d4c25643-3ea9-4553-b8d9-e710d8aa43af · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinės bylos Nr                                                                   Administracinės bylos Nr. I-625-257/2013                                                                             Teisminio proceso numeris: 3-64-3-00404-2013-0                                                                             Procesinio sprendimo kategorija:15.2.3.2;

74.  (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 14 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė, sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. B., dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui Mantui TamoÅ¡iÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : 2013 m. kovo 21 d. Å iaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiÅ¡kėjo D. B. skundas (iÅ¡siųstas 2013 m.  kovo 20 d., spaudas ant voko, b. l. 10), kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 15 000 litų neturtinės žalos atlyginimui. PareiÅ¡kėjas D. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog patekęs į Å iaulių tardymo izoliatorių nei žodžiu, nei raÅ¡tu nebuvo supažindintas su žmogaus teisėmis, todėl ilgÄ laikÄ nežinojo, kad jo teisės kalint Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeistos.

Pradėjęs domėtis įstatymais suvokė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai pažeidė jo teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. nutartimi civilinėje byloje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog ieÅ¡kinio senaties terminas eigos pradžioje įstatymo siejamas su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo pažeistas teises, nes asmuo negali ginti savo teisių, nežinodamas, kad jos pažeistos. Vidaus tyrimų skyriaus pareigÅ«nai prieÅ¡ skirdami suimtuosius į gyvenamÄ sias kameras, privalo nuodugniai viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti apie suimtÄ jį – ar jis nėra buvęs pareigÅ«nas, valstybės tarnautojas ir panaÅ¡iai.

LVAT administracinėje byloje Nr. A492-2917/2012 yra akcentavęs, kad už įstatymuose nurodytų suimtų kalinių laikymÄ yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, Å¡iuo atveju – Å iaulių tardymo izoliatorius. Taigi, jie turi pozityviÄ pareigÄ imtis aktyvių veiksmų, kad bÅ«tų nustatyta, ar suimtasis nepriklauso asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigos turi bÅ«ti laikoma atskirai, kadangi, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, tokius asmenis reikia laikyti atskirai. Suėmimo vykdymo tvarka ir sÄ lygos, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinė padėtis yra reglamentuota Suėmimo vykdymo įstatyme.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų, jis bausmės atlikti buvo iÅ¡siųstas ir Å¡iuo metu atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. Skundžiamu suėmimo laikotarpiu jis buvo laikomas pažeidžiant PareigÅ«nų suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. reikalavimus. Kameroje buvo laikomas kartu su asmenimis, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai. Su juo kartu kameroje buvę asmenys jautė neapykantÄ policijos pareigÅ«nams, kadangi jie dažnai užsimindavo, kad jei į kamerÄ bÅ«tų patalpintas policijos pareigÅ«nas, tai su juo susidorotų – sumuÅ¡tų ar nakties metu perpjautų gerklę.

Akcentuoja, kad įkalinimo įstaigose tarp nuteistųjų yra jų sukurtos neraÅ¡ytos taisyklės, todėl, jei bÅ«tų paaiÅ¡kėję, kad jis – buvęs policijos pareigÅ«nas, nežinia, kaip bÅ«tų pasibaigęs jo kalinimas. Po tokių girdėtų kalinių kalbų, jis negalėdavo miegoti, nuolat buvo įsitempęs, nuolat jautė stresÄ , vargino nuolatinė įtampa, baimė bÅ«ti sužalotam ar net nužudytam. Žmogus, iÅ¡gyvendamas stresÄ , vidinę įtampÄ neiÅ¡vengiamai patiria intensyvius vegetacinius pokyčius.

Medicininiais tyrimais yra įrodyta, kad nervų sistemos perkrova, nuolatinė įtampa sukelia įvairius negalavimus, kurie ateityje gali sukelti Å¡irdies veiklos sutrikimus ir daugybę kitų sveikatos problemų. Daugelis ligų atsiranda dėl ilgÄ laikÄ trunkančio streso – baimė, nerimas, pyktis sukelia emocinę įtampÄ , dėl kurios sutrinka normali vidaus organų veikla. Ilgalaikis stresas pasireiÅ¡kia nuolatiniu nuovargiu, motyvacijos dirbti, mokytis nebuvimu, beprasmybe, noru žudytis. Po patirtų iÅ¡gyvenimų jį pradėjo erzinti įvairios smulkmenos, atsirado nepasitenkinimas, prasidėjo konfliktai Å¡eimoje.

