d4c2a418-cb5c-43cf-a245-e0bca9741729 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1019-232/2017             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03360-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.5; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Gailiūnų asociacijos apeliacinius skundus dėl 2013 m. gruodžio 20 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9247-934/2013 pagal ieÅ¡kovų K. K., V. S., L. K., N. A., L. S., J. K., N. B., A. S., L. S., A. S., K. S., R. K., A. K., D. A., R. K., D. Å ., A. D., L. P. ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, GailiÅ«nų asociacijai, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai, iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai – Statybos inspekcijai, dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ leidimÄ padarinių Å¡alinimo, nustatė:Ginčo esmė Apeliacinėje byloje sprendžiamas statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo klausimas, kai civilinė byla grÄ Å¾inta Vilniaus apygardos teismui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, kuria, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nutarties dalis dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo panaikinta ir perduota Å¡iam teismui bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, kita nutarties dalis palikti nepakeista.

I. K. K., V. S., L. K., N. A., L. S., J. K., N. B., A. S., L. S., A. S., K. S., R. K., A. K., D. A., R. K., D. Å ., A. D., L. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami: pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 7 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. IT/868/09-0941 kelio tarp Č. K. gatvės, Vilniuje, ir Liepynės girininkijoje esančio valstybinio miÅ¡ko 490 kvartalo statybai; paÅ¡alinti statybas pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinius t. y.

įpareigoti GailiÅ«nų asociacijÄ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo GailiÅ«nų asociacijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis nugriauti ginčijamo statybos leidimo pagrindu pastatytÄ keliÄ , jungiantį Č. K. gatvę, Vilniuje, ir Liepynės girininkijoje esančio valstybinio miÅ¡ko 490 kvartalÄ , bei sutvarkyti statybvietę; ieÅ¡kovų naudai iÅ¡ atsakovų priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovai nurodė, kad yra gyvenamųjų namų kvartalo, esančio Č.

K. g., Antakalnio seniÅ«nijoje, Vilniaus mieste, gyventojai. 2011 m. rugsėjo mėnesį ieÅ¡kovai pastebėjo, kad greta jų gatvės augančiame Liepynės girininkijai priklausančiame valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ke pradėti sparčiai vykdyti kelio statybos darbai, apie kuriuos ieÅ¡kovai nebuvo informuoti. Naujai suprojektuota ir įrengta 66 m. ilgio kelio atkarpa nuo Č. K. gatvės iki valstybinio miÅ¡ko 490 kvartalo pradžios ir 1,5 km. ilgio kelias per valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ iÅ¡ esmės tapo GailiÅ«nų asociacijos projektuojamo naujojo kvartalo jungtimi su Vilniaus miestu.

Kreipęsi į valstybės institucijas ieÅ¡kovai sužinojo, jog naujai statybai buvo reikalingas detalusis planas, be kurio negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas statybos leidimas, o pastatytas kelias neatitinka bendrųjų teritorijų ginčo teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo sprendimų. Ginčijamas leidimas kelio statybai iÅ¡duotas neparengus detalaus plano, todėl ieÅ¡kovai negalėjo dalyvauti Å¡ioje procedÅ«roje, nebuvo atsižvelgta į pagrįstus Č. K. gatvės gyventojų interesus. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra atsisakė kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynybos, todėl ieÅ¡kovai priversti patys kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydami pripažinti negaliojančiu statybos leidimÄ ir įpareigoti atsakovÄ paÅ¡alinti statybos padarinius.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, o netenkinus Å¡io praÅ¡ymo – ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

IeÅ¡kovai neįrodė, kokiu bÅ«du, kokias konkrečiai ieÅ¡kovų teises ar teisėtus interesus pažeidžia Statybos leidimas, o Statybos leidimo teisėtumo klausimÄ tyrusios kompetentingos valstybės institucijos pagrindų, kreiptis dėl Å¡io akto pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, nenustatė. IeÅ¡kovų teiginiai, jog pagal ginčijamÄ Statybos leidimÄ yra įrengiama naujai planuojamos GailiÅ«nų k. teritorijos jungtis su Vilniaus miestu, yra nepagrįsti, paremti tik spėjimais ir nuomonėmis.

