Legislator Case Law & Legislation
T-90-2009 AI generated

T-90-2009 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number T-90-2009
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis dėl teismingumo

Legislator summary

AI generated

Pareiškėjas UAB „Tauga“ 2009-06-15 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2009-05-21 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 1A-4.13-323 ir 2008-11-18 Kauno teritorinės muitinės patikrinimo ataskaitą Nr. 8KM064M bei šios ataskaitos išvadas ir sprendimus. Ginčijama Kauno teritorinės muitinės 2008-11-18 ataskaita pareiškėjui buvo papildomai apskaičiuota ir įregistruota 24 832 Lt importo muito, 68 316 Lt importo PVM, 3 202 Lt PVM delspinigių bei skirta 27 936 Lt bauda. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, ginčijamu 2009-05-21 sprendimu patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2008-11-18 ataskaitą.

Legislator headnote

AI generated

T-90-2009 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: 1A-4.13-323 ir 2008-11-18 Kauno teritorinės muitinės patikrinimo ataskaitą Nr. 8KM064M bei šios ataskaitos išvadas ir sprendimus. Ginčijama Kauno teritorinės muitinės 2008-11-18 ataskaita pareiškėjui buvo papildomai apskaičiuota ir įregistruota 24 832 Lt importo muito, 68 316 Lt importo PVM, 3 202 Lt PVM delspinigių bei skirta 27 936 Lt bauda. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, ginčijamu 2009-05-21 sprendimu patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2008-11-18 ataskaitą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Procesinio sprendimo kategorija 94

Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)

Dėl sprendimų panaikinimo

N U T A R T I S

2009 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo prašymą išspręsti ginčo pagal bankrutuojančios UAB „Tauga“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas UAB „Tauga“ 2009-06-15 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2009-05-21 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 1A-4.13-323 ir 2008-11-18 Kauno teritorinės muitinės patikrinimo ataskaitą Nr. 8KM064M bei šios ataskaitos išvadas ir sprendimus. Ginčijama Kauno teritorinės muitinės 2008-11-18 ataskaita pareiškėjui buvo papildomai apskaičiuota ir įregistruota 24 832 Lt importo muito, 68 316 Lt importo PVM, 3 202 Lt PVM delspinigių bei skirta 27 936 Lt bauda. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, ginčijamu 2009-05-21 sprendimu patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2008-11-18 ataskaitą.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2009-11-02 buvo gautas bankrutuojančios UAB „Tauga“ administratoriaus prašymas bylą perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui, nes Kauno apygardos teismas 2009-09-02 priėmė nutartį iškelti bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2009-09-15. 2009-11-04 nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė perduoti bylą Kauno apygardos teismui.

Kauno apygardos teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad pareiškėjas ginčija administracinius aktus. Taigi, pareikšti reikalavimai nukreipti ne bankrutuojančios įmonės skolininkams, bet priešingai – panaikinus ginčijamus administracinius aktus, nebūtų išieškoma skola iš pareiškėjo. Pačiam pareiškėjui nagrinėjamoje byloje turtiniai reikalavimai nėra pareikšti. Iš to teismas daro išvadą, kad byloje pareikšti reikalavimai neatitinka Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalies bei 15 straipsnio 2 dalies. Taip pat teismas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje minimi mokestiniai ginčai, kurie turi būti nagrinėjami bankroto byloje, tačiau nagrinėjamu atveju nėra nei administratoriaus reikalavimų bankrutuojančios įmonės skolininkams, nei bankrutuojančiai įmonei pareikštų turtinių reikalavimų.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje ginčija Kauno teritorinės muitinės patikrinimo ataskaitą bei šios ataskaitos išvadas ir sprendimus, kuriais pareiškėjui buvo papildomai apskaičiuota ir įregistruota 24 832 Lt importo muito, 68 316 Lt importo PVM, 3 202 Lt PVM delspinigių bei skirta 27 936 Lt bauda, ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą, kuriuo Kauno teritorinės muitinės patikrinimo ataskaita patvirtinta. Nors kilęs ginčas atitinka ginčo, Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme nagrinėtino administraciniame teisme, sampratą ir požymius, tačiau Kauno apygardos teismo 2009-09-02 nutartimi pareiškėjui iškėlus bankroto bylą, nagrinėjamo ginčo teismingumą lemia bankroto instituto paskirtis ir bankroto proceso specifika. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalį visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Ši imperatyvi teisės norma aiškintina ir taikytina sistemiškai su Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 7 dalies 3 punktu, kitomis šio įstatymo nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į bankroto instituto paskirtį ir tikslus. Taigi atitinkamų bylų perdavimą nagrinėti bankroto bylą iškėlusiam teismui nulemia įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, ypatinga – skolininko – teisinė padėtis kitos proceso šalies atžvilgiu. Nors Įmonių bankroto įstatymas expressis verbis nereglamentuoja ginčų teismingumo, kuomet bankrutuojanti įmonė reiškia reikalavimus dėl administracinių aktų, kurių pagrindu atsirado bankrutuojančios įmonės turtinė prievolė, panaikinimo, tačiau sisteminė paminėtų teisės normų ir bankroto instituto tikslų analizė patvirtina, kad tokie reikalavimai taip pat nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl analogiškų ginčų priskirtinumo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams Specialioji teisėjų kolegija yra pasisakiusi ir ankstesnėse savo nutartyse (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 28 d. nutartis byloje Lietuvos ir Olandijos bankrutuojanti UAB „Nertera“ v. Kauno teritorinė muitinė).

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

n u t a r i a:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal bankrutuojančios UAB „Tauga“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė, Kauno apygardos teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pirmininko pavaduotojas

Janina Stripeikienė Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjas teisėjas

Česlovas Jokūbauskas Dainius Raižys