Šiaulių tardymo izoliatorius neužtikrino jo saugumo nuo psichologinio poveikio, pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. bei LR BVK 52 str. ir 70 str., kadangi jį laikė vienoje kameroje kartu su asmenimis, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai. Tokie Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai kėlė didelę grėsmę jo sveikatai ir gyvybei. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustato suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai grupes. Atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų laikomi tie suimtieji ir nuteistieji, kurie yra buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai.

Pagrindinis atskiras suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslas yra apsaugoti atitinkamÄ asmenų grupę nuo kitų privačių asmenų, kurių veiksmais gali bÅ«ti kėsinamasi į reikÅ¡mingiausias asmens vertybes, t. y. į gyvybę bei sveikatÄ . Jo garbei ir orumui buvo padaryta didelė žala. Neturtinė žala jam pasireiÅ¡kė didžiuliu psichologiniu sukrėtimu ir dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, nukentėjo jo orumas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negalėjo ramiai miegoti, jautė baimę.

AreÅ¡tuoto asmens anketos bÅ«damas Klaipėdos areÅ¡tinėje jis nepildė, nes nebuvo galimybių raÅ¡tiÅ¡kai nurodyti, kad yra buvęs pareigÅ«nas – jis buvo laikomas kartu su kitais suimtaisiais. 2009-11-01 prie Rusijos pasienio jį sulaikė Muitinės kriminalinė policija, jis jiems sakė, kad yra buvęs pareigÅ«nas. Kai buvo atvežtas į Å iaulių tardymo izoliatorių, girdėjo, kad pareigÅ«nai budinčiai daliai pasakė, jog jis buvęs pareigÅ«nas, girdėjo, kad buvo pasakyta, jog pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kins šį faktÄ .

Kai jį atvežė į Å iaulių tardymo izoliatorių, jis VTT pareigÅ«nams taip pat sakė, kad yra buvęs pareigÅ«nas. Nebeprisimena, kuriam konkrečiai pareigÅ«nui apie tai pasakė. 2010-03-10 po teismo, kada buvo priimtas sprendimas jį įkalinti Alytaus kalėjime, jis parašė raÅ¡tÄ , jog atsisako ten vykti. Tuomet buvo iÅ¡kviestas pokalbiui pas bÅ«rio vadÄ , kur pasakė, kad yra pareigÅ«nas. Po Å¡io pokalbio praėjus 2 ar 3 paroms buvo perkeltas į atskirÄ kamerÄ . Tik 2010-03-10 pateikė raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ jį nukreipti atlikti bausmę į pareigÅ«nų pataisos namus, kadangi iki to laiko nebuvo galimybių paraÅ¡yti tokį praÅ¡ymÄ â€“ nebuvo tokio momento, kad kameroje bÅ«tų buvęs vienas, iÅ¡ kameros visada iÅ¡vedama po du kalinius, vaistus atneÅ¡davo į kamerÄ , po vienÄ nebuvo vaikÅ¡toma.