Ieškovų minimas remontuotas miško keliukas ir tuo pačiu į jį įsijungiantis Statybos leidimu įrengtas kelias (nuo Č. K. g. iki valstybinio miško ribos) reikalingas miško apsauginiais, priešgaisrinės apsaugos ir eksploataciniais tikslais. Ginčo kelio statybai gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir VĮ Vilniaus miškų urėdijos pritarimai. Nagrinėjamu atveju detalusis planas buvo nereikalingas, nes nebuvo keičiama pagrindinė tikslinė žemės paskirtis (statybos leidimo išdavimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) redakcijos 22 straipsnio 3 dalis). 2009 m. rugsėjo 2-3 d.

Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolas Nr. 1-35-46 nėra nuginčytas, iki ginčijamo statybos leidimo iÅ¡davimo bei Å¡iuo metu laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl nėra jokio pagrindo naikinti Statybos leidimÄ .Atsakovas GailiÅ«nų asociacija su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti, kaip pareikÅ¡tÄ praleidus ABTÄ® 33 straipsnio l dalyje nustatytÄ kreipimosi į teismÄ terminÄ ; netenkinus praÅ¡ymo palikti ieÅ¡kovų pareikÅ¡tus reikalavimus nenagrinėtais, atmesti visus ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus kaip nepagrįstus; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų visas atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog ginčijamo statybos leidimo pagrindu pastatytas kelias, jo statyba bei naudojimas yra neatsiejamai susiję su viešųjų bei privačių interesų tenkinimu. Be to, ginčo kelias istoriÅ¡kai visuomet egzistavo Å¡ioje vietoje, tačiau jo neprižiÅ«rint, ilgainiui tapo nebetinkamas naudoti. Dėl ginčo statybos leidimo iÅ¡davimo, jo pagrindu tiesiamo kelio projektavimo, statybų bei naudojimo neprieÅ¡taravo bei sutiko visos už teritorijų planavimÄ , reikalingų sutikimų/pritarimų iÅ¡davimÄ atsakingos, kompetentingos ir/ar priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos, užtikrinančios tiek teisėtÄ Å¾emės sklypo naudojimÄ , tiek viešųjų interesų apsaugÄ , naudojant žemės sklypÄ :

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei Valstybės įmonė Vilniaus miÅ¡kų urėdija. Atsakovas tinkamai įvykdė visas bÅ«tinas, su statybos leidimo iÅ¡davimu, kelio projektavimu bei statyba susijusias procedÅ«ras, gavo visus reikalingus/bÅ«tinus įgaliotų bei kompetentingų institucijų sutikimus bei pritarimus, detaliojo plano parengimo procedÅ«ros nagrinėjamu atveju nebuvo bÅ«tinos ar tikslingos. Ä®pareigojimas nugriauti jau pastatytÄ ir su visomis tarnybomis suderintÄ keliÄ , t.y. sunaikinti vieÅ¡Ä jÄ nuosavybę, neabejotinai pažeidžia vieÅ¡Ä jį bei privatų asmenų interesÄ , riboja Konstitucinę teisę į nuosavybę bei konkuruoja su Konstituciniu nuosavybės apsaugos principu, yra nepagrįstas, siekiamam tikslui neproporcingas, todėl teismas (tuo atveju, jei priimtų sprendimÄ , jog iÅ¡duotas statybos leidimas pripažintinas negaliojančiu) turėtų leisti paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius, per nustatytÄ terminÄ Ä¯vykdant visas teisės aktų reikalaujamas bei bÅ«tinas procedÅ«ras.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, nurodydamas, be kita ko, kad ginčo teritorijoje žemės sklypas iki valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko nesuformuotas, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis Å¡ioje vietoje nenustatyta, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad prieÅ¡ iÅ¡duodant statybÄ leidžiantį dokumentÄ statytojui, turėjo bÅ«ti parengtas teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-09-07 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr.IT/868/09-0941; įpareigojo statytojÄ GailiÅ«nų asociacijÄ per 6 mėnesius nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos savo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. iÅ¡ardyti 2009-09-07 statybos leidimo Nr. IT/868/09-0941 pagrindu neteisėtai įrengtÄ keliÄ nuo Č.

