d4c2287f-4200-4a57-85fa-d9729e3daa01 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                 Civilinė byla Nr. 2-1695/2013                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 106.4.                                                                                                                                                       LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „PajÅ«ris-JÅ«ra“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1212-513/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „PajÅ«ris-JÅ«ra“ ieÅ¡kinį atsakovams V.

R. ir J. R. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :                                        I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pinigų sumos priteisimo. Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, teisėtumo klausimas. IeÅ¡kovas UAB „PajÅ«ris–JÅ«ra“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams sutuoktiniams V.

R. ir J. R. dėl 299 769, 22 Lt be pagrindo įgyto turto priteisimo. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog atsakovai 2000 m. įsigijo žemės sklypÄ ir ant Å¡io sklypo esančius pastatus – parduotuvę bei sandėlį. Atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijus nekilnojamÄ jį turtÄ , jis panaudos sutarties pagrindu buvo perduotas naudotis V. R. individualiai įmonei. Å i įmonė panaudos sutartimi įsipareigojo savo lėšomis prižiÅ«rėti ir remontuoti pastatÄ (parduotuvę). Vykdyti naujÄ statybÄ ar rekonstrukcijÄ galėjo tik nekilnojamojo turto savininkai, todėl leidimas rekonstrukcijai ir naujai statybai buvo iÅ¡duotas nekilnojamojo turto bendrasavininkio atsakovo J.

R. vardu. Atsakovai 2008 m. pradėjo parduotuvės rekonstrukcijÄ , kuri buvo baigta 2011 m. Atsakovai 2008 m. minėtame sklype pradėjo inžinerinių statinių (biologinių valymo įrenginių ir riebalų gaudyklės) statybÄ . Å ių pastatų statyba buvo baigta 2009 m. Už rekonstrukcijos ir statybos darbus mokėjo V. R. individuali įmonė. 2010 m. rugsėjo 20 d. V. R. individuali įmonė buvo reorganizuota į UAB „PajÅ«ris-JÅ«ra“. Å i bendrovė perėmė visas V. R. individualios įmonės teises ir pareigas.

UAB „PajÅ«ris-JÅ«ra“ naudojosi nekilnojamuoju turtu ir tęsė investicijas į šį turtÄ . Laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m. ieÅ¡kovas į atsakovų turtÄ investavo 299 769, 22 Lt sumÄ . Å iuo laikotarpiu buvo pastatyta dalis pirmojo aukÅ¡to patalpų, pastatytas visas antrasis ir trečiasis aukÅ¡tai. IeÅ¡kovas nurodė, jog jo lėšomis buvo pagerintas atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas, todėl reikalauja iÅ¡ atsakovų priteisti jų nepagrįstai įgytas lėšas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylÄ dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus. Be to, turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (Å«kiui, verslui), kuriÄ Ä¯steigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat įmonės (Å«kio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamos, iÅ¡skyrus lėšas, bÅ«tinas asmeninei sutuoktinio įmonei (Å«kiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu Å¡is turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog santuokos nutraukimÄ reglamentuojančiose materialiosios ir proceso teisės normose imperatyviai nurodoma, kad sutuoktinių turtiniai klausimai, kaip ir visi kiti, susiję su santuokos nutraukimu (santuokos nutraukimo pasekmėmis), turi bÅ«ti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje, nes tik taip galima užtikrinti sutuoktinių turtinių bei asmeninių neturtinių teisių ir vaikų interesų apsaugÄ . Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Å¡i byla yra neteisminga Klaipėdos apygardos teismui (CPK 26 str., 27 str. 1 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas UAB „PajÅ«ris-JÅ«ra“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį ir perduoti klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. PraÅ¡ymas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nėra teisinio pagrindo, kuriuo remiantis bendrovė turėtų savo lėšomis rekonstruoti fizinių asmenų turtÄ . IeÅ¡kovas nėra kreditorius tiesiogine Å¡io žodžio prasme, nes ieÅ¡kinio reikalavimus kildina ne iÅ¡ paskolos teisinių santykių, o remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) nuostatomis dėl pareigos grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ .

