2022-06-28 Nr. BB-4452-1-01-1-41582-2020-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-203-511/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41582-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2;

1.2.14.1.2.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Gedimino Bukausko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio.

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šios paskirtos bausmės dalis dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir A. Š. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo terminas nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d.

Iš nuteistojo A. Š. priteista nukentėjusiajam D. V. 3802,16 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nuspręsta iš nuteistojo A. Š. kratos metu paimtus 591,01 Didžiosios Britanijos svaro sterlingų (684,89 Eur) perduoti nukentėjusiajam D. V. turtinei žalai atlyginti ir laikyti, kad priteistos neatlygintos turtinės žalos dydis – 3117,27 Eur.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nuosprendis pakeistas.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta nuteistojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

A. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė padidinta iki ketverių metų šešių mėnesių, o pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, ši paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir A. Š. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir A. Š. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. spalio 17 d. apie 5.30 val. (duomenys neskelbtini) namu esančioje nesaugomoje automobilių aikštelėje, pagrobė svetimą turtą, t. y. D. V. priklausantį automobilį „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 300 Eur, taip padarė nukentėjusiajam 10 300 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo A. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir ją iš apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino. Taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam A. Š. inkriminuodamas veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskyrė neteisingą bausmės dydį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas G. Bukauskas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes padarė esminius BK bendrojoje dalyje nustatytus bausmės skyrimo taisyklių pažeidimus ir neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką skiriant bausmes nagrinėjamos kategorijos baudžiamosiose bylose, dėl to nuteistajam A. Š. paskyrė neteisingą bausmės dydį.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkami įvertino nuteistąjį A. Š. apibūdinančias aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, turinčias reikšmės bausmei teisingai individualizuoti, ir iš apkaltinamojo nuosprendžio nepagrįstai pašalino A. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

3.3. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia atsakomybę, tuomet, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163/2014). Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje akcentuojama nuteistojo pozicija ikiteisminio tyrimo metu yra nepagrįstai sureikšminta. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis A. Š. pirmosios instancijos teisme visiškai pripažino savo kaltę, dėl to byla buvo išnagrinėta operatyviai ir taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Tai, kad nuteistojo prisipažinimui įtakos turėjo gynėjo patarimas, akivaizdžiai nepaneigia A. Š. nuoširdaus prisipažinimo ir atgailos padarant šią inkriminuotą nusikalstamą veiką.

3.4. Tai, kad nuteistojo A. Š. pozicija dėl turtinės žalos dydžio nesutampa su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu, akivaizdžiai nepaneigia nei nuteistojo prisipažinimo, nei gailėjimosi dėl įvykdyto nusikaltimo. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2017). Kasatoriaus nuomone, nuteistasis A. Š. pagrįstai atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad, spręsdamas civilinį ieškinį, teismas privalo vadovautis pagrobto turto, t. y. automobilio „Volvo XC60“, pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta 5500 Eur kaina. Tai, kad nukentėjusysis nurodė dvigubai didesnę automobilio vertę (10 300 Eur), o draudimas nukentėjusiajam yra išmokėjęs 8359,02 Eur sumą, t. y. didesnę pinigų sumą, nei pagal byloje esančius dokumentus nukentėjusysis patyrė realią žalą, kasatoriaus nuomone, nėra pagrindas visiškai tenkinti pareikštą civilinį ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrobto turto vertė paprastai nustatoma pagal pirkimo–pardavimo ar kitų sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas. Ir tik tais atvejais, kai taip nustatyti turto vertės nėra galimybių ar kyla rimtų abejonių dėl taip nustatytos turto vertės teisingumo, ji nustatoma remiantis turto rinkos verte veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-6/2012, 2K-84-699/2015). Nors nuteistasis A. Š. savo iniciatyva neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos, nes šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jokių pajamų neturi, tačiau ši aplinkybė nepaneigia nuteistojo nuoširdumo.

3.5. Apeliacinės instancijos teismas, pašalindamas iš apkaltinamojo nuosprendžio pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), skundžiamame nuosprendyje jos turinį aiškino itin lakoniškai ir prieštaringai (nes skirdamas bausmę taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas), nuteistajam A. Š. nepagrįstai keldamas aukštus reikalavimus, kuriais turėjo būti išreikštas jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo.