K. g. iki valstybinio miÅ¡ko kvartalo Nr. 490 pradžios ir sutvarkyti statybvietę. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovams apie iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ tapo žinoma 2011 m. lapkričio 24 d. gavus Statybos inspekcijos raÅ¡tÄ . Nors ieÅ¡kinys teismui pateiktas praėjus 14 mėnesių nuo Statybos inspekcijos praneÅ¡imo apie ginčijamÄ statybos leidimÄ gavimo, teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovai pakankamai aktyviai ir rÅ«pestingai siekė apginti savo pažeistas subjektines teises, atnaujino Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų teisė dalyvauti teritorijos planavime bei teikti savo siÅ«lymus jiems rÅ«pimais klausimais buvo pažeista.Teismas konstatavo, jog ginčo teritorijoje faktiÅ¡kai nebuvo kelio, jo ir negalėjo bÅ«ti, kadangi ginčo teritorijoje net nebuvo suformuotas žemės sklypas, nebuvo nustatyta jo naudojimo paskirtis (Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis).

Kadangi visuose doumentuose ginčo kelias buvo nurodomas kaip nauja statyba, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo (toliau ir TPÄ®) 19 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi teismas sprendė, kad nagrinėjamuoju atveju turėjo bÅ«ti suformuota teritorija bei parengtas detalusis planas. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta žemės sklypo naudojimo paskirtis, todėl nebuvo TPÄ® 22 straipsnio 3 dalies sÄ lygos, kai detalusis planas neprivalomas rengti. Pažymėjo, kad pagal statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ III skyriaus 2.5 papunktį, D ir F kategorijų gatvių reikÅ¡mė ir techniniai parametrai nustatomi detaliuosiuose planuose.

Kadangi buvo įrengtas D1 kategorijos kelias, todėl jo reikÅ¡mė ir techniniai parametrai turėjo bÅ«ti nustatyti detaliajame plane, o Å¡io pagrindu turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas statybos leidimas. Teismas konstatavo, kad neatlikus teritorijos planavimo procedÅ«rų buvo pažeistos TPÄ® 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 5 dalis 2 punkto, 25 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatos.Teismas konstatavo, jog buvo pažeista ieÅ¡kovų įstatymo garantuota teisė dalyvauti ginčo teritorijos planavime, teikti savo siÅ«lymus, pastabas, o taip pat ir teisė skųsti nepagrįstus planavimo organizatoriaus atsakymus, todėl Statybos leidimÄ panaikino.

Pripažinęs statybos leidimÄ negaliojančiu, teismas sprendė, jog Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta galimybė pertvarkyti projektinę dokumentacijÄ ir gauti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ negali bÅ«ti taikoma ir statinys turi bÅ«ti nugriautas.Konstatavęs, jog statybos leidimas iÅ¡duotas neteisėtai, įvertinęs tai, kad tiek GailiÅ«nų asociacijai, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo žinoma ir (ar) turėjo bÅ«ti žinoma, jog ginčo teritorijoje kelio nėra, o planuojant įrengti naujÄ D1 kategorijos keliÄ , buvo bÅ«tinas detalusis planas, teismas sprendė, jog atsakovai elgėsi neatidžiai ir nerÅ«pestingai, todėl įpareigojo GailiÅ«nų asociacijÄ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis iÅ¡ardyti Statybos leidimo pagrindu nutiestÄ keliÄ ir sutvarkyti statybvietę (Statybos įstatymo 281 str. 2 d.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamuoju atveju turėjo bÅ«ti rengiamas teritorijos detalusis planas ir todėl be jokio teisinio pagrindo panaikino teisėtai iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ . Nurodė, kad net ir pripažinus statybos leidimÄ negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog nagrinėjamuoju atveju ginčo kelio statyba buvo galima, neprieÅ¡taravo imperatyviems teisės aktų reikalavimams, ir todėl nepagrįstai netaikė Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ bei neleido įteisinti pastatytÄ ginčo keliÄ .