Nėra nė vieno Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 137 straipsnyje įtvirtinto pagrindo, leidžiančio atsisakyti priimti ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas netinkamai įgyvendino procesinę teisę kreiptis į teismÄ . CK 3.126 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė, bet ne pareiga įstoti į bylÄ dėl turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, padalijimo. J. R. iÅ¡tuokos byloje nenurodė ieÅ¡kovo kaip kreditoriaus, ieÅ¡kovas negavo ieÅ¡kinio nuoraÅ¡o ir apie iÅ¡tuokos bylÄ informuotas nebuvo.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, jog J. R., kreipdamasis dėl santuokos nutraukimo, kreditoriaus UAB „PajÅ«ris-JÅ«ra“ reikalavimo nepripažino. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Nagrinėjamoje byloje yra kilęs civilinės bylos rÅ«Å¡inio teismingumo klausimas. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti ieÅ¡kovo UAB „PajÅ«ris – JÅ«ra“ atsakovams V. R. ir J. R. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl be teisėto pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo (CK 6.237 str.), kuriuo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl 299 769,22 Lt pinigų sumos priteisimo iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apylinkės teisme yra nagrinėjama atsakovų santuokos nutraukimo byla, sprendė, jog ieÅ¡kovas UAB „PajÅ«ris – JÅ«ra“, kaip sutuoktinių kreditorius, turi pareikÅ¡ti reikalavimÄ santuokos nutraukimo byloje, t.y. kad jo ieÅ¡kinys, nepriklausomai nuo ieÅ¡kinio sumos, laikantis rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklių, yra teismingas apylinkės teismui (CPK 27 str. 1 p.). Santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad, nutraukiant santuokÄ , vienoje byloje turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiami visi su sutuoktinių turtu ir jo režimu susiję klausimai (CK 3.59 str., CPK 385 str. 1 d.).

Aptariamu aspektu kasacinis teismas formuoja praktikÄ , kad įstatyme imperatyviai nustatyta, jog, nutraukiant santuokÄ , toje pačioje byloje bÅ«tina kartu iÅ¡spręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu (CK 3.59 str., 3.118 str., CPK 385 str. 1 d.), nes tik sprendžiant kompleksiÅ¡kai galima tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai teismas nesilaikė bendrojo CK 3.59 straipsnyje įtvirtinto principo, jog santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi bÅ«ti sprendžiami vienoje civilinėje byloje, ir Å¡iuos klausimus iÅ¡skyrė į atskiras bylas, toks Å¡ių klausimų iÅ¡skyrimas gali bÅ«ti pagrindas panaikinti teismo sprendimÄ dėl materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, jeigu Å¡ie pažeidimai turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009).

Dar kitoje civilinėje byloje kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog jeigu vienas iÅ¡ sutuoktinių ar kitas suinteresuotas asmuo atskiroje byloje pareiÅ¡kia pretenzijas į sutuoktinių turtÄ , Å¡i byla turi bÅ«ti sujungta ir nagrinėjama kartu su santuokos nutraukimo byla (CPK 136 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011). Atsižvelgiant į ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , ieÅ¡kinio tenkinimo atveju atsakovai V.

R. ir J. R. įgytų bendrÄ dalinę prievolę ieÅ¡kovo UAB „PajÅ«ris – JÅ«ra“ atžvilgiu. IÅ¡ ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių ieÅ¡kovo argumentų darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju pareikÅ¡tas reikalavimas yra susijęs su sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu (pastatu – parduotuve, esančia (duomenys neskelbtini)) (toliau – ginčo turtas). Nepaisant to, jog Å¡is reikalavimas yra reiÅ¡kiamas dėl ieÅ¡kovo į ginčo turtÄ investuotos pinigų sumos priteisimo, atsakovų prievolės pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsiradimas yra grindžiamas jų neteisėtai įgytais ginčo turto pagerinimais, kurie atsirado ieÅ¡kovui atlikus statybos darbus atsakovams nuosavybės teise priklausančiame ginčo turte, t.y. kiekvieno iÅ¡ atsakovų prievolė yra proporcinga jo daiktinių teisių į ginčo turtÄ daliai.

IeÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu sutuoktinių prievolės kvalifikavimÄ kaip bendros dalinės ir jų dalis Å¡ioje prievolėje grindžia Å¡eimos teisėje egzistuojančia prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Tačiau Å¡i prezumpcija gali bÅ«ti paneigta. Kadangi atsakovų prievolės pobÅ«dis ir jų dalys Å¡ioje prievolėje yra susijusios su sutuoktinių nuosavybės teisių į ginčo turtÄ ir jų dalių nustatymu, santuokos nutraukimo byloje sprendžiant turto padalijimo klausimÄ , pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra tiesiogiai susijęs su Å¡eimos teisiniais santykiais, dėl ko tinkamai taikė CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintÄ rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklę, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra teismingas santuokos nutraukimo bylÄ nagrinėjančiam apylinkės teismui.

Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas negali būti išnagrinėtas neišsprendus bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimo (CK 3.116 str., 3.117 str. 1, 2 d.), o bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas – neišsprendus ginčo dėl sutuoktinių prievolės dydžio, pobūdžio ir jų dalių bendroje prievolėje (CK 3.118 str.). Ieškovo pažeistų teisių gynybos būdo ir formos pasirinkimo teisė negali būti suabsoliutinta, nes pirmenybė nagrinėjamu atveju teiktina teisingam bylos išnagrinėjimui, ieškovo pareikštus reikalavimus išsprendžiant bendro turto padalijimo byloje.Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                    ArtÅ«ras Driukas