Kaskart parvažiavęs etapu sakydavo pareigÅ«nams, kad yra „BD“ (tai reiÅ¡kia buvęs darbuotojas), tačiau niekas į tai nereagavo. Nuo 2010-03-29 buvo 103 kameroje – Å¡ioje kameroje buvo laikomi buvę pareigÅ«nai. 2013 metų pradžioje paanalizavęs LR bausmių vykdymo kodeksÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. nutartį, pabendravęs su kitais kartu kalinčiais asmenimis, suprato, kad buvo pažeistos jo teisės. SkundÄ rašė pats. Neturtinę žalÄ Ä¯vertina 15 000 Lt – pagrindiniai veiksniai, kuriais vertina neturtinę žalÄ , yra stresas, nemiga, baimė, kitų suimtųjų grasinimai.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas Mantas TamoÅ¡iÅ«nas nurodė, jog nesutinka su skundu, nes yra praleistas senaties terminas. Atsakovas praÅ¡o taikyti sutrumpintÄ 3 metų senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams. Å is terminas turėtų bÅ«ti taikomas, skaičiuojant nuo kreipimosi dėl savo pažeistų teisių gynimo, t. y. nuo 2013-03-21, skaičiuojant 3 metus atgal, bÅ«tų 2010-03-21. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį, kuris nepatenka į senaties terminÄ , patenka tik 8 dienos, t. y. nuo 2010-03-21 iki 2010-03-29, vėliau visais kitais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kameras, skirtas buvusių pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų bei kitų valdymo institucijų darbuotojų laikymui.

Mano, kad pareiÅ¡kėjo argumentai, jog jis ilgÄ laikÄ nežinojo savo teisių, yra nepagrįsti. Kiekvieno asmens pareiga yra rÅ«pintis savo teisėmis, įstaiga negali bÅ«ti atsakinga už tai, kad asmuo savo teisėmis pradėjo rÅ«pintis, kaip pareiÅ¡kėjas teigia, turėdamas daugiau laisvo laiko – bÅ«damas laisvės atėmimo įstaigoje, Å¡iuo atveju – bÅ«damas Vilniaus pataisos namuose. Vertinant tai, kad pareigÅ«nas pavėlavimÄ laiku kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo sieja su žinojimu apie pažeistas jo teises ir aiÅ¡kina, kad apie tai jis galėjo sužinoti tik tada, kai buvo laikomas laisvės atėmimo įstaigose, pastebi, kad pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo įstaigose yra nuo 2009 metų.

Įstatymas numato, kad asmenys, priskirtini tam tikroms kategorijoms, kamerose turi būti laikomi atskirai. Tačiau įstatyme nėra numatyta ir niekur imperatyviai nėra pabrėžta, kad įstaiga privalo tam tikrais specialiais metodais išsiaiškinti, ar asmuo yra priskirtinas konkrečiai kategorijai, ar ne. Ši procedūra visose laisvės atėmimo vietose yra vienoda – yra patikrinami asmens byloje esantys duomenys, patikrinami įvairūs prašymai, jei yra pagrindo manyti, kad asmuo priskirtinas tam tikrai kategorijai, kaip šiuo atveju – buvusių pareigūnų, yra užklausiama oficialių pažymų, t. y. užklausiama asmens buvusi darbovietė ar centrinė įstaiga dėl duomenų pateikimo.

Gavus duomenis, iškart yra reaguojama ir, vadovaujantis asmenų laikymo taisyklėmis, asmuo yra patalpinamas atskirai nuo kitų kalinių. Šioje byloje nuo 2009 metų iki 2010 metų kovo mėnesio nebuvo jokios medžiagos, iš kurios būtų galima manyti, kad pareiškėjas yra buvęs pareigūnas. Nors pareiškėjas mini kažkokius „BD“ (tai reiškia buvęs darbuotojas) įrašus, tačiau tokie įrašai nėra įteisinti, tokių žodžių ar žodžių junginių sutrumpinimų nėra numatyta jokiuose bausmių vykdymo teisės aktuose, jais vadovautis įstaiga neprivalo, nes tas žymas gali padaryti bet kas – turi būti vadovaujamasi oficialiais dokumentais.