Teismas nevertino, ar yra galimybė rengti detalųjį planÄ ir gauti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , todėl teismo pasirinkta priemonė – įpareigojimas pastatytÄ statinį nugriauti, akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo principÄ bei teismų praktikÄ (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis Nr. 3K-3-148/2013; 2008 m. sausio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-58/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-39/2011).Pirmosios instancijos teismo statytojo GailiÅ«nų asociacijos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimas paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius yra neapibrėžtas, todėl yra ydingas ir neįvykdytinas, lemsiantis naujus ginčus ateityje.

Teismas nenustatė savivaldybės administracijos kaltės laipsnio, todėl neaiÅ¡ku kokiu pagrindu įpareigojo ginčo statinį nugriauti abiejų atsakovų lėšomis. Teismas taip pat nenurodė, kokiomis proporcijomis turėtų bÅ«ti paskirstytos statinio nugriovimo iÅ¡laidos.Atsakovas GailiÅ«nų asociacija apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ ; tuo atveju, jei bus priimtas sprendimas panaikinti iÅ¡duotÄ Statybos leidimÄ , leisti per teismo nustatytÄ terminÄ atlikti teisės aktų nustatytas procedÅ«ras bei gauti naujÄ tinkamÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog pareikÅ¡to ieÅ¡kinio tenkinimas reikÅ¡tų vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ . Teismas nenustatė jokių ieÅ¡kovų subjektinių teisių/interesų pažeidimų, kuriuos teisme įrodinėjo ieÅ¡kovai (triukÅ¡mo, tarÅ¡os, žalos, avaringumo, teisės ieÅ¡kovų vaikams vieÅ¡Ä jį keliÄ faktiÅ¡kai naudoti kaip žaidimų aikÅ¡telę), tačiau nepaisant to, įpareigojo atsakovus nugriauti, t. y. sunaikinti, vieÅ¡Ä jÄ nuosavybę, Å¡iuo metu sėkmingai naudojamÄ bei tenkinančiÄ asmenų vieÅ¡uosius bei privačius interesus.

Dėl to teismas netinkamai nustatė prioritetinį interesÄ , nepagrįstai priėmė sprendimÄ ginti ieÅ¡kovų tariamas, niekuo nepagrįstas bei neįrodytas, neva, pažeistas teises, ignoruodamas vieÅ¡Ä jį bei privatų interesÄ , kurių tenkinimui buvo pastatyta (atstatyta) ginčo kelio atkarpa, bei sunaikinti vieÅ¡Ä jÄ nuosavybę.Nagrinėjamuoju atveju detalaus plano rengimas nebuvo privalomas, o statybos leidimas iÅ¡duotas teisėtai, nes atskiras savarankiÅ¡kas statinys nebuvo statomas, o tik atstatoma suniokota nedidelė kelio atkarpa, istoriÅ¡kai egzistavusi toje vietoje, jungianti Č.

K. gatvę ir keliÄ , esantį valstybiniame miÅ¡ke. Net ir nustatęs tam tikrus neatitikimus ir/ar pažeidimus, teismas turėjo įvertinti, jog visos institucijos pritarė kelio atkarpos statybos darbams; visoms institucijoms buvo žinomos visos faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su sprendimu iÅ¡duoti statybos leidimÄ ; statybos leidimas tiesiogiai nepažeidė nei vieÅ¡ojo intereso, nei kitų asmenų teisių ar interesų (ieÅ¡kovai to neįrodė savo teisių pažeidimo); GailiÅ«nų asociacija negalėjo numatyti, kad savivaldybė pažeis formalias procedÅ«ras, jokių apgaulingų duomenų neteikė, nieko nenuslėpė; remiantis iÅ¡duotu statybos leidimu buvo atliktos investicijos bei pastatyta ginčo kelio atkarpa, kuria naudojamasi; formalus teisės normų taikymas neatitinka Konstitucijos bei įstatymų saugomų tikslų ir vertybių, prieÅ¡tarauja teisingumo vykdymui.