3.6. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad BK 64¹ straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Pažymima, kad iš esmės šiai sąlygai keliami tokie patys kriterijai, kaip ir konstatuojant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Todėl, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, taikydamas nuteistajam BK 64¹ straipsnio nuostatas, patvirtino, kad A. Š. savo kaltę pripažino.

3.7. Taigi, kai dėl tos pačios teisiškai reikšmingos aplinkybės teismas savo sprendime išreiškia prieštaringą ir skirtingą poziciją, akivaizdžiai toks sprendimo turinys neatitinka nei jo aiškumo, nei vientisumo ir nuoseklumo reikalavimų ir patvirtina jo ydingumą.

3.8. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-73/2009 ir kt.). Esminė teisingos bausmės paskyrimo konkrečiam nuteistajam sąlyga yra tinkamas baudžiamojo įstatymo nuostatų, nustatančių bausmės taikymo taisykles, taikymas. Be to, konkrečios bausmės dydžio pagrįstumui ir teisingumui įtakos turi ir tinkamas sankcijoje nurodytos bausmės vidurkio nustatymas. O apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje skirdamas nuteistajam A. Š. didesnę bausmę, akivaizdžiai to tinkamai nepadarė.

3.9. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo paskirtos bausmės dydis yra žymiai didesnis už nustatytos bausmės vidurkį, todėl ši bausmė nuteistajam buvo paskirta neteisingai, nesilaikant bausmės skyrimo taisyklių ir tinkamai neindividualizuojant, taip pat prieštaraujant teismų praktikai vagysčių kategorijos bylose. Kasatorius skunde cituoja įvairius apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir nurodo, kad paprastai automobilių vagysčių bylose kaltininkams skiriamos bausmės mažesnės už sankcijoje nurodytos bausmės vidurkį ir žymiai mažesnės, nei šioje byloje nuteistajam A. Š. paskirta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atkreipiamas dėmesys, kad už inkriminuotą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas yra tik viena iš alternatyvių ir griežčiausių bausmių, todėl šios bausmės konkretus dydis turi būti parinktas itin atsakingai ir turi atitikti teismų praktiką atitinkamos kategorijos bylose.

3.10. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas A. Š. griežtą laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė ir į nuteistojo sveikatos būklę (nustatytas dalinis neįgalumas), darbingumo lygį (nustatytas XX procentų nedarbingumas), taip pat į tai, kad apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą buvo pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys nuteistojo ribotą darbingumą.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nuteistojo A. Š. prisipažinimas ir gailėjimasis negali būti laikomi nuoširdžiais, todėl pagrįstai iš pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pašalino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

4.2. Kasacinio skundo argumentai dėl neteisingai paskirtos bausmės nuteistajam A. Š. yra nepagrįsti ir prieštaringi kasacinės instancijos teismo praktikai. Pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus, ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime pateiktą išaiškinimą, esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, taip pat ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia (be kita ko), ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Todėl atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismas kasaciniame skunde nurodytais žemesnės instancijos teismų sprendimais panašiose bylose kaip precedentu nesivadovauja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77-489/2016, 2K-382-1073/2017). Apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam A. Š. bausmę, pagrįstai atsižvelgė ir į neigiamai jį charakterizuojančius duomenis (t. y. ne kartą teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėse, taip pat į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas).

4.3. Esminiai BPK pažeidimai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nepadaryti, bausmė nuteistajam A. Š. paskirta tinkamai, todėl jos dydį mažinti nėra jokio pagrindo.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. Š. gynėjo G. Bukausko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir nuteistajam A. Š. paskirtos bausmės

6. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pašalino pirmosios instancijos teismo konstatuotą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad A. Š. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi; apeliacinės instancijos teismo pozicija, taikant nuteistajam BK 64¹ straipsnio nuostatas, tačiau netaikant 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, yra prieštaringa. Su šiais kasatoriaus argumentais nesutiktina.

7. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu; ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Pažymėtina, kad įstatymas šios lengvatos taikymo nesieja su atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymu. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose užbaigti daug greičiau. Siekiant šio tikslo, BK įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms – BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, jiems skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2017, 2K-264-697/2017, 2A-7-1/2014). Šis BK straipsnis iš esmės įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialiąją procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta atitinkama supaprastinta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163/2014, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1/2014). Taigi, kaltininko prisipažinimas dėl esminių jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, esant visoms BPK 273 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, suteikia jam galimybę siekti bausmės sumažinimo vienu trečdaliu; šiuo atveju nesvarbu, ar asmuo kaltas prisipažino nuoširdžiai gailėdamasis, ar dėl surinktų jo kaltės įrodymų, ar dėl kitų priežasčių, ar jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Tačiau vien tik asmens prisipažinimas nėra pakankama sąlyga atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimui konstatuoti.

8. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.).

9. A. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pirmosios instancijos teismas konstatavo nemotyvuotai ir neatsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, reikšmingas šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pripažinti. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Š. ne tik savo kaltę neigė, bet dar ir pateikė melagingą įvykių versiją, siekdamas suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Nuteistasis kaltę pripažino tik bylą nagrinėjant teisme. Kasatorius pagrįstai nurodo, kad pagal teismų praktiką prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką gali būti padarytas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, sprendžiant dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymo, be kita ko, tokiu atveju svarbu įvertinti, kokios priežastys lėmė kaltininko pozicijos dėl kaltės pripažinimo pasikeitimą. Pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, nuteistasis prisipažino kaltas tik susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, suvokęs, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių duomenų, kurie laikytini įrodymais ir kurių niekaip neturėjo galimybės nuginčyti ar paneigti. Nuteistasis nuoširdžiai dėl savo padarytos veikos nesigailėjo, nebuvo nustatyti jokie jo veiksmai, kuriais jis būtų siekęs sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Todėl teisinga apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

10. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes apeliacinės instancijos teismo paskirtos bausmės dydis yra žymiai didesnis už sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį, todėl ši bausmė nuteistajam buvo paskirta neteisingai, nesilaikant bausmės skyrimo taisyklių ir tinkamai neindividualizuojant. Su šiais argumentais nesutiktina.

11. Pažymėtina tai, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-7-8-788/2018, 2K-276-1073/2020 ir kt.).

12. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-213-719/2020 ir kt.). Be to, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018).

13. Pagal BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

14. Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Ši norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015).

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas A. Š. bausmę, įvertino visas bausmei skirti turinčias reikšmės aplinkybes ir tinkamai motyvavo A. Š. skirtinos bausmės dydį, atsižvelgdamas tiek į padarytą veiką, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

16. A. Š. padarė tyčinį baigtą, apysunkį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad praeityje A. Š. Lietuvos Respublikoje jau buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai – jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį bei BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Be to, jis ne kartą buvo teistas ir Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose. Užsienio valstybėse jis teistas dėl nusikaltimo valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba valstybės pareigūnams, vagystės (rengimasis arba pasikėsinimas nusikalstamai veikai), transporto priemonės vagystės, disponavimo preke žinant, kad ji gauta nusikalstamu būdu (prekyba vogtomis prekėmis). Nuteistajam buvo skirtos įvairios bausmės (viešieji darbai, bauda, laisvės atėmimas), tačiau jos jo nepataisė, nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė ne tik turėdamas neišnykusį teistumą, bet dar ir neįsiteisėjus 2019 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiui, kuriuo nuteistajam buvo paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Be to, nusikaltimui nuteistasis ruošėsi keletą savaičių, nusikalstamam sumanymui realizuoti naudojo automobilio sekimo įrangą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad jo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, o yra tik dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys. Nuteistajam motyvuotai parinkta laisvės atėmimo bausmė, jos dydis yra nustatytas arčiau sankcijos vidurkio, o ne maksimumo. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas bausmes apeliacinio teismo nuosprendžiu, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalies A. Š. pridėjo naujai paskirtos bausmės mažesniąją dalį.

17. Kasacinio skundo kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, kad A. Š. paskirta bausmė neatitinka teisingumo principo ir kad jam skirdamas bausmę apeliacinės instancijos teismas pažeidė bausmių skyrimo taisykles.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Gedimino Bukausko kasacinį skundą.

Teisėjai Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas

Eligijus Gladutis