OficialÅ«s dokumentai apie D. B. buvusiÄ tarnybÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje gauti 2010 metų kovo pabaigoje, patvirtinus informacijÄ , kad asmuo tikrai yra buvęs pareigÅ«nas, jis buvo perkeltas į pareigÅ«nų kamerÄ . Asmenys, patekę į įkalinimo įstaigÄ , patys informuoja, kreipiasi raÅ¡tu, netgi dažniausiai byloje dalyvaujantis advokatas sutvarko reikalingus dokumentus, kad bÅ«tų pateikta teisinga informacija apie jo atstovaujamojo esamÄ ar buvusiÄ darbovietę. Dėl patirtos neturtinės žalos – kadangi nėra įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, tai įstaiga negali bÅ«ti atsakinga už neturtinės žalos priteisimÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjo argumentai apie nemigÄ , stresÄ , iÅ¡gyvenimus yra susiję su laisvės atėmimo įstaigų specifika – natÅ«ralu, kad asmeniui patekus į įkalinimo įstaigÄ tokie iÅ¡gyvenimai yra bÅ«dingi. Jokių oficialių įrodymų bei faktų, kad pareiÅ¡kėjui buvo grasinama susidorojimu, byloje nėra pateikta. Byloje esanti sveikatos istorija nepatvirtino sveikatos sutrikimų, susijusių su tuo, kad asmuo buvo laikomas kamerose. SkundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo D.

B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl to, jog Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2009 m. lapkričio 11 d. iki 2010 m. kovo 29 d. buvo laikomas vienoje kameroje su kitais asmenimis, kurie, kitaip nei pareiÅ¡kėjas, nėra buvę/esami policijos pareigÅ«nai. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Suėmimo vykdymo tvarka ir sÄ lygos, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinė padėtis yra reglamentuota Suėmimo vykdymo įstatyme. Å io įstatymo III skyriuje yra apibrėžta suėmimo vykdymo tvarka ir asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygos. Suėmimo vykdymo režimÄ Suėmimo vykdymo įstatymas apibrėžia kaip asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygų ir elgesio taisyklių visumÄ (9 str. 1 d.). Pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra Å¡ie:

1) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas;

2) nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra;

3) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai Å¡io įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnis nustato suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų atskirai, grupes. Viena tokių grupių – suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais (Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, kad Å¡i asmenų grupė, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso, reglamentuojančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus, 70 straipsnio 3 dalimi, esant galimybei, turi teisę bÅ«ti laikoma atskirai nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai yra Å¡ie:

1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems;

2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ ;

3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ ;

4) padėti užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pristatytas 2009 m. lapkričio 11 d. (b. l. 7, 14). PareiÅ¡kėjas savo skunde nieko nenurodė, tačiau posėdžio metu teigia, kad 2009-11-01 jį sulaikius prie Rusijos pasienio Muitinės kriminalinei policijai, jis sakė, kad yra buvęs pareigÅ«nas. Kai buvo atvežtas į Å iaulių tardymo izoliatorių, girdėjo, kad pareigÅ«nai budinčiai daliai pasakė, jog jis buvęs pareigÅ«nas, girdėjo, kad buvo pasakyta, jog pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kins šį faktÄ .

Kai jį atvežė į Å iaulių tardymo izoliatorių, jis VTT pareigÅ«nams taip pat sakė, kad yra buvęs pareigÅ«nas. Nebeprisimena, kuriam konkrečiai pareigÅ«nui apie tai pasakė, tačiau suėmimo laikotarpiu jis buvo laikomas kartu su kitais asmenimis. 2010 m. kovo 10 d. pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui pateikė praÅ¡ymÄ (b. l. 142), kuriame praÅ¡o jį nukreipti atlikti bausmę į pareigÅ«nų pataisos namus, nes nuo 1993 m. iki 1994 m. atliko tarnybÄ Pagėgių PPR Rusnės užkardoje.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2010 m. kovo 19 d. raÅ¡te Nr.14/01-4513 Pagėgių pasienio policijos rinktinės Rusnės užkardos praÅ¡oma atsiųsti pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad D. B., gim. 1975 m. rugpjūčio 15 d., dirbo jų dalinyje nuo 1993 m. iki 1994 m (b. l. 143). Žinant tokiÄ informacijÄ , pareiÅ¡kėjas nuo 2010 m. kovo 29 d. perkeliamas į 103 kamerÄ (b. l. 7, 14). IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2010 m. sausio 29 d. suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose plano Nr.20/01-231 (b. l. 37-39) matyti, jog kameroje Nr. 103 yra laikomi buvę ir esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai.