Dėl to teismas neturėjo pagrindo naikinti iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , o turėjo suteikti prioritetÄ viešųjų bei privačiųjų interesų tenkinimui naudojamos ginčo kelio atkarpos (vieÅ¡osios nuosavybės objekto) iÅ¡saugojimui.Teismas, net ir nustatęs pažeidimus, privalėjo suteikti galimybę atsakovams atlikti bÅ«tinas procedÅ«ras bei gauti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Teismas netinkamai aiÅ¡kino bei taikė statybos padarinių Å¡alinimÄ pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ reglamentuojančias Statybos įstatymo nuostatas, nepagrįstai formaliai taikė teisės normas, neatsižvelgė į įstatymo leidėjo siekiamus tikslus.

Esant objektyviai galimybei atlikti bÅ«tinas detaliojo planavimo procedÅ«ras (net ir pripažinus, jog nagrinėjamuoju atveju rengti detalųjį planÄ buvo bÅ«tina) bei gauti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , teismo įpareigojimas nugriauti statinį neabejotinai pažeidžia atsakovų teisę į nuosavybę, nepagrįstai ir neteisėtai riboja ginčo kelio atkarpos savininko nuosavybės teises bei jų įgyvendinimÄ , ir yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime yra pasisakęs, jog tokie atvejai, kai statyba toje vietoje iÅ¡ esmės yra galima ir/ar nustatyti pažeidimai objektyviai gali bÅ«ti iÅ¡taisomi negriaunant ar neperstatant statinio, tačiau negali priimti kito sprendimo kaip tik tai įpareigoti statinį pertvarkyti ar nugriauti, pažeidžia KonstitucijÄ .

Pirmosios instancijos teismas vykdė formalų teisingumÄ , neatsižvelgė bei pažeidė statybos padarinių Å¡alinimÄ reglamentuojančius Konstitucinio Teismo minėtus iÅ¡aiÅ¡kinimus, todėl priėmė nepagrįsta, neteisėtÄ ir naikintinÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovai atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė atsakovų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.Apeliantai nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamu atveju neturėjo bÅ«ti rengiamas detalusis planas prieÅ¡ ginčijamo statybos leidimo iÅ¡davimÄ .

Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo kelio atkarpos statyba buvo ne atkuriamoji, bet nauja, vykdyta nesuformuotame valstybei priklausančiame sklype, todėl detalusis planas privalėjo bÅ«ti rengiamas. Aplinkybė, kad ginčo kelias jungia GailiÅ«nų gyvenamųjų kvartalų rajonÄ su Vilniaus miestu, patvirtina, kad ginčo kelias atitinka Kelių įstatymo 3 straipsnyje apibrėžto vieÅ¡ojo kelio sÄ vokÄ , kuriam statyti buvo bÅ«tinas detalus planavimas. Pirmosios instancijos teismo taikytas statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo bÅ«das yra teisėtas ir pagrįstas.

Neteisėtai iÅ¡duotas statybos leidimas bei jo pagrindu vykdyta kelio atkarpos statyba valstybinio miÅ¡ko žemėje esantį miÅ¡ko keliukÄ faktiÅ¡kai pavertė susisiekimo tarp gyvenviečių tikslams skirtu keliu. Tokia situacija pažeidžia MiÅ¡kų įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatas, draudžiančias miÅ¡ko žemėje statyti ne medienos sandėlius ar kitus su miÅ¡ku susijusius įrenginius. Savivaldybė negalėjo sudaryti sÄ lygų pakeisti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ke buvusio miÅ¡ko keliuko tiesioginę paskirtį ir paversti jį vieÅ¡uoju keliu, skirtu sujungti naujai projektuojamÄ namų kvartalÄ su Vilniaus miestu.

