio 5 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Einarsson

prieš Islandiją, peticijos Nr. 22596/93; 2001 m. birželio 26 d.

sprendimas byloje Beck prieš Norvegiją, peticijos Nr. 26390/95;

2002 m. kovo 7 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Wejrup prieš

Daniją, peticijos Nr. 49126/99; 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimas dėl

priimtinumo byloje Morby prieš Liuksemburgą, peticijos Nr. 27156/02;

2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimas byloje Tamas Kovacs prieš Vengriją,

peticijos Nr. 7660/01; 2005 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Ohlen

prieš Daniją, peticijos Nr. 63214/00; 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimas

byloje Bochev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 73481/01;

2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją,

peticijos Nr. 19348/04, ir kt.).

47. Iš bylos medžiagos matyti, kad procesas šioje byloje užtruko dėl didelės bylos

apimties ir sudėtingumo, didelio kaltinamųjų skaičiaus, būtinumo ištirti ir

atsakyti į teisiškai reikšmingus gynybos keliamus klausimus, užtikrinti

kaltinamųjų procesines teises, parengti nemažos apimties procesinius sprendimus

(pvz., apeliacinės instancijos teismo nuosprendį sudaro 161 psl. tekstas).

Turint galvoje, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė

skirtingus sprendimus dėl realios laisvės atėmimo bausmės taikymo

nuteistiesiems, nekelia abejonių, kad nuteistieji gana ilgą laiką išgyveno

netikrumą dėl baudžiamojo proceso prieš juos baigties, o tai laikytina bausmės

skyrimui teisiškai reikšminga aplinkybe, į kurią teismas privalo atsižvelgti

vertindamas, ar realių laisvės atėmimo bausmių paskyrimas iš tiesų leistų

įgyvendinti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje (kasacinės

nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-192/2011,

2K-7-27-746/2015). Kuo ilgesnis laiko tarpas praeina nuo nusikaltimo padarymo

iki bausmės paskyrimo, tuo mažiau veiksminga yra bausmė (kasacinė nutartis

baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337-489/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, praėjus

tokiam dideliam laiko tarpui (daugiau kaip dešimt metų), realios laisvės

atėmimo bausmės taikymas asmenims, nuteistiems už ekonominio pobūdžio

nusikalstamas veikas, nesislėpusiems nuo teisingumo ir nekeliantiems

tiesioginio pavojaus visuomenei, sunkiai suderinamas su bausmės tikslais ir

teisės principais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus,

konstatuoja, kad byloje nenustatytas pagrindas tenkinti prokuroro skundą ir

naikinti nuteistiesiems L. K., S. R. ir V. P. taikytą paskirtų laisvės atėmimo

bausmių vykdymo atidėjimą.

Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų

kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus

apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus, nuteistųjų R. Ž.,

M. K., K. B., nuteistojo A. V. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono,

nuteistojo juridinio asmens UAB „V“ atstovo techninio direktoriaus A. Š.,

nuteistojo S. R. gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės ir nuteistojo juridinio

asmens UAB „A“ gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Pranas

Kuconis

Gabrielė

Juodkaitė-Granskienė

Artūras

Ridikas

Artūras

Pažarskis

Rima

Ažubalytė

Dalia

Bajerčiūtė

Olegas

Fedosiukas