Å iaulių tardymo izoliatorius 2010 m. balandžio 9 d. iÅ¡vadoje Nr. 20/07-615 „Dėl D. B. paskyrimo į Vilniaus 1-uosius pataisos namus“ siÅ«loma D. B. paskirti laisvės atėmimo bausmę atlikti Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose (b. l. 144). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010-04-21 „Nuteistųjų perkėlimo (siuntimo) į kitÄ pataisos įstaigÄ paskyra“ D. B. siunčiamas atlikti bausmę į Vilniaus 1-uosius pataisos namus (b. l. 145). PareiÅ¡kėjas D.

B. prie skundo pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės 2013 m. vasario 26 d. pažymÄ Nr. (21/22)-10-815 „Dėl tarnybos Pagėgių rinktinėje“ (b. l. 9), kurioje pažymima, kad D. B. atliko privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ Pasienio policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio policijos rinktinės Rusnės pasienio policijos užkardoje nuo 1994 m. lapkričio 30 d. iki 1995 m. lapkričio 30 d.

Taip pat pareiÅ¡kėjas prie skundo pateikė Vilniaus pataisos namų 2013 m. kovo 12 d. pažymÄ Nr. 42-62 (2), kad jis į Vilniaus pataisos namus atvyko 2010 m. liepos 9 d. (b. l. 8). Å iuo atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas priskirtinas suimtųjų ir nuteistųjų, buvusių ar esančių valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, grupei, todėl jis, vadovaujantis aptartomis Suėmimo vykdymo įstatymo bei BVK nuostatomis, turėjo bei turi bÅ«ti laikomas suimtas bei vėliau kalinamas atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

Kaip jau buvo minėta, tik nuo 2010 m. kovo 29 d. pareiškėjas buvo laikomas 103 kameroje, kurioje laikomi buvę ir esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai. Nuo 2009 m. lapkričio 11 d. iki 2010 m. kovo 29 d. pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kartu su kitais suimtaisiais (kamera Nr.51), t. y. pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant imperatyvius Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.

Taigi vienas iÅ¡ atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamÄ asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali bÅ«ti kėsinamasi į reikÅ¡mingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatÄ dėl Å¡ių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas D. B. atliko privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ Pasienio policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio policijos rinktinės Rusnės pasienio policijos užkardoje nuo 1994 m. lapkričio 30 d. iki 1995 m. lapkričio 30 d.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A492 – 2917/2012 akcentuojama, kad įkalinimo įstaigose tarp nuteistųjų galioja jų sukurtos „neraÅ¡ytos taisyklės“ bei konstatuojama, kad siekiant iÅ¡vengti aptartos situacijos, įstatymų leidėjas ir nustatė tokių asmenų laikymo/ kalinimo atskirai režimÄ . Taip pat minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendime nurodoma, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, yra imperatyvi.

Todėl už nurodyto suėmimo/ kalinimo vykdymo režimo laikymÄ si yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, taigi ji turi pozityviÄ pareigÄ imtis aktyvių veiksmų, kad bÅ«tų nustatyta, ar suimtas/ kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi bÅ«ti laikoma atskirai, ir tokius asmenis laikyti/ kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Todėl kritiÅ¡kai vertintinas atsakovės atstovo aiÅ¡kinimas, kad įstatyme nėra numatyta ir niekur imperatyviai nėra pabrėžta, kad įstaiga privalo tam tikrais specialiais metodais iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar asmuo yra priskirtinas konkrečiai kategorijai, ar ne.

Be to, atsakovo atstovas posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjui atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių nebuvo pildoma iÅ¡plėstinė anketa, o buvo vadovaujamasi Klaipėdos areÅ¡tinės užpildyta AreÅ¡tuoto asmens anketa (b. l. 140-141), tačiau, teismo nuomone, tai neatleidžia atsakovės nuo aukščiau nurodytos pareigos nustatyti, ar suimtas/ kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi bÅ«ti laikoma atskirai. Nagrinėjamu atveju, vertinant, ar atsakovas tinkamai vykdė jam kylančiÄ pareigÄ , nėra svarbus pareiÅ¡kėjo elgesys bei jo valia.