Dėl to nagrinėjamuoju atveju nėra pagrindo taikyti Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų nuostatų, kadangi nėra realios galimybės ginčo statinį (keliukÄ ) įteisinti, todėl privalėjo bÅ«ti pasirinktas Å¡io straipsnio 1 dalyje įtvirtintas padarinių Å¡alinimo bÅ«das – statinio nugriovimas. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl padarinių Å¡alinimo yra neįvykdomas.Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į apeliacinius skundus prašė bylÄ nagrinėti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ , absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Pažymėtina, jog byla jau buvo nagrinėjama apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismas 2015 07 02 nutartimi paliko 2013 12 30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ nepakeistÄ sprendimÄ . Atsakovui GailiÅ«nų asociacijai padavus kasacinį skundÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste taip pat LAT arba kasacinis teismas) iÅ¡plėstinė kolegija 2016 06 13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/ 2016 Vilniaus apygardos teismo 2015 07 02 nutarties dalį dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo panaikino ir bylÄ perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iÅ¡ naujo.   IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija Å¡ioje nutartyje nusprendė keisti kasacinio teismo praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, nurodė, jog Statybos įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas neapibrėžia situacijų, kai statybÄ leidžiantis dokumentas iÅ¡duodamas leidžiant statybÄ teritorijoje, kurioje apskritai nėra parengto detaliojo plano, nors toks turėjo bÅ«ti parengtas.

Kasacinis teismas nurodė, kad statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo bÅ«dų taikymo aspektu tokia situacija negali bÅ«ti vertinama kaip savaime eliminuojanti galimybę per nustatytÄ terminÄ paÅ¡alinti procedÅ«rų pažeidimus ir įteisinti statybas. Todėl konstatavęs, kad statybÄ leidžiantis dokumentas iÅ¡duotas neparengus bÅ«tino detaliojo plano, teismas turi įvertinti, ar tokia statyba yra negalima pagal aukÅ¡tesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, ar tokia statyba prieÅ¡tarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, ir tik pripažinęs, kad taip yra, taikyti ultima ratio neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ statinio nugriovimÄ ar iÅ¡ardymÄ .

Kasacinis teismas pažymėjo, kad kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukÅ¡tesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant (TPÄ® 4 straipsnio 3 dalis) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 1 d.). Kasacinis teismas konstatavo, jog Å¡ių aplinkybių bylÄ nagrinėję teismai nenustatė, byloje taip pat nėra pateikta duomenų, ar ginčo teritorijoje yra galiojantis regiono ar savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentas.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, minėtoje nutartyje suformulavo tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: kai teismas savo sprendimu panaikina neteisėtai iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento galiojimÄ , spręsdamas dėl pasirinktino tokios statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«do, privalo įvertinti ar statyba iÅ¡ esmės yra galima pagal: pirma, galiojantį detalųjį planÄ (kai toks yra); bendruosius teritorijų planavimo dokumentus; specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (jei tokie yra bÅ«tini) ir, antra, ar tai neprieÅ¡tarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Tik įvertinęs iÅ¡vardytas aplinkybes teismas gali pagrįstai spręsti dėl statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo bÅ«do, tai yra įpareigoti statytojÄ ar kitÄ Ä¯statyme nustatytÄ asmenį nugriauti statinį, iÅ¡ardyti perstatytas ar pertvarkytas jo dalis, atstatyti statinį arba pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį. Remiantis Å¡ia kasacinio teismo nutartimi byloje bÅ«tina iÅ¡reikalauti naujus įrodymus, įpareigoti byloje dalyvaujančius asmenis pateikti savo pozicijÄ kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstytais klausimais, bei iÅ¡tirti naujus įrodymus kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ naujo.

Dėl pirmiau nurodytų neiÅ¡tirtų faktinių ir teisinių aplinkybių apimties ir pobÅ«džio, yra pagrindas iÅ¡vadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme bÅ«tų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, o iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teisme Å¡alims bÅ«tų užkirstas kelias į apeliacijÄ . Todėl byla gražintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.      Teisėjai                                                                 Ramunė Mikonienė                                                                                      Vidas Stankevičius                                                                                      Liuda Uckienė