Akcentuotina, kad nei Suėmimo vykdymo įstatyme, nei BVK nėra nustatytos sÄ lygos dėl atitinkamai grupei priskirtino asmens valios bÅ«ti kalinamam laikantis įstatymuose nustatyto režimo – Å¡io režimo taikymui nėra bÅ«tinas nei suimtojo ar jo atstovų praÅ¡ymas, nei koks kitas kreipimasis. Tačiau sprendžiant Å¡ioje konkrečioje byloje, ar atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovės atstovo tiek atsiliepime (b. l. 108-110), tiek posėdžio metu pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ .

Pagal CK 1.124 straipsnį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. ReikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises iÅ¡nyksta.

Viena vertus, ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ . Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę arba įstatymo saugomÄ interesÄ , prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39).

IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ . CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieÅ¡kinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumÄ , skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismÄ , garantuoti tinkamÄ ir efektyvų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad jo teisė yra pažeista.

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiÅ¡kai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ . Kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, jis 2013 metų pradžioje paanalizavęs LR bausmių vykdymo kodeksÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. nutartį, pabendravęs su kitais kartu kalinčiais asmenimis, suprato, kad buvo pažeistos jo teisės, tačiau Å¡ios ir kitos panaÅ¡ios kliÅ«tys kreiptis į teismÄ gali bÅ«ti vertinamos sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, bet ne jo eigos pradžios momento nustatymo klausimÄ .

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo nuo 2010-03-10 – po teismo, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, kada buvo priimtas sprendimas jį įkalinti Alytaus pataisos namuose, jis parašė raÅ¡tÄ , jog atsisako ten vykti. Tuomet buvo iÅ¡kviestas pokalbiui pas bÅ«rio vadÄ , kur pasakė, kad yra pareigÅ«nas. Po Å¡io pokalbio buvo perkeltas į atskirÄ kamerÄ . Tolesni atsakovės veiksmai tai patvirtina, nes pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į 103 kamerÄ , o po to perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus pataisos namus.

Taigi, pareiÅ¡kėjas ne tik suvokė, bet ir atsakovės aktyviais veiksmais buvo perkeltas į 103 kamerÄ , o vėliau paskirtas atlikti bausmę į Vilniaus pataisos namus, todėl pareiÅ¡kėjo teigimas, kad jis tik 2013 metų pradžioje suprato, kad buvo pažeistos jo teisės, yra nelogiÅ¡kas ir vertintinas kritiÅ¡kai. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas yra tokį senaties terminÄ praleidęs iki 2010 m. kovo 20 d., todėl jo skundas iki Å¡ios datos atmestinas. Senatis netaikoma 8 dienoms nuo 2010 m. kovo 20 d. (pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ 2013 m. kovo 20 d., spaudas ant voko, b. l.

10) iki 2010 m. kovo 29 d., kada pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į 103 kamerÄ . Taigi, lieka 8 dienos, kurioms senaties terminas netaikomas. Per šį laikotarpį pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 51 pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, tačiau Å¡is terminas per trumpas, kad konstatuoti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas, o jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl valstybei nustatytos pozityvios pareigos nevykdymo jis patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ apibÅ«dino kaip stresÄ , nemigÄ , baimę. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus trejiems metams, jo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 49-97) nėra jokių įrašų apie patirtÄ stresÄ , baimę, nemigÄ , jam esant Å iaulių tardymo izoliatoriuje, be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, atsakovė neturėjo ketinimų pažeminti ar žeminti pareiÅ¡kėjÄ , jokio neigiamo poveikio dėl kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai nebuvo nustatyta, nepateikta medicininių dokumentų, patvirtinančių neigiamas pasekmes pareiÅ¡kėjui dėl saugumo, streso, nemigos, baimės, todėl jo praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad su pareiÅ¡kėju nurodytu laikotarpiu galėjo bÅ«ti siekiama susidoroti.            Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., n u s p r e n d ž i a :            PareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėja                                                                                                Laisvutė Kartanaitė